Straipsnis: Nevykėlių karta

Bet kuriuo atveju, jei manai, kad universitete lengva ir mokaisi tik, ką nori - tai labai klysti. Be to tvarka daug griežtesnė, o mokytis reikia šimtą kartų sunkiau. Žinoma, jei studijuoji rimtus mokslus, o ne kokias kūrybines industrijas :)

Niekur nesakiau, jog mokykloje nėra problemų, sakiau tik tai, kad jos yra labai nereikšmingos palyginus, kokios laukia tolimesniame mokinukų gyvenime.

Na taip, bet patikėk tos problemos kuo toliau tuo labiau auga :) Ir jei būtų geresnis paruošimas mokykloje - toliau nebūtų tokių problemų ;)

... Ir jei mokinukai per pamokas atsiplėštų nuo savo planšečių ir išmaniųjų - taip pat labai pagerėtų situacija. Nereikėtų į delfį rašyti grasinamų laiškų, kaip jie emigruos, jei matematikos egzaminą reikės laikyti.

... Ir jei mokinukai per pamokas atsiplėštų nuo savo planšečių ir išmaniųjų - taip pat labai pagerėtų situacija. Nereikėtų į delfį rašyti grasinamų laiškų, kaip jie emigruos, jei matematikos egzaminą reikės laikyti.

Tai taip :)

Tik man kartais įdomu nuo ko tai prasideda...

Tačiau tu PRIVALAI mokytis ir bendruosius dalykus, bent jau mums jokių nuolaidų netaikydavo, nesimokant gali greitai skolų prisirinkti ir problemų turėti. Beje, mokytojui dar gali pasakyti "aš jūsų dalyką mokausi B lygiu, nespauskit taip", o dėstytojui jau taip nepasakysi, nors krūviai n kartų didesni nei mokykloje :)

Noriu paklausti tavęs. Kaip konkrečiai universitetas ir taikomosios fizikos studijos padėjo tau gyvenime? :)

Aš priskirtas prie senosios kartos (virš 5 metų po mokyklos baigimo), ir nuomonė kaip senelio atitinkamai..:D. Kokį susidariau įspūdį, mano tėvai mokykloj mokėsi žymiai rimčiau nei aš, o dabartiniai atrodo kad palypėję dar žemiau (iš jaunesnių pažįstamų, peržiūrėtų kai kurių egzų užduočių). Drįsčiau teigti, kad reikalavimai, krūviai, lygis tikrai krenta.

Galbūt tos painiavos ir daugiau, mokytojai nekompetetingi, bet mokytis pačiam juk nieks netrukdo.. Netinka vadovėliai, pratybos, mokytojų 'nusodinimas'? ruošiesi pagal egzaminų programą ir ramu. Medžiagos pilna kokios tik nori.

Ir univere, ir darbe teko kalti tikrai n kartų sunkiau, daugiau, gauti daug daugiau painiavos. Dabar mokyklos laikai atrodo lengvi ir gražūs. Visą gyvenimą atsiminsiu kažkieno palinkėjimą per paskutinį skambutį - "kad šitie {abitūros} egzaminai būtų patys sunkiausi gyvenime". Teisinga 100 proc:)

Aš priskirtas prie senosios kartos (virš 5 metų po mokyklos baigimo), ir nuomonė kaip senelio atitinkamai..:D. Kokį susidariau įspūdį, mano tėvai mokykloj mokėsi žymiai rimčiau nei aš, o dabartiniai atrodo kad palypėję dar žemiau (iš jaunesnių pažįstamų, peržiūrėtų kai kurių egzų užduočių). Drįsčiau teigti, kad reikalavimai, krūviai, lygis tikrai krenta.

 

Galbūt tos painiavos ir daugiau, mokytojai nekompetetingi, bet mokytis pačiam juk nieks netrukdo.. Netinka vadovėliai, pratybos, mokytojų 'nusodinimas'? ruošiesi pagal egzaminų programą ir ramu. Medžiagos pilna kokios tik nori.

 

Ir univere, ir darbe teko kalti tikrai n kartų sunkiau, daugiau, gauti daug daugiau painiavos. Dabar mokyklos laikai atrodo lengvi ir gražūs. Visą gyvenimą atsiminsiu kažkieno palinkėjimą per paskutinį skambutį - "kad šitie {abitūros} egzaminai būtų patys sunkiausi gyvenime". Teisinga 100 proc:)

Kad lygis krenta tai čia kas be ko, bet krenta kažin dėl ko.. Ar daugiau iš mūsų reikalauja ( pvz Lietuvių egzaminas kiekvienais metais pasunkėja, matematikos nuo dabar irgi ) ar mokiniai tikrai nesimoko?

Šiaip taip, tikrai yra gyvenime daugiau problemų, tačiau aš niekada nesuprasiu tų, kurie mokyklą nurašys kaip lengvą etapą ir viskas. Kodėl nesuprasiu? Todėl, kad mokykla nėra toks etapas. Jeigu tau ten per lengva - vadinasi kažkas netaip.

Lietuvių egzaminas manau kad dabar yra nesąmonė, čia turbūt būsiu išvien. Aš vienareikšmiškai už galingą gramatikos, rašybos testą pirmoj vietoj, o ne iterpretacijas ar suvokimus.

