Idėjos jaunam ūkininkui

Esam panašioj situacijoj. Žemės keli ha ir norisi iš jos gaut ir gaut nemažai :)

Jei nedidelis plotas siūlyčiau uogininkystę arba kažką iš retesnių daržovių. Nagrinėjausi rinką, uogų kainos nekrenta, o ir Europoj jų pastovus trūkumas. Pasodinus avietes (jei sodint rudenį) jau ateinančią vasarą arba rudeniop (priklausomai nuo veislės) atsiperka ką įdėjęs. Planuojam augint, kai persikelsim į kaimą, nes jei orai geri, tai skynimas 2-3 kartus per savaitę. Tiesa, buvom ir laidoj pas Amšėjų, buvom jo sūnaus avietyne, važinėjom po kitus avietynus, tai žmogelis, kuris turi 35 arų avietyną, per patį skynimą renka 15 žmonių komandą ir moka už nuskintą svorį. 0,60ct už 1 kg. 2ha būtų tikrai nemažai, bet ir pinigas nemažas. Tik pirmoj eilėj reikėtų pagalvot apie realizaciją, šaldytuvus, liofilizaciją ar panašiai. Pradėčiau nuo mažesnio ploto. Dalis, tarkim, aviečių, o kita dalis šilauogių. Braškių nenorėčiau (puseserė augina) vien dėl to, kad visas darbas pasilenkus, nugaros gaila, o žmonių neprisamdysi..

Dar žiūrinėjau daržoves: krienai, česnakai ir t.t. Prieš savaitę užsipirkom česnakų sėklos ir mėginsim. Bet pirkom per asociaciją. Nes įsipareigoja supirkti derlių, o mes neįsipareigojam parduoti jį būtinai jiems.

Mano nuomone, jei turi galimybes turi išsinagrinėti rinka, suprast kas tau tinka auginimui ir susirast pirkėjų, o visą kitą tik procesas :)

Braškės

Nepadarykit didelės klaidos, kuria daro dauguma žmonių, gyvenime nieko bendro neturėję su ūkininkavimu, pažiūrėję pora laidų, perskaitę kelis straipsnius, meta gyvinimą mieste, prisiima paskolų, pradeda auginti didelius plotus, neturėdami nei žinių, o svarbiausia ir patirties. Ūkininkavimas, tai juodas darbas, po 12h ir daugiau valandų, dažnai be jokių išeiginių ir priedo yra daug faktorių tokių kaip rinkos pokytis, produkcijos kainų svyravimai, orai, kurie nuo nieko nepriklauso, didelis patikimų samdomų darbuotojų trūkumas.

Paviršutiniško pasidomėjimo tikrai maža. Todėl reikia apgalvot ir nebūtina pradėt nuo didelio ploto. Patirtis neateis vien žiūrint laidas ir skaitant straipsnius, vistiek reikės sukišti rankas į žemę ar pasistudijuot kursuose. Tuo labiau, jei kalbama apie poros ha plotą. Vadinasi, žmogus stengsis darbuotojų samdyt kuo mažiau ir kuo rečiau. Ir tokiam plotui tikrai negalima siūlyt, bet kokios kultūros, nes ji tiesiog neatsipirks. Tarkim apie javus galima pradėt kalbėt nuo kokių 100ha

Aukščiau vyriškis minėjo paramas. Nepamirškit, kad pretenduoti į paramas yra tam tikros taisyklės, kurios kasmet keičiamos ir 1 mėn. prieš paraiškų pridavimą paskelbiamos. Ir jei yra noras tapti jaunuoju ūkininku turi atitikti ir amžius, ir žemės plotai ir t.t. Tarkim, šių metų pradžioje paraiškai priduoti užteko surinkti 35 balų, o dabar jau kalbama apie 50 (gruodžio mėn. paraiškoms priduoti). O paramos buvo paskirtos tik tiems, kad surinko 85 ir daugiau. Dėl to daug "šviežių" ūkininkų nuleido rankas.

