nemarius

Valstybinės mokesčių inspekcijos užmojai kontroliuoti elektronine komercija užsiimančias įmones ir fizinius asmenis glumina interneto vardus registruojančias įmones – VMI panoro duomenų apie visus bendrovių klientus, rašo „Verslo žinios“.. Duomenis pateikti vengiantys verslo atstovai stebisi tokia VMI praktika gauti visą informaciją ir dėsto, kad jei būtų prašoma duomenų apie konkretų asmenį, kuris įtariamas nelegalia veikla, mokesčių vengimu, kliūčių VMI nebūtų.
 
Agnė Kutkauskaitė, UAB „Interneto vizija“ (IV) direktoriaus pavaduotoja, nurodo, kad pasikonsultavus su teisininkais prašomų duomenų VMI nepateikė, o po šio atsisakymo sulaukė pakartotinų raginimų.
 
„Mūsų teisininkai sako, kad pagal įstatymus neturime teisės pateikti šių duomenų. Susirašinėjame su VMI, jie toliau reikalauja duomenų apie visus mūsų klientus ir jų teikiamas paslaugas. Jie reikalauja duomenų ne apie mokestinius reikalus, kas priklausytų VMI – jiems iš esmės neįdomu, kaip mes mokame mokesčius, jie nori gauti susistemintą informaciją elektroniniu formatu apie tai, kokius turime klientus, ir duomenis apie juos“, – sako A. Kutkauskaitė.
 
Artūras Klerauskas, VMI viršininko pavaduotojas, nurodo, kad esamos ekonominės padėties sąlygomis kaip vieną iš grėsmių VMI vertina galimą pajamų apskaitymo ir mokesčių vengimą, perkeliant komercinės veiklos vykdymą į internetą.
 
Pasak jo, tokiai komercinei veiklai vykdyti paprastai asmenys naudoja interneto svetaines, kuriose nepateikiama jokios informacijos apie realų prekių pradavėją ar paslaugų teikėją, interneto svetainės savininkus, tačiau šalies gyventojai, siekdami prisidėti prie mokesčių nemokančių asmenų nustatymo, taip pat įsigiję nekokybiškų prekių ar sumokėję už nekokybiškai atliktas paslaugas, vis dažniau praneša mokesčių administratoriui minėtų interneto svetainių, per kurias galimai vykdoma neįregistruota veikla, adresus.
 
saltinis: http://www.delfi.lt/news/economy/business/...a.d?id=31287243

Valstybinės mokesčių inspekcijos užmojai kontroliuoti elektronine komercija užsiimančias įmones ir fizinius asmenis glumina interneto vardus registruojančias įmones – VMI panoro duomenų apie visus bendrovių klientus, rašo „Verslo žinios“.. Duomenis pateikti vengiantys verslo atstovai stebisi tokia VMI praktika gauti visą informaciją ir dėsto, kad jei būtų prašoma duomenų apie konkretų asmenį, kuris įtariamas nelegalia veikla, mokesčių vengimu, kliūčių VMI nebūtų.
 
Agnė Kutkauskaitė, UAB „Interneto vizija“ (IV) direktoriaus pavaduotoja, nurodo, kad pasikonsultavus su teisininkais prašomų duomenų VMI nepateikė, o po šio atsisakymo sulaukė pakartotinų raginimų.
 
„Mūsų teisininkai sako, kad pagal įstatymus neturime teisės pateikti šių duomenų. Susirašinėjame su VMI, jie toliau reikalauja duomenų apie visus mūsų klientus ir jų teikiamas paslaugas. Jie reikalauja duomenų ne apie mokestinius reikalus, kas priklausytų VMI – jiems iš esmės neįdomu, kaip mes mokame mokesčius, jie nori gauti susistemintą informaciją elektroniniu formatu apie tai, kokius turime klientus, ir duomenis apie juos“, – sako A. Kutkauskaitė.
 
Artūras Klerauskas, VMI viršininko pavaduotojas, nurodo, kad esamos ekonominės padėties sąlygomis kaip vieną iš grėsmių VMI vertina galimą pajamų apskaitymo ir mokesčių vengimą, perkeliant komercinės veiklos vykdymą į internetą.
 
