Anxiety + depression = nematoma pandemija

Šios Koronos pandemijos laikotarpiu atrodo niekas kitas neegzistuoja tik tai virusas. Bet tuo pačiu man tai sukirbino jau senai norėtą apkalbėti dalyką.

Visi dievagojasi, kiek potencialiai gali mirti žmonių nuo šito Koronos viruso ir kaip tai yra žiauru ir t.t. Visi kalba apie tai, nes šis virusas yra matomas ir visi apie jį KALBA. Bet tada supranti kaip beveik visiškai dėmesio nesusilaukia nematomos pandemijos tokios kaip depresija ir anxiety. Paprasta priežastis - juk daugeliu atveju tai yra nematoma (tau į galvą niekas neįlys ir tavo minčių neperskaitys) ir dar svarbesnė priežastis - daugumai po.hui.

Kai tu važiuoju dviračiu gatve, nukrenti ir susilaužai koją, garantuotai bent vienas žmogus pribėgs ir tau iškvies medicinos pagalbą, nes tavo problema yra MATOMA. Daugeliu depresijos ir anxiety atveju tai nėra matoma ir jeigu net tu kam nors pasakai, kad man nėra nuotaikos ir galimai kenčiu nuo depresijos tau atkerta: "Nu ką tu čia išsigalvoji nesąmones, įpisk alaus ir bus gerai viskas."

Kiekvienais metais, pasak Pasaulio Sveikatos Organizacijos, nusižudo apie 800 tūkstančių žmonių dėl depresijos ir anxiety problemų. Bet apie tai beveik niekas nekalba. Nuo Koronos viruso dabar yra mirę apie 44 tūkstančius žmonių ir visi dievagojasi vaje vaje kaip žmonės miršta.

Depresija ir anxiety (ne nuo Koronos atsiradusi, o buvusi iki jos) tiesiog šluote šluoja dauguma jaunesnio amžiaus žmoniu (18-35m.). Tai yra šiuolaikinės kapitalistinės ir egoistinės visuomenės produktas. Kuo tolyn, tuo bus blogyn, bet labai tikėtina, kad niekas nekreips per didelio dėmesio ir toliau, nes tai nėra matoma daugeliu atveju ir daugeliu atveju niekam neįdomu, svarbiausia make money.

Turbūt vienas geriausių video, kokį esu žiūrėjęs depresijos ir anxiety tema.

https://www.youtube.com/watch?v=MB5IX-np5fE

Ar įmanoma sustabdyti šią nematomą pandemiją?

Neimanoma, nes tai yra dabartinio musu gyvenimo ritmo dalis. Dazniausiai visi tai slepia, bent iki tol kol gali. Atrodo zmogus sypsosi, kelia nuotraukas i socialinius tinklus, o viduje jis mirsta :)

Kazkur rase, kad sita saviizoliacija jei truktu 6 ar 8 savaites daugumai labai rimti dalykai prasidetu.

Ziurint fb, tai jo:)

Tai kaina, kurią mokam už pažangų gyvenimą. Pažįstu žmonių, kurie vartoja vaistus nuo depresijos, sakė padeda jaustis "normaliai", kol vartoji. Mano nuomone, depresijos, nerimo sutrikimų problema su laiku augs ir augs, kol žmonės iš vis pradės bijoti vieni kitų ir gyvens užsidarę namuose be asmeninio ryšio su kitais.

Čia man vienam atrodo tema kurstanti baimę? :D :D

Man tai tos depresijos atrodo yra iš per gero gyvenimo, kai nieko jame nebe vyksta, jokių pokyčių ir žmonės įvaro sau visokių nesąmonių, kad pakeistų jų nuobodų gyvenimą.

Jau seniau buvo sakoma, kad XXI a. liga yra depresija. Ją daug kas patiria, patyrė ir patirs. Kai kurie pasitraukia iš gyvenimo, kiti išgyvena, treti laikosi, kol pumpuojasi vaistus ir t.t. Visų situacijos kitokios.

