Moneyerr

http://www.linkomanija.net/details?407953 įdėjau jei dar kam reiks

Pradėkime nuo vienos elementarios taisyklės: „nemokamai nieko nebūna“. Visur, visada ir viskam yra kaina. Ir net tais momentais, kai Jums atrodo akivaizdu, kad tai, kas Jums siūloma (ar ką gaunate) yra nemokama – prekė esate Jūs patys (Jūsų duomenys). Tačiau yra sritis, kurioje pastebiu tendencijas/norą gauti nemokamas specialistų/ekspertų konsultacijas – darbo rinka. Tai retai galima pritaikyti personalo atrankos bendrovėms, bet net ir pokalbio su jais metu, darbo ieškantis kandidatas nėra apsaugotas nuo konsultacijos suteikimo mainais į tuščius pažadus.
 
Manau, kad dauguma žmonių yra susidūrę su situacijomis, kai, darbo pokalbio metu, klausimai užduodami ne apie istorinius pasiekimus (t. y. – darbo patirtį ir veiksmus vienu ar kitu atveju), o daugiau apie „ką darytumėte tokioje situacijoje„, „kaip spręstumėte tokią problemą„, ar (vienas iš mano „mėgstamiausių“) – „o kaip plėstumėte mūsų verslą, kokių konkrečiai veiksmų imtumėtės?„. Įprastai, kai gaunami atsakymai į tokius klausimus, darbo vietos yra užimamos jau įmonėje dirbančių žmonių („valio, mane pakėlė pareigose! Na ir kas, kad už tą patį atlyginimą…„), o samdomi mažiausią atlyginimą gaunantys „žemiausios grandies“ darbuotojai į atsilaisvinusią vietą. Tai galima pastebėti, kai įmonės, ieškojusios aukščiausio lygio vadovų, po trumpo laiko tarpo pradeda ieškoti paprastų vadybininkų. pardavėjų ir pan.
Esu susidūręs ir su dar įdomesniais scenarijais. Vien iš pagarbos konfidencialumui – neminėsiu įmonių pavadinimų, tačiau viena iš jų neseniai paprašė: „gal galėtum sudaryti veiksmų planą, kuriame konkrečiai nurodytum, ką žadi veikti sekantį pusmetį, kokių konkrečiai veiksmų imtumeisi„… Rimtai?! Už tai ir mokamas atlyginimas – už planą ir jo įgyvendinimą. Daugumoje atvejų – būtent už to plano įgyvendinimą, tačiau yra nemažai veiklos sričių, kur užtenka pamatyti kaip galvoja potencialus kandidatas (o jeigu jis dar ir ekspertas!) ir… veiksmai aiškūs, o kandidatas – nereikalingas.
 
Jeigu ieškote darbo – atkreipkite dėmesį į Jums užduodamus klausimus. Įprastame darbo pokalbyje klausimai turėtų prasidėti „prašome pateikti pavyzdį, kaip Jūs…“ arba „ar galite papasakoti, ar susidūrėte su kokiais konkrečiais sunkumais susidūrėte savo praktikoje ir kaip juos išsprendėte„. Tokie klausimai yra pilnai suprantami, laukiami ir teisingi. Kalbama apie kandidato praeitį, patirtį, galbūt – charakterį. Tokių klausimų (ir atsakymų į juos) dėka, potencialus darbdavys stengiasi suprasti, koks žmogus sėdi priešais jį, kokią jis turi patirtį ir kaip elgiasi vienoje ar kitoje situacijoje.
 
Posūkis nuo darbo pokalbio link nemokamos konsultacijos atliekamas “o kaip Jūs išspręstumėte…” ar “ką darytumėte, jeigu…” klausimų dėka. Šio tipo klausimai (dar vadinami „scenariniais„) veda kandidatą „problemos sprendimo“ keliu, jais siekiama įžvelgti kūrybiškumą (asmeniškai aš – kūrybiškumą vertinu klausimais „kuris būtų parduodamas geriau: drabužių vyrams linija, sukurta Victoria’s Secret ar drabužių dėmių valymo priemonė, sukurta Johnnie Walker?“ ir panašiai) ir, greičiausiai, rasti greitą/nemokamą sprendimą jau esamai problemai. Jeigu darbo pokalbyje dominuoja klausimai „kaip darytumėte„, o ne „kaip darėte“ – Jūs teikiate konsultaciją, o ne kandidatuojate darbo vietai užimti.
 
Šis straipsnis rašomas tik todėl, kad pastebiu kintančias darbo rinkos tendencijas, augantį piktnaudžiavimą kandidatų žiniomis ir patirtimi. Jeigu esate darbdaviai – paskaitykite straipsnį apie pasitikėjimą. Fiziniai asmenys, manau, ir taip rado kokių žinių pasisemti.
 
