Link ko einame?

Sveiki visi,

Skaitineju si foruma ir tikrai cia galima rasti idomiu minciu, pamastymu. Taciau visvien galiausiai pagrindinis dalykas lieka tas pats - pinigai ir kaip ju uzdirbti kuo daugiau, lengviau, greiciau. Nors galbut tai itakoja portalo pavadinimas?

Ar tikrai gyvenimas toks yra ir jame tik to tereikia? Kodel niekas nekalba apie tai kaip but geresniu, taikesniu, pakantesniu zmogum? Ar labai svarbu ka zmogus dirba gyvenime? Tai tikrai svarbiau uz tai koks jis yra zmogus? Man visad sukelia juoka tie pasakymai, jog paprastas darbas (tarkime uz paprasto lietuvio uz minimuma) tai yra vergove. Ar tie zmones, kuria dirba sau (ar su ivariais patentais) gali pasakyti, jog jie absoluciai laisvi? O ne, zmones vergauja daug kam. Vieni pinigams, banko saskaitoms, kiti daiktams, treti savo kunui, skrandziui. Ir apskritai zmones visad yra nuo kazko priklausomi. Kodel butent akcentuojamas darbas?

Tikrai nepavydziu jusu uzdirbtu milijonu. Tiesiog noriu suprasti, kodel taip iskreipiamas laimes suvokimas? Ar tikrai laimingesnis yra tas, kuris vairuoja nauja automobili, gyvena nuosavam name, turi zinomu dizaineriu drabuzius uz ta, kuris gyvena nuomotam bute, vairuoja surudijusi automobili ir rengiasi pigiais drabuziais?

Kaip sake Seneka "skurdzius ne tas, kuris mazai turi, o tas, kuris troksta daugiau tureti"

Sveiki visi,

 

Skaitineju si foruma ir tikrai cia galima rasti idomiu minciu, pamastymu. Taciau visvien galiausiai pagrindinis dalykas lieka tas pats - pinigai ir kaip ju uzdirbti kuo daugiau, lengviau, greiciau. Nors galbut tai itakoja portalo pavadinimas?

 

Ar tikrai gyvenimas toks yra ir jame tik to tereikia? Kodel niekas nekalba apie tai kaip but geresniu, taikesniu, pakantesniu zmogum? Ar labai svarbu ka zmogus dirba gyvenime? Tai tikrai svarbiau uz tai koks jis yra zmogus? Man visad sukelia juoka tie pasakymai, jog paprastas darbas (tarkime uz paprasto lietuvio uz minimuma) tai yra vergove. Ar tie zmones, kuria dirba sau (ar su ivariais patentais) gali pasakyti, jog jie absoluciai laisvi? O ne, zmones vergauja daug kam. Vieni pinigams, banko saskaitoms, kiti daiktams, treti savo kunui, skrandziui. Ir apskritai zmones visad yra nuo kazko priklausomi. Kodel butent akcentuojamas darbas?

 

Tikrai nepavydziu jusu uzdirbtu milijonu. Tiesiog noriu suprasti, kodel taip iskreipiamas laimes suvokimas? Ar tikrai laimingesnis yra tas, kuris vairuoja nauja automobili, gyvena nuosavam name, turi zinomu dizaineriu drabuzius uz ta, kuris gyvena nuomotam bute, vairuoja surudijusi automobili ir rengiasi pigiais drabuziais?

 

Kaip sake Seneka "skurdzius ne tas, kuris mazai turi, o tas, kuris troksta daugiau tureti"

Esme ne piniguose, manau. Esme - laisveje.

