Vygintas Varnas

Kas liečia asmeninį tinklaraštį tai pasakysiu tik tiek, kad reikia tapti žinomu prieš kažką rašant.

Jei esi nežinomas, nesvarbu kiek rašysi - didelio srauto nepritrauksi.

Aišku dar gali rašyti troll blogą, kuris sukels skaitytojams negatyvias ar pozityvias emocijas ir jie paliks daug blogų arba gerų komentarų - aišku to padaryti man dar nepavyko, nes marketingu aš neužsiimu - tik rašau ir tikiuosi, kad žmonės, kuriems įdomu susiras mane per Google laikui bėgant.

Kiek žmonių jau yra "projekte"? MLM mane žiauriai domina, bet turi pirma parodyt produktą - aš jau pats įvertinsiu ar jis good ar ne.

Jei patiks, tai nusamdysim kokių narkomanų, nes jie geriausi distributoriai

Perrašinėju kompam windowsus ir valau virusus - galiu duot 50% nuo atvesto kliento.

Matau tu esi totalus nevykėlis. Taip ,,maištaudamas" tu gyvenime nieko nepasieksi, o tik sulauksi senatvės liūdnas ir vienišas. Geriau eik daryt visuomenei ko nors naudingo, nes tie tavo blogai ir visos kitos tavo veiklos yra šūdų krūvos. Matosi iš tavo filmukų, kad merginos gyvenime neturėjęs ir apskritai nieko tu nesi pasiekęs...

Atsipalaiduok, aš savo gyvenime nieko nesiekiau, o moterų turėjau. Iš mano filmukų nieko nesimato - čia tik kvailiui gali kažkas matytis. Dar pasakyk, kad aš į lauką neeinu tai išvis bus cool.

Man tai atrodo, kad tu esi nevykėlis, nes sugebi ateit į šią temą ir parašyt kažkokią nesąmonę.

Pro visus galus pradėjo eit. Mano pijaras :D

Bet kol nėra kažkokio vaizdo, kuris patrauktų, tol ir mokinys nesupras, kad pas tave verta ateiti.

 

Nu nepriverstum manęs užeiti į kavinę, kur sienos aptrupėję, durys išlūžę, pats įėjimas per kokį vidinį kiemą į neaišku rūsį ir t.t. Kad ir kaip ten būtų skanu, aš to tiesiog nesužinočiau ir neužeičiau.

Pas mane jau atėjo žmonių, kuriems aš įdomus. Nes jie supranta mane, o aš juos, nes mes esame bendraminčiai.

Ir iš esmės, mums įdomi pati gyvenimo mechanika ir inžinerija, nes mes norime nulaužti sistemą iš vidaus, ir daryti tai, ką mes norime, o ne tai ką reikia.

Viskas yra labai paprasta. Mano įvaizdis skirtas atstumti netuos žmonės, aš tai darau specialiai, kaip ir kiti žmonės.

Kavinės tikslas yra pelnas, todėl ji turi būti patraukli, bet tu pažiūrėk, yra tokių skylių, bet žmonės vistiek eina, nes jiems pofig tas vaizdas.

Dalintis žiniomis irgi gali būti geras verslas.

 

Norint tapti žinomų vertėtų sukurti GERĄ įspūdį apie save. Žmonėms reikia sėkmės istorijų, tvarkingo vaizdo prieš akis (su treningu mokymus kuris ves, tikrai neatrodys patikimai) ir gausybės kitos, kaip kai kurie galbūt pasakytų, pompastikos. Tiesiog žmonėms tai sukuria patikimumo, sėkmės ir galimybių vaizdą. Net ir aš kitaip jaučiuosiu, kažkiek kitaip kalbu, elgiuosi tuomet, kai esu su kostiumu ir tuomet, kai esu su sportine ar laisvalaikio apranga. Manau, tai normalu.

MAn nereikia žmonių, kurie vertina įvaizdį ir iliuziją, man reikia tokių mokinių, kurie mato esmė arba nori pamatyti tai, ko nemato akys.

Nes tai yra matoma tik protu :)

Aš nenoriu sukurti gero įvaizdžio apie save, aš noriu, kad jis susikurtu pats savaime.

Nes gi aš pijarui neturiu pinigų, nenoriu melagingo įvaizdžio.

Tai kaip suprantu, perpasakosi tai, ką girdėjai ir supratai verslo inkubatoriuje?

