Žalios Kortos Loterija (DV-2019)

Tai turbut as irgi laimejau 2002, kaip ir rasiau neatsimenu tikslei, reiskia pirma karta patekau i USA 2001 metais,

taigi mano istorija:

2000 pradziu pradzia.

Buvau pirmo kurso KTU studentas, ir kadangi norejau gerai viska ismokti pirma kursa mokiaus antrus metus su savo vienu

draugu, pavadinkim ji Egiu, kuris irgi antrus metus pirma kursa mokes kaip ir as :) nuejau i pasaulio lietuviu centra

Kaune prie fontano, ten buvo kompanija kuri organizuodavo work and travel i amerika. Tikriausia ir dabar organizuoja.

Tuo metu buvo sunkus laikai vizu atzvilgiu, Lietuva dar nebuvo nei ES nei NATO nare ir gauti viza i Amerika buvo kazkas

tokio. Man pasake, kad tu tik 1 kursa mokais ir gauti J1 viza i Amerika tau mazai sansu, sako geriau pasimokyk dar viena

kursa ir tada ateik kitais metais. As kiek laiko pasvarstes taip ir padariau, o mano draugelis nesvarste daug ir vistiek

tvarkesi popierius vizai ir paskui su juo kartu i ambasada vaziavom akmenu gatvej, tik jis su dokumentu paketu, o as be.

Atsimenu kai laukiau jo prie slaudbaumo, iseina visas raudonas, nu nu ar gavai? gavau atsako Egis ramiu tonu. As mintyse

wtf, galejau ir as tvarkytis popierius. Na bet nieko.

2001 pirmas kartas amerikoj

As jau antram kurse, siaip ne taip, vel atejau i ta pacia kompanija, pradejau tvarkytis popierius is naujo, gavau J1

viza. Mano darbas buvo $6 miestuke, kuris vadinas Panama City Beach, Floridoje:

https://www.google.mk/maps/place/Panama+City+Beach,+FL,+USA/@29.4209228,-85.6070464,8z/data=!4m5!3m4

!1s0x88938c6ac73a8595:0xd221b1d83d0cc52c!8m2!3d30.1765914!4d-85.8054879?hl=en

Isskridau is Vilniaus i NYC, kisenej 300 doleriu. Is NYC autobusu 25 valandas iki to miestuko. Sitas skrydis buvo man

pirmas gyvenime, ir kas buvo labai keista, kad pasake reikia i oro uosta atvaziuoti ne maziau kaip 3 valandas pries

isskridima. As priprates buvau, kad i autobusa ar traukini atvaziuoji 10 min pries isvaziavima, ir tuo metu tikrai labai

keista buvo, ko taip anksti belstis i ta oro uosta? nes minties nebuvo, kad bus kazkokie patikrinimai, kazkokios

eiles...

Taigi nusileidziu NYC, islendu is oro uosto i gatve, o ten judesys, masinu milijonas, zmoniu milijardas, visi kazkur

bega, skuba, buvo didelis kontrastas palyginus su Lietuva. Mums buvo paskirtas susitikimas su organizatoriais ir

rezervuota viena naktis studentu bendrabutyje pernakvot. Per susitikima susipazinau dar su 3 lietuviais kurie vaziavo i

ta pati miestuka, tik pas kitus darbdavius. Tai buvo 2 vaikinai, abu mokes KKI, ir viena mergina. Ta vakara pabendravom

turputi ir nuejom i savo kambarius miegot, mano kambarys buvo 3 lovu, bet miegojau as vienas. Nueinu prie lango,

atidarau langa, o ten uz 0.5 metro raudonu plytu siena, istiesiu ranka ir palieciu kita nama... iskisu galva per langa,

paziuriu i kaire, i desine.. o ten dumai kazkokie ruksta abejose pusese is zemes... nieko sau galvoju, viskas taip kaip

filmuose :D mes visi 4 kita diena isejom is barako, ir isejom i gatve, tais laikais smartfonu dar nebuvo, ir vienas is

musu is kazkur zemelapi buvo istraukes, ziurejom ziurejom i ta zemelapi ir nei vienam neaisku, kur ta autobusu stotis ir

kaip iki jos dasikasti :) tai ka vaziuojam su taksi? nu okei vaziuojam su taksi, sustabdem geltona taksi, visi 4 sulipom

i ta taksi, plius dar visi cemodanai i bagazine, kurie vos tilpo. Vaziuoti buvo visai netoli, gal 20 minuciu, ir kaip

dabar atsimenu taxi skaitliukas rodo 15 doleriu ir 15 centu, visi 4 susimetem, ir lygiai centas i centa padavem

taksistui. Isedom i autika ir 25 valandas vaziavom, autikas didelis ir sustodavo kas 3-4 valandas kokioj benzo kolonkej,

visi isbega nusipirkti maisto ir i tualeta. Buvo labai salta autobuse, nes kondicionierius veike nesustodamas. Jau

privazinejam prie savo miesto, ir gatves pilnos palmiu, mes ziurim per langus didelem akim. Atvaziuojam iki galines

stoteles, ir mes visi susiguze, labai salta, atsidaro durys ir as iseinu i lauka, ir nuo iprocio Lietuvoj pasiruosiu,

kad lauke bus dar salciau, bet cia tokia karscio banga i veida...buvo birzelio pradzia ir buvo labai karsta. Is stoties