O lygis gal dėl to, jog per mažai reikalauja? Subjektyviai manau. Ir labai siaurose srityse linkę nusėst žmonės. Aš manau kad kuo daugiau susipažįsti su pasauliu, tuo lengviau sekasi bet kas. Gramatika, muzika, matematika, fizika, chemija - viskas remiasi keliomis savitomis taisyklėmis ir bendra logika. Ir siekis aprėpti plačiau tikrai padeda. Nesuprantu kodėl visi taip baidosi "to, ko neprireiks" :)

Taip jau yra, kad švietimo sistemą kuria suaugusieji, galbūt ir nesuprasdami jaunimo poreikių, nuotaikų. Tas turbūt neišvengiama. Jei kas manęs paklaustų, būčiau už platų, bet galbūt negilų daugelio dalykų mokymąsi su gilinimusi į 3 - 5 dalykus, kurie jau egzaminai nusimato. Ir nemanau kad tai daug.. (sprendžiu pagal savo kartą).

Lengva, sunku, viskas labai nuo požiūrio priklauso.. Dabar neatrodo kad buvo sunku, tada buvo visokių bangų. O kad kažkas ne taip jei per lengva - tai čia egzai parodo turbūt.

Kad mokytojai didelė problema - pritariu. Bet tokia jau liaudis renkasi į pedagoginį, kurie kitur neįstoja (labai didelis procentas). Jei ten eitų protingesnį, plačiau mąstantys, daugiau gebantys, galbūt ir mokytojų karta pasikeistų. Tik va kodėl neina? Sunkus darbas, maža alga? Nežavi jų laukiantys mokiniai, jų požiūris?

Va apie ką ir kalbu... Visi iškart iškelia nereikalingus dalykus :)

 

Puikus pavyzdys yra tai, kad pvz mokykloje tu kaip ir pasirenki kokio lygio kursą nori eiti ( A ir B ). Viska yra gerai, kol neprasideda tai, jog jeigu tu pasiimi A lygio kursą - kiti dalykai tampa visiškai tau nereikalingi ( pagal mokytojus ) ir spaudžia tave taip, kad tai būtų vienintelis dalykas, kurio tu mokaisi. Tas pats variantas yra pvz pasiimi B lygio dalyką ( vistiek turėsi jų turėti, nes kitaip neužtenka valandų niekaip ), tai ten pradeda sakyti, kad negalvokit jog čia bus lengviau nei A, nes dirbsit lygiai tiek pat.

 

Taigi nereikia leisti visko atsisakyti, bet žiūrėti į tai, kame vaikas gabus ir tai akcentuoti, o ne pvz vektorių skaičiavimą ir jam skirti beveik mėnesį, arba tuos pačius Donelaičio metus eiti be sustoji 3 mėnesius, kai jų vistiek didžioji dauguma net nesupranta :)

tu jau čia apie pavienius atvejus kalbi zinok :D juolab kad kiekvienam mokiniui atskirai svietimo programos nesudarines jei ka. per daug tu cia mandrai nori

Šitų rašliavų niekas nenori skaityti (bet norėčiau atsakyti argumentais ir faktais į visas tavo, Modestai, mintis). Siūlau tiesiog nebekliedėti, kad mokykla yra baubas, o daryti, ką pats nori.

Jeigu manai, kad mokykla yra nieko verta - mokykis pasroviui, 4-5. Ateis egzaminai, galėsi savo rezultatus palygint su klasiokais, kurie "ėjo su blogaja sistema" :)

Tu sakai, kad darbas įdomiau nei mokslai? Palauk, ateis tas laikas, kad darbas taps PRIVALOMAS ir nebeturėsi ką rinktis: dirbti ar mokytis.

Sakai, seniai baigėm mokyklą? Na ir kas? Manai, kad tuomet nebuvo viskuo nepatenkintų bumbeklių, kaip tu ar tokių, kaip delfyje straipsnius rašantys? BUVO. Buvo net ir prieš 40 metų. Gal ir prieš 2000 metų.

19 metų.. :) o kad man tiek būtų, tai baigčiau mokyklą 'belekaip' (nors ir taip tą dariau) ir imčiau GAP YEAR, kad pailsėčiau nuo mokslų/darbo.

tu jau čia apie pavienius atvejus kalbi zinok :D juolab kad kiekvienam mokiniui atskirai svietimo programos nesudarines jei ka. per daug tu cia mandrai nori

Nereikia kiekvienam mokiniui, tačiau reiktų žiūrėti į grupes :) Ar problema mokinius suskirstyti pagal jų gebėjimus? Tie patys stipresni, vidutiniai ir silpni, tačiau visi gali būti stiprūs kažkur, taigi... Nors taip, taip yra, tik va juokinga tai, kad pvz 4-5 tų grupė dažnai mokosi daugiau nei 10-tukų :) Na bet šiaip tai jo, nesakau, kad kiekvienam reikia tos programos :)

Šitų rašliavų niekas nenori skaityti (bet norėčiau atsakyti argumentais ir faktais į visas tavo, Modestai, mintis). Siūlau tiesiog nebekliedėti, kad mokykla yra baubas, o daryti, ką pats nori.