Didžiausią įtaką depresijai daro paprasčiausi dalykai - socialiniai tinklai ir pernelyg geras gyvenimo lygis. Jei reikėtų kiekvieną dieną galvoti, ką pasidėti vakarienei ant stalo, dauguma žmonių koncentruotųsi būtent į išlikimą (aišku, daugumai šiuolaikinių mėmių tai būtų neįmanoma) ir, kaip ir praeityje, ta depresija nebūtų tokia ryški arba išvis būtų rečiau pastebima. Kiekvienas žmogus ieško savirealizacijos, tikslo. Išlikimo sąlygomis ta savirealizacija ir tikslu būna būtent išlikimas - todėl žmonėms dažnai pakanka tik to.

Tačiau kadangi gyvename tokiais nuostabiais laikais, tai žmonių koncentracijasi yra į šiems laikams būdingus dalykus, o visą tai paaštrina ir itin stipriai hiperbolizuoja socialiniai tinklai. Praktiškai kiekvienam atrodo, kad reikia uždirbti daug pinigų, turėti gražų namą, gražią moterį (depresija dažniau pasitaiko vyrams nei moterims), nuolatos keliauti, būti geros sportinės formos ir t.t. Sąrašas be galo. Tai ir sukelia depresiją. Kai tu matai, kad gyveni vieno kambario bute, neturėsi mis pasaulis, nevairuosi naujo BMW ir kažin ar varysi į Karibų kruizą, dažnai galvoji, kad esi blogesnis. Čia problema dažnam žmogui.

Protingi supranta, kad ne šitie dalykai yra esminiai ir jie toli gražu negarantuoja laimės (daugybė žinomų žmonių kenčia nuo depresijos), tačiau ir jiems vis tiek sunku priimti pasaulį tokį, koks jis yra.

Žiūrint giliau, depresija nebūtinai yra liga. Depresija gali būti tiesiog nenorėjimas priimti pasaulio tokio koks jis yra - kai tau atrodo, kad toks pasaulis, koks yra šiuo metu, nėra vertas pastangų. Žinoma, kiekviena situacija skirtinga ir depresija aplamai yra problema, tačiau dabartinėmis sąlygomis ji niekaip nėra išsprendžiama. Žmonių prifarširavimas vaistais nėra sprendimas.

Gerai tokiu atveju virusiukas, tai bent padės įsivertinti ar tikra depresija ar iš mados

Nes ko kas nepadaro, tai depresija ir lyg ranka nubraukia visas pastangas ar galimybes

O yra tokiu kuriems yra depresija, bet nezino, jog jiem depresija ? Nes nezino, kas ta depresija ? :D

Pritariu nuomonei, kad depresija atsiranda iš monotiniškumo, beprasmiškai leidžiamo laiko ir panašiai. Žmonės turi priversti save užsiimti socialine veikla, bendrauti su žmonėmis gyvai. Surasti kitos veiklos negu tik darbas-namai-darbas

Pritariu nuomonei, kad depresija atsiranda iš monotiniškumo, beprasmiškai leidžiamo laiko ir panašiai. Žmonės turi priversti save užsiimti socialine veikla, bendrauti su žmonėmis gyvai. Surasti kitos veiklos negu tik darbas-namai-darbas

Nemanau, kad monotonija yra tas vienintelis faktorius. Žudosi ir tikrai gerai, įdomiai gyvenantys žmonės. Iš paskutinių man įsiminusių tai toks vienas žinomesnis snowboarderis. Gyveno iš savo pomėgio, ledinė pana, visose nuotraukose toks kreizi ir linksmas, o per šias kalėdas būdamas 25-erių nusižudė.

Man įdomu ar yra kokia koreliacija tarp savižudybių ir turimų finansų?

Nemanau, kad monotonija yra tas vienintelis faktorius. Žudosi ir tikrai gerai, įdomiai gyvenantys žmonės. Iš paskutinių man įsiminusių tai toks vienas žinomesnis snowboarderis. Gyveno iš savo pomėgio, ledinė pana, visose nuotraukose toks kreizi ir linksmas, o per šias kalėdas būdamas 25-erių nusižudė.

 

Man įdomu ar yra kokia koreliacija tarp savižudybių ir turimų finansų?

