Ar dirbat tik dėl pinigų?

Sveiki,

Norėjau su Jumis padiskutuoti tema apie darbus.

Ar Jums patinka Jūsų darbas?

Ar dirbate dėl pinigų?

Norėčiau taip pat išdiskutuoti klausimą. Kokį sprendimą Jūs priimtumėte, įsivaizduokite kad dirbate padoriai apmokamą darbą >1000€, dirbate 1,5 metų turite minimalios veiklos po darbo. Tačiau ateina momentas, kai darbas (pardavimų sritis) tampa tik mechaninis, jokio asmeninio tobulėjimo ir jis pradeda nebepatikti. Ar toliau dirbtumėte, ar ieškotumėtės kito? Ar bandytumėte kovoti su rutina.

Įdomus visų pasvarstymai ir pastabos. :)

Aš tai dirbu dėl pinigų. Daliai žmonių gėda/nepatogu tai pripažinti, bet man čia visiškai normalus dalykas.

Pinigai yra tas dalykas, kuris leidžia keliauti, atostogauti, pramogauti ir t.t. O kad būtų tų pinigų, reikia dirbti. Paprasta logika.

O visą tą darbą dėl pinigų geriausiai motyvuoja tai, kad dirbu mėgstamą darbą, tai išvis valio.

O kalbant apie momentą, kai viskas atsibosta ir pan., tai čia jau truputį kita tema - faktas, kad reikia imtis priemonių ir keisti kažką. Galbūt ne pačią sritį (nes pardavimuose gali dirbti įvairiausio plauko įmonėse, tad ir tie pardavimai bus labai skirtingi), tačiau darbovietę ar pan.

Tad trumpai tariant - jeigu jauti, kad kažkas nepatinka ir toks jausmas neapleidžia jau kurį laiką, ieškok kitų galimybių ir kažką keisk.

1000e nera ta suma del kurios reikia kankintis :) kas ryta keltis i darba ir eiti i ji kaip i kara :) kaip pagal mane galima dirbti ir uz tuos 800e, bet megstama darba :) be to po tiek metu, patirtis yra visalaik rasi toje pacioje sferoje darba ir uz tuos pacius pinigus arba didesnius :)

beje einu i darba tik del pinigu :)

Aš tai dirbu dėl pinigų. Daliai žmonių gėda/nepatogu tai pripažinti, bet man čia visiškai normalus dalykas.

Pinigai yra tas dalykas, kuris leidžia keliauti, atostogauti, pramogauti ir t.t. O kad būtų tų pinigų, reikia dirbti. Paprasta logika.

O visą tą darbą dėl pinigų geriausiai motyvuoja tai, kad dirbu mėgstamą darbą, tai išvis valio.

 

O kalbant apie momentą, kai viskas atsibosta ir pan., tai čia jau truputį kita tema - faktas, kad reikia imtis priemonių ir keisti kažką. Galbūt ne pačią sritį (nes pardavimuose gali dirbti įvairiausio plauko įmonėse, tad ir tie pardavimai bus labai skirtingi), tačiau darbovietę ar pan.

 

Tad trumpai tariant - jeigu jauti, kad kažkas nepatinka ir toks jausmas neapleidžia jau kurį laiką, ieškok kitų galimybių ir kažką keisk.

Pažįstu žmonių, kurie keikia savo darbą ir šneka, kaip užknisa, bet dirba jau beveik 10 metų. Ir sako, kad nusispaut į augimą, pinigų užtenka būstui, nereikia kvaršinti galvos, keliauja, atostogauja ir tiek.

Kiti žmonės dirba ne tik dėl pinigų, o ir dėl šlovės. Dar kiti - nežino, ką nori veikti, tai šokinėja po įmones. Visi dirba IR dėl pinigų, nes taip jau susidėliojo, kad paprasčiau gyventi kuriant vertę ir naudojantis kitų sukurta verte.