is karto nuvarau pas savo darbdavi, kuris man parodo kur as gyvensiu, nuveda mane i kazkoki moteli, kur vienam kambary

po 3 dviaukstes lovas ir po 6 zmones. Prie iejimo sutinku viena mergina, su kuria gyvendamas Jonavoj draugavau, ir po

issiskyrimo nemaciau keleta metu. Labas, labas, ka tu cia veiki? Tai turbut ta pati kaip ir tu :) atvaziavau dirbti,

mkay... mazas pasaulis. Nusimetes savo smutkes kambaryje, nusileidziu pas darbdavi i ofisa, o ten tokia moteris sako

man, zinai tu pavargai kol atskridai, pailsek pora savaiciu, paskui galesi dirbti. Pasirodo, kad tuo metu, birzelio

pradzioj priguzejo labai daug studentu vienu metu, ir paprasciausia neuztenka visiem darbo pas juos. Su savo draugeliais

isejom i gatve ir pradejom vaiksciot po gatves ir galvot kaip cia greiciau pradet dirbti, vienu paklausem ka daryti,

kitu paklausem. Vienas sako durnas, eini i bele kokia parde ar restorana ir sakai, kad nori dirbti ir viskas, o jei dar

uzrasas kaba prie duru "help wanted" tai isvis lengva rasti darba. As galvoju sau, nu negali buti viskas taip lengvai,

na bet nieko isejau i gatve ir is pradziu nedrasiai, bet paskui vis drasiau ir drasiau pradejau eiti i bele kokia

parduotuve/restorana ir klausti ar neturi man darbo. Viskas buvo mazdaug taip, pasiemi kokia gatve ir ten pilna

parduotuviu, parduotuveliu, kepykleliu ir panasiu, per visus prasieini ir visur atejes sakai noriu dirbi, sako ka nori

dirbti? sakau bet ka kas yra. Ir taip bevaiksciodamas uzejau i kazkoki vidutinio dydzio fabrika, kuris spausdino uzrasus

ant maikuciu, kepuriu. Su savininku pakalbejau 10 min, sako ateik rytoj i darba, dirbsi pagalbiniu. Grizau i savo

moteli, sakau tai moteriskei as pas jus nedirbsiu, radau kita darba, ta sako, kadangi nedirbsi tai ir gyventi pas mus

negali, rytoj ryte turi issikraustyt. Susitikau su tais vaikinais su kuriais atvaziavau, tie irgi be darbo, sakau as jau

turiu darba, papasakojau kas kaip, tie sako negali buti. Sakau gali gali :) su jais dar viena rata praejom per miesta,

jie irgi susirado darbus. Sakau einam 3se issinuomosim kanors ir gyvensim kartu. Nu okei, issinuomavom paluzusi

treileri, bet uztat per gatve nuo darbu ir labai pigiai :) man buvo i darba nueiti 3 min, praktiskai pereiti gatve ir as

darbe. Buvo viena dvigule lova, ir viena viengule. Pradejau dirbti fabrike ir vakarais po darbo ieskoti dar vieno darbo,

mokejo $6.25 per valanda minus mokesciai. Susiradau dar viena darba vakarais pardavineti ledus prie iejimo i walmart

parduotuve, po kiek laiko susiradau 3cia darba savaitgaliais atrakcionu parke. Per savaite iseidavo 100 valandu darbo, o

savaitej iskaitant naktis yra 168 valandos :) Mano draugai su kuriais gyvenom treileryje nusprende isvaziuot i kita

miesta pas kazkokius pazistamus, ka jie ir padare, susirinko manatkes ir as likau vienas treileryje gyventi. Darbuose

taip pervargdavau, kad per pietu pertrauka kuri buvo 1 valanda, pareidavau greitai namo, pavalgydavau kas yra per 3 min,

ir uzsistates zadintuva spedavau pamiegot 45 minutes, po to atgal i gamykla. Gyvenau kuri laika vienas, bet moket

reikejo tai uz visa treileri, nusprendziau ieskotis kur kitur gyventi, kad butu pigiau. Susipazinau su kitais

lietuviais, ir issinuomavom 3 kambariu buta per gatve nuo vandenyno 9 zmones. Buvo 6 paneles ir 3 bachurai, kiekvienam

po 2 vienu zodziu :) ko dar noret is gyvenimo? Veliau viena is ju tapo mano zmona, na bet apie viska is pradziu :) 2

merginos is Latvijos, 2 merginos is Lietuvos, 1 is Rusijos, vardu Liuda ir dar 1 is kazkur, neatsimenu jau. Mes vaikinai

buvom 2 is Lietuvos ir vienas rusas is Maskvos. Mes visi dirbom kaip isproteje, tik ruselis taske babkes i kaire ir i

desine, ir vis skambindavo tevui i Maska, kad dar atsiustu :) Gerai atsimenu, kai jau buvom isikele i buta, jau buvom

7iese, ir draugelis sako, va dar 2 lietuves atvaziuoja, gyvens su mumis. Atvaziavo tos 2 lietuves, ir as pamaciau ja

pirma karta... auksta, liekna, 100% mano tuometinio skonio :) Labas, as Alanas, labas as Natalija (tikras vardas ir

pavarde, redakcijai zinomi :) gyvenom visi kartu labai linksmai, nors visi daug dirbo, bet iseidavo pasitusinti namie

arba nueiti vakare prie okeano, net ir nakti budavo silta, galedavai su maikute vaiksciot. Pastatui priklause baseinas,

i kuri taip pat kartas nuo karto nueidavom. Isigijom dviracius ir i darba vazinejom su dviraciais. beveik visos merginos

dirbo kambarinemis, ir pastoviai prinesdavo namo visokio maisto, alaus, kartais net sampano, neatidarytuose buteliuose.