Noriu pasakyti, kad darbo pokalbis turi atnešti abipusę naudą jame dalyvaujančiomis šalims: darbdaviui – kandidato ir jo patirties pažinimą; kandidatui – darbdavio ir jo veiklos pažinimą. Galbūt Jūs, kaip darbdavys, to žmogaus nepasamdysite (o gal kaip tik – pasiūlysite jam kitokį darbą, nei tą, į kurį jis kandidatavo), tačiau jis gali tapti Jūsų klientu. Kaip kandidatas – gal ir nebuvote tinkamas šiam darbui, tačiau turite draugą (-ę), kuriam toks darbas būtų „kaip tik“.
 
Visuomet tinkamai ir rimtai įvertinkite darbo pokalbį. Tik šį kartą – turėsite dar vieną vertinimo kriterijų: ar tai buvo darbo pokalbis, ar, visgi, siekis gauti nemokamą konsultaciją?
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Prieš kelias dienas gavau vienos iš skaitytojų laišką su prašymu patarti jai verslo vystymo klausimais. Pacituosiu trumpą ištrauką iš jos laiško:
 
„Kuriu naują internetinę paslaugų svetainę ir susidūriau su problema, kad niekaip negaliu apsispręsti – ar verta investuoti daug pinigų į patrauklią, patikimą svetainę (kurią paruoštų gerai žinoma įmonė), ar pasitikėti freelancer’iais programuotojais ir mokėti dvigubai mažiau…“ (kalba minimaliai taisyta)
 
Žinoma, didžioji dauguma interneto svetainių (tame tarpe – portalų, elektroninių parduotuvių ir visokių projektų) užsakovų kreipiasi į kelias įmones (ar asmenis) ir bando gauti keletą kainų variantų. Kartais – skirtumas gali būti stebėtinai didelis ir tada kyla klausimas – „kodėl?„.
 
Pradėkime nuo to, kad interneto svetainės kūrimas yra paslauga. Tai nėra prekė, kuri turi savo išankstinę gamybos kainą, nes medžiagos kainuoja tiek ir tiek, logistika kainuoja tiek ir tiek, importas kainuoja tiek ir tiek, ir taip toliau… Nuskambės grubiai, tačiau… paslauga neturi kainos. Paslaugos kainą sudaro tik tam tikri faktoriai, kurie yra labai sąlyginiai (ar nepastebėjote, kad grupinių pirkimų portaluose dominuoja paslaugos, o ne realios prekės?) ir lankstūs – kaip paslaugos teikėjas vertina savo žinias, kaip vertina savo laiką ir panašiai.
 
Svetainių kūrimo kainodarą (tikrai supaprastintą variantą) galite pamatyti tik mano portale, nes čia nėra galimybės integruoti lenteles.
 
Kodėl tokie milžiniški kainų skirtumai ir ką jie reiškia?
 
Marketingas
 
Pabandykime pereiti per aukščiau lentelėje pateiktą sąrašą ir paanalizuoti punktus. Pirmasis – marketingas. Juk nedirba su projektais vien iš to, kad jie „atsiranda iš niekur“. Laisvai samdomas programuotojas gali kartais (itin retais atvejais) būti rekomenduotas savo kliento: „jo, man darė čia toks bičas svetainę, tuoj paieškosiu numerio“. Tačiau, didžioji dauguma darbų atsiranda interneto paieškos variklių rezultatų dėka. Šį straipsnį skaitantys verslininkai sutiks (ir supras), kad aukštos pozicijos paieškos variklių rezultatuose kainuoja nemažai darbo (o darbas – pinigus): marketingas paieškos variklių reklamų sistemose, SEO darbai, turinio kūrimas ir talpinimas, reklama interneto portaluose ir taip toliau. Svetainių kūrimo verslai daro viską, kad užimti kuo aukštesnę poziciją paieškos rezultatuose, nes tai neša didžiausią skaičių klientų.
 
Taigi – marketingo išlaidos yra tai, ką reikia apsvarstyti kalbant apie svetainės kūrėjų įkainius. Ir kai kurios įmonės tam išleidžia daugiau nei kitos, kas vėl – įtakoja jų darbo kainą.
 
Poreikių tyrimas ir sprendimai
 
Tikrai negaliu pasakyti, kad laisvai samdomas programuotojas nesiaiškins Jūsų poreikių. Tačiau esu beveik tikras, kad jis to nedarys, kaip kad tai bus atlikta rimtoje kompanijoje. Programuotojas užduos Jums kelis klausimus, pabendraus su Jumis ir imsis darbo. Kompanija, greičiausiai, tam turi projektų vadybininkus (kuries mokamas atlyginimas), kurie bendraus su Jumis, aiškinsis viską iki smulkmenų, paaiškins, kas Jums reikalinga ir ko iš Jūsų norų reikėtų atsisakyti ir panašiai.
 
