Gyvenimo prasme - kur tu?

Sveiki visi,

Susiduriau su viena problema ko noriu iš gyvenimo, ir kyla vis klausimas: kokia gyvenimo prasmė? Ar tik susilaukti palikuoniu ir pratesti gimine ar yra kokia dar ir kita? Tik jau nereikia sakyti, kad gyveni dėl kitu artimųjų ir panašiai kaip daugelis iškart tai pasakytu. Aš norėčiau kažka pasaulyje padaryt gero ir naudingo nei visa pilka visuomenė kuri nueina į darba padaro savo darba ir grįšta namo ir su savo žmona ir vaikais sau "gyvena" išsidrėbe ant sofos kas tai? Aš tai įžvelgiu beprasmybe ir nežinau ką galėčiau padaryti, taip aš prieštarauju šiuo atžvilgiu sau, bet man reikia atsakymo: kokia gyvenimo prasmė?

Aš mokausi ir gyvenu ir aplink save matau pilna žmoniu kurie yra "pilka" masė kuriems galvoje: nueiti į kluba pasitusint, "pabaliavot", "pačiošinti" merginu ir vaikščiot į darba ir atlikti viena ar kita užduotį ir viskas ties tuo sukasi. Vis mastau ir žvelgiu į šalia savęs gyvenančius žmones ir vis artėju link jų gyvenimo požiuriu kurio aš nenoriu ir nenoriu tokio gyvenimo, o judėjimui tapti pilka mase pačiam verčia aplinka kuria mes visi esame manau apsupti. Kokia aplinka toks ir tu esi, jei gimiai fašistinėj vaikietijoje tai "hi hitler", jei gimiai JAV sakai, kad didžiuojies savo "tauta"(jie neturi savo tautos), aplinka formuoja asmenybe žmogaus, mažus vaikus nuo kudikystės formuoja tam tikra disciplina ir kultūra, bet čia jau daugiau išvedžiojimai šia tema.

Nežinau, net tiksliai koks aš noriu, realiai aš esu programuotojas ir savo gyvenima siekiu su IT, bet nesu "krutas" programuotojas ir LABAI daug reikia dar visko išmokti visgi dar tik vienoje ar kitoje srityje esu biški paženges ar pradedantysis. Gal būt galėčiau kažka padaryti realiai naudingo? Mielai norėčiau prisijungti prie visuomenei naudingu startup`u ir visokiu įdomiu iniciatyvu, kuom nors prisidėti prie kažko gero visuomenei, nors ir pats norėčiau būt to startup`o įkurėju, bet ne visiem tai lempta, bet negali sakyt, kad tokiu nebūsi, nes nežinau kas tavęs laukia ateityje. Tiesa sakant man keista yra į žmones žiurėti, kad jiems taip smarkiai reikai daug daug daug pinigu ir jiem negana. O realiai kam tau tie pinigai reikalingi? Nori atostogauti, keliauti į havajus ir panašiai, juk tam nereikia LABAI DAUG pinigu, per metus atostogoms tokiom susirast tokiu pinigu tikrai galima, namus gali pasistatyt, mašina irgi gali o ko dar reikia? Na aišku sveikata, už pinigus jos nelabai nusipirksi, bet... farmacija yra labai korumpuota sritis, ar galvojate, kad dabar yra vėžys neįškydomas? Visiškai netikiu, vaistai yra kuriami ilgam jų naudojimui, juk reikia, kad farmacija išsilaikyt, ir tokia sritis yra ne viena. Tiesa sakant skaudu tai girdėti, bet tokia jau ta tiesa yra. Na bet biški aš su išsiplėtojimais čia kalbu ir padarikomis mintimis, bet gal jau griškime prie temos mano. Pasidalinkit savo pačių išvalgomis, apie gyvenimo prasme, ką galima naudingo ir gero nuveikti pasauliui/visuomeniai o gal jūs panašia veikla kažkokia užsiemate, na bent jau pora sakiniu išreiškite šia tėma.