Perduosiu žinias, kurias įgijau per savo 26 metus verslo srityje ir aš mokiausi tuo, nuo pat gimimo, bet ne tam, kad verslą padaryčiau, o tam, kad turėčiau kažkokį žinių bagažą, kad jei prireikus galėčiau blogiausiu atveju kažką išmokyti.

Nepadariau verslo, nes neradau tokių galimybių, kurias galėčiau padaryti.

Ir tai skirta tiems, kurie yra jaunesni ir turi mažiau žinių nei aš, o ne tiems, kurie turi daugiau žinių už mane ir iš manęs kažko tikisi.

Ir tai yra skirta žmonėms, kurie visą gyvenimą mokėsi kažkokio kito dalyko, bet ne verslo.

Tai jie turi technines žinias apie kažką, bet ne verslą.

Mano verslui nėra galimybių, nes tai ką aš noriu daryti savo gyvenime yra dalintis savo įgytomis žiniomis, nes tai yra reikalinga, nes aš pats kažkada mokiausi, ir dabar mokausi, tam, kad jų turėčiau daugiau.

Todėl savo žinias, galiu sudėti į knygą, bet jei aš nebūsiu pripažintas, tai manęs niekas neskaitys ir viskas.

Mano metodai, vienaip ar kitaip - veikia, aš susilaukiau kažkokio dėmesio, vieniems patikau, na kitiems ne.

Čia aš ne tam, kad įtikčiau, o tam, kad išmokyčiau žmogų ar žmonės, kurie nežino.

Verslo pagrindų, ne kaip ką daryti, o kaip mąstyti ir tiek, ir kaip spręsti savo problemas.

Nes visos mūsų kliūtys yra mūsų mąstyme, o ne pasaulyje.

Aš ėjau į tokius nemokamus seminarus, kai buvo verslo inkubatoriuje, tai ką galiu padaryti tai tiesiog perduoti tas pačias žinias nemokamai kitiems, kurie blogiausiu atveju galės kažkam kitam tai perduoti.

Nėra čia nieko ypatingo, ir Jūs galite sekti kokį Seth Godin ar kitą žymų žmogų, tik esmė ta, kad jis turi per daug užklausų ir neturės Jums asmeninio laiko, nes jis jau atsirenka su kuo jam gaišt laiką, o su kuo ne.

Negi Jūs galvojate, kad aš darysiu kažkokį seminarą?

Ne, aš atsakysiu į klausimus, kuriuose užkibote, ir nukreipsiu žmones tinkama kryptimi.

Ir bendrausiu su Jumis, kol mane peraugsit ir eisite toliau, viskas.

Nėra čia nieko ypatingo, dėl ko būtų verta mokėti šimtais ar tūkstančiais už kažkokius seminarus, kurie Jus paguodžia, ir po to vėl ateinat paklausyt tų pačių pasakų.

Mokytojas tarkime mokykloje moko matematikos, tai jis yra mokytojas, o ne matematikas. Matematikas yra tas, kuris nemoko, o sprendžia kažkokias matematines problemas ir galvoja naujus skaičiavimo metodus ir algoritmus.

Kol aš save valdau, tol nėra jokių traumų.

Matot, aš buvau kitoks išprotėjęs, ir aš dėčiau seminarą apie išprotėjimą, nes aš turiu patirtį. Tačiau aš buvau per anksti paimtas į tą seminarą, neatsigavęs ir nesupratęs išvis kas įvyko.

Niekas nežino, koks turi būti žmogus, kadangi tai yra standartas. sane yra standartas, o insane yra nestandartas.

Rašytojui nėra būtina išprotėti. Ypač jei jis rašo ne fantastines knygas ar romanus, o tam tikrą, specifinę, dalykinę literatūrą.

 

Tai, kad gulėjai tarp minkštų sienų - nieko tokio, tačiau reikia susimąstyti ir gyventi taip, kad neatrodytum dėl to atgrasus. Dabar daug kam galėjo atrodyti šiuose 9 psl., kad esi vis dar išprotėjęs, o tokie žmonės skatina jų vengti.

Nėra jokių ten minkštų sienų, ir aš su išprotėjusiu galiu susikalbėti, nes aš jį suprantu.

Tai kai tu išeini iš proto, tai tu gauni tiek daug informacijos, kurios tu pats nesupranti, ir bandai kažkam paaiškinti tą visą srautą, kuris tau yra per sudėtingas.