Rizika yra kiekvienam darbe, gali išlošt ar pralošt. Tik šiuo atveju augint reikia retesnes kultūras. Kol kas yra didelis uogų stygius, jis buvo ir prieš 10 metų. Bet reikia ieškoti pirkėjo iš anksto. Jei dirbti galvą, tai nebūtinai reikės ir skinti pačiam, ir turguj nuo ryto stovėt. Yra ūkių, kurs žmonės atvažiuoja patys ir prisiskina kiek nori, ūkininkas pasveria ir atsiskaito. Kai kuriems miesto žmonėms tai kaip atrakcija, prisilietimas prie gamtos ir t.t., iš to daromi pinigai. Tik reikia geros reklamos.

Nepadarykit didelės klaidos, kuria daro dauguma žmonių, gyvenime nieko bendro neturėję su ūkininkavimu, pažiūrėję pora laidų, perskaitę kelis straipsnius, meta gyvinimą mieste, prisiima paskolų, pradeda auginti didelius plotus, neturėdami nei žinių, o svarbiausia ir patirties. Ūkininkavimas, tai juodas darbas, po 12h ir daugiau valandų, dažnai be jokių išeiginių ir priedo yra daug faktorių tokių kaip rinkos pokytis, produkcijos kainų svyravimai, orai, kurie nuo nieko nepriklauso, didelis patikimų samdomų darbuotojų trūkumas.

Didžiausia klaida nepatyrusiam - prisiimt paskolų. Mes gyvenimą mieste ir persikelt į kaimą nėra klaida, tai galima padaryti labai spontaniškai ir nesukant galvos. Nebūtina iš karto pult visa galva į ūkininkavimą, puikiai galima derinti darbą mieste / nuotoliniu būdu ir daržininkystę / sodininkystę / ūkininkavimą dėl savęs, po truputį plečiantis ir keičiant santykį tarp turimo darbo ir naudos iš žemės.

Paviršutiniško pasidomėjimo tikrai maža. Todėl reikia apgalvot ir nebūtina pradėt nuo didelio ploto. Patirtis neateis vien žiūrint laidas ir skaitant straipsnius, vistiek reikės sukišti rankas į žemę ar pasistudijuot kursuose. Tuo labiau, jei kalbama apie poros ha plotą. Vadinasi, žmogus stengsis darbuotojų samdyt kuo mažiau ir kuo rečiau. Ir tokiam plotui tikrai negalima siūlyt, bet kokios kultūros, nes ji tiesiog neatsipirks. Tarkim apie javus galima pradėt kalbėt nuo kokių 100ha

 

Aukščiau vyriškis minėjo paramas. Nepamirškit, kad pretenduoti į paramas yra tam tikros taisyklės, kurios kasmet keičiamos ir 1 mėn. prieš paraiškų pridavimą paskelbiamos. Ir jei yra noras tapti jaunuoju ūkininku turi atitikti ir amžius, ir žemės plotai ir t.t. Tarkim, šių metų pradžioje paraiškai priduoti užteko surinkti 35 balų, o dabar jau kalbama apie 50 (gruodžio mėn. paraiškoms priduoti). O paramos buvo paskirtos tik tiems, kad surinko 85 ir daugiau. Dėl to daug "šviežių" ūkininkų nuleido rankas.

 

Rizika yra kiekvienam darbe, gali išlošt ar pralošt. Tik šiuo atveju augint reikia retesnes kultūras. Kol kas yra didelis uogų stygius, jis buvo ir prieš 10 metų. Bet reikia ieškoti pirkėjo iš anksto. Jei dirbti galvą, tai nebūtinai reikės ir skinti pačiam, ir turguj nuo ryto stovėt. Yra ūkių, kurs žmonės atvažiuoja patys ir prisiskina kiek nori, ūkininkas pasveria ir atsiskaito. Kai kuriems miesto žmonėms tai kaip atrakcija, prisilietimas prie gamtos ir t.t., iš to daromi pinigai. Tik reikia geros reklamos.