Būčiau labai dėkingas, kad neatsirastu be manęs daugiau chamu, egoistu ir savimilu kurie man priekaištaut, kad bandau rašyt lietuviškai ir rašau klaidu.

Ačiū

Gal kam nors šį tėma bus ateitį naudinga ir šis mano sukurtas interneto turinys bus naudingas.

Gero vakaro! ;)

Jokios.

Prasme yra paciame gyvenime.

Jokios.

Prasme yra paciame gyvenime.

Labai abstrakčiai pasakei. O ką turi galvoje sakydamas pačiame gyvenime?

Labai geras postas. Tu parodai, kad tikrai daug ko nesupranti, bet tuo paciu tu turi kur tobuleti. Nepilnatve kalba tavo lupomis, bet as suprantu tai. Tik atsakyk pats sau: ar ta pilka mase, kuria matai kas diena, negalvoja taip kaip tu? Ar ta mase tikrai negalvoja apie gyvenimo prasme?

Cia kaip vienam filme - viskas sukasi spirale. Viskas aplink turi formalu judejima. Jei tu net ir galvotum, kodel tu sukiesi ta spirale, tu galvotum ja besisukdamas. Eisi pries? Tai vistiek nebus tiese - vistiek judesi spirale, tik kad judesi atgal.

Manyčiau yra du gyvenimo prasmės tipai - asmeninė ir visuotinė gyvenimo prasmė.

Asmeninė gyvenimo prasmė - kiekvienam skirtinga ir nuolatos kintanti.

Visuotinė - taika, tarpusavio supratimas, sąžiningumas - bent pamėginkit įsivaizduot kaip skirtingai pasaulis atrodytų su šiais 3 paprastais dalykais.

"If you're not making someone else's life better, than you are wasting your time. Your life will become better by making other people's lives better."

~ Will Smith

Žinau tik tiek, kad reikia kuo mažiau sukti galvą dėl viso to egzistencinio mėšlo ir nesirausti po liguistą savianalizę. Per 2000 metų žmonija apie dvasingumą ne kažką išsiaiškino. Paprasčiausiai praradome krypties pojūtį, nuėjome buržuazijos linkme ir viskas išsibalansavo. Dėl to atsiranda pas tam tikrų individų sumišimo pojūtis, nes pasaulis yra išprotėjęs ir jaunam žmogui sunku susigaudyti šioje beprotybėje. O tada pradedami kelti visi tie klausimai apie tai kokia tavo paskirtis šioje žemėje ir t.t.

Geriausias vaistas būtų šiek tiek pamedituoti - taip suvaldysi minčių srautus, kurie taip dažnai apkartina kasdienybę. Po to reiktų susirasti mėgiamą užsiėmimą, kad ir grojimą gitara. Ir viskas, tiesiog apie tai nereikia daug mąstyti.

Padedamas sau, tu netiesiogiai padedi ir kitiems - liberastai. O jei rimciau, tai tokios mintys del gyvenimo neisnaudojimo: tikriausiai rutinoj gyveni ir susikrovus daiktus po himalajus nedrystum keliaut. Tai diagnoze - tavyje. Iseitis - savanoriavimas. Kaip tik maciau laida kaip mergaiciuke isidarbina vis kitur vaiku anglu kalbos mokytoja, tai net jau spejo pas narcos pabuvot ir but suiimta vietos pareigunu. Tuo gyvenimas ir zavus, kad nestovi vietoje.

Labai geras postas. Tu parodai, kad tikrai daug ko nesupranti, bet tuo paciu tu turi kur tobuleti. Nepilnatve kalba tavo lupomis, bet as suprantu tai. Tik atsakyk pats sau: ar ta pilka mase, kuria matai kas diena, negalvoja taip kaip tu? Ar ta mase tikrai negalvoja apie gyvenimo prasme?

