Lietuva prieš ir po krizės

Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.

---

Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.

Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.

Kas, kam ir kokią košę virė

Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.

Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.

http://3.bp.blogspot.com/-b6X9K7nV4Gw/Ueo00wEUCqI/AAAAAAAAA3I/B3e3LkfgCM8/s1600/1.png

Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.

Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.

http://3.bp.blogspot.com/-buj62CuOhhE/Ueo02kOi2dI/AAAAAAAAA3w/y8j-U_W_V6E/s1600/2.png

Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.

Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.

http://4.bp.blogspot.com/-sv1NjA2dTqc/Ueo04iHhDsI/AAAAAAAAA4I/T0vexiG6g40/s1600/3.png

Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?

1. galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera;
   
2. dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą;
   
3. vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.
   

http://3.bp.blogspot.com/-_PqBh55rvRs/Ueo04aFEO1I/AAAAAAAAA4A/apaxcqCIOU8/s1600/4.png

Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:

• 2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina;
  
• kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje;
  
• kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu;
  
• kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.
  

Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.

http://2.bp.blogspot.com/-aa7NMrzCryE/Ueo04hpEHNI/AAAAAAAAA4k/eD2EffVGuZ0/s1600/5.png

A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.

Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.

Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai

http://1.bp.blogspot.com/-fqTRHBHh3NU/Ueo04-cL23I/AAAAAAAAA4M/1FB8xbAlEdE/s1600/6.png

Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.

Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.

http://2.bp.blogspot.com/-yN7OUJQOpkw/Ueo05BaTljI/AAAAAAAAA4c/hiWricf7VX8/s1600/7.png

BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.

Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.

Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.

http://3.bp.blogspot.com/-SXkG2n2bVsw/Ueo05mqClgI/AAAAAAAAA4Y/SQkZukp0SWs/s1600/8.png

Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.

http://1.bp.blogspot.com/-LYxydU_cg2g/Ueo0-LW2vjI/AAAAAAAAA4w/yV6677xqR9c/s1600/9.png

Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.

http://2.bp.blogspot.com/-IJralgLGO9Q/Ueo000ZXrjI/AAAAAAAAA30/5gJvZsDuPHQ/s1600/10.png

Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:

• 2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį;
  
• ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.
  

Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.

http://3.bp.blogspot.com/-q5ofDVNk5mQ/Ueo01E0-T3I/AAAAAAAAA3M/ZV7M9Iq3dmI/s1600/11.png

Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.

Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:

Lietuva yra viena pirmaujančių šalių didinant eksporto plėtrą ir aktyviai dirba pritraukiant užsienio investicijas į šalį. Šalies eksportas 2012 m. padidėjo daugiau nei 30%. Pastarieji duomenys rodo šalies pažangą. A. Kubiliaus Vyriausybės įvykdyta restruktūrizacija įkuriant dvi organizacijas „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“, kurios didele dalimi prisideda prie šių rezultatų, duoda vaisių. „Versli Lietuva“ ypač daug prisidėjo prie verslumo kultūros skatinimo: įstaigos verslumo renginiuose dalyvavo dešimtys tūkstančių esamų ir potencialių verslo kūrėjų, su „Versli Lietuva“ pagalba vien per 2012 m. įsteigta 129 naujos įmonės.

http://1.bp.blogspot.com/-YosGGOzk-iU/Ueo01WkXsyI/AAAAAAAAA3Y/mQlIo5mV7-M/s1600/12.png

Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.

Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.

Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.

Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.

Tai kaip ten su ta emigracija?

Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.

Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.

Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.

Belieka atsakyti į klausimą dėl emigracijos.

http://1.bp.blogspot.com/-h7gc6dSkTy4/Ueo01n8FqAI/AAAAAAAAA3g/ACmGiqTEpMQ/s1600/13.png

O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.

Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.

http://1.bp.blogspot.com/-0rEokGY_nBY/Ueo02cuH6NI/AAAAAAAAA3o/oe2AZ1fDYoI/s1600/14.png

A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).

Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.

Keli štrichai pabaigai

Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.

Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.

Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.

Šaunus straipsnis, tikrai didelė pagarba Giedriui, jog nelieka abejingas pilietiškumui ir įdeda tiek daug darbo šviesdamas internetinę visuomenę.

Manau, kad dauguma uždarbiečių ir taip +- suvokia tavo aprašytus dalykus ir tikrai ne didžioji dalis balsavo už DP, LSDP ir pan.

Pagrindinė problema -- kokiu būdu ir kada tas naivus pensininkas ir kiti nesusipratėliai, kurie atidavė savo balsus už DP, LSD ir t.t., pradės skaityt tokius straipsnius ir bent jau vietoj Vakaro Žinių prenumeruos žurnalą Valstybė (?)...

Sunku pakomentuot tokį minčių kratinį, bet pamėginkim.

jeigu mes turim toki "gera" BVB, tai kodel mes visvien gyvenam kaip #####, ekonomine prasme?

Nepakankamas valstybės išsivystymas neneigia sparčiausio ES augimo fakto. Augimas ir esama padėtis yra du skirtingi dalykai. Augimas yra būtinas tam, kad esama padėtis ateityje būtų geresnė. Tą augimą mes ir turime, nors prieš keturis metus situacija buvo kardinaliai priešinga ir nieko gero nežadanti. Beje, šiuo metu tas augimas dar ir tvarus - nebėra dviženklės nominalius skaičius išpučiančios infliacijos, augimas nebevyksta ant paskolų adatos, nebėra NT burbulo, labai smarkiai sumažintas užsienio prekybos deficitas ir t.t.

mes visi suprantam, kokiomis priemonemis tai buvo pasiekta. Visa nasta, visas deficitas sudetas tiesiog brutaliu budu ant zmoniu peciu.

Gana kalbėti apie biudžetą "silpniausių žmonių sąskaita". Kaip kažkada buvo teisingai pasakyta, o kieno sąskaita jis turėjo būti lopomas, gal marsiečių? Jūs turbūt nesuvokiat, bet jei viską būtų bandoma paimt iš darbdavių, tai mažėtų darbo vietų dar labiau apsunkinant verslą, o tai DAR LABIAU pakenktų visuomenei.

Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, rodo jau ne pirmus metus vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje Lietuvos ekonomikos augimas. Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas buvo DIDŽIAUSIAS visoje ES. Tuo tarpu kai Vyriausybę paliko G. Kirkilas mūsų BVP nuosmukis ir nedarbo augimas buvo atitinkamai 2-as ir 3-as didžiausias ES. Tai ko mes dar norim, kad į saują kupiūrą įdėtų ir į lėkštę sriubos Kubilius asmeniškai įpiltų?

Vietoje to pagalvokite, kodėl Lietuva krizės akivaizdoje turėjo vos 0,9% BVP finansų rezervą, t.y. praktiškai neturėjo, kai tuo tarpu estų rezervas siekė 10 proc. BVP. Ar nemanote, kad nuoga ir basa krizės akivaizdoje palikta Lietuva iki tol socdemams taškiusius valstybės pinigais (biudžeto asignavimai nuo 2005 iki 2008 m. padidinti nuo 14 iki 24 mlrd. litų!) tiesiog neturėjo kitos išeities kaip tik taikyti nepopuliarias ir skausmingas, bet BŪTINAS taupymo priemones. Tuo tarpu jei socdemai nebūtų vadovavęsi politika "po mūsų nors ir tvanas", tai ir tokio šoko visuomenei bei verslui nebūtų buvę.

Ir taip, Lietuvoje sukasi DIDELI pinigai, Lietuva galetu gyventi kaip vidutiniska Europos valstybe. BET yra zmoniu, kurie is to zmogui nieko nedavimo tiesiog uzdirba didziulius pinigus.

