P2P investavimas ir rizika?

Kad su didesniu % tai taip, tačiau mano vieni iš pagrindinių kriterijų yra esamos/buvusios skolos ir kiek paskolų turėjęs per gyvenimą. O automatu šitų dalykų negali nusistatyti.

Tai gal geriau i treidinima persimesk :D jei tiek laiko gaisti paskoloms, tai tikriausiai pasigilines ten geresnius % gautum :)

As tai kai investuoju stengiuosi apeiti is tolo paskolas refinansavimui. Siaip dar galvoju gal isbandyti estateguru, bet is kitos baime, kad daugumos Nt projektu bankai nebefinansuoja, o viskas toliau auga, kaip ant mieliu.

O aš kaip tik teigiamai žiūriu i refinansavimus. Reiškias žmogus kalbasi, stengiasi, bendrauja ir linkęs atiduot skolą, o ne kaip strutis sukiša galvą į smelį ir ignoruoja visus aplinkui.

Estateguru 2metai kolkas labai OK.

As tai kai investuoju stengiuosi apeiti is tolo paskolas refinansavimui. Siaip dar galvoju gal isbandyti estateguru, bet is kitos baime, kad daugumos Nt projektu bankai nebefinansuoja, o viskas toliau auga, kaip ant mieliu.

pas mane koks 80% veluojanciu paskolu kurios buvo isduotos refinansavimui. Kitos net nei vienos imokos nesumoketa, apeinu is toli tokias.

Pastaraji pusmeti vis verciais i parduodamas investicijas PK, stai pvz be fondo, o po 130d veluoja, o su fondu jau butu bent kazkiek dirbanciu pinigu :)

Siaip kaip ir visur nuo patirties ir sekmes priklauso, zinau, kas i rizikingiausias investuoja ir turi pliuso ir sekasi didzioji dalis

Tai gal geriau i treidinima persimesk :D jei tiek laiko gaisti paskoloms, tai tikriausiai pasigilines ten geresnius % gautum :)

Turėjau auto kitose platformose, tačiau rezultatai buvo prastesni. Jei reikėtų ilgai gaišti ir su PK daryčiau auto, tačiau kai per savaitę tik kelias naujas paskolas tenka suinvestuoti, tuomet tai neužima labai daug :)

O aš kaip tik teigiamai žiūriu i refinansavimus. Reiškias žmogus kalbasi, stengiasi, bendrauja ir linkęs atiduot skolą, o ne kaip strutis sukiša galvą į smelį ir ignoruoja visus aplinkui.

 

Estateguru 2metai kolkas labai OK.

Grazus rezultatai. Na as tik sakau bijau, kad tas NT burbuliukas vel nesubliukstu.

pas mane koks 80% veluojanciu paskolu kurios buvo isduotos refinansavimui. Kitos net nei vienos imokos nesumoketa, apeinu is toli tokias.

Manes tai irgi nezavi. Jei jau reikia refinansuoti kazkokia sena paskola tai kazin ar zmogus turi atsakomybes, jei pasieme su belekokiom palukanom ir dar 2 paskola pasieme tam sutvarkyti. Aisku kiekvienas renkasi skirtinga strategija.

Grazus rezultatai. Na as tik sakau bijau, kad tas NT burbuliukas vel nesubliukstu.

 

 

Manes tai irgi nezavi. Jei jau reikia refinansuoti kazkokia sena paskola tai kazin ar zmogus turi atsakomybes, jei pasieme su belekokiom palukanom ir dar 2 paskola pasieme tam sutvarkyti. Aisku kiekvienas renkasi skirtinga strategija.

Nesutinku dėl refinansavimo.

Įsivaizduokite scenarijų:

Žmogus paėmė paskolą su 18% palūkanomis.

Pradėjo tvarkytis gyvenimą, pakėlė algą. Gali gauti paskolą su 12% palūkanomis, kad grąžintų iškart tą, kurią paėmė anksčiau.

Visumoj žmogus mažesniame minuse.