Tai buvo is saldytuvu hoteliuose, ten produktus palikdavo zmones. Maistas praktiskai nieko nekainavo mums, o kiekvienam

zmogui nuoma iseidavo $25 per savaite su viskuo. Natalija taip pat dirbo kambarine, ir dazniausia jau budavo namie kai

as grizdavau is darbo. Vienas i kita ziuredavom paslapcia ir mergdavom aki, bet kaip nieko nesigauna taip nieko

nesigauna, ji turejo vaikina Lietuvoje, kuris jos lauke, apie kuri as nieko nezinojau.... vasara kaip ir praleke,

sezonas miestuke baiginejos, darbu labai sumazejo, pradejau dirbti daug maziau nei po 100 valandu per savaite ir naujo

darbo arba antro darbo jau nebuvo imanoma susirasti. Paskambinau Egiui, kuris jau antra vasaara buvo amerikoj ir

paklausiau, gal pas ji yra koks darbas? arba kur gyvent? sako darba gali rasti, tik sunku bus rasti, o gyventi pas mus

gali musu barake studentu. As pradejau svarstyti, vaziuoti? nevaziuoti? Nutariau isvaziuoti, pamatyti daugiau amerikos,

bet is tikro pagrindine priezastis buvo ta, kad nebegalejau daugiau tverti tos valahitos su Natalija, kuri ryte

apkabina, o vakare atstumia. Kita diena, ryte atsikeliau, susirinkau smutkes ir paprasiau Natalijos, kad palydetu iki

autobusu stoties, isvaziavom su dviraciais ir vaziuodami visa kelia tylejome. Ir sugebek tu man taip, kad pakeliui buvo

gulintis policininkas, ir as per ji vaziuodamas sugebejau nusiversto nuo dviracio, ir ne juokais nusiversti, o taip

persiversti 3 kartus ore kaip ninze ir nusileisti ant asfalto and desines alkunes, ranka istino, ir sustingo 90 laipsniu

kampu per alkune, galejau ja pajudinti 5 laipsnius i viena puse ir 5 i kita. Atsisveikinome ir as isedau i autobusa,

isvaziavau i Cape Cod, kuris yra prie Bostono:

https://www.google.mk/maps/place/Cape+Cod/@41.7988246,-70.5882966,9z/data=!4m5!3m4!1s0x89fb15440149e94d:

0x1f9c0efa001cb20b!8m2!3d41.6687897!4d-70.2962408?hl=en

vaziavau 32 valandas, su kruva sustojimu ir persedimu. Egis pasitiko stoteleje ir nuvaziaom i studentu baraka. Jo

darbdavys turejo restorana, ir nupirko 1 auksto pastata salia restorano, kur apgyvendino visus savo samdomus

studentus, buvo 5-6 kambariai, kiekviename po 3 zmones. Lovos kaina savaitei buvo 84 doleriai barake buvo ivairus

ivairiausi studentai, lietuviai, bulgarai, vengrai, lenkai. Jei tai atvaziuoja, tai isvaziuoja. Su vis dar skaudancia

ranka susiradau darba motelyje ukvedziu, darbas buvo priziureti moteli ir tai lemputes pakeisti, tai augala israuti,

tai siuksles isvezti, tai rankena prisukti, motelyje buvo 3 pastatai, ir dar gal kokie 5 mazi namukai motelis pagal

moteliu dydi buvo toks nelabai didelis, gal 30 kambariu, bet aplinkui savo teritorija, ir darbdavys viena diena man

dave masina, reikejo ten kazka pervesti is vienos vieots i kita vazineju as su ta masina pirmyn atgal, radija ijungta,

ir tuo metu as angliskai blogai kalbejau, kanors suprasti ka ten marmaliuoja per radija isvis sunku buvo, supratau tik

kazka terror, teroristai ir t.t. vienu zodziu nieko as nesupratau, kad tai buvo rugsejo 11 ivykiai niu jorke. Atbega

savininkas motelio pas mane, sako zinai tie 2 pastatai yra niu jorke? Sakau nea, nezinau apie jokius pastatus, nu sako

nesvarbu, tai va jie nugriuvo. griztu vakare namo, visi vien tik ir kalba apie rugsejo 11 ivykius, visi kanalai per

telika rodo viena ir ta pati, kaip nugriuvo, kaip lektuvai ir taip toliau. Pagyvenau Cape Code apie menesi, beveik

kasdiena vazinejau i biblioteka panarsyt interneta ir susirasinet su Natalija emeilais :) Isskridau i Lietuva is NY,

ir atskridau be nuotykiu.

Ir stai, as susitikau su Egiu Kaune laisves alejoje, ir nuejome pasikeisti jav dolerius i litus, tada kursas buvo 4:1.