 

Jeigu manai, kad mokykla yra nieko verta - mokykis pasroviui, 4-5. Ateis egzaminai, galėsi savo rezultatus palygint su klasiokais, kurie "ėjo su blogaja sistema" :)

 

Tu sakai, kad darbas įdomiau nei mokslai? Palauk, ateis tas laikas, kad darbas taps PRIVALOMAS ir nebeturėsi ką rinktis: dirbti ar mokytis.

 

Sakai, seniai baigėm mokyklą? Na ir kas? Manai, kad tuomet nebuvo viskuo nepatenkintų bumbeklių, kaip tu ar tokių, kaip delfyje straipsnius rašantys? BUVO. Buvo net ir prieš 40 metų. Gal ir prieš 2000 metų.

 

19 metų.. :) o kad man tiek būtų, tai baigčiau mokyklą 'belekaip' (nors ir taip tą dariau) ir imčiau GAP YEAR, kad pailsėčiau nuo mokslų/darbo.

Ramūnai, nekliedžiu, kad tai baisus dalykas. Kalbu, kad tai dalykas, kuriam iki "geras dalykas" statuso trūksta labai daug, o poto kaltė verčiama ant mokinių. Tai iš tikro labai nervina ;)

Ir mokausi pasroviui, taip pat kaip dauguma mokinių, tik yra juokingas dalykas, kad būtent tos dalies pažymiai yra dažniausiai žemi tol, kol jie neleidžia papildomų pinigų ir nesimoko papildomai pas kitus mokytojus :) Čia puikų pavyzdį galiu pasakyti, tai mano matematikos grupė: Visi mokėmės tomis pačiomis sąlygomis, taip pat, tačiau klasėje visada buvo 3 mokiniai, kurių pažymiai buvo 8-10, o visų kitų nuo 4 iki 7 todėl, kad tik tie 3 mokiniai kas antra diena eidavo pas korepetitores ir mokydavosi po 2-3 valandas. Tai jeigu reikia korepetitores tokiam dalykui, ką mes veikiam pamokose? :D

Dėl darbo gali būti - bet kol kas tai tikrai įdomiau :)

Kas liečia tuos, kurie senai baigė mokyklą - visi suvokia, kad mokytojas atlieka savo darbą, o mokinys ne, kai yra visiškai kitaip. Tas pats variantas buvo ir su mano tevais, kurie labai bandė prisikabinti, kad neatlieku visų namų darbų, bet kai parodau kokius kiekius iš ko gaunu ir tai, kad viskas vos ne pratybose su atsakymais - patys suvokė, kad mokytojas bando nuo savęs nusiimti krūvį. O juo labiau kai susergi ir paklausia kodėl nedarai namų darbų, o tu tiesiog net nenumanau ką ir iš kur daryti - vėl problema, kurios niekas nesprendžia. Beje, patys mokytojai ir valdžia sako, kad pas mus sudaryta programa, kuri neatitinka su mūsų turimais vadovėliais, todėl ir turim tokias nesąmones, bet palaukit.. Jei keiti programą, tai nereiktų pasirūpinti ir bent jau knygomis ar tuo, kad vaikai turėtų sąrašą dalykų, kuriuos eis? ( iš to pačio mokytojo, nes pas jį gali būti vėl kitaip ) Ai taip, juk tai yra mokytojo privatus dalykas dažnai :) O šiaip taip, buvo "bumbeklių", tačiau kaip ir tada, taip ir dabar niekas nesiklauso kas mokiniam yra geriau ( net kai tevai tą pasakoja ), nes švietimo ministerija žino geriau nei visi kiti :)

Lygiai taip pat padarysiu ;)

Beje, nenoriu aš čia bambėti, bet dar kartą pasikartosiu - abi pusės yra kaltos ( kalbu apie mokinius ir mokymo sistemą ), tačiau trečias dalykas, kuris kaip vienas rašė - mokytojai, kurie ateina visiškai žali, nes nepavyko kur nors įstoti.. Aš asmeniškai nesirinkčiau to dalyko, nes nesugebėčiau mokyti pagal "švietimo standartą", kuris kartais yra nelogiškas ( taip, programą išmokyčiau, bet tikrai ne pagal tą standartą... Juk toje pačioje matematikoje uždavinio sprendimų yra tiek, kiek yra žmonių... Svarbu taikyti taisykles ir jų laikytis, o ne bet kaip daryti ir vistiek gali gauti tą patį.

Noriu paklausti tavęs. Kaip konkrečiai universitetas ir taikomosios fizikos studijos padėjo tau gyvenime? :)

Savo veiklą ir darbą konkrečiai sieju su fizika, taigi žinios, kurias įgavau universitete leidžia man užsidirbti, pragyventi ir sūnų išlaikyti. Kitiems universiteto nereikia norint tapti verslininkais, prekybininkais, o aš greičiausiai darbo neturėčiau, jei nebūčiau studijavusi, nes savarankiškai to tikrai nebūčiau išmokusi. Nežinau, ar tinkamai atsakiau, jei ne, tuomet atsiprašau :)

Čia jau kažkur diskutavom šita tema, kad ne visoms specialybėms tas universitetas yra privalomas dalykas. Yra sričių, kur universitetas tiesiog nereikalingas. Pasižiūrėjus į kai kurių universitetų ruošiamas specialybes net juokinga pasidaro - lyderystė, Europos studijos, verslas ir pan. Žmogus norėdamas tapti lyderiu turi būti bent kiek protingas, kad suprastų, jog lyderystės studijos ne jam... Na, bet žinoma yra ir tokių specialybių, kur be universitete įgytų žinių nė iš vietos: fizikiniai mokslai, medicina, teisė... Tad klausti ar universitete įgytos žinios padeda gyvenime, manau, yra mažų mažiausiai netikslu. Kiekviena specialybė turi savo niuansus.