Pasak jo, tokiai komercinei veiklai vykdyti paprastai asmenys naudoja interneto svetaines, kuriose nepateikiama jokios informacijos apie realų prekių pradavėją ar paslaugų teikėją, interneto svetainės savininkus, tačiau šalies gyventojai, siekdami prisidėti prie mokesčių nemokančių asmenų nustatymo, taip pat įsigiję nekokybiškų prekių ar sumokėję už nekokybiškai atliktas paslaugas, vis dažniau praneša mokesčių administratoriui minėtų interneto svetainių, per kurias galimai vykdoma neįregistruota veikla, adresus.
 
saltinis: http://www.delfi.lt/news/economy/business/...a.d?id=31287243

Valstybinės mokesčių inspekcijos užmojai kontroliuoti elektronine komercija užsiimančias įmones ir fizinius asmenis glumina interneto vardus registruojančias įmones – VMI panoro duomenų apie visus bendrovių klientus, rašo „Verslo žinios“.. Duomenis pateikti vengiantys verslo atstovai stebisi tokia VMI praktika gauti visą informaciją ir dėsto, kad jei būtų prašoma duomenų apie konkretų asmenį, kuris įtariamas nelegalia veikla, mokesčių vengimu, kliūčių VMI nebūtų.
 
Agnė Kutkauskaitė, UAB „Interneto vizija“ (IV) direktoriaus pavaduotoja, nurodo, kad pasikonsultavus su teisininkais prašomų duomenų VMI nepateikė, o po šio atsisakymo sulaukė pakartotinų raginimų.
 
„Mūsų teisininkai sako, kad pagal įstatymus neturime teisės pateikti šių duomenų. Susirašinėjame su VMI, jie toliau reikalauja duomenų apie visus mūsų klientus ir jų teikiamas paslaugas. Jie reikalauja duomenų ne apie mokestinius reikalus, kas priklausytų VMI – jiems iš esmės neįdomu, kaip mes mokame mokesčius, jie nori gauti susistemintą informaciją elektroniniu formatu apie tai, kokius turime klientus, ir duomenis apie juos“, – sako A. Kutkauskaitė.
 
Artūras Klerauskas, VMI viršininko pavaduotojas, nurodo, kad esamos ekonominės padėties sąlygomis kaip vieną iš grėsmių VMI vertina galimą pajamų apskaitymo ir mokesčių vengimą, perkeliant komercinės veiklos vykdymą į internetą.
 
Pasak jo, tokiai komercinei veiklai vykdyti paprastai asmenys naudoja interneto svetaines, kuriose nepateikiama jokios informacijos apie realų prekių pradavėją ar paslaugų teikėją, interneto svetainės savininkus, tačiau šalies gyventojai, siekdami prisidėti prie mokesčių nemokančių asmenų nustatymo, taip pat įsigiję nekokybiškų prekių ar sumokėję už nekokybiškai atliktas paslaugas, vis dažniau praneša mokesčių administratoriui minėtų interneto svetainių, per kurias galimai vykdoma neįregistruota veikla, adresus.
 
saltinis: http://www.delfi.lt/news/economy/business/...a.d?id=31287243

Valstybinės mokesčių inspekcijos užmojai kontroliuoti elektronine komercija užsiimančias įmones ir fizinius asmenis glumina interneto vardus registruojančias įmones – VMI panoro duomenų apie visus bendrovių klientus, rašo „Verslo žinios“.. Duomenis pateikti vengiantys verslo atstovai stebisi tokia VMI praktika gauti visą informaciją ir dėsto, kad jei būtų prašoma duomenų apie konkretų asmenį, kuris įtariamas nelegalia veikla, mokesčių vengimu, kliūčių VMI nebūtų.
 
Agnė Kutkauskaitė, UAB „Interneto vizija“ (IV) direktoriaus pavaduotoja, nurodo, kad pasikonsultavus su teisininkais prašomų duomenų VMI nepateikė, o po šio atsisakymo sulaukė pakartotinų raginimų.
 
„Mūsų teisininkai sako, kad pagal įstatymus neturime teisės pateikti šių duomenų. Susirašinėjame su VMI, jie toliau reikalauja duomenų apie visus mūsų klientus ir jų teikiamas paslaugas. Jie reikalauja duomenų ne apie mokestinius reikalus, kas priklausytų VMI – jiems iš esmės neįdomu, kaip mes mokame mokesčius, jie nori gauti susistemintą informaciją elektroniniu formatu apie tai, kokius turime klientus, ir duomenis apie juos“, – sako A. Kutkauskaitė.
 