Bet gali būti ir scenarijus, kad žmogus tiesiog nesugeba išsimokėti paskolos, todėl ima refinansavimui. Bet aš asmeniškai nebijau refinansavimo. Kol kas paskolos refinansavimui yra grąžinamos.

Na aš čia galbūt kvailai viliuosi tik. Bet logika mano, kad dabar daugiabučiai tik kyla ir jų vis daugėja. Tikiu, kad ateis toks metas, kai butų bus prikepta labai daug, kainos užkils ir rinka sustos, tuomet tikiuosi, kad kainos kris, nes NT vystotojams neapsimokės, kad butai stovėtų pastatyti, bet neparduoti.

 

Nenoriu eiti į šalį, tai tiek stabdykim šitą diskusiją. Nesiplėtosiu. Bet ką norėjau pasakyti, kad kiekvienas sprendžiame, kas mums geriau, trumpalaikės paskolos su mažesniu procentu ar ilgalaikės su didesniu, bet ir rizika didesne įšaldyti pingus ilgam.

Vieno dalyko manau neįvertinate, to kad žmonių kiekis pasaylyje didėja.. Ir jeigu pastebėsite kiek per 5 metus LT padaugėjo kitataučiu...

Todėl rinka auga ir augs tol kol pasaulyje žmonių daugės.. Nors apie LT sunku kažka pasakyti, nes Lietuva vangiai dauginasi :D

Gal kam teko busto paskola refinansuotis ar nugirsti rezultatus? ar gaunasi i nauda?

Nes vertinimai ir dokumentacija, manau, kad sudaro nemazai pinigu.

Pats pradžioj buvau investavęs į P2P paskolas, o dabar pradedu sutikti su Tautvydas Marciulaitis komentaru FB:

Dažnas mitas, kad skaidant per paskolas, skaidai riziką. Nors dalinai tiesa, bet praktiškai sisteminė rizika (kuri čia didžiausia) nuo skaidymo į skirtingas paskolas neiskeičia. Skolini sub-prime klientams vartojimo paskolas, kas yra itin rizikinga. Kol econ varo į viršų, tol ten vėlavimai laikos geram lygy. Bet ateinant į recesiją, šoks iki 30-50%, remiantis historical data.

Tai reali long term grąža, gerai atsirenkant, stosis ties 7-10% tops. Prastai atsirenkant ir žemiau. Plius dar yra platformos rizika, kurios pelno maržos labai nedidelės, o opexo dafiga. Tai jei stoja plėtra irgi potencialios problemos.

Šitus reikia dalykus turėt mintyse ir elgtis atitinkamai. Gerais laikais tikrai galima lengvai uždirbt nemažai. Bet atėjus sunkmečiui bus labai liūdniau.

Šiaip toks pamąstymui - jei greitosios paskolos nelabai gali operuot be 30+ APR, o šiaip vartūškes nebankiniams bet aukštesnio lygio sub-prime fizinukams išduodančios įmonės taiko į ~15-30 ir su 50%+ atmetimu, visais smart algo tikrinimais behavioral, generuoja 30-40% EBITDA maržos bei 10-15% profit margin, tai gal čiut naivu tikėtis, kad iš gatvės atėjęs pusiau random dalindamas paskolas generuosi 12-18 pelno ?

Anyway, testuot ir bandyt reikia. Tik taip rinka išsivystys. Bet rizikas suprast taip pat nekenkia.

Lyg ir tikrai buvo jausmas, kad skaidai riziką skolinant skirtingiems žmonėms, bet atėjus krizei gali išaiškėti, kad daugumą tų paskolų bus tikrai ilgai negrąžinamos. Kažkokią dalį P2P galima laikyti, bet tikrai ne visą 100%.

Gal kam teko busto paskola refinansuotis ar nugirsti rezultatus? ar gaunasi i nauda?

Nes vertinimai ir dokumentacija, manau, kad sudaro nemazai pinigu.