Na va, kvailas klausimas visiems, kurie sako, kad mokiniai yra bambekliai :)

Patys buvot mokiniai ir žinot kokie krūviai mokykloje, tiesa? Tačiau šį kartą pradėsiu nuo to, kad Jūs dirbdami sakykim nuo 6-tos valandos iki tol, kol eisite miegoti turite laiko sau ir galite daryti +- ką tik norite ( nekalbėkim apie namų ūkį ir t.t. šį kartą ), o juo labiau kai ateina savaitgalis - darbas tada galvos nekvaršina, tiesa? ( Vienetai, kurių darbai eina ir savaitgaliais )

Taigi taigi, ką mes tada turime - dirbdamas žmogus atidirba tas 8 valandas per dieną ir kaip ir nesuka per daugiausiai galvos dėl darbo. Kita vertus mokinys grįžta namo 16-20 valandą ( priklausomai nuo mokyklos ir pertraukų ilgių + konsultacijų ir t.t. ) ( pas mane mokykloje pamokos iki pusės 5 vakaro + dažnai būna ir tos "konsultacinės" pamokos vėliau, taigi jos užtrunka iki 6 +-, o Šiauliuose yra mokykla, kur vaikai darbo dienomis nuo 8:30 iki 18:00 mokykloje + konsultacijos ir dar šeštadieniais nuo 12 iki 17 valandos ). Na bet ką jau čia - juk mažas krūvis, tiesa? Tada pagalvokim apie namų darbų kiekius ir tai, kad mokytojai sako, jog jų dalykas tau svarbiausias ir kiti nereikalingi, todėl užduoda papildomai namų darbų... Oho kaip smagu, taip? Nors taip, pradėsit sakyti, kad specifiniai atvėjai ir t.t., bet pažiūrėkit kodėl dažnai būna žemi pažymiai. Kiek aš žinau, tai todėl, kad retai kas daro visus namų darbus, o renkasi kas jam svarbiau, taigi kiti dalykai krenta. Opa - mokinio kaltė, kad nesugeba, tiesa? Klystat. Tai yra mokytojo kaltė, kad per pamoką nepraėjo visos temos ir liepia mokiniams ją pabaigti namie, nes pagal švietimo programą rytoj eisime naują temą, kuri yra kritinė ( kaip ir visos prieš tai ). Mažai pavyzdžių? Tęsiam toliau: visi puikiai žinot Donelaičio "Metai"? Jeigu taip, tai pavyzdžiui mano mokykloje yra 10 šių knygų, o abiturientų yra ~120 ( gal daugiau - neskaičiavau ). Taigi, kaip mum šias 10-imt knygų pasidalinti? Na ok, pasidaliname ir čia ne problema ( sakykim randame mieste kituose bibliotekose ), bet problema ta, kad kol randi ir perskaitai - būni pavėlavęs į traukinį, nes jį turėjai atsiskaityti porą dienų po to, kai uždavė tą kūriny skaityti. Na bet čia labiau tikslinis pavyzdys.

Taigi, ar tikrai mokiniai yra tik šiaip bambantys vaikai, ar žmonės, kurie norėtų turėti laisvo laiko? Pavyzdžiui pas mane mokykloje 10-toje ir 12-toje klasėje savaitgaliams duoda papildomų darbų, nes matote bus egzaminai ir mes turim arti tam, kad pasiruošti, nes pagal programą nebespėsime :)

ps. Dabar jau sakykit ką norit, bet namų darbų kiekis yra nežmoniškas. Kam yra įdomu ir norit kalbėtis dėl to - rašykit privačiai, parodysiu ką asmeniškai aš turiu padaryti kasdien ir suvoksit apie ką kalbu :) ( Pats atsirenku ką daryti ir prie namų darbų praleidžiu po 2-3 valandas, bet ir tai padarau galbūt 60% to, ką reikėtų ( visgi toje pačioje matematikoje daug ką reikia prisiminti pirmą, o poto daryti ) ) :)

Na va, kvailas klausimas visiems, kurie sako, kad mokiniai yra bambekliai :)

Patys buvot mokiniai ir žinot kokie krūviai mokykloje, tiesa? Tačiau šį kartą pradėsiu nuo to, kad Jūs dirbdami sakykim nuo 6-tos valandos iki tol, kol eisite miegoti turite laiko sau ir galite daryti +- ką tik norite ( nekalbėkim apie namų ūkį ir t.t. šį kartą ), o juo labiau kai ateina savaitgalis - darbas tada galvos nekvaršina, tiesa? ( Vienetai, kurių darbai eina ir savaitgaliais )

 

<...verkšlenimas...>

Jeigu Maximoje dirbi kroviku - taip, gali daryti ką nori ir apie darbą negalvoti. Tu pilnas nesąmoningo idealizmo ir tiek. Daug čia tokių šitam forume mačiau, dešimtis per paskutinius 6 metus.. :) Išaugsi.

