bLOGyN 2015, arba Monikos ir Andriaus verslumo pamokėlė

Kol dar neatslūgo ką tik pasibaigusio LOGIN 2015 prisiminimai, noriu pasidalinti asmeniniais įspūdžiais, kaip kasmetinio ir lojalaus konferencijos lankytojo. Galbūt jau iš pavadinimo galite numanyti mano įvertinimą, bet apie viską iš eilės.

Pradėkime nuo istorijos – apie ką yra LOGIN konferencija? Jos šaknys yra 2007 metais vykusi blogerių konferencija, kuri 2008 metais persivadino į BLOGin, o 2009 metais jau gavo dabartinį LOGIN pavadinimą (tiesa, vyko Siemens arenoje). Tad organizatorių skelbiama kaip 9-toji LOGIN konferencija yra ne visai teisingas skaičius, bet tebunie.

Štai kokius etapus praėjo LOGIN pagal tematiką:

– Blogerių konferencija

– IT konferencija (kur galima buvo pačiupinėti naujausius aifonus ir kitą hardvarą)

– Verslo konferencija (vis daugiau pranešimų buvo apie verslą ir atsirado vis didėjančios Startupų salės)

– Progreso konferencija (kad ir ką tai reikštų)

http://verslasonline.lt/wp-content/uploads/2015/05/login_progresas.png

Taigi, organizatorių manymu, vyksta progresas. Tik man, kaip nuolatiniam lankytojui, atrodo kad renginys praranda savo veidą – pripažinkime, jis jau yra apie bet ką. Ir konferencijos turinys eina blogyn (o bilieto kaina aukštyn) – būtent taip ir pavadinau straipsnį. Seriously, apie tai galima spręsti iš Šalčiūtės dalyvavimo (prie jos dar sugrįšime) ir iš Olego Šurajevo stand-up comedy pasirodymo (jau yra ir video). Realiai kviečia bet ką, kas gali pakalbėti ir surinkti auditoriją vien iš savo vardo.

Tai kas blogai su tuo turiniu?

Pažiūrėjus į programą, viskas atrodo gan rimtai – beveik dešimt salių, rimtos temos, skambūs pavadinimai ir šūkiai. Tik nuėjus paklausyti pranešėjų, dažniausiai supranti kad gaišti laiką. Ir tada eini arba kavos su sutiktais draugais, arba stalo futbolo pažaisti, arba tiesiog atsisėdi su laptopu kažką padirbėti. Čia neperdedu, realūs vaizdai iš konferencijos – pasižvalgykite po fotoalbumą ir pastebėsite kad kas penktoje nuotraukoje žmonės ryškiai nuobodžiauja.

Dabar konkrečiau – dėl kokių skirtingų priežasčių nusivyliau dauguma pranešimų:

– Pranešimo pavadinimai būna per daug “geltoni” o realiai pasakoja visai ne apie tai, arba visai kitokiu kampu

– Pranešimas virsta atvira pranešėjo įmonės reklama

– Pasakoja visiškai akivaizdžius dalykus (“reikia daug dirbti, ir tada kažką pasieksi”)

– Visas pranešimas susiveda į motyvacinę kalbą, be jokio turinio

– Kai kurie pranešėjai tiesiog akivaizdžiai nemoka pristatinėti arba tragiškai kalba angliškai

Apibendrinant, vertinu pranešimus pagal vieną kriterijų – ar išėjęs iš salęs, noriu kažką konkretaus padaryti ar pakeisti savo gyvenime. Ar tas pranešimas turi kokių nors konkrečių “call to action” ar “takeaways” (teatleidžia man kalbininkai, tingiu ieškoti lietuviškų vertalų). Ir, deja, dauguma pranešimų pagal šią skalę nuvilia.

Toks jausmas, kad organizatoriai kviečia žmones pakalbėti: suvažiuoja vardai, pavardės ir pareigos, o apie ką jie kalbės – niekam nerūpi. Pačioje svetainėje prie daugumos pranešimų buvo pateiktos pranešėjų biografijos, bet ne tai, apie ką bus tema ir kas būtent bus pasakojama. Taigi, dar vienas akmuo į organizatorių daržą – labai sudėtinga buvo išsirinkti, į kur verta nueiti: žmonės spėliojo pagal pavadinimą (kuris, kaip sakiau, dažnai būdavo apgaulingas).

(Sporto) salių užimtumas

Ne veltui paminėjau žodį sporto. Nes realiai reikėjo stumdytis ir grumtis už vietą po saule. DELFI ir Paysera salės dažnai nesutalpindavo visų norinčių, nors tuo metu pagrindinėje salėje buvo tuščia – arba nevyko nieko, arba neįdomus svečias iš užsienio. Jau nekalbant apie tai, kad tarp pranešimų nebuvo normalių pertraukėlių – jei vienas užtempdavo 5 minutėmis ilgiau, tai kol nueidavai (tiksliau, grįžtant prie sporto temos – nubėgdavai) iki kitos norimos salės, ten nebebūdavo vietų.

Suprantu, kad organizatoriams salių/žmonių/laiko suskirstymas yra nelengvas logistinis grafų teorijos uždavinys, bet galėtų labiau pasistengti.

Monika vs Andrius

Kaip be jų? Tema, susilaukusi garsiausio ažiotažo ir aptarinėjimo dar ilgai prieš renginį – pradžioje kai pasirodė informacija apie Šalčiūtę kaip dalyvę, o po to kai paaiškėjo kad ją dar ir kalbins kitas panašaus plauko veikėjas Užkalnis. Aš noriu pabrėžti ne tą komišką faktą, kad jie dalyvauja progreso konferencijoje, bet tai, kaip visa tai buvo “prasukta” – iš tikro, pačiam renginiui tai buvo didžiulė reklama.

Kad ir kaip visi varytų ant šių dviejų žmonių, bet į salę, kaip ir buvo prognozuojama, žmonės netilpo – teko dar transliuoti vaizdą didelėje salėje. Ir dar ilgai po to netilo kalbos ir aptarinėjimai – o blondinė tą pasakė, ano nepasakė, o dar jos papai ir t.t. Bet ar žmonės supranta kad visa tai visiems jiems buvo nemokama reklama – tiek Monikai, tiek Andriui, tiek ir LOGIN konferencijai! Visų jų honorarai turbūt dar kiek ūgtelėjo. Tai iš tikro, visa šita istorija yra turbūt geriausia verslo ir PR pamoka iš visos konferencijos – tai, ką protingi dėdės verslininkai pasakojo ištisas dvi dienas su strategijomis ir filosofiniais pamąstymais, tą “Mergina iš pasakos” padarė tiesiog ateidama ir parodydama save. Ir susižėrė visų akių ir ausų dėmesį. Tiesiog. In your face.

O tai kas buvo gerai?

Nebūsiu visiškai negatyvus – buvo konferencijoje ir gerų momentų. Kaip pranešimus tikrai galima užskaityti BoredPanda istoriją, Justo iš Vinted asmeninį pasakojimą, WorkShop’us ir dar keletą žmonių, kurie atėjo tikrai pasiruošę.

Taip pat užskaitau startupų salę: tiek pačius pristatinėjamus projektus, kurių lygis – tiek pačių verslų, tiek pristatymų – metai iš metų gerėja, tiek ir organizavimo lygį, tiek ir pranešimus. Ten buvo į ką pažiūrėti, ko pasiklausyti ir su kuo pakalbėti – asmeniškai džiaugiuosi kad iššovė ir pradėjo augti lietuviškas išsilavinimo projektas GoHisto.

Plius ką galima tikrai išskirti – tai labai gerą internetą. Ačiū ir pagarba TEO, kad (pagaliau) nekyla jokių skundų, o užsienio svečiai stebisi mūsų interneto greičiu. Galima buvo ir patvytinti, ir padirbėti kam reikia, ir nuotraukas sukelti į soc.tinklus be problemų.

Apibendrinimas – ar verta mokėti pinigus?

Bent iš kelių žmonių girdėjau tokį pasakymą konferencijos metu: “Gerai kad gavau kvietimą ar man darbdavys apmokėjo – pats tai už savo pinigus tikrai gailėčiausi nuėjęs”. Taigi, organizatoriams tikrai pats laikas susimąstyti – ar nuolat didėjanti bilieto kaina ir nuolat krentantis pranešimų lygis neprivers žmonių kitamet likti namie/darbe.

Kita vertus, kaip teisingai Facebook’e paminėjo Ugnius Kiguolis, gal žmonės per daug tikisi – jei pranešimuose nori išgirsti know-how ir gilesnių įžvalgų, tai tokio renginio kaina turėtų dar augti bent kelis kartus. Gal iš tikro visą LOGIN konferenciją reikia vertinti kaip pramogą, kaip laisvalaikio praleidimą su draugais, kaip galimybę dvi dienas smagiai nedirbti, kaip tiesiog fun. Bet tada ar nėra kitų geresnių būdų pramogoms išleisti tuos keliasdešimt eurų?

Straipsnio originalas: VerslasOnline.lt