Ieinam i keitykla, ir ka jus sau manote? Eileje stovi mano Natalija! kuri irgi pries kelias dienas atskrido i Lietuva

ir atejo pasikeisti dolerius i litus, As ja apkabinau, o ji vel salta kaip ledas, nors susirasinejom labai siltais

emeilais visa menesi... o salta ji buvo, nes jos vaikinas lauke jos lauke, apie kuri vel gi, as nieko nezinojau.

po poros dienu susirasem emeilais, apsikeitem telefonais ir pradejom susitikineti.

2002 atgal i Cape Cod

dirbdamas hotelyje labai stengiaus, planavau grizti i Cape Cod. Motelio savininkas gerai pazinojo restorano savininka,

kuriame dirbo Egis, uztare uz mane zodi ir jis padare man H2B viza, pakviete mane pas ji dirbti restorane vireju.

Natalija tu metu susitvarke dokumentus ir gavo J1 viza antra karta. Kartu mes isskridome i Bostona ir nuvaziavom gyventi

i Cape Cod. per pazistamu pazistamus susipazinom su viena moterim kur gyveno viena dideliame name, ji mums isnuomavo

kambari. pas mane buvo 2 darbai, vienas restorane vireju, antras - tam paciam motelyje ukvedziu Natalija irgi dirbo per

2-3 darbus visa laika. viena diena paskambinau i Lietuva ir mano mociute sako, tau cia atejo kazkoks didelis laiskas,

atrodo kaip is amerikos. Mano sirdis nusirito i kulnus... sakau atplesk ir paskaityk kas ten parasyta, ji atplese ir

perskaite pirma zodi - congratulations! Tai buvo pasveikinimo laiskas, kad as laimejau zalios kortos loterijoje, man

pasiseke is 3 karto. Mano draugai tuo metu ruosesi skristi i Lietuva atsivezti savo vaika, paprasiau ju kad atveztu man

ta laiska. Ji atveze, ten buvo isdestyta, kad mol buvot atrinkti zaliai kortai ir sekantys zingsniai ka daryt. Tada pas

mane buvo tik 2 variantai, arba tvarkytis popierius ir gauti zalia korta vienam, arba tuoktis su Natalija ir gauti

zalias kortas kartu ir gyventi kartu. Po keliu dienu apmastymu nuvaziavau i juvelyrikos parduotuve ir isrinkau

suzadetuviu zieda, vaziuoju namo ir keliai linksta, blogos mintys kankina, kaip ten ka reikes pasipirsti, ka sakyt ir

kuo daugiau galvoju apie tai tuo baisiau daros :) nusprendziau, kad kai grisiu namo is karto eisiu pas Natalija, ir

nesvarbu ka ji daro ir kur, is karto nueisiu pas ja ir pasipirsiu. Griztu namo, o Natalija virtuveje.... plauna

indus.... as tiesiausiu keliu atejau prie jos, padejau dezute su ziedu ant stalo salia jos, atidariau ja ir pasakiau be

jokiu uzuolanku: Noriu, kad butum mano zmona. ji sustojo, padejo nedaplautus indus atgal i kriaukle, nusiplove rankas ir

nuejo atsisedo prie televizoriaus. As atejau paskui ja sakau, koks tavo atsakymas? sako gerai, sutinku :) issiaiskinome

ka reikia padaryt, kad susituokt ir po keliu dienu susituokeme be dideliu ceremoniju. Santuoka pagrinde buvo tam, kad

dokumentus kartu priduot ir, kad abu gautume zalias kortas. Ryte i vestuves, vakare i darba :) Ta vasara taip ir

pragyvenome Cape Code be didesniu ivykiu, apart vestuviu.

2003 bilietas i viena puse

susitvarkem visus dokumentus, atsventem vestuves su visom baltom suknelem ir t.t. Lietuvoje :) gavom zalias kortas JAV

ambasadoj Varsuvoje. Nusipirkome bilietus i viena puse i Bostona. Atskridom i Bostona su dideliais geltonais vokais,

kuriuose zalios kortos dokumentai. Oro uoste mus nuvede i atskira kambari, kur nueme pirstu antspaudus ir idejo stampus,

kad galetume dirbti kol dar negavome paciu zaliu kortu. Pas mane 50 doleriu kisenej, ir pas zmona 50 doleriu kisenej,

per abu - lygiai simtukas :) Vel atsikrausteme pas ta pacia moteri i ta pati kambari ir jame apsigyvenome, kambari ji

mums dave i skola, pazadejom kai tik uzsidirbsim, kad atiduosim sutarta suma. Pirma diena nuvaziavom i parduotuve,

nusipirkom maisto produktu, ir is 100 doleriu liko 30 per abu. Masinos nera, darbo nera, uztat yra stiprus stimulas imti

ir dirbti. Pradejom dirbti ivairius darbus, is pradziu as isidarbinau vienam supermarkete, darbas buvo nesunkus, reikejo

is saugyklu atvezti maisto produktus ir juos graziai sudelioti i lentynas, suzymeti ant visu ju kainas. viena maza

problema buvo ta, kad tas supermarketas buvo uz 10km nuo mano namu. Ejau i darba pesciom kelias dienas ir pirmyn ir

atgal, po keliu dienu is kazkur istraukiau dvirati, ir vazinejau i darba dviraciu. praejo gal kelios savaites, ir

atsiunte musu zalias kortas pastu, paprasciausia imete i pasto deze lauke ir tiek. Mes jas gave kraipem galva, kaip

galima toki aukso vertes dokumenta issiusti paprastu pastu, nei registruotu nei ka? buvo keista.

