Aklavietė

Sveiki draugai ir draugės. Rašau šitą temą su kažkokiu gėdos jausmu iš vidaus. Net nežinau ar atėjau pasiskųst ar papasakot koks aš nieko vertas, bet faktas, kad reikia kažką keisti.

Pradėsiu nuo to, kad man 20m. ir gyvenu Londone. Gyvenu čia todėl, nes Lietuvoje studijavau dalyką, kuris man nepatiko, tad teko mesti. Metęs universiteto reikalus, nemačiau kitos išeities negu išvykti ten, kur tau už juoda darbą moka bent jau geresnius pinigus (na, dirbu ne sandėly kokiam, bet bare). Tik atvykus čia, viskas labai patiko, džiaugiausi uždarbiu ir pan. Tačiau kuo toliau, tuo labiau užmigti neleidžia ta mintis, kad praktiškai esu nieko vertas. Moku daryti kokteilius, kas manęs visa gyvenimą neišmaitins, mokytis neinu, nes nuoširdžiai sakau - nežinau ko noriu iš gyvenimo, bijau vėl įstoti ten, kur man nepatiks. Be darbo, turiu nemažai laisvo laiko, kurį praleidžiu scroll'indamas facebook'ą. Ir pagaliau, mano kvailai galvelei "dašuto", kad aš galiu laiką išnaudoti naudingiau, tačiau nežinau nuo ko pradėti. Tarkim, atrodo visai įdomu tokie dalykai, kaip logotipų kūrimas, bet manau, jog jeigu nemoki šiaip piešti realybėje, ten nėra net ko lįsti. Programavimas.. labai daug pasirinkimų, tai ta kalba, tai ana kalba, gal ir įdomu, tačiau net nežinočiau nuo ko pradėti, kas pasirodytų įdomu, o kas ne. Man visą gyvenimą reikėjo žmogaus, kuris parodytų man kryptį, stovėtų šalia ir sakytų, kad tu gali. Gėda prisipažinti, bet esu iš tų žmonių, kurie turi kantrybės tik dalykuose, kurie man patinka ir mėgstu, kai rezultatas ateina greitai. Tačiau, tuo pačiu suprantu, kad didžiausi darbai ir yra kantrybės vaisius. Knygų skaityti nemėgstu, jaučiuosi kažkoks tinginys, kažkoks ,atsiprašant, š*do gabalas. Turiu galvą, mėgstu bendrauti, bet vis neatrandu savęs, o manau, kad tokio amžiaus žmogus jau turėtų žinoti, ko jis nori iš gyvenimo.

Prašymas būtų toks - gal kažkas turėjot panašią situaciją ir atradot kažką, kas yra naudinga ir gali nešti dar ir pelną? Gal kažkas galit pasiūlyti kažkokia kryptį, kad galėčiau tuoj pat pradėt mokintis. Patinka man sportas, patinka filmuoti, montuoti kažką, patinka muzika. Kaip iš tokių dalykų būtų galima gauti naudos? Darbas gi ir yra apie tai, kai žmogus daro tai ką mėgsta, o jeigu dar ir duonos už tai gali nusipirkt - išvis fantastika.

Jeigu kažkas skaitė visa tai, ačiū labai, jeigu kažką dar ir patarsite, bus išvis super. Parašiau vien šitai ir jau geriau pasidarė, pakritikuot save sveika retkarčiais,matyt. Dėkoju.

stok i kariuomene

stok i kariuomene

Kitokių atsakymų kažkaip ir nesitikėjau.

Daryk kaip aš atsargini varianta užsiplanaves esu, šauk tiesiai, bet kur į bet kokią šalį, patirk gyvenimą, keliauk autostopu, nakvok po žvaigždėtu dangum, o dabar esi susigrūzines ne dėl gyvenimo o del kažkokio susmirdusio popieriaus (pinigai) Reik patirt gyenimą, tada žinosi ko nori iš jo :)

Asmeniškai va dabar vienas chilinu su stikline ir mastau, kad visi nori kažko geriau nei kažkas kitas..