O dėl darbo pardavimuose, tai siūlyčiau pereiti prie Amazon FBA prekybos vakarais. Sumerk visus pinigus ir tada bus azartas, išlipsi arba ne :) Nuobodu nebus, dažnai keičiasi taisyklės, konkurentai.

Pažįstu žmonių, kurie keikia savo darbą ir šneka, kaip užknisa, bet dirba jau beveik 10 metų. Ir sako, kad nusispaut į augimą, pinigų užtenka būstui, nereikia kvaršinti galvos, keliauja, atostogauja ir tiek.

 

Kiti žmonės dirba ne tik dėl pinigų, o ir dėl šlovės. Dar kiti - nežino, ką nori veikti, tai šokinėja po įmones. Visi dirba IR dėl pinigų, nes taip jau susidėliojo, kad paprasčiau gyventi kuriant vertę ir naudojantis kitų sukurta verte.

 

O dėl darbo pardavimuose, tai siūlyčiau pereiti prie Amazon FBA prekybos vakarais. Sumerk visus pinigus ir tada bus azartas, išlipsi arba ne :) Nuobodu nebus, dažnai keičiasi taisyklės, konkurentai.

del pirmo varianto, tai cia zmones ale sedintis konforto zonoje ir bijo kazka keisti gyvenime :) cia kaip mano mama verkia, kankinas, ka tik ne daro :) bet toliau sedi 15 metu vienam darbe :) bijo gal kazko :)

ačiū už nuomones

Jeigu tik kažkas netenkina - reikia keisti ir nėra ką galvot. Visų pasaulio pinigų neuždirbsi, o nepabandęs ir nesužinosi. Dirbu ir aš pardavimuose, šiek tiek pradirbęs supratau, kad aš jau nelabai net tikiu tuo, ką pardavinėju, tad nusprendžiau viską keisti, nes jaučiausi tarsi įkalintas, tarsi pririštas, kažkoks nelaisvas. Mečiau viską, likau pardavimuose, tik kitoje srityje. Jeigu yra galimybė daryti pokytį, tai jį ir reikia daryti, nes žmogui, miestui, šaliai, pasauliui - reikia pokyčių, visada. Kalbant apie algą, tai koks skirtumas, kokia ta alga, visų pinigų neuždirbsi, o neturėdamas pelningo verslo, tai namo ir ferario nenusipirksi, uždirbsi tu ten 1000 eurų ar 3000, vis tiek bus š, lipimas į paskolas, įsipareigojimai pusšimčiui metų ir t.t. o jeigu dar išmanymo kaip elgtis su finansais nėra, tai išvis, juolab, kad su didesniais pinigais nori nenori ir poreikiai išauga šimtus kartų. Manau, kad gera darbo vieta yra ne tik alga, bet ir galimybės realizuoti save, galimybės kilti toje srityje, pareigomis, galimybė susipažinti su įvairiais žmonėmis, nes su tinkamomis pažintimis gyvenime viskas klostosi geriau ir į tą tinkamą pusę. Jeigu trunydamas ofise už 1000 eurų jautiesi supppistai, tai kokia prasmė tada.

Dirbu savo mėgstama darbą, o iki tol dirbdavau - NEMĖGSTAMA ( nemėgstama ne dėl to kad nebuvo įdomus ) , ir tai mane slėgė, nors ir turėjau pakankamai neblogai apmokamą darbą, o ir darbo vietos visai įdomios būdavo :) Paskutinioji buvo radijo stotis, kurioje buvau laidų vedėjas, muzikos direktorius, reklamų kūrėjas, na žodžiu atsakingas buvau už tai kas vyksta studijoje, ir eterio metu.