Jeigu Maximoje dirbi kroviku - taip, gali daryti ką nori ir apie darbą negalvoti. Tu pilnas nesąmoningo idealizmo ir tiek. Daug čia tokių šitam forume mačiau, dešimtis per paskutinius 6 metus.. :) Išaugsi.

Na ok pasakysiu kiek kitaip:

Grįžęs namo tu neturi tęsti savo darbų toliau. Galvoti apie juos galbūt ir galvoji, bet toli gražu ne dirbi juos :)

Gali būti - nesiginčysiu, tiesiog sakau tai, kad mokykla nėra tai, kaip kitiem atrodo suaugus, kad nuo 8 iki 16h ir baigta. Čia tik pirmas etapas, nes po to eina krūvos namų darbų :)

Modestai, tavo naivumui ribų nėra. Mokykla lengviausias etapas žmogaus gyvenime, tik gyvenk ir žvenk, tikrasis sunkumas prasideda paskui. O apie tą "padarei darbą ir laisvas", tai nusišnekėjai iki negalėjimo. Tie patys mokytojai, dėstytojai turi atlikti krūvą užduočių grįžę namo, verslininkai įkūrę verslą pirmus metus aria juodai ir grįžtą namo tik permiegot, galima vardinti ir vardinti. Aišku, jei ruošiesi dirbti kokiu duobaksiu, tai taip - iškasei duobei, grįžai namo ir ramu. Jei tikiesi, kad ateity bus lengviau - labai klysti. Išvis keista, kad dar galima TAIP LABAI skųstis mokykla ir verkti, kad knygelių daug užduota perskaityti, kad mokytojai visi blogi ir pan. Nebūkit juokingi. Sužinojęs, kiek beprotiškai daug mokosi japonai ir kokia griežta jų švietimo sistema tikriausiai išvis numirtum.

Modestai, tavo naivumui ribų nėra. Mokykla lengviausias etapas žmogaus gyvenime, tik gyvenk ir žvenk, tikrasis sunkumas prasideda paskui. O apie tą "padarei darbą ir laisvas", tai nusišnekėjai iki negalėjimo. Tie patys mokytojai, dėstytojai turi atlikti krūvą užduočių grįžę namo, verslininkai įkūrę verslą pirmus metus aria juodai ir grįžtą namo tik permiegot, galima vardinti ir vardinti. Aišku, jei ruošiesi dirbti kokiu duobaksiu, tai taip - iškasei duobei, grįžai namo ir ramu. Jei tikiesi, kad ateity bus lengviau - labai klysti. Išvis keista, kad dar galima TAIP LABAI skųstis mokykla ir verkti, kad knygelių daug užduota perskaityti, kad mokytojai visi blogi ir pan. Nebūkit juokingi. Sužinojęs, kiek beprotiškai daug mokosi japonai ir kokia griežta jų švietimo sistema tikriausiai išvis numirtum.

Mano naivumas? Na gal ir taip, nes manau, kad mokykla turėtų mokiniui padėti, o ne jį žlugdyti. Na taip - pripažįstu čia esu naivus ;)

Darbas ir yra tame, kad tu dirbi darbo valandomis oficialiai, tačiau ką po to veiki - TAVO REIKALAS. Tau niekas nelieps, kad tu darytum tą ir tą. Tas pats verslininkas gali ir negalvoti, bet pats žino, kad verslui tai negerai. Tas pats dėstytojas mokykloje praleidžia nuo 8 iki tol kol baigiasi pamokos + ilgiau, bet neturi visą tą laiką pamokų. Taigi nekalbam apie specifinius dalykus, okey? Imkim eilinius darbuotojus, kaip ir mokinius mokykloje. Tada turėsi tikslų palyginimą ;)

Nesitikiu, kad bus lengviau ir negalvoju, kad taip turės būti, nes tada visai kitos bėdos. Va čia yra sakau - vyresnių mąstymas, kad mokykloje 0 problemų ir ten niekada nebuvo, o jau veliau daug. Pasakysiu tik tiek - mokykloje matau daug problemų, o pas suaugusius - ne. Ir ką tu man į tai? Ai, tai, kad nepatyriau ane? Tai gal patirk kas mokykloje dedasi ir kai per metus laiko tu mokaisi pagal du skirtingus kursus, nes sumastė kažkas paeksperimentuoti. O ta pati Japonija - super šalis, griežtas mokymas nuo mažų dienų ir viskas tame gerai, nes jie prie to pripratę, o pas mus griežtas mokymas kas porą metų. Sakykim taip: 1-4 klasės tai totaliai lepinami vaikai ir jiems viskas galima, jokių problemų ( net namų darbų jie negali turėti! ). 5-8 klasės - kažkas įdomiau, bet vistiek elgiasi kaip su mažais vaikais ir visur nuolaidžiauja. 9-10 klasės... Košmaras, nes matot egzaminas 10-toje klasėje, tai spauskime visi kartu ir viskas bus gerai, juk jis pripratęs ( KAIP???? ). 11-12 klasės... O čia jau patylim. Spaudimas iš kiekvieno mokytojo, kad tik tu gautum 100-tuką ir mokytojas į kišenę. Daugiau vienetai mokytoju su kitokiu požiūriu. Taigi pasikartosiu - Japonijoje viskas yra super ir pats ten su mielu noru eičiau, nes ten nuo mažų dienų taip, o pas mus... Nuo mažų dienų lepina ir poto staiga tampa griežti, nes matote, jau per ilgai užsižaidė, tai reikia atsigriebti.