Jei ne draugė tai nežinau gyvenime nieko neliktu, šaučiau tiesiai bet kuriuo lektuvu į bet kurią šalį.. Kad ir bankrutuočiau ten finasiškai, bet praturtėčiau dvasiškai.. Nies kiek man jau metų 21.. vadinas liko gyvent sveiko, pilnaverčio gyvenimo dar 25 30 metų? o tai yra gana ne daug kad švaistyti pinigų, turtų, daiktų kurių nereik arba kuriuos paliksiu anūkam kaupimui..

Žodžiu dirbk ir mėgaukis kad esi gyvas, jei nesimėgauji atsiversk kriminalus delfi ir pasižiurėk kiek kas dieną žusta žmonių, ir net daugiau nebegalės daryti to ką tu gali...

Daryk kaip aš atsargini varianta užsiplanaves esu, šauk tiesiai, bet kur į bet kokią šalį, patirk gyvenimą, keliauk autostopu, nakvok po žvaigždėtu dangum, o dabar esi susigrūzines ne dėl gyvenimo o del kažkokio susmirdusio popieriaus (pinigai) Reik patirt gyenimą, tada žinosi ko nori iš jo :)

Asmeniškai va dabar vienas chilinu su stikline ir mastau, kad visi nori kažko geriau nei kažkas kitas..

Jei ne draugė tai nežinau gyvenime nieko neliktu, šaučiau tiesiai bet kuriuo lektuvu į bet kurią šalį.. Kad ir bankrutuočiau ten finasiškai, bet praturtėčiau dvasiškai.. Nies kiek man jau metų 21.. vadinas liko gyvent sveiko, pilnaverčio gyvenimo dar 25 30 metų? o tai yra gana ne daug kad švaistyti pinigų, turtų, daiktų kurių nereik arba kuriuos paliksiu anūkam kaupimui..

 

Žodžiu dirbk ir mėgaukis kad esi gyvas, jei nesimėgauji atsiversk kriminalus delfi ir pasižiurėk kiek kas dieną žusta žmonių, ir net daugiau nebegalės daryti to ką tu gali...

Yra ir pas mane toks variantas, bet turiu irgi draugę. Aš taip pasielgti galėčiau, bet ji stabilesnė truputį, prieš skrendant iš Londono dar į kitą šalį jai ir pataupyt reikėtų ir dar daug ką apsvarstyti. O kad esu gyvas - dėl to aš laimingas, tik norėčiau tą gyvastį naudingiau išnaudoti, nes kaip kažkieno auksiniai žodžiai sako "Niekada nebūsi jaunesnis nei sekundę atgal" :) Bet kokiu atveju, labai ačiū tau už pasisakymus !

Žinok, panašiai ir aš jaučiuosi. Esu pasimetusi ir nežinau, kurią kryptį rinktis, tik tiek, kad ne Londone, o Kaune sėdžiu. Sakai, įdomu logotipai, programavimas... Jei laiko turi nemažai - bandyk! Tai vienus kursus, tai kitus - žiūrėk, gal užkabins kažkas. Pati dabar tą patį darau, domiuosi dizainu, skaitau medžiagą (beje, labai įkvepiantį pasakojimą ir patarimus radau čia: http://www.karenx.com/blog/how-to-become-a-designer-without-going-to-design-school/), o dėl programavimo turbūt geriausia pradžioj būtų išmokti basic'us ir tada turint supratimą apie tai, bandyt vieną ar kitą kalbą.

Iš tikrųjų, pavydžiu žmonėms, kurie nuo mokyklos laikų žino, ką veiks gyvenime ar įsivaizduoja save vienoj ar kitoj sferoj :)

Žinok, panašiai ir aš jaučiuosi. Esu pasimetusi ir nežinau, kurią kryptį rinktis, tik tiek, kad ne Londone, o Kaune sėdžiu. Sakai, įdomu logotipai, programavimas... Jei laiko turi nemažai - bandyk! Tai vienus kursus, tai kitus - žiūrėk, gal užkabins kažkas. Pati dabar tą patį darau, domiuosi dizainu, skaitau medžiagą (beje, labai įkvepiantį pasakojimą ir patarimus radau čia: http://www.karenx.com/blog/how-to-become-a-designer-without-going-to-design-school/), o dėl programavimo turbūt geriausia pradžioj būtų išmokti basic'us ir tada turint supratimą apie tai, bandyt vieną ar kitą kalbą.

