Sveikas atvykęs :) smagu, kad vietoj darbo įmonėje renkiesi laisvo darbuotojo kelią. Tik labai jau drąsiai pasakyta, jog 'galiu sukurti bet kokią svetainę' :) Bet kuriuo atvėju sėkmės darbuose!
Nezinau kaip tai veiktu Lietuvoje, taciau UK ziauriai patinka: montavimas tavo kieme. Uzsibookini, atvaziuoja sutartu laiku su busiuku, issitraukia visas nesamones ir sutvarko, jei neturi padangu - jie dar tau jas parduot gali, senas gali ismest arba isvest saugot uz papildoma mokesti ir poto vel atvest (uk nelabai aktualu, nes nera reikalavimo zieminiams ratams, bet yra nemazai kas keiciasi). Taip pat daro: ratlankiu dazymas "tavo kieme" (subtilybiu nezinau, kaiminas dazesi ratlankius, mano kaip neautomobilisto akiai buvo labai super), stiklu keitimas, veidrodeliu keitimas ir t.t. Ziauriai patogu, tarkim dirbi, per pietu pertrauka iseini jie atvaro ir parking lote viska tau padaro. Jeigu to nera LT - manau kokiame Vilniuje gerai eitu.
Kas del kavos - tai tik uz, kava arbata, colos ar fantos skardine ar vandens buteliukas kol lauki yra ziauriai malonu. Cia ne esme tavo 50 centu isleistu, cia esme, kad zmogus du kart per metus pas tave keistusi padangas
Pameginsiu pablevyzgot cia kartu... Tai pirmiausia issigrininkim visa esme.. 1. Kiekviena programavimo kalba turi savo konkrecia paskirti. 2. Nera ir nebus universaliu programavimo kalbu. 3. Programuoti reikia mokantis rasyti koda <KODA> nuo 0, be programu; 4. Pasitelkimas papildomu programu, kurios ipaiso tam tikra kalba i remus ir leidzia zmonems ja valdyti kaip koki blokeliu kratini ir ale programuoti spaudziant tam tikras ikoneles ar renkantis tam tikrus variantus is meniu, nekaip tau nepades ismokti net basic jokioje programavimo kalboje. 5. Nera nei rimtu nei nerimtu programavimo kalbu, yra tik nerimti zmones ir ju poziuris.
Tai cia taip is esmes, paskaicius ka tu parases esi, darausi isvada, kad tu nenori programuoti, tu nori kazkokios stebuklingos programines aplinkos, kurioje galetum lengvai ir greitai vos ne ismeginti ir sukomponuoti apsoliuciai skirtingu sferu programavimo kalbas, taciau cia deja nusivilsi..
Kitaip tariant, jei rimtai galvoji mokytis programavimo kalbos, tai pirmiausia susivok aplinkoje i kuria nori bristi.. Dabar tavo postas skamba panasiai:
Blemba noriu statyti nama, bet neturiu medziagu. Tai gal panaudosiu kokius siaudus stogui, gal surasiu kokia lazda lubom paremti, viska apviniosiu lipnia juostele ir bus gerai.
Prieš pradėdamas studijuoti informatiką buvau savamokslis programuotojas. Visada žingsnis po žingsnio išmokdavau tai, ko man prireikia (objektinį PHP, kurti efektyvias SQL užklausas, parašyti švarų visos svetainės xHTML ir CSS nuo nulio atsidarius Notepad, galiausiai jQuery ir šiektiek pačio JavaScript). Kaip bebūtų, kiekviena nepažįstama technologija man iš pradžių atrodydavo didelis vargas bandant perprasti - iš tikrųjų taip ir buvo, patirtis kainavo šimtus valandų bandymų, klaidų, nervų - bet galiausiai išmoksti ir turi tarsi ginklą savo arsenale, kurį bet kada prireikus gali išsitraukti.
