programuotojo atlygis

sveiki, kokie Jusu standartai dirbant backend arba full stack developeriais ? turint 2+ metu patirties.

ka sakot kai potencialus darbdavys klausia kokio atlyginimo noretumet? ar sakot ar laukiat pirmiausia pasiulymo is imones? manau tai labai daznai girdimas klausimas, tad butu idomu, kaip derates del atlyginimo, ar issiduodat keik gaudavot ar pan?

As kaip darbdavys pasakysiu taip, kad apsimoketu tave darbinti, turi generuoti 2x vertes negu kainuoja tavo darbo vieta pries mokescius. Aisku, darbdavio pareiga, duoti pakankamai darbo, kad tavo potenciala pilnai panaudoti.

Tai labai priklauso nuo tavo pajegumu ir nuo darbdavio galimybiu tave uzpildyti.

Is esmes, as kai darbinu pasiulau starte mazesne alga, bet sutariu, kad uz 1-2 menesiu, perskaiciuojam. Nes per tiek laiko pasimato, kiek value pavyksta sugeneruoti bendromis jegomis ir ar konkreciame darbe prarandama daug laiko del patirties trukumo.

Edit: kita padetis, kai jau esi dirbes pries tai kazkur, tada jau pats jauti kiek tu tos vertes kaip darbuotojas gali sugeneruoti, tada biski lengviau ir del algos deretis.

sveiki, kokie Jusu standartai dirbant backend arba full stack developeriais ? turint 2+ metu patirties.

ka sakot kai potencialus darbdavys klausia kokio atlyginimo noretumet? ar sakot ar laukiat pirmiausia pasiulymo is imones? manau tai labai daznai girdimas klausimas, tad butu idomu, kaip derates del atlyginimo, ar issiduodat keik gaudavot ar pan?

O koks skirtumas, kiek kur gaudavai? Skirtingos įmonės, skirtingos sritys, skirtingos šalys galiausiai, tai ir atlyginimai skirtingi.

Lietuvoj darbinantis gali norėti vienos sumos, o kur nors užsieny contractinant gauti gerokai didesnę. Niekam iš esmės nebus įdomu, kiek tu kažkur gaudavai - svarbiausia, ką moki ir ar gali surasti tiek sau, tiek darbdaviui tinkantį variantą. Jei darbdavys tau diktuoja sąlygas, vadinasi, pats nesi tikras, kiek esi vertas (turbūt galvoji 'o jei norėtų pasiūlyti daugiau nei planavau?'). Tu, kaip ieškantis darbo, tikriausiai nori kuo daugiau uždirbti, o darbdaviai taip pat nori uždirbti ir tiesiog žiūri sau geresnio varianto.

Čia nėra kažkokios meistriškos strategijos. Svarbu, kaip sugebi pats pateikti save ir agumentuoti, kodėl turi gauti tam tikrą sumą. Niekas neatbėgs ir nesakys, koks tu fainas, imk pinigų maišą (nebent jau būtum užsirekomendavęs). :)

Dažnas patarimas derintis dėl atlyginimo – nesakyt skaičiaus pirmam, o laukti pasiūlymo iš darbdavio. Va, gal kiek negatyvus, bet visai neblogas straipsnis apie derybas:

For example, if your previous salary was set during the dot-com bubble and you are negotiating after the bubble popped, you might mention it to anchor your price higher such that the step down will be less severe than it would be if you engaged in free negotiations unencumbered by the bubbilicious history. Does this sound vaguely disreputable to you? Good. This vaguely disreputable abuse of history is what every employer asking for salary history, salary range, or desired salary is doing. They are all using your previous anomalously low salary — a salary which did not reflect your true market worth, because you were young or inexperienced or unskilled at negotiation or working at a different firm or in another line of work entirely — to justify paying you an anomalously low salary in the future.

 

Never give a number.