Anyway - abu turim skirtingas nuomones, tačiau realybė ta, kad dauguma kas baigė mokyklą džiaugiasi iš jos pabėgę, nes suvokė, kad ten nėra tas "rojus", apie kurį galvoja mūsų tevai :) Realiai kai turėsit vaiką ir jis bus vyresnėje klasėje patys pamatysit kame problema ir kodėl viskas taip ;) Iki tol Jūs nieko nematėt kadangi sistema nuo jūsų laiko pasikeitė N kartų. Jomajo apie ką kalbu, nes ji kiekvienais metais keičiasi...

ps. Sutinku, kad mano argumentai nėra patys idealiausi, bet nesutinku su tuo, kad mokykla tai paprastas dalykas, kuris negali būti sudėtingas ir sunkus. Beje, prie to pačio nesutinku su tuo, kad mokiniai patys nesistengia. Tiesiog dažnai nuleidžiam rankas, kadangi visko neapžiopsi, o tai mus verčia daryti.

Savo veiklą ir darbą konkrečiai sieju su fizika, taigi žinios, kurias įgavau universitete leidžia man užsidirbti, pragyventi ir sūnų išlaikyti. Kitiems universiteto nereikia norint tapti verslininkais, prekybininkais, o aš greičiausiai darbo neturėčiau, jei nebūčiau studijavusi, nes savarankiškai to tikrai nebūčiau išmokusi. Nežinau, ar tinkamai atsakiau, jei ne, tuomet atsiprašau :)

Puikiai! :)

O ar tau patinka, tai ką dabar dirbi gyvenime?

Modestai, Modestai... Esi velnio neštas ir pamestas... :D Švaistaisi visokiausiais palyginimais ir t. t... Dabar lygini save su paprastu darbininkėliu, pavydi jam daugiau laiko, paskui pats tokiu tapęs lyginsi save su pvz. kokiais nors Superherojais. Sakysi: Tiems tai išvis LAFA ! :D Mokslai - Tai ne birka Tėvui per tvorą rodyti... Kaip ir pats Gyvenimas. Man asmeniškai Tavo mažytės nuoskaudos juoką kelia ne dėl To, kad nesuprantu apie ką Tu, o dėl To, kad gyvenime yra tekę turėti kur kas Didesnių problemų, tačiau net tada šitaip pušio negaudydavau, kaip Tu dabar. Kai pats mokiausi, manai Man neimdavo siutas dėl To ? Tokie dalykai labai stipriai groja nervais... Bet žinai... Pasiilgau To. ^_^ Gaila, kad tik po laiko supratau, koks malonus rūpestis Tai buvo.

O tai ir egzai, nori pasakyti, gerokai pasunkėję per paskutinius kelis metus? Klasėj visiems būdavo kasdien 6-7 pamokos, baigdavosi apie 14h, 2-3 h užtrukdavo namų darbai, ir to pakako daugeliui kad laikydami po 5-6 egzus surinktų bent po 70 balų iš kiekvieno..

Modestai, Modestai... Esi velnio neštas ir pamestas... :D Švaistaisi visokiausiais palyginimais ir t. t... Dabar lygini save su paprastu darbininkėliu, pavydi jam daugiau laiko, paskui pats tokiu tapęs lyginsi save su pvz. kokiais nors Superherojais. Sakysi: Tiems tai išvis LAFA ! :D Mokslai - Tai ne birka Tėvui per tvorą rodyti... Kaip ir pats Gyvenimas. Man asmeniškai Tavo mažytės nuoskaudos juoką kelia ne dėl To, kad nesuprantu apie ką Tu, o dėl To, kad gyvenime yra tekę turėti kur kas Didesnių problemų, tačiau net tada šitaip pušio negaudydavau, kaip Tu dabar. Kai pats mokiausi, manai Man neimdavo siutas dėl To ? Tokie dalykai labai stipriai groja nervais... Bet žinai... Pasiilgau To. ^_^

Velnio neštas tai taip :D

Anyway, galbūt ir taip, bet sakau - teigti, kad mokykloje viskas rožėmis klota - nesąmonė :) O iš tokių man tikrai juokas ima ;)

Aš asmeniškai suvokiu, kad bet kas gali sukelti problemų - daugiau ar mažiau jau specifinis dalykas, bet tikrai teigti, kad mokykloje viskas ok - negalima ir net nepatartina. O tokią nuomonę turiu netik aš, tačiau aš nebijau jos išreikšti ;)

ps. Galbūt tai yra todėl, kad neturėjau rimtesnių problemų? :) Kai atsiras gal ir atrodys vaikiškos, tačiau toli gražu ne bevertės kaip visi bando įtikinti ;)

O kas liečia egzus: Kiekvienais metais juos sunkina, pamokų skaičius dabar yra 32 + 1 ( privaloma lietuvių dar )...

