Pasiruošimas kovai su darbdaviu

Sveiki, įdomu būtų pasikonsultuoti su išmanančiais žmonėmis. Situacija tokia,kad mūsų darbe darbdavys pradėjo ieškoti naujo žmogaus. Sužinojome iš to,kad atėjo žmogus į darbo pokalbį. Mes esame 4 tos pozicijos žmonės ir mums visiems gali sudrebėti kėdės dėl naujo žmogaus. Tame tarpe gali būti ir man tas pats. Su darbdaviu nei vienas neturime gerų santykių, kas naudinga jam, visada atsimena, o kas naudinga darbuotojams pamiršta. Todėl ir dėl galimo atleidimo norėtųsi,kad darbdavys gautų kuo mažiau naudos ir patirtų kuo daugiau išlaidų norėdamas atsisakyti žmogaus.

Visi žinom,kad darbdaviai neatleidinėja žmonių,o pakiša baltą popieriaus lapą, kad žmogus pats išeitų iš darbo ir nereikėtų jam mokėti kompensacijos. Kaip galima dar kuo daugiau darbdaviui pridaryti nuostolių (įstatymiškai)? ar galima biuletenį pasiimti, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, o gal tiesiog pasiimti atostogas tuo momentu, po to biuletenį, jei taip įmanoma. Kokie dar niuansai,kad darbdaviui savivaliavimas kainuotų kuo daugiau pagal teisines normas? :)

Jei yra dėl ko drebėti ir manai, kad kiti kitaip žiūri, toli nenueisi ;)

Su tokiu poziuriu nenustebciau kad tavo kede dreba :) Pakenkti, pridaryti nuostoliu...

Drebėti kaip ir nėra dėl ko, vienintelis dalykas darbdaviui nepatinka - mano mokslai(magistras). Kad 3 savaites į pusę metų turiu išvykti mokytis. Jis visada užsimena apie tai, todėl nesame ramūs visi. Vieni dėl mokslų, kiti dėl kitų dalykų. Tokiu atveju nesinori būti atleistam dėl to, be to mokėdamas didelius pinigus už mokslą (11 tūkst. lt) per metus nesinori prarasti nei lito ir leisti darbdaviui sausam, be nuostoliu mane atleisti. Manau,kad šita info praverstų visiems, kaip neleisti darbdaviams savivaliauti ir mūsų sąskaita taupyti savo pinigus.

Jei vieną atleis išeikit visi... Bus daugiausia nuostolių: ieškoti naujų darbuotojų, jų apmokymas ir t.t. :D

Įdomu ką darbdavys gali padaryti jei atsisakytum parašyt prašymą?

Kur tu rasi vieningą kolektyvą? Kai algas susimažinti reikėjo,tai tik vienas žmogus kovojo, o visi tylėjo.. Buvo taupoma.. Kai kuriems tai vienintelės pajamos ir neturi kaip gyventi kitaip,tai leis darbdaviui ir lipti ant galvos. Vieningo kolektyvo nėra, kad ir kaip visi vieningai prie kavos puodelio reikštų neapykantą. :) Aš besimokydamas už tas tris savaites net neprašiau darbo užmokesčio iš darbdavio kai mokiausi, nes norėjau,kad ir man gerai būtų, ir darbdaviui. Todėl, jeigu iš tų 4 žmonių atleistų mane, tai noriu pasiimti viską ką man privaloma pasiimti. Vis dėl to, be pajamų netekęs darbo likčiau aš, o ne jis mane atleisdamas. :))

Priešų prisdaryti lengva, o susirasti draugų sunku :) Tu dar jaunas suprasi, kad įvairios pažintys gyvenime gali atnešti tiek naudos tiek nelaimių. Niekada nesistenk pakenkti, o nes gaišdamas laiką kenkti kitam tu tuo metu netik netobulėji, bet ir gaišti savo brangų laiką.

Vėliau šias savo mintis prisiminsi su šypsena.

Visada pabūk kito žmogaus vietoje. Visi žmonės yra protingi, tik ne visi sugeba suprasti koks protingas yra kitas žmogus (čia labai gili mintis).

Visada yra dėl ko drebėti su dabartiniais darbdaviais.

Atleidžiant žmogų, darbdavys privalo informuoti darbuotoją apie atleidimą prieš 2 mėn, jeigu nėra vaikų, ir prieš 4 mėn, jeigu yra vaikai.

Atleidimo dieną, darbuotojui išmokama išeitinė kompensacija už išdirbtus metus( žiūrėkite kodekse) bei neišnaudotas atostogas. Jeigu darbdavys neišmokėjo Jums pinigų, jis už kiekvieną uždelstą dieną yra skoloje, ir kapsi nemaži procentai palūkanų. Neinant susitarti su darbdaviu dėl neišmokėtos išeitinės ir algos, galima kreiptis į teismą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones blokuojant įmonės sąskaitą( išimties tvarka).

