Kaip įveikti aukščio baimę?

Turiu tokią problemą kaip aukščio baimė, bet norėčiau ją įveikti arba bent jau sumažinti. Kur stabilu (pilys, apžvalgos aikštelės, terasos, TV bokštas ir pan.) nebijau kilti į viršų. O kur nestabilu (kopėčios, pastoliai) jau nuo kokių ~3-4m baisu darosi. Gal kas anksčiau irgi turėjot panašią baimę ir pasisekė įveikti? būtų malonu jog pasidalintumėt patirtim ar šiaip kokiais metodais kaip atsikratyti to dalyko :)

Realiai ja įveiksi tik tai darydamas. T.y Pratinsies prie aukščio ir po tam tikro laiko vis mažės baimė. :)

Sako šuolis parašiutu veikia aukščio baime. Arba bandyk kokiuose atrakcionuose pavaikščioti (turiu galvoje tokius kaip "Lokės Pėda" ar panašius)

Turėjau gan stiprią aukščio baimę, bet dar stipresnę valią..

Tai įvyko prieš daug metų atgal, bet vis dar prisimenu taip, kaip, kad viskas būtų įvykę šiandien..

Dirbau naktinėje pamainoje, buvo apie 2 val. nakties. Veiksmas vyko saugomoje statybų aikštelėje Vilniuje, kurioje dirbau sargu (mano pirmas darbas po mokyklos). Jau kelintą kartą per naktį iš nuobodulio nusprendžiau išeiti į lauką iš prikaitusios sargų budelės. Gerai kartais nuo sėdėjimo pramankštinti kojas, pakvėpuoti grynu, bet žvarbiu oru. Net ir miegoti nebesinori.

Mėgau stebėti žvaigždes, tad užvertęs galvą ir pakėlęs akis kažkodėl pirmiausia pamačiau ne jas, o aukštai aukštai ant virš 16 aukštų statomo daugiabučio krano stiebo raudonai šviesiančią lemputę. Kranas buvo toks didingas ir klaikus, visai kaip mano aukščio baimė. Buvau tik aš, kranas su šviečiančia lempute, ir visiška tamsa aplink.

Per mano atšąlusią galvą žaibo greičiu pradėjo bėgioti mintys: 1.Niekas manęs nemato, tad nebus gėda, jei neužlipsiu ant krano 2.Vistiek neturiu ką veikti, kodėl neužlipti? 4.Siaube, nukrisiu ir užsimušiu. 5. BIJAU!

Net nepajutau, kaip su tokiomis mintimis galvoje jau kabarojausi ant pirmų kopėčių laiptelių ir atitrūkau nuo žemės. Geležis buvo šalta, vietomis apledėjusi..kas dar labiau varė siaubą. Palipėjus kokius 5 metrus, teko sustoti, nes širdis daužėsi kaip pašėlus, rankos drebėjo..Nežinau, ar nuo šalčio ar nuo baimės, spręskite patys. Pažiūrėjau žemyn.. atrodė, jog viskas tuoj pradės suktis.. O prieš mane buvo dar ilgas ilgas kelias aukštyn..

Stipriai nesigilindamas į savo emocinę būklę žigsnis po žingsnio su sustojimais lipau į viršų, drėbėdamas iš šalčio, iš baimės, bet pagaliau pasiekiau pusiaukelę..

Sveikas protas sakė UŽTEKS, lipk žemyn, jau ir taip aukštai.. Bet iš prigimties niekada nepasiduodu, o gal ir nemoku pasiduoti..

Nenorėjau nuvilti ir pats savęs. Kopiau aukštyn, vis lėčiau ir lėčiau, bet užtikrintai judėjau tolyn... Kažin ką pagalvotų žmonės, jei kas dabar mane matytų?

Pagaliau.. Aš užlipau ant krano viršaus. Pradėjau dairytis, pamačiau nuostabų naktinį Vilnių su įvairiausiom šviesom aplink save.. Tyla. Ramybė. Aukštis.Adrenalinas teka mano venomis.

Stovėjau akimirką kaip užburtas.. Tuo pačiu ir patenkintas savim. Tą lemtingą akimirką kažkas viduje atsirakino. Lyg iš niekur nieko, pajutau, kad nebijau.. Nebijau žiūrėti žemyn, nebijau net prieiti prie turėklo krašto, rankos nedreba, širdis plaka ramiai. Ar tai reiškia, kad baimę palikau apačioje ar ji laukia ir tuoj tuoj pat smogs man nokautą? Atsakymą radau gan greit.. Ir tik tada, kai ilga ir siūbuojančia krano strėle nuėjau gerą gabalą kelio.. Aš kybau ore, susivienodinau su krano strėle.. aš visata, aš aukštis, aš kranas.. JOKIOS BAIMĖS. AŠ JĄ NUGALĖJAU.