Rimtas kliento poreikių tyrimas neapsiriboja keliais klausimais. Projektą reikia aptarti su kiekvienos srities ekspertu (būtent – ekspertu, o ne tuo, kuris „kažkiek tame žino“): svetainių dizaineriais, verslo vystymo vadybininkais, programuotojais, skaitmeninio marketingo ekspertais, SEO ekspertais ir taip toliau. Visi šie žmonės yra labai svarbūs kuriant projektą internete, kad ir koks tas projektas bebūtų. Žinoma, galima ir nedaryti to. Galima visus šiuos žmones pasamdyti vėliau, o po jų konsultacijų – užsisakyti sau naują svetainę arba pakeisti sukurtą iš pagrindų. Kita vertus – galimas variantas, kad visi žmonės, išskyrus programuotojus, dirba Jūsų įmonėje ir Jums tiesiog reikia žmogaus, kuris viską įgyvendintų. Pasirinkimų tikrai yra.
 
Svetainės dizainas
 
Tai – sekantis žingsnis. Smulkiems projektams, dizainas sudaro tikrai nemažą projekto kainos dalį. Čia, klientas turi kelis pasirinkimus – perpiešti savo dabartinį dizainą iš naujo (tačiau nieko jame nekeisti), pirkti jau iš anksto nupieštą dizainą (šabloną), arba užsisakyti unikalų dizainą. Kiekvienas iš šių pasirinkimų turi savo pliusų ir minusų, tačiau ir kainos skiriasi atitinkamai. Taip pat – klientas retai kada sutinka su pirmu jam pasiūlytu dizainu, todėl pateikti reikia kelis darbus. O jeigu tie darbai yra daromi vieno žmogaus – yra dirbama su ribota fantazija/požiūriu į projektą ir taip toliau.
 
Tačiau, kuo daugiau yra dizaino galimybių, kuo daugiau suteikiama užsakovui laisvės pasirinkimuose, kuo daugiau jis nori pakeitimų jau pasirinktame dizaine – tuo labiau visa tai „išpučia kainą“. Šioje vietoje labai tinka mano vizitinėje esantys žodžiai: „Greitai. Pigiai. Kokybiškai. Pasirinkti vieną„.
 
Projekto vadyba
 
Šiame pavyzdyje aš lyginu dvi puses svetainės kūrimo procese – įmonę ir laisvai samdomą programuotoją. Pastarasis užsiima Jūsų projekto vadyba, dizainu, programavimu ir… naujais projektais, atsakinėja į jam ateinančius laiškus, skambučius ir panašiai. Viską daro vienas žmogus.
 
Įmonėse – yra dedikuoti projektų vadybininkai/vadovai, kurie bendrauja su Jumis visą projekto kūrimo laiką ir tarpininkauja tarp Jūsų ir visų kitų asmenų, kurie yra įtraukti į Jūsų projekto vystymą. Tai toks žmogus, kuris apie Jūsų projektą žino viską. O jeigu nežino – privalo sužinoti ir atsakyti į bet kokį Jūsų klausimą. Tačiau už tai – jam taip pat mokamas atlyginimas. Kas įtakoja bendrą projekto kainą.
 
Programavimas
 
Programavimo kainoje taip pat yra dideli svyravimai. Gal daug kam ir nepatiks, tačiau pasakysiu tiesiai – šioje vietoje įmonės tikrai „užsimeta kainą“ kaip reikiant. Yra atvejai, kai programuoti praktiškai nieko nereikia (kai klientas visą informaciją susikelia pats), tačiau yra atvejai, kai klientas užsimano tam tikros funkcijos, kuri jam yra „paskaičiuota“, tačiau programuotojai tikrai patiria sunkumus ją įgyvendinant. Ir tai – taip pat kainuoja. Kainuoja laiką, o laikas, kaip ir kiekviename versle – pinigus. Tai, kad įsigijote dizaino šabloną – nepadaro programavimą lengvesniu. Kartais (tiksliau – labai dažnai), kai reikia tą dizainą „įjungti“ ir pritaikyti ne prie standartinio turinio valdymo sistemos, o prie tų funkcijų, kurių norite Jūs – tada prasideda rimtas darbas. Ir labai dažnas atvejis, kai laisvai samdomi programuotojai, šioje, vietoje, save „prisigauna“ pasakydami mažesnę kainą vien todėl, kad jų telefonai neskamba kiekvieną dieną ir norėdami gauti darbą. Neretai tas darbas būna toks didelis, kad vienam jį įveikti yra praktiškai neįmanoma. Tik ne per tuos terminus, kurie buvo prižadėti.
 