Yra tema apie asmeninį tobulėjimą ir šiaip kitų diskusijų, tačiau kaip būtent Apocal pastebėjo - šis forumas ir yra šios tematikos, todėl dauguma vyraujančių temų būtent ir yra apie pinigus ir jų uždarbį. Jei nori pasiskaityt apie gyvūnus tai ieškai gyvūnų mylėtojų forumo, jei apie mašinas tai ieškai automanų forumo, šio atveju šio forumo žmonės vienija pinigų uždirbimo tematika, todėl visos temos ir rutuliojasi apie tai. Ir pats tikslas nėra pinigų skaičiai sąskaitoje kaip davei suprast, o kaip Dimitrijus sakė pirmai būtent ta laisvė :)

Jau 2000 metų taip. Pas ką pinigai, pas tą valdžia.

Aišku svarbiausia sveikata pasaili.. Bet susirk sunkia liga uždirbdamas į mėnesi 300e ir susirk uždirbdamas 300 tūkst €

Aborigenai vis dar gyvuoja.. Tai irgi pasirinkimas.

Bet keisčiausia, kad viskas būtų gerai, jei bent ką atsisakius, ką dauguma daro.. Nevalgyt mėsos, nevairuot tautvežio ir tt.. nes tai pilka masė? ar geriau išsiskirt ir vaidint auką/propaguot kaip geriausią, nes daroma kažkas kitaip?

Laime ne piniguose, o jų kiekyje :)

Savaitgalio diskusija :D

Kaip jau kažkas minėjo - laimė laisvėje. Man laisvė tai atitrukimas nuo pareigų, kurios tempia tave žemyn. Ir tikrai ne piniguose. Žinoma gera būtų turėti daug pinigų, bet tik jei jie nereikalautų vargo ir laiko. O taip nebūna. Na bent jau 99%. Man laimė būtų nuolatinis keliavimas. Keli šimtai eurų mėnesiui ir gyvenimas kelyje. Amžinai tai nesitestų, bet tuo metu būčiau visiškai laimingas. Bet tas pasyvių pajamų pasiekimas, jog galėtum keliauti nesukdamas galvos irgi reikalauja darbo. O jei tą mėnesi nieko neuždirbi? Vis tiek galvos sukimas ir nerimas. Todėl neįsivaizduoju, kaip galima pasiekti finansinę laisvę, bet turbūt visiškai einant prieš visuomenę. Esu tik tikras, kad kol tavo gyvenime vyraus mintys, kaip užsidirbti pinigų, tol tu busi nelaimingas. Busi suvaržytas, jokios laisvės.

Tie, kas neturi pinigų, įsivaizduoja, jog laimė yra piniguose. Tie, kas turi pinigų, supranta, jog laimė visai ne tame. Pats galbūt materialia prasme nesu turtingas, bet nesijaučiu dėl to labai blogai. Esu turtingas savo vidinėmis savybėmis, savo vertybėmis, poelgiais ir pan. Na, o pinigai, pinigai ateis savaime.

Tai ka as darau siame forume ir tie keli uzdirbti pinigai man yra hobis, tiesiog megstu bendraut ir turet reikalu su ivairiais zmonem

Į klausimą puikiai atsako Maslow piramidė:

http://employability.e-mentoring.eu/img/piramid_LT.jpg

http://38.media.tumblr.com/8232ce7bd0084caea13b7f8a7f322527/tumblr_nkgbn0VkJf1s1oa1to2_r1_540.gif

http://31.media.tumblr.com/960f001658afcc21e4c445914146a586/tumblr_nkgbn0VkJf1s1oa1to1_r1_540.gif

Žodž... Jei esi varguolis... Neraškysi žvaigždžių nuo dangaus. ^_^

P. S. Pinigai yra nukalta laisvė.

– F. Dostojevskis.

