Adrijus

Teip.

Teip.

Teip.

Teip.

Teip.

Cia uzdarbyje kas antroje temoje visi turi super duper ideju ir iesko kaip patentuoti, bet kazkaip iki igyvendinimo niekas nedaeina. Ne ten energija kreipiat, ne ten...

Cia uzdarbyje kas antroje temoje visi turi super duper ideju ir iesko kaip patentuoti, bet kazkaip iki igyvendinimo niekas nedaeina. Ne ten energija kreipiat, ne ten...

geriausias idejos apsaugojimas - jos igyvendinimas.

geriausias idejos apsaugojimas - jos igyvendinimas.

geriausias idejos apsaugojimas - jos igyvendinimas.

geriausias idejos apsaugojimas - jos igyvendinimas.

geriausias idejos apsaugojimas - jos igyvendinimas.

Visi domenai karantine esantys tuo laikotarpiu, tiesiog gal kam reikės. Peržiūrinėju kokius 500-700 domenų ir išrenku tik vertus dėmesio (mano nuomone).
 
 
Jie dar nepagauti, gali būti ir pratęsti savininkų ir t.t. Iki pardavimo kainų tolokai, o ir labai sunku būtų nustatyti. Čia jau reiktų vesti statistiką pardavimų kad būtų galima nustatinėti kainas ne iš oro, kaip tai daro dnjournal.com kas savaitę, bet kas Lietuvėlėj atskleis tai? :)
 
Geresni domenai +- krentantys iki spalio pabaigos
10-15-10-31/

1. Turinys su vidine optimizacija.
2. Isorine optimizacija.

Bus viena is jau dabar esanciu 300 bylu ir atims ta domena is taves: http://www.udrpsearch.com/search?query=google&search=parties&start=1

Pabandyk atgaminti ka darei pries krentant lankomumui. Keletas idomiu paskutiniu variantu man pasitaike, kad idejus viena nuoroda, krito visiskai visos frazes paieskoje, uztruko apie puse metu surasti ta dalyka - isemus nuoroda viskas atsistate per savaite. Kitai svetainei buvo nukreiptas domenas, irgi suveike neigiamai, ko negalejau pagalvoti, kad nukreiptas domenas su 301 redirectu gali pakenkti. Nuemus nukreipima, viskas atsistate.
 
Zodziu patarimas, stengtis is kart stengtis taisyti situacija, nes dar svieziai atsimenami paskutiniai pakeitimai.

Karantine esančių domenų sąrašą bei jų kritimo datas galima nemokamai stebėti čia: registras.lt

Na jie uzpatantave prekini zenkla, kuri apima (is duotos nuorodos skaitau): zenklo vaizdas, spalvos, paslaugos pavadinimas...
 
Jusu logo skiriasi, pavadinimas ne identiskas, arba kazka praleidau arba nematau teisinio pagrindo kabinetis.

nematau kaip ji.lt (bendrinis zodis) svetaine kertasi JI zurnalu, ir kur pasak laisko yra noras pasipelnyti is ju prekinio zenklo.
 
informuok kaip seksis derybos ir kokia pozicija uzimsi, visiems manau bus idomu ir naudinga.
 
Patentu biure is vis rodo, kad ju prekinis zenklas sustabdytas 2006-11-14: http://www.vpb.lt/db/rezult3.php?appnum=96-2752.
 
o naujas pratestas 2008-06-16 (paraiskos padavimo data 2007-09-03): http://www.vpb.lt/db/rezult3.php?appnum=2007%201770.
 
o domenas ir registruotas i tarpa 2007-03-16, kai nebuvo isigaliojes antras prekinio zenklo patentas.

Internetinę prekybos prezervatyvais parduotuvę prekiniu ženklu „Sargiai.lt“ įkūręs 29-erių metų verslininkas Andrius Tamašauskas skaičiuoja, kad prieš 1,5 metų pradėta veikla jau atsipirko. Dabar įmonė „Nauja Era“ jau tapo PVM mokėtoja, o tai reiškia, kad bendrovės apyvarta per metus turi būti didesnė nei 155 tūkst. litų.
 