Pradėt nuo didelio ploto - klaida numeris vienas. Žinoma, jei yra artimieji, kurie gali padėti, kurie turi techniką ir t.t. - kita kalba. Jei miestietis staiga persimeta į ŽŪ, nusiperka 100ha žemės ir bando kažką iš to padaryti - kosminiai nuostoliai beveik garantuoti. Kad ir šie metai, norint gaut derlių reikėjo pasukt galvą, ką ir kaip daryti dėl vėluojančios vasaros, o po to užklupusios sausros. Ne visi patyrę ūkininkai išsaugojo savo derlius...

Paramos - sunkus darbas, dideli įsipareigojimai. Naujiem ūkininkam, kurie neturi patirties nei ūkininkavime, nei šitam biurokratizme nerekomenduoju lįst į paramas. Išmokos viena, paramos - galvos skausmas. O ir pažintys čia labai padeda. Nebūtinai pažinoti tuos, kurie dirba arti paramų, bet bent tuos, kurie paėmę ne vieną paramą.

Pritariu tai nuomonei, kad geriausia yra mažiau populiarios kultūros, uogos. Bet ir čia ne vienas kabliukas. Atrodytų serbentai pakankamai brangūs, jų lyg ir trūksta - ne visi randa kur realizuot, daug uogų tiesiog išmeta.

O jaunam ūkininkui nekilo mintis pasidaryti dirvožemio tyrimus ir tada žiūrėti ką auginti?

Gali būti ir labai didelis noras auginti kad ir braškes, bet jei netinkama dirva ir vieta, tai ir rezultatų nebus, tik išlaidos ir prarastas laikas.

O jaunam ūkininkui nekilo mintis pasidaryti dirvožemio tyrimus ir tada žiūrėti ką auginti?

Gali būti ir labai didelis noras auginti kad ir braškes, bet jei netinkama dirva ir vieta, tai ir rezultatų nebus, tik išlaidos ir prarastas laikas.

Rezultatas bus, bet prastesnis :) Braškės nėra tokios stebuklingai reiklios, auga labai įvairioj žemėm. Bet mintis tikrai gera - ne viskas ir ne visur auga, reikia žiūrėti žemę, pravartu pastebėti ir ar vanduo nesilaiko pavasarį, kokie vėjai vyrauja... Daug ką stebėt reikia, sunkus dalykas tas ūkininkavimas, kai pradedi gilintis :D

Didžiausia klaida nepatyrusiam - prisiimt paskolų. Mes gyvenimą mieste ir persikelt į kaimą nėra klaida, tai galima padaryti labai spontaniškai ir nesukant galvos. Nebūtina iš karto pult visa galva į ūkininkavimą, puikiai galima derinti darbą mieste / nuotoliniu būdu ir daržininkystę / sodininkystę / ūkininkavimą dėl savęs, po truputį plečiantis ir keičiant santykį tarp turimo darbo ir naudos iš žemės.

 

 

 

Pradėt nuo didelio ploto - klaida numeris vienas. Žinoma, jei yra artimieji, kurie gali padėti, kurie turi techniką ir t.t. - kita kalba. Jei miestietis staiga persimeta į ŽŪ, nusiperka 100ha žemės ir bando kažką iš to padaryti - kosminiai nuostoliai beveik garantuoti. Kad ir šie metai, norint gaut derlių reikėjo pasukt galvą, ką ir kaip daryti dėl vėluojančios vasaros, o po to užklupusios sausros. Ne visi patyrę ūkininkai išsaugojo savo derlius...

 

Paramos - sunkus darbas, dideli įsipareigojimai. Naujiem ūkininkam, kurie neturi patirties nei ūkininkavime, nei šitam biurokratizme nerekomenduoju lįst į paramas. Išmokos viena, paramos - galvos skausmas. O ir pažintys čia labai padeda. Nebūtinai pažinoti tuos, kurie dirba arti paramų, bet bent tuos, kurie paėmę ne vieną paramą.

 

Pritariu tai nuomonei, kad geriausia yra mažiau populiarios kultūros, uogos. Bet ir čia ne vienas kabliukas. Atrodytų serbentai pakankamai brangūs, jų lyg ir trūksta - ne visi randa kur realizuot, daug uogų tiesiog išmeta.

Pritariu, todėl ir siūlau pamėgint mažesniam plote.