Manau reikėtų eiti į banką ir skaičiuoti. Jei turi NT paskolą su kokiu 1.8% kintamom, šiuo metu tikrai niekas pigiau nerefinansuos. Perkant turtą vertinimai ir dokumentacija vidutiniškai sudaro €500-€1000, tai ir refinansuojant panašiai bus. Nes ir naujo vertinimo reikės, ir pas notarą, ir registrų centre perrašyti kitam bankui ir sutarties sudarymo mokestis su pačiu banku.

Pats pradžioj buvau investavęs į P2P paskolas, o dabar pradedu sutikti su Tautvydas Marciulaitis komentaru FB:

 

 

 

Lyg ir tikrai buvo jausmas, kad skaidai riziką skolinant skirtingiems žmonėms, bet atėjus krizei gali išaiškėti, kad daugumą tų paskolų bus tikrai ilgai negrąžinamos. Kažkokią dalį P2P galima laikyti, bet tikrai ne visą 100%.

Krizė p2p bus short termu. Paskolų niekas žmonės nenurašys, jie kad ir taps nemokūs dėl darbo netikimo, nereiškia, kad paskui negrįš ant bėgių ir bankrutuos. Krizės metu dėl nemokų portfelis gali generuoti 0% grąžą, bet tai nereiškia, kad pinigai nedirba. Tiesiog po krizės viskas atsistatys su vėlavimo palūkanomis ir ta bekapsinčia metine palūkanų norma.

ECB pranešė kad pinigus artimiausius metus spausdins gal net didins apsukas. Tai pinigu BUS! Labiau hyperinfliacija kvepia nei krize.

ECB pranešė kad pinigus artimiausius metus spausdins gal net didins apsukas. Tai pinigu BUS! Labiau hyperinfliacija kvepia nei krize.

Kažkaip tamsta nesusigaudot terminuose ir nesamanę parašėt.

Hiperinfliacija nėra krizės antonimas . Hiperinfliacija yra, kai infliacija pasiekia 50%. Kad tokiam dalykui pasiekti reikėtų palūkanų normą sumažinti žemiau -10%!

O ECB politiką keičia nes infliacija šiuo metu nesiekia net 1,5% esant 0% normai. Kai sveikai ekonomikai reikia 2% ar net 3%

As tai kai investuoju stengiuosi apeiti is tolo paskolas refinansavimui. Siaip dar galvoju gal isbandyti estateguru, bet is kitos baime, kad daugumos Nt projektu bankai nebefinansuoja, o viskas toliau auga, kaip ant mieliu.

Niekas vėluojantiem neskolina. Jei moka laiku brangiau, realu, kad mokės laiku ir pigiau.

Niekas vėluojantiem neskolina. Jei moka laiku brangiau, realu, kad mokės laiku ir pigiau.

Koks adekvatus verslas skolinasi už 20%?

Koks adekvatus verslas skolinasi už 20%?

Tas, kuris banke negauna. Smulkus finansuojasi trumpalaikius užsipirkimus.

Dalinuosi straipsniu apie rizikas:

Dažnai tenka skaityti apie fintecho keliamas grėsmes ir dideles rizikas investuojant. Šiandien Investuok žurnale perskaičiau įdomų Tautvydo Marčiulaičio straipsnį apie pinigų skolinimą per fintech įmones. Kartu su straipsnio autoriumi džiaugiuosi fintech plėtra Lietuvoje, kuri atvėrė duris smulkiesiems investuoti ir gerinti savo finansinį raštingumą. Tačiau straipsnyje yra keletas mitų, kurie dažnai atsiranda ir investuotojų pokalbiuose.

 

Lendy bankrotas

Pavasario pabaigoje bankrutavo sutelktinio finansavimo platforma Lendy. Kai kuriems investuotojams tai užžiebė geltoną ar raudoną šviesą visai sutelktinio finansavimo rinkai.

 

Pasigilinus į Lendy situaciją, rizika buvo nesuvaldyta, nes investuotojams užstatas buvo pateikiamas ne pagal paskolos ir turto vertės (LTV), o pagal paskolos ir būsimos turto vertės (kai projektas bus baigtas) santykį. Tad tai buvo investavimas į smėlio pilis.