Artūras Klerauskas, VMI viršininko pavaduotojas, nurodo, kad esamos ekonominės padėties sąlygomis kaip vieną iš grėsmių VMI vertina galimą pajamų apskaitymo ir mokesčių vengimą, perkeliant komercinės veiklos vykdymą į internetą.
 
Pasak jo, tokiai komercinei veiklai vykdyti paprastai asmenys naudoja interneto svetaines, kuriose nepateikiama jokios informacijos apie realų prekių pradavėją ar paslaugų teikėją, interneto svetainės savininkus, tačiau šalies gyventojai, siekdami prisidėti prie mokesčių nemokančių asmenų nustatymo, taip pat įsigiję nekokybiškų prekių ar sumokėję už nekokybiškai atliktas paslaugas, vis dažniau praneša mokesčių administratoriui minėtų interneto svetainių, per kurias galimai vykdoma neįregistruota veikla, adresus.
 
saltinis: http://www.delfi.lt/news/economy/business/...a.d?id=31287243

Vyriausybė pritarė juridinių asmenų registro nuostatų pakeitimui, kuriais atveriama galimybė steigti individualias įmones ir uždarąsias akcines bendroves internetu.
 
Biurokratinių procedūrų košėje išeiti į tokią tiesiąją nebuvo ir nėra lengva. Vieniems (notarams) atrodo, kad kiekvienas žingsnis steigiant įmonę turi būti palaimintas pas notarą.
 
Galiu patvirtinti, kad visąlaik laikiausi ir žadu laikytis nuostatos, kad notaras reikalingas ten, kur reikalingas teisinis tyrimas. Įmonės steigimas pagal tipinius įstatus, kaip ir kai kurie kiti veiksmai, akivaizdu, nereikalauja teisinio tyrimo.
 
Kitiems (Registrų centrui) atrodo, kad svarbu realizuoti JAREP projektą, pagal kurį bus sukurta iš esmės nauja juridinių asmenų registravimo sistema, tačiau jos rezultatai būtų tik 2012 metais.
 
Vėlgi galiu pakartoti savo nuostatą, kad svarbu ne tai, kas bus kažkada, o kuo greičiau pradėti realizuoti tuos palengvinimus gyventojams ir verslui, kurie įmanomi šiandien.
 
Priimtas Vyriausybės nutarimas kol kas yra pirmas, bet rimtas žingsnis. Pagal jį maždaug po mėnesio jau bus galima steigti įmones, kurių įstatinis kapitalas formuojamas pinigais, kurios steigimo metu turi vieną akcininką internetu, jei įmonė steigiama pagal tipinius įstatus (nuostatus) pasinaudojant elektroniniu parašu. Tokių steigiamų įmonių – daugiau kaip pusė.
 
Taip steigėjai sutaupys apie 500 – 600 litų (kurie šiandien sumokami notarui), laiko, kuris buvo gaištamas pas notarą ir Registrų centre (įmonė bus steigiama per vieną dieną).
 
Tie, kas neturi elektroninio parašo ar netgi interneto, galės Registrų centre per keliolika minučių išsiimti kvalifikuotą elektroninį parašą ir iš karto prisėdę prie kompiuterio įsteigti įmonę.
 
Šie pokyčiai – ne pabaiga, o tik pradžia. Artimiausiu metu dėsiu visas pastangas, kad būtų sudarytos prielaidos internetu pildyti ir pasirašyti akcininkų susirinkimų ir kitus protokolus.
 
Tai sudarytų sąlygas steigti įmones, kuriose daug akcininkų, paprasčiau steigti nevyriausybines organizacijas pagal patvirtintus įstatų šablonus, internetu pateikti Registrų centrui duomenis apie pakeistą įstatinį kapitalą, valdymo organų narius.
 
 
šaltinis:
http://simasius.blogas.lt/imones-internetu-163.html
http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.show...rg=8&p_fix=

Vyriausybė pritarė juridinių asmenų registro nuostatų pakeitimui, kuriais atveriama galimybė steigti individualias įmones ir uždarąsias akcines bendroves internetu.
 
Biurokratinių procedūrų košėje išeiti į tokią tiesiąją nebuvo ir nėra lengva. Vieniems (notarams) atrodo, kad kiekvienas žingsnis steigiant įmonę turi būti palaimintas pas notarą.
 
