Norėjau pasidalinti įspūdžiais iš ką tik praūžusios TEDxVilnius konferencijos. Šis, TED ženklu pažymėtas renginys, vyko jau trečią kartą. Šiais metais pritraukęs net daugiau nei 700 išskirtinio, užsibrėžtų tikslų siekiančių žmonių. Kad informacijos gausa labai nenuvargintų, renginys buvo padalintas į keturias sesijas, kiekviena truko nedaugiau pusantros valandos.
Visų pirma, daugiau apie pačius lektorius, pakviestus pasidalinti idėjomis, vertomis platinti. Galėčiau vardinti daug žinomų, o galbūt ir ne žmonių vardus ir pavardes. Pavyzdžiui: Ray Bartkus, pradėjęs renginį, Cheryl D. Miller, kalbėjusi apie socialinią atskirtį tarp vaikinų ir merginų STEM (science, technology, engineering, mathematics) sektoriuje ar Aurelijus Veryga, kalbėjęs apie opią visame pasaulyje alkoholizmo problemą ( į pastarąją lietuviai žiūrėjo kiek atsainiai, tačiau šalia manęs sėdėjęs užsienietis ją įvardino, kaip vieną geriausių kalbų, nes problemos mąstas pasaulinis). Kadangi, aprašyti visus reikėtų begalybės laiko ir pastangų, plačiau nagrinėsiu tik man labiausiai patikusias kalbas, mintis ir pasirodymus.
Taigi, trečiajai sesijai įpusėjus ant scenos pasirodė Jonas Kubilius. Dar jaunas, tačiau milžiniškos patirties įgijęs MIT universitete, kur baigė fizikos ir matematikos mokslus bei laisvalaikiu vaidino operose ir Belgijos universitete, kuriame gilina savo žinias tiksliuosiuose moksluose. Jo kalba, tema - "Kodėl mašinos tokios kvailos?", sužavėjo ne tik informacijos gausa, pateiktais pavyzdžiais, bet ir nestokotu humoro jausmu, kuris pagyvina visą prezentaciją bei leidžia dar labiau įtempti ausis ir išgirsti tai, ką lektorius norėjo pasakyti.
Iškart po jaunojo lietuvaičio sekė patirtis muzikinėje scenoje. Taip, tai Jurgis Didžiulis. Galbūt šįkart nustebinęs tuo, kad negrojo užkrečiančios judėti muzikos, o pasitelkęs ją savo kalbai. Kartas nuo karto paleidęs Kumbia stiliaus fragmentus. Šį stilių pats artistas apibūdino: "If you listen it long enough, it will make you move", "If you listen it long enough, it will make you feel". Ir, iš tikrųjų, tai veikė, jokiu kitu momentu salėje nebuvo tiek džiaugsmo, kaip jo pasirodymo metu. Jurgis kalbėjo apie paprastus, tačiau svarbius dalykus: "Music is much more than something sold in boxes. You have music in your heart" ; "You shouldn't be consumming, what belongs to you." Kalba, man asmeniškai sukėlė daug minčių, tačiau, matyt, svarbiausia būtų, kad negaliu visko tik gauti ir rinkti gerus pamąstymus iš kitų, privalau jais pasidalinti su visais, skleisti šilumą ir gėrį.
Nemažiau audringais plojimais buvo sutiktas ir Marcus Orlovsky, pasirodęs konferencijoje ir praėjusiais metais. Jo kalba edukacijos tema puikiai užbaigė renginį ir galutiniai įtvirtino visos trukmės metu kirbėjusias mintis veikti, būti aktyviam. Konkrečių frazių iš jo prezentacijos nepateiksiu, nes, mano nuomone, tai sugadintų visą įdomumą. Tik užsiminsiu, jog kalba nemažiau įdomi nei pati populiariausia - "Sir Robinson on School kills creativity".
Galiausiai, norėčiau padėkoti organizatoriams už suteiktą puikią galimybę pamatyti, išgirsti, pasijusti tikros TED konferencijos nariu. Atrodo, tiek kalbų išklausyta, tiek minčių įsiminta, taip džiaugtasi jomis oficialiame puslapyje, tačiau, tai neprilygsta tikrajam džiaugsmui būnant dalimi žmonių būrio, apibūdinamo skambiu "Hungry for action" vardu.
P.S Tikėjausi būti aktyvesnis renginio metu ir užmegzti begales pažinčių, tačiau grįžęs namo pamaniau, jog visgi geriau ir tos kelios nusisekusios negu aibė niekam tikusių. Beje, pati įdomiausia pažintis tą dieną buvo atsitiktinai mieste, o ne per renginį. :)
