Pereiti prie turinio

dealeris

VIP nariai
  • Pranešimai

    2.814
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Laimėta dienų

    19
  • Atsiliepimai

    100%

Reputacijos išklotinė

  1. Patinka
    dealeris gavo reakciją nuo Vilkates Mokesčių politika kriptovaliutų atžvilgiu Europos Sąjungoje   
    Sveiki, Forumiečiai,
     
    Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
     
    Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
    2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
    EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
     
    Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
    Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
     
    Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
     
    Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
    Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
     
    Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
    Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
     
    Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
    Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
     
    Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
    Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
     
    Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
    Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
     
    Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
    Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
     
    Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
    Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
     
    Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
    Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
     
    Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
    Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
     
    Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
     
    Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
    Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
     
    Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
    Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
     
    Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
    Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
     
    Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
     
    Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
    Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
     
    Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
     
    Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
    Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
     
    Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
    Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
     
    Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
    Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
     
    Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
    Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
     
    Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
     
    Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
     
    Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
    Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
     
    Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
     
    Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
    Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies
  2. Patinka
    dealeris gavo reakciją nuo Vilkates Mokesčių politika kriptovaliutų atžvilgiu Europos Sąjungoje   
    Sveiki, Forumiečiai,
     
    Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
     
    Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
    2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
    EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
     
    Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
    Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
     
    Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
     
    Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
    Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
     
    Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
    Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
     
    Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
    Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
     
    Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
    Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
     
    Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
    Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
     
    Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
    Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
     
    Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
    Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
     
    Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
    Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
     
    Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
    Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
     
    Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
     
    Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
    Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
     
    Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
    Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
     
    Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
    Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
     
    Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
     
    Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
    Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
     
    Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
     
    Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
    Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
     
    Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
    Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
     
    Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
    Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
     
    Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
    Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
     
    Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
     
    Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
     
    Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
    Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
     
    Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
     
    Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
    Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies
  3. Patinka
    dealeris gavo reakciją nuo Vilkates Mokesčių politika kriptovaliutų atžvilgiu Europos Sąjungoje   
    Sveiki, Forumiečiai,
     
    Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
     
    Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
    2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
    EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
     
    Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
    Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
     
    Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
     
    Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
    Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
     
    Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
    Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
     
    Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
    Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
     
    Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
    Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
     
    Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
    Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
     
    Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
    Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
     
    Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
    Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
     
    Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
    Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
     
    Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
    Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
     
    Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
     
    Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
    Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
     
    Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
    Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
     
    Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
    Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
     
    Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
     
    Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
    Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
     
    Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
     
    Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
    Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
     
    Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
    Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
     
    Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
    Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
     
    Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
    Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
     
    Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
     
    Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
     
    Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
    Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
     
    Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
     
    Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
    Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies
  4. Patinka
    dealeris gavo reakciją nuo Vilkates Mokesčių politika kriptovaliutų atžvilgiu Europos Sąjungoje   
    Sveiki, Forumiečiai,
     
    Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
     
    Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
    2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
    EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
     
    Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
    Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
     
    Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
     
    Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
    Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
     
    Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
    Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
     
    Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
    Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
     
    Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
    Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
     
    Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
    Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
     
    Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
    Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
     
    Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
    Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
     
    Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
    Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
     
    Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
    Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
     
    Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
     
    Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
    Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
     
    Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
    Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
     
    Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
    Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
     
    Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
     
    Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
    Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
     
    Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
     
    Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
    Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
     
    Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
    Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
     
    Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
    Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
     
    Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
    Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
     
    Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
     
    Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
     
    Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
    Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
     
    Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
     
    Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
    Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies
  5. Patinka
    dealeris gavo reakciją nuo Vilkates Mokesčių politika kriptovaliutų atžvilgiu Europos Sąjungoje   
    Sveiki, Forumiečiai,
     
    Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
     
    Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
    2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
    EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
     
    Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
    Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
     
    Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
     
    Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
    Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
     
    Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
    Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
     
    Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
    Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
     
    Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
    Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
     
    Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
    Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
     
    Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
    Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
     
    Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
    Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
     
    Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
    Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
     
    Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
    Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
     
    Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
     
    Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
    Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
     
    Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
    Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
     
    Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
    Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
     
    Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
     
    Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
    Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
     
    Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
     
    Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
    Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
     
    Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
    Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
     
    Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
    Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
     
    Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
    Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
     
    Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
     
    Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
     
    Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
    Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
     
    Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
     
    Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
    Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies
  6. Patinka
    dealeris gavo reakciją nuo Vilkates Mokesčių politika kriptovaliutų atžvilgiu Europos Sąjungoje   
    Sveiki, Forumiečiai,
     
    Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
     
    Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
    2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
    EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
     
    Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
    Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
     
    Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
     
    Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
    Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
     
    Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
    Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
     
    Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
    Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
     
    Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
    Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
     
    Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
    Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
     
    Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
    Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
     
    Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
    Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
     
    Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
    Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
     
    Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
    Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
     
    Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
     
    Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
    Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
     
    Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
    Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
     
    Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
    Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
     
    Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
     
    Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
    Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
     
    Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
     
    Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
    Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
     
    Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
    Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
     
    Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
    Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
     
    Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
    Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
     
    Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
     
    Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
     
    Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
    Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
     
    Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
     
    Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
    Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies
  7. Patinka
    dealeris gavo reakciją nuo Vilkates Mokesčių politika kriptovaliutų atžvilgiu Europos Sąjungoje   
    Sveiki, Forumiečiai,
     
    Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
     
    Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
    2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
    EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
     
    Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
    Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
     
    Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
     
    Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
    Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
     
    Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
    Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
     
    Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
    Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
     
    Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
    Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
     
    Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
    Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
     
    Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
    Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
     
    Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
    Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
     
    Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
    Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
     
    Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
    Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
     
    Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
     
    Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
    Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
     
    Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
    Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
     
    Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
    Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
     
    Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
     
    Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
    Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
     
    Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
     
    Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
    Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
     
    Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
    Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
     
    Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
    Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
     
    Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
    Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
     
    Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
     
    Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
     
    Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
    Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
     
    Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
     
    Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
    Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies
  8. Patinka
    dealeris gavo reakciją nuo Vilkates Mokesčių politika kriptovaliutų atžvilgiu Europos Sąjungoje   
    Sveiki, Forumiečiai,
     
    Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
     
    Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
    2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
    EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
     
    Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
    Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
     
    Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
     
    Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
    Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
     
    Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
    Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
     
    Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
    Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
     
    Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
    Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
     
    Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
    Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
     
    Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
    Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
     
    Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
    Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
     
    Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
    Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
     
    Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
    Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
     
    Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
     
    Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
    Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
     
    Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
    Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
     
    Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
    Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
     
    Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
     
    Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
    Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
     
    Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
     
    Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
    Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
     
    Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
    Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
     
    Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
    Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
     
    Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
    Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
     
    Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
     
    Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
     
    Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
    Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
     
    Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
     
    Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
    Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies
  9. Patinka
    dealeris gavo reakciją nuo Vilkates Mokesčių politika kriptovaliutų atžvilgiu Europos Sąjungoje   
    Sveiki, Forumiečiai,
     
    Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
     
    Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
    2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
    EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
     
    Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
    Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
     
    Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
     
    Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
    Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
     
    Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
    Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
     
    Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
    Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
     
    Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
    Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
     
    Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
    Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
     
    Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
    Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
     
    Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
    Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
     
    Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
    Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
     
    Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
    Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
     
    Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
     
    Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
    Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
     
    Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
    Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
     
    Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
    Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
     
    Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
     
    Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
    Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
     
    Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
     
    Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
    Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
     
    Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
    Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
     
    Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
    Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
     
    Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
    Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
     
    Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
     
    Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
     
    Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
    Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
     
    Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
     
    Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
    Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies
  10. Patinka
    dealeris gavo reakciją nuo Vilkates Mokesčių politika kriptovaliutų atžvilgiu Europos Sąjungoje   
    Sveiki, Forumiečiai,
     
    Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
     
    Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
    2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
    EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
     
    Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
    Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
     
    Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
     
    Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
    Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
     
    Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
    Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
     
    Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
    Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
     
    Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
    Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
     
    Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
    Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
     
    Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
    Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
     
    Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
    Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
     
    Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
    Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
     
    Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
    Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
     
    Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
     
    Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
    Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
     
    Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
    Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
     
    Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
    Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
     
    Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
     
    Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
    Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
     
    Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
     
    Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
    Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
     
    Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
    Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
     
    Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
    Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
     
    Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
    Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
     
    Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
     
    Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
     
    Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
    Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
     
    Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
     
    Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
    Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies
  11. Patinka
    dealeris gavo reakciją nuo Vilkates Mokesčių politika kriptovaliutų atžvilgiu Europos Sąjungoje   
    Sveiki, Forumiečiai,
     
    Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
     
    Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
    2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
    EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
     
    Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
    Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
     
    Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
     
    Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
    Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
     
    Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
    Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
     
    Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
    Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
     
    Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
    Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
     
    Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
    Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
     
    Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
    Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
     
    Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
    Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
     
    Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
    Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
     
    Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
    Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
     
    Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
     
    Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
    Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
     
    Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
    Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
     
    Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
    Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
     
    Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
     
    Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
    Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
     
    Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
     
    Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
    Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
     
    Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
    Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
     
    Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
    Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
     
    Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
    Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
     
    Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
     
    Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
     
    Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
    Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
     
    Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
     
    Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
    Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies
  12. Patinka
    dealeris gavo reakciją nuo hilerix Kodėl 90% žmonių dirbdami tokį patį darbą uždirba žymiai mažiau nei likę 10%?   
    Nusprendžiau parašyti straipsnį ir pasidalinti savo nuomone, kodėl didžioji dalis žmonių dirbdami tokį patį darbą kaip ir jų kolegos uždirba žymiai mažiau arba išvis sunkiai randa darbą.
     
    Kodėl 90% žmonių dirbdami tokį patį darbą uždirba žymiai mažiau nei likę 10%?

     
    Visiems turbūt teko pastebėti, kai tų pačių sričių specialistai vieni sėdi be darbo, kiti turi eiles keliems mėnesiams į priekį, pavyzdžiui: tikrai talentingas web dizaineris gauna vieną arba du užsakymus per mėnesį, kai tuo tarpu jo kolega, neturėdamas ypatingo talento ir perdarydamas šablonus yra užverstas darbais. "Talentingasis" web dizaineris greičiausiai galvoja, kad kolegai tiesiog sekasi, nors jis ir nevykęs specialistas ir linki paspringti tais darbais. O "netalentingasis" web dizaineris galvoja, svarbiausia patenkinti klientai, jeigu kartais nespėsiu pats arba reikės kažko išskirtinio kreipsiuosi į kolegą "talentingąjį".
     
    Taigi kuo skiriasi "talentingasis" ir "netalentingasis" web dizaineris


     
    "Talentingasis" web dizaineris jaučiasi svarbiausias visatoje ir laiko klientus idiotais "Netalentingasis" web dizaineris jaučiasi svarbus ir mėgsta padėti žmonėms, kiekvieną klientą gerbia ir taip pat supranta, kad žmonės būna skirtingi
    "Talentingasis" web dizaineris niekada nebūna kaltas, jeigu dėl kokių nors priežasčių vėluoja, nesilaiko žodžio visada pasiaiškina pateikdamas labai svarbias asmenines priežastis "Netalentingasis" web dizaineris stengiasi laikytis žodžio, tačiau nepavykus, atsiprašo ir stengiasi kuo greičiau išspręsti kilusias problemas
    "Talentingasis" web dizaineris iškarto supranta ko klientui reikia ir jis nieko papildomai nesiaiškina "Netalentingasis" web dizaineris stengiasi atsistoti į kliento vietą ir kuo nuodugniau išsiaiškinti ko klientui reikia
    "Talentingasis" web dizaineris gavęs išankstinį apmokėjimą tris dienas sau leidžia būti visiškai nepasiekiamas "Netalentingasis" web dizaineris gavęs išankstinį apmokėjimą iškarto pradeda darbą ir jo pasiekiamumas nesikeičia
    "Talentingasis" web dizaineris kilus klausimui dėl apmokėjimo primygtinai reikalauja 50% avanso "Netalentingasis" web dizaineris įvertina kliento patikimumą ir jeigu nekyla klausimų dėl reputacijos su mielu noru sutinka gauti apmokėjimą po atlikto darbo
    "Talentingasis" web dizaineris paprašius padaryti pakeitimus, griežtai praneša, kad tai papildomai kainuos ir per ateinančias 7 savaites bus įvykdyta "Netalentingasis" web dizaineris paprašius padaryti pakeitimus, įvertina ar tai stipriai skiriasi nuo to ko klientas norėjo, jeigu pakeitimai nesudėtingi, valandos bėgyje padaro pakeitimus
    "Talentingasis" web dizaineris pastoviai primena klientui, kad 15min. vėluoja apmokėti darbus ir pateikia stiprius asmeninius argumentus kodėl jam būtinai reikia dabar "Netalentingasis" web dizaineris paprašęs apmokėjimo, primena ankščiausiai po 3 dienų ir niekada neišsiduoda,kad jam tų pinigų labai reikia

     
    Po šių palyginimų, jau turėtumėte suprasti į kurią pusę lenkiu ir apie ką eina kalba. Šie palyginimai taip pat puikiai tiktų ir dirbant pas darbdavį, kad ir valytoju, tiesiog pasirinkau IT srities specialybę.