Iš tikrųjų, pavydžiu žmonėms, kurie nuo mokyklos laikų žino, ką veiks gyvenime ar įsivaizduoja save vienoj ar kitoj sferoj :)

Smagus dalykas ir dizainas, tik kaip minėjau, manau, jog reikia "rankytę" ir realybėj turėt. Aš visada kažkaip gyniausi tuom, jog grįšiu į modelius. 14-15 metų aukso luitus žadėjo, bet nemalonu prieš draugus buvo, tai mečiau. Žmonės vis sakydavo eik vėl eik vėl, galvoju atsibos viskas, rimtai pabandysiu vėl. Nu ir ką, pabandžiau Londone, viską turiu, bet matai, per aukštas jau agentūroms keliais centimetrais. Tas ir davė tą tokį lemtingą smūgį į nepilnavertiškumo jausmą turbūt :D

Smagus dalykas ir dizainas, tik kaip minėjau, manau, jog reikia "rankytę" ir realybėj turėt. Aš visada kažkaip gyniausi tuom, jog grįšiu į modelius. 14-15 metų aukso luitus žadėjo, bet nemalonu prieš draugus buvo, tai mečiau. Žmonės vis sakydavo eik vėl eik vėl, galvoju atsibos viskas, rimtai pabandysiu vėl. Nu ir ką, pabandžiau Londone, viską turiu, bet matai, per aukštas jau agentūroms keliais centimetrais. Tas ir davė tą tokį lemtingą smūgį į nepilnavertiškumo jausmą turbūt :D

Kiek yra per aukštas?

Kiek yra per aukštas?

Modeliai ant ribos jau yra 1.88-1.89. Aš 1.95 :) O šitoje sferoje centimetras ne ten reiškia labai daug, ko tiesą sakant niekda nesuprasiu.

Modeliai ant ribos jau yra 1.88-1.89. Aš 1.95 :) O šitoje sferoje centimetras ne ten reiškia labai daug, ko tiesą sakant niekda nesuprasiu.

Vadinas mes abu modeliais netapsim

Vadinas mes abu modeliais netapsim

Ir viskas per tą krepšinį.. :D

Smagus dalykas ir dizainas, tik kaip minėjau, manau, jog reikia "rankytę" ir realybėj turėt. Aš visada kažkaip gyniausi tuom, jog grįšiu į modelius. 14-15 metų aukso luitus žadėjo, bet nemalonu prieš draugus buvo, tai mečiau. Žmonės vis sakydavo eik vėl eik vėl, galvoju atsibos viskas, rimtai pabandysiu vėl. Nu ir ką, pabandžiau Londone, viską turiu, bet matai, per aukštas jau agentūroms keliais centimetrais. Tas ir davė tą tokį lemtingą smūgį į nepilnavertiškumo jausmą turbūt :D

Kad žinok nebūtina mokėt piešt ;) Pažįstu vaikinuką, kuris ant popieriaus geriausiu atveju kokią keverzonę suregztų, o web puslapių dizainus puikiai padaro. Tas pats ir su logo :)

Ir tas pats piešimas yra išmokstamas, pati irgi primiršau, nors kadaise piešiau daugmaž padoriai, bet prisiminti (ar išmokti iš naujo) padeda knyga "You Can Draw in 30 Days", ten 30 pamokų su bonus pamokomis, kasdien reikia skirti apie valandą, pradžioj pratimai tikrai lengvi, vėliau sudėtingėja, jei sudominau, knygą pdf galima parsisiųst čia: http://kickass.to/you-can-draw-in-30-days-the-fun-easy-way-to-learn-to-draw-in-one-month-or-less-mark-kistler-mantesh-t8434058.html ;)

Kad žinok nebūtina mokėt piešt ;) Pažįstu vaikinuką, kuris ant popieriaus geriausiu atveju kokią keverzonę suregztų, o web puslapių dizainus puikiai padaro. Tas pats ir su logo :)

Ir tas pats piešimas yra išmokstamas, pati irgi primiršau, nors kadaise piešiau daugmaž padoriai, bet prisiminti (ar išmokti iš naujo) padeda knyga "You Can Draw in 30 Days", ten 30 pamokų su bonus pamokomis, kasdien reikia skirti apie valandą, pradžioj pratimai tikrai lengvi, vėliau sudėtingėja, jei sudominau, knygą pdf galima parsisiųst čia: http://kickass.to/you-can-draw-in-30-days-the-fun-easy-way-to-learn-to-draw-in-one-month-or-less-mark-kistler-mantesh-t8434058.html ;)

Blemba, man Virgin Media kažkodėl blokuoja nuorodą Tavo

Pabandyk šitą, pahostinau pdf failiuką http://www.filedropper.com/youcandrawin30daysthefuneasywaytolearntodrawinonemonthorless ;)

Pabandyk šitą, pahostinau pdf failiuką http://www.filedropper.com/youcandrawin30daysthefuneasywaytolearntodrawinonemonthorless ;)

Labai dėkingas Tau :)

Labai dėkingas Tau :)

Į sveikatą, svarbu, kad praverstų ;)

Exxx, man jūsų metus ir jūsų problemas :)))) Man 30 metų, tik būdamas 28 supratau, ką aš noriu veikti gyvenime :) Tačiau padirbęs naujame darbe 4 mėnesius, vėl pradėjau abejoti dėl to fakto, ar apskritai samdomas darbas man tinka. Ir dėl to visiškai nesiparinu :)

Būdamas 20, ar 21 metų nekvaršinčiau sau galvos kuo aš noriu būti etc. Tai su laiku ateis :) O dirbčiau tai, kas patinka. Aišku, laisvą laiką prašikdamas facebook'e tu jį leidi beprasmiškai :) Keliauk, užsiimk sportų ar kita įdomia veikla. Ir mažiau grūzinkis, dar viskas prieš akis ;)

Svarbu kažką veikti ir kažkuo domėtis, o ne kiauras dienas šaudyti CS, pliumpti alų ir scrollinti FB.

Sita problema visus paliecia. Vienus daugiau, kitus maziau, bet as skaitau, kad labai sveikintinas dalykas, kad zmogus supranta, jog jam reikia tobuleti. Reikia nebijoti isbandyti naujus dalykus ir taip pat nebijoti viska mesti ir pradeti vel is naujo. Tik darydamas suprasi, kas tau idomu, igausi patirties ir zinosi ka toliau veikti :) Mastytoju buti netinka, nes per daug pradedi galvoti apie egzistencines problemas ir laikai save netikeliu.

Nors is kitos puses, kad butume laimingi uztenka buti sveikiems, pavalgiusiems ir issimiegojusiems. O tu turi dar pora bonusu - drauge, meile, (reguliaru seksa galbut :D ), darba, pinigu. O tai jau yra visai nemazai.

Pats irgi buvau siek tiek suglumes, bet supratau, kad nereikia isprausti saves i remus ir stengtis atkartoti kitu sekmingu zmoniu. Man padejo, kai isejau is tevu namu, susiradau nauja darba ir pradejau gyventi ant savo siknos su drauge :) byla baigta.

Užsibrėžk tikslą, bet nemanyk, kad jis bus visam gyvenimui... tikslai gali keistis, ir tai nėra blogai. Tiesiog dabar tokie laikai, kad viena specialybė, vienas darbas, vienas patneris visam gyvenimui - greičiau išimtis nei taisyklė. Blaiviau žiūrėk į gyvenimą, žmonės tavim susidomės, kai tu jiems padėsi ir parodysi jiems ką nors naujo... galimybių tam yra labai daug, reikia tik noro. Padėdamas kitiems - nebūtinai už pinigus - pažinsi kitus žmones, jų prigimtį, suvoksi geriau save, įgysi patirties. Kas nuoširdžiai padeda kitiems, to nekankina depresija, savigrauža, abejonės, savigaila...