Tačiau mane slėgdavo tas, kad už mane mažiau nutuokiantis žmonės, aiškindavo - kaip reikia daryti. Ir tiesiog atsibodo būti priklausomam nuo kitų malonės, o ir perspektyvų tobulėjimui buvusioje darbovietėje nelabai mačiau su tokiu kolektyvu. Kitaip tariant akys buvo plačius, bet deja tik mano vieno, nes kitiems rūpėjo visai kas kitką

. Todėl 2014 metais įregistravau ind. veiklą, ir iki šiol sėkmingai dirbu "ant savęs".

Žinoma visur savi pliusai, savi minusai. Kartais rutina žiauriai pradeda slėgti, tačiau tuom kuom dabar verčiuos - darbas įdomus, ir kas kažkelintas užsakymas priverčia žingsnis po žingsnio tobulint savo žinias, ir daryti tai ką darau profesionaliau :)

Minusai tokie - kad negali susiplanuoti atostogų, turi visada būti ant ryšio. Pinigai nėra baisiai dideli, bet pragyvenimui užtenka :)

Sekant minusas - pastebėjau, kad tapo vis sunkiau prisiversti padaryti taip pat greitai kaip ir anksčiau užsakymus - bet tai turbūt pasekmė to, kad neturėjau atostogų jokių 4 metus. Pailsėjus, manau viskas būtu ok :)

Dirbu dėl ramios galvos. Stengiuosi susikurti kuo pasyvesnes pajamas, ir turėti kuo daugiau pinigų, kad kai renkantis prekes, nereikėtų galvoti apie kainą, galėčiau viską sau leisti, bet kur keliauti ir iš bet kur dirbti, o pinigai būtų uždirbami kuo lengviau ir kaip minėjau pasyviau. Man 27 metai ir dar Lietuvoje nesu dirbęs oficialaus darbo, mane net nupurto mintis, kad rektų kiekvieną dieną keltis, važiuoti į kažkokį darbą ir klausyti kitų nurodymų. Laisvė man yra viskas.

Dirbu savo mėgstama darbą, o iki tol dirbdavau - NEMĖGSTAMA ( nemėgstama ne dėl to kad nebuvo įdomus ) , ir tai mane slėgė, nors ir turėjau pakankamai neblogai apmokamą darbą, o ir darbo vietos visai įdomios būdavo :) Paskutinioji buvo radijo stotis, kurioje buvau laidų vedėjas, muzikos direktorius, reklamų kūrėjas, na žodžiu atsakingas buvau už tai kas vyksta studijoje, ir eterio metu.

 

Tačiau mane slėgdavo tas, kad už mane mažiau nutuokiantis žmonės, aiškindavo - kaip reikia daryti. Ir tiesiog atsibodo būti priklausomam nuo kitų malonės, o ir perspektyvų tobulėjimui buvusioje darbovietėje nelabai mačiau su tokiu kolektyvu. Kitaip tariant akys buvo plačius, bet deja tik mano vieno, nes kitiems rūpėjo visai kas kitką

 

. Todėl 2014 metais įregistravau ind. veiklą, ir iki šiol sėkmingai dirbu "ant savęs".

 

Žinoma visur savi pliusai, savi minusai. Kartais rutina žiauriai pradeda slėgti, tačiau tuom kuom dabar verčiuos - darbas įdomus, ir kas kažkelintas užsakymas priverčia žingsnis po žingsnio tobulint savo žinias, ir daryti tai ką darau profesionaliau :)

Minusai tokie - kad negali susiplanuoti atostogų, turi visada būti ant ryšio. Pinigai nėra baisiai dideli, bet pragyvenimui užtenka :)

Sekant minusas - pastebėjau, kad tapo vis sunkiau prisiversti padaryti taip pat greitai kaip ir anksčiau užsakymus - bet tai turbūt pasekmė to, kad neturėjau atostogų jokių 4 metus. Pailsėjus, manau viskas būtu ok :)

O gali pasidalinti mintimis kaip kilo tokia įdėją? Nuo ko pradėjai ir panašiai.