Šie žodžiai aiškiai rodo, kad turim reikalą su profanu. Yra dideli pinigai, tik blogi dėdės mums jų neduoda :) Grįžkim prie realybės.

kodel niekas niekada nesneka, kad realybe yra tokia, kad Lietuvoje juk kainos tokios pat, kaip ir visur kitur Europoje, na kad ir kaip kokioje Vokietijoje, bet gaunam pajamu tai zymiai , zymiai maziau.

Ką mūsų perkamoji galia turi bendro su mūsų ekonomikos augimo faktu? Nieko. Tai noras viską suplakti į vieną krūvą. "Taip, Lietuvoje augimas didelis, bet vis tiek čia blogai". Apsispręskim, kuria tema kalbamės. Kaip minėjau, dar nepakankamas valstybės išsivystymas ar per maža gyventojų perkamoji galia niekaip nekeičia to fakto, kad mes augam sparčiausiai ES ir ją vejamės.

Imkim kad ir ta pacia Ispanija kokia nors, jie skolose iklimpe giliau, nei Lietuva kada nors buvo, bet koks gi ten papastiems zmonems skirtumas? Jie gyvena sau pakankamai lengva gyvenima ir pakankamai gerai aprupinta. Mes tuo tarpu, pagal BVP netoli ju, bet gyvenam totalioje siknoje, dar siandien skaiciau, kad tik 3 ar 4 salys gyvena blogiau, nei mes.

Ispanija nuo Lietuvos pagal BVP (gyventojui) yra pakankamai toli.

O šis komentaras demonstruoja, kad žmogui jokio skirtumo, kas dedasi valstybėje, kokie yra jos finansai, svarbu, kad "eiliniam darbo žmogui" būtų gerai. Tai ir mes galim prasiskolinti, jei tai laikome privalumu. Supraskite, gyventojams nebus gerai, jei nebus gerai valstybei, nes tai, iš esmės, yra vienas ir tas pats. Gyventojų gerovę galime didinti tik tvariomis ir atsakingomis priemonėmis, kurios nekenktų valstybės finansų stabilumui.

Beje, Ispanijoje nedarbas siekia 26 proc. Lietuvoje - kiek daugiau nei 10 :) Just sayin'.

dar siandien skaiciau, kad tik 3 ar 4 salys gyvena blogiau, nei mes.

Būti uodegoje tarp pačių geriausių nėra negarbė. Antra, mes sparčiai vejamės ES vidurkį ir tokiais tempais jau po dešimtmečio pagal BVP (PGS) būsime vidutiniokai. Trečia, kelinti mes esame puikiai parodo toks apibendrintas indeksas kaip HDI. Pagal jį mes esame 40-a geriausia valstybė pasaulyje iš ~200. Atsižvelgiant į esamą poziciją ir jos gerėjimą, nematau reikalo verkšlenti.

O, bet, tačiau, pakartosiu trečią kartą - tema eina apie ekonomikos augimą, kuris yra puikus, nors anksčiau toks nebuvo.

Geriau gyvenciau labiausiai prasiskolinusioje valstybeje EU, bet kur zmones gyvena oriai ekonomiskai,

Na tai sėkmės perkant bilietą į Graikiją :) Tik paskui nesistebėkim, kai ta labiausiai prasiskolinusi valstybė virs tokia pačia #####, kokioje šiandien Graikija ir yra. Augimas turi būti tvarus ir remtis realiomis galimybėmis. Tuo tarpu kažkam turbūt patinka kosminis populizmas a'la 1500 MMA iki 2013 m. pabaigos ir pan. Tokiems žmonėms visų pirma reikia išmokti ekonomikos pradmenis, o po to jau bus galima samprotaut apie tai, ką ir kaip reikėtų daryti Lietuvoje.

Galvoju lygiai taip pat, kaip Binkis. Man nusisikt, kad BVP dideja. Man svarbiausia kad nekiltu prekiu ir paslaugu kainos ir didetu pajamos. Viskas.

