Karksius

Jau tikrai senai laikas. Realiai už tokias pareigas, kai esi po padidinamuoju stiklu kiekvieno lietuvio ir vis esi metamas pirmas į gaisrą, tai gal turėtų bent kažkiek tai komensuoti. O tos kanceliarinis ir viskios kitokios nesąmonės turi būti perkamos centralizuotai, kaip dabar ministerijose ir jų pavaldžiose. Savivaldybėse blogesnė situacija (kalbu iš patirties ir žinojimo valstybinio aparato).

Optimizacija būtina, bet bėda, kad savivaldybių aparatuose žmonės dirbantys tikrai yra apkrauti, o jeigu priimą jam į pagalbą, tai dažnu atveju jis nosį krapšto. Ministerijose labai dangstomasi arba giminėmis arba pažintimis (bet tai nedidėlė dalis apie 15 proc.). Ministerijų pavaldžios įstaigos dar sudėtingesnė situaciją, nes dažnu atveju naikinant įstaigą, žmonių neatleidžia, o perkelia ir tas biurokratinis aparatas nesumažėja. 

Kas problema, kad vis dar yra neigiamas požiūris atėjus iš valstybės tarnybos į privatų sektorių. Sunku darbą susirasti, nors dažnu atveju kompetencijų netrūksta. 

Atlyginimu sistema turėtų būti valstybiniame aparate pertvarkyta, nes dar kai kuriose viešose įstaigose esi priklausomas nuo vadovo ir jo malonės ir pabandyk dar aukščiau pasiskūsti. Situacija gerėja, bet ne taip sparčiai, kaip privačiame sektoriuje, nes jam reikia išgyventi, o vat valstybės tarnyboje pasedėjau ir išėjau. Tos atsakomybės nėra griežtinamos, o ir  sunkus tas atleidimas iš valstybės tarnybos. 

Bendrai kalbant judame į priekį 🙂

Pritariu dėl peticijų. Jos tokios bevertės ir tas darymas atrodo toks dėl "+" sau užsidėjimo ir sakymo draugams: "jog aš darau, o tu vat ne". 

Aišku tiek, kurie putojasi, kad koks "mėšlas" peticijos.lt, tai irgi alternatyvas galėtų pasiūlyti. Nes sakyti, kad "chujovai" sugalvojai, o pats ant sofkutės tik komentuoji, tai atrodo mažų mažiausiai apgailėtinai. 

Ką galvočiau, tai ieškočiau bendraminčių, asociacijų, sąjungų ir t.t. Jeigu priklausome kažkokiai organizacijai, tai iš karto kreipčiausi raštu kas per "š...." dedasi. Jeigu jie atsako: "mes aiškinamės ir sprendžiame" ir pateikia kas vyksta iš jų pusės, tai nusiraminu ir laukiu žinių. 

Jeigu nepriklausau kokiai organizacijai, bet turiu bendraminčių, tai sutaręs su jais parašyčiau bendrą raštą su analizę, kas kelią nerimą, kodėl taip, o ne kitaip ir t.t. Ir iš kiekvieno bendraminčio išsiųsčiau laiškus el.paštu per kokias kanceliarijas, ministerijas ir t.t. kur dokumentus užregistruoja ir turi pateikti oficialius atsakymus. 

Dar variantas, pradėti kažkokį judėjimą, kaip pvz.: ūkininkai dėl pieno supirkimo kainų (o ne kaip "šeimaršiniai").

Čia mano pasvarstymai, nes dirbu ir samdomą darbą ir šiek tiek IV. Labai sustabdė ta reforma pereiti visa apimtimi ant IV ar net steigti MB, nes kol kas ką ten pamačiau, tai nedžiugina, bet reikia kompetetingų asmenų, kaip buhalterė ir teisininkas atsakymų dėl minčių pagrįstumo. 

prieš 1 valandą, lasickui parašė:

Spėčiau, nes būtų klasikinis variantas. Minimum 10 kartų sumažėtų surenkamų "parašų" kiekis bet kurioje peticijoje ir greitai užsidarytų puslapis 🙂

Ne tik sumažėtų (kas būtų logiška ir staigiai nutiktų), bet ir kainuoja didelius pinigus. Tapo toks patogus, kad dabar daug kas neapsieina be jo, bet jų prašomi įkainiai tai ufff... 

Jeigu padės, tai prisidėsiu ir aš.

Kai buvo bakalauro studijos (nes studijavau ir magstrą), tai taupymo rėžimas buvo maksimum įjungtas (ypač per 2008-2010).

Važiuodavau kiekvieną savaitgalį namo su savo mašina ir ne tusčias, o pasiimdavau pakeleivių (3-4), kuras atsipirkdavo ir dar likdavo atsidėti mašinos amortizacijai (nes buvo rėkenčių, kad brangu 10 litų), bet kai paaiškini, kad išleidi vos ne prie durų ir automobilio priežiūra kainuoja (tegul nusiperka savo ir pabando išlaikyti) ir kitos smulkmenos kurios nepastibi "galiorkos".

Tada susiradau ketvirčiui etato darbą su galimybę viršvalandžius dirbti. Uždirbdavau pusė sumos reikiamos mėnesiui. 