O pačiuose egzuose pvz Lietuvių praitais metais kas dešimtas neišlaikė, nes gali padaryti tik 9 klaidas per 500 žodžių, poto turi būtinai remtis kūriniais ir taip, kaip nori švietimo ministerija, nes kitaip ten nebus konteksto ir turėsi neišlaikytą egzaminą :)

Edit: Laikykit mane nupušusiu, nesubrendusiu ir t.t. - atvirai pasakius kol kas man giliai dzin, nes kažką gali pasakyti tik tas, kuris dabar tai išbando ir žino kaip yra šiuo metu, o ne prieš kelis metus buvo, kai jis mokėsi. Šiuo metu visi mokytojai patys sako, kad nebėra ta sistema tokia, kaip ankščiau ir ji nuolatos kinta ;) Na bet kaip sakiau - sakykit ką norit, realios situacijos nepakeisit, o juo labiau to, ką galvoja dauguma mokinių, kurie susiduria su šia problema :)

Skaitau ir galvoju, kištis čia ar ne..? Šiaip niekur beveik nerašau, bet čia nusprendžiau pasireikšti.

Taigi, mokausi 11-oje klasėje. Iki I-ojo pusmečio galo viskas lyg ir gerai, dariau namų darbus, pažymiai buvo 8-10, mokytojai džiaugiasi, kad kalu jų dėstomus dalykus. Turėjau planų dėl studijų ateityje. Atėjo II-as pusmetis. Atsiverčiau knygą apžvelgti jau "išmoktus" dalykus. Deja, nedaug sugebėjau prisiminti, ką jau kalbėt, jei reiktų iš tų dalykų atsiskaitinėti(o juk reiks egzamino metu). Galvoju, nu ir na *** tokį mokymąsi, velniop man tie universitetai visi! Beje, didelę įtaką tam taip pat padarė ir pradėjusi šlubuoti sveikata.

Kaip gi vyksta pamokos? Ogi taip, kad beveik nei viename dalyke nespėjam eiti pagal programą. Pavyzdžiui, kol matematikos mokytoja aiškina teoriją ant lentos, įdėmiai klausausi. Staiga ji pradeda rėkti ant manęs, kad nesirašau į sąsiuvinį nieko. Aišku, pradedu rašytis, bet jau nebegirdžiu kaip aiškina(juk 2 darbus vienu metu sunku nudirbti). Ir galų gale, lieku naujos teorijos nesupratęs. Kitas pavyzdys, sprendžiam per fiziką uždavinius, retai kuris suprantam. Aišku, mokytoja pyksta,bet kantriai toliau mokina. Kai parašėm kontrolinį, mokytoja sako "jau ir taip nuo programos savaitę atsilikom". O apie namų darbus net kalbėti nenoriu, užduoda daugiau negu klasėje padarom.

Pakalbėkim apie programos absurdiškumą. Per istoriją turėjom išmokti ten keliasdešimt asmenybių. Dauguma gavom 2-3(aukščiausiai kažkas vienas gavo 5). Negi mums dabar kalti kelias valandas kažkokius nutukusių ponų ir valdovų vardus ir pavardes vien dėl kaupiamo pažymėlio? Juk po savaitės vistiek viską užmiršim... O ką kalbėt apie lietuvių? Jei neparašai egzamino - nebaigi mokyklos. Ką man dabar daryti, jei rašyti taisyklingai moku(na, pasitaiko klaidų kartais), o rašinio nesugebu parašyt. Vien dėl tokių temų kaip "gražiosios Maironio akys spindinčiame ežero paviršiuje". Liepia skaityti knygas. Aš skaitau kasdien, bet skaitau tokias knygas, kokios man patinka, o ne tokias kokias liepia. Gerai, atsimenu perskaičiau kažkokią ten knyga mokytojų lieptą. Ir kas? Vistiek neturėjau ką rašinyje rašyt. Sėdžiu prie balto lapo ir viskas.

Na, tai tiek minčių sutrumpintai. Čia tiktų pavadinimas "kaip iš moksliuko tapau dvejetušniku". Nežinau ar baigsiu mokyklą vien dėl lietuvių egzamino, net mokyklinio nesugebėsiu išlaikyt, tikriausiai.

Tie, kas sakot "mokykla tik juokas palyginus su paskui", pagalvokit iš kitos pusės. Man irgi atrodo tas "paskui" juokas, nes atidirbi darbo dieną ir viskas - laisvas. O čia turim sedėt su namų darbais, kalt asmenybes, skaityt Maironio poeziją. Nebūsiu darbo jautis, man jau nusispjaut kas bus paskui, ką galvoja mokytojai ir tėvai. Jau geriau nieko neturėsiu ir prie konteinerio miegosiu. Pats įsitikinau, svarbiau rūpintis sveikata, ramiai domėtis ir mokytis tą, kas tau patinka. Tada tai tikrai viską puikiai prisimenu, kai kalti nieko nereikia. Deja, tokia realybė, turim prisitaikyti prie šių absurdo teatro taisykliu, jei kažko norim pasiekti šiame gyvenime, bet būna ir išimčių.