    Taigi galime pereiti, prie konkrečių patarimų, ką daryti, kad būtum reikalingas, įsidarbintum, sėkmingai teiktum paslaugas.



     
    Visada įdėmiai KLAUSYK ko tavęs prašoma ir gerai įsigilink į kito žmogaus situaciją, kad suprastum kaip būti maksimaliai naudingam
     
    (Patyręs darbdavys/klientas niekada tavęs nepasirinks, jeigu mato jog tau visiškai neįdomu ko jis nori ir tu žiūri kaip tik nuplėšt nuo jo pinigų. Taip pat nepamiršk, į savo pareigas žiūrėti darbdavio\kliento akimis. Pačiam dažnai gali pasirodyt, kad vienos ar kitos smulkmenos yra nesvarbios, tačiau ar tą patį galvoja ir tavo klientas\darbdavys?)
     
     
    NESIBLAŠKYK, neklausinėk nereikalingų klausimų vien todėl, kad palaikyti pokalbį, nepasakok asmeninių dalykų
     
    (Klientui/darbdaviui nėra visiškai jokio intereso sužinoti, kaip tau sekėsi arba nesisekė arba atsakinėti į kvailus klausimus, taip tik susidarys prastą nuomonę apie tave. Prieš kažko klausdamas gerai pagalvok ar tikrai nesugebėtum per kelias minutes atsakyti šito klausimo pats. Asmeniškesnis bendravimas gali prasidėti tik praėjus kažkiek laiko, kai darbdavys/klientas pradeda tave vertinti kaip naudingą ir įdomų žmogų.)
     
     
    Parodyk PASITIKĖJIMĄ savimi, ŽINIAS ir PATIRTĮ
     
    (Niekas nenori turėti reikalų su žmonėmis, kurie patys dėl savęs nėra garantuoti, parodyti pasitikėjimą savimi ir srities išmanymą yra vienas iš svarbiausių dalykų. Dažniausiai žmogus ieškodamas darbo, siūlydamas paslaugas, nenurodo nei reikalingos patirties, nei pasiekimų, todėl klientui/darbdaviui pačiam aiškintis kiekvieno kandidato savybes tiesiog per sudėtinga ir tu garantuotai esi praleidžiamas.)
     
     
    Rodyk iniciatyvą - DIRBK KAIP SAU
     
    (Didžiulį pliusą visada pridės protingas iniciatyvos rodymas, kaip pvz: pasiūlyk padaryti papildomus, bet nesudėtingus darbus nemokamai, pristatyk ataskaitas kurių neprašė(norės pažiūrės, norės ne), pasiūlyk kaip patobulinti/optimizuoti vieną ar kitą darbą, paklausk, ką dar naudingo galėtum nuveikti, vietoje laiko gaišimo facebooke. BET prieš rodant iniciatyvą reikia gerai suprasti ar tai bus naudinga darbdaviui/klientui, nes bandymai pamokyti visiškai nesvarbiuose dalykuose gali pasirodyti kaip įkyrumas ir padlaižiavimas.)
     
     
    Niekada, niekada NESITEISINK
     
    (Jeigu kažką nepavyko padaryti, vėluoji ar iškilo problema trukdanti viskam, niekada nesiteisink. Jeigu įmanoma išspręsti problemą, tiesiog atsiprašyk už nepatogumus, siūlyk kompromisą ir imkis veiksmų. Jeigu įvyko kažkas tikrai svarbaus, kad negali atlikti savo pareigų, kaip pvz:važiuojant į darbą sudaužei mašiną, o darbe laukia labai svarbūs ir skubūs darbai. Nedelsdamas pranešk klientui/darbdaviui, perspėk, kad negalėsi atlikti savo pareigų ir jeigu įmanoma pasiūlyk sprendimą. Pranešdamas jokiais būdais neparodyk, kad gailiesi ar atsiprašai dėl kažko, nes tai turi būti ne pasiaiškinimas, o pranešimas.)
     
     
    Parodyk PASTOVUMĄ, PAREIGINGUMĄ ir visada būk PASIEKIAMAS
     
    (Kad parodyti pastovumą, reikės laiko, bet tai paspartinti gali padėti, jeigu parodysi praeityje atliktus darbus. Įtikink darbdavį/klientą, kad dirbsi su juo ne tol kol nusibos, bet tiek kiek reikės. Dažniausiai žmonės dirbdami vienoje vietoje laikui bėgant praranda susidomėjimą/motyvaciją ir pareigingumas pradeda dingti kartu, suprask, kad nesikeičiantis pareigingumas yra tavo raktas į geresnę ateitį. Tie 90% žmonių apie, kuriuos čia kalbama laikui bėgant aptingsta ir poto skundžiasi, kad 10 metų dirba tą patį darbą ir jų niekas nepaaukština, o atėję nauji žmonės keliauja laipteliais aukštyn. Labai svarbus dalykas yra pasiekiamumas, kiekvienas darbdavys/klientas nori turėti reikalų su tokiais žmonėmis, kurie jiems bus pasiekiami kai jų labiausiai reikės. Geras pavyzdys yra duoti savo asmeninį telefoną svarbiam ir geram klientui ir pasakyti jam:štai mano asmeninis telefonas, jeigu kartais atsirastų extra atvejis, skambink, bus išspręsta iškart. Klientas greičiausiai 10 metų neskambins, bet tai sukuria didžiulį pasitikėjimą.)
     
    Pastoviai TOBULINKIS savo srityje
     
    (Kuo bebūtum ar konsultantu ar fabriko direktorium, turi pastoviai tobulinti savo žinias ir įgūdžius. Direktoriui galbūt reikia domėtis lyderyste, darbo našumo organizavimu, pardavėjui aktualiau derybų menas ir bendravimo su klientais įgūdžiai. Tik eilės darbo biržoje stovi vietoje, visa kita keičiasi, todėl turi pastoviai domėtis ir tobulintis savo srityje.)
     
    RINKIS protingai
     
    (Viršuje aprašytos savybės ir principai yra auksinio ir itin naudingo žmogaus bruožai,jeigu pritaikomi visi kartu, bet vien būti auksiniu žmogumi neužteks. Turi rinktis protingai ir teisingai apsispręsti su kuriais žmonėmis tau yra pakeliui, o su kuriais ne. Taip kaip yra 90% žmonių, kurie nėra itin naudingi, panašiai yra ir 90% klientų/darbdavių, kurie taip pat nėra naudingi, todėl laikui bėgant turi išmokti atsirinkti, nes gali 10 metų pravergauti parazitui darbdaviui arba 5 metus dirbti su nemokiais, problematiškais klientais. Tačiau laikydamasis visų principų, ankščiau ar vėliau būsi pastebėtas ir pastoviai lipsi laipteliais aukštyn.)

     
    Šie principai yra universalūs ir surinkti iš mano kuklios patirties, tikiuosi, kad kažkam gyvenime padės ir kviečiu diskutuoti bei pareikšti savo nuomonę.
    p.s.Jeigu bus susidomėjimas gal parašysiu šį bei tą naudingo kitomis temomis.
  13. Patinka
    dealeris gavo reakciją nuo hilerix Kodėl 90% žmonių dirbdami tokį patį darbą uždirba žymiai mažiau nei likę 10%?   
    Nusprendžiau parašyti straipsnį ir pasidalinti savo nuomone, kodėl didžioji dalis žmonių dirbdami tokį patį darbą kaip ir jų kolegos uždirba žymiai mažiau arba išvis sunkiai randa darbą.
     
    Kodėl 90% žmonių dirbdami tokį patį darbą uždirba žymiai mažiau nei likę 10%?

     
    Visiems turbūt teko pastebėti, kai tų pačių sričių specialistai vieni sėdi be darbo, kiti turi eiles keliems mėnesiams į priekį, pavyzdžiui: tikrai talentingas web dizaineris gauna vieną arba du užsakymus per mėnesį, kai tuo tarpu jo kolega, neturėdamas ypatingo talento ir perdarydamas šablonus yra užverstas darbais. "Talentingasis" web dizaineris greičiausiai galvoja, kad kolegai tiesiog sekasi, nors jis ir nevykęs specialistas ir linki paspringti tais darbais. O "netalentingasis" web dizaineris galvoja, svarbiausia patenkinti klientai, jeigu kartais nespėsiu pats arba reikės kažko išskirtinio kreipsiuosi į kolegą "talentingąjį".
     
    Taigi kuo skiriasi "talentingasis" ir "netalentingasis" web dizaineris


     
    "Talentingasis" web dizaineris jaučiasi svarbiausias visatoje ir laiko klientus idiotais "Netalentingasis" web dizaineris jaučiasi svarbus ir mėgsta padėti žmonėms, kiekvieną klientą gerbia ir taip pat supranta, kad žmonės būna skirtingi
    "Talentingasis" web dizaineris niekada nebūna kaltas, jeigu dėl kokių nors priežasčių vėluoja, nesilaiko žodžio visada pasiaiškina pateikdamas labai svarbias asmenines priežastis "Netalentingasis" web dizaineris stengiasi laikytis žodžio, tačiau nepavykus, atsiprašo ir stengiasi kuo greičiau išspręsti kilusias problemas
    "Talentingasis" web dizaineris iškarto supranta ko klientui reikia ir jis nieko papildomai nesiaiškina "Netalentingasis" web dizaineris stengiasi atsistoti į kliento vietą ir kuo nuodugniau išsiaiškinti ko klientui reikia
    "Talentingasis" web dizaineris gavęs išankstinį apmokėjimą tris dienas sau leidžia būti visiškai nepasiekiamas "Netalentingasis" web dizaineris gavęs išankstinį apmokėjimą iškarto pradeda darbą ir jo pasiekiamumas nesikeičia
    "Talentingasis" web dizaineris kilus klausimui dėl apmokėjimo primygtinai reikalauja 50% avanso "Netalentingasis" web dizaineris įvertina kliento patikimumą ir jeigu nekyla klausimų dėl reputacijos su mielu noru sutinka gauti apmokėjimą po atlikto darbo
    "Talentingasis" web dizaineris paprašius padaryti pakeitimus, griežtai praneša, kad tai papildomai kainuos ir per ateinančias 7 savaites bus įvykdyta "Netalentingasis" web dizaineris paprašius padaryti pakeitimus, įvertina ar tai stipriai skiriasi nuo to ko klientas norėjo, jeigu pakeitimai nesudėtingi, valandos bėgyje padaro pakeitimus
    "Talentingasis" web dizaineris pastoviai primena klientui, kad 15min. vėluoja apmokėti darbus ir pateikia stiprius asmeninius argumentus kodėl jam būtinai reikia dabar "Netalentingasis" web dizaineris paprašęs apmokėjimo, primena ankščiausiai po 3 dienų ir niekada neišsiduoda,kad jam tų pinigų labai reikia

     
    Po šių palyginimų, jau turėtumėte suprasti į kurią pusę lenkiu ir apie ką eina kalba. Šie palyginimai taip pat puikiai tiktų ir dirbant pas darbdavį, kad ir valytoju, tiesiog pasirinkau IT srities specialybę.

    Taigi galime pereiti, prie konkrečių patarimų, ką daryti, kad būtum reikalingas, įsidarbintum, sėkmingai teiktum paslaugas.



     
    Visada įdėmiai KLAUSYK ko tavęs prašoma ir gerai įsigilink į kito žmogaus situaciją, kad suprastum kaip būti maksimaliai naudingam
     
    (Patyręs darbdavys/klientas niekada tavęs nepasirinks, jeigu mato jog tau visiškai neįdomu ko jis nori ir tu žiūri kaip tik nuplėšt nuo jo pinigų. Taip pat nepamiršk, į savo pareigas žiūrėti darbdavio\kliento akimis. Pačiam dažnai gali pasirodyt, kad vienos ar kitos smulkmenos yra nesvarbios, tačiau ar tą patį galvoja ir tavo klientas\darbdavys?)
     