Analizėje pateikiami makroekonominiai rodikliai. Makroekonominių rodiklių gerėjimas (ar blogėjimas) visada eina pirmiau nei realūs pokyčiai "eilinių" žmonių gyvenime. Tai yra egzistuoja tam tikras lag'as. Tačiau, o tai ir yra gera žinia, tie pokyčiai, nesvarbu, kad ir su vėlavimu laike, visada reiškia pokyčius ir realiai gyventojams. Tereikia tik mažiau verkt ir turėt daugiau kantrybės. Lietuvoje jau fiksuojamas realus atlyginimų augimas. Tai reiškia, kad atlyginimų augimas viršija infliaciją. Taip kad cic.

---

O šiaip kiekvienos minties aš nepakomentuosiu. Ne todėl, kad nenorėčiau. Todėl, kad nesu fiziškai pajėgus. Bet bendrą mintį pagaut užteks ir tiek, kiek parašiau :)

Reikėtų pirmiau apsibrėžt, ką reiškia žodis "pajusime". Aš tai ir dabar jaučiu ir daugelis kitų žmonių jaučia, nespręskim pagal savo individualų pavyzdį ar savo asmeninę aplinką, tam yra nacionalinė statistika, kuri rodo objektyvų bendrą vaizdą.

Turbūt vienas iš aktualiausių rodiklių "paprastam žmogui" yra perkamoji galia. Perkamoji galia, nuliūdinsiu, tikrai nepasikeis staiga, tai - ilgalaikis uždavinys, kurį įmanoma pasiekti tik valdžioje turint atsakingus ir atitinkamai į tą pačią ilgalaikę perspektyvą orientuotus asmenis, kurie dirbtų galvodami kaip pasiekti, kad Lietuvoje būtų gerai ateityje, o ne kaip įgyti aukštus asmeninius reitingus šiandien. Ir kitaip būti negali. Bet koks progresas, kuris yra tvarus ir subalansuotas, dažniausiai yra pasiekiamas tik ilgalaikėmis priemonėmis.

Bet aš nematau jokio poreikio mums, lietuviams, skųstis. Pasižiūrėkit į Lietuvą prieš 20 metų ir dabar. Ekonomine ir pragyvenimo lygio prasme - tai dvi skirtingos šalys. Čia panašiai kaip ir su žmogum. Kai matai save kiekvieną rytą veidrodyje, tai tau atrodo, kad tu nesikeiti. Bet kai tavo tolimas giminaitis aplanko tave po 10 metų, jis mato aiškius pokyčius.

Tad gal ir jūs pamėginkit pagalvot, ne kaip gyvenot vakar ir šiandien, o kaip gyvenot paauglystėj ir kaip gyvenat dabar. Kaip gyvenot jūs savo vaikystėj ir kaip gyvens jūsų vaikai. Jei nematote progreso, tai tuomet nesiorientuojate aplinkoje.

Iš čia ir išplaukia atsakymas. Dar po kokių 20 metų mes vėl galėsime pažvelgti atgal ir užfiksuoti naują mūsų progreso etapą. O, jei valstybei vadovaus atsakingi ir sąžiningi žmonės, tai įvyks greičiau ir sklandžiau. Jei rinksimės populistus, korumpuotus asmenis, kurie netrukus po patekimo į valdžią gauna 4 metus kalėjimo, arba asmenis, kurie priešinasi valstybei strateginę reikšmę turintiems, pvz., energetinės nepriklausomybės projektams, tai patys suprantat, kad tik apsisunkinsim. Lietuvos perspektyvos tokios geros, kad mūsų progresas vis tiek nesustos. Bet rinkdamiesi teisingai mes galim pasiekti daugiau, greičiau, o tai, ką pasieksim, nukreipti į stiprios viduriniosios klasės visuomenėje auginimą, o ne oligarchų ar dar nuo sovietinių laikų įtaką išlaikiusios nomenklatūros rankas.