Lietuviškas pavyzdys - Šapranauskas. Ką jis darė, ir ką veikė, pasakoti nereikia, greičiausiai iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad jis gyveno puikų gyvenimą, bet va nutiko kaip nutiko

Taip nutinka, kai prastą nuotaiką ar nelaimingą dieną bandoma "gydyti" narkotikais ir alkoholiu. Tuo momentu atrodo viskas dzin ir gerai, bet paskui krenti į tokią emocinę duobę, kad sugrįžt į pradinę būseną reikia kelių blaivybės dienų. Čia nebūtinai apie depresuotus žmones, o apskritai. O jei tai daro psichologiškai silpnesnis žmogus - poveikis sustiprėja ir vis smarkiau atakuoja suicidinės mintys.

Dalis ligos atvejų tikrai mados reikalas, per daug gerai gyvenam šiuo metu, užaugo labai daug "snaigių".

 

Man įdomu ar yra kokia koreliacija tarp savižudybių ir turimų finansų?

Manau yra, gal ne tiek pinigų, o lengvo gyvenimo, kai kažkas kitam vis ne kasdienybė, pasirodo neįveikiamas sunkumas.. Dar visokių pagalbinių priemonių fake sėkmės pojūčio suteikimo ir susidūrimo su realia nauda ar situacija

Mato aplinkiniai tai, bet bandant kažką bendrauti, pasiūlyti veiklos būna juodai atkertama iš tų žmonių, realiai, tekę susidurti, tai nuovokos, adekvatumo jiems tikrai trūksta. Nors pagal aprašus tokie užadaresni žmonės yra "giliau žvelgiantys", nemėgstantys paviršutiniškimu, tai kaip ir turėtų matyti normalius ketinimus, bet realiai ten makaulės užsiblokavę ir nenori matyti, daryti..

Man dar atorodo, kad problema yra ir informacijos pasiekiamumas, per didelė savitaiga, žmonės skaito, primeta sau visokius asmeninių tipus, introvertai/ekstravertai, dar psichiniu sutrikimų aprašymų punktus sau primeta, žodžiu, tiesiog leidžias marazmus į galvas ir turi po to .

Čia vos ne koks trendas gaunasi, tokia žmogaus būsena, kai visada gali susiversti kaltę ant kažko, bet ne ant savęs.

Mato aplinkiniai tai, bet bandant kažką bendrauti, pasiūlyti veiklos būna juodai atkertama iš tų žmonių, realiai, tekę susidurti, tai nuovokos, adekvatumo jiems tikrai trūksta. Nors pagal aprašus tokie užadaresni žmonės yra "giliau žvelgiantys", nemėgstantys paviršutiniškimu, tai kaip ir turėtų matyti normalius ketinimus, bet realiai ten makaulės užsiblokavę ir nenori matyti, daryti..

 

 

Man dar atorodo, kad problema yra ir informacijos pasiekiamumas, per didelė savitaiga, žmonės skaito, primeta sau visokius asmeninių tipus, introvertai/ekstravertai, dar psichiniu sutrikimų aprašymų punktus sau primeta, žodžiu, tiesiog leidžias marazmus į galvas ir turi po to .

 

Čia vos ne koks trendas gaunasi, tokia žmogaus būsena, kai visada gali susiversti kaltę ant kažko, bet ne ant savęs.

Čia šita nuomonė, kad depresija madinga yra populiari ir iš dalies tiesa, nes lengviausia savo tingėjimą stengtis dėl savęs pateisinti depresija. Bet yra žmonių, kurie rimtai serga ir priežaščių depresijos yra labai daug, manau kvaila sakyti, kad žmonės, kurie buvo išprievartauti, mušami ir pan. išsigalvoja savo depresiją.

Mato aplinkiniai tai, bet bandant kažką bendrauti, pasiūlyti veiklos būna juodai atkertama iš tų žmonių, realiai, tekę susidurti, tai nuovokos, adekvatumo jiems tikrai trūksta. Nors pagal aprašus tokie užadaresni žmonės yra "giliau žvelgiantys", nemėgstantys paviršutiniškimu, tai kaip ir turėtų matyti normalius ketinimus, bet realiai ten makaulės užsiblokavę ir nenori matyti, daryti..