 

Dalis P2P kompanijų riziką vertina mažiau atsakingai nei kitos, tad iš šios istorijos galima pasimokyti dviejų dalykų:

 

Įsigilinti į platformos veiklą ir jos vadovus prieš investuojant

Išskaidyti investicijas per keletą platformų, kad vienai platformai žlugus kita dalis portfelio sėkmingai veiktų toliau. Dalis S&P500 kompanijų taip pat bankrutuoja, tačiau nereiškia, kad visos didžiausios Amerikos kompanijos yra nevertos dėmesio.

Mitas #1. Nebankiniai klientai

Didžioji dalis tarpusavio skolinimo platformų klientų yra nebankiniai klientai. Imant privačius asmenis, dalis klientų yra norintys refinansuoti brangesnes paskolas. Jeigu mano skolininkas mokėjo brangiau ir laiku greitukams, priežasčių kodėl turėtų elgtis kitaip su paskola FinBee, Omaraha ar kitoje platformoje, nematau. Dalis skolininkų bus piktybiniai, paims paskolą ir išvažiuos į Norvegiją už ją atsigerti alaus. Tačiau per daugiau nei tris metus tokie atvejai nenunešė mano portfelio dviženklės grąžos.

 

Dauguma mano FinBee portfelio yra verslo paskolose. Dalis skolininkų veikiausiai yra ir bankiniai klientai, kuriems reikia greito sprendimo. Dalį savo skolininkų tenka matyti besireklamuojančius per televiziją (VS – Sport), tad džiaugiuosi galėdamas būti jų partneriu.

 

Situacija su smulkaus verslo finansavimu į priekį pradėjo judėti tik prieš keletą metų, nes bankams neapsimoka finansuoti mažų įmonių dėl savo didelių administracinių kaštų, tad smulkus verslas praeityje buvo apskritai nefinansuotinas.

 

Įmonei nebetęsiant veiklos ant paskolos kabo asmeninė vadovo garantija, tad iš esmės tai yra trumpalaikė vartojimo paskola žmogui, kuris turi savo verslą, tad realu, kad net ir verslui nepasisekus turimų įgūdžių pakaks susirasti kitą darbą ir gauti pajamas.

 

Mitas #2. Klientai, neatitinkantys atsakingo skolinimo reikalavimų

Lietuvoje su šiuo atveju, nemanau, kad yra problemų. Visos platformos yra licencijuotos ir priežiūrimos Lietuvos Banko, tad teikti paskolą, kuri viršytų 40% žmogaus pajamų nėra įmanoma.

 

Kita situacija yra Čekijoje, kur antstoliai dirba su dauguma mano skolininkų. Kiek žinau, Čekijoje įmoka negali būti didesnė nei 50% žmogaus mėnesio pajamų. Tačiau šio reikalavimo ten veikiantys kreditoriai nesilaiko ir dėl to mano portfelis FinBee.cz yra ryškiai raudonas. Iš šios istorijos galima pasimokyti tų pačių pamokų: diversifikacija ir įsigilinimas į platformą, šalį, kurioje ji veikia.

 

Mitas #3. Nemokos per krizę 25-40%

Nebankinių klientų kreditinių kortelių ir vartojimo paskolų nemokos per krizę šoko iki dviženklių skaičių. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad išskaidant paskolas per skirtingus rizikos balus šią riziką suvaldyti būtų lengviau. Pirma pasaulyje P2P platforma ZOPA per 2008 m. krizę generavo teigiamą grąžą investuotojams. Kiek kitų investicijų 2008 m. buvo pelningos ir prieinamos smulkiesiems?

 

Mitas #4. Geri laikai baigsis ir nesugrįš.

Šiuo metu lietuviai, to turbūt nesuprasdami, išgyvena aukso amžių. Dėl ekonominių šiltnamio sąlygų uždirbame daugiau nei anksčiau ir galime sau leisti vartoti daugiau.