„Pirmąjį pardavimą turėjome daugiau nei prieš 1,5 metų, tačiau dar apie metus užtruko susitvarkyti dokumentus, gauti paramą ir taip toliau. Dabar verslu esu labai patenkintas, jis jau atsipirko. Manau, pasisekė, kad laiku ėmiausi prekybos internetu, nes rinka labai greitai užsipildė. Kai tik pradėjau dirbti, veikė viena prezervatyvais prekiaujanti elektroninė parduotuvė, kurioje pirkdamas jaučiausi lyg Gariūnuose, o dabar didesnių jau yra penkios, be to įsteigta ir daug mažesnių, kurias jau dešimtimis reikėtų skaičiuoti“, - pasakoja A. Tamašauskas.
 
Paklaustas, kaip sugalvojo imtis prekybos prezervatyvais, jis pasakoja, jog pastebėjo, kad internetu pirkti pigiau.
 
„Pats naudoju prezervatyvus, o Lietuvoje jie yra pakankamai brangūs, todėl siųsdavausi iš užsienio. Vieną kartą jų nusipirkęs lietuviškoje elektroninėje parduotuvėje, atsidariau dėžutę ir pamačiau, kad galiu padaryti geriau - tokia buvo pradžia“, - prisimena A. Tamašauskas.
 
Dabar jaunasis verslininkas dėsto, kad tuomet didžiausiu sunkumu imtis verslo buvo pasiryžimas pradėti.
 
„Labai padėjo „Verslios Lietuvos“ konferencija, po kurios sėdėjau, žiūrėjau į besileidžiančią saulę ir nusprendžiau, kad viskas – darysiu. Aišku, trūko pinigų, bet labai gerą programą turėjo Darbo birža, kai verslui pradėti buvo suteikiama neatlygintina iki 32 tūkst. litų parama, jeigu trejus metus išlaikai darbo vietą. Man tai labai tiko ir įsteigiau uždarąją akcinę bendrovę“, - vardija jis.
 
Tačiau jis priduria, kad norint įkurti elektroninę parduotuvę reikėjo labiau pavargti siekiant paramos, nei imantis tradiciškesnio prekybos ar gamybos verslo.
 
„Buvo sunku gauti finansavimą būtent tokiam verslui, nes Lietuvoje prieš kelerius metus jis buvo neįprastas. Kai pildžiau paraišką Darbo biržai, susidariau įspūdį, kad nuo senų laikų ji yra pritaikyta daugiau paprastiems verslams, pavyzdžiui, drožti šaukštus. Kai klausiau, ar lengviau gaučiau subsidiją, jei imčiausi šaukštų drožimo, sulaukiau atsakymo – taip“, - juokiasi A. Tamašauskas.
 
Vilniaus universitete Matematikos informatikos fakultete išsilavinimą įgijęs verslininkas džiaugiasi, jog įmonė dabar šiek tiek išsiplėtė: joje jau du žmonės. A. Tamašauskas dirba su tiekėjais, užsakymais, o naujoji darbuotoja Deimantė ruošia ir išsiunčia prekes pagal užsakymus.
 
„Prisimenu, kad kai kuriems kėlė šypseną, kai pasakiau, kad imsiuos prekybos sargiais internetu, tačiau, kai žmonės pamatė, kad idėja pasiteisino, pakeitė nuomonę. Pradedant verslą, matyt, visada yra atkalbančių, tačiau reikia turėti tikslą ir jo siekti. Jei dabar imčiausi verslo iš naujo, negaiščiau laiko ieškodamas pinigų, tiesiog imčiau ir daryčiau, nes jų paieškai prarandama daug laiko. O antras dalykas, kurį daryčiau kiek kitaip - iš pat pradžių ieškočiau komandos, nes dirbant drauge kurti verslą yra lengviau. Dabar jau kai dirbame dviese, verslas į priekį juda kitu tempu“, - pataria jis.
 
http://verslas.delfi.lt/verslas/sargiu-parduotuves-ikurejas-gauti-parama-saukstu-drozimui-butu-paprasciau.d?id=61880945#ixzz2ZZgNCgjH

Internetinę prekybos prezervatyvais parduotuvę prekiniu ženklu „Sargiai.lt“ įkūręs 29-erių metų verslininkas Andrius Tamašauskas skaičiuoja, kad prieš 1,5 metų pradėta veikla jau atsipirko. Dabar įmonė „Nauja Era“ jau tapo PVM mokėtoja, o tai reiškia, kad bendrovės apyvarta per metus turi būti didesnė nei 155 tūkst. litų.
 
