Aš pats pradėjau užsidirbti būnant apie 10 metų amžiaus. Tada atidariau parduotuvę namie, kur perparduodavau iš realios parduotuvės nusipirktus produktus, dažniausiai metais jaunesniam broliui. Dar turėjau atsidaręs loterijos punktą namie, kuris buvo lb panašus į Teleloto, tiesiog vietoj kamuoliukų ir jų aparato buvo lapeliai su numeriukais:) dalyvavo visa šeimyna, kažkada ir giminaičiai su kaimynais sudalyvavo. Kažkada panašaus metų leisdavau vasaras kaime, kur senelių kaimynas statė namą. Įsiprašiau būti pagalbiniu, dirbdavau kelias valandas (plytų nešiojimas ir pan) ir per dieną gaudavau po 5 Lt. Po poros savaičių tėvai sužinoję uždraudė kaimynui mane "išnaudot".
Vėliau būnant 14-15m prasidėjo internetiniai darbeliai, visokie spaudinėjimai už centus, registravimaisi į hyip (ar kaip jie vadinasi), netgi pats tokį vieną turėjau. Realiai nemokėjau daug ko daryti (nei programuoti normaliai, nei dizainus piešti ir pan.), tai galima sakyti tiesiog ėjau į minusą. Būnant 16 metų supratau, kad skiriu lb daug laiko sporto žiūrėjimui ir galėčiau tai panaudoti lažybose. Mamos vardu užsireginau kai kuriose bendrovėse, kitur melavau apie savo gimimo datą ir mėginau užsidirbti pritaikant tiek fundamentalias tiek technines žinias/analizes. Pavariau kelis šimtus į minusą ir supratau, kad lažybos į pliusą eina tik tada, kai į jas žiūriu kaip į hobį, o ne į uždarbio šaltinį. Su nauju požiūriu atsigriebiau su kaupu. Tada sekė pokeris, bet tik pora mėnesių. Rinkdavau bonusus su skirtingais vardais. Uždirbti galėjai apie 150Lt per dieną beveik, bet vienąkart prigavo, pagrasino Interpolu ir rišau :)
Mano realus CV. Dirbdavau tik vasaromis, nes mokslo metais buvau kelių non-profit organizacijų narys ir buvau užsivertęs darbais, na ir žinoma mokslai buvo. Vėliau pradėjau važinėti studijuoti į užsienį, tad vėl beliko tik vasara. Pradėjau 17 metų, buvau vienos gydymo įstaigos pagalbinis darbininkas, bet realiai teko pavaduoti buhalterę iš dalies. Darbas prie pc suvesdinėjant duomenis. Kadangi buvau labiau susidraugavęs su pc nei buhalterė, tai dirbau pora kartų greičiau nei ji ir todėl leido man padirbėti pora mėn ilgiau nei planavau iš pradžių. Pliusai: išmokau suprasti daktarų raštą, išmokau ligų kodus :) ir žinoma darbas su Teritorinių kasų sistema.
18 metų po 12 klasės nuvariau padirbėti į statybas. Stačiau Panoramą. Tiksliau valiau statybų šiukšles. Pamačiau visą statybų "virtuvę" iš vidaus. Jau po savaitės "atkalėm sistemą" kaip dirbti tik po 4val per dieną, o gauti atlyginimą kaip už 12val. Per likusias valandas ieškodavom su draugais butų, kur gyvent studijų metais. Pamačiau kitokią kultūrą, supratau, kad mokytis verta, kad nebūti vienu iš statybininku. Po mėnesio išėjau iš darbo, vėl pora mėn pabuhalteriavau.
Sekančios dvi vasaros buvo aukštesniame levelyje. Vadovavau sandėliui vienai maisto produkcijos įmonei. Teko išmokti planuoti atsargas, bendrauti su klientais visom priemonėm, vadovavau 4 vairuotojams, darbas kasos aparatu ir pan. Teko ir po 13 valandų arti, teko patirti apgavysčių, teko susidurti su įvairiausiomis neplanuotomis situacijomis. Lb daug naudos davė. Apskritai bendravimas su nekvalifikuotais darbuotojais leidžia tolimesnėje karjeroje juos lengviau perprasti. Minusas: įmonė buvo "seno kirpimo", tad mano pasiūlymai kaip atsinaujinti nebuvo išgirsti ir įvertinti. Trečią vasarą nebėjau, nes nebeturėjau ką išmokti. Anyway, į CV galėjau daug ką įsirašyti.
Po trečio kurso atlikinėjau praktiką vienoje didžiausioje valstybinėje įmonėje. Jiems patikau ir pasikvietė padirbėti toliau. Tai jie padarė, net žinodami, jog po mėnesio išvažiuoju į užsienį mokytis. Davė ir projektą pakuruoti. Kasdien ėjau pas skirtingų sričių specialistus darbe ir domėjausi jų veikla. Stengiausi pasiimti viską ką galėjau. Dar per praktiką dirbau ilgiau nei visi kiti darbuotojai, bet toks jau aš esu, kad stengiuosi dirbti 110proc. Pliusas valstybinėje įmonėje: tavo sprendimai dažnai paliedavo visus Lietuvos gyventojus. Minusas: didelė biurokratija.
Teko trumpais laikotarpiais ir kitas įmones pamatyti iš vidaus su įvairiais projektais. Galbūt neparašiau visiškai į temą, bet norėjau pasakyti, kad verta atiduoti visą širdį į dirbamą bet kokį darbą ir tai darbdaviai įvertins. Dar dažnas sako, kad lb Lietuvoje svarbu kontaktai ir pan, bet dažnai nk dėl to nedaro (juk jie iš oro neatsiranda). Aš tuo tarpu stengdavausi kad ir pietauti su skirtingais asmenimis, ypač aukštesnio rango. Tad.. darykite daugiau nei prašo. Pasakykite vadovams jų pliusus minusus ir paklauskite apie savuosius - abu tobulėsite. Dažnai klauskite kodėl aš tą darau. Galbūt kai kuriuos darbus dirbate be reikalo. Mokykites nuolat, domėkites sritimi, kur dirbat. Susirasti darbą nėra sunku, kiek daugiau pastangų prireikia kilti aukštyn darbe. Ir meskite darbus, vos tik baigsite eiti į juos su šypsena :)