Iš protėti, tai išeiti iš proto komforto ir radikaliai pakeisti savo įsitikinimus.

Bet man atrodo, kad tai gali patirti tik tie, kam tai duota.

Dabar aš dar save jaučiu ir suprantu, todėl ir bandau perduoti kažkokios informacijos, kur gal nėra rišli, bet jei man nutruks ryšis su pačiu savimi, tai aš ateisiu paskaityt, ko aš čia prirašiau ir pats tai išanalizuosiu.

Šiandien man atrodo, kad aš gyvenu sistemoje, tai reikia kažkaip ją nulaužti, kad būtų galima ja piktnaudžiauti.

Nesaikingas rašymas, kiekvieną prives prie išprotėjimo, nes tai kaip sportas, daug pasportuoji ir skauda raumenį.

Kiek zinau, Jezus, ne vien zodziais, bet ir didziuliais darbais tapo nemirtingu (kuriuo tiki iki siol). Kokie tavo pasiekimai ir darbai, kad turetume sekti ir tiketi tavim? Matau, tik tuscius, nekonkrecius zodzius...

 

Labai priestarauji pats sau ir labai daug, kur tai pateiki...

Aš visada sau prieštarauju, todėl, kad aš neturiu nuomonės kažkokios, todėl tą patį dalyką galiu ir paneigt, ir patvirtint. Priklausomai nuo aplinkybių

Visi psichai vaikšto laisvėje, ir aš žinau ką reiškia išprotėt, nes aš turiu tokią patirtį, apie kurią Jūs tik wikipedijoje galite paskaityti ir manyti, jog Jūs kažką žinote.

Ir rašytojas, kuris nebuvo išprotėjęs, tai jis yra ne rašytojas.

Todėl, kad rašyti, kai nesi įpratęs yra sunku, ir tai kas man atsitiko, gali atsitikti kiekvienam iš jūsų, tik Jūs apie tai negalvojate, kol tai Jums neatsitiko.

Tam, kad žinoti kokia trauka yra mėnulyje, tai reikia ten pačiam nuvykti ir pajausti, o ne paskaityti ir pasakoti kažkokius žodžius, kurie nėra patirti.

Aš esu patyręs širdies operaciją, du išprotėjimus ir man negėda, nes tai mane grūdina kaip asmenį.

O dar su ta širdimi sugebėjau numinti šimtą kilometrų, kaip koks atletas, bet aš nemiriau.

Tai yra svarbiausia.

Ir filosofuoju aš dėl Jūsų, kad galėčiau iš filosofuoti kažką tokio, kas radikaliai pakeis visą žmoniją, nes tai yra verta.

Ir kai aš išprotėjau, aš supratau, kad už vieno proto, yra dar vienas. Ir protas, tai ne smegenys. Tai juk tu iš smegenų neišeini ir iš realybės neišeini, tai kur tu būni?

Protas tai tėra užsklanda, kuri kiekvieną žmogų dengia nuo realybės.

Ir aš esu pasiryžęs perprasti išprotėjimą ir padaryti taip, kad aš galėčiau sąmoningai išeiti iš proto ir suprasti, kas pasikeitė ir visiems apie tai papasakoti iš savo patirties, o ne kažkokio vadovėlio.

Ech, galėtų administracija rakinti temą, nes čia jau ryškiai išplaukta iš verslo kūrimo tematikos, kone apie pseudosektas pradėta kalbėti.

Temos autorius į sąrašą tokių asmenų, kaip čia prieš referendumą besivaidenęs Savanoris13 :|

Viskas yra žymiai giliau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, todėl tie, kas žiūri į paviršių ir yra paviršutiniški žmonės, kurie nemato esmės.

Visi gali turėti kažkokių idėjų, bet be resursų tai tu jų ir nepadarysi.

Mano tikslas nebuvo padaryti verslo, o sukurti kažkokią unikalią filosofiją, kuri į tą patį gyvenimą žiūri kitaip ir palikti knygą, kuri bus atminta tūkstantmetį tarp žmonių, kurie palaiko idėjas.

Nes įmonė, tai ji išnyks po to kai aš numirsiu ir viskas, nes nebus žmonių, kurie kovos dėl tų pačių idėjų.