Galiu patvirtinti, kad visąlaik laikiausi ir žadu laikytis nuostatos, kad notaras reikalingas ten, kur reikalingas teisinis tyrimas. Įmonės steigimas pagal tipinius įstatus, kaip ir kai kurie kiti veiksmai, akivaizdu, nereikalauja teisinio tyrimo.
 
Kitiems (Registrų centrui) atrodo, kad svarbu realizuoti JAREP projektą, pagal kurį bus sukurta iš esmės nauja juridinių asmenų registravimo sistema, tačiau jos rezultatai būtų tik 2012 metais.
 
Vėlgi galiu pakartoti savo nuostatą, kad svarbu ne tai, kas bus kažkada, o kuo greičiau pradėti realizuoti tuos palengvinimus gyventojams ir verslui, kurie įmanomi šiandien.
 
Priimtas Vyriausybės nutarimas kol kas yra pirmas, bet rimtas žingsnis. Pagal jį maždaug po mėnesio jau bus galima steigti įmones, kurių įstatinis kapitalas formuojamas pinigais, kurios steigimo metu turi vieną akcininką internetu, jei įmonė steigiama pagal tipinius įstatus (nuostatus) pasinaudojant elektroniniu parašu. Tokių steigiamų įmonių – daugiau kaip pusė.
 
Taip steigėjai sutaupys apie 500 – 600 litų (kurie šiandien sumokami notarui), laiko, kuris buvo gaištamas pas notarą ir Registrų centre (įmonė bus steigiama per vieną dieną).
 
Tie, kas neturi elektroninio parašo ar netgi interneto, galės Registrų centre per keliolika minučių išsiimti kvalifikuotą elektroninį parašą ir iš karto prisėdę prie kompiuterio įsteigti įmonę.
 
Šie pokyčiai – ne pabaiga, o tik pradžia. Artimiausiu metu dėsiu visas pastangas, kad būtų sudarytos prielaidos internetu pildyti ir pasirašyti akcininkų susirinkimų ir kitus protokolus.
 
Tai sudarytų sąlygas steigti įmones, kuriose daug akcininkų, paprasčiau steigti nevyriausybines organizacijas pagal patvirtintus įstatų šablonus, internetu pateikti Registrų centrui duomenis apie pakeistą įstatinį kapitalą, valdymo organų narius.
 
 
šaltinis:
http://simasius.blogas.lt/imones-internetu-163.html
http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.show...rg=8&p_fix=

Vyriausybė pritarė juridinių asmenų registro nuostatų pakeitimui, kuriais atveriama galimybė steigti individualias įmones ir uždarąsias akcines bendroves internetu.
 
Biurokratinių procedūrų košėje išeiti į tokią tiesiąją nebuvo ir nėra lengva. Vieniems (notarams) atrodo, kad kiekvienas žingsnis steigiant įmonę turi būti palaimintas pas notarą.
 
Galiu patvirtinti, kad visąlaik laikiausi ir žadu laikytis nuostatos, kad notaras reikalingas ten, kur reikalingas teisinis tyrimas. Įmonės steigimas pagal tipinius įstatus, kaip ir kai kurie kiti veiksmai, akivaizdu, nereikalauja teisinio tyrimo.
 
Kitiems (Registrų centrui) atrodo, kad svarbu realizuoti JAREP projektą, pagal kurį bus sukurta iš esmės nauja juridinių asmenų registravimo sistema, tačiau jos rezultatai būtų tik 2012 metais.
 
Vėlgi galiu pakartoti savo nuostatą, kad svarbu ne tai, kas bus kažkada, o kuo greičiau pradėti realizuoti tuos palengvinimus gyventojams ir verslui, kurie įmanomi šiandien.
 
Priimtas Vyriausybės nutarimas kol kas yra pirmas, bet rimtas žingsnis. Pagal jį maždaug po mėnesio jau bus galima steigti įmones, kurių įstatinis kapitalas formuojamas pinigais, kurios steigimo metu turi vieną akcininką internetu, jei įmonė steigiama pagal tipinius įstatus (nuostatus) pasinaudojant elektroniniu parašu. Tokių steigiamų įmonių – daugiau kaip pusė.
 
Taip steigėjai sutaupys apie 500 – 600 litų (kurie šiandien sumokami notarui), laiko, kuris buvo gaištamas pas notarą ir Registrų centre (įmonė bus steigiama per vieną dieną).
 