Niekada nesutikite išeiti savo noru iš darbo. Turi būti arba atleidimas, arba susitarimas dėl atleidimo šalių susitarimu, kai yra sutariama, už kokią pinigų sumą darbuotojas sutinka nutraukti darbo santykius su darbdaviu.

Jeigu darbdavys ieško priekabių, kaip išmesti Jus iš darbo, žinokite, kad yra darbo ginčių komisija, kuriai reikia skųsti kiekvieną tarnybinį, kurį Jūs gausite iš darbdavio, o jų tikrai bus daug ir iš "lempos".

Darbdavys visada gali Jus atleisti neteisėtai iš darbo, bet toks atleidimas turi būti skundžiamas teisme, ko sekoje 90 % atleidimų yra pripažįstami negaliojančiais, ir darbuotojams yra sumokama išeitinė, pravaikšta plius visos patirtos teismo išlaidos.

Žinokite, ieškokite kur, ir ginkite savo teises, bet visada atsiminkite, kad jeigu darbdavys Jūsų nebenori, geriausia yra rasti būdą įtikinti Jį, kad verta darbo sutartį nutraukti šalių susitarimu, ir nagadinti vienas kitam nervų.

Įdomu ką darbdavys gali padaryti jei atsisakytum parašyt prašymą?

Yra keli būdai: 1. geranoriškai priprašyti tave parašyti prašymą.

2. Atleisti tave, be tavo kaltės ir išmokant tau kompensaciją.

3. Atleisti tave, su tavo kalte. Tada kompensacijos negauni.

O jei darbdavys yra tikras chamas,tai jis gali pripaišyti tavo kaltę.

Tada kiti klausimai būtų. Kaip darbdavys turi įrodyti,kad dėl tavęs patyrė nuostolį? Ar gali ką nors sugalvoti jis ir to užtenka ar turi būti tvirti įrodymai?

Negadink nervų sau ir darbdaviui. Paprašys išeit - išeik. Nelabai ten bijo herojų kurie internete įstatymų ieško.

Negadink nervų sau ir darbdaviui. Paprašys išeit - išeik. Nelabai ten bijo herojų kurie internete įstatymų ieško.

Niekdada neklausykite ir nedarykite šitaip....

Bijo, nebijo, Jūs nekaltas, kad nori Jus atleisti be Jūsų kaltės, tad lai atsiskaito kaip pridera. Čia ne rusija ir ne JAV, kur negalioja darbo kodeksas ir yra laukiniai darbo santykiai.

Negadink nervų sau ir darbdaviui. Paprašys išeit - išeik. Nelabai ten bijo herojų kurie internete įstatymų ieško.

Per tokius kaip tu, bailius, darbdaviai ir pakiša popieriaus lapą ir žmonės drebėdami patys pasiprašo atleidžiami iš darbo.. Kiekvienas turi teisę į savo uždirbtus pinigus ir teisę į įstatymu numatytą atlygį. Žmogus turi žinoti,kad darbdavys negali taupyti svetimo žmogaus sąskaita. Turi būti abipusė nauda. Žmogus negali badauti todėl,kad darbdavys už jo pinigus galėtų naują mašiną nusipirkti ar remontus namie pasidaryti. :) )

Jeigu neklystu, tai tikrai ne retas atvejis, kad potencialūs darbdaviai pasiskambina į buvusią įmonę ir pasiteirauja apie Tave. Kaip dirbai, kodėl nutraukėt bendradarbiavimą. Jeigu ten pasakys, kad paskutiniais nagais kovojai dėl kiekvieno cento ir nenusileidai, tai tik sau pakenksi.

Jeigu neklystu, tai tikrai ne retas atvejis, kad potencialūs darbdaviai pasiskambina į buvusią įmonę ir pasiteirauja apie Tave. Kaip dirbai, kodėl nutraukėt bendradarbiavimą. Jeigu ten pasakys, kad paskutiniais nagais kovojai dėl kiekvieno cento ir nenusileidai, tai tik sau pakenksi.

O jeigu aš būčiau darbdavys ir klausčiau? Kaip atleisti žmogų,kad jis negalėtų pasinaudoti jokiomis kompensacijomis? Tu jam patartum kaip sužlugdyti darbuotoją ar sąžiningai patartum išmokėti viską kaip priklauso?

Visada yra dėl ko drebėti su dabartiniais darbdaviais.

 

Atleidžiant žmogų, darbdavys privalo informuoti darbuotoją apie atleidimą prieš 2 mėn, jeigu nėra vaikų, ir prieš 4 mėn, jeigu yra vaikai.

Atleidimo dieną, darbuotojui išmokama išeitinė kompensacija už išdirbtus metus( žiūrėkite kodekse) bei neišnaudotas atostogas. Jeigu darbdavys neišmokėjo Jums pinigų, jis už kiekvieną uždelstą dieną yra skoloje, ir kapsi nemaži procentai palūkanų. Neinant susitarti su darbdaviu dėl neišmokėtos išeitinės ir algos, galima kreiptis į teismą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones blokuojant įmonės sąskaitą( išimties tvarka).