Kažin, ar būtumėte labai laimingi, jei kiekvieną mėnesį tektų sukti galva, ar užteks komunaliniams susomokėti, turėtumėte vaikščioti su suplyšusiais batais ir pirkti tik akcijinį maistą, o kiekvienas centas būtų aukso vertės :D . Tai ne gyvenimas o egzistavimas. Visi tie filosofiški papilstymai - naiviai skamba. Aplaužo gyvenimas sparnus, kai ant savo užpakalio atsisėdi ir suvoki, kad VISKAS kainuoja ir dar nepigiai. Nesijaučiau laiminga, jei turėčiau gyventi kaip vargo pelė, nes degraduočiau ne tik fiziškai, bet ir morališkai. Pinigai tikrai suteikia laisvę. Man laisvė yra keliauti po pasaulį, įsigyti tai, ką noriu įsigyti, gyventi ir savo namus kurti taip, kaip noriu, o ne tik "kaip galimybės leidžia". O viskam, kaip žinia, reikia pinigų. Neįmanoma oriai gyventi skurde. Aš taip galvoju. Nekalbu, aišku, apie kraštutinimus, bet materealus stabilumas yra vienas iš svarbiausių niuansų gyvenime. Nebent esate turtingų tėvų vaikai ir jums nuo mažens viskas buvo patiekta ant auksinės lėkštutės - tuomet tikrai galima postringauti ir filosofuoti, o kai viską pats turi susikurti ir užsigyventi, supranti, kaip svarbu turėti finansinį stabilumą.

Kažin, ar būtumėte labai laimingi, jei kiekvieną mėnesį tektų sukti galva, ar užteks komunaliniams susomokėti, turėtumėte vaikščioti su suplyšusiais batais ir pirkti tik akcijinį maistą, o kiekvienas centas būtų aukso vertės :D . Tai ne gyvenimas o egzistavimas. Visi tie filosofiški papilstymai - naiviai skamba. Aplaužo gyvenimas sparnus, kai ant savo užpakalio atsisėdi ir suvoki, kad VISKAS kainuoja ir dar nepigiai. Nesijaučiau laiminga, jei turėčiau gyventi kaip vargo pelė, nes degraduočiau ne tik fiziškai, bet ir morališkai. Pinigai tikrai suteikia laisvę. Man laisvė yra keliauti po pasaulį, įsigyti tai, ką noriu įsigyti, gyventi ir savo namus kurti taip, kaip noriu, o ne tik "kaip galimybės leidžia". O viskam, kaip žinia, reikia pinigų. Neįmanoma oriai gyventi skurde. Aš taip galvoju. Nekalbu, aišku, apie kraštutinimus, bet materealus stabilumas yra vienas iš svarbiausių niuansų gyvenime. Nebent esate turtingų tėvų vaikai ir jums nuo mažens viskas buvo patiekta ant auksinės lėkštutės - tuomet tikrai galima postringauti ir filosofuoti, o kai viską pats turi susikurti ir užsigyventi, supranti, kaip svarbu turėti finansinį stabilumą.

Apetitas vis kyla, kai esi skurdžius atrodo, kad tau daug nereikia tik tiek, kad galėtum susimokėti už visus komunalinius ir nereiktų vaikščioti apiplyšusiais batais. Tu nesijaustum laiminga, nes pagal tave tavo minėtas gyvenimas būtų ne gyvenimas, o egzistavimas. O ar dabar galėtum drąsiai pasakyti, kad tu gyveni, o ne egzistuoji? Aš įsivaizduoju, kad jūsų šeima nėra asociali ir gyvenat gan puikiai, nereik pirkt nukainuoto maisto. Atrodo turi tiek kiek skurdžius svajoja, bet tu nori dar daugiau. Tu nori keliauti po pasaulį, įsigyti tai ką tu nori įsigyti. Bet ar tikrai nori? Suprantu, kad kalba eina apie daiktus, kurie žmonėms kišami per prievartą ir plaunami smegenys, jog jiems to ar ano reikia. Tu išgirsti, užsigeidi daikto, įsigyji, bet tai tik trumpalaikė laimė. Nori savo namus kurti taip, kaip nori, bet nemanau, kad jiems kažko trūksta. Ar jei galėtum sau leisti, vėl gi, apstatytum savo namus nereikalingais daiktais ir manai, kad būtum laiminga? Būtum daiktų vergė. Toks ir skirtumas tarp tavo minėtų scenarijų. Tiek turtingas tiek skurdžius yra vergas. Jų gyvenimus valdo pinigai tik skirtingi kiekiai, abu egzistuoja. Nori keliauti? Tai galima daryti vos ne dykai ir daug smagiau. Bet tiek būdama skurdė būtum pririšta prie namų ir darbo, tiek dabar esi pririšta prie namų/darbo ir taip pat būtum būdama turtinga. Taip, kad sakai pinigai yra laisvė? Nemanau. Vieni suka galvą, kaip išsimokėti už komunalinius, o tu suktum galvą, kaip įsigyti naują daiktą, kuris tavo manymu tau labai reikalingas. Pinigai pakeičia žmones. Čia jau reiktų diskutuoti, kaip nepameti galvos esant pinigų trūkiui ar pertekliui.