Tie, kas neturi elektroninio parašo ar netgi interneto, galės Registrų centre per keliolika minučių išsiimti kvalifikuotą elektroninį parašą ir iš karto prisėdę prie kompiuterio įsteigti įmonę.
 
Šie pokyčiai – ne pabaiga, o tik pradžia. Artimiausiu metu dėsiu visas pastangas, kad būtų sudarytos prielaidos internetu pildyti ir pasirašyti akcininkų susirinkimų ir kitus protokolus.
 
Tai sudarytų sąlygas steigti įmones, kuriose daug akcininkų, paprasčiau steigti nevyriausybines organizacijas pagal patvirtintus įstatų šablonus, internetu pateikti Registrų centrui duomenis apie pakeistą įstatinį kapitalą, valdymo organų narius.
 
 
šaltinis:
http://simasius.blogas.lt/imones-internetu-163.html
http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.show...rg=8&p_fix=

Vyriausybė pritarė juridinių asmenų registro nuostatų pakeitimui, kuriais atveriama galimybė steigti individualias įmones ir uždarąsias akcines bendroves internetu.
 
Biurokratinių procedūrų košėje išeiti į tokią tiesiąją nebuvo ir nėra lengva. Vieniems (notarams) atrodo, kad kiekvienas žingsnis steigiant įmonę turi būti palaimintas pas notarą.
 
Galiu patvirtinti, kad visąlaik laikiausi ir žadu laikytis nuostatos, kad notaras reikalingas ten, kur reikalingas teisinis tyrimas. Įmonės steigimas pagal tipinius įstatus, kaip ir kai kurie kiti veiksmai, akivaizdu, nereikalauja teisinio tyrimo.
 
Kitiems (Registrų centrui) atrodo, kad svarbu realizuoti JAREP projektą, pagal kurį bus sukurta iš esmės nauja juridinių asmenų registravimo sistema, tačiau jos rezultatai būtų tik 2012 metais.
 
Vėlgi galiu pakartoti savo nuostatą, kad svarbu ne tai, kas bus kažkada, o kuo greičiau pradėti realizuoti tuos palengvinimus gyventojams ir verslui, kurie įmanomi šiandien.
 
Priimtas Vyriausybės nutarimas kol kas yra pirmas, bet rimtas žingsnis. Pagal jį maždaug po mėnesio jau bus galima steigti įmones, kurių įstatinis kapitalas formuojamas pinigais, kurios steigimo metu turi vieną akcininką internetu, jei įmonė steigiama pagal tipinius įstatus (nuostatus) pasinaudojant elektroniniu parašu. Tokių steigiamų įmonių – daugiau kaip pusė.
 
Taip steigėjai sutaupys apie 500 – 600 litų (kurie šiandien sumokami notarui), laiko, kuris buvo gaištamas pas notarą ir Registrų centre (įmonė bus steigiama per vieną dieną).
 
Tie, kas neturi elektroninio parašo ar netgi interneto, galės Registrų centre per keliolika minučių išsiimti kvalifikuotą elektroninį parašą ir iš karto prisėdę prie kompiuterio įsteigti įmonę.
 
Šie pokyčiai – ne pabaiga, o tik pradžia. Artimiausiu metu dėsiu visas pastangas, kad būtų sudarytos prielaidos internetu pildyti ir pasirašyti akcininkų susirinkimų ir kitus protokolus.
 
Tai sudarytų sąlygas steigti įmones, kuriose daug akcininkų, paprasčiau steigti nevyriausybines organizacijas pagal patvirtintus įstatų šablonus, internetu pateikti Registrų centrui duomenis apie pakeistą įstatinį kapitalą, valdymo organų narius.
 
 
šaltinis:
http://simasius.blogas.lt/imones-internetu-163.html
http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.show...rg=8&p_fix=

Uz juru mariu populiarus toks maisto eshop'o modelis:
:) Maisto, kurio galiojimo laikas pasibaiges pardavinejimas internetu :)
Uz juru mariu , tai ganetinai paklausi paslauga, norintiems sutaupyti.
Maisto pasibaiges galiojimas nereiskia, kad jis netinkamas vartoti, dazniausiai tik buna prastesnes kokybes ( taip sake Lietuvos valstybines institucijos ), o neretai lygiai tokios pat kokybes, kaip ir iki galiojimo laikotarpio.
Toki maista galima legaliai pardavineti.
 