 

Aš P2P matau kaip ilgalaikę investiciją ir trumpalaikiai vėlavimai man nėra įdomūs. Algos Lietuvoje šiuo metu yra aukštumose ir, jei tikėtume, kad ES ir Lietuva augs ilgame laikotarpyje, ateityje bus naujos ekonominės aukštumos. Jeigu mano skolininkas Jonas iš Prienų per krizę neteks darbo, turbūt jis pinigus vėl pradės uždirbinėti kito ekonominio pakilimo metu, kai atlyginimai pasieks naujas aukštumas. Jeigu ES ir Lietuva ilgame laikotarpyje stagnuos ir grims į 20 metų truksiančią recesiją, tuomet investuoti šiame regione apskritai nevertėtų.

 

Mitas #5. Maža (didelė) grąža

Autorius yra selektyvus rinkdamasis platformas, kurių vėlavimus pateikia. C reitingas Paskolų Klube turi 30,6% vėlavimą, kas yra tragiškas rezultatas. Dėl to šioje platformoje ir neinvestuoju.

 

FinBee verslo paskolų nemokos yra mažiau nei 2% nuo portfelio, privačių apie 5%, tad rezultatai ženkliai geresni.

 

Mitas #6. Geresni kitų kredito įmonių svertai ir kontrolės mechanizmai

Įdomu, ką autorius turėjo omenyje minėdamas geresnius kitų kreditorių svertus? Kiek žinau, kitos kredituojančios įmonės Lietuvoje esant privataus asmens ar įmonės nemokomui nnutraukia paskolos sutartį, kreipiasi į teismą ir, gavę vykdomąjį raštą, išieškojimą vykdo per antstolius. Tą patį atlieka ir platformos.

 

Jei nemoka įmonė ir ji bankrutuoja, visi kreditoriai stoja į tą pačią eilę, išskyrus hipotekos turėtojus, įmonės darbuotojus ir valstybę. Pinigai iš garantuotojo išieškomi kaip iš privataus asmens.

 

Galbūt šioje vietoje kažko nežinau, būtų įdomu sužinoti.

 

Mitas #7. Investuotojai patys turi išsimušinėti skolas

Įdomu kurioje platformoje tai vyksta? Autorius pateikė pavyzdį apie hipotetinį kotedžų projektą Vilniuje, kuris tapo nemokus ir įkeistas turtas atiteko investuotojams. Standartiškai pardavimo procesą kontroliuoja platforma ir tai vyksta varžytinių būdu, kaip tai daro ir bankai. Galbūt ne taip supratau šį punktą?

 

Su kokiais mitais apie P2P platformas esate dar susidūrę?

Koks adekvatus verslas skolinasi už 20%?

kodel nepasiskolinus?

verslas nedaug skiriasi nuo asmenu, kurie ir 50% pasiskolina, jei yra skubus reikalas, nes ivertinus per kiek laiko isduoda/tikrina ir kaip bendrauja bankai su paprastesniu verslu... tai man bent aisku, kad ir keli procentai nieko nereiskia, o daznai daug ka lemia ;)

kodel nepasiskolinus?

verslas nedaug skiriasi nuo asmenu, kurie ir 50% pasiskolina, jei yra skubus reikalas, nes ivertinus per kiek laiko isduoda/tikrina ir kaip bendrauja bankai su paprastesniu verslu... tai man bent aisku, kad ir keli procentai nieko nereiskia, o daznai daug ka lemia ;)

Ar adekvatūs žmonės skolinasi už 50% , kai gali už d

Ar adekvatūs žmonės skolinasi už 50% , kai gali už d

Už 50 gal mažai kas skolinasi, nes dabar alternatyvų daug, bet versle tikrai netrūksta greitų paskolų ne iš bankų. Ypač jei kalbam apie naują verslą, nepatvirtintą rinką ar rinką, kurioje yra didesnė rizika.