Pats esu dvyliktokas, Modestai, todėl puikiai pažįstų aš tą šiandieninę mokslo sistemą. Galiu tik pasakyti, kad tavo išvardintos problemos (blogi mokytojai, netinkami mokymo metodai) yra labiau vienetiniai atvejai nei sistemos klaidos. Asmeniškai nei aš pats, nei mano draugai bei pažystami, kurie šiuo metu mokosi mokyklose neturi tiek daug priekaištų sistemai, kiek jai turi tu. Tad greičiausiai arba tau ŽIAURIAI nepasisekė su mokyklos pasirinkimu ir mokaisi kažkokioj adaptų mokykloj arba per daug viską sureikšmini ir žiūri į viską pesimistiškai ir per daug kritiškai.

Pats turėjau šią vasarą galimybę pasipraktikuoti dirbant ne itin lengvą fizinį darbą ir galiu tik patvirtinti čia kitų protingų žmonių mintis, jog mokyklos suolo problemos yra tokios nereikšmingos, tokios vaikiškos, kad dabar net juokiuosi iš savo ankstesnių sapaliojimų, jog daug gyvenime esu patyręs, daug visko matęs. Teko dirbti su žmonėmis, kurie dieną naktį turi būti pasiruošę nedelsiant reaguoti į iškvietimus ir naktį taisyti užlūžusį interneto tiekimą.

Be to, nežinau, kurioj pasaulio šalį darbas žmonėms baigtųsi 17h. Taip, tai būna nurodyta darbo sutartyse and so on, tačiau neretai norint kilti karjeros laiptais ar iš vis bent norint išlaikyti darbo vietą tenka padirbėti nekuklius viršvalandžius. Amerikoj net nėra priimtina išeit iš darbo ankščiau nei branch manageris ar įmonės vadovas, todėl darbas įprastai prasitęsia iki 20h ar net 21h.

Tad ar tikrai taip blogai yra mokykloje? Ar tikrai problemos mokykloje didesnės nei darbe, nei šeimyniniame gyvenime?

.....

Tuoj ant tavęs pradės šaukti, kad jaunas nesubrendęs ir t.t., juk viskas ten gerai ir lengva :D

ps. Šaunu, kad pasireiškei - ne vienas aš toks, kuriam mokslai yra tiesiog kvailas dalykas, kuris nėra normaliai sudarytas.

Beje, ankščiau buvo normaliai iki "modulinės" sistemos ;)

Pats esu dvyliktokas, Modestai, todėl puikiai pažįstų aš tą šiandieninę mokslo sistemą. Galiu tik pasakyti, kad tavo išvardintos problemos (blogi mokytojai, netinkami mokymo metodai) yra labiau vienetiniai atvejai nei sistemos klaidos. Asmeniškai nei aš pats, nei mano draugai bei pažystami, kurie šiuo metu mokosi mokyklose neturi tiek daug priekaištų sistemai, kiek jai turi tu. Tad greičiausiai arba tau ŽIAURIAI nepasisekė su mokyklos pasirinkimu ir mokaisi kažkokioj adaptų mokykloj arba per daug viską sureikšmini ir žiūri į viską pesimistiškai ir per daug kritiškai.

 

Pats turėjau šią vasarą galimybę pasipraktikuoti dirbant ne itin lengvą fizinį darbą ir galiu tik patvirtinti čia kitų protingų žmonių mintis, jog mokyklos suolo problemos yra tokios nereikšmingos, tokios vaikiškos, kad dabar net juokiuosi iš savo ankstesnių sapaliojimų, jog daug gyvenime esu patyręs, daug visko matęs. Teko dirbti su žmonėmis, kurie dieną naktį turi būti pasiruošę nedelsiant reaguoti į iškvietimus ir naktį taisyti užlūžusį interneto tiekimą.

 

Be to, nežinau, kurioj pasaulio šalį darbas žmonėms baigtųsi 17h. Taip, tai būna nurodyta darbo sutartyse and so on, tačiau neretai norint kilti karjeros laiptais ar iš vis bent norint išlaikyti darbo vietą tenka padirbėti nekuklius viršvalandžius. Amerikoj net nėra priimtina išeit iš darbo ankščiau nei branch manageris ar įmonės vadovas, todėl darbas įprastai prasitęsia iki 20h ar net 21h.

 

Tad ar tikrai taip blogai yra mokykloje? Ar tikrai problemos mokykloje didesnės nei darbe, nei šeimyniniame gyvenime?

Supranti, pasakysiu vieną, ką bandžiau ankščiau pasakyti - kiekvienas esame vis kitoks ir vienam sedėti ir kalti kažką yra gerai, o kitam visiškai ne ;) Aš esu iš tų, kuriam sedėti ir kalti savarankiškai naudos yra 0, o kai kas nors padeda visi 200%, nes prisimenu puikiai ;)

Kas liečia darbą ir t.t., tai pats dirbau, žinau tas problemas ir t.t., tačiau tai yra problemos, kurios kyla dėl tikslo, o ne dėl paliepimo. Na bet kaip ir sakiau - čia kiekvieno skonio reikalas ;) Turim klasėje 3 žmones, kuriems viskas ok, tačiau kiti 28 vis tik nėra labai patenkinti tuo, kas vyksta ir kaip eksperimentuoja švietimo sistema / mokykla :)

Ir baigiasi tiems, kurie dirba eilinį darbą ;)

Nesakiau, kad didesnės, bet tikrai nėra nulinės. Jos reiškia ir gana nemažai :)