Paskolos išvis būtų nesąmonė, ypač pradedančiam. Techniką galima išsinuomoti arba nusipirkti pigesnę. Pora ha tikrai nėra toks plotas dėl kurio reikėtų pirkti kombainą.

Pažintys (dėl paramų) padeda tik tokiu atveju jei tai tėvai ar broliai, norintys tau padėti. Nes kai susiduri su tuo tiesiogiai tai ir pamatai, kad geri pažįstami ūkininkai jei turi galimybę, tai paramą pasiima sau (formina ant vaikų, pusbrolių ir t.t.), kam jiems kažkam duot, jei gali pasiimti patys :)

Taipogi rašiau, kad turint galimybę ir apsisprendus ką augint, pirmoj eilėj, reik ieškot pirkėjo, ypač uogoms, nes tai nėra ilgai stovintis produktas. Pati gyvenu mieste ir užsiimu daržininkyste kaime. Dėl uogų reikia važinėti dažnai ir jas stebėti, ypač skynimo laikotarpiu. O kas liečia daržovių, viskas kiek paprasčiau. Tik reikėtų pasirinkti tinkamas daržoves, kad turėt pelno.

Dar galima pagalvoti apie vaistažolių ar prieskoninių augalų auginimą, bet čia bus pinigų, jeigu nuo sėjimo iki pristatymo į parduotuves viską darys patys. Jei samdys žmones ar pakuos kitose įmonėse ir pan. didelio pliuso nebus. Bent tokie atsiliepimai iš šių kultūrų augintojų.

Gyveni mieste, turbūt turi nemažai draugų, giminių ir šiaip pažįstamų mieste. Paversk juos savo klientais.

Paprasčiausia ir mažiausiai rizikos būtų jei tiesiog laisvalaikiu, savaitgaliais užsiimtum daržovių, uogų, vaisių auginimu ir pardavinėti juos savo draugams. būtų toks pusiau hobis, pusiau verslas.

Jeigu viskas seksis ir patiks, tai plėtra bus neišvengiama...

Dar yra kelios tiesos žemės ūkyje:

Reikia atrasti savo šaką, todėl patariu išbandyt kuo daugiau visko augint.

Reikia siekti valdyt kuo daugiau grandžių nuo auginimo iki galutinio vartotojo, nes modernus ūkis nėra tas, kuriame dirba naujausia kompiuterizuota technika su visais navarotais...

Dar yra kelios tiesos žemės ūkyje:

Reikia atrasti savo šaką, todėl patariu išbandyt kuo daugiau visko augint.

Reikia siekti valdyt kuo daugiau grandžių nuo auginimo iki galutinio vartotojo, nes modernus ūkis nėra tas, kuriame dirba naujausia kompiuterizuota technika su visais navarotais...

Kodėl ne? Kas tada yra modernus ūkis?

Įveisk mišką. Iki 2020 metų eina ES paramos miškų įveisimui. Išmokos mokamos pagal veisiamų medžių veislę. Tiksliai nežinau kokios išmokos, čia jau reikėtų pasidomėti pačiam.

Girdejau dveju zuliku pokalbi apie miska, apie ES pinigus... Na, kaip girdejau, kazkiek, nelabai.. Bet supratau, kad ten zulikai sukasi kaip inkstai taukuose...

Gali kaip jau siūlė augint kanapes. Sodink pluoštines ir tarp jų įmaišyk tų ,,normalių" tai bus žiauriai geras verslas. Policija galvos, kad augini pluoštines nors bus ir nelestinų. Mano vienas pažįstamas taip daro... Patikrinta formulė ir nereikia didelio ploto.

Apgavo tave tavo pažįstamas :) Tokia formulė neveikia, nes augalai sukryžminami.