Tai kam gi tau reikalingi gynėjai, kurie apsaugotų nuo minios, jei jau geriau trypia, žudo tave, jei to nori. Besiginanti pusė nori nenori irgi ką nors sužaloja ar sužeidžia.

Matai, jei aš numirsiu, tai bus tas pats kas buvo su jėzumi ir kitais, kurie kažką bandė pakeisti. Ne tai, kad aš Jėzus ar kas. Tiesiog yra tokia istorija, aš nežinau ar ji tikra ar ne, bet jei ji yra žinoma visame pasaulyje, tai reiškia, kad kažkas kažko visgi tikisi, kad tą istoriją palaiko, ar ne?

Kodėl žmonės meldžiasi ir prašo Dievo pagalbos? Esmė, čia ne religijoje, o pačiame tikėjime.

Nejaugi ta žmonių masė, yra vieni idiotai? Aš tuo tikrai abejoju.

Lyderis, tai asmuo, kuris turi aukštą standartą

kazkaip nematau tavo auksto standarto, nei rasliavose, nei bloge tavo:)

viena zinau zmogu - verslininka, aukstu standartu pagal mane. nuo paprasto darbininko iki vienos didziausiu imoniu pabaltyje ir jau pakeliui i europa.

tai jisai mazai kalbedavo, daug darydavo, ir kas liecia algas, ir verslo pletra, ir atzvilgiu i darbininka savo, ir i darbo salygas ir t.t

Aš ne abejoju, kad jis visgi pradėjo kažką daryti, nu jis pasiekė savo darbu.

Aš galiu pasiekti savo intelektu, jei jo pas mane yra ir čia jau vertins kiti žmonės, ar tas intelektas pas mane yra, ar jo nėra. Iš kur aš galiu žinoti?

Aš save suvokiu taip gerai, nes esu taip gerai į save įsigilinęs, iki pačios savo esmės dasikasiau.

Mano gyvenimo esmė jau seniai buvo suprasti save, na aš ir dariau kaip mokėjau, ir prie kažko priėjau. Bet tam, kad man taip padaryti, tai man reikėjo visko kito atsisakyti, nes tai tiesiog mane blaškė ir tiek.

Rasi tu 10, 100 ar 1000 savo bendraminčių, bet dar liks milijonas vyrų, na, gal keli šimtai tūkst. Jie bus kitokie ir jie tavęs ir tavo "armijos" bijos. Ką tai gali reikšti? Antros "armijos" kūrimąsi ir karą? Nemanai?

Jei viena pusė nekariaus iš principo, tai karo nebus.

Ir tai bus kažkada, nes kitaip būti tiesiog negali.

Patys žmonės nori būti vieningi.

Aš iš esmės nesu niekuo nekariausiu, nes man žudyti kitą vyrą yra gėda, nesvarbu ar priešą, ar taikų, ar kitokį.

Tuomet jau geriau mane, kad man nereikėtų su ta gėda gyvent.

Su manimi nenori, nes aš iš esmės kitoks ir jie bijo manęs.

Krizės yra todėl, kad liaudis yra abejinga.

Jei skruzdės dirba iš esmės ir be pinigų, tai gali padaryti ir žmonės.

Todėl, kad struktūra žmogaus ir skruzdės yra ta pati.

Dar žinoti reikia, kad evoliucija vyksta nuolat, tai mes tik protingėsime, nes mes nestovime vietoje.

O revoliucijos bus, tai švietimo revoliucija, kapitalizmas - tai reikia pakeisti kažkaip, nes tai veikia blogai.

Tačiau tie, kam gerai - nenori nieko keistis, o tie kam blogai - nesugeba ryžtis.

Pinigai sukurti kaip patogesnė mainų priemonė. Kai kurių paslaugų tiesiog nepavyktų mainyti logiškai ir naudingai.

 

Tai, kad kai kurie žmonės valdo beveik viską - tiesa, tačiau man neskauda, kad D. Trumpas, B. Gates turi afigenas pinigų sumas, man visai neskauda, kad Apple vertė yra didesnė nei verta visa Lietuva ir dar daugiau. Tai žmonės, kurie kažką padarė, o ar jie padarė tai švariai, ar nelabai, deja, negaliu spręsti, bet man jie nekenkė darydami savo verslus.

 

Daugumą žmonių reikia valdyti, pakreipti ir nukreipti, kitaip jie taps degradavę gyvuliai, panašūs į kiaules, tik bjauresni.