     
    NESIBLAŠKYK, neklausinėk nereikalingų klausimų vien todėl, kad palaikyti pokalbį, nepasakok asmeninių dalykų
     
    (Klientui/darbdaviui nėra visiškai jokio intereso sužinoti, kaip tau sekėsi arba nesisekė arba atsakinėti į kvailus klausimus, taip tik susidarys prastą nuomonę apie tave. Prieš kažko klausdamas gerai pagalvok ar tikrai nesugebėtum per kelias minutes atsakyti šito klausimo pats. Asmeniškesnis bendravimas gali prasidėti tik praėjus kažkiek laiko, kai darbdavys/klientas pradeda tave vertinti kaip naudingą ir įdomų žmogų.)
     
     
    Parodyk PASITIKĖJIMĄ savimi, ŽINIAS ir PATIRTĮ
     
    (Niekas nenori turėti reikalų su žmonėmis, kurie patys dėl savęs nėra garantuoti, parodyti pasitikėjimą savimi ir srities išmanymą yra vienas iš svarbiausių dalykų. Dažniausiai žmogus ieškodamas darbo, siūlydamas paslaugas, nenurodo nei reikalingos patirties, nei pasiekimų, todėl klientui/darbdaviui pačiam aiškintis kiekvieno kandidato savybes tiesiog per sudėtinga ir tu garantuotai esi praleidžiamas.)
     
     
    Rodyk iniciatyvą - DIRBK KAIP SAU
     
    (Didžiulį pliusą visada pridės protingas iniciatyvos rodymas, kaip pvz: pasiūlyk padaryti papildomus, bet nesudėtingus darbus nemokamai, pristatyk ataskaitas kurių neprašė(norės pažiūrės, norės ne), pasiūlyk kaip patobulinti/optimizuoti vieną ar kitą darbą, paklausk, ką dar naudingo galėtum nuveikti, vietoje laiko gaišimo facebooke. BET prieš rodant iniciatyvą reikia gerai suprasti ar tai bus naudinga darbdaviui/klientui, nes bandymai pamokyti visiškai nesvarbiuose dalykuose gali pasirodyti kaip įkyrumas ir padlaižiavimas.)
     
     
    Niekada, niekada NESITEISINK
     
    (Jeigu kažką nepavyko padaryti, vėluoji ar iškilo problema trukdanti viskam, niekada nesiteisink. Jeigu įmanoma išspręsti problemą, tiesiog atsiprašyk už nepatogumus, siūlyk kompromisą ir imkis veiksmų. Jeigu įvyko kažkas tikrai svarbaus, kad negali atlikti savo pareigų, kaip pvz:važiuojant į darbą sudaužei mašiną, o darbe laukia labai svarbūs ir skubūs darbai. Nedelsdamas pranešk klientui/darbdaviui, perspėk, kad negalėsi atlikti savo pareigų ir jeigu įmanoma pasiūlyk sprendimą. Pranešdamas jokiais būdais neparodyk, kad gailiesi ar atsiprašai dėl kažko, nes tai turi būti ne pasiaiškinimas, o pranešimas.)
     
     
    Parodyk PASTOVUMĄ, PAREIGINGUMĄ ir visada būk PASIEKIAMAS
     
    (Kad parodyti pastovumą, reikės laiko, bet tai paspartinti gali padėti, jeigu parodysi praeityje atliktus darbus. Įtikink darbdavį/klientą, kad dirbsi su juo ne tol kol nusibos, bet tiek kiek reikės. Dažniausiai žmonės dirbdami vienoje vietoje laikui bėgant praranda susidomėjimą/motyvaciją ir pareigingumas pradeda dingti kartu, suprask, kad nesikeičiantis pareigingumas yra tavo raktas į geresnę ateitį. Tie 90% žmonių apie, kuriuos čia kalbama laikui bėgant aptingsta ir poto skundžiasi, kad 10 metų dirba tą patį darbą ir jų niekas nepaaukština, o atėję nauji žmonės keliauja laipteliais aukštyn. Labai svarbus dalykas yra pasiekiamumas, kiekvienas darbdavys/klientas nori turėti reikalų su tokiais žmonėmis, kurie jiems bus pasiekiami kai jų labiausiai reikės. Geras pavyzdys yra duoti savo asmeninį telefoną svarbiam ir geram klientui ir pasakyti jam:štai mano asmeninis telefonas, jeigu kartais atsirastų extra atvejis, skambink, bus išspręsta iškart. Klientas greičiausiai 10 metų neskambins, bet tai sukuria didžiulį pasitikėjimą.)
     
    Pastoviai TOBULINKIS savo srityje
     
    (Kuo bebūtum ar konsultantu ar fabriko direktorium, turi pastoviai tobulinti savo žinias ir įgūdžius. Direktoriui galbūt reikia domėtis lyderyste, darbo našumo organizavimu, pardavėjui aktualiau derybų menas ir bendravimo su klientais įgūdžiai. Tik eilės darbo biržoje stovi vietoje, visa kita keičiasi, todėl turi pastoviai domėtis ir tobulintis savo srityje.)
     
    RINKIS protingai
     
    (Viršuje aprašytos savybės ir principai yra auksinio ir itin naudingo žmogaus bruožai,jeigu pritaikomi visi kartu, bet vien būti auksiniu žmogumi neužteks. Turi rinktis protingai ir teisingai apsispręsti su kuriais žmonėmis tau yra pakeliui, o su kuriais ne. Taip kaip yra 90% žmonių, kurie nėra itin naudingi, panašiai yra ir 90% klientų/darbdavių, kurie taip pat nėra naudingi, todėl laikui bėgant turi išmokti atsirinkti, nes gali 10 metų pravergauti parazitui darbdaviui arba 5 metus dirbti su nemokiais, problematiškais klientais. Tačiau laikydamasis visų principų, ankščiau ar vėliau būsi pastebėtas ir pastoviai lipsi laipteliais aukštyn.)

     
    Šie principai yra universalūs ir surinkti iš mano kuklios patirties, tikiuosi, kad kažkam gyvenime padės ir kviečiu diskutuoti bei pareikšti savo nuomonę.
    p.s.Jeigu bus susidomėjimas gal parašysiu šį bei tą naudingo kitomis temomis.
  14. Patinka
    dealeris gavo reakciją nuo hilerix Kodėl 90% žmonių dirbdami tokį patį darbą uždirba žymiai mažiau nei likę 10%?   
    Nusprendžiau parašyti straipsnį ir pasidalinti savo nuomone, kodėl didžioji dalis žmonių dirbdami tokį patį darbą kaip ir jų kolegos uždirba žymiai mažiau arba išvis sunkiai randa darbą.
     
    Kodėl 90% žmonių dirbdami tokį patį darbą uždirba žymiai mažiau nei likę 10%?

     
    Visiems turbūt teko pastebėti, kai tų pačių sričių specialistai vieni sėdi be darbo, kiti turi eiles keliems mėnesiams į priekį, pavyzdžiui: tikrai talentingas web dizaineris gauna vieną arba du užsakymus per mėnesį, kai tuo tarpu jo kolega, neturėdamas ypatingo talento ir perdarydamas šablonus yra užverstas darbais. "Talentingasis" web dizaineris greičiausiai galvoja, kad kolegai tiesiog sekasi, nors jis ir nevykęs specialistas ir linki paspringti tais darbais. O "netalentingasis" web dizaineris galvoja, svarbiausia patenkinti klientai, jeigu kartais nespėsiu pats arba reikės kažko išskirtinio kreipsiuosi į kolegą "talentingąjį".
     
    Taigi kuo skiriasi "talentingasis" ir "netalentingasis" web dizaineris


     
    "Talentingasis" web dizaineris jaučiasi svarbiausias visatoje ir laiko klientus idiotais "Netalentingasis" web dizaineris jaučiasi svarbus ir mėgsta padėti žmonėms, kiekvieną klientą gerbia ir taip pat supranta, kad žmonės būna skirtingi
    "Talentingasis" web dizaineris niekada nebūna kaltas, jeigu dėl kokių nors priežasčių vėluoja, nesilaiko žodžio visada pasiaiškina pateikdamas labai svarbias asmenines priežastis "Netalentingasis" web dizaineris stengiasi laikytis žodžio, tačiau nepavykus, atsiprašo ir stengiasi kuo greičiau išspręsti kilusias problemas
    "Talentingasis" web dizaineris iškarto supranta ko klientui reikia ir jis nieko papildomai nesiaiškina "Netalentingasis" web dizaineris stengiasi atsistoti į kliento vietą ir kuo nuodugniau išsiaiškinti ko klientui reikia
    "Talentingasis" web dizaineris gavęs išankstinį apmokėjimą tris dienas sau leidžia būti visiškai nepasiekiamas "Netalentingasis" web dizaineris gavęs išankstinį apmokėjimą iškarto pradeda darbą ir jo pasiekiamumas nesikeičia
    "Talentingasis" web dizaineris kilus klausimui dėl apmokėjimo primygtinai reikalauja 50% avanso "Netalentingasis" web dizaineris įvertina kliento patikimumą ir jeigu nekyla klausimų dėl reputacijos su mielu noru sutinka gauti apmokėjimą po atlikto darbo
    "Talentingasis" web dizaineris paprašius padaryti pakeitimus, griežtai praneša, kad tai papildomai kainuos ir per ateinančias 7 savaites bus įvykdyta "Netalentingasis" web dizaineris paprašius padaryti pakeitimus, įvertina ar tai stipriai skiriasi nuo to ko klientas norėjo, jeigu pakeitimai nesudėtingi, valandos bėgyje padaro pakeitimus
    "Talentingasis" web dizaineris pastoviai primena klientui, kad 15min. vėluoja apmokėti darbus ir pateikia stiprius asmeninius argumentus kodėl jam būtinai reikia dabar "Netalentingasis" web dizaineris paprašęs apmokėjimo, primena ankščiausiai po 3 dienų ir niekada neišsiduoda,kad jam tų pinigų labai reikia

     
    Po šių palyginimų, jau turėtumėte suprasti į kurią pusę lenkiu ir apie ką eina kalba. Šie palyginimai taip pat puikiai tiktų ir dirbant pas darbdavį, kad ir valytoju, tiesiog pasirinkau IT srities specialybę.

    Taigi galime pereiti, prie konkrečių patarimų, ką daryti, kad būtum reikalingas, įsidarbintum, sėkmingai teiktum paslaugas.



     
    Visada įdėmiai KLAUSYK ko tavęs prašoma ir gerai įsigilink į kito žmogaus situaciją, kad suprastum kaip būti maksimaliai naudingam
     
    (Patyręs darbdavys/klientas niekada tavęs nepasirinks, jeigu mato jog tau visiškai neįdomu ko jis nori ir tu žiūri kaip tik nuplėšt nuo jo pinigų. Taip pat nepamiršk, į savo pareigas žiūrėti darbdavio\kliento akimis. Pačiam dažnai gali pasirodyt, kad vienos ar kitos smulkmenos yra nesvarbios, tačiau ar tą patį galvoja ir tavo klientas\darbdavys?)
     
     
    NESIBLAŠKYK, neklausinėk nereikalingų klausimų vien todėl, kad palaikyti pokalbį, nepasakok asmeninių dalykų
     
    (Klientui/darbdaviui nėra visiškai jokio intereso sužinoti, kaip tau sekėsi arba nesisekė arba atsakinėti į kvailus klausimus, taip tik susidarys prastą nuomonę apie tave. Prieš kažko klausdamas gerai pagalvok ar tikrai nesugebėtum per kelias minutes atsakyti šito klausimo pats. Asmeniškesnis bendravimas gali prasidėti tik praėjus kažkiek laiko, kai darbdavys/klientas pradeda tave vertinti kaip naudingą ir įdomų žmogų.)
     
     
    Parodyk PASITIKĖJIMĄ savimi, ŽINIAS ir PATIRTĮ
     
    (Niekas nenori turėti reikalų su žmonėmis, kurie patys dėl savęs nėra garantuoti, parodyti pasitikėjimą savimi ir srities išmanymą yra vienas iš svarbiausių dalykų. Dažniausiai žmogus ieškodamas darbo, siūlydamas paslaugas, nenurodo nei reikalingos patirties, nei pasiekimų, todėl klientui/darbdaviui pačiam aiškintis kiekvieno kandidato savybes tiesiog per sudėtinga ir tu garantuotai esi praleidžiamas.)
     
