Mikciojimas

Sveiki, tikiuosi neisjuoksit, bet pabandysiu paklaust. Is kart sakau, nera taip lengva kalbeti sia tema, bet pabandysiu, nes sita foruma gerbiu.

Esme: visa gyvenima buvau tas, kuris statydaavau i vieta is esmes visus, ir jaunus ir vyresnius, kalbejimu ir zodziais.

Buvau kompanijos siela, merginu uzkalbetojas, derybininkas. Teko dirbt barmenu. Veliau buvau labai geras vadybininkas. Atidariau savo imone, pradejau dirbti kitame darbe, atsirado mylimas vaikas. Ir tada...

Pradejau mikcioti. Nebesuresgu normalaus sakinio draugams, jau nekalbu apie klientus.man pasidare diskomfortas kalbeti,atrodo nebeturiu vieninteles savybes, su kuria darydavau gerus pinigus. Dabar susiradau imonei ne vadybininka...o partneri. Nes kitaip niekas nesutiko dirbti. As jam duodu zinias ir patirti- jis jas realizuoja. Gal kas esate susidure su panasia situacija. Nezinau kur kreiptis. Draugas, psichologas, psichiatras?

Nera cia ko gedintis, nutinka visko. O jei nepaslaptis kaip tai nutiko? NBandysiu speti turejai labai dideli psihologini kruvi?

Kreipkis į logopedą ir į psichologą.

Tokį rezultatą lėmė kažkas su psichika.

Šalinti priežastį reikia. Nebent kažkas mistiško.

As daug kruviu turejau. Buvau ir labai geras zmogus.. buvau ir blogas zmogus. Viska dariau vardan kitu. Labai sunku laviruoti. Draugai juokdavosi: pas tave tai draugu 700.bet paslydau gyvenime. Ne ta sprendima priemiau. Bet kaip ir visada kapstausi. Kodel as cia rasau? Nes as nebesu as. Kuo toliau, tuo labiau as nebesu as. Atrodo su kiekvienu sakiniu as jauciuosi niekas. Niekas manes nesiklauso, nes viena zodi istart reik 10-... ir daugiau sekundziu. Dabar suprantu: karma- is a bitch

Kreipkis į logopedą ir į psichologą.

 

Tokį rezultatą lėmė kažkas su psichika.

 

Šalinti priežastį reikia. Nebent kažkas mistiško.

Ner mistisko. Kaip as 27 metu vyras nueisu pas logopeda? Zodzius zinau, reiksme zinau. ,zodynas didelis. Tik uzstringu istart. Niekad neuzstrigdavau.

Bet aciu. Pabadysiu.

Nereikia taip ziureti, jei jie taves neklauso ir nenori, neverta su tokiais ir kalbeti. Life sucks bet kartais visokie tokie "posukiai" kartais tik i gera. Is tu 700 "draugu" pamatysi kurie istikruju tikri draugai. O kaip ir sake, lokopede ir psihologas turetu buti tavo geriausi draugai. O jei ne Lietuvoje gyveni pasistenk surasti su kuo gali bandyti sneketi, nes jei tylesi ir tiesiog stengsies kuo maziau sneketi tikiuos supranti kad bus tik blogiau ir blogiau

Taip, ne Lietuvoje. Verslas irgi ne Lietuvoje. Sunku per save perlipt. Bandai kazka pasakot ar argumentuot,viskas budavo gerai. Dabar stringu. Ir labai. Jei netureciau zmonos, turbut ir gyvenimo drauges nerasciau del kalbejimo manieros.

Kaip suprantu jie mane( draugai ir mergina) pamilo mane toki "nepraustaburni". O dabar nei tosto negaliu pasakyt.

Taip, ne Lietuvoje. Verslas irgi ne Lietuvoje. Sunku per save perlipt. Bandai kazka pasakot ar argumentuot,viskas budavo gerai. Dabar stringu. Ir labai. Jei netureciau zmonos, turbut ir gyvenimo drauges nerasciau del kalbejimo manieros.

 

Kaip suprantu jie mane( draugai ir mergina) pamilo mane toki "nepraustaburni". O dabar nei tosto negaliu pasakyt.