 

Nereikia kurti nieko, jokių susivienijimų ir pan., ypač internetu, jei tavo tikslas savitarpio pagalba ir t.t. Tiesiog reikia turėti draugų, išmokti susibendrauti su kaimynais ir pan. Prisipažinsiu, kol gyvenau Vilniuje, nemačiau jokių galimybių tai padaryti. Šiuo metu gyvenu kaimiškoje vietovėje (1500 gyventojų) tai čia yra viskas kitaip, galbūt man tiesiog pasisekė atrasti draugišką vietą gyventi - kaimynas kaimynui visada padės, pastums, pasiūlys pagalba, pasidžiaugs jo sėkme loterijoje...

Matai, miestai ir darbai padarė žmones skubančius, nervingus, todėl palaipsniui žmogiškumas numenko, kiekvienas ima daugiau kovoti už save, o tie kurie turi draugų, moka bendrauti su žmonėmis ir padeda kitiems, kai yra prašomi - patys irgi sulaukia pagalbos. Deja, ne visada, bet ir tokia "asociacija" tikrai nieko nepakeis, tiesiog bus kažkokių savanorių būrelis.

Tai man reikia tik savanorių būrelio, kurie galėtų mane nuo idiotų apgint, jei aš išeisiu į gatvę kalbėt, tai mane gi žmonės užmuš.

Aš ir ieškau bendraminčių, nes produkto sukurti aš negaliu, tačiau aš galiu išmokyt tokių, neapčiuopiamų dalykų, kurių tau tiesiog niekas neparduos už pinigus, nes mokyti yra mokytojo interesas, o mokytis yra mokinio interesas.

Kaime yra geriau, nes kaime vieni kitus pažįsta, ir jie laikosi drauge, nes jiems taip geriau.

Reikia kažkokių žmonių terpės, kur galėčiau save realizuoti.

Tai man lengviau jų paieškoti internete, nei realybėje, nes man internetas, tai tiesiog didelė skelbimų lenta ir tiek.

Kompiuteris, tai ne pramoga, o įrankis informacijos sklaidai.

Tačiau, kai žmonėms niekas neduota, tai visi ir sėdi internete, nes čia yra viskas galima ir niekas neprimuš ir padės kuo gali.

Internetas yra pasaulio visuomenės atspindys.

Bažnyčioje yra vieninga žmonių armija, kurie meldžiasi tam, kad Jėzus ateitų dar kartą, ir šį kartą jie neleis jam numirti, tik kaip tą armiją paimti?

Jie meldžia dievo, kad atsiųstų į pasaulį žmogų, kuris nuves juos į rojų.

kad man atrodo kad jam pinigai ir svarbiausia yra, tiktai lengvu budu uzdirbti, neidedant daud fiziniu ar protiniu pastangu. protines pastangas tau turiu omeny organizuot, semt zinias apie versla, dometis ir t.t, o ne biski palelekint

Už pinigus tiesiog dabar visus nusipirkčiau ir tiek, ir Jūs darytumėte.

Pinigai yra sukurti tam, kad valdyti vykdytojus.

Kadangi protingi žmonės, iš kartos į kartą turtingėja, nes jie supranta ką jie daro.

Visi pasaulio pinigai priklauso 10% žmonių, o tik 10% yra duota paprastiems žmonėms.

Čia tas modelis, apie kurį kalba Kijosakis 10/90

Įstatymus sukūrė įtakingi, įtakingiems. Ir jei pamatys, kažką, kurio idėja yra verta pinigų, tai juos ir duos.

Nes pinigai yra tik įrankis, kurio galima suvaldyti visą žmonių fermą.

Idomus blogas Vygintai :rolleyes:

Stengiuosi, kaip moku. Visiems neįtiksi. :)

Lyderis, tai asmuo, kuris turi aukštą standartą, jam nereikia siekėjų. Na jei kažkas seks, tai nieko, o jei neseks, tai neseks.

Čia yra standartas. Aukšti kažkokie tikslai ar dar kažkas.

Tai kaip dėl principo visi lygūs? Ar jis figūruoja idėjoje? Aš džiaugiuosi esama situacija, nes dabar tas, kuris kažko siekia gali pasiekti, o esnat principui visi lygūs ir visi padeda viens kitam to nebus, nes turėdamas laisvo laiko ir idėjų tu dabar jas gali įgyvendint, o vienybės - lygumo principe tu turi gelbėti kitą, padėti jam, padaryti, kad jis, net ir piršto nepajudindamas, turėtų viską, ką turi tu, būtų toks pats, koks esi tu.