     
    Rodyk iniciatyvą - DIRBK KAIP SAU
     
    (Didžiulį pliusą visada pridės protingas iniciatyvos rodymas, kaip pvz: pasiūlyk padaryti papildomus, bet nesudėtingus darbus nemokamai, pristatyk ataskaitas kurių neprašė(norės pažiūrės, norės ne), pasiūlyk kaip patobulinti/optimizuoti vieną ar kitą darbą, paklausk, ką dar naudingo galėtum nuveikti, vietoje laiko gaišimo facebooke. BET prieš rodant iniciatyvą reikia gerai suprasti ar tai bus naudinga darbdaviui/klientui, nes bandymai pamokyti visiškai nesvarbiuose dalykuose gali pasirodyti kaip įkyrumas ir padlaižiavimas.)
     
     
    Niekada, niekada NESITEISINK
     
    (Jeigu kažką nepavyko padaryti, vėluoji ar iškilo problema trukdanti viskam, niekada nesiteisink. Jeigu įmanoma išspręsti problemą, tiesiog atsiprašyk už nepatogumus, siūlyk kompromisą ir imkis veiksmų. Jeigu įvyko kažkas tikrai svarbaus, kad negali atlikti savo pareigų, kaip pvz:važiuojant į darbą sudaužei mašiną, o darbe laukia labai svarbūs ir skubūs darbai. Nedelsdamas pranešk klientui/darbdaviui, perspėk, kad negalėsi atlikti savo pareigų ir jeigu įmanoma pasiūlyk sprendimą. Pranešdamas jokiais būdais neparodyk, kad gailiesi ar atsiprašai dėl kažko, nes tai turi būti ne pasiaiškinimas, o pranešimas.)
     
     
    Parodyk PASTOVUMĄ, PAREIGINGUMĄ ir visada būk PASIEKIAMAS
     
    (Kad parodyti pastovumą, reikės laiko, bet tai paspartinti gali padėti, jeigu parodysi praeityje atliktus darbus. Įtikink darbdavį/klientą, kad dirbsi su juo ne tol kol nusibos, bet tiek kiek reikės. Dažniausiai žmonės dirbdami vienoje vietoje laikui bėgant praranda susidomėjimą/motyvaciją ir pareigingumas pradeda dingti kartu, suprask, kad nesikeičiantis pareigingumas yra tavo raktas į geresnę ateitį. Tie 90% žmonių apie, kuriuos čia kalbama laikui bėgant aptingsta ir poto skundžiasi, kad 10 metų dirba tą patį darbą ir jų niekas nepaaukština, o atėję nauji žmonės keliauja laipteliais aukštyn. Labai svarbus dalykas yra pasiekiamumas, kiekvienas darbdavys/klientas nori turėti reikalų su tokiais žmonėmis, kurie jiems bus pasiekiami kai jų labiausiai reikės. Geras pavyzdys yra duoti savo asmeninį telefoną svarbiam ir geram klientui ir pasakyti jam:štai mano asmeninis telefonas, jeigu kartais atsirastų extra atvejis, skambink, bus išspręsta iškart. Klientas greičiausiai 10 metų neskambins, bet tai sukuria didžiulį pasitikėjimą.)
     
    Pastoviai TOBULINKIS savo srityje
     
    (Kuo bebūtum ar konsultantu ar fabriko direktorium, turi pastoviai tobulinti savo žinias ir įgūdžius. Direktoriui galbūt reikia domėtis lyderyste, darbo našumo organizavimu, pardavėjui aktualiau derybų menas ir bendravimo su klientais įgūdžiai. Tik eilės darbo biržoje stovi vietoje, visa kita keičiasi, todėl turi pastoviai domėtis ir tobulintis savo srityje.)
     
    RINKIS protingai
     
    (Viršuje aprašytos savybės ir principai yra auksinio ir itin naudingo žmogaus bruožai,jeigu pritaikomi visi kartu, bet vien būti auksiniu žmogumi neužteks. Turi rinktis protingai ir teisingai apsispręsti su kuriais žmonėmis tau yra pakeliui, o su kuriais ne. Taip kaip yra 90% žmonių, kurie nėra itin naudingi, panašiai yra ir 90% klientų/darbdavių, kurie taip pat nėra naudingi, todėl laikui bėgant turi išmokti atsirinkti, nes gali 10 metų pravergauti parazitui darbdaviui arba 5 metus dirbti su nemokiais, problematiškais klientais. Tačiau laikydamasis visų principų, ankščiau ar vėliau būsi pastebėtas ir pastoviai lipsi laipteliais aukštyn.)

     
    Šie principai yra universalūs ir surinkti iš mano kuklios patirties, tikiuosi, kad kažkam gyvenime padės ir kviečiu diskutuoti bei pareikšti savo nuomonę.
    p.s.Jeigu bus susidomėjimas gal parašysiu šį bei tą naudingo kitomis temomis.
  15. Patinka
    dealeris gavo reakciją nuo Darkera Mokytis, o gal nesimokyti ?   
    Gerą temą užvedėt tai ir aš apie mokslą pasisakysiu.
     
    Stereotipinis studentas baigęs bakalaurą dažniausiai būna nepatyręs, niekam tikęs darbuotojas ir vargšas finansine prasme.
    Kodėl?:
    Studijuodamas turėjo įvairių poreikių, bet nebuvo pakankamai pinigų patenkinti minimalius norus.(Automobilis, merginos, draugai, drabužiai ir t.t.)
    Todėl dirbo įvairų prastai apmokamą darbą, kuris trukdė studijoms. Gyveno kitų studentų apsuptyje ir neturėjo aukštų kriterijų į ką lygiuotis. Galų gale nukenčia žmogaus savigarba, pasitikėjimas savimi, neįgyjami tinkami įgūdžiai gyvenimui ir darbui. Žmogus nustoja tikėti, kad gali pasiekti ką panorėjęs.
     
    Mano nuomone optimaliausia studijuoti tada kai pats to nori dėl savo asmeninio tobulėjimo ir turi kažkokį finansinį stabilumą, kad studijoms netrukdytų įvairūs bandymai prasimanyti pinigų.
     
    Kodėl verta studijuoti?
    Dėl savęs ir asmeninio tobulėjimo bei kitų žmonių pagarbos.
     
    Pats du kartus mečiau universitetą ir turėjau poros metų pertrauką. Po studijų metimo pinigų turėjau normaliai, galėjau daug ką sau leisti, bet realybė paprasta - gali turėti kiek nori pinigų, bet suaugę ir išsilavinę žmonės niekada tavęs negerbs jeigu būsi baigęs tik vidurinę.
    Tie, kurie sako, kad man nereikia aš ir taip sau viską galiu leisti, tiesiog teisina save ir renkasi lengvesnį kelią. Vien uždirbti pinigus yra nesunku, bet sąžiningai studijuoti, uždirbti pinigus, turėti draugus, įsipareigojimus ir antrą pusę bei gyventi savarankiškai - va čia yra tikrai sunku.
  16. Patinka
    dealeris gavo reakciją nuo hilerix Kodėl 90% žmonių dirbdami tokį patį darbą uždirba žymiai mažiau nei likę 10%?   
    Nusprendžiau parašyti straipsnį ir pasidalinti savo nuomone, kodėl didžioji dalis žmonių dirbdami tokį patį darbą kaip ir jų kolegos uždirba žymiai mažiau arba išvis sunkiai randa darbą.
     
    Kodėl 90% žmonių dirbdami tokį patį darbą uždirba žymiai mažiau nei likę 10%?

     
    Visiems turbūt teko pastebėti, kai tų pačių sričių specialistai vieni sėdi be darbo, kiti turi eiles keliems mėnesiams į priekį, pavyzdžiui: tikrai talentingas web dizaineris gauna vieną arba du užsakymus per mėnesį, kai tuo tarpu jo kolega, neturėdamas ypatingo talento ir perdarydamas šablonus yra užverstas darbais. "Talentingasis" web dizaineris greičiausiai galvoja, kad kolegai tiesiog sekasi, nors jis ir nevykęs specialistas ir linki paspringti tais darbais. O "netalentingasis" web dizaineris galvoja, svarbiausia patenkinti klientai, jeigu kartais nespėsiu pats arba reikės kažko išskirtinio kreipsiuosi į kolegą "talentingąjį".
     
    Taigi kuo skiriasi "talentingasis" ir "netalentingasis" web dizaineris


     
    "Talentingasis" web dizaineris jaučiasi svarbiausias visatoje ir laiko klientus idiotais "Netalentingasis" web dizaineris jaučiasi svarbus ir mėgsta padėti žmonėms, kiekvieną klientą gerbia ir taip pat supranta, kad žmonės būna skirtingi
    "Talentingasis" web dizaineris niekada nebūna kaltas, jeigu dėl kokių nors priežasčių vėluoja, nesilaiko žodžio visada pasiaiškina pateikdamas labai svarbias asmenines priežastis "Netalentingasis" web dizaineris stengiasi laikytis žodžio, tačiau nepavykus, atsiprašo ir stengiasi kuo greičiau išspręsti kilusias problemas
    "Talentingasis" web dizaineris iškarto supranta ko klientui reikia ir jis nieko papildomai nesiaiškina "Netalentingasis" web dizaineris stengiasi atsistoti į kliento vietą ir kuo nuodugniau išsiaiškinti ko klientui reikia
    "Talentingasis" web dizaineris gavęs išankstinį apmokėjimą tris dienas sau leidžia būti visiškai nepasiekiamas "Netalentingasis" web dizaineris gavęs išankstinį apmokėjimą iškarto pradeda darbą ir jo pasiekiamumas nesikeičia
    "Talentingasis" web dizaineris kilus klausimui dėl apmokėjimo primygtinai reikalauja 50% avanso "Netalentingasis" web dizaineris įvertina kliento patikimumą ir jeigu nekyla klausimų dėl reputacijos su mielu noru sutinka gauti apmokėjimą po atlikto darbo
    "Talentingasis" web dizaineris paprašius padaryti pakeitimus, griežtai praneša, kad tai papildomai kainuos ir per ateinančias 7 savaites bus įvykdyta "Netalentingasis" web dizaineris paprašius padaryti pakeitimus, įvertina ar tai stipriai skiriasi nuo to ko klientas norėjo, jeigu pakeitimai nesudėtingi, valandos bėgyje padaro pakeitimus
    "Talentingasis" web dizaineris pastoviai primena klientui, kad 15min. vėluoja apmokėti darbus ir pateikia stiprius asmeninius argumentus kodėl jam būtinai reikia dabar "Netalentingasis" web dizaineris paprašęs apmokėjimo, primena ankščiausiai po 3 dienų ir niekada neišsiduoda,kad jam tų pinigų labai reikia

     
    Po šių palyginimų, jau turėtumėte suprasti į kurią pusę lenkiu ir apie ką eina kalba. Šie palyginimai taip pat puikiai tiktų ir dirbant pas darbdavį, kad ir valytoju, tiesiog pasirinkau IT srities specialybę.

    Taigi galime pereiti, prie konkrečių patarimų, ką daryti, kad būtum reikalingas, įsidarbintum, sėkmingai teiktum paslaugas.



     
    Visada įdėmiai KLAUSYK ko tavęs prašoma ir gerai įsigilink į kito žmogaus situaciją, kad suprastum kaip būti maksimaliai naudingam
     
    (Patyręs darbdavys/klientas niekada tavęs nepasirinks, jeigu mato jog tau visiškai neįdomu ko jis nori ir tu žiūri kaip tik nuplėšt nuo jo pinigų. Taip pat nepamiršk, į savo pareigas žiūrėti darbdavio\kliento akimis. Pačiam dažnai gali pasirodyt, kad vienos ar kitos smulkmenos yra nesvarbios, tačiau ar tą patį galvoja ir tavo klientas\darbdavys?)
     