 

 

Man dar atorodo, kad problema yra ir informacijos pasiekiamumas, per didelė savitaiga, žmonės skaito, primeta sau visokius asmeninių tipus, introvertai/ekstravertai, dar psichiniu sutrikimų aprašymų punktus sau primeta, žodžiu, tiesiog leidžias marazmus į galvas ir turi po to .

 

Čia vos ne koks trendas gaunasi, tokia žmogaus būsena, kai visada gali susiversti kaltę ant kažko, bet ne ant savęs.

Bet tai cia ir yra esme, kad kai tau depresija ar nerimas ar abu tai tu nieko nenori daryti, nes tave ir smegenys ir kunas apleidzia.

Kai tu depresuotas, tu nieko nenori daryti, bet tik darant kazkas gali keistis (arba ne, negarantuoja tas darymas irgi visko). Ir cia gaunasi uzburtas ratas.

Kad pasikeltum nuotaika, turi eiti i gryna ora ir sportuoti, bet kai tau depresija tau smegenys signalizuoja, kad tu negali eiti i lauka ir sportuoti. Del to antidepresantai israsti, nes jie tau dirbtinai pakelia teigiama busena ir tada gali kazka daryti, bet siuolaikine visuomene tave vel grazins i ta pati depresijos taska, nes ji yra toksiska.

Man tas video patiko is vienos puses, nes ten paaiskina, kodel tiek daug depresuotu, bet is kitos puses tas argumentas, kad daugiau tarp zmoniu reikia buti yra labai vienpusiskas. Jeigu nepritampi prie daugumos zmoniu, hobiu neturi, kokius dauguma turi, ka tada? Ir cia vel tas faktas, kad tu turi but nedepresuotas, kad kazkur eitum ir kazka darytum, nes bandyti kazka daryti bunant depresuotu realiai tas pats, kas bandyti vaikscioti bunant invalido vezimelyje.

.

Oho, net daugiau negu puse balsavusiu.

Ar gali tai butu tiesa?

Juk jei daugiau nei puse populiacijos turetu ta priglema, visuomenei nebutu px kaip tu sakai.

Nes px buna kai kazkokia problema yra mazumos.

Oho, net daugiau negu puse balsavusiu.

Ar gali tai butu tiesa?

 

Juk jei daugiau nei puse populiacijos turetu ta priglema, visuomenei nebutu px kaip tu sakai.

 

Nes px buna kai kazkokia problema yra mazumos.

Kad ši problema yra turbūt būdingesnė labiau išsilavinusiems, todėl nenuostabu, kad, pvz., šiame forume, kuriame lankosi daugybė protingų žmonių, patiria visokius išgyvenimus.

Oho, net daugiau negu puse balsavusiu.

Ar gali tai butu tiesa?

 

Juk jei daugiau nei puse populiacijos turetu ta priglema, visuomenei nebutu px kaip tu sakai.

 

Nes px buna kai kazkokia problema yra mazumos.

Daugiau nei puse populiacijos turi priklausomybe nuo ismaniuju telefonu, bet visuomei vistiek px. Kodel? Nes ismanieje telefonai nesa bapkes.

Tai bent puse populiacijos garantuotai turi ar yra tureje depresija ir anxiety (tos statistikos neparodo tikro skaiciaus, nes ten tik tam tikras sample size imamas, o ne visa populiacija). Kas domisi psichologija, psichoterapija tai gali is karto zenklus pastebeti is kuno kalbos, visu veiksmu ir t.t. Bet dauguma nepastebi, nes: 1) Neturi jokio supratimo kaip zmoniu psichologija veikia 2) Visiem px kaip kitas jauciasi. Eiliniui zmogeliui (neturinciam ziniu ir supratimo apie tai) daugeliu atveju yra nematoma ir tavim niekas netiki. Kai susilauzai koja arba tave sudauzo gatvej visi tiki, nes tai yra akivaizdu ir matoma.