„Pirmąjį pardavimą turėjome daugiau nei prieš 1,5 metų, tačiau dar apie metus užtruko susitvarkyti dokumentus, gauti paramą ir taip toliau. Dabar verslu esu labai patenkintas, jis jau atsipirko. Manau, pasisekė, kad laiku ėmiausi prekybos internetu, nes rinka labai greitai užsipildė. Kai tik pradėjau dirbti, veikė viena prezervatyvais prekiaujanti elektroninė parduotuvė, kurioje pirkdamas jaučiausi lyg Gariūnuose, o dabar didesnių jau yra penkios, be to įsteigta ir daug mažesnių, kurias jau dešimtimis reikėtų skaičiuoti“, - pasakoja A. Tamašauskas.
 
Paklaustas, kaip sugalvojo imtis prekybos prezervatyvais, jis pasakoja, jog pastebėjo, kad internetu pirkti pigiau.
 
„Pats naudoju prezervatyvus, o Lietuvoje jie yra pakankamai brangūs, todėl siųsdavausi iš užsienio. Vieną kartą jų nusipirkęs lietuviškoje elektroninėje parduotuvėje, atsidariau dėžutę ir pamačiau, kad galiu padaryti geriau - tokia buvo pradžia“, - prisimena A. Tamašauskas.
 
Dabar jaunasis verslininkas dėsto, kad tuomet didžiausiu sunkumu imtis verslo buvo pasiryžimas pradėti.
 
„Labai padėjo „Verslios Lietuvos“ konferencija, po kurios sėdėjau, žiūrėjau į besileidžiančią saulę ir nusprendžiau, kad viskas – darysiu. Aišku, trūko pinigų, bet labai gerą programą turėjo Darbo birža, kai verslui pradėti buvo suteikiama neatlygintina iki 32 tūkst. litų parama, jeigu trejus metus išlaikai darbo vietą. Man tai labai tiko ir įsteigiau uždarąją akcinę bendrovę“, - vardija jis.
 
Tačiau jis priduria, kad norint įkurti elektroninę parduotuvę reikėjo labiau pavargti siekiant paramos, nei imantis tradiciškesnio prekybos ar gamybos verslo.
 
„Buvo sunku gauti finansavimą būtent tokiam verslui, nes Lietuvoje prieš kelerius metus jis buvo neįprastas. Kai pildžiau paraišką Darbo biržai, susidariau įspūdį, kad nuo senų laikų ji yra pritaikyta daugiau paprastiems verslams, pavyzdžiui, drožti šaukštus. Kai klausiau, ar lengviau gaučiau subsidiją, jei imčiausi šaukštų drožimo, sulaukiau atsakymo – taip“, - juokiasi A. Tamašauskas.
 
Vilniaus universitete Matematikos informatikos fakultete išsilavinimą įgijęs verslininkas džiaugiasi, jog įmonė dabar šiek tiek išsiplėtė: joje jau du žmonės. A. Tamašauskas dirba su tiekėjais, užsakymais, o naujoji darbuotoja Deimantė ruošia ir išsiunčia prekes pagal užsakymus.
 
„Prisimenu, kad kai kuriems kėlė šypseną, kai pasakiau, kad imsiuos prekybos sargiais internetu, tačiau, kai žmonės pamatė, kad idėja pasiteisino, pakeitė nuomonę. Pradedant verslą, matyt, visada yra atkalbančių, tačiau reikia turėti tikslą ir jo siekti. Jei dabar imčiausi verslo iš naujo, negaiščiau laiko ieškodamas pinigų, tiesiog imčiau ir daryčiau, nes jų paieškai prarandama daug laiko. O antras dalykas, kurį daryčiau kiek kitaip - iš pat pradžių ieškočiau komandos, nes dirbant drauge kurti verslą yra lengviau. Dabar jau kai dirbame dviese, verslas į priekį juda kitu tempu“, - pataria jis.
 
http://verslas.delfi.lt/verslas/sargiu-parduotuves-ikurejas-gauti-parama-saukstu-drozimui-butu-paprasciau.d?id=61880945#ixzz2ZZgNCgjH

Internetinę prekybos prezervatyvais parduotuvę prekiniu ženklu „Sargiai.lt“ įkūręs 29-erių metų verslininkas Andrius Tamašauskas skaičiuoja, kad prieš 1,5 metų pradėta veikla jau atsipirko. Dabar įmonė „Nauja Era“ jau tapo PVM mokėtoja, o tai reiškia, kad bendrovės apyvarta per metus turi būti didesnė nei 155 tūkst. litų.
 