     
    NESIBLAŠKYK, neklausinėk nereikalingų klausimų vien todėl, kad palaikyti pokalbį, nepasakok asmeninių dalykų
     
    (Klientui/darbdaviui nėra visiškai jokio intereso sužinoti, kaip tau sekėsi arba nesisekė arba atsakinėti į kvailus klausimus, taip tik susidarys prastą nuomonę apie tave. Prieš kažko klausdamas gerai pagalvok ar tikrai nesugebėtum per kelias minutes atsakyti šito klausimo pats. Asmeniškesnis bendravimas gali prasidėti tik praėjus kažkiek laiko, kai darbdavys/klientas pradeda tave vertinti kaip naudingą ir įdomų žmogų.)
     
     
    Parodyk PASITIKĖJIMĄ savimi, ŽINIAS ir PATIRTĮ
     
    (Niekas nenori turėti reikalų su žmonėmis, kurie patys dėl savęs nėra garantuoti, parodyti pasitikėjimą savimi ir srities išmanymą yra vienas iš svarbiausių dalykų. Dažniausiai žmogus ieškodamas darbo, siūlydamas paslaugas, nenurodo nei reikalingos patirties, nei pasiekimų, todėl klientui/darbdaviui pačiam aiškintis kiekvieno kandidato savybes tiesiog per sudėtinga ir tu garantuotai esi praleidžiamas.)
     
     
    Rodyk iniciatyvą - DIRBK KAIP SAU
     
    (Didžiulį pliusą visada pridės protingas iniciatyvos rodymas, kaip pvz: pasiūlyk padaryti papildomus, bet nesudėtingus darbus nemokamai, pristatyk ataskaitas kurių neprašė(norės pažiūrės, norės ne), pasiūlyk kaip patobulinti/optimizuoti vieną ar kitą darbą, paklausk, ką dar naudingo galėtum nuveikti, vietoje laiko gaišimo facebooke. BET prieš rodant iniciatyvą reikia gerai suprasti ar tai bus naudinga darbdaviui/klientui, nes bandymai pamokyti visiškai nesvarbiuose dalykuose gali pasirodyti kaip įkyrumas ir padlaižiavimas.)
     
     
    Niekada, niekada NESITEISINK
     
    (Jeigu kažką nepavyko padaryti, vėluoji ar iškilo problema trukdanti viskam, niekada nesiteisink. Jeigu įmanoma išspręsti problemą, tiesiog atsiprašyk už nepatogumus, siūlyk kompromisą ir imkis veiksmų. Jeigu įvyko kažkas tikrai svarbaus, kad negali atlikti savo pareigų, kaip pvz:važiuojant į darbą sudaužei mašiną, o darbe laukia labai svarbūs ir skubūs darbai. Nedelsdamas pranešk klientui/darbdaviui, perspėk, kad negalėsi atlikti savo pareigų ir jeigu įmanoma pasiūlyk sprendimą. Pranešdamas jokiais būdais neparodyk, kad gailiesi ar atsiprašai dėl kažko, nes tai turi būti ne pasiaiškinimas, o pranešimas.)
     
     
    Parodyk PASTOVUMĄ, PAREIGINGUMĄ ir visada būk PASIEKIAMAS
     
    (Kad parodyti pastovumą, reikės laiko, bet tai paspartinti gali padėti, jeigu parodysi praeityje atliktus darbus. Įtikink darbdavį/klientą, kad dirbsi su juo ne tol kol nusibos, bet tiek kiek reikės. Dažniausiai žmonės dirbdami vienoje vietoje laikui bėgant praranda susidomėjimą/motyvaciją ir pareigingumas pradeda dingti kartu, suprask, kad nesikeičiantis pareigingumas yra tavo raktas į geresnę ateitį. Tie 90% žmonių apie, kuriuos čia kalbama laikui bėgant aptingsta ir poto skundžiasi, kad 10 metų dirba tą patį darbą ir jų niekas nepaaukština, o atėję nauji žmonės keliauja laipteliais aukštyn. Labai svarbus dalykas yra pasiekiamumas, kiekvienas darbdavys/klientas nori turėti reikalų su tokiais žmonėmis, kurie jiems bus pasiekiami kai jų labiausiai reikės. Geras pavyzdys yra duoti savo asmeninį telefoną svarbiam ir geram klientui ir pasakyti jam:štai mano asmeninis telefonas, jeigu kartais atsirastų extra atvejis, skambink, bus išspręsta iškart. Klientas greičiausiai 10 metų neskambins, bet tai sukuria didžiulį pasitikėjimą.)
     
    Pastoviai TOBULINKIS savo srityje
     
    (Kuo bebūtum ar konsultantu ar fabriko direktorium, turi pastoviai tobulinti savo žinias ir įgūdžius. Direktoriui galbūt reikia domėtis lyderyste, darbo našumo organizavimu, pardavėjui aktualiau derybų menas ir bendravimo su klientais įgūdžiai. Tik eilės darbo biržoje stovi vietoje, visa kita keičiasi, todėl turi pastoviai domėtis ir tobulintis savo srityje.)
     
    RINKIS protingai
     
    (Viršuje aprašytos savybės ir principai yra auksinio ir itin naudingo žmogaus bruožai,jeigu pritaikomi visi kartu, bet vien būti auksiniu žmogumi neužteks. Turi rinktis protingai ir teisingai apsispręsti su kuriais žmonėmis tau yra pakeliui, o su kuriais ne. Taip kaip yra 90% žmonių, kurie nėra itin naudingi, panašiai yra ir 90% klientų/darbdavių, kurie taip pat nėra naudingi, todėl laikui bėgant turi išmokti atsirinkti, nes gali 10 metų pravergauti parazitui darbdaviui arba 5 metus dirbti su nemokiais, problematiškais klientais. Tačiau laikydamasis visų principų, ankščiau ar vėliau būsi pastebėtas ir pastoviai lipsi laipteliais aukštyn.)

     
    Šie principai yra universalūs ir surinkti iš mano kuklios patirties, tikiuosi, kad kažkam gyvenime padės ir kviečiu diskutuoti bei pareikšti savo nuomonę.
    p.s.Jeigu bus susidomėjimas gal parašysiu šį bei tą naudingo kitomis temomis.
  17. Patinka
    dealeris gavo reakciją nuo hilerix Kodėl 90% žmonių dirbdami tokį patį darbą uždirba žymiai mažiau nei likę 10%?   
    Nusprendžiau parašyti straipsnį ir pasidalinti savo nuomone, kodėl didžioji dalis žmonių dirbdami tokį patį darbą kaip ir jų kolegos uždirba žymiai mažiau arba išvis sunkiai randa darbą.
     
    Kodėl 90% žmonių dirbdami tokį patį darbą uždirba žymiai mažiau nei likę 10%?

     
    Visiems turbūt teko pastebėti, kai tų pačių sričių specialistai vieni sėdi be darbo, kiti turi eiles keliems mėnesiams į priekį, pavyzdžiui: tikrai talentingas web dizaineris gauna vieną arba du užsakymus per mėnesį, kai tuo tarpu jo kolega, neturėdamas ypatingo talento ir perdarydamas šablonus yra užverstas darbais. "Talentingasis" web dizaineris greičiausiai galvoja, kad kolegai tiesiog sekasi, nors jis ir nevykęs specialistas ir linki paspringti tais darbais. O "netalentingasis" web dizaineris galvoja, svarbiausia patenkinti klientai, jeigu kartais nespėsiu pats arba reikės kažko išskirtinio kreipsiuosi į kolegą "talentingąjį".
     
    Taigi kuo skiriasi "talentingasis" ir "netalentingasis" web dizaineris


     
    "Talentingasis" web dizaineris jaučiasi svarbiausias visatoje ir laiko klientus idiotais "Netalentingasis" web dizaineris jaučiasi svarbus ir mėgsta padėti žmonėms, kiekvieną klientą gerbia ir taip pat supranta, kad žmonės būna skirtingi
    "Talentingasis" web dizaineris niekada nebūna kaltas, jeigu dėl kokių nors priežasčių vėluoja, nesilaiko žodžio visada pasiaiškina pateikdamas labai svarbias asmenines priežastis "Netalentingasis" web dizaineris stengiasi laikytis žodžio, tačiau nepavykus, atsiprašo ir stengiasi kuo greičiau išspręsti kilusias problemas
    "Talentingasis" web dizaineris iškarto supranta ko klientui reikia ir jis nieko papildomai nesiaiškina "Netalentingasis" web dizaineris stengiasi atsistoti į kliento vietą ir kuo nuodugniau išsiaiškinti ko klientui reikia
    "Talentingasis" web dizaineris gavęs išankstinį apmokėjimą tris dienas sau leidžia būti visiškai nepasiekiamas "Netalentingasis" web dizaineris gavęs išankstinį apmokėjimą iškarto pradeda darbą ir jo pasiekiamumas nesikeičia
    "Talentingasis" web dizaineris kilus klausimui dėl apmokėjimo primygtinai reikalauja 50% avanso "Netalentingasis" web dizaineris įvertina kliento patikimumą ir jeigu nekyla klausimų dėl reputacijos su mielu noru sutinka gauti apmokėjimą po atlikto darbo
    "Talentingasis" web dizaineris paprašius padaryti pakeitimus, griežtai praneša, kad tai papildomai kainuos ir per ateinančias 7 savaites bus įvykdyta "Netalentingasis" web dizaineris paprašius padaryti pakeitimus, įvertina ar tai stipriai skiriasi nuo to ko klientas norėjo, jeigu pakeitimai nesudėtingi, valandos bėgyje padaro pakeitimus
    "Talentingasis" web dizaineris pastoviai primena klientui, kad 15min. vėluoja apmokėti darbus ir pateikia stiprius asmeninius argumentus kodėl jam būtinai reikia dabar "Netalentingasis" web dizaineris paprašęs apmokėjimo, primena ankščiausiai po 3 dienų ir niekada neišsiduoda,kad jam tų pinigų labai reikia

     
    Po šių palyginimų, jau turėtumėte suprasti į kurią pusę lenkiu ir apie ką eina kalba. Šie palyginimai taip pat puikiai tiktų ir dirbant pas darbdavį, kad ir valytoju, tiesiog pasirinkau IT srities specialybę.

    Taigi galime pereiti, prie konkrečių patarimų, ką daryti, kad būtum reikalingas, įsidarbintum, sėkmingai teiktum paslaugas.



     
    Visada įdėmiai KLAUSYK ko tavęs prašoma ir gerai įsigilink į kito žmogaus situaciją, kad suprastum kaip būti maksimaliai naudingam
     
    (Patyręs darbdavys/klientas niekada tavęs nepasirinks, jeigu mato jog tau visiškai neįdomu ko jis nori ir tu žiūri kaip tik nuplėšt nuo jo pinigų. Taip pat nepamiršk, į savo pareigas žiūrėti darbdavio\kliento akimis. Pačiam dažnai gali pasirodyt, kad vienos ar kitos smulkmenos yra nesvarbios, tačiau ar tą patį galvoja ir tavo klientas\darbdavys?)
     
     
    NESIBLAŠKYK, neklausinėk nereikalingų klausimų vien todėl, kad palaikyti pokalbį, nepasakok asmeninių dalykų
     
    (Klientui/darbdaviui nėra visiškai jokio intereso sužinoti, kaip tau sekėsi arba nesisekė arba atsakinėti į kvailus klausimus, taip tik susidarys prastą nuomonę apie tave. Prieš kažko klausdamas gerai pagalvok ar tikrai nesugebėtum per kelias minutes atsakyti šito klausimo pats. Asmeniškesnis bendravimas gali prasidėti tik praėjus kažkiek laiko, kai darbdavys/klientas pradeda tave vertinti kaip naudingą ir įdomų žmogų.)
     
