2021

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt
 

Mielieji uždarbis.lt nariai, straipsnis ne mano. Straipsnio pabaigoje nurodžiau šaltinį, jei kam nors labai skauda ir nepritariate šioms mintis prašau kreiptis pas šitą žmogų: https://www.facebook...rgaiciu?fref=ts
 
P.S Iš paskolų aš negyvenu, esu dirbęs ir "juodą darbą"
Peace.

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt
 

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt
 

Mielieji uždarbis.lt nariai, straipsnis ne mano. Straipsnio pabaigoje nurodžiau šaltinį, jei kam nors labai skauda ir nepritariate šioms mintis prašau kreiptis pas šitą žmogų: https://www.facebook...rgaiciu?fref=ts
 
P.S Iš paskolų aš negyvenu, esu dirbęs ir "juodą darbą"
Peace.

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt
 

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt
 

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt
 

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt
 

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt
 

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt
 

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt
 

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt
 

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt
 

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt
 

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt
 

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt
 

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt
 

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt
 

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt
 

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt
 

"Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams."

O jei tau reikia padirbti dešrelių kimšimo ceche, kad įgautum motyvacijos mokytis tai ką tu pasirenki ir kas tau patinka, tai gal geriau ir neik mokytis, o lik ceche.

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt
 

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt
 

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt