Ką daryti jei nežinai ką nori veikti baigus mokyklą?

Jei negali į vf univere, galima vf kolegijoj panašią arba tiesiog vnf univere, duoda gi valstybė visiems norinčiams tas paskolas be atrankos. Pinigų visada galima užsidirbti kelionei, kad ir savaitgaliais maximoje.

O jau tavo veidas yra tavo problema..

Adrija, temą seku. Sutinku, kad ne visiem išeina diskutuoti konstruktyviai. Tačiau nesutinku su tavimi, kad tai priklauso nuo diplomo turėjimo neturėjimo. Čia tas pats, kas sakyti, jog juodaodis durnesnis už baltaodį. Esmė, kad ir ten ir ten yra įvairių žmonių. Aš pats nieko nebaigęs, daug mano kolegų nieko nebaigę, kurie užima aukštus postus Europoje/Lietuvoje, todėl manau, kad diskutavimo stilius ir mąstymas labiau priklauso nuo mentaliteto/auklėjimo/aplinkos.

Ačiū, pastaba man tikrai taikli. Tiesiog nustebau, kad tokiame, rodos, protingame forume, renkasi žmonės, kurie nesugeba gerbti oponento ir griebiasi įžeidimų, bet čia jau off-topic, neteršiu temos :)

Jei negali į vf univere, galima vf kolegijoj panašią arba tiesiog vnf univere, duoda gi valstybė visiems norinčiams tas paskolas be atrankos. Pinigų visada galima užsidirbti kelionei, kad ir savaitgaliais maximoje.

O jau tavo veidas yra tavo problema..

pats bandei taip mokytis po 5 dienas ir dar savaitgali dirbti maximoje? ir kiek cia menesiu reiktu dirbti maximoje, kad atsideti 3000lt USA bilietams ir islaidom? rasai is patirties ar tesiog sugalvojai pats tokia schema? nebutinas veidas, bendravimas ir t.t 2 kart skrydau i USA, praleido, bet kiek zmoniu neileido :)

Kas dėl temos, mano nuomone, didžiausia yra švietimo problema pagrindinėse bei vidurinėse mokyklose. Ten, mano nuomone, turi būti nuo mažens ugdomas specialistas t.y. turi būti išryškinamos jo geriausios savybės, kad jis jau tada žinotų kuo jis nori būti.

Dabar, na ne dabar, bet aš kai lankiau vidurinę niekas neklausė kuo tu nori būti, niekas neugdė turimų sugebėjimų, niekas neakcentavo, kad reikia mokytis todėl, kad pabaigčiau mokyklą ir stočiau pagal norimą profesiją. Kai mokiausi, pamokos buvo paprastos - ateini į kiekvieną pamoką ir tau kiekvienas mokytojas aiškina, kad jo dalyką kasdien turi mokytis kelias valandas. Grįžti namo ir skaičiuoji, kad paroje tiek valandų nėra kiekvienam dalykui. Egzaminai - susitari, kad nelaikysi egzamino ir tau išveda 10. Manau, kad būtent vidurinė mokykla jau turi paruošti žmogų, kuris turėtų jau žinoti kuo nori būti. Universitetuose, manau jau įgaunamos visos reikalingos žinios, žmogus jau būna paruoštas darbo/verslo rinkai, bet čia, manau jau reikia stoti tik tada kai jau žinai kuo tu būsi t.y. kai žinai kokia yra tavo sritis ir kurios profesionalu nori būti. Dabar paskaičius spaudoje ir pakalbant su pažįstamais - daug jaunų žmonių įstoja į universitetus, nes tėvai liepia, jie stoja, nes galvoja, kad iš karto gaus gerą darbą. Pabaigus, jie nieko gero nemoka ir kas belieka jiems? - dirbti š... darbą, o ar tai blogai - nemanau, nes kai kurie tą š... darbą dirbdami uždirba daugiau nei kai kurie turintys diplomą.

Esu įsitikinę, kad žmogus, kuris po vidurinės mokyklos nežino kuo nori būti, universitete galiausiai vis tiek mes mokslus, jeigu matys, jog tai ne jam. Aišku, kitas atvejis - ėjimas per prievartą ir sukčiavimai - tie, kurie baigė savo pastangomis t.y. mokėsi, nes norėjo, neabejoju, kad po universiteto tapo specialistais, gerai uždirbančiais, bet tie, kurie "neatsiskaitinėjo", "susitarė", "pirko rašo darbus internetu", jie ir liks durni nors ir turės tą diplomą.

Universitetas skirtas tam, kuris nori mokytis, o ne tam, kuris nori turėti belekokį diplomą, svarbu, kad turėti. Tas diplomas, manau per daug sureikšminamas - jis naudingas tiems, kurie noriai mokosi dėl savęs, o tie, kurie eina per prievartą, vis tiek nebus jokie specialistai, įsidarbins valstybinėse įstaigose ir melš mokesčių mokėtojų pinigus - puikiausias pavyzdys SODRA, VMI - ateini pasikonsultuoti, o ten sėdi bukaprotė ir klausia - "kur tą EVRK kodą pažiūrėti?"

Vieniems kuo puikiausiai sekasi baigus universitetą, kitiems - baigus vidurinę ir neturint diplomo, tačiau ar jeigu nėra to diplomo, vadinasi, kad žmogus yra neišsilavinęs?Neišprusę? Galiausiai - durnas? Ne visi tokie.

Kalbant apie keliones - iš kokių pinigų tos kelionės vyks? Tėvų? Senelių? Suprasčiau, kad čia būtų kalbama apie tuos iššūkius, kur pėstute/autostopu keliauja. Čia kaip kažkuris narys sakė - kelionės yra gerai, jeigu jų metu kažką veiki organizacijose, įsidarbini ir t.t., bet net pramogavimui, kad pamatytum kitų šalių kraštovaizdį ar kažkokius pasaulio stebuklus. Po vidurinės, aš manau, kad geriausia būtų eiti dirbti samdomą darbą, bet dirbti tik tol kol matysi, jog jis tau nepatinka ir tai nėra tavo sritis - darbus keiti tol kol atrandi savo sritį. Galbūt atrasi tokį darbą, kuriame norėsi kilti pareigose, o tada jau teks susimąstyti apie diplomą - mokysiesi universitete, nes norėsi. Čia kalbu, kai nežinai kuo nori būti po vidurinės. Mano nuomone, stoti į universitetą, kai tu dar nežinai savo srities, tuo labiau - stoti per prievartą, būtų kvailiausias žingsnis gyvenime.

pats bandei taip mokytis po 5 dienas ir dar savaitgali dirbti maximoje? ir kiek cia menesiu reiktu dirbti maximoje, kad atsideti 3000lt USA bilietams ir islaidom? rasai is patirties ar tesiog sugalvojai pats tokia schema? nebutinas veidas, bendravimas ir t.t 2 kart skrydau i USA, praleido, bet kiek zmoniu neileido :)

 

 

 

kokie dar oponentai? :D tu ka seime? :D uz ka tave gerbti, jei negerbi pati kitu? tu is naujo perskaityk visus savo postus sitos temos, ir rask 10 skirtumu :) protingam forume :DDDD cia vaiku 30%, 20% scameriu :) ir protu kas antras pasireiskia tik, tu i ta statistika nepatenki :)

Žodžio oponentas paaiškinimas: http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/o/oponentas

Jų būna daugumoje pokalbių, jei tik nuomonė išsiskiria, nebūtinas Seimas.

Forumas šis pasižymi vienu didžiausių protingų asmenų kiekiu, lyginant su kitais Lietuvos forumais, ypač tokio dydžio.

Dėl maximos ir mokslų. Nemažai grupiokų bandė dirbti. Vieniems tai buvo lengva, kitiems buvo be galo sunku, dar kiti metė mokslus arba darbą, kas kam prioritetas buvo. Aš taip pat dirbau, tačiau dirbau lengvai su studijomis derinamą darbą bei papildomai pradėjau verstis individualia veikla. Buvo nelengva, tačiau viskas yra įmanoma. Visgi, labai daug priklauso nuo pačio žmogaus, kaip jam lengvai į galvą lendą mokslai, kaip jam sekasi planuoti savo laiką ir t. t.

Neturėtum pulti Isyankar (oh, kol sugebėjau įsimint niką), kadangi daugeliu atvejų ji šioje temoje yra teisi. Dar pirmam puslapyje rašei, kad mokytis 4 metus yra kvaila, neturėdamas jokių aiškių argumentų teigei, kad Isyankar pateikta informacija, kad didelė dalis grupiokų dirba pagal specialybę yra melas, teigei, kad 40 grupiokų vardų ji net nežino. Ji nesakė, kad esi blogesnis dėl to, kad nesi studijavęs, tiesiog ji pabrėžė, kad pats nestudijuodamas negali žinoti, kaip iš tiesų bendrauja studentai tarpusavyje. Taip, tu studijavai, tačiau kaip supratau, tik 1 kurse. 1 kurse daug bendrų paskaitų didelėse grupėse, nespėji susibendrauti, priprasti prie visų grupiokų ir kursiokų, yra šiokia tokia kaita, tuo tarpu 3-4 kurse situacija iš esmės kitokia.

Unseen gerai sako, problema yra dar mokykloje. Net 11-12, kuomet reikia rinktis dalykus, esi spraudžiamas į kažkokį rėmą. Suprantu, kad kai kurie dalykai turėtų būti privalomi, pvz. gimtoji / valstybinė kalba, tačiau privalomi menai, privaloma biologija/chemija/fizika, jei tu žadi studijuot kokią filologiją..., o kalbom jau pamokų skaičiaus ir nebeužtenka, jei nori ir anglų, ir vokiečių/rusų/prancūzų imti A lygiu ir dar su moduliais. Bent taip buvo 8-9 metai atgal maždaug.

Ir tas geras pažymys tik dėl to, kad nelaikai egzamino... negaliu šitos dalies suprasti, kodėl taip daro didelė dalis mokytojų.

Yra dar vienas būdas apsispręsti - 9 mėn. atostogos su maitinimu, -2* viešbučiu, uniforma ir apkasais. Tiems, kurie neturi jokių minčių, kas jiems būtų geriausia, tai gana neblogas variantas, būdas susirinkti šiek tiek pinigų savo gyvenimo pradžiai ir galbūt pamąstyti, ką veikti ateityje, kur studijuoti. Gal netyčia atsiras noras sieti karjerą su kariuomene

Ponia Adrija ne kiek nori diskutuoti, bet kiek nori į konfliktus veltis. Koks skirtumas ar pasakė ką nelabai gražaus ar ne, juk ne piktybiškai bando įžeist. Svarbu yra esmė ką žmogus nori pasakyt, o ne papildomi žodeliai, kurie pokalbį pagyvina. Čia yra tipiškas nelabai savimoningo intiligento bruožas kabinėtis prie tokių smulkmenų. Man net gaila galvot apie tokius žmones su aukštuoju, kurie sėdi rimtu veideliu, primenančiu šaldytuvą, ir vaidina specialistus, tipo "va, aš baigiau aukštą mokslą, aš gudresnis esu už kitus", menkina kitus. Čia jau kita tema, bet va sumodeliuokit situaciją: prasideda karas, visur chaosas. Ko bus verti tavo intiligentiški dalykai, diplomai, rimtas veidelis, kostiumai? Nieko. Tas pats bus, kai numirsim, ten visi lygūs, nesvarbu kuo buvai šitam gyvenime. Reikia tiesiog gyventi, o ne popierius rinkt.

O atsakant į temą, pagal mane, puikus būdas rast save - leistis į avantiūras. Svarbu pabūt visokiose būsenose. Patirt vargo, pajaust pinigų skonį, tada pasaulyje viskas kitaip atrodys, į viską giliau bus galima žvelgti. Bet čia labai viskas nuo žmogaus priklauso :rolleyes:

Grįžkite prie temos esmės, nes paskui vėl kai kurie individai zyzti pradės, kodėl jų pranešimai trinami.

Man tai labai įdomus yra temos autorius. Viešai forume parašęs "prašikti 4 metus", kalbant apie universitetus net su paryškinimu. Čia toks įsitikinimas savo nuomone?

Aš manau, kad tokį žodį gali pavartoti tik trys kategorijos žmonių:

1. Tie, kurie tiesiog vos vos baigia mokyklą (ar nesugeba net baigti) ir dėl to stumia ant universitetų, nes net nepasistengia dėl savęs;

2. Tie, kurie įstojo į kokią lievą aukštąją mokyklą, nes mano, kad tarp jų nėra jokio skirtumo, nusivylė programa ir metė;

3. Tie, kurie persiskaitė kokių 3-5 sėkmingų pasaulyje žinomų žmonių biografijų, kaip jie metė mokslus, ir galvoja, kad būtent ir jiems taip bus, kaip tiems keliems laimingiesiems.

Man tai labai įdomus yra temos autorius. Viešai forume parašęs "prašikti 4 metus", kalbant apie universitetus net su paryškinimu. Čia toks įsitikinimas savo nuomone?

 

Aš manau, kad tokį žodį gali pavartoti tik trys kategorijos žmonių:

 

1. Tie, kurie tiesiog vos vos baigia mokyklą (ar nesugeba net baigti) ir dėl to stumia ant universitetų, nes net nepasistengia dėl savęs;

2. Tie, kurie įstojo į kokią lievą aukštąją mokyklą, nes mano, kad tarp jų nėra jokio skirtumo, nusivylė programa ir metė;

3. Tie, kurie persiskaitė kokių 3-5 sėkmingų pasaulyje žinomų žmonių biografijų, kaip jie metė mokslus, ir galvoja, kad būtent ir jiems taip bus, kaip tiems keliems laimingiesiems.