Rysium su tuo, kad siuo metu yra krize-pize :), tai butu ganetinai patrauklus variantas (paskaiciuokit, kiek jus ar jusu teveliai isleidzia maistui :], as pvz.: minimum 50lt per diena ( I love Cili.lt :] ) , tai gaunasi per menesi ~ 1500 Lt ).
 
Pasibaigusio galiojimo maistas dazniausiai pardavinejamas uz 40% ar maziau produkto savikainos, didesnes nuolaidas galima nusidereti pasirasant ilgalaikia sutarti su prekybininkais ( jiems vis geriau prakist taip, nei nuli gaut ), tad galima butu pasiulyti ganetinai patrauklias maisto kainas.
 
Savaime aisku, reiktu nustatyti tokio "pasibaigusio galiojimo" maisto tinkamuma vartotojimui termina (suderinti su valstybinemis istitucijomis), bei is anksto perspeti pirkejus, kad jie zinotu KA perka ir kad tokio maisto pardavejas NEATSAKINGAS uz pasekmes ( gi visko gali buti, apsidrausti tai reikia ) :].
 
P.S.
Atsiprasome uz rasytines klaidas :)
Si istorija paremta rimtais faktais, meskit i mane akmeni , kuris nebuvot suvalge kazka , kurio galiojimo laikas pasibaiges :) ir vis dar gyvi? :) tai kame problema? problemos - nera, dazniausiai ivertiname produkto kokybe ji pauoscius o ne ziurint i etiketeje galiojimo laiko ( kad, netiketeje nurodomas galiojimo laikas, tai nereiskia, jog tas produktas bus butinai valgomas, kadangi neaisku ar buvo laikomasi to produkto gabenimo/laikymo salygu ir t.t.

Uz juru mariu populiarus toks maisto eshop'o modelis:
:) Maisto, kurio galiojimo laikas pasibaiges pardavinejimas internetu :)
Uz juru mariu , tai ganetinai paklausi paslauga, norintiems sutaupyti.
Maisto pasibaiges galiojimas nereiskia, kad jis netinkamas vartoti, dazniausiai tik buna prastesnes kokybes ( taip sake Lietuvos valstybines institucijos ), o neretai lygiai tokios pat kokybes, kaip ir iki galiojimo laikotarpio.
Toki maista galima legaliai pardavineti.
 
Rysium su tuo, kad siuo metu yra krize-pize :), tai butu ganetinai patrauklus variantas (paskaiciuokit, kiek jus ar jusu teveliai isleidzia maistui :], as pvz.: minimum 50lt per diena ( I love Cili.lt :] ) , tai gaunasi per menesi ~ 1500 Lt ).
 
Pasibaigusio galiojimo maistas dazniausiai pardavinejamas uz 40% ar maziau produkto savikainos, didesnes nuolaidas galima nusidereti pasirasant ilgalaikia sutarti su prekybininkais ( jiems vis geriau prakist taip, nei nuli gaut ), tad galima butu pasiulyti ganetinai patrauklias maisto kainas.
 
Savaime aisku, reiktu nustatyti tokio "pasibaigusio galiojimo" maisto tinkamuma vartotojimui termina (suderinti su valstybinemis istitucijomis), bei is anksto perspeti pirkejus, kad jie zinotu KA perka ir kad tokio maisto pardavejas NEATSAKINGAS uz pasekmes ( gi visko gali buti, apsidrausti tai reikia ) :].
 
P.S.
Atsiprasome uz rasytines klaidas :)
Si istorija paremta rimtais faktais, meskit i mane akmeni , kuris nebuvot suvalge kazka , kurio galiojimo laikas pasibaiges :) ir vis dar gyvi? :) tai kame problema? problemos - nera, dazniausiai ivertiname produkto kokybe ji pauoscius o ne ziurint i etiketeje galiojimo laiko ( kad, netiketeje nurodomas galiojimo laikas, tai nereiskia, jog tas produktas bus butinai valgomas, kadangi neaisku ar buvo laikomasi to produkto gabenimo/laikymo salygu ir t.t.