„Pirmąjį pardavimą turėjome daugiau nei prieš 1,5 metų, tačiau dar apie metus užtruko susitvarkyti dokumentus, gauti paramą ir taip toliau. Dabar verslu esu labai patenkintas, jis jau atsipirko. Manau, pasisekė, kad laiku ėmiausi prekybos internetu, nes rinka labai greitai užsipildė. Kai tik pradėjau dirbti, veikė viena prezervatyvais prekiaujanti elektroninė parduotuvė, kurioje pirkdamas jaučiausi lyg Gariūnuose, o dabar didesnių jau yra penkios, be to įsteigta ir daug mažesnių, kurias jau dešimtimis reikėtų skaičiuoti“, - pasakoja A. Tamašauskas.
 
Paklaustas, kaip sugalvojo imtis prekybos prezervatyvais, jis pasakoja, jog pastebėjo, kad internetu pirkti pigiau.
 
„Pats naudoju prezervatyvus, o Lietuvoje jie yra pakankamai brangūs, todėl siųsdavausi iš užsienio. Vieną kartą jų nusipirkęs lietuviškoje elektroninėje parduotuvėje, atsidariau dėžutę ir pamačiau, kad galiu padaryti geriau - tokia buvo pradžia“, - prisimena A. Tamašauskas.
 
Dabar jaunasis verslininkas dėsto, kad tuomet didžiausiu sunkumu imtis verslo buvo pasiryžimas pradėti.
 
„Labai padėjo „Verslios Lietuvos“ konferencija, po kurios sėdėjau, žiūrėjau į besileidžiančią saulę ir nusprendžiau, kad viskas – darysiu. Aišku, trūko pinigų, bet labai gerą programą turėjo Darbo birža, kai verslui pradėti buvo suteikiama neatlygintina iki 32 tūkst. litų parama, jeigu trejus metus išlaikai darbo vietą. Man tai labai tiko ir įsteigiau uždarąją akcinę bendrovę“, - vardija jis.
 
Tačiau jis priduria, kad norint įkurti elektroninę parduotuvę reikėjo labiau pavargti siekiant paramos, nei imantis tradiciškesnio prekybos ar gamybos verslo.
 
„Buvo sunku gauti finansavimą būtent tokiam verslui, nes Lietuvoje prieš kelerius metus jis buvo neįprastas. Kai pildžiau paraišką Darbo biržai, susidariau įspūdį, kad nuo senų laikų ji yra pritaikyta daugiau paprastiems verslams, pavyzdžiui, drožti šaukštus. Kai klausiau, ar lengviau gaučiau subsidiją, jei imčiausi šaukštų drožimo, sulaukiau atsakymo – taip“, - juokiasi A. Tamašauskas.
 
Vilniaus universitete Matematikos informatikos fakultete išsilavinimą įgijęs verslininkas džiaugiasi, jog įmonė dabar šiek tiek išsiplėtė: joje jau du žmonės. A. Tamašauskas dirba su tiekėjais, užsakymais, o naujoji darbuotoja Deimantė ruošia ir išsiunčia prekes pagal užsakymus.
 
„Prisimenu, kad kai kuriems kėlė šypseną, kai pasakiau, kad imsiuos prekybos sargiais internetu, tačiau, kai žmonės pamatė, kad idėja pasiteisino, pakeitė nuomonę. Pradedant verslą, matyt, visada yra atkalbančių, tačiau reikia turėti tikslą ir jo siekti. Jei dabar imčiausi verslo iš naujo, negaiščiau laiko ieškodamas pinigų, tiesiog imčiau ir daryčiau, nes jų paieškai prarandama daug laiko. O antras dalykas, kurį daryčiau kiek kitaip - iš pat pradžių ieškočiau komandos, nes dirbant drauge kurti verslą yra lengviau. Dabar jau kai dirbame dviese, verslas į priekį juda kitu tempu“, - pataria jis.
 
http://verslas.delfi.lt/verslas/sargiu-parduotuves-ikurejas-gauti-parama-saukstu-drozimui-butu-paprasciau.d?id=61880945#ixzz2ZZgNCgjH

nematau kaip ji.lt (bendrinis zodis) svetaine kertasi JI zurnalu, ir kur pasak laisko yra noras pasipelnyti is ju prekinio zenklo.
 
informuok kaip seksis derybos ir kokia pozicija uzimsi, visiems manau bus idomu ir naudinga.
 
Patentu biure is vis rodo, kad ju prekinis zenklas sustabdytas 2006-11-14: http://www.vpb.lt/db/rezult3.php?appnum=96-2752.
 
o naujas pratestas 2008-06-16 (paraiskos padavimo data 2007-09-03): http://www.vpb.lt/db/rezult3.php?appnum=2007%201770.
 
o domenas ir registruotas i tarpa 2007-03-16, kai nebuvo isigaliojes antras prekinio zenklo patentas.

Bus zaidziama su .lt ar uzsienietiskais domenais?

Registruotų svetainių vardų (domenų) „.lt“ skaičius jau peržengė 157 000 ribą ir toliau nesustodamas auga. Tačiau didėjant registruotų domenų skaičiui, dažnėja ir su domenais susijusių teisinių pažeidimų. Įstatymų lygių niekas nereglamentuoja svetainių vardų ir tai leidžia pelnytis ne tik domenų piratams, kurie tyčia išsiperka kažkam itin reikalingą vardą ar įregistruoja visus tam tikro prekės ženklo pavadinimo variantus.
 
Gana dažnai tokia nereguliuojama laisvė leidžia pelnytis registruojantiems svetainių vardus su spaudos klaida ir tyčia nukreipiant tinklalapio lankomumo srautus sau naudinga linkme. Ši veikla nedraudžiama įstatymų, tačiau dažnai virsta rimtu galvos skausmu tiek žinomų prekės ženklų savininkams, tiek neatsargiai renkantiems svetainės pavadinimą lankytojams – juk po panašiu vardu gali slėptis ir sukčiai.
 
Kas pirmesnis, tas gudresnis
 
Bendras viso pasaulio domenų skaičius jau perkopė 252 milijonus. Iš kurių beveik pusė – daugiau nei 110 milijonų – priskiriami aukščiausio lygio domenams. „ICANN“ (angl. The Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) organizacijai plečiant bendrinius aukščiausio lygio domenų vardus, šie skaičiai tik didės. Ši statistika atspindi ne tik informacinės visuomenės plėtrą, bet ir verslo bei paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę.
 
Remiantis „lt“ domeno procedūriniu reglamentu, svetainės vardo registracija yra atliekama pagal principą „kas pirmas, tas laimi“ (angl. „first come, first serve“). Todėl registruojant domeną, tapatumas nėra tikrinamas nei su įmonių pavadinimais, nei su prekių ženklais. Svarbiausia, kad domenas nebūtų tapatus jau užregistruotam vardui. Bet ir tuomet niekas nedraudžia registruoti itin panašių pavadinimų.
 
Atsakomybė už trečiųjų asmenų pramoninės nuosavybės teisių (juridinių asmenų pavadinimų, prekių, paslaugų ženklų ir kt.) ir autorių teisių pažeidimus registruojant ar naudojant domeną, krenta užsakovui.
 
Per daug laisvės – rojus pažeidėjams
 
Dabartinio reglamentavimo suteikiama laisvė (įstatyminiu lygiu domeno vardo naudojimas nėra reglamentuotas) ir toliau leidžia pelnytis žmonėms, kurie tik tuo ir užsiima, kad spekuliuoja svetainių vardais. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimų tipai yra domenų piratavimas (angl. cybersquatting) bei prekių ženklų piratavimas (angl. brandjacking). Taip pat dažnas domenų piratavimas per spausdinimo klaidas (angl. typoscquatting), tinklalapio lankomumo nukreipimai (ang. traffic diversions).
 
Tokių pažeidimų ar skundų statistika Lietuvoje nėra net kaupiama, todėl jų mastą mūsų šalyje nusakyti galima tik netiesioginiais duomenimis. Pavyzdžiui, peržvelgiant vardų prekybos tinklalapyje „www.sedo.com“ parduodamus „.lt“ domenus. Ten jų dabar per 2200, tarp kitų galima rasti tokius kaip „www.hyunday.lt“, „www.ibswedbank.lt“ ar „www.gelfi.lt“.
 
Lankytojui per klaidą surinkus tokio tinklalapio adresą, pamatysite, kad jis nenukreipia ten, kur tikėjotės, o yra pilnas reklamos, abejotinų nuorodų ar tiesiog siūlomas pirkti, kas visais atvejais neša pelną jo savininkui.
 