Na, reiktų pripažinti, kad aukštasis mokslas Lietuvoje toli gražu prasilenkia su realybe. Daugelyje specialybių (tik prestižiniuose VU ar ISM, tiek ir prastai vertinamuose) dėstoma pernelyg daug šalutinių dalykų, viskas remiasi į teoriją, kurios dalis yra šiek tiek pasenusi. Kalbu bent jau apie tai, kas liečia IT temas. Džiugu, jei dėstytojas yra žingeidus, domisi naujovėmis, o ne tik gilinasi į gūdžią teoriją, "daro mokslą", kuris realiai nėra apčiuopiamas ir panaudojamas.

Programuotojui universitetas tikrai nėra būtinas, geriau tuos 4 metus investuoti į kursus, savęs tobulėjimą toje srityje, su kuria siejamas gyvenimas. Taip, yra sričių, kur aukštasis tikrai naudingas, tačiau autorius kalba, jei nežinai, ko nori. Jei įstosi bet kur, tikrai bus prašikti 4 metai.

Man tai labai įdomus yra temos autorius. Viešai forume parašęs "prašikti 4 metus", kalbant apie universitetus net su paryškinimu. Čia toks įsitikinimas savo nuomone?

 

Aš manau, kad tokį žodį gali pavartoti tik trys kategorijos žmonių:

 

1. Tie, kurie tiesiog vos vos baigia mokyklą (ar nesugeba net baigti) ir dėl to stumia ant universitetų, nes net nepasistengia dėl savęs;

2. Tie, kurie įstojo į kokią lievą aukštąją mokyklą, nes mano, kad tarp jų nėra jokio skirtumo, nusivylė programa ir metė;

3. Tie, kurie persiskaitė kokių 3-5 sėkmingų pasaulyje žinomų žmonių biografijų, kaip jie metė mokslus, ir galvoja, kad būtent ir jiems taip bus, kaip tiems keliems laimingiesiems.

Dėkui už nuomonę. Aš nė vienas iš tavo išvardintų. "Prašikti 4 metus" yra mano subjektyvi nuomonė, tačiau ją suformuoti padėjo ir Sam Altman, Ycombinator vadovas ir vienas garsiausių pasaulio naujųjų laikų verslo profesionalų. Čia jo straipsnis apie "prašikimą 4 metų"

In making this decision, you want to take the right kind of risk. Most people think about risk the wrong way—for example, staying in college seems like a non-risky path. However, getting nothing done for four of your most productive years is actually pretty risky. Starting a company that you’re in love with is the right kind of risk. Becoming employee number 50 at a company that still has a good chance of failure is the wrong kind of risk.

Na, reiktų pripažinti, kad aukštasis mokslas Lietuvoje toli gražu prasilenkia su realybe. Daugelyje specialybių (tik prestižiniuose VU ar ISM, tiek ir prastai vertinamuose) dėstoma pernelyg daug šalutinių dalykų, viskas remiasi į teoriją, kurios dalis yra šiek tiek pasenusi. Kalbu bent jau apie tai, kas liečia IT temas. Džiugu, jei dėstytojas yra žingeidus, domisi naujovėmis, o ne tik gilinasi į gūdžią teoriją, "daro mokslą", kuris realiai nėra apčiuopiamas ir panaudojamas.

 

Programuotojui universitetas tikrai nėra būtinas, geriau tuos 4 metus investuoti į kursus, savęs tobulėjimą toje srityje, su kuria siejamas gyvenimas. Taip, yra sričių, kur aukštasis tikrai naudingas, tačiau autorius kalba, jei nežinai, ko nori. Jei įstosi bet kur, tikrai bus prašikti 4 metai.

Galiu sutikti, tikrai dažnai prasilenkia. O šalutiniai dalykai dažnai yra pasirenkami (bent VU, nežinau, tik su keliais fakultetais tiesiogiai susidūrus) ir tai gali vietoj jų rinktis specialybinius :)

Tikrai nemanau, kad visiems yra naudos iš universiteto - dauguma puikiai apmokamų specialybių yra ruošiamos ir profesinėse mokyklose ar apskritai privačiai apmokomi žmonės darbo vietose.

Man tik nepatinka autoriaus generalizacija.