Pardavimuose būtent pats vystau kelias "chalturos" lygio pajamas, tačiau nieko rimto :)

išgyventi sunku būtų vien su šiais pinigais :)

LAUKIAMOS VISŲ NUOMONĖS GALITE RAŠYTI NET IR NEIGIAMAS REPLIKAS IR LIETĮ TULŽĮ :D

I. Dauguma žmonių dirba pinigams, o ne dėl pinigų. Tai įvyksta, kai nesugebama apskaičiuoti savo sukuriamos vertės ir gaunamų pajamų santykio. Pajamų pakanka savo poreikiams patenkinti, kurie kiekvieno skirtingi — nuo kasdieninio alaus iki automobilio ar kompiuterio tiuningo, arba kelionių po pasaulį. Geriausiu atveju iki pensijos mokama būsto paskola. Savotiška altruizmo forma, kai darbas patenkina tik minimalius poreikius — duona, žaidimai ir stogas virš galvos (banko nuosavybė). Tokiu atveju net neturi reikšmės, ką dirbti, nes kam sukti galvą dėl tokių smulkmenų...

II. Dalis, dirbanti dėl pinigų, tuos pinigus ir uždirba, t.y. uždirba tiek, kiek yra verti. Arba keičia darbus, kol pradeda uždirbti tiek, kiek yra verti. Nes šioje vietoje dažnai darbuotojo ir darbdavio nuomonės kažkodėl išsiskiria... Darbo pobūdis tokiu atveju svarbus tiek, kiek tai tiesiogiai susiję su uždarbiu ir kompetencijomis, nors visi žinome atvejų, kai galima suderinti mėgstamą veiklą ir solidžias pajamas.

III. Laisvės ištroškę piliečiai dirba ant savęs, dažniausiai yra užsiėmę mėgstama veikla, dirba kada nori, kiek nori ir tik nuo jų pačių išmonės priklauso jų pajamos. Verslininkų būna skirtingo dydžio ir skirtingais poreikiais motyvuotų, todėl jų pajamos būna labai įvairios. Vadovai mėgsta pinigus ir valdžią, darbuotojų — nelabai, ypač antros kategorijos.

IV. Na ir lieka dalis, kuriems žymiai svarbiau įdomi veikla, dinamiškas darbo stilius. Jie negali pakęsti rutinos, dažnai dirba bet ką ir už bet kiek, svarbiausia — įdomu, smagu, nenuobodu, malonu.

Aš priklausau ketvirtai kategorijai. Beveik 10 metų derinau nuobodų darbą su mėgstama veikla, nes tai leidžia darbo pozicija ir pobūdis. Bet galiausiai supratau, kad ta dalinė rutina vargina labiau, nei norėčiau ar anksčiau tikėjausi. Esu gabus įvairiose srityse ir nebijau iššūkių. Todėl planuoju pakeisti darbo pobūdį ir veikti tai, kas patinka. Juk gyvenam tik vieną kartą. O džiaugsmui sukurti visai nereikalingi maišai pinigų.

As 5 metai dirbu tik del pinigu. Daug geriau jauciuos savaitgali ir atostogauajnt (turiu mintyje fizine savijauta, nuotaika). Viskas keiciasi, kai reikia eiti i darba. Tobuleti nera kur , o mazama mieste ir darbo pasiula zymiai mazesne. Plius pazystamu posakiai " Tu durnas, kur tu tiek beuzdirbsi". Tai taip ir sedziu, svajodamas, kad kazkada viskas viskas pasikeis.

As 5 metai dirbu tik del pinigu. Daug geriau jauciuos savaitgali ir atostogauajnt (turiu mintyje fizine savijauta, nuotaika). Viskas keiciasi, kai reikia eiti i darba. Tobuleti nera kur , o mazama mieste ir darbo pasiula zymiai mazesne. Plius pazystamu posakiai " Tu durnas, kur tu tiek beuzdirbsi". Tai taip ir sedziu, svajodamas, kad kazkada viskas viskas pasikeis.

