Technologijos - žala žmonijai ar galimybė tobulėti?

Knygą atradau interneto platybėse, besidomėdamas dešinės ir kairės politikos priešpriešom. Turiu potraukį į radikalius tekstus, o autorius švelniai tariant nėra nusiteikęs taikiai dėstyti savo pažiūras. Ted Kaczynski buvęs matematikos profesorius – žmogus su 160IQ, išsikraustė į nuošalią miško trobelę, kurioje gamindamas bombas, siuntinėjo jas po įvairias JAV institucijas, tuo pat metu parašydamas ir anonimiškai išplatindamas savo knygą – Industrial Society and Its Future (AKA The Unabomber’s Manifesto).

Knygoje, kurią nesunkiai galima rasti internete, aprašoma technologijų žala ne tik gamtai, bet ir žmogaus dvasiai ir asmeninei laimei bei laisvei. Išleidimo data 1995metai. Pagrindinė labiausiai įstrigusi mintis – žmogaus laimei reikia autonomijos. Technologijos sumažino žmogaus sprendimų kiekį, tačiau tuo pačiu metu suspaudė ir laisvės ribas. Seniau mes buvom medžiotojai, ūkininkai – pagrindiniai mūsų gyvenimo tikslai buvo susiję su išlikimu. Dabar, kai pagrindiniai gyvybiniai poreikiai patenkinti, atsiranda egzistencinė tuštuma. Ją mes bandome užpildyti įvairiais surogatiniais tikslais – socialinio prestižo lenktynės, besaikis materializmas, įvairios priemonės gelbstinčios nuo salyčio su realybe – internetas, narkotikai, betikslės pramogos. Žmogaus gyvenimo poreikius galima skirstyti pagrinde į tris kategorijas 1) Poreikiai, kuriem reikia minimalių pastangų

2) Poreikiai, dėl kurių reikia stipriai pasistengt 3) Poreikiai, kurių neįmanoma patenkint.

Musų šiuolaikinėje visuomenėje didžioji dalis poreikių pasiskirsto į 1 ir 3. Antrajame punkte žioji egzistencinė skylė, kuri pasak autoriaus užpildoma beprasmiškais surogatiniais tikslais tokiais kaip sportas, menas, pinigai… Ok aš suprantu, jog tai gali skambėt absurdiškai, tačiau dalis tiesos tame yra. Sportas – argi mes taip netenkiname savo primityvaus medžiotojo instinkto, pasotindami savo karo troškulį, menas – neskaitant jojo naudos plečiant mūsų suvokimą, iš dalies tai yra pabėgimo nuo karčios realybės būdas.

Apie darbą autorius atsiliepia štai kaip:

“Primityviose visuomenėse fiziniai poreikiai dažniausiai įeina į antrą kategoriją:

Jie gali būtį pasiekiami, bet tik su salyga, jog bus įdėta daug pastangų. Modernioje visuomenėje fizinis poreikių tenkinimas yra prieinamas visiems minimalių pastangų dėka( Gali kilti ginčas ar pastangos reikalingos darbui yra “minimalios”, bet dažniausiai žemesnės ir vidutinės kvalifikacijos lygio darbuose pagrindinė reikalaujama salyga yra PAKLUSNUMAS. Tu sėdi arba stovi,ten kur tau liepiama sėdėt arba stovėt ir darai tai kas liepiama tokiu būdu, kuriuo buvo liepta ir dažniausiai tu neturi jokios autonomijos savo darbe” – 61 paragrafas.

Toliau dėstoma leftizmo filosofija – kaip ji atsirado, pagrindiniai psichologiniai bruožai ir t.t.

Leftizmas pasak autoriaus – šiuolaikinės visuomeninės frustracijos požymis. Kadangi žmogus negali patenkinti savo galios poreikio paprastom salygom(jo autonomija suvaržyta technologinės sistemos) – jis bando kontroliuoti kitus, bandydamas uždrausti tabako, alchoholio reklamas, kovoti už socialinę lygybę, tapatindamasis su aukomis už kurias kovoja – gėjai, feministės, etninės mažumos. Uoj skaudžiai gelia autorius, panašiai kaip Užkalnis, tik šaltakraujiškiau ir tiksliau. Kita vertus nesinori nukrypti nuo pagrindinės temos – technologijų. Nekalbant apie facebook, kaip manote ar jūs butumėt laimingesni gyvendami žemesnej technologinėj eroj negu dabar? Kaip straipsnis? Kas negerai?