Po antro kūrso išmokau brėžinius "štampuoti" ir pasidarydavau "zagatofkes" atvykdavo neakivaizdinių studijų studentai, tai mėnesį ardavau jiems braižydamas užsidirbdavau kokių 3 mėnsių atlyginimą.  Toliau augo kompetencijos ir augo uždarbiai, kaip teorinė mechanika, medžiagų atsparumas, Autocad brėžiniai ar ArcGIS duomenų bazės ir kursiniai darbai.

Kaip ir daugelis minėjo, sekiau išlaidas. Maistas buvo ne tik peržiūrimas, bet ir su kambariokais (gyvenau barake nes ir tai buvo taupymo priemonė, bet pasirodo ir klientų ten būdavo visados, kuriems reikėdavo kursinių ar brėžinių) pasitariame kas papildomai ko atsiveš. Tarkim bulvės, morkos, burokėliai ir t.t. nes tai pigios daržovės ir galima daug visko pasigaminti. Kiti irgi minėjo, tai košės, kas yra pigu ir sveika, studijų laikais iš naujo atradau perlines kruopas ir kaip iš jų galima tikrai gerai skaniai pasigaminti. Be to, mamos paruoštukai, kaip kotletai, balandėliai ar koldūnai. 

Kai parvažiuodavau namo padėdavau tėvams prie namų, šiltnamis, sodas ir t.t. dar būdavo jog bulvių pasisodindavome. Tai kokį 5-6 mėnesius galima pragyventi iš tėvų duodamų gėrybių. 
 

Mažai lėkdavau į klubus (na tuo metu dar gyvavo Kaune Los Patrankos su ne kokia reputacija), nes ir nebuvo super saugu, bet geriau nei kaimo bare 3-4 kaimų muštynės.  Aišku visos krikštynos, cementofkės ir betonofkės nepraleisdavau, bet išeini kokį ketvirtadienį ir žiūri, kad per vakarą 100-150 litų nėra. Toliau kavos, dar tuo metu nebuvo taip ant bangos, tad turėjau gertuvę su vandeniu arba nusipirkdavau vandes ar mineralinio. 

Ir ką dar pridėsiu, savidisciplina su pinigais ir savimi. Tarkim nori kažkur išlėkti(nes nu nebūkime sadistais, nebent nėra visai poreikio, kaip pas mano vieną kambarioką)  susiplanuoji pasidėlioji pinigus ir kur gali atsisakyti. Bet iš karto pasakysiu, taupymas nėra pats geriausias varijantas, bet tikrai priimtinas. Jeigu trūksta pinigų pagalvok gal turi kokį potraukį(hobį) ir rankos ne šleivos. Iš to galima uždirbti ir dar pasimėgauti. 

O jau pats paskutinsi variantas, jeigu vos vos galą su galu suduri. Tai moteris, kuri tave išlaikys. Bet čia jau atvejis jaučiu(studentui) 1 iš 10000 ar daugiau. 

Yra man rodos grupių, kur apie taupymo "tip'sus" rašo ir ten gal rastum kažko naudingo arba chatGPT paklausk.

Pasakysiu savo patirtį, nes pakeitęs pakankamai darbų. 

Studijų laikais dirbau sandeliuose tai vienos vaistų logistikos įmonėje pradirbau nemažai ir lanksčiai viskas žiūrėdavo, ir išklausydavo. Tad prieš išeinant su vadovu pakalbėjome ir paprašė mėnesį padirbti, nes buvo didelis bumas vaistų pirkimo ir t.t. Tai sutikau ir sutarties nutraukimo dieną įtraukėme ne po dviejų savaičių, o po mėnesio. Dar ir šiandien pasiskambiname (išdirbau apie 2 metus studijų laikais) Padirbau ir senukų sandelyje Kaune, kai dar jie bazavosi pramonės prospekte. Patirtis kitokia, pateikiau prašymą ir tą pačią dieną išėjau (po 2 mėnesių)

Kaip ir kai kurie minėjo, gali išeiti iš darbo tą pačią dieną, man taip buvo, kai pateikiau išeiti iš darbo prašymą ir įrašiau tą pačią dieną (buve kolegos rekomendavo, nes gali tartis dėl 2 savaičių ir t.t.) ir šiandien jaučiu negaučiau iš buvusio darbdavio rekomendacijos (na ir jos nereiktų nes buvo darbe mobingas ir sekimas iki tokio lygio, kad liepė surašyti kur tėvai dirba).

Toliau ir inžinieriumi dirbau pagal specialybę ir vėl keičiau darbą ir vėl ieškau. Bet viskas priklauso nuo santykio su darbdaviu ir kokia tavo pozicija. Jeigu sunku pakeisti tavo poziciją, pasiūlyk 2 savaites nepilnu etatu ar net ketvirčiui etato, kad padėti susiorientuoti naujokui. Jeigu ne kaip aš kokiame sandelyje ir dar koks trenktas vadovas, tai nešk malkas ir mantą iš ten. 

Dar keli minėjo dėl rekomendacijų, tai jos +- auga ir pas LT (nes dažnai gerus darbus pasiūlo buve vadovai, kurie tarkim perėjo kažkur kitur ir kuria komandą). 

Na ir kai susiradai darbą reikėjo įspėti naują darbdavį, kad reiks luktelti dėl 2 svaičių (visada taip darau, nes atsiranda vis kokių smulkmenų ir nenumatytų aplinkybių).