Nors tokia veikla nėra draudžiama įstatymais, ji gali pažeisti tam tikrų subjektų teises į prekių ženklus ar juridinio asmens pavadinimą. Pasijutę skriaudžiamais gali rintis: nusipirkti tokį klaidinantį domeną, leisti toliau uždarbiauti nesąžininga veikla užsiimančiam asmeniui, ar kreiptis į teismą.
 
Galiausiai pasirinkimo motyvus nulemia aritmetika – išlaidų santykis tarp parduodamo domeno kainos ir bylinėjimosi. Pavyzdžiui, šiuo metu parduodamo domeno www.faceboo.lt kaina yra šiek tiek daugiau nei 16 270 litų. Akivaizdu, kad tikimasi, jog „Facebook“ galiausiai nuspręs, kad ši suma neverta bylos ir ją sumokės.
 
Kaip apsiaugoti?
 
Kai nėra reglamentuojančio įstatymo, ginčai tarp domeno vardų ir prekių ženklų ar juridinių asmenų pavadinimų savininkų sprendžiami pagal susiformavusią teismų praktiką.
 
Esant klaidinančiam prekių ženklo ar juridinio asmens pavadinimo ir domeno panašumui, pastarojo savininkas teismo sprendimu gali būti priverstas ne tik perleisti domeną, bet ir atlyginti padarytą žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Tačiau dažnam bylinėjimasis atrodo per brangus ir per daug laiko užtrunkantis procesas.
 
Būtent todėl teisinės bazės trūkumai ir alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmo nebuvimas domenų valdumo procesuose, yra kertiniai trūkumai, neleidžiantys prekių ženklų ir įmonių savininkams efektyviai ginti savo teises.
 
Net keista, kad nei sparčiai besiplečianti informacinė visuomenė, nei vis augantis tokio pobūdžio pažeidimų skaičius, vis dar nepaskatino valdžios institucijų atkreipti dėmesį į šią sritį.
 
Na, bet jei jau skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas, teks mokytis plaukti patiems. Taigi, jei ruošiatės kurti įmonę ir norite išvengti panašių manipuliacijų su jos vardu, patartume būsimo įmonės pavadinimo domeną įregistruoti dar prieš įregistruojant pačią įmonę Juridinių asmenų registre.
 
Siekiantiems maksimalios apsaugos, patariama įregistruoti ir analogišką prekių ženklą. Nes teisminiuose procesuose šalis, neturi registruoto prekių ženklo ar besiremianti tik juridinio asmens pavadinimo tapatumu (panašumu), daug sunkiau rinks savo teisumo įrodymus.
 
Kelios „piratų sėkmės istorijos“
 
◙ 2010 m. kompanija „Facebook“ už domeną „FB.com“ sumokėjo 8,5 mln. dolerių. Tai 42 kartus daugiau negu kompanijai kainavo tikrasis jos domenas – „Facebook.com“. Teisybės dėlei reikia p-pasakyti, kad šį vardą ji pirko ne iš pasipelnyti norėjusių piratų, o iš Amerikos fermerių biuro federacijos, kuri ir dabar naudojasi domenu „fb.org“.
 
◙ Garsiausias prekiautojas interneto adresais Lietuvoje yra verslininkas Marius Pareščius. Buvo pranešama, kad JAV korporacija „Ebay Inc.“, valdanti vieną didžiausių interneto aukcionų ebay.com, iš jo už neskelbiamą sumą 2009-aisiais įsigijo interneto adresą „ebay.lt“. Bendrovė „Tele3“ iš M. Pareščiaus įsigijo interneto adresus „tv6.lt“ ir „tv8.lt“ (suma taip pat neskelbiama). Tiesa, ilgai kovojęs su bendrove „Skype“ dėl domeno skype.lt ir reikalavęs už jį 20 tūkst. litų, galiausiai M. Pareščius bendrovei jį tiesiog padovanojo.
 
◙ 2010 m. garsiuosius „Harley Davidson“ motociklus gaminanti kompanija „H-D Michigan, Inc.“ Lietuvos bendrovei „Vilbana“ turėjo sumokėti 10.3 tūkst. litų kompensacija, kad toji nenaudotų savo registruoto interneto adreso „harley-davidson.lt“. Nors prieš tai vyko bylinėjimasis, anksčiau „Harley“ produkcija prekiavusi „Vilbana“ vardą sutiko atiduoti tik abiem pusėms susitarus.
 
Šaltinis: Lrytas.lt