Savęs realizavimas

Ačiū visiems parašiusiems ! Na yra problemų, turiu savo požiūrį ir savo nuomonę, tačiau nenoriu, kad šita tema būtų mano viešas dienoraštis. Reikia manyje daug ką keisti ir labiausiai patiktų kokį mėnesį nuo visų pabėgti, jokio interneto, jokio bendravimo, tik aš vienas pats. Tada pabūti su savimi ir viską apsvarstyti, tik tam reikia progos.

Gerų Velykų !

Jeigu turi finansinių lėšų siūlyčiau pasidomėti apie ,,Ayahuasca" esantį Peru.Pats planuoju kitais metais ten nuvykti :) iš pasakojimų padeda geriau pažinti save bei galbūt rasi atsakymus i norimus klausimus :)

Ką jūs darytumėte, kai tiesiog nebeturėtumėte ko prarasti? Pats dabar sėdžiu, mintimis permetu viską turiu. Tai turiu retesnį darbą, studijuoju, su šeima gerai nesutariu, artimų draugų neturiu ir čia ne aplinka kalta, o kažkas manyje yra. Toks instinktas eiti prieš bandą. Dar sportuoju ir tai yra bene geriausias dalykas mano gyvenime. Tik tikriausiai po širdies tyrimų man būtų uždrausta sportuoti arba liepta mažinti krūvį. Čia pas mane jau įprasta, kad kur pažvelgsiu, ten kažkas blogai. Pradedant nuo galvos ir iki blauzdų. Tiesiog nepasisekė ir reikia mokėti save priimti toks koks esi, bet viena yra teorija, o kita praktika.

Baisiai nenoriu tuščiai nugyventi. Norisi padaryti kažką tokio stipraus, įsimintino ir nesvarbu, jei po to apskritai ateitis taptų miglota. Esu materialistas ir dažnai pasvarstau, kaip čia pasidarius pinigus ir nesvarbu, švarius ar nešvarius. Būčiau galėjęs, būčiau ėjęs į armiją, bet dėl sveikatos nepriims. Dar labai įstrigo filmas Into The Wild. Pačiam jis toks artimas atrodo.

Visiškai mintys nesidėlioja, bet esmė tame, ką jūs darytumėte, jei jums jūsų gyvybė nebūtų svarbi, bet norėtųsi tą likusį laiką nugyventi labai prasmingai?

Perskaičiau tavo žinutę, duotus patarimus, bet nei viename neradau, mano manymu, pagrindinio pasiūlymo. Problemos sprendimo šaknies suradimo. Susitvarkyk santykius, susirask merginą, pakeisk požiūrį ir t.t. Labai gražūs žodžiai, bet naudos greičiausiai duos nedaugiau negu benamiui pasakyti "Susirask darbą". Taip, susiradus darbą, merginą, išsprendus problemas su šeima, daug kas pagerėtų, tačiau...

Tačiau esmė ne tame, jog tu nežinai ką daryti, esmė tame, jog nežinai kaip. Pradinis problemos sprendimo taškas - jos identifikavimas. Kaip tu gali susirasti merginą, jeigu nežinai kodėl išsiskyrei su senąja, kaip gali susitaikyti su šeima, jei nežinai kodėl atsidūrei tokioje situacijoje iš pat pradžių.

Mano pasiūlymas, kuris pasiteisino man pačiam visu 100%: visų pirma išsiaiškink kas tu pats esi. Kaip tą padaryti? Susirask ramų, tau prie širdies esantį "spot'ą" (Man asmeniškai žiauriai gerai veikia pieva prie Vingio parko tilto). Atsipalaiduok ir mintys pačios ateis į galvą. Tokiu būdu paanalizuok, kokiose situacijose tau sunkiausiai sekasi, bet ne šiaip "va pasakiau tam bičui eiti n* ir gavau į akį, kaltas jis", o pabandyk atsekti įvykių grandinę. Kas privedė prie galutinio taško, kur buvo viso to pradžia. Tada pabandyk pagalvoti, ką galėjai padaryti kitaip ir kaip rezultatas būtų pasikeitęs? Tokiu būdu išanalizuok visą, kas tau neduoda ramybės. Jei nori greitesnio rezultato - paskaityk kokią knygą apie bendravimo psichologiją ar asmeninį tobulėjimą ("Allan Pease - Kaip atsikratyti Nerimo" labai rekomenduoju).

Taigi, kai žinosi kodėl nesėkmės tave aplanko, tuomet galėsi pamatyti koks tu žmogus esi, kokiose situacijose atsitinka vienas ar kitas, kaip tu matai gyvenimą iš tiesų. Tą žinant galima pradėti imtis aktyvių veiksmų. Surasti žmonių, atitinkančių tavo pasaulėžiūrą, atrasti tave dominančią veiklą ar tiesiog dėti pirmą žingsnį link pilnaverčio gyvenimo.

Taigi dar kartą: visų pirma išsiaiškink kas tu esi iš tiesų.

O atsakant į klausimą: jei neturėčiau ko prarasti, tiesiog rizikuočiau ten, kur nerizikuočiau turėdamas ką prarasti.