Identiška situacija :D

Grynai, suprantamas jausmas :)

As 5 metai dirbu tik del pinigu. Daug geriau jauciuos savaitgali ir atostogauajnt (turiu mintyje fizine savijauta, nuotaika). Viskas keiciasi, kai reikia eiti i darba. Tobuleti nera kur , o mazama mieste ir darbo pasiula zymiai mazesne. Plius pazystamu posakiai " Tu durnas, kur tu tiek beuzdirbsi". Tai taip ir sedziu, svajodamas, kad kazkada viskas viskas pasikeis.

Pradek keliauti, atpazink naujus zmones, sudomink juos savimi. Uz Juru Mariu daug kas nezino tos Lietuvos - o tai labai gerai!

Esu šiuo metu tokioje pačioje situacijoje kaip ir temos autorius. Manau visi prieina prie šito gyvenimo etapo, kai darbas neatrodo įdomus ir reikia pokyčių. Todėl visada žinojau, kad reikia turėti santaupų, kad tokioje situacijoje turėčiau pranašumą ir galėčiau ramia galva palikti darbą ir ieškoti kitos veiklos.

Šnekant dėl darbo, pabandyk pasiimti atostogų, gal per kelias savaites pasikeis nuomonė. Jei ne, išeik iš darbo ir ieškokis kitos veiklos. Priklauso, žinoma, nuo amžiaus ir įsipareigojimų. Reikia nagrinėti konkrečią situaciją.

O šiaip bendras patarimas, kuris užsienyje populiarus, tik lietuviai nelabai to daro, kitu atveju daugiau nei pusė pensininkų neverktų dėl pensijų dydžio. Susikurkit pasyvias pajamas (jau paminėjo kolega). Ar tai būtų verslas, ar tiesiog investavimas ilguoju laikotarpiu.

Mano planas susikurti tiek pasyvių pajamų, kad galėčiau išeiti į pensiją iki 40 metų ir užsiimti mėgstama veikla, negalvojant dėl darbo. Aukoti savo ribotą laiką darbdaviui, kurį darau turtingesnį, o pats materialiai ir morališkai į minusą einu, tiesiog atrodo kvaila.

Dirbu dėl stabilumo, kad nereiktų rūpintis PSD, VSD ir nebūti priklausomam stipriai nuo pinigų... na, ir tam, kad mažiau prie kompo sėdėčiau ir daugiau būčiau ore, gyvai pakontaktuočiau su žmonėmis. :) Pinigai nėra man svarbiausias faktorius - yra ir kiti, žymiai galingesni, įtakojantys gyvenimą... pinigais nuo vėžio, nuo mirties, nuo dvasinio degradavimo neatsipirksi... bandžiau karjeros galimybes, įgyti specialybę, bet aš po kurio laiko pavargstu, na, nereikia man to. :) Daug nereikalingo balasto atsiranda, rūpesčių... turiu kelis diplomus, IDV, bet viskas nusibosta. :) Versliukas beveik sustojo, samdomas darbas veža kol kas. Reik susigalvot sau naujų iššūkių, gyvenimas pats pasyviai nieko labai įkvepiančio nepasiūlo, susigalvoju sau veiklos ir ką nors mokytis - kad ir naujų kalbų... iššvaistyt gyvenimą vaikantis didesnių pinigų, vergaujant bankui dėl būsto, mašinos išsimokėjimo ir pan., man atrodo kvaila... susigalvoju sau konkrečius tikslus, kas man įdomu ir ko noriu pasiekti, ką įgyvendinti, o tradiciniai tikslai - namas, šeima, auto, pensija, ramus ir nuobodus komfortiškas gyvenimas senėjant prie televizoriaus ir kitų negyvų užsiėmimų - na, nešvaistysiu aš tam savo gyvenimo tikrai.

as dirbu ne del pinigu, bet noriu save realizuot.... vyras dirba del pinigu, bet jo darbas - jo hobis... tai cia vel kitaip...

as dirbu ne del pinigu, bet noriu save realizuot.... vyras dirba del pinigu, bet jo darbas - jo hobis... tai cia vel kitaip...