Pasakydamas savo atlyginimą iš esmės parodai savo kortas. Ir tada darbdavys turi pasirinkimą: arba bandyti sūlyti kiek, jo manymu, esi vertas, arba paimti praeitą atlyginimą ir pridėt keletą procentų, daugmaž tiek, kad būtum suinteresuotas pakeisti darbą.

Šitai taisyklei yra išimčių: jei jau dabar gauni labai gerą atlyginimą, tai galimai dar prieš pradedant interviu procesą būtų naudinga išsiaiškinti, kokie atlyginimo rėžiai. Bet čia jau labiau laiko taupymas, kad netektų sugaišti daug laiko ir tada išsiaiškinti, kad siūlomas atlyginimas visai ne į temą. Vėlgi, galima būtų bandyti tai padaryti neatskleidžiant dabartinio atlyginimo, bet kartais paprasčiausia pasakyti, kad "be X € neverta nė pradėti kalbų".

aciu uz nuomones, atsakant i keleta repliku - del savo vertes as neabejoju, puikiai zinau kiek esu vertas ir ka generuoju arba ne, tiesiog mane labai erzina tokie potencialus darbdaviai, kurie pirmiausia klausia kiek noretum arba kiek gaudavai anksciau, realiai jie zino rinka ir tokie ju klausimai kaip ir neigiamai nuteikia, nes turetu moketi pagal jau pozicijai numatytus rezius, o ne pagal tai kiek asmuo gaudavo arba negaudavo... pritarciau paskutiniam komentarui, patiko straipnis.

aciu uz nuomones, atsakant i keleta repliku - del savo vertes as neabejoju, puikiai zinau kiek esu vertas ir ka generuoju arba ne, tiesiog mane labai erzina tokie potencialus darbdaviai, kurie pirmiausia klausia kiek noretum arba kiek gaudavai anksciau, realiai jie zino rinka ir tokie ju klausimai kaip ir neigiamai nuteikia, nes turetu moketi pagal jau pozicijai numatytus rezius, o ne pagal tai kiek asmuo gaudavo arba negaudavo... pritarciau paskutiniam komentarui, patiko straipnis.

Elementarus dalykas. Darbdaviai stengiasi sutaupyti. Jei pozicijai jie turi nusistatę rėžį nuo x iki y €, tai jie dažniausiai tikisi, kad sutiksi dirbti už pigiau. Kitaip tariant, jei pats save įsivertinsi x-400€, tai retas darbdavys tau pasiūlys daugiau, o tiesiog pasidžiaugs, kad gavo darbuotoją kurio ieškojo už pigiau nei galėjo sau leisti

bet manyciau, jog taip neturetu buti, jeigu yra numatomas biudzetas tam tikrai pozicijai, tai kodel kraipyti rinka? to pasekoje, kiti, nesuvokiantys savo vertes, arba visa gyvenima dirbe ir buve 'underpaid' potencialiai nesuvokia savo vertes ir bijo prasyti daugiau, ko pasekoje darbdaviai tame gudrauja.. o taip neturetu buti, mano nuomone.

Jeigu 2m patirties turi tai turetum jau orientuotis ties tokiais dalykais, nes jau nebe junioras esi o midas.

Viskas priklauso nuo imones biudzeto ir nuo tavo skillo lygio (entry level, junior, midas ar senioras).

Jeigu naujas startupas ir pajamu jie dar negeneruoja lietuvisko kapitalo (tiesiog kazkieno ideja ir kazkas is sono siektiek pabasliavo) tai dideles algos jie nepasiulys, bet galesi daug ismokti.

Jeigu naujas startupas su uzsienio kapitalu ir well funded, tada gali moketi didesne alga.

Jeigu corporate imone su lietuvisku kapitalu tai priklausomai nuo tavo specialybes mokes "lietuviska" atlyginima.

Jeigu uzsienio kapitalo imone tai gali reikalauti daugiau.