 

Cia kaip vienam filme - viskas sukasi spirale. Viskas aplink turi formalu judejima. Jei tu net ir galvotum, kodel tu sukiesi ta spirale, tu galvotum ja besisukdamas. Eisi pries? Tai vistiek nebus tiese - vistiek judesi spirale, tik kad judesi atgal.

O koks čia filmas gal pameni? Norėčiau pasižiurėti :)

Neskaičiau visko, tik permečiau akim tekstą. Tavo pilkos masės apibrėžimas labai vaikiškas, o kultūrų palyginimas atrodo kaip prastas Žako Fresko kalbų pamėgdžiojimas. :D

Nėra viskas taip paviršutiniška gyvenime kaip tu čia parašei.. Siūlau tau pradėti domėtis psichologija kaip hobiu. http://psichika.eu/ puiki pradžia.

Kas dėl gyvenimo prasmės, pirma reikia suvokti kas yra prasmė. Pasakyk, ar prasminga palaikyti komoje gulinčio žmogaus gyvybę kai jo smegenys visiškai mirusios ir net jei jis pabustų, jis tiesiog nebebūtų žmogus?

Tu sakai, kad tie žmonės dirbantys monotoniškus darbus yra beverčiai, nesuteikiantys niekam prasmės, o tu va nori gyventi prasmingą gyvenimą. Iš kur tokie drąsūs argumentai? Ar tu socialinis inžinierius? Galbūt ekonomikas? Ar antropologas? Ar tikrai supranti kaip vyksta tas mūsų kasdienis gyvenimas ir kodėl žmonės dirba tuos monotoniškus darbus? Ar tavo nuomone kiekvienas žmogus dirbantis tą patį darbą 20 metų yra nelaimingas?

Juokaujant pasakyčiau, kad gyvenimo prasmė yra sunaikinti visus pasaulio idiotus ir šviesti žmones. O jei rimtai, prasmė yra padėti kitai gyvybei tapti laimingai, nepamirštant savęs. Interpretuoti tai galima labai įvairiai.

Tu sakai, kad tie žmonės dirbantys monotoniškus darbus yra beverčiai, nesuteikiantys niekam prasmės, o tu va nori gyventi prasmingą gyvenimą. Iš kur tokie drąsūs argumentai? Ar tu socialinis inžinierius? Galbūt ekonomikas? Ar antropologas? Ar tikrai supranti kaip vyksta tas mūsų kasdienis gyvenimas ir kodėl žmonės dirba tuos monotoniškus darbus? Ar tavo nuomone kiekvienas žmogus dirbantis tą patį darbą 20 metų yra nelaimingas?

O ką nors keistu jei būčiau socialinis inžinierius, ekonomikas ar dar koks kitoks? O ką čia tavo nuomone reikia suprasti? Aš nesakau, kiekvienas žmogus laime mato kitaip. Bet aš čia jokios laimės nematau.

O ką nors keistu jei būčiau socialinis inžinierius, ekonomikas ar dar koks kitoks? O ką čia tavo nuomone reikia suprasti? Aš nesakau, kiekvienas žmogus laime mato kitaip. Bet aš čia jokios laimės nematau.

Pakeistų tavo žinias. Suprasti čia reikia labai daug jei jau nori diskutuoti apie gyvenimo prasmę ir pilką masę.

Darbas kurį tu dirbi neįstato tavęs į kažkokius rėmus gyvenime, tu juose pats užsidarai. Ir apskritai, darbas nėra VISKAS gyvenime. Būdamas furistu tu gali galvoti tik apie maistą kurį tuoj suvalgysi ir naujus lietniakus kuriuos grįžęs namo dėsi ant savo automobilio. Bet gali būti furistu kuris važiuodamas klauso audio knygų apie įvairias temas, o laisvu laiku rašo savo filosofinę knygą.