Testavimas ir paleidimas
 
Suprogramuoto projekto paleidimas yra dar viena fazė, kuri reikalinga interneto svetainių/parduotuvių/portalų kūrimo versle. Testavimas vyksta visą laiką. Tačiau aš, asmeniškai, pažįstu ne vieną programuotoją, kuris dirba vienas (arba su draugu) ir jie tiesiog daro savo darbą. Tame nėra konkretaus testavimo, nes tame dalyvauja tik du žmonės. Nėra skirtingų nuomonių, nėra pastovaus naršymo po kuriamą projektą, nėra jo testavimo su absoliučiai visomis naršyklėmis ir platformomis (o, taip… apie svetainių pritaikymą mobiliosioms platformoms taip pat rašysiu atskirą straipsnį).
 
Realiai – labai nedaug įmonių taip pat atlieka testavimą. Geros įmonės tai daro pačios, o dar geresnės – atiduoda baigto projekto testavimą trečiąjai šaliai, nesusijusiai nei su užsakovu, nei su darbą atliekančia įmone.
 
Svetainės palaikymas ir aptarnavimas
 
Nesumeluota situacija: biure suskamba telefonas, šalia manęs sėdinti mergina atsiliepia, o ten – klientas:
 
- Laba diena. Mano svetainė, kurią Jūs kūrėte, neveikia. Na, veikia, bet neteisingai rodo tam tikras dalis.
 
Mergina (įmonės atstovė) klausia:
 
- Kokia svetainė? – gavusi atsakymą, suveda adresą į naršyklę. Trumpa pauzė… – Sakykite, o kokią naršyklę naudojate?
 
- Opera – nuskamba atsakymas.
 
- Aaa! Tai parsisiųskite Chrome, ten viskas veikia. Ar dar galiu kuo nors padėti?
 
Jums būtų reikėję pamatyti mano veidą tokiu momentu. Aš tai merginai pasakiau, kad jeigu aš būčiau tas klientas – tai dabar pat visa įmonė mestų darbus ir tvarkytų mano svetainę. Tai ji dar man atsakė: „gerai, kad nesate mūsų klientas“.
 
Svetainės palaikymas ir techninis aptarnavimas po jos sukūrimo yra labai svarbus aspektas. Visu pirma – dėl to, kad ir pačios interneto naršyklės nestovi vietoje ir pastoviai atsinaujina. O kartu su atnaujinimais – gali atsirasti papildomos klaidos. Kitas svarbus momentas – klientų aptarnavimas. Jeigu klientas Jums skambina ir tuojau pat galite išspręsti jo problemą (ne taip, kaip pateikta pavyzdyje aukščiau) – jis bus patenkintas. O patenkintas klientas visus darbus darysis pas Jus ir dar Jus draugui rekomenduos.
 
Įmonės visada stengiasi įkišti klientui „priežiūrą“ į sutartį ir paimti už tai pinigus. Aš siūlau Jums padaryti kitaip – įtraukite šią paslaugą kaip nemokamą elementą, o priežiūros kainą paskirstykite kituose punktuose. O jeigu taip jau norite lupti pinigus iš klientų – užsisakykite 900-ąjį numerį (po 5 ar 10 litų už minutę) ir konsultacijas dalinkite jo pagalba.
 
Svetainės turinys
 
Tai – praktiškai svarbiausia dalis. Ir, tuo pačiu, labiausiai pamiršta. Klientai „smaugia“ programuotojus, dizainerius, marketingistus, o pamiršta patį svarbiausią dalyką – svetainės turinį.
 
Tik jo nepamiršta vienas gigantas – Google. O paskui jį – ir visi kiti paieškų varikliai. Turinį, dažniausiai, turi pateikti pats klientas (ką dažnai ir daro), tik su tuo reikia labai atsargiai elgtis. Turinys, talpinamas kliento svetainėje, turi būti labai kokybiškas, prisodrintas į veiklą orientuotais raktažodžiais ir taip toliau. Šią funkciją (kokybiško turinio rašymo) atlieka vieninteliai specialistai (bent jau mano žiniomis) – taip vadinami copywriter’iai (reklaminių tekstų kūrėjai). Patys tekstai, iš esmės, nėra brangūs, tačiau čia reikia vertinti jų kokybę, veikti itin glaudžiai su SEO specialistais (taikyti turinį prie rinkos) ir atlikti milžinišką darbą. Interneto projektų užsakovai nesupranta, kad ne dizainas ir ne patogumas garantuoja pirmąsias vietas paieškos variklių rezultatuose. Taip pat nesuprantamas ir tas faktas, kad turinį reikia atnaujinti, pastoviai dirbti su SEO ir kiekvieną kartą derintis prie rinkos sąlygų. Tai – turi būti pastovioji išlaidų dalis. Kaip nuoma, kaip atlyginimai ir kaip marketingo išlaidos (beje, tai būtų prilyginama marketingui).
 