Informatika toks dalykas, kuriame naujos technologijos atsiranda nuolat. Tai reiškia, jog ir mokytis privalai nuolatos. Jei žmogus moka tik vieną programavimo kalbą - tai, mano nuomone, jis nėra tikras programuotojas - jis neturi supratimo, kaip programos kuriamos kitose aplinkose ir kada kurią geriausia pasirinkti.
Vienas vertingiausių įgūdžių, kurį man suteikė informatikos studijos per pirmus pusantrų metų - greitai perprasti naują technologiją. Universitetas tiesiog privertė per labai trumpą laiką pramokti ne vieną iki tol svetimą programavimo kalbą.
Pavyzdžiui, šį semestrą turiu dalyką, kurio paskaitos vyko tik pusę semestro. Jo tikslas yra nuo nulio išmokyti dviejų skirtingų programavimo kalbų - Python ir Haskell. Du skirtingi dėstytojai skaitė po trijų savaičių paskaitų ciklus apie savo tyrimuose naudojamas kalbas. Tuomet abu jie įteikė mums po du projektų aprašymus, kuriuos kiekviena kalba turime įgyvendinti per likusius du mėnesius ir dingo - daugiau jokių paskaitų. Pirmoji (lengvesnė) Python užduotis - sistema, iš savo kompiuterio leidžianti naršyti kito kompiuterio bylas, iš jo atsiųsti ir į jį nusiųsti failus. Antrasis projektas (prie kurio dirbu paskutinį mėnesį) - kompiuterinis žaidimas - su automatiškai sugeneruojamais kambariais, monstrais, lygiais, ginklais ir kita (čia praverčia Python modulis pygame). Viską turime susirasti ir išmokti patys - bet kai turi aiškias užduotis, ribotą laiką ir norą nenusimauti (iššūkį) - mokaisi labai greitai.
Negano to, kitos paskaitos dėstomos ir atsiskaitymai vyksta su JAVA, o naujiems asmeniniams projektams vietoje PHP nusprendžiau naudoti Ruby, kurio taip pat iki šio rudens nemokėjau. Neseniai paskaičiavau, kad dabar per savaitę skirtinguose darbuose dažnai tenka kodą rašyti 5 kalbomis: JAVA, Python, Haskell, Ruby ir PHP. Nemanau, kad visų jų man prireiks ateityje, bet naudinga žinoti suteikiamas galimybes - viena programavimo kalba geresnė vienoje srityje, kita kitoje (pvz., jei reiktų greitai sukurti kontaktų formą - rinkčiausi PHP, jei programėle, kurią nusiųsčiau draugui į kompiuterį - JAVA (nes veiks tiek Windows, tiek Linux, tiek Mac OS), jei svetainę - Ruby, jei sudėtingus matematinius skaičiavimus, kuriems reikia greičio (pvz., finansai, bankininkystė), - Haskell - stebuklinga ir sunkiau perprantama kalba, kur gali praleisti pusvalandį rašydamas vieną kodo eilutė, bet ta eilutė padaro tiek, kiek kitose kalbose 10).
Iš tikrųjų nėra jokios paslapties: kuo daugiau žinai programavimo kalbų, tuo lengviau prie jų pridėti naujas, nes atrandi panašumus. Anksčiau tai buvo tikras iššūkis - dabar, atrodo, užtenka paskirti savaitgalį užsidarius su keliomis geromis knygomis apie nežinomą programavimo kalbą ir pirmadienį jau gali pradėti rašyti ja programas (taip padariau su Ruby).