Reali situacija, paskirta ES parama kaimo turizmo sodybai (daugiau nei 10 metų atgal). Paramos suma nemaža ir ji yra garantuota. Iš didžiųjų bankų 4 atmetė, nes kaimo turizmas rizikingas verslas. Nors yra ES paramos garantas, nors yra NT, kas didina likvidumą (skirtingai nei kokio appso kūrimas, kur vienu mygtuku gali visą darbą pašalinti). Daugybė sodybų dėl to rinkosi unijas ar ieškojo kitų finansavimo šaltinių. Deja, kaip ir su renovacijomis daug kur, paramos negali paimti ne per kreditorių, tad tas daug kam kišo kojas.

Kita situacija, jau teorinė daugiau: mažoji bendrija, užsiimanti greitai realizuojamo sezoninio produkto kūrimu. Savų lėšų užtektinai nėra, įranga reikiama yra, bet ji stovi be darbo, nes nėra medžiagų. Klientai iš anksto mokėti nelinkę, o bankai rodo duris, nes 1) Nėra finansinės istorijos - įmonei metai ar net ir tų nėra. 2) Mažoji bendrija atsako savo turtu, kurio vertė labai maža arba turto nėra 3) Jei yra įranga, dažnai jos vertė užstatui būna gerokai per maža.

Jei pelnas numatytas yra su nemenka marža, 15-20% metinis pinigų "pabrangimas" tokiai įmonei yra ok, nes kitu atveju tiesiog ir lieka įranga stovėt be darbo arba su per mažu našumu.

Pinigai daro pinigus, todėl kartais geriau pasiskolint brangiau, bet dabar.

Dar viena teorinė galima situacija: fizinis asmuo užsiima individualia veikla, bankams tai nepatinka, paskolos neduoda, o žmogui reikia kažkokio remonto, dantų gydymo ar dar kažko, kas dabar tarkim kainuoja 2000 €, o delsiant gali pabrangti ir dvigubai. Imti dabar su 17% palūkanomis ar bandyti pačiam sutaupyti ir po metų ar poros išleisti 4000?

S

Aforti Finance nebedengia buyback ir kitų įmokų Mintos, Viventor ir Grupeer.

š***s TAS TAVO BUYBACK

 

Šiandien BalticMustache forume radau forumiečio T.J. komentarą apie Aforti Finance nebemokamą buyback Mintos platformoje ir negaunamas įmokas iš šios kompanijos skolininkų. Pati Mintos plačiau situacijos nekomentuoja, apart to, kad buvo susitikusi su Aforti Finance. Įdomu, kaip išsispręs ši situacija.

 

Kas yra Mintos?

Mintos yra paskolų birža. Greitukai joje ieško pigesnio finansavimo, nei gautų obligacijų rinkoje. Investuotojai gali investuoti mažesnėmis sumomis ir patogiau nei pirkdami obligacijas (by the way, žodis obligacija vien savo pavadinimu atbaido daug investuotojų, nes skamba labai rimtai ).

 

Kad investuotojai jaustųsi saugesni, greitukų įmonė garantuoja už paskolą „buyback‘u“.

 

Buyback‘as

Jei skolininkai vėluoja virš 60 d., greitukas iš investuotojo nuperka paskolą ir sumoka palūkanas už laikotarpį, kol paskola priklausė investuotojui. Iš esmės garantuota antrinė rinka. Garantuota tol, kol viskas veikia gerai.

 

Kai vakarėlis pasibaigia, ateina metas susišluoti priterštą kambarį. Tačiau draugai, kurie vakar žadėjo, kad padės susitvarkyti namus, dabar geria “Vytautą” ir bando atsigauti. Taip ir su “Aforti Finance” garantija €2.000.000 portfeliui. Kai ateina sunkesni laikai ir išauga nemokių klientų kiekis, buyback’o prireikia iš tiesų, tačiau šiuo atveju jis tebėra vakar pirmąkart sutikto draugo draugo pažadas. Jei įmonė tampa nemoki, nebus iš ko buyback’inti paskolų, tad mainais už tariamai mažesnę riziką prisiimtos mažesnės palūkanos labiausiai buvo naudingos Mintos ir greitukams, kurie uždirbo iš komisinių. O didžiąją rizikos dalį prisiėmė investuotojas tikėdamas, kad investuoja saugiai.