Pabaiga
 
Kaip matote – interneto projektų sukūrimo kainos gali labai skirtis. Galite trims skirtingiems asmenims nusiųsti vieną ir tą patį projektą, o galite gauti tris skirtingas kainas – pavyzdžiui 1,000, 3,500 ir 8,000 litų. Ar tai reiškia, kad įmonė, užsiprašiusi 8,000 litų, bando Jus apiplėšti? O gal žmogus, norintis 1,000 litų už darbą, tiesiog nežino ką daro? Abu atsakymai gali būti neteisingi, tačiau tai parodo tik tą faktą, kad kiekvienas turi savo kainą, savo darbo pobūdį ir savo darbo laiko vertę.
 
Turite suprasti, kad jeigu Jūsų projektas yra rimtas (Jūs taip manote) – Jums būtinai reikalingi ekspertai. Jums reikia, kad su Jumis bendrautų labai aiškiai (komunikacija), išvardintų Jums, kas vyksta su Jūsų projektu (vadyba), paaiškintų, kokie sprendimai yra geriausi ir efektyviausi (marketingas), padėtų pasirinkti norimą dizainą (dizaineriai), suprogramuotų ir patalpintų internete (programuotojai) ir taip toliau. Jeigu manote, kad visa tai gali mokėti, žinoti ir įgyvendinti vienas žmogus – labai klystate. Nėra žmogaus, kuris mokėtų viską. Kaip ir aš. Aš irgi rašau labai daugeliu temų, esu tikrai gerai pasiruošęs daugelyje iš jų. Tačiau, jeigu matau, kad mano klientams reikia tam tikros srities specialistų – aš tuo specialistu neapsimetu. Aš rekomenduoju atitinkamą žmogų ar įmonę.
 
Nepamirškite ir geležinės taisyklės – tai bus Jūsų projektas. Ne programuotojo, ne įmonės, kuri atliks tą darbą, o Jūsų! Ir net jeigu Jums kažkas kažką pataria – galite neklausyti tų žmonių, turėti savo nuomonę ir daryti taip, kaip Jums patinka. Nes tai – Jūsų projektai.
 
Tikiuosi, kad straipsnis buvo Jums naudingas. Gal ne Jums, o bus naudingas Jūsų klientams. Gal galėsite jo pagalba išaiškinti, kodėl Jūsų gaminama svetainė kainuoja ne 1,000, o 10,000 litų. Ir atvirkščiai.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

(Ne)Piramidė
 
Daugumai tinklinio marketingo veikimo principu paremtų kompanijų, jų parduodamas produktas yra skirtas tik dėmesio nukreipimui nuo tikrojo pelno siekimo (ir darymo) modelio. Tiems, kas yra (ar buvo) susiję su TM kompanijomis, praeitas straipsnis (kuriame teigiama, kad TM kompanijų verslo modelis yra vedantis į žlugimą, kadangi su tam tikrais produktais yra pasiekiama rinkos riba ir tampa nebeįmanoma to produkto parduoti) atrodė “ne į temą”. Ypač didelę diskusiją šiame forume sukėlė Amway, FM Group ir kitų FMCG (fast moving consumer goods - greito vartojimo prekės) produktų, kuriuos rinkoje platina įvairios TM kompanijos, šalininkų pasipiktinimą. Blogiausia yra tai, kad jie nesuprato pirmojo straipsnio moralo. Produktas (ar teikiama paslauga) tikrai gali būti geras (-a). Ir FMCG produktai rinkoje neužsilieka, nes jie yra vartojami. Neva – tokiu būdu (dėl to, jog produktai yra FMCG) rinkoje riba nėra pasiekiama, nes produktai “neužsibūna”. Šioje vietoje, diskusiją galima tęsti “iki negaliu“. Ir nebus joje teisių pusių. Todėl, kad TM veikloje besisukantys žmonės (kaip voverės ratelyje) nesupranta esmės – produktas niekada nebuvo tas faktorius, dėl kurio jie įsitraukė į tinklinį marketingą. Kitaip – tuo produktu jau būtų seniai susidomėta, jis būtų visiems žinomas ir populiarus, ir t. t. Produktas TM sistemoje yra tik pasiteisinimas, siekiant “įteisinti” tikrąjį “pinigų darymo mechanizmą”.
 