O kai tavo suprasteja rezultatai darbe arba moksluose pavyzdziui, tai dauguma isvadina tinginiu, lepuneliu ar dar kokiu s visiskai neisigilindami i emocinius reikalus, kas tavo galvoj dedasi. O px labai daug kam, nes dabar didzioji dauguma yra savanaudziai egoistai ir nera kam issipasakoti tokiu dalyku.

Siuolaikinej visuomenej tureti psichologiniu problemu yra matoma kaip silpnybe, nes siuolaikineje visuomeneje nera vertinamos zmogiskos emocines vertybes. Zmogus siuolaikineje visuomeneje yra vertinamas kaip masinos maza dalele, kuri ikista i masinos visa sistema. Ta masinos dalele (zmogus) pradejo streikuoti ir neveikia pilnu pajegumu? Ismetam ta dali (zmogu) ir pakeiciam ja nauja.

Kaip varztu ir stumokliu neklausia ar jums viskas gerai, taip ir zmogaus dabar beveik niekas neklausia ar tau viskas gerai. Svarbu dirbi ir bapkes darai. Jeigu ir paklausia tai is reikalo, nes toks socialinis kodeksas, kai su kazkuo kalbiesi. "Sveikas, nu kaip tu (px man visiskai is tikro, as snekedamas galvoju ka siandien vakare veiksiu)?"

Ar gauni SMS is savo klasioko su kuriuo tam paciam suole sedejei pries 12-15 metu?

Siuolaikineje visuomeneje bet koks nukrypimas nuo vaizudojamo sekmingo gyvenimo nera toleruojamas. O vartotojiska visuomene manyciau tikrai tik pagreitina visas psichologines bedas.

Depresija tai man tikrai negresia. Bet anxiety ir to pasekoje panikos atakas - esu uzsidirbes.

As pats buvau labai skeptisksa tokiu dalyku atzvilgiu kol paciam nenutiko. ir dabar pilnai suprantu kol sitas reikalas gali siugriauti ir deja sugriauna daugelio zmoniu gyvenimus.

As visai nenustebes ir del balsavimo rezultatu. Tiesiog daugelis apie tokius dalykus linke nutyleti. O be reikalo. Labai daug zmoniu turi panasiu bedu tik skiriasi kiek stipriai. As nebijau uzsiminti jog esu turejos tokiu problemu ir kas idomiausia jog po to vienas kitas pilietis ateina noredamas pasisneketi nes ir jis pats turi tokiu bedu. Zmogui tampa tikrai lengviau zinant jog jis ne vienas toks. Taipogi gali bandyti pasidalinti savo patirtimi (nors ji dazniausiai neveiks kitiems), bet zmonems vis tiek kazkoks vilties krislelis atsiranda.

Daugiau nei puse populiacijos turi priklausomybe nuo ismaniuju telefonu, bet visuomei vistiek px. Kodel? Nes ismanieje telefonai nesa bapkes.

 

Tai bent puse populiacijos garantuotai turi ar yra tureje depresija ir anxiety (tos statistikos neparodo tikro skaiciaus, nes ten tik tam tikras sample size imamas, o ne visa populiacija). Kas domisi psichologija, psichoterapija tai gali is karto zenklus pastebeti is kuno kalbos, visu veiksmu ir t.t. Bet dauguma nepastebi, nes: 1) Neturi jokio supratimo kaip zmoniu psichologija veikia 2) Visiem px kaip kitas jauciasi. Eiliniui zmogeliui (neturinciam ziniu ir supratimo apie tai) daugeliu atveju yra nematoma ir tavim niekas netiki. Kai susilauzai koja arba tave sudauzo gatvej visi tiki, nes tai yra akivaizdu ir matoma.

Tai kazkaip neteisingai palyginai, telefonai px, nes nesa pinigus. Suprantu.

O depresija nenesa pinigu, tai kodel px?

Bet koks blogas dalykas, kuri patitia puse populiacijos yra yikrai ne px, nes tiesiog per didele kritine mase su tui susiduria.

Px gali but kai tik mazuma susiduria ir nesusidaro susirupinusios kritines mases.

Kalbant apie tuos akivaizdzius zenklus, kad kaxkas depresijoje, pasidalink jais.