Geriausias pavyzdys kurį sutikau gyvenime yra mokytojai. Yra tokie, kurie niekada negalvojo jais tapti ir dabar savo nesugebėjimu valdyti nei savęs, nei savo gyvenimo gadina vaikų edukaciją ir ant jų išlieja savo nepasitenkinimą savimi. Bet yra ir tokių mokytojų, kaip mano buvusi matematikos mokytoja. Ji su savo esamu vyru pradėjo draugauti dar mokykloje, dabar yra jau močiutė. Ji turi savo nuomonę apie gyvenimą, yra laiminga, moka mylėti, moka mėgautis savo darbu jau daugiau nei 20 metų. Ji lankosi visuose miesto renginiuose, ten šoka, linksminasi, į namus net nesineša jokių darbų susijusių su matematika, viską palieka mokykloje ir be viso to ji yra viena geriausių matematikos mokytojų mano mieste. Ir kas pasakytų, kad jos gyvenimas yra beprasmis?

Tikiuos suprasi mano žinutę

Dar siūlau perskaityti šį trumpą straipsnį ir padaryti savo išvadas http://psichika.eu/blog/e-durkheimas-kodel-kasdieniam-gyvenimui-stinga-prasmes/

Kam ieškoti gyvenimo prasmės? Turi būti kokia nors gyvenimo sritis ir ja duomiesi. Kažkam patinka daug skaityti, kitam žaisti kompiuterinius žaidimus, trečiam keliauti. Žmonės nėra tokie ir pilki. Bevertis reikalas tas prasmės ieškojimas. O tai, kad kažkas mėgsta laisvalaikiu vartoti alkoholį ir šokti klubuose nėra nieko blogo. Pats nelabai laisvalaikiu geriu. Tu tiesiog pats esi neįdomus. Žinau, kas tai yra.

Pakeistų tavo žinias. Suprasti čia reikia labai daug jei jau nori diskutuoti apie gyvenimo prasmę ir pilką masę.

 

Darbas kurį tu dirbi neįstato tavęs į kažkokius rėmus gyvenime, tu juose pats užsidarai. Ir apskritai, darbas nėra VISKAS gyvenime. Būdamas furistu tu gali galvoti tik apie maistą kurį tuoj suvalgysi ir naujus lietniakus kuriuos grįžęs namo dėsi ant savo automobilio. Bet gali būti furistu kuris važiuodamas klauso audio knygų apie įvairias temas, o laisvu laiku rašo savo filosofinę knygą.

 

Geriausias pavyzdys kurį sutikau gyvenime yra mokytojai. Yra tokie, kurie niekada negalvojo jais tapti ir dabar savo nesugebėjimu valdyti nei savęs, nei savo gyvenimo gadina vaikų edukaciją ir ant jų išlieja savo nepasitenkinimą savimi. Bet yra ir tokių mokytojų, kaip mano buvusi matematikos mokytoja. Ji su savo esamu vyru pradėjo draugauti dar mokykloje, dabar yra jau močiutė. Ji turi savo nuomonę apie gyvenimą, yra laiminga, moka mylėti, moka mėgautis savo darbu jau daugiau nei 20 metų. Ji lankosi visuose miesto renginiuose, ten šoka, linksminasi, į namus net nesineša jokių darbų susijusių su matematika, viską palieka mokykloje ir be viso to ji yra viena geriausių matematikos mokytojų mano mieste. Ir kas pasakytų, kad jos gyvenimas yra beprasmis?

 

Tikiuos suprasi mano žinutę

 

Dar siūlau perskaityti šį trumpą straipsnį ir padaryti savo išvadas http://psichika.eu/blog/e-durkheimas-kodel-kasdieniam-gyvenimui-stinga-prasmes/

Šis straipsnis labiausiai ir atspindi mano problematika. Esu tikras perfeksionistas, ir teisingai parašyta, kad noriu būti geriausiu, siekiu tobulybes ir t.t. Realiai problema yra pačiam manyje, kad mano prasmės ieškojimas užstringa ties perfeksionizme. Bet visa tai pakeisti nėra taip paprasta.