     
    Parodyk PASITIKĖJIMĄ savimi, ŽINIAS ir PATIRTĮ
     
    (Niekas nenori turėti reikalų su žmonėmis, kurie patys dėl savęs nėra garantuoti, parodyti pasitikėjimą savimi ir srities išmanymą yra vienas iš svarbiausių dalykų. Dažniausiai žmogus ieškodamas darbo, siūlydamas paslaugas, nenurodo nei reikalingos patirties, nei pasiekimų, todėl klientui/darbdaviui pačiam aiškintis kiekvieno kandidato savybes tiesiog per sudėtinga ir tu garantuotai esi praleidžiamas.)
     
     
    Rodyk iniciatyvą - DIRBK KAIP SAU
     
    (Didžiulį pliusą visada pridės protingas iniciatyvos rodymas, kaip pvz: pasiūlyk padaryti papildomus, bet nesudėtingus darbus nemokamai, pristatyk ataskaitas kurių neprašė(norės pažiūrės, norės ne), pasiūlyk kaip patobulinti/optimizuoti vieną ar kitą darbą, paklausk, ką dar naudingo galėtum nuveikti, vietoje laiko gaišimo facebooke. BET prieš rodant iniciatyvą reikia gerai suprasti ar tai bus naudinga darbdaviui/klientui, nes bandymai pamokyti visiškai nesvarbiuose dalykuose gali pasirodyti kaip įkyrumas ir padlaižiavimas.)
     
     
    Niekada, niekada NESITEISINK
     
    (Jeigu kažką nepavyko padaryti, vėluoji ar iškilo problema trukdanti viskam, niekada nesiteisink. Jeigu įmanoma išspręsti problemą, tiesiog atsiprašyk už nepatogumus, siūlyk kompromisą ir imkis veiksmų. Jeigu įvyko kažkas tikrai svarbaus, kad negali atlikti savo pareigų, kaip pvz:važiuojant į darbą sudaužei mašiną, o darbe laukia labai svarbūs ir skubūs darbai. Nedelsdamas pranešk klientui/darbdaviui, perspėk, kad negalėsi atlikti savo pareigų ir jeigu įmanoma pasiūlyk sprendimą. Pranešdamas jokiais būdais neparodyk, kad gailiesi ar atsiprašai dėl kažko, nes tai turi būti ne pasiaiškinimas, o pranešimas.)
     
     
    Parodyk PASTOVUMĄ, PAREIGINGUMĄ ir visada būk PASIEKIAMAS
     
    (Kad parodyti pastovumą, reikės laiko, bet tai paspartinti gali padėti, jeigu parodysi praeityje atliktus darbus. Įtikink darbdavį/klientą, kad dirbsi su juo ne tol kol nusibos, bet tiek kiek reikės. Dažniausiai žmonės dirbdami vienoje vietoje laikui bėgant praranda susidomėjimą/motyvaciją ir pareigingumas pradeda dingti kartu, suprask, kad nesikeičiantis pareigingumas yra tavo raktas į geresnę ateitį. Tie 90% žmonių apie, kuriuos čia kalbama laikui bėgant aptingsta ir poto skundžiasi, kad 10 metų dirba tą patį darbą ir jų niekas nepaaukština, o atėję nauji žmonės keliauja laipteliais aukštyn. Labai svarbus dalykas yra pasiekiamumas, kiekvienas darbdavys/klientas nori turėti reikalų su tokiais žmonėmis, kurie jiems bus pasiekiami kai jų labiausiai reikės. Geras pavyzdys yra duoti savo asmeninį telefoną svarbiam ir geram klientui ir pasakyti jam:štai mano asmeninis telefonas, jeigu kartais atsirastų extra atvejis, skambink, bus išspręsta iškart. Klientas greičiausiai 10 metų neskambins, bet tai sukuria didžiulį pasitikėjimą.)
     
    Pastoviai TOBULINKIS savo srityje
     
    (Kuo bebūtum ar konsultantu ar fabriko direktorium, turi pastoviai tobulinti savo žinias ir įgūdžius. Direktoriui galbūt reikia domėtis lyderyste, darbo našumo organizavimu, pardavėjui aktualiau derybų menas ir bendravimo su klientais įgūdžiai. Tik eilės darbo biržoje stovi vietoje, visa kita keičiasi, todėl turi pastoviai domėtis ir tobulintis savo srityje.)
     
    RINKIS protingai
     
    (Viršuje aprašytos savybės ir principai yra auksinio ir itin naudingo žmogaus bruožai,jeigu pritaikomi visi kartu, bet vien būti auksiniu žmogumi neužteks. Turi rinktis protingai ir teisingai apsispręsti su kuriais žmonėmis tau yra pakeliui, o su kuriais ne. Taip kaip yra 90% žmonių, kurie nėra itin naudingi, panašiai yra ir 90% klientų/darbdavių, kurie taip pat nėra naudingi, todėl laikui bėgant turi išmokti atsirinkti, nes gali 10 metų pravergauti parazitui darbdaviui arba 5 metus dirbti su nemokiais, problematiškais klientais. Tačiau laikydamasis visų principų, ankščiau ar vėliau būsi pastebėtas ir pastoviai lipsi laipteliais aukštyn.)

     
    Šie principai yra universalūs ir surinkti iš mano kuklios patirties, tikiuosi, kad kažkam gyvenime padės ir kviečiu diskutuoti bei pareikšti savo nuomonę.
    p.s.Jeigu bus susidomėjimas gal parašysiu šį bei tą naudingo kitomis temomis.
  18. Patinka
    dealeris gavo reakciją nuo Dwesk Geriausia knyga, kurią esu skaitęs   
    Aš šiuos autorius atmečiau ne todėl, kad man jie nepatinka kaip žmonės, o todėl kad pats esu skaitęs jų knygas ir skaitydamas pastebėjau kardinalių neatitikimų su realybe kai autorius:
     
    a) nusipeza, nes nesupranta apie ką rašo.
    arba
    b) meluoja savo knygose supaprastindamas sudėtingus dalykus ir darydamas klaidingas išvadas.
    arba
    c) nutyli arba ignoruoją svarbią informaciją kai kažką įrodinėja.
     
    Manau, kad tokius dalykus savo skaitytojus gerbiantis autorius negali daryti, nes pasakyti kažkam, kuris juo tiki tarkim: "pozityvaus mąstymo galia nugalėsi tokią ir anokią ligą" turi labai apčiuopiamą žalą ir pavojų.
  19. Patinka
    dealeris gavo reakciją nuo yomajo Byteball - nauja ir labai perspektyvi valiuta su DAG technologija - nėra block'ų   
    Sveiki, Forumiečiai,
     
    Noriu pasidalinti informacija apie vieną mano nuomone perspektyviausių kriptografinių valiutų rinkoje.
    T.y.: Bytes, o pats projektas vadinasi www.byteball.org.
     
    Paskutinį kartą dalinausi informacija apie kriptovaliutą 2014 metais kai atradau monerą: https://uzdarbis.lt/t312823/nauja-karta-perspektyviu-kriptovaliutu/
     
    Kas tai per valiuta?
     
    Bytes yra pirma valiuta padaryta su DAG technologija(directed acyclic graph) - ji neturi jokių blokų, todėl pavedimai vyksta žymiai greičiau, fee labai maži ir pavedimų kiekis niekaip nėra ribojamas. Iš esmės vartotojas darydamas pavedimą turi patvirtinti du kitus.
     
    Jos kūrėjas(Anton Churyumov) akademikas iš Rusijos, kuris vienas pats sugebėjo sukurti visą architektūrą: patogią win/android wallet ir vystymo aktyvumu(kodo commits) nelabai nusileidžia rimtoms crypto kūrėjų komandoms. Žiūrint iš šalies jis vienas sukūrė žymiai geresnį produktą nei 95% ICO dirbančių team'ų, kur dirba 5+ žmonių.
     
    Šia technologija paremtos kriptovaliutos yra visiška naujovė, pirmoji(Bytes) startavo praėjusį rugsėjį bitcointalk forume, o pagreitį pradeda įgauti tik dabar.
     
    Ekonominis modelis
     
    Nuo starto ji yra nemokamai dalinama Bitcoin turėtojams bei pačių Bytes turėtojams. 98% bus išdalinti bendruomenei, likusi lieka founder'iui ir plėtojimui.
    Toks modelis yra retas atvejis(palankus investuotojams) dabartinėje kripto psichozėje, nes net ir labiausiai nevykusios kripto vystymo komandos dažniausiai renkasi pasiimti 10% ir daugiau.
     
    Įvykę išdalinimai:
     

    The first distribution round took place on Dec 25, 2016 when the network launched, over 70,000 BTC was linked, and 10% of the total supply of bytes and blackbytes was distributed. In the subsequent rounds, the total distributed supply reached 52.6%: 2nd round on Feb 11, 2017: 121,763 BTC linked, 1.8% distributed; 3rd round on Mar 12, 2017: 129,139 BTC linked, 2.0% distributed; 4th round on Apr 11, 2017: 145,441 BTC linked, 2.3% distributed; 5th round on May 10, 2017: 207,672 BTC linked, 2.9% distributed; 6th round on Jun 9, 2017: 453,621 BTC linked, 6.6% distributed; 7th round on Jul 9, 2017: 949,004 BTC linked, 11.0% distributed. 8th round on Aug 7, 2017: 1,395,899 BTC linked, 16.0% distributed. The 9th round is scheduled for the full moon of September (Sep 6, 2017 at 07:02 UTC). The balances will be snapshotted at the time of the first Bitcoin block after this date, and rules for this round are as indicated above. We will likely have more rounds until we distribute all 98%.
     
    Šiuo metu yra išdalinta 52.6% valiutos. Artimiausias dalinimas bus už 3 parų, rugsėjo 6 dieną. Visi Bytes turėtojai gaus +10% nuo laikomos sumos, o visi, kurie susies savo bitcoin pinigines su Bytes adresu gaus 6.25 MB už Kiekvieną BTC arba 6250000 Bytes.
     
    Kokį funkcionalumą turi ši valiuta?
     

    Yra multiparašo galimybė
    P2P mokėjimai
    P2P draudimas
    Chatbot'ai kaip: keitykla, lažybos ir pan.
    Prediction markets
    Galima naudoti visiškai anonimišką valiutą Blackbytes

     
    Tokį funkcionalumą ir platų pritaikymą turi labai mažai valiutų(Ethereum lygis).
     
    Kodėl dalinuosi informacija?
     
    Nes esu pats investavęs į šią valiutą ir jos sėkmė priklauso nuo to kiek žmonių ja naudosis. Palaikau šią valiutą tiek iš idėjinės, tiek iš finansinės pusės. Šiuo metu Bytes turi ~15000 vartotojų, kiekvienas naujas vartotojas prideda stabilumo ir patikimumo visai sistemai. Taip pat man iš profesinės pusės naudinga rinktis "track record" kai pasidalinu informacija apie kažką itin perspektyvaus labai ankstyvoje stadijoje, kaip pvz. su moneru 2014 metais, kai jis kainavo $1.3.
     
    Daugiau informacijos galite rasti:
    http://www.byteball.org
    http://slack.byteball.org/
    https://bitcointalk.org/index.php?topic=1608859.0
  20. Patinka
    dealeris gavo reakciją nuo yomajo Byteball - nauja ir labai perspektyvi valiuta su DAG technologija - nėra block'ų   
    Sveiki, Forumiečiai,
     
    Noriu pasidalinti informacija apie vieną mano nuomone perspektyviausių kriptografinių valiutų rinkoje.
    T.y.: Bytes, o pats projektas vadinasi www.byteball.org.
     
    Paskutinį kartą dalinausi informacija apie kriptovaliutą 2014 metais kai atradau monerą: https://uzdarbis.lt/t312823/nauja-karta-perspektyviu-kriptovaliutu/
     
    Kas tai per valiuta?
     
    Bytes yra pirma valiuta padaryta su DAG technologija(directed acyclic graph) - ji neturi jokių blokų, todėl pavedimai vyksta žymiai greičiau, fee labai maži ir pavedimų kiekis niekaip nėra ribojamas. Iš esmės vartotojas darydamas pavedimą turi patvirtinti du kitus.
     