Iš esmės – mes visi žinome, kas vyksta su tinklinio marketingo kompanijomis. Tik, neduok Dieve, nevartokite žodžio “piramidė” prie žmonių, kurie yra į tai pasinėrę! Tinklinio marketingo kompanijose “verslas” daromas ne parduodant produktą, o stengiantis prikalbinti kuo daugiau žmonių užsiimti tuo pačiu. Ir, žinoma, pirkti, pirkti, pirkti. Juk pas mus, Lietuvoje, negalioja jokie įstatymai ir/ar reikalavimai, kokius TM kompanijoms yra nustatęs JAV teismas 1979 metais… Pasirodo, pas mus galima pardavinėti svajones.
 
Matematika. Arba – logika
 
Tinklinio marketingo kompanijos dirba pagal geometrinę plėtrą, kai Jūs randate dešimt žmonių, kurie randa dar dešimt žmonių, kurie randa dar dešimt žmonių ir t. t. Paprastai – tai pavaizduota kaip besiplečianti matrica (tik ne piramidė!) su įvairiais lygiais.
 
Tik čia mes susiduriame su logikos problema. Tam, kad TM modelis būtų veiksmingas, jau trečiame lygyje (10 x 10 x 10) turi dalyvauti 1,000 žmonių. Na va… Jau turite visą savo rajoną versle. Visi yra verslininkai, blemba! Fantastika! Bet tai čia nieko tokio, nes šeštame lygyje – Jūsų tinklą jau sudarys 1,000,000 durniukų… oi, atsiprašau – žmonių, kurie tikės (ir tikėsis), kad gali uždirbti pinigus. Trečdalis Lietuvos, . Va čia tai verslumą skatinanti šalis! Ir šioje vietoje, TM fantazijos (ir veikla) tikrai nesustoja. Toliau rengiami susitikimai, toliau kabinami makaronai žmonėms ant ausų ir toliau pardavinėjamos svajonės. Tik pagalvokite apie tai, kiek pinigų tai kainuoja žmonėms, kurie tas svajones perka. Arba – kiek pinigų tie žmonės atneša tiems, kas tas svajones parduoda.
 
Mes žlugsime? Mes negalime žlugti!
 
Niekas taip neerzina užkietėjusių TM fanatikų, kaip teiginys, jog jie žlugs. Jeigu parodysite jiems tą absurdą jų pačių konfenrencijose, kur pasakojama apie jų augimo tempus ir, remiantis jų pateikiamais skaičiavimais, gaunasi, jog per kokius metus laiko jie turėtų generuoti maždaug visos Lietuvos BVP. Ir kai tai pateiki tiems fanatikams į akis, jie tada ištaria auksinę frazę: “na, ne visiems pasiseks iš to padaryti verslą ir todėl rinka niekada nepersipildys“.
 
Palaukite sekundėlę… Tai kur yra tiesa? Ar tai, kad “kiekvienas tai gali ir jam pasiseks, tik reikia įsigyti distributoriaus paketą“, ar tai, kad visgi yra planuojama (ir tikimąsi) pasipelnyti iš tų, kuriems “nepasiseks” ir kurie perka svajones?
 
Seminaro metu – “visi gali tai pasiekti“. “Tai – vienintelė ir unikali galimybė“. “Jeigu Tu neprisijungsi prie mūsų dabar (skaityti: nepirksi to, ką tau dabar parduosiu) – tau nereikia verslo ir gali valinti dirbti į McDonald’s“.
 
Bet paminėkite seminaro metu apie tai, kaip rinka bus perpildyta ir kad tų skaičių pasiekti neįmanoma, kai staiga atsiranda tokios frazės kaip: “žinoma, ne visiems tai pavyks padaryti“. Arba “taip, dauguma to nepadarys ir palūš“. Bet… “tik ne tu. Tu gali tai padaryti. Aš matau tai tavyje, matau tavo užsidegimą. Va tu – tai tikras laimėtojas ir tau pavyks“.
 
Teisybės dėlei – jeigu Jūsų akys seminaro metu dega – Jums pasakys taip (ar panašiai), kaip parašyta aukščiau. Jeigu esate skeptikas – iki šios pokalbio dalies net nedaeisite. Tie TM dalyviai, kurie tame jau kelerius metus (gabesni – ir kelerius mėnesius) – greitai ras, kaip numesti kokį bajerį, papasakoti kokią istoriją, pateikti kokią išgalvotą “statistiką” ar šiaip ką nors suburti vietoje. Na, kad būtų ramiau ir nukreipti temą.
 