Netoli musu sodybos yra zmogus, kuris buten turi apie 2ha silauogyna. Perkant daigus didmenine kaina vistiek gausis kazkas apie 2.5eur uz daiga. Daigus sodinti reikia vel atitinkamai ne per tankiai ir ne per retai taip pat ir atitinkamo dyzdio duobes reikia iskasti... Dirvozemis velgi turi buti ne bet koks, o su specialiom durpem, taip pat ir su spygliuociu misko mulcu ant virsaus. Visa ta lauka tresia mazdaug 3-4 kartus per metus su specialiom trasom. Irengtas specialus drekinimas. Visa teritorija yra aptverta tvora. Silauoges yra gana reiklus ir ligoms nelabai atsparus augalas, gali nesuprast del ko isdziuvo. Beje reikia ivertinti ir fakta, jog sias uogas labai megsta pauksciai :). Geras derlius kaip ir kazkas minejo prasides ties 3 metais. O kur dar derliaus nuemimas... Asmeniskai turiu apie 40 silauogiu krumu, kuriu savo reikmems uztenka :)

Nepadarykit didelės klaidos, kuria daro dauguma žmonių, gyvenime nieko bendro neturėję su ūkininkavimu, pažiūrėję pora laidų, perskaitę kelis straipsnius, meta gyvinimą mieste, prisiima paskolų, pradeda auginti didelius plotus, neturėdami nei žinių, o svarbiausia ir patirties. Ūkininkavimas, tai juodas darbas, po 12h ir daugiau valandų, dažnai be jokių išeiginių ir priedo yra daug faktorių tokių kaip rinkos pokytis, produkcijos kainų svyravimai, orai, kurie nuo nieko nepriklauso, didelis patikimų samdomų darbuotojų trūkumas.

Juodas darbas pusę metų. Kitą pusę metų beveik laisvas. Tas ir traukia nemažai žmonių.

Juodas darbas pusę metų. Kitą pusę metų beveik laisvas. Tas ir traukia nemažai žmonių.

Tas beveik laisvas toks savotiškas... Aišku, labai priklauso nuo to, ką augini, bet darbų žiemą daug, galimybių mažiau, o dar ir tas buvimas be pajamų, jei tik ūkiu užsiimt.

Apgavo tave tavo pažįstamas :) Tokia formulė neveikia, nes augalai sukryžminami.

Neapgavo, nes jis nuolatos perka naujas feminizuotas sėklas ir augalo subrandintas sėklas išmeta. Aišku THC kiekis nukenti dėl sėklų brandinimo, bet visvien neblogai.

Šilauogių naujienos, kurios šiandien mane kiek nustebino, gal sudomins ir ką nors dar.

Buvo pristatyta šilauogių veislė "Perpetua", kuri dera du kartus - vidurvasarį ir rudenį. Kitaip tariant +- dvigubas derlius. Jei vienos veislės pirmu derlium sukrauną vos vieną kitą pumpurą, tai Perpetua veislės apie 12-14. Įdomu, kaip su jų sodinukų gavimu.

Info radau žurnale Sodo spalvos (2015 Nr. 10 (226))

šiuo metu populiariausios idėjos, kaip šilauogių, gervuogių, aviečių ar slyvų auginimas.

Prieš pradedant kažką auginti, suraskite, kur realizuosite, kas pirks.

Prieš pradedant kažką auginti, suraskite, kur realizuosite, kas pirks.

Kiek teko susidurt, mažai kas kalba su tavim rimtai jei tu dar neturi savo ūkio ir negali parodyt produkcijos.

Pirmus derlius pigiau atiduodi pakelese uogas pardavinejantiems o veliau jau gali derinti su supirkejais.

Man įdomesnė tema už kiek tu planuoji tą 1-2 ha žemės sklypą nupirkt? :)

Sveiki, kas augina avietes noreciau pakalbeti parasyki i pm.

Sveikas,

Kokiame rajone ūkis ? Esu baigęs agronomiją, studijuoju dabar magistre šoje srityje, galėčiau prisijungti ir padėti plečiant veiklą žemės ūkyje.

:) Kas dar kuom pasidalins? labai idomu siuo metu visi sie reikaliukai.

Dabar mačiau yra mokymai ar kažkas panašaus kaip 6 arų sodo sklype užsiauginti pelningą šilauogyną, ten pateikia visus skaičius, kaip ką daryt ir tave konsultuoja du metus.