    Jos kūrėjas(Anton Churyumov) akademikas iš Rusijos, kuris vienas pats sugebėjo sukurti visą architektūrą: patogią win/android wallet ir vystymo aktyvumu(kodo commits) nelabai nusileidžia rimtoms crypto kūrėjų komandoms. Žiūrint iš šalies jis vienas sukūrė žymiai geresnį produktą nei 95% ICO dirbančių team'ų, kur dirba 5+ žmonių.
     
    Šia technologija paremtos kriptovaliutos yra visiška naujovė, pirmoji(Bytes) startavo praėjusį rugsėjį bitcointalk forume, o pagreitį pradeda įgauti tik dabar.
     
    Ekonominis modelis
     
    Nuo starto ji yra nemokamai dalinama Bitcoin turėtojams bei pačių Bytes turėtojams. 98% bus išdalinti bendruomenei, likusi lieka founder'iui ir plėtojimui.
    Toks modelis yra retas atvejis(palankus investuotojams) dabartinėje kripto psichozėje, nes net ir labiausiai nevykusios kripto vystymo komandos dažniausiai renkasi pasiimti 10% ir daugiau.
     
    Įvykę išdalinimai:
     

    The first distribution round took place on Dec 25, 2016 when the network launched, over 70,000 BTC was linked, and 10% of the total supply of bytes and blackbytes was distributed. In the subsequent rounds, the total distributed supply reached 52.6%: 2nd round on Feb 11, 2017: 121,763 BTC linked, 1.8% distributed; 3rd round on Mar 12, 2017: 129,139 BTC linked, 2.0% distributed; 4th round on Apr 11, 2017: 145,441 BTC linked, 2.3% distributed; 5th round on May 10, 2017: 207,672 BTC linked, 2.9% distributed; 6th round on Jun 9, 2017: 453,621 BTC linked, 6.6% distributed; 7th round on Jul 9, 2017: 949,004 BTC linked, 11.0% distributed. 8th round on Aug 7, 2017: 1,395,899 BTC linked, 16.0% distributed. The 9th round is scheduled for the full moon of September (Sep 6, 2017 at 07:02 UTC). The balances will be snapshotted at the time of the first Bitcoin block after this date, and rules for this round are as indicated above. We will likely have more rounds until we distribute all 98%.
     
    Šiuo metu yra išdalinta 52.6% valiutos. Artimiausias dalinimas bus už 3 parų, rugsėjo 6 dieną. Visi Bytes turėtojai gaus +10% nuo laikomos sumos, o visi, kurie susies savo bitcoin pinigines su Bytes adresu gaus 6.25 MB už Kiekvieną BTC arba 6250000 Bytes.
     
    Kokį funkcionalumą turi ši valiuta?
     

    Yra multiparašo galimybė
    P2P mokėjimai
    P2P draudimas
    Chatbot'ai kaip: keitykla, lažybos ir pan.
    Prediction markets
    Galima naudoti visiškai anonimišką valiutą Blackbytes

     
    Tokį funkcionalumą ir platų pritaikymą turi labai mažai valiutų(Ethereum lygis).
     
    Kodėl dalinuosi informacija?
     
    Nes esu pats investavęs į šią valiutą ir jos sėkmė priklauso nuo to kiek žmonių ja naudosis. Palaikau šią valiutą tiek iš idėjinės, tiek iš finansinės pusės. Šiuo metu Bytes turi ~15000 vartotojų, kiekvienas naujas vartotojas prideda stabilumo ir patikimumo visai sistemai. Taip pat man iš profesinės pusės naudinga rinktis "track record" kai pasidalinu informacija apie kažką itin perspektyvaus labai ankstyvoje stadijoje, kaip pvz. su moneru 2014 metais, kai jis kainavo $1.3.
     
    Daugiau informacijos galite rasti:
    http://www.byteball.org
    http://slack.byteball.org/
    https://bitcointalk.org/index.php?topic=1608859.0
  21. Patinka
    dealeris gavo reakciją nuo yomajo Byteball - nauja ir labai perspektyvi valiuta su DAG technologija - nėra block'ų   
    Sveiki, Forumiečiai,
     
    Noriu pasidalinti informacija apie vieną mano nuomone perspektyviausių kriptografinių valiutų rinkoje.
    T.y.: Bytes, o pats projektas vadinasi www.byteball.org.
     
    Paskutinį kartą dalinausi informacija apie kriptovaliutą 2014 metais kai atradau monerą: https://uzdarbis.lt/t312823/nauja-karta-perspektyviu-kriptovaliutu/
     
    Kas tai per valiuta?
     
    Bytes yra pirma valiuta padaryta su DAG technologija(directed acyclic graph) - ji neturi jokių blokų, todėl pavedimai vyksta žymiai greičiau, fee labai maži ir pavedimų kiekis niekaip nėra ribojamas. Iš esmės vartotojas darydamas pavedimą turi patvirtinti du kitus.
     
    Jos kūrėjas(Anton Churyumov) akademikas iš Rusijos, kuris vienas pats sugebėjo sukurti visą architektūrą: patogią win/android wallet ir vystymo aktyvumu(kodo commits) nelabai nusileidžia rimtoms crypto kūrėjų komandoms. Žiūrint iš šalies jis vienas sukūrė žymiai geresnį produktą nei 95% ICO dirbančių team'ų, kur dirba 5+ žmonių.
     
    Šia technologija paremtos kriptovaliutos yra visiška naujovė, pirmoji(Bytes) startavo praėjusį rugsėjį bitcointalk forume, o pagreitį pradeda įgauti tik dabar.
     
    Ekonominis modelis
     
    Nuo starto ji yra nemokamai dalinama Bitcoin turėtojams bei pačių Bytes turėtojams. 98% bus išdalinti bendruomenei, likusi lieka founder'iui ir plėtojimui.
    Toks modelis yra retas atvejis(palankus investuotojams) dabartinėje kripto psichozėje, nes net ir labiausiai nevykusios kripto vystymo komandos dažniausiai renkasi pasiimti 10% ir daugiau.
     
    Įvykę išdalinimai:
     

    The first distribution round took place on Dec 25, 2016 when the network launched, over 70,000 BTC was linked, and 10% of the total supply of bytes and blackbytes was distributed. In the subsequent rounds, the total distributed supply reached 52.6%: 2nd round on Feb 11, 2017: 121,763 BTC linked, 1.8% distributed; 3rd round on Mar 12, 2017: 129,139 BTC linked, 2.0% distributed; 4th round on Apr 11, 2017: 145,441 BTC linked, 2.3% distributed; 5th round on May 10, 2017: 207,672 BTC linked, 2.9% distributed; 6th round on Jun 9, 2017: 453,621 BTC linked, 6.6% distributed; 7th round on Jul 9, 2017: 949,004 BTC linked, 11.0% distributed. 8th round on Aug 7, 2017: 1,395,899 BTC linked, 16.0% distributed. The 9th round is scheduled for the full moon of September (Sep 6, 2017 at 07:02 UTC). The balances will be snapshotted at the time of the first Bitcoin block after this date, and rules for this round are as indicated above. We will likely have more rounds until we distribute all 98%.
     
    Šiuo metu yra išdalinta 52.6% valiutos. Artimiausias dalinimas bus už 3 parų, rugsėjo 6 dieną. Visi Bytes turėtojai gaus +10% nuo laikomos sumos, o visi, kurie susies savo bitcoin pinigines su Bytes adresu gaus 6.25 MB už Kiekvieną BTC arba 6250000 Bytes.
     
    Kokį funkcionalumą turi ši valiuta?
     

    Yra multiparašo galimybė
    P2P mokėjimai
    P2P draudimas
    Chatbot'ai kaip: keitykla, lažybos ir pan.
    Prediction markets
    Galima naudoti visiškai anonimišką valiutą Blackbytes

     
    Tokį funkcionalumą ir platų pritaikymą turi labai mažai valiutų(Ethereum lygis).
     
    Kodėl dalinuosi informacija?
     
    Nes esu pats investavęs į šią valiutą ir jos sėkmė priklauso nuo to kiek žmonių ja naudosis. Palaikau šią valiutą tiek iš idėjinės, tiek iš finansinės pusės. Šiuo metu Bytes turi ~15000 vartotojų, kiekvienas naujas vartotojas prideda stabilumo ir patikimumo visai sistemai. Taip pat man iš profesinės pusės naudinga rinktis "track record" kai pasidalinu informacija apie kažką itin perspektyvaus labai ankstyvoje stadijoje, kaip pvz. su moneru 2014 metais, kai jis kainavo $1.3.
     
    Daugiau informacijos galite rasti:
    http://www.byteball.org
    http://slack.byteball.org/
    https://bitcointalk.org/index.php?topic=1608859.0
  22. Patinka
    dealeris gavo reakciją nuo yomajo Byteball - nauja ir labai perspektyvi valiuta su DAG technologija - nėra block'ų   
    Sveiki, Forumiečiai,
     
    Noriu pasidalinti informacija apie vieną mano nuomone perspektyviausių kriptografinių valiutų rinkoje.
    T.y.: Bytes, o pats projektas vadinasi www.byteball.org.
     
    Paskutinį kartą dalinausi informacija apie kriptovaliutą 2014 metais kai atradau monerą: https://uzdarbis.lt/t312823/nauja-karta-perspektyviu-kriptovaliutu/
     
    Kas tai per valiuta?
     
    Bytes yra pirma valiuta padaryta su DAG technologija(directed acyclic graph) - ji neturi jokių blokų, todėl pavedimai vyksta žymiai greičiau, fee labai maži ir pavedimų kiekis niekaip nėra ribojamas. Iš esmės vartotojas darydamas pavedimą turi patvirtinti du kitus.
     
    Jos kūrėjas(Anton Churyumov) akademikas iš Rusijos, kuris vienas pats sugebėjo sukurti visą architektūrą: patogią win/android wallet ir vystymo aktyvumu(kodo commits) nelabai nusileidžia rimtoms crypto kūrėjų komandoms. Žiūrint iš šalies jis vienas sukūrė žymiai geresnį produktą nei 95% ICO dirbančių team'ų, kur dirba 5+ žmonių.
     
    Šia technologija paremtos kriptovaliutos yra visiška naujovė, pirmoji(Bytes) startavo praėjusį rugsėjį bitcointalk forume, o pagreitį pradeda įgauti tik dabar.
     
    Ekonominis modelis
     
    Nuo starto ji yra nemokamai dalinama Bitcoin turėtojams bei pačių Bytes turėtojams. 98% bus išdalinti bendruomenei, likusi lieka founder'iui ir plėtojimui.
    Toks modelis yra retas atvejis(palankus investuotojams) dabartinėje kripto psichozėje, nes net ir labiausiai nevykusios kripto vystymo komandos dažniausiai renkasi pasiimti 10% ir daugiau.
     
    Įvykę išdalinimai:
     

    The first distribution round took place on Dec 25, 2016 when the network launched, over 70,000 BTC was linked, and 10% of the total supply of bytes and blackbytes was distributed. In the subsequent rounds, the total distributed supply reached 52.6%: 2nd round on Feb 11, 2017: 121,763 BTC linked, 1.8% distributed; 3rd round on Mar 12, 2017: 129,139 BTC linked, 2.0% distributed; 4th round on Apr 11, 2017: 145,441 BTC linked, 2.3% distributed; 5th round on May 10, 2017: 207,672 BTC linked, 2.9% distributed; 6th round on Jun 9, 2017: 453,621 BTC linked, 6.6% distributed; 7th round on Jul 9, 2017: 949,004 BTC linked, 11.0% distributed. 8th round on Aug 7, 2017: 1,395,899 BTC linked, 16.0% distributed. The 9th round is scheduled for the full moon of September (Sep 6, 2017 at 07:02 UTC). The balances will be snapshotted at the time of the first Bitcoin block after this date, and rules for this round are as indicated above. We will likely have more rounds until we distribute all 98%.
     
    Šiuo metu yra išdalinta 52.6% valiutos. Artimiausias dalinimas bus už 3 parų, rugsėjo 6 dieną. Visi Bytes turėtojai gaus +10% nuo laikomos sumos, o visi, kurie susies savo bitcoin pinigines su Bytes adresu gaus 6.25 MB už Kiekvieną BTC arba 6250000 Bytes.
     