Veliau as isidarbinau elektriku, pagal specialybe is KTU mano bakalauras buvo mechatronika, praktiskai kaip elektrikas

:) uzdarbis buvo $14 per valanda, kas tuo metu man atrode kosminiai pinigai, pirma savaite buvo labai intensyvi, buvo

daug darbo, pradirbau 40 valandu savaite plius dar apie 20 valandu virsvalandziu. O visi virsvalandziai 1.5x tarifu.

Pirma ceki gavau $750 uz savaite ir maniau, kad tuoj akys iskris is akiduobiu vien beziurint i mano grazuoli ceki :) ir

siai dienai 750 doleriu visai neblogai eiliniam amerikieciui, o tada kai benzinas buvo $1.5 uz galona - tai isvis

kosmosas. Kelias savaites dirbome salose, kurios salia cape cod, bet i jas nera tilto. Gali arba laivu atplaukti, arba

lektuviuku atskristi. Musu bosas, pasieme savo didele masina, sukrove ten visus irankius ir medziagas ir isvaziavo i

laiva, su laivu perplauke i sala. O mes, 3 darbuotojai kiekviena ryta vaziuodavom i maza oro uosta salia, ir su mazu 10

vieciu lektuveliu nuskrisdavom i ta sala, visa diena dirbdavom ir vakare parskrisdavom namo. tai buvo labai brangi sala,

ir buvo pigiau skraidyt, nei kad ten ten apsigyvent ir gyventi kol vyko darbai. Prikolas buvo tame, kad kai ateini

skristi tai taves klausia kiek tu sveri, nes reikia lektuva subalansuoti daug maz kad butu po ligiai svorio abejose

lektuvo pusese :)

Situacija su musu namo savininke pasikeite, ji susirado vyra ir paprase, kad mes issikraustytume. Issikraustem i

Natalijos darbdavio gyvenama plota, ten gyveno hotelio darbuotojai. Buvo nemazas namas per 2 aukstus. Mes apsigyvenom

kambaryje dviese, plius dar viena rusaite. Viena diena dirbome lauke, tieseme elektros kabelius, as buvau su sortais, ir

"susipazinau" su augalu, vadinamu poison ivy, nieuzlys prasidejo nuo koju ir isplito per visa kuna, kaip tai atrodo,

galima paziuret cia:

https://www.google.com/search?newwindow=1&tbm=isch&q=poison+ivy+rash&chips=q:poison+ivy+rash,g_3:posion+ivy&sa=X&ved=

0ahUKEwj12MW0u-3WAhVnDcAKHRouBpMQ4lYILCgA&biw=1527&bih=842&dpr=2.2

per pora savaiciu issigydziau, ir jau labaiiii idemiai landziojau po krumus kai reikedavo :) nusipirkom masina, Honda

Accord, sena sena, bet vaziuojanti :) kaina $200 doleriu, su ja nuvaziuodavom kur toleliau apsidairyt. Vasara pasibaige

ir oras truputi atveso, mano Natalija kuda ir jai visur visada salta, ji pradejo mane ikalbinet kad persikrausytume kur

i siltesnia vieta. Pasidejom JAV zemelapi ant stalo pradejom ziuret, kur cia butu galima persikraustyt gyventi?

Pradejome svarstyti tarp San Diego ir tarp Miami. Niekaip negalejome apsispresti kur vaziuot. Miami pliusas buvo tas,

kad ten persikrauste musu bendra pazistama Liuda, su kuria gyvenome kartu Panama City Beach. susidejom visus skudurus i

masina ir isvaziavom, masina uz tokia kaina aisku buvo su skylem ir vos vaziuojanti, stabde 1 ratas kai is 3 karto

uzpompuoji, bet vistiek vaziuojanti masina :) jau isvazinejam is Cape Codo, ir jau pakeliui, bet vis dar nezinom kur

vaziuojam. Pasiemem moneta ir ismetem i ora, atverciu ja ant delo - iskrito San Diego. Mes vaziuojam i San Diego.

Vaziavom neskubedami, pasibimbinedami, tai ten uzsukam tai ten, pinigu buvom jau uzsidirbe, ne tai kad kalnus, bet biski

buvo. Kas antra nakti nakvodavom masinoj o ne viesbutyje, kad butu pigiau.

Iki San Diego vaziavom 2 savaites, pakeliui aplankem Las Vegas, didyji kanjona, meteorito krateri Arizonoje. Atvaziavom,

vaikstom po miesta ir kazkaip baltu zmoniu nera, nei vieno. Susizvalgem vienas i kita, ir? Ka darom? gal velniop tas San

Diego? vaziuojam kur toliau? ok nuejom atgal i masina ir isvaziavom. Paskambinom draugam i i Lietuva, buvo vienas

draugelis kuris gyveno Kalifornijoj, as jo klausiu, kur baltu zmoniu yra Kalifornijoj? sako vaziuok i siaure, ten

daugiau baltu zmoniu. vaziavom i siaure ir apsistojom miestuke pavadinimu Napa Valley, tai yra vyno sostine Amerikoje.