Yra ir kita puse:

zmones, kuriems reikia pinigu tik pirminiams poreikiams kaip maistas ir t.t. vienuoliai ar dievui pasisvente zmones, kurie jaucia pilnatve padedami kitiems, kurie 10m nesioja tuos pacius sandalus, kurie keliauja nemokamai su bendruomene ir yra is tiesu laimingi.

Apetitas vis kyla, kai esi skurdžius atrodo, kad tau daug nereikia tik tiek, kad galėtum susimokėti už visus komunalinius ir nereiktų vaikščioti apiplyšusiais batais. Tu nesijaustum laiminga, nes pagal tave tavo minėtas gyvenimas būtų ne gyvenimas, o egzistavimas. O ar dabar galėtum drąsiai pasakyti, kad tu gyveni, o ne egzistuoji? Aš įsivaizduoju, kad jūsų šeima nėra asociali ir gyvenat gan puikiai, nereik pirkt nukainuoto maisto. Atrodo turi tiek kiek skurdžius svajoja, bet tu nori dar daugiau. Tu nori keliauti po pasaulį, įsigyti tai ką tu nori įsigyti. Bet ar tikrai nori? Suprantu, kad kalba eina apie daiktus, kurie žmonėms kišami per prievartą ir plaunami smegenys, jog jiems to ar ano reikia. Tu išgirsti, užsigeidi daikto, įsigyji, bet tai tik trumpalaikė laimė. Nori savo namus kurti taip, kaip nori, bet nemanau, kad jiems kažko trūksta. Ar jei galėtum sau leisti, vėl gi, apstatytum savo namus nereikalingais daiktais ir manai, kad būtum laiminga? Būtum daiktų vergė. Toks ir skirtumas tarp tavo minėtų scenarijų. Tiek turtingas tiek skurdžius yra vergas. Jų gyvenimus valdo pinigai tik skirtingi kiekiai, abu egzistuoja. Nori keliauti? Tai galima daryti vos ne dykai ir daug smagiau. Bet tiek būdama skurdė būtum pririšta prie namų ir darbo, tiek dabar esi pririšta prie namų/darbo ir taip pat būtum būdama turtinga. Taip, kad sakai pinigai yra laisvė? Nemanau. Vieni suka galvą, kaip išsimokėti už komunalinius, o tu suktum galvą, kaip įsigyti naują daiktą, kuris tavo manymu tau labai reikalingas. Pinigai pakeičia žmones. Čia jau reiktų diskutuoti, kaip nepameti galvos esant pinigų trūkiui ar pertekliui.