Taip sutinku sunki situacija bet vistiek mano manymu, tikriem draugam ir mylimiem zmonem neturi rupeti ir kaip tik stengtis tave kalbinti ir drasinti

Sutinku. O kaip paciam perlipt? Jeigu anskciau galedavau zodzius ir sakkinius galedavau bert it zirnius (net freestylint iseidavo). O dabar "labas, kaip sekasi" nepasakau nesumikciojes. Va cia life sucks,:)arba karma mane baudzia uz gyvenimo klaidaa :)

Atsiprasu uz klaidas. Vairavau.

Is kart uzbegant uz akiu: vaikas planuotas, verslas planuotas. Gyvenimas uzsienyje taip pat. O praeities klaidu, kaip ir daugelis, turiu :

Cia jeigu ziuret is vienos puses kaip ir sakiai, kad dariai daug blogu dalyku tai nepagalvojai, kad bumerangas sugryzo atgal ?

O jeigu rimtai tai cia tau psichologines problemos ir tiek, arba buvo kazkoks sukretimas/isgyvenimas, kuris tave sukrete. Logopedai nepades nieko, tik pinigus metysi. Eik pas (nezinau kaip jie skirstomi) psichiatra ar psichologa (kur kaip eini per daktarus del teisiu) ir jie tau israsys lengvus antidepresantus, kurie nuims tau psichologines problemas ir mikciosi maziau. Bet tik susinervinsi del kazkokio menkniekio ir vel vaistai neveiks kuri laika.

Na is esmes tas mikciojimas yra nervinio pobudzio. Nes tarkim pamegink ikalt vodkes ir pamatysi kaip liezuvis atsirisa, nemikcioji, negalvoji apie mikciojima ir nesinervini del ko ir nemikcioji... :) Be to dar mikciojimas dingsta kaip pradedi dainuot.

Gal tave kažkas stipriai išgąsdino? Dažniausiai mikčiojimas atsiranda po patirto stipraus emocinio šoko, kurį galėjai gaut net ir kokį košmarą sapnuodamas.

Vaikai nevartokit narkotiku, nes ir mikciot pradesit ir aplamai nebesuprasyt kas esat.

Kaip matau dauguma iš jusu neišmano labai daug apie mikčiojima. Nesu girdejas, kad mikčioti kas nors pradėtu susapnavęs košmara :blink: . Aš pats mikčioti pradėjau kai man buvo berods 24, dabar 27. Manau ir daktarai man pritarė kad tai yra pasekme kudikistei persirgtos ligos. Logopede ir daktare pasakė, kad mykčiosiu visa gyvenimą. Aš kaip ir autorius gyvenu uzsenije ir taip mikčiojimo pradžia buvo sunki ipac kai mano zodinas buvo netoks platus. Bet pakeičiau darbą iš to kur nereikia per daug bendrauti i ta kureme bendravimas yra vienas iš pagrindiniu dalyku. Žinojau, kad mikčiosiu ir daug bet nenorėjau laukti kol bus geriau, tiesa sakant nežinojau ar bus geriau. Per praktini laikotarpi mikčiojau norėdamas pasakyti kiekviena žodi, net negalėjau ištarti savo vardo. Bet visi mane prieme labai maloniai. Manau pradėti mikčioti kai esi suaugęs yra daug geriau nei vaikui. Mikčiodamas susiradau ir mergina. Asmeniškai man pagerėjo kai susitaikiau su tuo, kad mikčiosiu. Dabar mikčioju daug rečiau kartai galiu nemikcioti ir keleta dienu ar ilgiau. Kartais užeina tarpsnei kai mikčioju daugiau bet to per daug nesureisminu.

Mikčiojimas nėra vien tik baimės indikatorius. Jis gali atsirasti dėl rimto psichologinio nuovargio, kuris šiandien labai jau madingas. Apie logopedus čia kažkas peza... Tai šio asmens raidos progresijai jau netrukdo, o savaiminis išsivystymas konstatuoja, kad problema įveikiama.

Kur kreiptis?