Aš taip pat mokiausi VU, tai pritarčiau, kad yra nereikalingų, šalutinių dalykų, kurių vertė abejotina, o laiko mokantis vis tiek surija. Kita vertus, bent buvo galimybė pigiau arba išvis nemokamai studijuoti užsienio kalbas, turint laisvų kreditų, kas tikrai yra didelis pliusas, bet kurios specialybės studentui :)

Aš taip pat mokiausi VU, tai pritarčiau, kad yra nereikalingų, šalutinių dalykų, kurių vertė abejotina, o laiko mokantis vis tiek surija. Kita vertus, bent buvo galimybė pigiau arba išvis nemokamai studijuoti užsienio kalbas, turint laisvų kreditų, kas tikrai yra didelis pliusas, bet kurios specialybės studentui :)

:)) matai, o pas mane kita patirtis, nebaiges univera, o isvaziaves i uzsieni, laisvai kalbu ir rasau anglu, rusu, lenku, olandu kalbomis, pakeliavau po USA, Olandija, Anglija, Ispanija, Vokietija, Lenkija, Italija. isigijau specialybe, uzsidirbau per tuos 7 metus, apie 70k euru, cia jau ka atsideti gavosi :) ir nesigailiu jog nebaigiau univero, ir nepaaukojau tam 4 metu :) bet kaip ir minejau spaudziu desne, kas turi diplomus :)

:)) matai, o pas mane kita patirtis, nebaiges univera, o isvaziaves i uzsieni, laisvai kalbu ir rasau anglu, rusu, lenku, olandu kalbomis, pakeliavau po USA, Olandija, Anglija, Ispanija, Vokietija, Lenkija, Italija. isigijau specialybe, uzsidirbau per tuos 7 metus, apie 70k euru, cia jau ka atsideti gavosi :) ir nesigailiu jog nebaigiau univero, ir nepaaukojau tam 4 metu :) bet kaip ir minejau spaudziu desne, kas turi diplomus :)

O šiaip jautiesi sėkmingas žmogus? Ar laimingas eini į darbą?

Nesumenkinu nei vieno darbo ar profesijos, tačiau pripažinkim, dažniausiai statybose ar sandėliuose dirba tie, kuriems gyvenimas nesusiklostė taip, kaip norėtųsi. Gal neturėjo motyvacijos mokytis mokykloje, gal tėvai negalėjo išlaikyti ir apmokėti studijų. Ne kiekvienas turim vienodas sąlygas, tad kas vienam atrodo elementarūs patogumai, kitam yra svajonė ir tikrai ne kiekvienas gali išvažiuoti metams į kelionę pažinti save. Tiek dėl finansinės situacijos, tiek dėl stereotipų, tiek dėl rėmų, į kuriuos esa(m) save įspraudę(s).

O mano galva nėra tokio dalyko kaip pašaukimas ar tinkama specialybė. Mums patinka tai, kas sekasi ir kame esame geri. Jei gaudausi IT daugiau nei visi tavo klasiokai ir sukurtu web puslapiu sužavi kaimynę iš trečio aukšto, greičiausiai ir sakysi, kad tavo pašaukimas yra IT. Jei patinka biologija, gamta, mėgsti prižiūrėti gyvūnus, tuomet džiaugsiesi būdamas veterinaru. Lygiai taip pat vos pradėjęs programuoti ir pabandęs sukurti naują youtube.com greit nusivilsi, nes nesugebėsi apžioti tokio kąsnio bei nuspręsi, kad IT ne tau.

Pažįstu merginą, kuri mokykloje nekentė chemijos, svajojo, kaip jos atsisakys 10 klasėje ir tenorėjo gauti teigiamą. Pradėjo eiti į po pamokines konsultacijas, kad ištemptų tą teigiamą, užlopė praleistas spragas bei pamatė, kad visai nieko ta chemija, kai supranti. Ir net neatsisakė 11 klasėje. Galiausiai 12 klasėje pamatė, jog tai pamoką, kurią ji geriausiai moka. Atėjus egzaminams taip pat būtent šio dalyko gavo aukščiausią įvertinimą. Kaip ir galima atspėti, įstojo į chemiją bei dabar dirba Thermo Fisher. Sudėtingiau tiems, kam sekasi visi dalykai. Bet ir tuomet nėra sunku pasakyti ką darydamas jautiesi laimingiausias, jauti didžiausią aistrą. Atsižvelk į savo vertybes, kada jautiesi gerai? Gal patinka biologija ir fizika, tačiau laimingiausias būni galėdamas padėti kitiems - stok į bioinžineriją ir galėsi tai suderinti.

Pasakymas, jog studijuodami prašvaistys 4 metus, tiesiog juokingas. Na taip, jei 4 metus studentausi, tikrai juos prašvaistysi, tačiau net jei studijuodamas suprasi, kad tai nėra tavo specialybė ir norėtum studijuoti ką nors kita - nebėda. Tam yra magistras, visada galima baigti antrą bakalaurą ar rinktis panašius modulius. Visada galima mokytis savarankiškai. Galiausiai negali pasakyti ar tortas skanus, jo neparagavęs. Universitetas nėra tiesiausias kelias į darbo rinką ir tikrai negarantuoja darbo, tačiau jei žmogus nori augti bei tobulėti - tai puiki vieta. :)

O šiaip jautiesi sėkmingas žmogus? Ar laimingas eini į darbą?

