Finansai šeimoje

Nu jo, tarnaut ir gyvent tik del antros puses. Taip mastant tiesus kelias i nusigyvenima. Jeigu tu taip gyveni ir garbini savo zmona/panele , tai neduok dieve paliks tave, nebezinosi ka veikt gyvenime.

Su tokiu poziuriu, kad pernelyg neprisiristi, nes gali palikt tai cia ne santykiai o paaugliu zaidimai.

Taip ir nugyvena kiti gyvenima, nesuprate nei kas yra normali seima, kas yra normalus pinigai, kas yra normali fizine ir psichine sveikata, kas yra isviso normalus gyvenimas, nes viska dare po truputuka, perdaug nerizikuodami :D

Gyvenk pilnaverti gyvenima, o ne rinkis kompromisus.

Jeigu santykiai, tai tikri santykiai. Arba isviso megaujiesi laisve. Puikus pasirinkimas kaikuriems.

Jeigu dirbi tai uzdirbi, o ne smaukausi kokiam "darbelyje" uz centus.

Jeigu esi girtuoklis arba narkomanas tai ir vartok sau isdidus, atsipalaidaves, padejes ant visko. O ne slepkis kaip nuopisa. Arba isviso nebevartok.

Jeigu vogt tai milijona.

Zodziu gyvenk ;)

Kaip tik buvo tokia tema kalbeta su mano "drauge", tai jos pozicija, kad apie 80% pelno turi atitekti jai, dar anksciau, kad visai 100%. As pasakiau savo nuomone apie tai neviniojes i vata, tai nuo to laiko nebendravom (jau gera savaite). :D

Taip, pinigais reikia dalintis bet kai abu partneriai turi bendrus planus, o ne kiekvienas savo kampe krapstosi.

O tokios merginos pasiruošusios "atidirbti" savo "pelną"? :)

Kam koks susitarimas tinka, taip ir puiku:) svarbu, kad abiems pusėms susitarimas tiktų.

Mes sumetėm atlyginimus po santuokos į bendrą katilą. Aš uždirbu normaliai, bet vyras uždirba reikšmingai daugiau, dabar apie 3 kartus daugiau, tiksliau, jam alga reikšmingai pradėjo augti santuokos metu ir tada prasidėjo sunkumai. Pradžioje buvome išsiskyrę tam tikrą sumą kiekvienam "no regrets", kad belekokią nesąmonę perkam ir neturim teisės net komentuot, bet kažkaip po to nebeliko šito poreikio. Šiaip visus pirkinius didesnius pasitariam. Finansus valdom, turim visokių planų. O sunkumai tokie, kad vyras tikisi, kad realiai namuose jam reiktų nieko nedaryti, nors mano darbas irgi ne administratorės (su visa pagarba administratorėms). Vienais kartais sako, kad didžiuojasi, kad žmona kritiškai mąsto, gali patarti, yra kompetencijos ir t.t., kitais atvejais sako, kad galiu mesti tą darbą ir vaikus augint.

Draugų porose labai populiaru 50/50 ir būtent iš merginų pusės, išlaikant savo tam tikrą "aš nieko neskolinga" ir savarankiškumą. Bet manau, kad čia mažuma.