Man tos tradicinės situacijos nelabai tinka, kaip tarkim ta Bendravimo psichologija knyga. Kad ir va dabar prieš valandą sportavau, sporto klube nėra tylu ir būdavo, kad man ką nors pasakydavo toks žmogus stovėdamas už kelių metrų, o aš paprasčiausiai neišgirstu ką jis sako. Taip kelis kelis kartus ir aš nusišypsau ir tiek. Su viena patinkančia mergina irgi kai bendravau, ji šiek tiek toliau buvo, tai gal mažiau nei puse jos pasakojimų supratau. Tada ir pats bendravimas toks padrikas gaunasi.

Kaip D. Rose sakė: "Why I cannot be the MVP of the league? Why I cannot be the best player in the league? I don't see why, why I cannot do that."

Taip pačiai ir tau. Daugiau pozityvumo įdėk į save.

Bei dar viena puiki citata apie tai, kad tu sakei svarbu tik pinigai ir kažkas labai reikšmingo: "It ain't about how hard you can hit, it's about how hard you can get hit and keep movin' forward, how much you can take...and keep movin' forward. That's how winning is done!"

Sakai nerūpi ar gyvensi? Ką neturi jokių svajonių? Kažko kas tau kelia šypseną, kas tau padaro šiandieną geresnę negu buvo praeita diena? Atimi pats iš savęs gyvenimo tikslą. Pats savęs ir kitų nevertini. Yra milijonai žmonių kurie už tave gyveną šimtus kartų blogiau ne tik dėl to, kad BLOGAI sutaria su šeima, kad blogai su sveikata, ar bla bla, bet jie kovoja. Kovoja su gyvenimu. O tu nedarai nieko.

"Most of you won't be successful because when you're studying, and you get tired, you quit!"

Ką jūs darytumėte, kai tiesiog nebeturėtumėte ko prarasti? Pats dabar sėdžiu, mintimis permetu viską turiu. Tai turiu retesnį darbą, studijuoju, su šeima gerai nesutariu, artimų draugų neturiu ir čia ne aplinka kalta, o kažkas manyje yra. Toks instinktas eiti prieš bandą. Dar sportuoju ir tai yra bene geriausias dalykas mano gyvenime. Tik tikriausiai po širdies tyrimų man būtų uždrausta sportuoti arba liepta mažinti krūvį. Čia pas mane jau įprasta, kad kur pažvelgsiu, ten kažkas blogai. Pradedant nuo galvos ir iki blauzdų. Tiesiog nepasisekė ir reikia mokėti save priimti toks koks esi, bet viena yra teorija, o kita praktika.

Baisiai nenoriu tuščiai nugyventi. Norisi padaryti kažką tokio stipraus, įsimintino ir nesvarbu, jei po to apskritai ateitis taptų miglota. Esu materialistas ir dažnai pasvarstau, kaip čia pasidarius pinigus ir nesvarbu, švarius ar nešvarius. Būčiau galėjęs, būčiau ėjęs į armiją, bet dėl sveikatos nepriims. Dar labai įstrigo filmas Into The Wild. Pačiam jis toks artimas atrodo.

Visiškai mintys nesidėlioja, bet esmė tame, ką jūs darytumėte, jei jums jūsų gyvybė nebūtų svarbi, bet norėtųsi tą likusį laiką nugyventi labai prasmingai?

siūlyčiau paskaityti V. E. Frankl knygą "Sielogyda". Yra dar jo gera knyga "Žmogus ieško prasmės". Ten esmė apie tai, kad gyvenimo prasmė (galim vadint - gyvenimo tikslas) ateina trim būdais: 1. ką nors kuriant (santykius, meno kūrinius ir t.t) 2. Patriant, išgyvenant tai ką duoda tas trumpas gyvenimas (gamtos grožis, smagus bendravimas su draugais, šeima ir pan.) 3. situacijoje, kai visai šakės -> požiūrio keitimas. Tai iliustruoja žmonių, išgyvenusių koncentracijos lagerius, pavyzdžiais. Beje, autorius taip pat perėjo tai. jaučiasi kažiek depresiškumo. Jo metu kyla visokių apmąstymų apie gyvenimą, apie savižudybę, žmogus savę, pasaulį ir kitus mato kaip blogą, pesimistiškai, selektyviai (t.y. mato kas blogai). Jei niekas nepadeda reikia kreiptis pas specialistus: psichologas, psichoterapeutas arba jei sunkiu atveju pas psichiatrą (medikas, kuris turi teisę skirti vaistus esant psichikos sutrikimams, bei galintis diagnozuoti juos).

Situacija šiek tiek pagerėjo, pats pradedu suvokti kitų žmonių dėka, kad kai kuriuose dalykuose labai save nuvertindavau ir nepastebėdavau ko reikėjo. Na kitas aspektas dar yra finansai, dirbu, vasarai darbą lyg dar susiradęs, tik vis tiek man tame jaučiasi stagnacija, studijuojama specialybė nieko gero nežada ir galvoju galvoju ką reikės daryti.

Situacija šiek tiek pagerėjo, pats pradedu suvokti kitų žmonių dėka, kad kai kuriuose dalykuose labai save nuvertindavau ir nepastebėdavau ko reikėjo. Na kitas aspektas dar yra finansai, dirbu, vasarai darbą lyg dar susiradęs, tik vis tiek man tame jaučiasi stagnacija, studijuojama specialybė nieko gero nežada ir galvoju galvoju ką reikės daryti.

O ka studijuoji ir kiek liko mokytis?