Zodziu ziurek pagal pacia imone. Padaryk namu darbus. Pvz. Lietuvoje per rekvizitai.lt gali vidutini atlyginima patikrint. As kartais net is netikros linkedin paskyros susisiekiu paklausinet ten dirbancius zmones.

geras pastebejimas, researchinu as ir pats lygiai taip pat ir per linkedin, tik ne visada darbuotojai dirbantys linke dalintis informacija. :)

bet manyciau, jog taip neturetu buti, jeigu yra numatomas biudzetas tam tikrai pozicijai, tai kodel kraipyti rinka? to pasekoje, kiti, nesuvokiantys savo vertes, arba visa gyvenima dirbe ir buve 'underpaid' potencialiai nesuvokia savo vertes ir bijo prasyti daugiau, ko pasekoje darbdaviai tame gudrauja.. o taip neturetu buti, mano nuomone.

Kodėl taip neturėtų būti? Nes nesąžininga? Nori pasakyt, kad pvz tu planuodamas nusipirkti kokį nors daiktą kurio vertė €1000, atsiradus progai nepirksi jo už €800, bet vis tiek mokėsi €1000, nes jau esi susitaupęs ir suplanavęs išleisti tokią sumą pinigų. Pasaulis labai retai veikia tokiais rožiniais ir pūkuotais principais.

nemanau, kad protinga lyginti daiktus ir zmones (zmoniu darba).

sutarti dėl atlygio, tai lyg pardavimas. Jeigu jau pokalbio pradžioje kalbama apie pinigus, tai jau nerimta. Žinoma, darbdavys žino, koks atlygio lygis rinkoje, bet turi savo biudžetą. Darbuotojas taip pat žino, kokie atlyginimai vyrauja, žino savo vertę, galimybes, kompetencijas. Todėl derybos dėl sumos jau turi būti paskutinis žingsnis, kai abi pusės žino viena kitos pliusus, minusus bei galimybes. Auksinė taisyklė, kad laimi tas, kas pirmas pasako skaičių. Nereikia bijoti ir save pastatyti į silpnesnę poziciją prieš galimą darbdavį. Geras darbdavys ieško gero darbuotojo, o geras darbuotojas kainuoja. Todėl pokalbio metu sužinojęs, kokios užduotys laukia, kokios atsakomybės atguls ant tavo pečių, drąsiai pirmas sakyk savo kainą. O tada jau darbdavys tegul galvoja, ar gali mokėti, ar biudžetas leidžia. Bet stenkis sakyti kainos rėžį ir pabrėžti, kad suma yra atsižvelgiant į tai, ką sužinojai pokalbio metu, tuo pačiu užtikrindamas, kad darbdavys pasieks tuos tikslus, kuriuos kelia, o gal net viršys :)

pritariu išakytai nuomonei, kad turi sukurti vertę, kuri didesnė už tavo kainą, bet ta vertė turėtų būti ne 2x, o bent 3-5x

Sėkmės

bet manyciau, jog taip neturetu buti, jeigu yra numatomas biudzetas tam tikrai pozicijai, tai kodel kraipyti rinka? to pasekoje, kiti, nesuvokiantys savo vertes, arba visa gyvenima dirbe ir buve 'underpaid' potencialiai nesuvokia savo vertes ir bijo prasyti daugiau, ko pasekoje darbdaviai tame gudrauja.. o taip neturetu buti, mano nuomone.

Matyt nesi susidures su zmonemis, skirtingi zmones performina labai skirtingai toje pacioje darbo pozicijoje, ir vienas gali butu vertas kiekvieno mokamo cento, o kitas ne.