Manau esi kokiu 18 - 20 metu? :) Nepergyvenk, stenkis tobulet visapusiskai ir dziaukis kiekviena diena. Dabar galbut blaskaisi tarp ivairiu pasirinkimu gyvenime, bet praeis keletas metu ir gyvenimas pats sustatys viska i savo vietas. Niekur nenupulsi, niekur nepabegsi nuo saves. Ziauriai skamba, bet visi judam link savo pabaigos, todel tikrai neverta gaist savo likusio laiko nebutos prasmes ieskojimui. Manai daug pasieke zmones jauciasi kaipnors absoliuciai tobulai? Ne velnio. Vienam ziurek su seima nepasiseke, kitas is "gero gyvenimo" prie alkoholio arba narkotiku priprato, trecias nuo nuolatines itampos periodiskai psichiatrinej guli.. Tik dauguma isijunge automatines sypsenas vaizduoja, kad gyvena tobulai, nes jiems tai naudinga. Naudinga turet gerbeju, pasekeju. Tai nesa pelna. Jei ne materialu tai emocini pelna. Todel atsargiai, lygindamas save su kazkuom ;)

Gyvenk SAVO gyvenima.

Aš tai kažkaip dažnai net užkniso analizavo o kas jei gyvenime darysiu taip ir taip ta prasme o kaip gyvenčiau ir jausčiaus jei šitą daryčiau arba nedaryčiau? Tai šituo užsiimt ar ne na pamastykim, o gal geriau vietoj šito užsiimt tuo ir tuo... Nu krč mane kartais śitie klausimai vargina... Vos ne geriau aš veiksiu šitą vietoj šito o gal abu, paskui galvoji jei darysiu šitą ar tam užteks laiko... Vietoj to, kad gal gerisu daryt ir viskas nes taip ar taip laiko užtenka, gal iš pajautimo stengtis.

Man atrodo reikia isomokti gyventi pagal savo poziuri i gyvenima ir kuo labiau buti laimingu, tada nekils depresiski klausimai ..

Melancholikas pasidarai, kai imi galvoti apie gyvenimą; cinikas – kai pamatai ką iš jo padaro daugumas žmonių. E. M. Remarque

Šiaip teigiamas dalykas, kad keli tokius klausimus. Nesutinku su teiginiu, kad kokioj aplinkoj gimei, toks esi pasmerkas būti. Nuo tada, kai savarankiškai pradedi mąstyti, gali keisti save įtakojančius faktorius. Atsirinkti draugus su kuriais leidi laiką, pasirinkti kokią žiniasklaidą skaitai, o gal išvis neskaitai, o seki konkrečius žurnalistus? Kaip leidi savo laisvą laiką. Senų laikų mind###### filmas turės vieną poveikį smegenims, romantinė komedija ~2010+ metų jau visai kitą, su knygomis tas pats. Ir visa tai formuoja kas galiausiai esi.

Teisingas pastebėjimas buvo aukščiau - brangiausia valiuta - laikas. Darydamas kiekvieną sprendimą prisimink tai. Ar man ir mano aplinkai bus geriau, jei laiką praleisiu darydamas X vietoje Y.

Na o jei prasmės savo kasdienybėje taip ir nerasi, tai paaukok kraujo, prisidėk prie atsakingų iniciatyvų (pvz. http://dulinskas.blogspot.lt/2015/06/padovanotas-gyvenimas-nuotrauka.html ), savanoriauk. :)

1. Daryk tai kas džiugina tavo širdį.

2. Dalinkis tuo džiaugsmu su kitais.

Ne visada gyvenimas turi prasmę tik tada, kai kažką išrandi ar įkūri dar vieną Facebook'ą. Net ta tavo įvardyta pilkoji masė, pažvelgus giliau, turi prasmę. Galbūt tu dirbdamas eilinį darbą ir sėdėdamas ant sofos vakarais nieko ir nesukursi, bet gal ateityje tavo teisingai auklėti vaikai ar jų vaikai pakeis pasaulį?