 

Kita vertus, skolininkas yra tiesiogiai įsipareigojęs investuotojui, tad anksčiau ar vėliau savo darbą išieškant atliks antstoliai. Visgi, palūkanos siūlomos Mintos yra žemesnės nei kitose platformose, tad ir nemokas atmušti bus sunkiau.

 

Apskritai, buyback’as platformų yra pardavinėjimas kaip apsidraudimo įrankis. Ar pirktumėte savo būsto draudimą iš įmonės, kuri neturi licencijos teikti draudimo, tačiau pardavinėja gražias oro pilis?

 

Mintos buvo pirma platforma, kuri susisiekė ir siūlė tapti jų affiliate partnerius ir reklamuoti juos bloge. Mintos nesinaudoju dėl to, kad ji iš esmės yra nutolusi nuo tarpusavio skolinimo ir naudotis platformomis, kurios siūlo buyback nesu linkęs (išimtis – Omaraha, siūlanti didžiausią grąžą iš visų mano žinomų platformų). Džiaugiuosi, kad atsisakiau jų pasiūlymo.

 

Learning points of the story:

 

Diversifikacija skaido riziką

Buyback nėra garantuotas, kai apsiniaukia dangus.

Ką apie buyback manote Jūs? Ar naudojatės Mintos?

Dalinuosi postu apie paskolų klubą.

PASKOLŲ KLUBAS – NESPRĘSK APIE KNYGĄ PAGAL VIRŠELĮ

 

Paskolų klubas yra daugiausiai paskolų išduodanti tarpusavio finansavimo bendrovė Lietuvoje. Gavau pasiūlymą už €40 pasidalinti mintimis apie platformą, tačiau apie ją turiu ganėtinai skeptišką nuomonę, tad trolinti už pinigus atsisakiau. Visgi, norėčiau pasidalinti savo nuomone apie PK.

 

Geras user experience

Manau, kad Paskolų Klubo platforma yra puikiai atrodanti. Joje yra daug informacijos apie investicijas. Man patinka platformos siūlomas turimo portfelio filtravimas pagal skirtingus laikotarpius, kada buvo išduota paskola, išskiriamos procesinės palūkanos ir pateikiama konkreti informacija apie kiekvieną vėluojantį skolininką.

 

Taip pat mintis su minimaliu sąskaitos likučiu yra puiki ir skatinanti investuoti kiek įmanoma pasyviau.

 

Aktyvi komunikacija

PK yra aktyviausiai su investuotojais komunikuojanti platforma Lietuvoje. Pateikus užklausą FB ar kitur galima tikėtis greito atsakymo iš įmonės atstovo.

 

Taip pat įmonė veda nemokamus mokymus investuotojams, kas irgi yra sveikintina, šviečiant mažai finansiškai išprususius lietuvius.

 

Tačiau yra ir kita medalio pusė – kai yra nemažai problemų, reikia ir daug komunikacijos.

 

Vėlavimai

Pagrindinė priežastis, kodėl PK neinvestuoju – dideli vėlavimai. 24% (35% nuo aktyvaus portfelio) C reitingo paskolų, imant nuo viso portfelio vėluoja daugiau nei 60 d. Dabartiniu momentu, kai ekonomika auga, tai yra apgailėtinas rodiklis.

 

C reitingo vidutinė grąža iki šiol retai, kada viršijo 24%, tad bent jau trumpuoju laikotarpiu šios paskolos neatmuša net infliacijos. Viso portfelio apie 15% paskolų vėluoja virš 60 d., kai vidutinė grąža yra apie 18%.

 

Užtikrinimo fondas

Paskolų Klubas taip pat siūlo užtikrinimo fondą. Visada kritiškai žiūriu į buyback ir panašius fondus, dėl ankstesniame straipsnyje išvardintų rizikų.