 

Nesumenkinu nei vieno darbo ar profesijos, tačiau pripažinkim, dažniausiai statybose ar sandėliuose dirba tie, kuriems gyvenimas nesusiklostė taip, kaip norėtųsi. Gal neturėjo motyvacijos mokytis mokykloje, gal tėvai negalėjo išlaikyti ir apmokėti studijų. Ne kiekvienas turim vienodas sąlygas, tad kas vienam atrodo elementarūs patogumai, kitam yra svajonė ir tikrai ne kiekvienas gali išvažiuoti metams į kelionę pažinti save. Tiek dėl finansinės situacijos, tiek dėl stereotipų, tiek dėl rėmų, į kuriuos esa(m) save įspraudę(s).

 

O mano galva nėra tokio dalyko kaip pašaukimas ar tinkama specialybė. Mums patinka tai, kas sekasi ir kame esame geri. Jei gaudausi IT daugiau nei visi tavo klasiokai ir sukurtu web puslapiu sužavi kaimynę iš trečio aukšto, greičiausiai ir sakysi, kad tavo pašaukimas yra IT. Jei patinka biologija, gamta, mėgsti prižiūrėti gyvūnus, tuomet džiaugsiesi būdamas veterinaru. Lygiai taip pat vos pradėjęs programuoti ir pabandęs sukurti naują youtube.com greit nusivilsi, nes nesugebėsi apžioti tokio kąsnio bei nuspręsi, kad IT ne tau.

 

Pažįstu merginą, kuri mokykloje nekentė chemijos, svajojo, kaip jos atsisakys 10 klasėje ir tenorėjo gauti teigiamą. Pradėjo eiti į po pamokines konsultacijas, kad ištemptų tą teigiamą, užlopė praleistas spragas bei pamatė, kad visai nieko ta chemija, kai supranti. Ir net neatsisakė 11 klasėje. Galiausiai 12 klasėje pamatė, jog tai pamoką, kurią ji geriausiai moka. Atėjus egzaminams taip pat būtent šio dalyko gavo aukščiausią įvertinimą. Kaip ir galima atspėti, įstojo į chemiją bei dabar dirba Thermo Fisher. Sudėtingiau tiems, kam sekasi visi dalykai. Bet ir tuomet nėra sunku pasakyti ką darydamas jautiesi laimingiausias, jauti didžiausią aistrą. Atsižvelk į savo vertybes, kada jautiesi gerai? Gal patinka biologija ir fizika, tačiau laimingiausias būni galėdamas padėti kitiems - stok į bioinžineriją ir galėsi tai suderinti.

 

Pasakymas, jog studijuodami prašvaistys 4 metus, tiesiog juokingas. Na taip, jei 4 metus studentausi, tikrai juos prašvaistysi, tačiau net jei studijuodamas suprasi, kad tai nėra tavo specialybė ir norėtum studijuoti ką nors kita - nebėda. Tam yra magistras, visada galima baigti antrą bakalaurą ar rinktis panašius modulius. Visada galima mokytis savarankiškai. Galiausiai negali pasakyti ar tortas skanus, jo neparagavęs. Universitetas nėra tiesiausias kelias į darbo rinką ir tikrai negarantuoja darbo, tačiau jei žmogus nori augti bei tobulėti - tai puiki vieta. :)

Baik tu kur as laimingas busiu, kai 8.30 reikia keltis, vaziuoti i darba, sedeti iki 17.30 visa diena, uzdarbyje ir facebooke, akis pavargsta, vienas pliusas jog einu i darba tam kad tik stazas eitu :)) ir dar euru gaunu uz tai :) laimingas bunu tik tada kai koki domena parduodu, uz pora tukstanciu :)) o siaip tai kol pora lemu nebus saskaitoje ir negyvensiu goa kokiame, su mulatem viloje iki tol busiu nelaimingas :DD

Baik tu kur as laimingas busiu, kai 8.30 reikia keltis, vaziuoti i darba, sedeti iki 17.30 visa diena, uzdarbyje ir facebooke, akis pavargsta, vienas pliusas jog einu i darba tam kad tik stazas eitu :)) ir dar euru gaunu uz tai :) laimingas bunu tik tada kai koki domena parduodu, uz pora tukstanciu :)) o siaip tai kol pora lemu nebus saskaitoje ir negyvensiu goa kokiame, su mulatem viloje iki tol busiu nelaimingas :DD