sutarti dėl atlygio, tai lyg pardavimas. Jeigu jau pokalbio pradžioje kalbama apie pinigus, tai jau nerimta. Žinoma, darbdavys žino, koks atlygio lygis rinkoje, bet turi savo biudžetą. Darbuotojas taip pat žino, kokie atlyginimai vyrauja, žino savo vertę, galimybes, kompetencijas. Todėl derybos dėl sumos jau turi būti paskutinis žingsnis, kai abi pusės žino viena kitos pliusus, minusus bei galimybes. Auksinė taisyklė, kad laimi tas, kas pirmas pasako skaičių. Nereikia bijoti ir save pastatyti į silpnesnę poziciją prieš galimą darbdavį. Geras darbdavys ieško gero darbuotojo, o geras darbuotojas kainuoja. Todėl pokalbio metu sužinojęs, kokios užduotys laukia, kokios atsakomybės atguls ant tavo pečių, drąsiai pirmas sakyk savo kainą. O tada jau darbdavys tegul galvoja, ar gali mokėti, ar biudžetas leidžia. Bet stenkis sakyti kainos rėžį ir pabrėžti, kad suma yra atsižvelgiant į tai, ką sužinojai pokalbio metu, tuo pačiu užtikrindamas, kad darbdavys pasieks tuos tikslus, kuriuos kelia, o gal net viršys :)

pritariu išakytai nuomonei, kad turi sukurti vertę, kuri didesnė už tavo kainą, bet ta vertė turėtų būti ne 2x, o bent 3-5x

Sėkmės

Na as labai pavydziu tiems kurie sugeba 5x isukti. Lietuvoje sumoketi 1k i rankas, kainuoja 1.6K, tai nezinau koks zmogus dirbtu uz 1k i rankas jeigu sugebetu generuoti 4.8K (3x) - 8K (5x) pelna per menesi, nes cia jau siek tiek butu neetiska is darbdavio perspektyvos. Aisku labai priklauso nuo verslo modelio, jeigu yra daug darbuotoju kurie negeneruoja tiesiogines vertes, tada gal ir kita kalba, nes tie darbuotojai kurie generuoja verte tiesiogiai, netesiogiai islaiko supporta teikiancias roles.

sutarti dėl atlygio, tai lyg pardavimas. Jeigu jau pokalbio pradžioje kalbama apie pinigus, tai jau nerimta. Žinoma, darbdavys žino, koks atlygio lygis rinkoje, bet turi savo biudžetą. Darbuotojas taip pat žino, kokie atlyginimai vyrauja, žino savo vertę, galimybes, kompetencijas. Todėl derybos dėl sumos jau turi būti paskutinis žingsnis, kai abi pusės žino viena kitos pliusus, minusus bei galimybes. Auksinė taisyklė, kad laimi tas, kas pirmas pasako skaičių. Nereikia bijoti ir save pastatyti į silpnesnę poziciją prieš galimą darbdavį. Geras darbdavys ieško gero darbuotojo, o geras darbuotojas kainuoja. Todėl pokalbio metu sužinojęs, kokios užduotys laukia, kokios atsakomybės atguls ant tavo pečių, drąsiai pirmas sakyk savo kainą. O tada jau darbdavys tegul galvoja, ar gali mokėti, ar biudžetas leidžia. Bet stenkis sakyti kainos rėžį ir pabrėžti, kad suma yra atsižvelgiant į tai, ką sužinojai pokalbio metu, tuo pačiu užtikrindamas, kad darbdavys pasieks tuos tikslus, kuriuos kelia, o gal net viršys :)

pritariu išakytai nuomonei, kad turi sukurti vertę, kuri didesnė už tavo kainą, bet ta vertė turėtų būti ne 2x, o bent 3-5x

Sėkmės

Pokalbio pradzioje normalu yra kalbeti apie pinigus (bent jau orientacini rezi kad zinotum lubas pries pradedamas deretis), nes kartais darbdavys siulo labai menka atlyginima arba darbuotojas save perdaug isivertina, tokiu atveju sutaupomas laikas.

Pokalbio pradzioje normalu yra kalbeti apie pinigus (bent jau orientacini rezi kad zinotum lubas pries pradedamas deretis), nes kartais darbdavys siulo labai menka atlyginima arba darbuotojas save perdaug isivertina, tokiu atveju sutaupomas laikas.