 

Niekada nesutikite išeiti savo noru iš darbo. Turi būti arba atleidimas, arba susitarimas dėl atleidimo šalių susitarimu, kai yra sutariama, už kokią pinigų sumą darbuotojas sutinka nutraukti darbo santykius su darbdaviu.

 

Jeigu darbdavys ieško priekabių, kaip išmesti Jus iš darbo, žinokite, kad yra darbo ginčių komisija, kuriai reikia skųsti kiekvieną tarnybinį, kurį Jūs gausite iš darbdavio, o jų tikrai bus daug ir iš "lempos".

Darbdavys visada gali Jus atleisti neteisėtai iš darbo, bet toks atleidimas turi būti skundžiamas teisme, ko sekoje 90 % atleidimų yra pripažįstami negaliojančiais, ir darbuotojams yra sumokama išeitinė, pravaikšta plius visos patirtos teismo išlaidos.

 

Žinokite, ieškokite kur, ir ginkite savo teises, bet visada atsiminkite, kad jeigu darbdavys Jūsų nebenori, geriausia yra rasti būdą įtikinti Jį, kad verta darbo sutartį nutraukti šalių susitarimu, ir nagadinti vienas kitam nervų.

Gal galima šabloną ar prašymo turinį gauti, dėl atleidimo abipusiu sutarimu?

Nes kurį radau internete, labai daug ir viskas labai konkrečiai aprašyta, sunku net supildyti, gal prašymo paprastesnio užtenka?

Tai, tokį dokumetą Jums pateiks darbdavys savo nuožiūra paruošęs, Jūs jau savo turinio teksto nepateiksite, arba manau, niekas nesutiks pasirašyti ant Jūsų pateikto susitarimo, bet:

Svarbiausia, kad tame susitarime būtų įvardinta, kokia pinigų sumą, arba už kiek mėnesių gaunate išeitinę vidutinio savo darbo užmokęsčio, ir jegu dirbate su premijomis, būtinai turi būti vidutinis darbo užmokestis, o ne nustatytas valandinis ir t.t., kad neapgautų Jūsų.

Ir aišku, svarbu žiūrėti, po kuom pasirašote, pagal kokį straipsnį būsite atleidžiamas.

Tai, tokį dokumetą Jums pateiks darbdavys savo nuožiūra paruošęs, Jūs jau savo turinio teksto nepateiksite, arba manau, niekas nesutiks pasirašyti ant Jūsų pateikto susitarimo, bet:

 

Svarbiausia, kad tame susitarime būtų įvardinta, kokia pinigų sumą, arba už kiek mėnesių gaunate išeitinę vidutinio savo darbo užmokęsčio, ir jegu dirbate su premijomis, būtinai turi būti vidutinis darbo užmokestis, o ne nustatytas valandinis ir t.t., kad neapgautų Jūsų.

 

Ir aišku, svarbu žiūrėti, po kuom pasirašote, pagal kokį straipsnį būsite atleidžiamas.

O jei tik mėnuo, kitas praėjęs, po algos pakėlimo, už atostogas bus skaičiuojamas atlygis pagal esamą atlyginimą ar prieš 6mėn 3mėn vidurkio?

Tai koks visgi turėtų būt straipsnis be problemų? ir ar visada jis su paaiškinimu turi būt ar tik numerio pakanka?

125 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu

1. Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).

2. Jei antroji šalis per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką nepraneša, kad sutinka nutraukti sutartį, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas.

Už atostogas skaičiuojamas antras ketvirčio vidurkis, biuletenio pirmas praėjęs ketvirtis, ir išvedamas vidurkis, ir gaunate savo vidutinį užmokestį.

Pakenkti darbdaviui gal ir nereikia stengtis, bet gauti tai, kas priklauso - privaloma.

Siūlau pasidomėti Ilzės Butkutės knyga "Atleisk savo šefą" :) Manau ten bus visi atsakymai, o tai, ko ji pasiekė, nepasirašydama sutikimo išeiti savo noru, įkvėpė daugybę Lietuvos žmonių pasielgti taip pat :)

Daugiau tokių temų. O tai Lietuvoje beveik niekas nepasikeitė nuo vergovės laikų. Ir čia darbdavių kaltės jokios nėra, darbuotojai patys kalti, kad leidžia sau ant sprando sėdėt, šefus laiko dievais, sutinka su bet kokiomis sąlygomis ir bijo nors kiek paprieštarauti. Visi skundžiasi, kad algos mažos, bet tik vienetai išdrįso nueiti pareikalauti daugiau.

O iki kokio laiko tarpo 'tarp darbų', nekyla problemų su SoDra?