    Kokį funkcionalumą turi ši valiuta?
     

    Yra multiparašo galimybė
    P2P mokėjimai
    P2P draudimas
    Chatbot'ai kaip: keitykla, lažybos ir pan.
    Prediction markets
    Galima naudoti visiškai anonimišką valiutą Blackbytes

     
    Tokį funkcionalumą ir platų pritaikymą turi labai mažai valiutų(Ethereum lygis).
     
    Kodėl dalinuosi informacija?
     
    Nes esu pats investavęs į šią valiutą ir jos sėkmė priklauso nuo to kiek žmonių ja naudosis. Palaikau šią valiutą tiek iš idėjinės, tiek iš finansinės pusės. Šiuo metu Bytes turi ~15000 vartotojų, kiekvienas naujas vartotojas prideda stabilumo ir patikimumo visai sistemai. Taip pat man iš profesinės pusės naudinga rinktis "track record" kai pasidalinu informacija apie kažką itin perspektyvaus labai ankstyvoje stadijoje, kaip pvz. su moneru 2014 metais, kai jis kainavo $1.3.
     
    Daugiau informacijos galite rasti:
    http://www.byteball.org
    http://slack.byteball.org/
    https://bitcointalk.org/index.php?topic=1608859.0
  23. Patinka
    dealeris gavo reakciją nuo yomajo Byteball - nauja ir labai perspektyvi valiuta su DAG technologija - nėra block'ų   
    Sveiki, Forumiečiai,
     
    Noriu pasidalinti informacija apie vieną mano nuomone perspektyviausių kriptografinių valiutų rinkoje.
    T.y.: Bytes, o pats projektas vadinasi www.byteball.org.
     
    Paskutinį kartą dalinausi informacija apie kriptovaliutą 2014 metais kai atradau monerą: https://uzdarbis.lt/t312823/nauja-karta-perspektyviu-kriptovaliutu/
     
    Kas tai per valiuta?
     
    Bytes yra pirma valiuta padaryta su DAG technologija(directed acyclic graph) - ji neturi jokių blokų, todėl pavedimai vyksta žymiai greičiau, fee labai maži ir pavedimų kiekis niekaip nėra ribojamas. Iš esmės vartotojas darydamas pavedimą turi patvirtinti du kitus.
     
    Jos kūrėjas(Anton Churyumov) akademikas iš Rusijos, kuris vienas pats sugebėjo sukurti visą architektūrą: patogią win/android wallet ir vystymo aktyvumu(kodo commits) nelabai nusileidžia rimtoms crypto kūrėjų komandoms. Žiūrint iš šalies jis vienas sukūrė žymiai geresnį produktą nei 95% ICO dirbančių team'ų, kur dirba 5+ žmonių.
     
    Šia technologija paremtos kriptovaliutos yra visiška naujovė, pirmoji(Bytes) startavo praėjusį rugsėjį bitcointalk forume, o pagreitį pradeda įgauti tik dabar.
     
    Ekonominis modelis
     
    Nuo starto ji yra nemokamai dalinama Bitcoin turėtojams bei pačių Bytes turėtojams. 98% bus išdalinti bendruomenei, likusi lieka founder'iui ir plėtojimui.
    Toks modelis yra retas atvejis(palankus investuotojams) dabartinėje kripto psichozėje, nes net ir labiausiai nevykusios kripto vystymo komandos dažniausiai renkasi pasiimti 10% ir daugiau.
     
    Įvykę išdalinimai:
     

    The first distribution round took place on Dec 25, 2016 when the network launched, over 70,000 BTC was linked, and 10% of the total supply of bytes and blackbytes was distributed. In the subsequent rounds, the total distributed supply reached 52.6%: 2nd round on Feb 11, 2017: 121,763 BTC linked, 1.8% distributed; 3rd round on Mar 12, 2017: 129,139 BTC linked, 2.0% distributed; 4th round on Apr 11, 2017: 145,441 BTC linked, 2.3% distributed; 5th round on May 10, 2017: 207,672 BTC linked, 2.9% distributed; 6th round on Jun 9, 2017: 453,621 BTC linked, 6.6% distributed; 7th round on Jul 9, 2017: 949,004 BTC linked, 11.0% distributed. 8th round on Aug 7, 2017: 1,395,899 BTC linked, 16.0% distributed. The 9th round is scheduled for the full moon of September (Sep 6, 2017 at 07:02 UTC). The balances will be snapshotted at the time of the first Bitcoin block after this date, and rules for this round are as indicated above. We will likely have more rounds until we distribute all 98%.
     
    Šiuo metu yra išdalinta 52.6% valiutos. Artimiausias dalinimas bus už 3 parų, rugsėjo 6 dieną. Visi Bytes turėtojai gaus +10% nuo laikomos sumos, o visi, kurie susies savo bitcoin pinigines su Bytes adresu gaus 6.25 MB už Kiekvieną BTC arba 6250000 Bytes.
     
    Kokį funkcionalumą turi ši valiuta?
     

    Yra multiparašo galimybė
    P2P mokėjimai
    P2P draudimas
    Chatbot'ai kaip: keitykla, lažybos ir pan.
    Prediction markets
    Galima naudoti visiškai anonimišką valiutą Blackbytes

     
    Tokį funkcionalumą ir platų pritaikymą turi labai mažai valiutų(Ethereum lygis).
     
    Kodėl dalinuosi informacija?
     
    Nes esu pats investavęs į šią valiutą ir jos sėkmė priklauso nuo to kiek žmonių ja naudosis. Palaikau šią valiutą tiek iš idėjinės, tiek iš finansinės pusės. Šiuo metu Bytes turi ~15000 vartotojų, kiekvienas naujas vartotojas prideda stabilumo ir patikimumo visai sistemai. Taip pat man iš profesinės pusės naudinga rinktis "track record" kai pasidalinu informacija apie kažką itin perspektyvaus labai ankstyvoje stadijoje, kaip pvz. su moneru 2014 metais, kai jis kainavo $1.3.
     
    Daugiau informacijos galite rasti:
    http://www.byteball.org
    http://slack.byteball.org/
    https://bitcointalk.org/index.php?topic=1608859.0
  24. Patinka
    dealeris sureagavo į AurimasK Į kokias kriptovaliutas investuojate?   
    Jeigu jau investuojat į kriptovaliutas, turit suprasti, kad čia rizikingiau negu kitos investicijos, bet ir grąža didesnė gali būti. Jeigu pirksit ir vos sulaukę pirmos korekcijos išsigąsit ir parduosit, tai geriau net nekiškit čia pinigų, nes į minusą išeisit. :) Pasiskaitinėkit patys apie dominančias kriptovaliutas, kas yra jų developeriai, kokias technologijas kuria, koks jų roadmap. Investuokit tik į technologijas, kurios jūsų požiūriu būtų naudojamos realiame pasaulyje.
     
    Mano nuomone Ether, Golem, Siacoin turi daug perspektyvų ir kaina toliau ir kils. Investavęs į nemažai valiutų esu, bet šiomis tikiu labiausiai. Manau, kad ETH greitu metu užims BTC vietą :)
    http://i.imgur.com/Uy1WPzK.jpg
  25. Patinka
    dealeris gavo reakciją nuo yomajo Byteball - nauja ir labai perspektyvi valiuta su DAG technologija - nėra block'ų   
    Sveiki, Forumiečiai,
     
    Noriu pasidalinti informacija apie vieną mano nuomone perspektyviausių kriptografinių valiutų rinkoje.
    T.y.: Bytes, o pats projektas vadinasi www.byteball.org.
     
    Paskutinį kartą dalinausi informacija apie kriptovaliutą 2014 metais kai atradau monerą: https://uzdarbis.lt/t312823/nauja-karta-perspektyviu-kriptovaliutu/
     
    Kas tai per valiuta?
     
    Bytes yra pirma valiuta padaryta su DAG technologija(directed acyclic graph) - ji neturi jokių blokų, todėl pavedimai vyksta žymiai greičiau, fee labai maži ir pavedimų kiekis niekaip nėra ribojamas. Iš esmės vartotojas darydamas pavedimą turi patvirtinti du kitus.
     
    Jos kūrėjas(Anton Churyumov) akademikas iš Rusijos, kuris vienas pats sugebėjo sukurti visą architektūrą: patogią win/android wallet ir vystymo aktyvumu(kodo commits) nelabai nusileidžia rimtoms crypto kūrėjų komandoms. Žiūrint iš šalies jis vienas sukūrė žymiai geresnį produktą nei 95% ICO dirbančių team'ų, kur dirba 5+ žmonių.
     
    Šia technologija paremtos kriptovaliutos yra visiška naujovė, pirmoji(Bytes) startavo praėjusį rugsėjį bitcointalk forume, o pagreitį pradeda įgauti tik dabar.
     
    Ekonominis modelis
     
    Nuo starto ji yra nemokamai dalinama Bitcoin turėtojams bei pačių Bytes turėtojams. 98% bus išdalinti bendruomenei, likusi lieka founder'iui ir plėtojimui.
    Toks modelis yra retas atvejis(palankus investuotojams) dabartinėje kripto psichozėje, nes net ir labiausiai nevykusios kripto vystymo komandos dažniausiai renkasi pasiimti 10% ir daugiau.
     
    Įvykę išdalinimai:
     

    The first distribution round took place on Dec 25, 2016 when the network launched, over 70,000 BTC was linked, and 10% of the total supply of bytes and blackbytes was distributed. In the subsequent rounds, the total distributed supply reached 52.6%: 2nd round on Feb 11, 2017: 121,763 BTC linked, 1.8% distributed; 3rd round on Mar 12, 2017: 129,139 BTC linked, 2.0% distributed; 4th round on Apr 11, 2017: 145,441 BTC linked, 2.3% distributed; 5th round on May 10, 2017: 207,672 BTC linked, 2.9% distributed; 6th round on Jun 9, 2017: 453,621 BTC linked, 6.6% distributed; 7th round on Jul 9, 2017: 949,004 BTC linked, 11.0% distributed. 8th round on Aug 7, 2017: 1,395,899 BTC linked, 16.0% distributed. The 9th round is scheduled for the full moon of September (Sep 6, 2017 at 07:02 UTC). The balances will be snapshotted at the time of the first Bitcoin block after this date, and rules for this round are as indicated above. We will likely have more rounds until we distribute all 98%.
     
    Šiuo metu yra išdalinta 52.6% valiutos. Artimiausias dalinimas bus už 3 parų, rugsėjo 6 dieną. Visi Bytes turėtojai gaus +10% nuo laikomos sumos, o visi, kurie susies savo bitcoin pinigines su Bytes adresu gaus 6.25 MB už Kiekvieną BTC arba 6250000 Bytes.
     
    Kokį funkcionalumą turi ši valiuta?
     

    Yra multiparašo galimybė
    P2P mokėjimai
    P2P draudimas
    Chatbot'ai kaip: keitykla, lažybos ir pan.
    Prediction markets
    Galima naudoti visiškai anonimišką valiutą Blackbytes

     
    Tokį funkcionalumą ir platų pritaikymą turi labai mažai valiutų(Ethereum lygis).
     
    Kodėl dalinuosi informacija?
     
    Nes esu pats investavęs į šią valiutą ir jos sėkmė priklauso nuo to kiek žmonių ja naudosis. Palaikau šią valiutą tiek iš idėjinės, tiek iš finansinės pusės. Šiuo metu Bytes turi ~15000 vartotojų, kiekvienas naujas vartotojas prideda stabilumo ir patikimumo visai sistemai. Taip pat man iš profesinės pusės naudinga rinktis "track record" kai pasidalinu informacija apie kažką itin perspektyvaus labai ankstyvoje stadijoje, kaip pvz. su moneru 2014 metais, kai jis kainavo $1.3.
     
    Daugiau informacijos galite rasti:
    http://www.byteball.org
    http://slack.byteball.org/
    https://bitcointalk.org/index.php?topic=1608859.0
×
×
  • Sukurti naują...

Svarbi informacija

Informuojame, kad šiame puslapyje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.