O kad jau užsiminei, jog esi programuotojas ir domina startupai, tai ir pradėk pats aktyviai domėtis jų kultūra, dabar tą daryti Lietuvoje pats geriausias laikas :) Pradžiai pasiskaitinėk kas dedasi šioje srityje, pabendrauk su keliais žmonėmis, o ateityje galbūt rasi galimybę prisijungti prie tau patinkančios komandos ir taip prisidėti prie kažko bei pats greičiau tobulėti. Tik mąstyk realistiškai, viskas vyksta palaipsniui ir įdedant pastangų. Bet kai dedi tas pastangas, tai ir nesijauti bevertis :)

Dar labai geras būdas pasitikrinti, ar pats eini į priekį - pažvelgti kur buvai prieš porą metų. Jei atrodo, kad tada buvai daug "mažesnis" nei esi dabar, reiškia vis dar tobulėji ir viskas gerai :)

Niekazda nesupratau ir matyt nesuprasiu žmonių, kurie gyvenime ieško kažkokių prasmių. Kažką darote labai blogai, jei reikia ieškoti prasmės.

Įdomu skaityti jauno žmogaus klausimą apie gyvenimo prasmę. Tačiau kai kuriems jauniems žmonėms pasireiškia toks jausmas vyresnių dažnai vadinamas jaunatvišku maksimalizmu. Tai norasi iš gyvenimo pasiimti viską ir dažniausiai būti geresniu už kitus. Pripažink, tu rašai savo klausimą, ir rašai apie žmones, kurie ale nieko neveikia ir gyvena rutininį gyvenimą ir nori būti kažkuo geresnis už juos. Bet iš kur šitas noras atsiranda? Įsivaizduok laimingai vedusį miesto kepyklėlės savininką, kuris tiesiog uždirba, kad pragyventų, turi mylimą ir mylinčią žmoną, gražius vaikučius, o vakarais grįžęs nueina prie paplūdimio, išgeria vyno ir išsikepa avienos kepsnį. Ir tai daro kiekvieną dieną. Ir tu manai jis neradęs prasmės? O jeigu prasmė iš tiesų yra gyventi savo gyvenimą ir nebesilyginti su kitais? Jeigu gyvenimo prasmė tai yra pasiaukojimas tavo mylimiems žmonėms? Jeigu prasmė, tai tikėjimo suradimas, ir atsakymas į egzistencinius klausimus ir nebeapsikrovimas dėl tokių dalykų kaip tu?

O šiaip, manau A. Moslou aprašė kiekvieno individo gyvenimo prasmę.

http://f.tqn.com/y/psychology/1/S/h/5/hierarchy-of-needs.png

Esmė tokia, tik kad neturėdamas apatinių laiptelių negali kilti aukščiau, o jeigu užkyli, gyvenime neturėtum būti laimingas.

Tikrai visko neskaičiau, bet ką pastebėjau tai jog tas kuris visa diena dirba ir vakare išsidrėbęs, tai jis ir daro gera.

Kodėl taip manau:

Ogi todėl kad jis gal gamina dešras, kurias vėliau parduoda parduotuvėje. Ir kitas kuris kasa griovius per diena taip pat daro gera, nes ten bus tėsiama elektra, kuria kiekvienas iš mūsų naudos. Iš kokio kampo pažiurėsi.

Kiekvienas iš mūsų prisidedame prie kiekvieno gyvenimo prasmės ir gyvenimo egzistencijos. Tik dar mums kiekvienam reikia pagalvoti ką galime padaryti daugiau.. Gal negulėti prie TV o susitikti su draugais ar pasportuoti kur gamtoje.

Nežinau kodėl, bet lygiai taip pat mastau kaip tu.

dromey