Klaidingai supratai. Dabar tikrai jaučiuosi gyvenanti, o ne egzistuojanti ir mano apetitas jau nemažai metų yra stabilus, nors kažin, ar geras žodis "apetitas", aš tiesiog turėjau tikslą susikurti orų gyvenimą, kad nereikėtų nei iš tėvų, nei iš valstybės, nei iš vyro kaulyti pinigų, kad nebūčiau našta. Dabar jį susikūriau, galiu padėti ir kitiems. Nesvaigstu nei apie namą Ispanijoje, nei apie privatų lėktuvą, nei apie dar tris mašinas, kurių aš net neturėčiau kada naudoti. Man apskritai, tai jau panašu į išpindėjimą, kai nori turėti tiek, kiek aprėpti negali. Taigi, manau, kalbam apie šiek tiek skirtingus dalykus, nes aš noriu pabrėžti, kad sunku būti laimingam, kai nepavyksta patenkinti net elementarių poreikių :)

Man orus gyvenimas yra tuomet, kai nereikia skaičiuoti kiekvieno euro kas mėnesį ir mąstyti, ar užteks komunaliniams susimokėti. Kai nereikia rinktis parduotuvėje pirkti kavą ar mėsą, nes, jei nusipirksi mėsos neliks ant kavos, kai gali įsigyti ir žieminius batus, ir paltą, o ne pastoviai taupyti vienos būtinybės sąskaita kitai, ir vis sukti galvą "ar užteks algos elektrai sumokėti", "neduok Die susirgsiu, neturėsiu vaistų pinigams". Na, sorry, bet tikrai niekaip neįsivaizduoju savęs laimingos tokioje padėtyje. Amžinas galvos skausmas. Žinau žmonių, kurie nesigydo skaudančių dantų, nes odontologų paslaugos tokios brangos, kad kai kam tai reiškia visų santaupų atidavimą.

Gal, kai esi studentas, labai smagu keliauti stačia galva be pinigų ir ieškoti nuotykių, bet dabar to tikrai nenorėčiau.

Taigi, taip - pinigai tikrai suteikia laisvę. Tik, kaip ir sakiau nekriskim į kraštutinimus, nes bent aš kalbu ne apie mistinius penkis ferarius garaže, o apie normalų, padorų gyvenimą, kai gali gyventi, turėdamas ne akcijinio maisto ir leisdamas sau į kiną nueiti.

O kodėl sakot, kad darbas - tai vergovė? Nebūtinai taip yra. Jeigu žmogui patinka ką jis daro - jis tą darys ir negaudamas pinigų. Kiek žmonių į darbą kiekvieną dieną keliauja su šypsena, nes tai jiems yra dar viena proga kažką sukurti, kažko pasiekti, kažką padaryti laimingesniu? Ir pinigai čia tampa antraeiliu dalyku.

Pažiūrėkit į žmones, kurie anksti užsidirba daug pinigų. Kas jiems nutinka? Daugelis nusirita į begalinius kraštutinius dalykus: kas lošti pradeda, kas rinkti ferarius, kas baliavoti ir narkotikus vartoti. Yra ir kitokių, tokių, kurie net ir turėdami daug pinigų toliau dirba savo darbą. Gal jie nori turėti daugiau pinigų? O gal neturi daugiau ką veikti? Pvz. kodėl Zuckebergas vis dar dirba ir programuoja, kai yra (ar jau buvo, nežinau) jauniausias milijardierius pasaulyje? Nes tai yra jo hobis, jam patinka ką jis daro ir jis tą gali daryti negalvodamas apie pinigus.

Taip, kad vergais yra tie, kurie tokiais save laiko.

Pagalvokit apie utopinę visuomenę, kurioje dirbti nėra privaloma ir visi turi tiek, kiek turi visi. Ką veiktumėt kiekvieną dieną? Iš pradžių gal ir būtų smagu: keliautumėt, linksmintumėtes, žaistumėt, skaitytumėt ar dar ką. O po to pradėtumėt kažką meistrauti, kažką projektuoti, statyti. Nes žmogus visada nori tobulinti savo aplinką, generuoti ir realizuoti idėjas ar kitaip save reikšti - tai jo pagrindinis poreikis (gerai, kad narys aukščiau įmetė Maslow piramidę).