Pagyvenom 2 savaites ten ir mums nepatiko, kad nuobodu, ir negalejom darbu rasti. Paskambinom Liudai i Miami, Liuda sako

joo... atvaziuokit, as turiu jums laisva kambari, galesim kartu gyventi.

2003 Hola Miami!

Kas per Hola? Hola ispaniskai - labas, sveikas. Ispanu kalba Miami dominuojanti, angliskai ne per daugiausia kas kalba.

is Kalifornijos i Miami atvaziavom labai greitai, per 2 su biskiu dienos, nes baiginejos pinigai kuriuos uzdirbom per

vasara. Apsistojom pas Liuda, kuri gyveno 2 kambariu bute, ji dirbo barmene salia esanciame restorane. Su Natalija

pradejom ieskot darbu, is pradziu ieskojau pagal specialybe susirasti darba, bet niekaip nesiseke, po ilgu ieskojimu

nusprendziau eiti dirbti bele ka, nes jau isvis 2 doleriai buvo like. As isidarbinau hostu restorane, tipo ateina zmones

valgyt, tu jiems duodi meniu ir nuvedi prie stalo pasodini, o Natalija isidarbino padaveja kitam restorane. Liudos

nuomos sutartis po keliu menesiu pasibaige ir mes issikraustem i kita kompleksa gyventi jau 2, mazo butuko kaina buvo

600 usd per men. Po 1 metu issikrustem is to butuko ir persikraustem arciau Miami centro, salia rusu rajono. Dirbom

visokius meslinus mazai apmokamus darbus, as vis stengiaus susirasti darba pagal lietuviska diploma, po 2 metu paiesku

priejau isvados, kad lietuviska diploma galima susukti i trubele, ir patys zinot kur sukisti... Nusprendem eiti mokytis

i univera, as istojau i http://www.fiu.edu/ univera, o Natalija i kita. Abu isivertinom lietuviskus bakalaurus, abieju

uzskaite ir abu istojom i magistraturas, tik aisku i skirtingas programas ir i skirtingus universitetus. Abu pasiemem

paskolas mokslams, man magistraturos diplomas atsiejo $30k, Natalijai panasiai. Mano specialybe - Master of Science,

Management Information Systems.

2007 naujas puslapis

2007 ruduo, as vel vienas. Po 2000 dienu ir naktu (6 metai), issiskyriau su Natalija, kur ji dabar ir ka ji veikia is

tikro ir nezinau.... Atsiemu diploma is univero, su visom ceremonijom, ir vaziuoju namo.... ir sirdyje taip bloga,

jauciuos toks vienisas, is tikro ir esu vienas svetimoje salyje... tuo metu dirbau vairuotoju kol mokiaus ir veziojau

geles po visa Miami.. ratais... Po diplomo gavimo, as pradejau inetnsyviai ieskoti darbo pagal specialybe, mano

darbdavys kuriam as vezioju geles tai supranta ir mane atleidzia is darbo. Man ir taip bloga sirdyje del skirybu su

Natalija... o cia dar is darbo atleidzia.

As uzsidarau savo bute, ir 1 menesi praktiskai niekur neiseinu. Visa menesi geriau kaip nesveikas, kiekviena diena

girtas iki zemes graybymo. Kyla mintys mesti viska ir vaziuot atgal i Lietuva. Vejus jas salin.... Be jokiu abejoniu -

pats sunkiausias menuo mano gyvenime.

2007 Nauji Horizontai

Kiek galima? Uztenka gerti, ir kazkaip stebuklingai atsiverciau i nauja gyvenima. Pradejau intensyviai ieskoti darbo

Miami ir aplink, problema Miami tame, kad technologiniu kompaniju yra labai mazai, ir kompiuterastui kaip man darbu irgi

labai mazai. As nenuleidziu ranku ir is visu jegu siuntineju resume kur tik galiu, klausineju draugu kur rasti darba ir

niekaip neiseina. Ispleciu savo paieskos rata iki visos Floridos valstijos, praeina dar vienas menesis ir nieko.

Ispleciu savo paieskos rata per visa Amerika, nors taip nenoriu isvaziuoti is Miami . Nenoriu visai nenoriu. Po keliu

savaiciu gaunu darbo pasiulyma Baltimoreje, siuloma alga 65k metams. Atsiuntia oficialu darbo pasiulyma su antspaudais

ir parasais pastu greituoju pastu per nakti. Atbulomis as pradedu rinkti savo daigtus, ir man taip neisnori niekur

vaziuoti, na bet ka padarysi, Miami sedet be darbo as amzinai taip pat negaliu. Tuo metu gyvenau su kambarioku, su juo

atsisveikinau, palikau jam raktus, isedau i savo masina ir isvaziuoju i siaure is pacio ryto. Pakeliui apie 100km nuo

savo namu uzsuku pas drauga isgret kavos atsisveikinimui.