Amerikos kraste toks gyvenimo modelis yra tipine vidutines ir aukstesnes pajamas gaunancios seimos pavyzdys. Ir manau tai yra pakankamai ok. Lietuvoje taip gyvent sunkiai suvokiama butu

Identiška situacija :D

 

Grynai, suprantamas jausmas :)

Toks ###### jausmas :D

Toks ###### jausmas :D

Aisku to nereiktu daryti, bet paziuriu kaip kiti gyvena. Kas daugiau uzdirba, kas maziau, bet visi kazkaip juda i prieki, o as sedziu vienoje vietoje. Isidarbines zinojau, kad karjeros galimybiu nera, bet kai per 5 metus, net alga dorai nekyla, tai gaunasi visiskas uzstrigimas. Kazkas juk turi gereti gyvenime.

Mazais zingsneliais ir as bandau kurtis pasyvias pajamas, bet norisi ir pajamu cia ir dabar. Kazkokios megstamos veiklos is kurios galeciau uzdirbti arba neturiu, arba dar neatradau. Na aisku galima bandyti vaziuoti i kita miesta, bet atvirtai ne itin traukia.

Siaip labiausiai noretusi pakeisti savo pazystamu ir draugu rata, gal kiltu kazkokiu ideju, butu galima tobuleti visapusiskai. Bet zinai, kai gatveje kas 10 pazystamas, tai kaip pakeisti ta rata ?

Kartais tas uzstrigimas viename taske ziuriai ziauriai uzknisa.

Toks ###### jausmas :D

 

 

 

Aisku to nereiktu daryti, bet paziuriu kaip kiti gyvena. Kas daugiau uzdirba, kas maziau, bet visi kazkaip juda i prieki, o as sedziu vienoje vietoje. Isidarbines zinojau, kad karjeros galimybiu nera, bet kai per 5 metus, net alga dorai nekyla, tai gaunasi visiskas uzstrigimas. Kazkas juk turi gereti gyvenime.

Mazais zingsneliais ir as bandau kurtis pasyvias pajamas, bet norisi ir pajamu cia ir dabar. Kazkokios megstamos veiklos is kurios galeciau uzdirbti arba neturiu, arba dar neatradau. Na aisku galima bandyti vaziuoti i kita miesta, bet atvirtai ne itin traukia.

Siaip labiausiai noretusi pakeisti savo pazystamu ir draugu rata, gal kiltu kazkokiu ideju, butu galima tobuleti visapusiskai. Bet zinai, kai gatveje kas 10 pazystamas, tai kaip pakeisti ta rata ?

Kartais tas uzstrigimas viename taske ziuriai ziauriai uzknisa.

Klasika.Pas kaimyna zole zalesne,negana to jis dar ir daugiau uzdirba suskis..

Anekdotine situacija-

senukas 80metu,nuvaro pas daktara,sako,man nesigauna3 kart i diena,daktaras sako,o tokiam amziuj ir neturetu.

Senuks sako,o kaimynui tai gaunas net 4kartai

Daktaras-tai ir jus sakykit kad jum gaunasi..

Nesuk kiausu,jei neina uzdirbti milijono per menesi,tai turbut nesi vertas.Gyvenk,stenkis.bandyk tobuleti,jei ir tada netapsi milijardierius,tada turbut tau nelemta:)

Klasika.Pas kaimyna zole zalesne,negana to jis dar ir daugiau uzdirba suskis..

Anekdotine situacija-

senukas 80metu,nuvaro pas daktara,sako,man nesigauna3 kart i diena,daktaras sako,o tokiam amziuj ir neturetu.