Naujas verslas: Idiotiškas TM
 
Kai kurios iš dabartinių TM kompanijų “persikūnyjimai” (net nežinau, ar teisingai parašiau tą žodį) bando “spręsti” nekontroliuojamo augimo problemą, ribodamos žmonių skaičių, kurį Jūs, kaip distributorius, galite “sponsoriauti” iki keturių. Tačiau ta pati, aukščiau minėta, taisyklė egzistuoja ir toliau, tik pailgėja laikas, kai tie neįmanomi skaičiai (ne)bus pasiekti. Ir prie viso to – pridedama dar viena problema: besiplečianti matrica (ne, ne piramidė!) tik dar labiau išsiplėčia.
 
Pasitikėjimas ir piramidės šėšėlis
 
Iš esmės – kiekvienos aferos (sukčiavimo) mechanizmas yra lygiai toks pats: siekiama apgaulės būdu išvilioti Jūsų pinigus. Kad Jūs tuos pinigus atiduotumėte aferos sumanytojui ar vykdytojui – jis/ji turi įgauti Jūsų pasitikėjimą. Bent jau tam momentui. Auka, tinklinio marketingo atveju, sudorojama labai panašiai, kaip ir sukčiavimo – įgyjant aukos pasitikėjimą. Auka patiki netikrais pažadais ir, mainais, TM atstovas gauna jos pinigus.
 
Prie viso to – kai kurios TM kompanijos turi dar vieną sritį, kurioje daromi pinigėliai (t. y. – toliau imami pinigai iš aukų): motyvaciniai seminarai, įrašai, video klipai ir panašiai. Jie yra “labai rekomenduotini kiekvienam distributoriui” ir žmogus, tikintis TM siūlomais “privalumais” ir “nuosavo verslo galimybe”, perka tas nesąmones, tikėdamasis rasti ten kažkokį magišką receptą, kaip nieko neveikti ir gauti pinigus gulint namuose ant sofos. Ir pati baisiausia šios “šėšėlinės piramidės” dalis: tie, kurie yra “apačioje” ir kuriems nesiseka “dirbti”, kreipiasi į tuos, kurie yra “aukščiau” (tipo: jie - sėkmingesni), o pastarieji sako: “pirk tą ir aną priemonę, nes man ji padėjo ir tau padės“.
 
Darbas, siūlomas TM kompanijos: Tu esi tas kvailys!
 
Kaip esu minėjęs viename iš savo ankstesnių straipsnių: “kiekviename sandoryje ieškokite, kas liks kvailio vietoje. Jeigu tokio sandorio dalyvio nematote – kvailys esate Jūs”. Ar racionaliai mąstantis žmogus, nepaisant aukščiau pateiktų faktų, eitų pardavinėti kažkokį produktą ar paslaugą, kurią, visu pirma, turi įsigyti pats ir konkuruoti su toje pačioje veikloje “bedirbančiais” kitais “verslininkais” (juokingai skamba) toje pačioje teritorijoje? Atsiminkite, kad tų “verslininkų” skaičius yra neribotas, nes TM kompanijos “suteikia galimybę turėti verslą visiems be išlygų“.
 
Ką manote? Ar tai – “puiki galimybė turėti savo verslą”, ar, visgi, verslo planas, kuriam jau nuo pradžių yra lemta žlugti?
 
Kaip tie, esantys viršuje, tapo tokiais turtingais? Dėka tų, kuriems nieko nesigauna apačioje. Ir produktas gali (o šiais laikais – jau ir yra) bet koks. Kaip ir kiekvienoje piramidėje. Oi… aš tai pasakiau…
 
Laukite tęsinio kitą savaitę.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Apie Forum One:
Seminaro organizatoriai:
- Sveiki! Pradedame seminarą "Kaip per vieną dieną užsidirbti milijoną litų". Klausimas auditorijai: kiek kainavo šio seminaro bilietas?
Atsakymas iš salės:
- Tūkstantį litų!
Seminaro organizatoriai:
- O kiek vietų šioje salėje?
Atsakymas iš salės:
- Tūkstantis!
Seminaro organizatoriai:
- Ačiū, seminaras baigtas.

Būtų juokinga jeigu nebūtų apmaudu, kad pasitvirtino mano manymas, jog paskelbus savo pranešimą sulauksiu panašių, tokio lygio svaisčiojimų visiškai ne į temą.
 
Paprašiau atrodo paprasto dalyko, keletos protingų, PRAKTINIŲ patarimų. O ką gaunu? Manęs klausia, ar aš numanau kiek kainuoja teisiniai dalykai! Kaip galėčiau nenumanyti jeigu jau pradedamas vykdyti ženklo registracijos procesas!? Arba iš ko mokėsiu programuotojui.. Arba spelionės kokių investicijų reikėtų vienam ar kitam dalykui.. C'MON! Nenukrypkim eilinį kartą į pievas ir negaišinkim vieni kitų laiko! AČIŪ!