 

Šiuo metu užtikrinimo fonde yra €360.000, kurių pusė yra suinvestuota į riboto likvidumo turtą – pačios platformos teikiamas paskolas.

 

YOU WILL ALL BE JUST FINE

Platforma ramina investuotojus, kad garantuotų paskolų likutis yra €2.8 milijono eurų, o ateityje gautinas tarpininkavimo mokestis yra €3.6 milijono eurų. Ši vieta man atrodo visiškai nelogiškai. Ekonomikai ženkliai sulėtėjus ir, bent dvigubai išaugus vėluojančių paskolų skaičiui, dvigubai išaugs ir užtikrinimo fondo lėšų poreikis ir perpus sumenktų gautinos pajamos trumpame laikotarpyje. Tai, mano nuomone, mažina pačios platformos tvarumą ir užtikrinimo fondas gali likti tik gražiu pažadu.

 

Visgi, visų juo besinaudojančių investuotojų labui, tikiuosi, kad fondas išliks visada mokus ir investuotojai nepatirs nuostolių. Manau, kad norint tinkamai diversifikuoti portfelį, vertėtų turėti tik mažą dalį paskolų su UF. Jei naudojatės PK, kokią dalį skolinate su UF?

 

Taip pat, yra tekę girdėti istorijų, kai paskola su užtikrinimo fondo garantija yra grąžinama anksčiau laiko. Investuotojas dar nėra sumokėjęs visų mokesčių už naudojimąsi užtikrinimo fondu ir už kelių mėnesių pinigų darbą visas palūkanas gauna ne investuotojas, o UF.

 

BOBUTĖS PASKOLA IR LEGAL BALANCE

Paskolų klubo vadovai, pagal viešai prienamą informaciją, yra susiję su BnP Finance (buvusia Bobutės Paskola) ir Legal Balance. Kadangi PK veikia nuostolingai, kas galėtų paneigti, jog Bobutės paskola išduoda paskolą, ją PK refinansuoja pigiau, o, negrąžinus jos, išieškojimas vykdomas per Legal Balance?

 

Peržiūrėjus keletą bylų (ačiū skaitytojui incept0 už pasidalinimą), kuriose Paskolų klubas vykdo paskolų išieškojimą, vienas iš siekiamų išieškoti mokesčių yra administravimo mokestis, kuris šios bylos atveju sudaro 50%. Logiška, kad platforma siekia atgauti išieškojimo kaštus pirmiausia. Visgi, išieškojimo eilėje investuotojai nustumiami po platformos ir išieškojimo bendrovės. Kiek 50% paskolos sumos viršijantis išieškojimo administravimas yra naudingas investuotojams ir moralus kiekvienas sprendžiame savo veiksmais.

 

Ar investuojate PK? Kokia yra Jūsų patirtis šioje platformoje?

Pastebėjo viena klientė, kad Finbee patyliukais pradėti taikyti administravimo mokesčiai investuotojams. Ką reiškia, kad ne visia investuota suma dirba, bet grąžą rodo tik nuo dirbančios sumos, tai dėl to IRR rodiklis yra atvaizduojamas geresni nei iš tikro yra. Mokesčiai pritaikyti nesilaikant įstatymo.

Plačiau:

https://www.facebook.com/groups/P2PLietuva/permalink/1211649232358086/

Pastebėjo viena klientė, kad Finbee patyliukais pradėti taikyti administravimo mokesčiai investuotojams. Ką reiškia, kad ne visia investuota suma dirba, bet grąžą rodo tik nuo dirbančios sumos, tai dėl to IRR rodiklis yra atvaizduojamas geresni nei iš tikro yra. Mokesčiai pritaikyti nesilaikant įstatymo.

 

Plačiau:

 

https://www.facebook...11649232358086/

Jap, mačiau šitą postą. Kaip tik žadėjau įsinešti pinigų į finbee acc. Bet dabar iš principo pristabdysiu investavimą :)