Nesakau, kad žmogus neturi padėti kitam žmogui (neišskiriat lyties), tačiau ta pagalba turi būti ne kaip pagrindinė vertybė, o kaip savaime suprantamas dalykas, gera valia, neužimanti pernelyg daug tavo laiko.

Supranti, aš nesu dar sugalvojęs galutinio ten to tikslo, nes galutinis tikslas yra gale.

Vienybė, tai ne visi lygūs ir taip toliau, o žmonės neabejingi, kurie supranta, kad jei tu neturi pinigų, tai iš tavęs jų negalima reikalauti ir duoti dar didesnę baudą. Žmonės, kurie tave paveža, kai tau reikia kažkur nuvažiuoti, nes tu negali, o jie ar taip ar taip važiuoja.

Žmonės, kurie nepraeina pro šalį, kai pamato, kad kažką muša ir tokių žmonių yra, tačiau mes esame mažuma, todėl mes turime susivienyti, nes mes nesame abejingi.

Jei mūsų prašo cigaretės, mes duodam. Jei pamatom, kad kažkas nukrito, mes pakeliam ir pastatom ant kojų ir nelaukiam, kol mūsų paprašys.

Ir žmonės, kurie prašo, jeigu jiems reikia, o ne laukia, kol kažkas pasiūlys jiems padėti.

Yra daug žmonių, kurie ragina nebūti abejingiems ir duoti, kai turi. Ir prašyti, kai reikia.

Kad tai nebūtų kažkokia gėda.

Man nereikia investuotojų, man reikia filantropo. Kuris duos, iš idėjos, nes jam pinigai yra niekas ir jam yra svarbūs kažkokie projektai, ar idėjos, kurioms jis pats neturi laiko, tačiau pritaria ir gali paremti finansiškai.

Man lengviau iš ko nors vieno paprašyti milijono, negu iš milijono paprašyti, kad jie duotų po litą.

Tai kokia gi tos revoliucijos, kuri išaugo iš verslo mokymų, esmė? Įpratinti vyrą padėti vyrui? O kodėl moterys neturi padėti moteriai ar vyras padėti moteriai? Ne vienam poste jaučiasi seksizmas. Pati idėja šiek tiek primena principą - visi lygūs. Ne, taip nebus, žmonės skirtingi ir jie nėra lygūs, o ir sulyginti jų nereikia.

Vienam geriau dirbti sau / "ant savęs", kitas negali pakelt tokios atsakomybės ir gali dirbti tik griežtam bosui, trečias iš viso menininkas ir jam išeina tik kurt meną, o karts nuo karto jį ir parduoda, iš ko pavalgo. Taip kad idėja, jei aš ją gerai supratau, pasmerkta žlugimui.

Vienybė, negali būti pasmerkta žlugimui.

Ir jau aš matau, jog tu pradedi suprasti mane, kas yra gerai.

Žinote šį pasakymą: vyras pasakė, vyras padarė?

Tai čia yra du vyrai, o ne vienas.

Ir jei tau niekas nesako ką reikia daryti, tai reiškia tu esi laisvas, nes tavęs neįpareigoja daryti to, ko tu pats nesupranti.

O jei esi laisvas, tai turi laiko suprasti, ką reikia daryti ir sakyti kitiems ką reikia daryti.

To ką siūlau, esmė yra ne revoliucijoje ar ten versle, o tame, kaip ryžtis kažkam ir nepasiduoti ir atlaikyti viską, iki kol pasiseks, o jei ne tai tiesiog numirti iš kokio bado ar dar ko nors. Siūlau užgrūdinti savo charakterį, kad galėtumėte kada nors to išmokyti savo vaikus, kad jie būtų visų pirma supratingi ir suprastų kur yra vertė, o kur yra išreklamuotas šlamštas, kuris neturi jokios prasmės.

Kai nueinu į parduotuvę, pamatau daiktus ir savęs klausiu, kas juos perka?

Daiktas, turi tarnauti žmogui, o jie gamina tokius dalykus, kurie sugenda tik juos nusipirkus - tai, kam reikalingas toks verslas?