Labai pritariu nariui Creatium. Yra daug žmonių, kuriems darbas didžiausias saviraiškos būdas. Man maniškis irgi labai patinka, leidžia jaustis naudingai, nedegraduoti kaip žmogui, nors galėčiau jau ir nedirbti, bet, tikriausiai, depresija susirgčiau nuo neišlindimo iš namų.

Prisiminiau Apple vyr. dizainerio Jonathan Ive vieną kartą pasakytą mintį, kai jo paklausė kodėl jis pasirinko industrinį dizainą (liaudiškai tariant - daiktų dizainą), o ne kokią kitą specialybę. Jo atsakymas buvo (perfrazuojant ir trumpinant): "Tai idėja, kad gali sukurti kažką, kas tarnaus žmonėms ir padarys jų gyvenimus lengvesnius ir paprastesnius. Ta tarnystė ir nauda visuomenei atrodė labai patraukli".

Dekoju uz ivairius atsakymus. Noreciau atkreipt demesi i iskreipta laimes suvokima. Kai kam tai daiktai, kazkam popierius. Zinoma, ziurint kuriuo tu kampu paziuresi. Jei turi pinigu, esi laisvas pasirinkimui ka pirkti, taciau esi vergas pinigams. Igaves laisve viename aspekte, igauni ir vergove kitame.

"Laisve yra tai, ko is taves negali atimti" (megstu cituot). Ir velniskai pritariu siai minciai. Laisves suvokimas yra jusu mintyse, tai nera materialus dalykas. Mergina kalbejo apie maisto pasirinkima. Velgi tai priklauso nuo tavo poziurio. Jei ziuresi i maista, kaip i energijos saltini, jei valgai tam gyventum, tai patikek tai nekainuoja tiek jau daug. Priesingu atveju esi pilvo ar skanumynu ikaite. Nenoriu veltis i isvedziojimus, tiesiog manau minti supratai:)

Nenoriu nieko pakeisti, galbut tik paziureti i viska is kitos puses. Pats stengiuosi gyventi minimalistiskai ir realiai galiu pasakyti, kad zmogui daug nereikia. Tiesiog gal dabar zmones ziuri ir akcentuoja kitus dalykus. Pvz apsirengimas. Jeigu tu ieskosi ziemines striukes, kuri atliktu pagrindine funkcija, t.y. apsaugoti nuo salcio ziema, tu tikrai gali rasti pigiu variantu. Bet dabar zinoma pirma eina striukes dizainas, spalvos, toliau visa kita.

Tikrai dziaugsiuos jei darote viska priesingai ir visvien jauciates laimingi ir ta laime netrunka tik tam tikra laiko tarpa.

Nu tikiuosi daug nefilosofavau, bet tam ir yra forumas. diskutuokim;)

Na, ne tai, kad laimės suvokimas yra iškreiptas. Laimę apskritai yra sunku apibrėžti. Forume čia yra tema, gan didelė, apie tai, kas yra laimė. Kiekvienas žmogus laimę suvokia kitaip ir kiekvienam žmogui ta laimė ateina dėl skirtingų priežasčių. Todėl griežtai sakyti, kad žmogus yra nelaimingas, kai nusiperka jam patinkantį drabužį, nes neva tarnauja daiktams, tai žinai... Truputį siauras požiūris. Tas pats galioja pinigų kiekiui, maistui ar dar kam nors. Yra žmonių, kurie nieko neturėdami yra laimingi, yra tokių, kurie nesijaučia laimingi. Yra tokių, kurie turėdami viską jaučiasi laimingi ir tokių, kurie nesijaučia laimingi. Taip, kad...

Ech, ten norejau parasyti apie laisve.. is didelio rasymo klaidu priveliu:)

Tikra laime tokia, kuri nesibaigia (kaip beje ir amzina laime negali buti siejama su mylimaisiais, nes anksciau ar veliau tai baigiasi), bet cia jau per giliai. Kiek ilgai tu dziaugsiesi del naujo drabuzio? Ir tada laime baigsis? Tai kokia cia laime..