Senuks sako,o kaimynui tai gaunas net 4kartai

Daktaras-tai ir jus sakykit kad jum gaunasi..

Nesuk kiausu,jei neina uzdirbti milijono per menesi,tai turbut nesi vertas.Gyvenk,stenkis.bandyk tobuleti,jei ir tada netapsi milijardierius,tada turbut tau nelemta:)

Cia kalba ne vien apie pinigus eina, o aplamai apie gyvenimo kokybe (Veikla,draugi, pomegiai ir pan.)

Cia kalba ne vien apie pinigus eina, o aplamai apie gyvenimo kokybe (Veikla,draugi, pomegiai ir pan.)

Tai keisk iš esmės gyvenimą jeigu nesi laimingas, pakeisk draugus, gyvenamą vietą, darbą, mokykis, kurk, eik, tobulėk, dabar tik verksmai, kaip pas kitus gerai, o pas mane va lievai, daryt išvadas ir pokyčius gyvenime reikia.

Taip, dirbu dėl pinigų, ir taip man patinka mano darbas. :)

Mano darbas pusiau techninis pusiau kūrybinis (žaidimų kūrimas), tai vien dėl pinigų jo daryti nelabai pavyktų. Prisideda saviraiška, kiekvienas projektas turi kažką naujo ir yra geresnis (tikiuos) už anksčiau kurtą. Tai pats darbas labai patinka ir jau nelabai įsivaizduoju save darantį kažką kitą. Tik su pinigais šitoj srity yra sunkiau, nes labai daug įtakos turi sėkmė, bet, tikiuos, kad per artimiausius kelis metus viskas įsivažiuos pakankamai, kad galėčiau dirbt vien dėl smagumo ir drąsiau eksperimentuot :)

Toks ###### jausmas :D

 

 

 

Aisku to nereiktu daryti, bet paziuriu kaip kiti gyvena. Kas daugiau uzdirba, kas maziau, bet visi kazkaip juda i prieki, o as sedziu vienoje vietoje. Isidarbines zinojau, kad karjeros galimybiu nera, bet kai per 5 metus, net alga dorai nekyla, tai gaunasi visiskas uzstrigimas. Kazkas juk turi gereti gyvenime.

Mazais zingsneliais ir as bandau kurtis pasyvias pajamas, bet norisi ir pajamu cia ir dabar. Kazkokios megstamos veiklos is kurios galeciau uzdirbti arba neturiu, arba dar neatradau. Na aisku galima bandyti vaziuoti i kita miesta, bet atvirtai ne itin traukia.

Siaip labiausiai noretusi pakeisti savo pazystamu ir draugu rata, gal kiltu kazkokiu ideju, butu galima tobuleti visapusiskai. Bet zinai, kai gatveje kas 10 pazystamas, tai kaip pakeisti ta rata ?

Kartais tas uzstrigimas viename taske ziuriai ziauriai uzknisa.

Na tai įsivaizduok valandėlei, kad tie galimi nauji pažįstami ir draugai - čia, Uždarbyje... kaip tu mums pristatai save, kokius klausimus užduodi, kaip reaguoji į atsakymus, kaip rašai apie save - ar pozityviai, ar negatyviai - visa tai turi didelę reikšmę... manai, kad kur HUB'uose, parodose, renginiuose bus kitaip? Na, ten gali būti daugiau pozityvumo, kūrybiškumo, bet jei tu lauksi daugiau to kūrybiškumo ir pozityvumo iš kitų, o ne pats juos generuosi, tai neilgai tas pakilimas tęsis... jei būsi besiskundžiantis ir negatyvus žmogus, tai greit liksi vienas arba su tokiais, kurių nuotaikos panašios į tavo... belieka tik susėsti ant suolelio arba delfi komentaruose, skųstis nenusisekusiu gyvenimu ir keikti valdžią,,, :)