Nekreipk dėmesio į tokius ir tiek, juk pilną visur ir visada bus tokių išminčių, kurie patys nieko nėra sukūrę, bet už tat viską žino. :)

Būtų juokinga jeigu nebūtų apmaudu, kad pasitvirtino mano manymas, jog paskelbus savo pranešimą sulauksiu panašių, tokio lygio svaisčiojimų visiškai ne į temą.
 
Paprašiau atrodo paprasto dalyko, keletos protingų, PRAKTINIŲ patarimų. O ką gaunu? Manęs klausia, ar aš numanau kiek kainuoja teisiniai dalykai! Kaip galėčiau nenumanyti jeigu jau pradedamas vykdyti ženklo registracijos procesas!? Arba iš ko mokėsiu programuotojui.. Arba spelionės kokių investicijų reikėtų vienam ar kitam dalykui.. C'MON! Nenukrypkim eilinį kartą į pievas ir negaišinkim vieni kitų laiko! AČIŪ!

Uždarbiečiai, vienas pats kuriu projektą pasaulinei rinkai, todėl tikrai nepamaišys jūsų pastabos, pasiūlymai ir šiaip protingos mintys.
 
Į kokius dalykus atkreipti dėmesį ir ko nepamiršti prieš didijį startą, t.y. prieš projekto pristatymą plačiąjam pasauliui? Čia turiu omenyje ne pirminius dalykus prieš pradedant verslą, tokius kaip rinkos ir konkurencijos tyrimai, išlaidų, investicijų skaičiavimai, ilgalaikiai tikslai, plėtra ir t.t., o visus vėlesnius žingsnius po verslo plano susidarymo.
 
Sutiksite, kad norint viską atlikti nepriekaištingai, svarbu apgalvoti kiekvieną, net smulkiausią ar net atrodytų elementariausią detalę.
 
Idealu, jei atsiras žmonių, kurie jau susidūrė su tuo praktiškai ir pasidalins savo patirtimi.
 
Sąrašas bus papildomas bei naudingas ir visiems kitiems, planuojantiems kurti ar jau kuriantiems pasaulinį projektą.
 
 
* Vienas pirmųjų dalykų ką reikia pasidaryti po verslo plano susidarymo, tai prekinio ženklo registracija. Žingsnis, reikalaujantis nemažų investicijų, bet būtina registruoti, ir iš anksto, net prieš, pvz., skelbiant viešą logotipo konkursą.
 
* Nepamiršti užsiregistruoti ne tik .com bet ir kitus pagrindinius domenus.
 
* Nepagailėti pinigų ir samdyti tik profesionalius savo sričių specialistus: programuotoją, dizainerį ir kt. Būtina pasirašyti sutartis dėl sąlygų, darbų atlikimo terminų ir pan.
 
 
Pradžiai tiek, pasidalinkite savo patirtimi!

Būtų juokinga jeigu nebūtų apmaudu, kad pasitvirtino mano manymas, jog paskelbus savo pranešimą sulauksiu panašių, tokio lygio svaisčiojimų visiškai ne į temą.
 
Paprašiau atrodo paprasto dalyko, keletos protingų, PRAKTINIŲ patarimų. O ką gaunu? Manęs klausia, ar aš numanau kiek kainuoja teisiniai dalykai! Kaip galėčiau nenumanyti jeigu jau pradedamas vykdyti ženklo registracijos procesas!? Arba iš ko mokėsiu programuotojui.. Arba spelionės kokių investicijų reikėtų vienam ar kitam dalykui.. C'MON! Nenukrypkim eilinį kartą į pievas ir negaišinkim vieni kitų laiko! AČIŪ!

Būtų juokinga jeigu nebūtų apmaudu, kad pasitvirtino mano manymas, jog paskelbus savo pranešimą sulauksiu panašių, tokio lygio svaisčiojimų visiškai ne į temą.
 
Paprašiau atrodo paprasto dalyko, keletos protingų, PRAKTINIŲ patarimų. O ką gaunu? Manęs klausia, ar aš numanau kiek kainuoja teisiniai dalykai! Kaip galėčiau nenumanyti jeigu jau pradedamas vykdyti ženklo registracijos procesas!? Arba iš ko mokėsiu programuotojui.. Arba spelionės kokių investicijų reikėtų vienam ar kitam dalykui.. C'MON! Nenukrypkim eilinį kartą į pievas ir negaišinkim vieni kitų laiko! AČIŪ!