O del pinigu kiekio ir laimes, tai zinoma visad individualu. Jei tas turtingas zmogus laimingas, tai vistiek abejoju, kad pagrindine to priezastis yra didelis mastas to popieriaus, kuri jis turi.

Na, taip nenoriu valgyti seno, nekokybiško, nežinia iš ko pagaminto maisto, nes rūpinuosi savo sveikata - tai vergavimas pilvui? Nenoriu nešioti prastos kokybės, popierinių batų, kadangi po kelių išėjimų nueis skutais ir reikės pirkti naujus, todėl geriau perku brangesnius - tai vergavimas daiktams? Jeigu remontuoju būstą, noriu jį įsirengti kokybiškomis medžiagomis, kad kitais metais netektų vėl iš naujo remontuoti - tai irgi vergavimas daiktams? Norėjimas gyventi kokybiškai toli gražu nėra kažkoks vergavimas. Vergavimas pasireiškia, kai atiduodi paskutinę sveikatą, laiką ir energiją tam, kad KAUPTUM pinigus ir dirbtum vien dėl jų kiekio. Aš nekaupiu, nevergauju, savo laisvalaikio ir sveikatos neeikvoju, bet man svarbu uždirbti tiek, kad galėčiau gyventi kaip žmogus - ne kaip bomželė. Tas pseudodvasingumas dažnai atrodo toks nutolęs nuo realybęs, lyg bandoma save pateikti, kaip itin "dvasiškai pažengusį", bet tai veikiau atrodo, kad žmogus minta saulės energija ir jam nereikia nei už vandenį, nei už elektrą mokėti. Netaikau niekam asmeniškai, kalbu bendrai :)

Ech, ten norejau parasyti apie laisve.. is didelio rasymo klaidu priveliu:)

Tikra laime tokia, kuri nesibaigia (kaip beje ir amzina laime negali buti siejama su mylimaisiais, nes anksciau ar veliau tai baigiasi), bet cia jau per giliai. Kiek ilgai tu dziaugsiesi del naujo drabuzio? Ir tada laime baigsis? Tai kokia cia laime..

O del pinigu kiekio ir laimes, tai zinoma visad individualu. Jei tas turtingas zmogus laimingas, tai vistiek abejoju, kad pagrindine to priezastis yra didelis mastas to popieriaus, kuri jis turi.

Nesutinku. Laimė nebūtinai turi būti ilgalaikė. Ir ji nebūtinai priklauso nuo to, kaip tu materialiai gyveni. Kai miršta mylimas gyvūnas - nesijausi laimingas. Kai tavo namą sugriaus žemės drebėjimas - nesijausi laimingas. Noriu pasakyti, jog laimę ar nelaimę gali įtakoti absoliučiai visi veiksniai: materialūs, psichologiniai, socialiniai ir kitokie. Tų daugelio jų negali kontroliuoti, taigi negali kontroliuoti kada jausiesi laimingas ir kada ne. Gali manyti, jog jautiesi laimingas, nes įsigijai naują drabužį, o galbūt jausies laimingas, nes pvz. darbe išsprendei seną problemą.

Laisvė irgi labai subjektyvus dalykas. Dėl jos žmonija kovoja visais laikais. Nuo juodaodžių laisvės iki homoseksualų laisvės. Yra kovojančių už piratavimo laisvę, yra už pedofilijos laisvę, nors daugeliui tai visiškai nieko neturi bendro su laisve. Gali būti visiškai laisvas žmogus, bet trumpam uždarytas į kalėjimą. Na ir nesijausi esąs laisvas.

Vėl gi. Niekas už kitą žmogų negali nuspręsti ar tu esi laimingas, laisvas ar ne. Taip gali pasakyti tik pats asmuo. Ir kiekvienas iš šių veiksmų gali būti trumpalaikis bei stipriai varijuojantis.