Būtent. Reikia žinoti bent rėžį. Dabar darbdaviai mėgsta daryti ne vieną, o kelis susitikimus. Tai kam gaišti laiką, jei po 3 susitikimų pasakys "valio jūs tinkate mums. Siūlome €700". O jūsų minimalūs lūkesčiai €1500.

Pilnai sutinku, kad visų pirmą darbdavys ir potencialūs darbuotojas turi pokalbio pradžioje išsiaiškinti apie kokį atlyginimą eis kalbą ir tada pradėti eiti visą atranką.

As ir uz tai, kad turi but suma kazkokia apibrezta. Nes man tokia situacija buvo. Ne del algos, bet po 3 pokalbio tik pasake, kad darbas su IV :)

kiekvienas atvejis individualus ir kiekvieno asmeninis reikalas, kaip save pateikti. Tiesiog, keista, kai vienas pirmų klausimų yra, koks atlyginimo lūkestis? Sakai, 1000 eur. Kodėl ne 10K? Man, kaip darbdaviui, būtų keista išgirsti sumą, net nežinant, kokios darbo sąlygos, kokios atsakomybės. Taip, jeigu jums darbas reikalingas staigiai, kad išgyventi, tada sutinku, bet jeigu žinot savo vertę, norite augti, norite už atitinkamą darbą gauti adekvatų atlygį, tai pokalbio pradžioje išsakytos sumos jus riboja vėliau, ypač, kai sužinote detaliau apie darbo sąlygas.

labai patinka Donato komentaras, pirmiausia reikia isgirsti kokios salygos, koks darbas, kokios atsakomybes, tada lengviau apie skaicius pasidarys sneketi...:)

kiekvienas atvejis individualus ir kiekvieno asmeninis reikalas, kaip save pateikti. Tiesiog, keista, kai vienas pirmų klausimų yra, koks atlyginimo lūkestis? Sakai, 1000 eur. Kodėl ne 10K? Man, kaip darbdaviui, būtų keista išgirsti sumą, net nežinant, kokios darbo sąlygos, kokios atsakomybės. Taip, jeigu jums darbas reikalingas staigiai, kad išgyventi, tada sutinku, bet jeigu žinot savo vertę, norite augti, norite už atitinkamą darbą gauti adekvatų atlygį, tai pokalbio pradžioje išsakytos sumos jus riboja vėliau, ypač, kai sužinote detaliau apie darbo sąlygas.

labai patinka Donato komentaras, pirmiausia reikia isgirsti kokios salygos, koks darbas, kokios atsakomybes, tada lengviau apie skaicius pasidarys sneketi...:)

Tam yra reikalingi darbo skelbimai ir del tos pacios priezasties isleido istatyma kuris privercia skelbti bent jau algos rezius darbo skelbime.

Viskas yra paprasta. Ieskant darbo atsidarai skelbima, greitai nuskenuoji ir randi svarbiausia informacija: su kokia rinka dirbama, su kokiom technologijom bus dirbama ir koks bus algos rezis. Kelios sekundes ir jau zinai ar verta toliau eiti per procesa ar ne. Proceso eigoje jau galima deretis.

Problema atsiranda tame kai darbo skelbime konkrecios informacijos labai mazai (nes pvz. skelbima galbut paraso su programavimu nelabai susijes asmuo, pvz zmogiskuju istekliu atstovas).

Kartais susidaro toks ispudis jog recruiteris slepia kazkokia informacija, ar galbut jam labai patinka kiekvienam potencialiam kandidatui tapati per tapati viska pasakoti telefonu (cia boomeriu karta pastebejau labai megsta viska derinti telefonu, ideda pvz. pardavineti kokinors laptopa ir tada kiekvienam paskambinusiam tapati per tapati pasakoja, neduok dieve reiks papildyti skelbimo informacija).

Zodziu kai yra skaidrumas darbo skelbimuose, tada sutaupomas visu laikas.