Į gydytoją neurologą. Jis įvertins situaciją ir nukreips tinkama linkme. Taip, teoriškai įmanomas atvejis, kad teks ir pas logopedą vizituoti, bet tik ne pas jį iš pirmo karto.

Kas laukia?

Gali būti pasiūlytas medikamentinis gydymas siekiant eliminuoti probleminius padarinius, tačiau pati problema gali reikalauti ir psichoterapinio gydymo.

Man buvo ir yra nerviniai tikai, kurie puikiai atspindi įtampą, kurios pats sąmoningai nejaučiu. Kartais jie prislopsta, kartais suaktyvėja, tačiau naudojausi tik medikamentiniu gydymu, kuris slopina, bet ne įveikia. Dažnai vien gyvenimo būdo pakeitimas, naujų pomėgių atradimas, pabėgimas iš esamos rutinos gali duoti teigiamų rezultatų, kurių galbūt iškart ir nepajausime, tačiau laikui einant tikrai kažką teigiamo įžvelgsime.

Neskaičiau visos temos, todėl nežinau, ar bandei vartoti paprastus homeopatinius preparatus. Būtų puiku, jei išbandytum kad ir paprastą tinktūrą, pavyzdžiui, valerijonų šaknų. Tai visiškai nekenksminga ir galima paeksperimentuoti. Bent jau prislopinimą atliktum. Jeigu tai nesuveikia, kas absoliučia dauguma atvejų ir būna, jei turi „po ranka“, išgerk nestipraus benzodiazepino, pavyzdžiui, populiaraus alprazolamo („xanax“), XR tipo (prailginto atpalaidavimo). Nesugalvok tik kokio diazepamo išbandyti, kurio pusinės eliminacijos periodas ypatingas. Ir kaip minėjau, čia tik extra savęs raminimui, jei visiškai netveri. Specialistai pasakys, ko reikia, gal vaistai visiškai nereikalingi. Bet jeigu padeda paprasti benzodiazepinai, reiškia, padarinius lengva prislopinti, tik pats problemos eliminavimas - kito lygmens darbas.

Oho, aciu visiems uz placius atsakymus. Nesitikejau.

Butinai pasinaudosiu patarimais. Nieko nevartoju kol kas.

Lyg ir neturejau itin stipraus sukretimo. Nors kiekviena diena pas mane pilna streso. Ir pastebejau, kad nebelabai susitvarkau su stresu. Bereikalingai nervinuosi is zmoniu reikalauju dau daugiau nei reiketu.

Oho, aciu visiems uz placius atsakymus. Nesitikejau.

Butinai pasinaudosiu patarimais. Nieko nevartoju kol kas.

Lyg ir neturejau itin stipraus sukretimo. Nors kiekviena diena pas mane pilna streso. Ir pastebejau, kad nebelabai susitvarkau su stresu. Bereikalingai nervinuosi is zmoniu reikalauju dau daugiau nei reiketu.

Tokie reiškiniai saistomi su depresija, bet pranašas aš nesu. Kaip darbingumas lyginant su praeitimi?

Darbingumas lyg ir aukstesnis, Ta prasme netingiu, pilnas ideju, bet reikia laiko kol issijudinu ryte. Vat tas mane ir erzina. Miegu kietai, peevargstu greit :) rukau daugiau nei anksciau. Bet alkoholio nelabai norisi.. o cia gerai :)

Kiek esu girdėjęs, mikčiojimas taip pat susijęs su (neritmiško) kvėpavimo problemomis.

Mesk rukyti, as kaip nedirbu fizinio darbo, numetes rukyti jauciaus daug energingesnis. atrodo gal nesamone bet pabandyk.

Man 24 metai ir patį tai kamuoja. Diskomfortas kalbėti tikrai didelis ir kai jauti diskomfortą kalbėti, paprasčiausiai nebebūni savimi. Jautiesi užsidaręs į tokią dėžutę ir tiek. Pas mane greičiausiai psichologinė problema, būna dienų, kai galiu laisvai kalbėti ir esu geros nuotaikos, o būna ir taip, kai jutiesi prispaustas ir žinai, kad sakinio lengvai neištarsi.