Skambutis! skambutis i mano telefona, dar vienas darbdavys man pradeda pasakoti apie darba i kuri as issiunciau resume,

as jam sakau, kad jau viskas as turiu darbo pasiulyma Baltimoreje, ir as jau pakeliui ir as pas ji neateisiu i joki

pokalbi, ir kad man jau bloga nuo tu visu pokalbiu per paskutinius 3 menesius. Turiu priminti, kad i kvalifikuota darba

isidarbinti uztrunka daug laiko, nes nori su visais pakalbeti, o kandidatu gali but 10 ar daugiau, paskui apsvarstyti

kas kur ir kuriam duoti pasiulyma darbo. As jam sakau gerai, atvaziuosiu i pokalbi ir jus man turit pasakyt jei priemat

mane i darba ta pacia diena iki 4 dienos. issitraukiau is masinos lagamina, is lagamino kostiumines kelnes ir

marskinius. Apsirengiau, pasiemiau darbo pasiulyma ir nuvaziavau i pokalbi. Prasidejo interviu, as issitraukiau darbo

pasiulyma ir padejau ji ant stalo, sakau va mano darbo pasiulymas ir jei jus man darbo siandiena nepasiulot as

isvaziuoju. pokalbis truko apie 1 valanda, po kurio atsisveikinom, ir as isvaziavau atgal pas savo drauga. Sedim ziurim

telika, geriam kava, o as laukiu skambucio. Ir vel skabmutis! paskambino sako tu man tinki, mes tau duodam oficialu

darbo pasiulyma, na ir tada prasidejo derybos, as norejau issidereti, kad prie algos ir automobili pridetu. Derejomes 2

valandas, bet automobilio neissiderejau :( anyways, sutikau su alga 52k metams. Kai kuriems gali pasirodyt, kad 52k yra

daug maziau nei 65k, bet 52k Miami yra praktiskai tas pats kaip 65k Baltimoreje, del to kad baltimoreje viskas daug

brangiau nei Miami, o be to ir oras sux, na ir pagrindine priezastis, kad as labai nenorejau isvazineti is Miami.

Paskambinau savo kambariokui, tas sako nu kaip kelione? kur jau esi? sakau as netoli nuo taves 100km kazkur, atvaziuoju

atgal :D atvaziavau atgal i savo namus ta pati vakara, is kuriu ryte isvaziavau su viskam. Vel susinesiojau visa slamsta

is masinos namo, tas jau buvo spejes mano kambari uzimti, zaraza...

pradirbau tame darbe 6 menesius, ir buvo visai neblogai, man patiko. Kompanija buvo maza, mes buvom apie 10 darbuotoju.

Jie neislose vieno didelio tenderio, ir viena ryta atejus i darba, mane bosas pasikviete ir sako, sorry tu atleistas. Ne

del to, kad blogai dirbi, bet paprasciausia mes tau neturim darbo, mes tau sumokesim uz 2 savaites i prieki, bet tu gali

neiti i darba jei nenori. taigi atvaziavau ryte 9 ryto i darba, o ta pacia diena as jau sedejau namie per pietus ir

krapsciau galva ka cia toliau daryt. Bosas man parase rekomendacini laiska, kad mol geras darbuotojas ir taip toliau.

Tai buvo berods pirmadienis, pradejau guglint interneta ir radau viena savo srities asociacija, na tipo specialistai

susirenka paziuret prezentacija, po to visi eina i bara, kala alu ir aptarineja reikalus, kur beje ir vyksta visas

biznis. Ta diena buvo bicelis is kompanijos Terremark, kuris pristatinejo prezentacija apie kazkokias naujas IT

technologijas, ir vienu momentu leptelejo, kad va mes atidarinejam nauja skyriu ir ieskome 6 nauju specialistu.

Terremark - tai duomenu centras, kurio plotas 70k m2, tai milziniskas pastatas, 6 aukstu, kuriame yra praktiskai visos

pasaulio technologijos kokias tik galima sugalvoti. va kaip jis atrodo:

https://www.google.com/search?newwindow=1&tbm=isch&source=hp&biw=1527&bih=842&q=terremark+data+center+miami&oq=terremark

+data+&gs_l=img.3.0.0l2j0i24k1l3.280621.282509.0.283410.15.14.0.0.0.0.201.1351.5j5j1.11.0....0...1.1.64.img..4.11.1348..

.0i30k1.0.rma0D1xqpq8

gerai, kad buvau su savim pasiemes savo resume, tai po presentacijos pagavau ji vos ne uz gerkles, sakau labas, va mano

resume, jis perziurejo per 5 sekundes, sako ok, parasyk man emaila, ir dave man savo biznio kortele. Grizes namo is

karto parasiau emaila, po keliu dienu perskambino, sako atvaziuok pas mus pakalbesim. Atvaziavau, pasitiko mane dviese,

aprode teritorija, prisedom pakalbet, paskutinis klausimas buvo, tai kiek tu nori algos? sakau, ka as zinau, 60k metams

man uzteks, jie susizvalge vienas i kita. Sako mes pakalbesim tarpusavyje ir perskambinsim. Praejo kelios dienos,

paskambino, sako mes tave priemam i darba, i kad tu nepabegtum labai greitai mes tau mokesim 75k. as buvau biski soke,

bet negi atsisakysi nuo didesnes algos? Sitoj kompanijoj pradirbau 4 metus, vienu metu dirbau naktines pamainas, 4

dienas dirbi naktimis po 12 valandu, paskui 3 laisvos, man visai patiko. Tuo metu as gyvenau 75km nuo savo darbo ir buvo

toloka vazinet, bet kadangi buvo nakties pamainos, ir vaziuot reikejo per autostrada atvaziuodavau gan greitai be jokiu

kamsciu. rekordas nuo namu iki darbo - 25 min. Paskui perejau i kita skyriu, ir darbas buvo grynai 9-5 monday to friday,

darbo tai budavo tai ne, bangomis, arba uzsikases arba isvis nieko neveiki savaiciu savaitem, o kartais ir menesiais.