Uz juru mariu populiarus toks maisto eshop'o modelis:
:) Maisto, kurio galiojimo laikas pasibaiges pardavinejimas internetu :)
Uz juru mariu , tai ganetinai paklausi paslauga, norintiems sutaupyti.
Maisto pasibaiges galiojimas nereiskia, kad jis netinkamas vartoti, dazniausiai tik buna prastesnes kokybes ( taip sake Lietuvos valstybines institucijos ), o neretai lygiai tokios pat kokybes, kaip ir iki galiojimo laikotarpio.
Toki maista galima legaliai pardavineti.
 
Rysium su tuo, kad siuo metu yra krize-pize :), tai butu ganetinai patrauklus variantas (paskaiciuokit, kiek jus ar jusu teveliai isleidzia maistui :], as pvz.: minimum 50lt per diena ( I love Cili.lt :] ) , tai gaunasi per menesi ~ 1500 Lt ).
 
Pasibaigusio galiojimo maistas dazniausiai pardavinejamas uz 40% ar maziau produkto savikainos, didesnes nuolaidas galima nusidereti pasirasant ilgalaikia sutarti su prekybininkais ( jiems vis geriau prakist taip, nei nuli gaut ), tad galima butu pasiulyti ganetinai patrauklias maisto kainas.
 
Savaime aisku, reiktu nustatyti tokio "pasibaigusio galiojimo" maisto tinkamuma vartotojimui termina (suderinti su valstybinemis istitucijomis), bei is anksto perspeti pirkejus, kad jie zinotu KA perka ir kad tokio maisto pardavejas NEATSAKINGAS uz pasekmes ( gi visko gali buti, apsidrausti tai reikia ) :].
 
P.S.
Atsiprasome uz rasytines klaidas :)
Si istorija paremta rimtais faktais, meskit i mane akmeni , kuris nebuvot suvalge kazka , kurio galiojimo laikas pasibaiges :) ir vis dar gyvi? :) tai kame problema? problemos - nera, dazniausiai ivertiname produkto kokybe ji pauoscius o ne ziurint i etiketeje galiojimo laiko ( kad, netiketeje nurodomas galiojimo laikas, tai nereiskia, jog tas produktas bus butinai valgomas, kadangi neaisku ar buvo laikomasi to produkto gabenimo/laikymo salygu ir t.t.

Uz juru mariu populiarus toks maisto eshop'o modelis:
:) Maisto, kurio galiojimo laikas pasibaiges pardavinejimas internetu :)
Uz juru mariu , tai ganetinai paklausi paslauga, norintiems sutaupyti.
Maisto pasibaiges galiojimas nereiskia, kad jis netinkamas vartoti, dazniausiai tik buna prastesnes kokybes ( taip sake Lietuvos valstybines institucijos ), o neretai lygiai tokios pat kokybes, kaip ir iki galiojimo laikotarpio.
Toki maista galima legaliai pardavineti.
 
Rysium su tuo, kad siuo metu yra krize-pize :), tai butu ganetinai patrauklus variantas (paskaiciuokit, kiek jus ar jusu teveliai isleidzia maistui :], as pvz.: minimum 50lt per diena ( I love Cili.lt :] ) , tai gaunasi per menesi ~ 1500 Lt ).
 
Pasibaigusio galiojimo maistas dazniausiai pardavinejamas uz 40% ar maziau produkto savikainos, didesnes nuolaidas galima nusidereti pasirasant ilgalaikia sutarti su prekybininkais ( jiems vis geriau prakist taip, nei nuli gaut ), tad galima butu pasiulyti ganetinai patrauklias maisto kainas.
 
Savaime aisku, reiktu nustatyti tokio "pasibaigusio galiojimo" maisto tinkamuma vartotojimui termina (suderinti su valstybinemis istitucijomis), bei is anksto perspeti pirkejus, kad jie zinotu KA perka ir kad tokio maisto pardavejas NEATSAKINGAS uz pasekmes ( gi visko gali buti, apsidrausti tai reikia ) :].
 
P.S.
Atsiprasome uz rasytines klaidas :)
Si istorija paremta rimtais faktais, meskit i mane akmeni , kuris nebuvot suvalge kazka , kurio galiojimo laikas pasibaiges :) ir vis dar gyvi? :) tai kame problema? problemos - nera, dazniausiai ivertiname produkto kokybe ji pauoscius o ne ziurint i etiketeje galiojimo laiko ( kad, netiketeje nurodomas galiojimo laikas, tai nereiskia, jog tas produktas bus butinai valgomas, kadangi neaisku ar buvo laikomasi to produkto gabenimo/laikymo salygu ir t.t.