Sakyčiau jog klausimas blogai suformuluotas, tūrėtų būti daugiau atsakymų, nes yra manau žmonių kaip aš kuriem teko susidurti su depresija tačiau it is long time gone. :D

--->

Ar esate turėję ir/ar vis dar turite depresijos ir anxiety problemų?

Ats: Taip / Ne.

-------------------------------------------------------------------

Mano atveju esu patyręs depresiją tačiau dabar jau kokius 3-4 metus nieko panašaus nesu patyręs ir galiu plačiai apie tai papsakoti.

Visų pirmą tai yra nesamone ir tai kylą iš įvairių psichologinių problemų, kai esi silpnas ir esi labai viską imantis į galvą.

My story: Vidurinėje mokykloje sutariau su visais gerai, tačiau kaip ir daugumą leisdavau daug laiko prie pc. Mažai būdavau lauke. Draugų kaip ir būdavo įvairių klasiokų ir pnš. Kiek pamenu man tie visokie liūdesiai, nepaiškinamas skausmas kurį jauti būdamas liūdnas gal prasidėjo nuo kokių 15 metų. Truko iki 19 /20 metų. Per tą laikotarpį įvyko labai daug įvairių dalykų. Labiausiai gal viskas pasikeitė kai perėjau į gimnaziją. Buvau naujas žmogus klasėje. Priešingai nei vidurinėje mokykloje, nelabai sutariau su klase. Buvo ir patyčių, bet tiesiog visus įgnorinau ir sakau velniop juos visus. Tada 11 klasei buvo didžiulė įvairovė/ srautinės paskaitos tarp daugelio skirtingų klasių. Susiradau naujų pažystamų. Nebebuvau vienas. Dar vat per tą laikotarpi nesisekė su merginomis. :D Todėl dažniau liūdėdavau. Rimtai guli naktį ir jautiesi liudnas, galvoji koks tu esi lievas ir nenori gyventi, būdavo net ašaros pradėdavo kristi ir galvoji kaip čia geriau numirus. Tada pradedi galvoti jog tavo skausmas niekur nedings jeigu pasitrauksi dabar, vietoi to kad liuždiu dabar, liūdės mano artimieji. Taip ir pragyvenau visą tą laikotarpį. Turėjau tada GAP year. Realiai vėl buvo nauja pradžia tik šį kartą viskas buvo įdomiau. Pats visur turėjau eiti. Pats susipažindavau / užkalbindavau žmones. Tiesiog prasilaužiau. Aišku būdavo dar tų liudnų dienų. Bet jaučiausi kaip atvertęs naują lapą. Bet kas labiausiai man padėjo tai kai pradėjau skaityti knygas, žiūrėti daug pasiekusių žmonių kalbas. O mano ta depresija ir ta vadinama "anxiety" visiškai nužudė knyga "Happiness Advantage". Knygoje akcentuojama viena mintis - tu pats nusprendi būti liudnam ar laimingam. Dėl ko visiškai sutinku. Kai visada krauni pats ant savęs koks tu esi lievas / ar neturi merginos ar jeigu net kiti tyčiojasi, ar dar kazkas nesiseka gyvenime kaltini tik save. Bet tai lievas mastymas.

Pats žmogus kaltas dėl savo mastymo klaidingo, tai kaip gali kiti padėti depresuotiems žmonėms kurie patys nenori jokiu pokyčiu. O tie pasakymai, kad kažką suvartoji tabletę ar dar kažką yra bullshit. Čia tas pats lyg turėtum acne ir nuolat teptum kažką ant veido kas sumažintu acne. Aknės berimai sumažėtų tačiau vidinės problemos neišspręstų. Tai su depresija ir anxiety irgi. Gali vartoti ką nori. Bet turi vidui kažką keisti kad pasijustum geriau. :)

Teko bendrauti su vienu žmogumi, kuris visas savo socialines problemas nurašydavo taip -> man anxiety (žodis į žodį taip sakydavo). O aš jam atgal atkirsdavau, ar tu koks gydytojas kad pats sau etiketes prisiklijuoji. :) Tiesiog ši temą apie nieką. :)

...

Čia ne depresija.

O didžiausia klaida mąstyti, kad depresija kyla tik silpniems žmonėms.