mazdaug atvaziuoji i darba, paziuri jutuba su ausinem, pasirasineji su mergom per interneta ir mini namo, vsio darbas

padarytas :) 1 diena per savaite leido dirbti is namu. po keturiu metu sitam darbe pradejau ieskot kito darbo, nes

Terremarkas visai nenorejo kelti algos, per metus pakeldavo 2-3 procentus, o tai vos padengia infliacija. Isejau is

Terremarko kai vel per tuos kontuperastu meetingus susipazinau su vienu biceliu is didelio banko. Atvaziavau pas i ji

pokalbi, darbo pokalbis buvo su 5 zmonem vienu metu, tik spek atsisaudyt :) dave darbo pasiulyma daug didesnei algai,

taigi perejau dirbti i banka. Nuo pirmu dienu mane uzkniso tas darbas, visur pilna indu, kurie dirbti nenori, ir nemoka,

daro viska kaip papuola, ir mano bosas buvo indas, ir mano boso bosas irgi indas. po mazdaug vieno menesio tame darbe

budavo atsikeli ir sprendi dilema, vaziuot i darba ar gal jau nevaziuot? gal paskimbin ir pasakyt, kad jau vsio daugiau

neisiu i sita meslina darba? taip tesesi gan ilgai, ir mazdaug po 6 menesiu neistveriau, budamas ofise parasiau emaila

savo komandai ir bosui, kad mol aciu kad priemet, bet mum ne pakeliui, susirinkau manatkes, susidejau viska i kuprine ir

paspaudziau "send". ant stalo palikau darbuotojo kortele ir isejau is savo ofiso per duris, i kolidoriu, mano bosas

stovi savo kabinete tarpduryje, as jam parodziau ciau ciau su rankyte, jis tik nusisypsojo ir nieko nespejo pasakyt, as

neriau per duris ir i masina. atsidariau visus langus ir ijungiau muzona ant viso garso ir vaziavau namo. Atrode, lyg

buciau grandines nuo peciu nusimetes, buvau pats laimingiausias zmogus visame Miami ta diena. sekancius pora metu dirbau

su savo asmenine kompanija, samdziau zmones kai reikejo. Po kazkur 2 metu vel nusprendziau, kad gal reikia vel eiti i

corporate bulshit darba, pradejau neskubedamas ziurinetis kazkoki nauja darba. Ir kaip jus manote, kur as suradau

reikiamus kontaktus? aisku kad tuose paciuose kontuperastu susitikimuose, vienas bicelis, kuri as jau zinojau, ir su

kuriuo anksciau buvo interviu i kita pozicija, kuri buvo panasi i tai ka as moku, bet truputi skirtinga. Tada jis man

pasake, kad nepriims manes i darba. Tuomet kai sake, kad nepriims manes i darba man sake, jei as tik tureciau laisva

vieta tokiam darbui, kuriame tu specas, priimciau tave is karto, bet tada jis neturejo laisvos pozicijos. Ji netycia

sutikau tame meetinge, sakau ieskau darbo, o tai sako good news, tuoj as perkalbesiu su savo bosu ir padarysim tau

interviu telefonu, nes jo bosas buvo Bostone ofise, o jis pats Miami ofise. Po keliu dienu as jau turejau darbo

pasiulyma dar didesnei algai nei kad banke.

2015 Kur as gyvenu?

Sitam darbe as jau beveik 5 metai, is pradziu vazinejau i ofisa, pirmus 2 metus mazdaug. Paskui viena tilta pradejo

remontuoti Miami per kuri man reikejo i darba vazinet, ir bosas sako, tu padirbk is namu biski, kol ta tilta

suremontuos, o kai pabaigs remonta turesi vel vazinet i ofisa. as sakau nu mkkay, ka jau su tavim. Sitas "laikinai" jau

tesias kazkur 3 metus ir tai yra didziausias pliusas sitame darbe, realiai man reikia laptopo ir interneto, ir galiu

dirbti is bet kurios pasaulio vietos. Kaip pavyzdi pateiksiu, kad per paskutinius 3 menesius dirbau is Ukrainos,

Chicagos, Miami, Lenkijos, Belgijos, Prancuzijos, Maltos, o dabar esu Makedonijoj. Sekmadieni lektuvas i Vengrija, ir

biski veliau i Kieva. Siu metu kaip ir Kieve gyvenu, gavau Ukrainietiska zalia korta - leidima gyventi ir dirbti salyje.

Kai kurie man sako, kad as nuo proto nusokes, kodel tu negyveni Amerikej? o kam man toj Amerikej gyventi? man labiau

patinka gyventi pigiose salyse su amerikietiska alga :)

Ka buciau dares kitaip, jei buciau vel jaunas ir vel buciau katik atskrides i USA?

Iskarto buciau ejes i univera mokytis, Lietuvos bakalauras + USA univero magistratura man labai pagelbejo mano

karjeroje. Be to daugiau demesio buciau skyres snekamosios anglu kalbos mokymuisi. As kaip kontuperastas nuo vaikystes

neblogai mokejau skaityti ir rasyti angliskai, bet buvo problematiska susisneket su zmonem.

tai va tokia trumpa mano istorija, jau pirstus skauda :)