Matomai esi nudegęs nuo darbdavio, todėl ir pyksti ant pasaulio, arba pats dirbti nemokėjai ir išmetė :)

 

Aš irgi magijom rašau kaip ir tu, kas norės - tas supras, kaip sakant :)

Nenoriu su niekuo aš čia pyktis. Aš visą savo gyvenimą dirbau tik su draugais arba pažįstamais, aš pas jokį kitą žmogų nedirbau, nes aš jo nepažįstu.

Kažkodėl kai dirbi su draugais, tu uždirbi daugiau nei tau siūlo kokia firma, kurios tikslas nėra kažkam padėti, o rinkti ir kaupti kapitalą, tam, kad galėtų padidinti savo imperiją.

Tai verslas, kai tu pradedi nuo nulio, nuo nieko yra labai sunku, nes niekas nenori nieko daryti dėl idėjos.

Tai jei aš dabar visiems duočiau po kokį tūkstantį, už tai, kad palaiko mano revoliuciją - tai tuomet daug būtų žmonių, kurie darytų, bet jie darytų dėl pinigų, o ne dėl idėjos.

Yra visokių žmonių: vergai, tarnai, savanoriai, darbuotojai - jie yra vykdytojai, kurie vykdo kažką dėl savo paties intereso, arba dėl visuotinio intereso.

Yra lyderiai, kurie sako ką daryt: karaliai, diktatoriai, vadovai, prezidentai, revoliucionieriai - jie sako, nes jie turi įtaka, kuri yra kažkuo remta. Tai gali būti kažkokia idėja, kuri kažkam patinka.

Ir aš Jums sakiau, juk aš esu verslo ar idėjos organizatorius, organizatorius ,tai asmuo, kuris bando kažką suorganizuot, nesvarbu, kad jam nesigauna - bet jis bando tai padaryti.

Tam, kad sakyti ką daryti kitiems, reikia turėti kažkokį statusą - bet patys pagalvokit, kaip tą statusą gauti jei reikštis vienaip ar kitaip nepradedi.

Ką aš noriu čia išmokyti, tai lyderius, kurie kovos dėl savo intereso ir sakys ką kitiems daryti, tačiau nelįs kitam lyderiui po kojomis, ir trauksis iš kelio.

tai del saves dirbk, turesi kelis lt, susimokesi uz naryste, turesi ka uzkast, merginai ledu nupirksi, nereikes prasinet, ir revoliuciju visokiu

Tai, aš ir darau čia viską dėl savęs, ir tų, kuriems to reikia.

Kai reikia, pinigai, patys iš kažkur ateina. Atsiranda kažkoks darbas iš pažįstamų, kuriems manęs reikia.

nuo verslo patarimu iki revoliucijos:) normaliai cia:)

as noriu:)

nezinai tu pats ko nori, nors vienas dalykas akivaizdus - pap... prota kitiem. eik dirbt kur nors, nereikes pis... proto

Ką tu čia man bandai įrodyti, žmogau?

Eičiau dirbt, tik kad nėra verta pas kažką dirbti, todėl, kad niekam nerūpi kas dirba.

Ten ką rašė, tas paskutinis, tai nesupratau.

Tai ką Jūs darote yra Jūsų reikalas, o tai ką darau aš yra mano reikalas.

Aš gyvenu dėl revoliucijos, dėl perversmo, dėl vienybės, kur kiekvienas vyras yra reikalingas, o kiti yra ne abejingi.

Aš noriu pasaulio, kur visi gyvena už vieną, o vienas už visus.

Ir jei netikite, šiomis idėjomis, kurios gyvena iš kartos į kartą - tai tiesiog, nesate verti to pasaulio, kurį galite susikurti.

Lengviau eiti į darbą ar susikurti verslą, negu padaryti kažkokią revoliuciją, bent minimalią.

Užsispyrimas yra ne kas kita, kaip žmogaus ryžtas kažką pakeisti savo gyvenime, o gal ir tautos, o po to pasaulio.

Man nereikia pinigų, nes už juos nieko negalima nusipirkti, tik iliuziją, o kai pinigai baigiasi - supranti, kad nieko tu ir už juos nenusipirkai.

Todėl, kad jeigu Jūs vienaip ar kitaip negalite įtraukti į tai ką darote, tai Jūs darote viską veltui.

Žmogus, kuris nori kitokių rezultatų nei visi - turi elgtis kitaip.

Durnystė ir išprotėjimas yra elgtis kaip visi, ir tikėtis gauti kažko kito.