Parašiau ant greito, tad nepykit jei padariau klaidų. Beje, aukščio iki dabar visiškai nebebijau :)

Autoriui linkiu stiprybės įveikiant savo baimes!

as irgi bijau, atrodo ir statyboj dirbau, ir palipes buvau i visokias velniavas kad net dabar vien prisiminus siurpas eina, bet kaip nepripratau taip nepripratau. apsipratau kaskaip biski, palipt palipu, dirbt galiu, bet baime nemazeja nifiga :D

Realiai ja įveiksi tik tai darydamas. T.y Pratinsies prie aukščio ir po tam tikro laiko vis mažės baimė. :)

Jo, pastebėjau šitą, bet sakau gal yra koks efektyvesnis būdas. Anksčiau reikėjo ant nuosavų namų stogų laipioti, tai gal tik po gerų 3mėn drąsiau pasidarė, bet ir tai koks aukštesnis namas ir jau slenku su pilvu per kopėčias :D

Sako šuolis parašiutu veikia aukščio baime. Arba bandyk kokiuose atrakcionuose pavaikščioti (turiu galvoje tokius kaip "Lokės Pėda" ar panašius)

Thanks ;) Šitą irgi buvau galvojęs, bet pamaniau ar nebus taip kad nueisiu į tuos atrakcionus ir visi man per baisūs bus :D ir stovėsiu vietoj :D bet manau prisiversiu nueiti kada :)

Gal kartais žinot kokių bokštų, aukštų pastatų ar pan. kur būtų galima užlipti? (geriausia kaune arba labai netoli kauno). Į "vaiduoklį" patekti bandžiau, bet ten dabar visur uždėtos grotos ant langų.

...

Į šį geriau nuvaryk - http://unoparks.lt/ buvau šiais metais, nebrangu, įdomu ir tikrai turėtų padėt įveikti ;)

O ten kur Merkurijus anksciau buvo(netoli fontano) toks bokstelis simta metu stovedavo , jeigu jis ten yra ir imanoma i ji ilipti tai geriau nerasi :D

kita diena delfyje skaitom straipsni ''potato man isilipes bokste sauke: nukelkit mane, atiduosiu desra!'' :D

kita diena delfyje skaitom straipsni ''potato man isilipes bokste sauke: nukelkit mane, atiduosiu desra!'' :D

Antraštė pats tas delfiui ar 15min būtų :D

O ten kur Merkurijus anksciau buvo(netoli fontano) toks bokstelis simta metu stovedavo , jeigu jis ten yra ir imanoma i ji ilipti tai geriau nerasi :D

Hmm.. ten poros metrų aukščio bokštelis ar rimčiau kažkas? :D ir kaip jį rasti? :)

Antraštė pats tas delfiui ar 15min būtų :D

 

 

Hmm.. ten poros metrų aukščio bokštelis ar rimčiau kažkas? :D ir kaip jį rasti? :)

Apie sita kalbejau :)

Isidarbinau prie pastoliu, pradzioj buvo nejauku, baisu, poto pripratau, susikoncentruoji, saugiai dirbi ir pripranti.

Kur ta riba, kad jau galetum teigti, kad turi aukscio baime? Nes, kad nejauku buti aukstai tai daugumai turbut. Man nemalonu stoveti balkone kokiam 12 aukste, bet nera taip, kad baisu. Tai cia aukscio baime ar naturalus nejaukumas?

As irgi dirbau ant pastoliu, bet tie pastoliau buvo normaliai nedabaigti, vietom truko lentu apacioj, beveik niekur sonuose nebuvo, tai nebuvo uz ko ir laikytis, ilgai ten nedirbau, per daug baisu.

Kazkada teko per 3 mergeliu tilto apacia (6 fortas, kas buves zinos), va ten tai galvojau numirsiu, tik nuejes trecdali kelio supratau kur isiveliau, bet atgal trauktis jau buvo velu, tai siaip ne taip praejau per visa tilta..

O siaip turiu lygiai tokia pacia aukscio baime kaip ir autorius, taciau iki siol nepavyksta jos iveikt, daug kur teke laipiot, bet labai didele baime visada islieka.