Haha, smagus smagus jausmas gerą domeną parduot. Bet neilgai laimingi būnam. O jei žmogus dirba tai, kas jam tikrai patinka, jam kasdien darbas laimę teikia. Bėda tik ta, jog tokių žmonių vienetai, nes mes dirbam tam, kad uždirbtume kuo daugiau ir nusipirktume tai, kas turėtų padaryti mus laimingus. Bet nepadaro. Paradoksalu. Čia tiktų mintis: the secret of happiness is not "being great" - the secret is "growth". Manau neįmanoma būt nuolat laimingam (nevartojant narkotikų). Gali erzinti, kad anksti į darbą keltis ar pavargsta akys dirbant, kad geras oras lauke, o reikia sėdėt kabinete, tačiau jei manai, kad tavo darbas yra prasmingas ir dienos pabaigoje džiaugiesi savo darbo vaisiais - puiku.

Tokiom temom "nežinau ką daryti baigus mokyklą/universitetą/darbą" galima knygas rašyt ir niekada nežinosi kas teisus. Kiekvieno situacija skirtinga, kiekvienas žmogus skirtingas, tad ir recepto vieno nėra. Bet padiskutuoti kartais neprošal.

Man beskaitant visus šitus postus pasidarė labai įdomu, ar daug esamų ir buvusių studentų studijuodami gyveno savarankiškai, t.y. pilnai save išlaikė bestudijuodami? Ar vis dėl to dauguma studijų metu sėdėjo tėvam ant sprando? O gal teko griebtis paskolų?

Bei ką manot apie specialybes kurios pagal paruoštų specialistų skaičių yra perpildytos/nepaklausios pvz. humanitariniai mokslai, vadyba kalbant apie Lietuvos rinką? Verta, neverta? Gal tai tiesiog kelias tiesiai į eilę darbo biržoje? O gal vis dėl to pasiteisintų tas pasakymas, kad neperspektyvių specialybių nėra, yra tik neperspektyvūs žmonės?

Man beskaitant visus šitus postus pasidarė labai įdomu, ar daug esamų ir buvusių studentų studijuodami gyveno savarankiškai, t.y. pilnai save išlaikė bestudijuodami? Ar vis dėl to dauguma studijų metu sėdėjo tėvam ant sprando? O gal teko griebtis paskolų?

 

Bei ką manot apie specialybes kurios pagal paruoštų specialistų skaičių yra perpildytos/nepaklausios pvz. humanitariniai mokslai, vadyba kalbant apie Lietuvos rinką? Verta, neverta? Gal tai tiesiog kelias tiesiai į eilę darbo biržoje? O gal vis dėl to pasiteisintų tas pasakymas, kad neperspektyvių specialybių nėra, yra tik neperspektyvūs žmonės?

Kai studijavau Lietuvoje kelis mėnesius išlaikė tėvai, vėliau dirbau ir tėvai mokėjo tik už būstą (nors galėjau laisvai ir pats mokėtis, bet kitoms reikmėms mažiau liktų). Dabar studijuojant UK galima sakyt sėdžiu tėvams ant sprando, kažkiek ir pats užsidirbu. Esu pasiėmęs paskolą tuition fee padengti. Bet turėčiau likusius metus jau pats išsilaikyti.

Sunku pasakyti kas perspektyvu, kas ne. Geri specialistai nesėdi be darbo. Patikėk manim, humanitarinius mokslus (ypač kalbas) baigusius žmones graibsto tarptautinės įmonės, nes retas kas moka skandinavų kalbas ar kokią prancūzų. Taip, iš dalies dirbi ne pagal specialybę, tačiau įgytos žinios nenueina veltui.

Ar verta studijuoti vadybą? Mano galva ne. Gal ir visai neblogas variantas, jei nori rinktis buhalterinės apskaitos ar audito specializacijas. O jei jau labai patinka marketingas, pardavimai ir panašiai, tai patarčiau studijuojant dirbti pagal specialybę. Realiai mokysiesi 2 savaites per pusmetį, prieš pat egzaminus. Į 70proc paskaitų vis vien niekas neina, tad daug neprarastum. Baigęs universitetą turi vadybos bakalaurą bei 4 metų stažą. Visai neblogas variantas.

Taigi ko jūs čia su tais diplomais, taip jaudinatės. Galit ramiai mokytis, kokio vidutinio sunkumo dalyką ir kažką šalia veikt: dirbt, kurt ar pan. Aš tai visiem rekomenduočiau pastudijuot, ką nors įdomesnio nu man pvz. politikos mokslai VU visai nieko, praplėčia akiratį. Lieka visa vasara darbui jei nori, plius jei normaliai mokaisi, tai ir gali pakeliauti patraukliomis sąlygomis: Travel USA progama, erasmus!