Kiekviena programavimo kalba turi fundamentalius dalykus, kuriuos turi sužinoti prieš pradėdamas su ja dirbti (duomenų tipai, objektų samprata, ciklai ir kt.), o visą kitą jau rasi internete kurdamas. Dažnai būna, kad žinai, kaip vieną dalyką atlikti kalboje, kurią jau moki, bet nežinai, kaip tai vyksta naujoje programavimo kalboje, kurią ką tik pradėjai mokytis. Su tuo susiduria kiekvienas, todėl internete pilna informacijos - pavyzdžiui, PHP programuotojui, kuris nori išmokti Ruby: http://www.phptoruby.com/
Taigi reziumuojant atsakymą į klausimą "Ar įmanoma būti visų kalbų asu?": asu galbūt ne, bet mokėti daug kalbų yra naudinga. Programuotojams yra normalu iš pradžių nežinoti, kaip ką nors atlikti, - kaskart susiduri su naujais dalykais, ieškai sprendimų ir juos atrandi - tai nenutrūkstantis ciklas, nenutrūkstantis mokymasis ir tobulėjimas. Dėl to http://stackoverflow.com/ jau tapo viena iš populiariausių svetainių pasaulyje - ir ten renkasi programuotojai profesionalai, nes niekas niekada visko nežino.
Nematau priežasties šiais laikais mokytis C++, nebent ketini atlikti mokslinius skaičiavimus ar šiaip nori save pakankinti, galvodamas "kaip jėga, kad truputi moku C++". Priežastis - su kitomis programavimo kalbomis tuos pačius dalykus gali sukurti greičiau ir paprasčiau. Tai kam vargti?
JAVA yra žymiai modernesnė C++ alternatyva, jei galvoji apie sistemų kūrimą. Tiesa, pačios JAVA programuotojai paskutiniais metais jau po truputį pereina prie naujesnės programavimo kalbos - SCALA (todėl ir teigiu, kad niekas nestovi vietoje). Naujos programavimo kalbos minusas bandant ją perprasti - mažiau informacijos, mažiau specialistų, mažiau žmonių, kurių gali paklausti. Tad tiesiai prie SCALA eiti nesiūlyčiau.
Iš vieno forumo: Python vs C++:
Be to, nemažai mokslininkų (ir mano universitete) vietoje C++ jau renkasi Python, nes Python turi skaičiavimams sukurtus modulius (plačiau apie tai jau rašė nagisa).
Jei reikėtų rekomenduoti vieną kalbą, nuo kurios pradėti, tai kaip jau kažkur rašiau forume: jei ketini studijuoti informatiką - galbūt verta eiti sunkesniu keliu ir pradėti nuo JAVA (sužinosi daug naudingų dalykų, po kurių perprasti kitas programavimo kalbos bus lengva), jei programuoti pirmiausia nori tam, kad įgyvendintum savo idėjas ar galėtum greičiau iš to pradėti uždirbti - Python turbūt geriausias pasirinkimas (lengva perprasti ir galinga programavimo kalba, nors nepadės taip smarkiai persilaužti kaip JAVA mokantis kitų programavimo kalbų). Puiki alternatyva Python galėtų būti Ruby.
Išbandęs jau ne vieną programavimo kalbą, niekam nerekomenduoju PHP, nuo kurios pats pradėjau, - tiesiog yra žymiai tobulesnių, geriau apgalvotų ir išbaigtų technologijų. Mokantis PHP atskiras mokslas yra PHP saugumas, nes bet kokio naujo programuotojo sukurtą PHP puslapį dažniausia galima nulaužti - priešingai nei Python ar Ruby, nes šios kalbos pačios savaime turi daugiau apgalvotų saugiklių. Galiausiai PHP (palyginus su Python ar Ruby) rašai daugybę kartų tą patį kodą (kartoji save).
Kažkada draugams rinkau geriausius nemokamus Python resursus internete. Galbūt kam nors skaitantiems šią temą pravers:
Lietuviškai apie Python: http://docs.python.lt/tutorial/ Praktinė knyga - teorija + užduotys: http://learnpythonth...nTheHardWay.pdf Google paskaitos: http://code.google.c...n_understanding Google teorine medžiaga (jei knygos neužtenka): http://code.google.c...lass/index.html Python gidas pradedantiesiems: http://wiki.python.o.../BeginnersGuide Python dokumentacija (kiekvieno programuotojo enciklopedija): http://docs.python.org/
tadusie gavo reakciją nuo Blackbeard Kuriu internetines svetaines