Dabar va ir šauktiniai ant bangos, visai varyčiau, jei nieko neveikčiau, moka neblogai, šiaip kažką įdomaus veiki, ašiku įdomu jei nesi tešlius. Bet net jei ir esi tai gera vieta pasikeisti :)

Man tas nežinau ką daryti, kažkaip su tinginyste siejasi, darai, bandai ir atrandi, kuo nori būti ir laiko nešvaistai.

Man beskaitant visus šitus postus pasidarė labai įdomu, ar daug esamų ir buvusių studentų studijuodami gyveno savarankiškai, t.y. pilnai save išlaikė bestudijuodami? Ar vis dėl to dauguma studijų metu sėdėjo tėvam ant sprando? O gal teko griebtis paskolų?

 

Bei ką manot apie specialybes kurios pagal paruoštų specialistų skaičių yra perpildytos/nepaklausios pvz. humanitariniai mokslai, vadyba kalbant apie Lietuvos rinką? Verta, neverta? Gal tai tiesiog kelias tiesiai į eilę darbo biržoje? O gal vis dėl to pasiteisintų tas pasakymas, kad neperspektyvių specialybių nėra, yra tik neperspektyvūs žmonės?

Mane tėvai išlaikė, kol studijavau. Nebūtų išlaikę - būčiau ėjusi dirbti, bet jų pačių požiūris buvo, kad studento darbas yra gerai mokytis, o dirbti galima nebent, jei tai netrukdo mokslams. Tuolabiau studijavau sunkų dalyką, ne vadybą, ne teisę ir ne kažkokias kūrybos komunikacijas, todėl turėdama galimybes stengiausi, kuo daugiau pasiimti iš studijų, kiek tik buvo įmanoma. Aš jiems už tokį gerumą jaučiausi labai dėkinga ir, kai pradėjau dirbti, užsidirbti jaučiau tam tikrą moralinę skolą, todėl iš pirmų atlyginimų sutaupiau tėvams dalį sumos, kuri padėjo įsigyti nedidelį namuką su 6 arais žemės, nes tai buvo mamos svajonė. Aš savo vaiką irgi išlaikyčiau, jei tik matyčiau jo norą ir užsidegimą mokslui.

Dėl perpildytų specialybių. Aš vis dėlto manau, kad savo sritį mylintis žmogus darbą ras, nors gal ir sunkiau nei tos profesijos atstovas, kur specialistų reikia "verkiant". Man net pačiai kartais kyla mintys, kad kada nors dar visai norėčiau pastudijuoti kardinaliai kitokį mokslą nei baigiau pvz prancūzų kalbą ar politikos mokslus vien dėl bendro išprusimo, akiračio praplėtimo, nes mokytis mėgstu, o dabar, kai esu dirbantis žmogus už studijas galėčiau ir susimokėti, nes savo laikais laikiau tik tiksliuosius egzaminus: matematiką, fiziką ir pan :)

Mane tėvai išlaikė, kol studijavau. Nebūtų išlaikę - būčiau ėjusi dirbti, bet jų pačių požiūris buvo, kad studento darbas yra gerai mokytis, o dirbti galima nebent, jei tai netrukdo mokslams. Tuolabiau studijavau sunkų dalyką, ne vadybą, ne teisę ir ne kažkokias kūrybos komunikacijas, todėl turėdama galimybes stengiausi, kuo daugiau pasiimti iš studijų, kiek tik buvo įmanoma. Aš jiems už tokį gerumą jaučiausi labai dėkinga ir, kai pradėjau dirbti, užsidirbti jaučiau tam tikrą moralinę skolą, todėl iš pirmų atlyginimų sutaupiau tėvams dalį sumos, kuri padėjo įsigyti nedidelį namuką su 6 arais žemės, nes tai buvo mamos svajonė. Aš savo vaiką irgi išlaikyčiau, jei tik matyčiau jo norą ir užsidegimą mokslui.

 

Dėl perpildytų specialybių. Aš vis dėlto manau, kad savo sritį mylintis žmogus darbą ras, nors gal ir sunkiau nei tos profesijos atstovas, kur specialistų reikia "verkiant". Man net pačiai kartais kyla mintys, kad kada nors dar visai norėčiau pastudijuoti kardinaliai kitokį mokslą nei baigiau pvz prancūzų kalbą ar politikos mokslus vien dėl bendro išprusimo, akiračio praplėtimo, nes mokytis mėgstu, o dabar, kai esu dirbantis žmogus už studijas galėčiau ir susimokėti, nes savo laikais laikiau tik tiksliuosius egzaminus: matematiką, fiziką ir pan :)

Jei ne paslaptis, ką esi baigus?

Adrija, teisė tikrai nėra lengvas dalykas, nebent kokiam SMK.