Centas

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Biški "pagrąžinta", vieta kurią nupasakojai - būna tik sapnuose, žinoma, ne pačiuose mieliausiuose :lol: Logiškai mąstant, niekas tokiomis sąlygomis nedirbtų, kai rizikuojama gyvybe, kaip sakai "su prozikais ant stogu nenormalaus aukscio, vejas didelis, viskas linguoja, slidu..Iseiginiu nera..." Užuojauta tokiems juodadarbiams :)

Biški "pagrąžinta", vieta kurią nupasakojai - būna tik sapnuose, žinoma, ne pačiuose mieliausiuose :lol: Logiškai mąstant, niekas tokiomis sąlygomis nedirbtų, kai rizikuojama gyvybe, kaip sakai "su prozikais ant stogu nenormalaus aukscio, vejas didelis, viskas linguoja, slidu..Iseiginiu nera..." Užuojauta tokiems juodadarbiams :)

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Laba diena,
 
Giriu forumo narį, bei moderatorių techno, už tai, kad padėjo ir pasitikėjo kritiniais atvejais, ypač, kai greitai reikėjo nuspirkt bilietus, o tuo metu neturėjau sąskaitos, iš kurios greitai galėčiau atsikaityti. Bilietų suma siekė netoli 3000lt, jis padėjo bilietus rezervuoti ir nepabijojo palaukti keletos dienų kol mano pinigai pasieks jo sąskaitą iš užsienio banko.
 
Maloniai bendraujantis, paslaugus žmogus, nors kartą ir buvau jam nusidėjęs. :blush:
 
Puikus pavyzdys kitiems forumo nariams.
Dar kartą ačiū!

Užsipuolė, nes atrodė, kad tavo tikslas buvo pasišaipyti iš antsvorį turinčių žmonių.
 
Tai tu taip iš karto sakyk; žmonės, man atrodo, kad antsvoris nėra gerai, kaip manote, kodėl žmonės turi jį ir nekovoja su juo?
O tu kaip?

Išvaizdos vergai... :) Protingas niekada neteis žmogaus dėl jo išvaizdos, kadangi, tai ne tavo kiemas, tu ir neturi teisės jam nurodinėti kaip jis turi gyventi, žinoma, gali pamokslaut tyliai. Tai jų problemos, tegul jie ir gyvena su tuo antsvoriu. Yra žmonių (pažįstu), kuriems nusispjaut į tą antsvorį, mėgsta valgyt ir viskas, jaučiasi gerai, būdami kiek apvalesni, nei kiti. Lengva šnekėt tiems, kurie gali ryti kiek nori ir menkai tepajus ryjimą, kadangi, maistas, kurį suvalgo "nenusėda" taip, kaip pas kitus, kurie turi bijoti pažiūrėti į vinokį ar kitokį patiekalą, nes žino, kad jį suvalgiu bus kablys ir valgys viską kas papuola. Pats galiu valgyt ką noriu ir kiek noriu, man menkai tas atsiliepia, tad galiu tik džiaugtis tuom.
 
Nevarbu kaip žmogus atrodo, jo nepažinsi per dieną, nepažinsi pamatęs jį, tad teisti dėl žmogaus išvaizdo yra kiek kvailoka. Reikėtų mąstyti gerokai plačiau, kodėl taip yra. O priežasčių yra daug.

Išvaizdos vergai... :) Protingas niekada neteis žmogaus dėl jo išvaizdos, kadangi, tai ne tavo kiemas, tu ir neturi teisės jam nurodinėti kaip jis turi gyventi, žinoma, gali pamokslaut tyliai. Tai jų problemos, tegul jie ir gyvena su tuo antsvoriu. Yra žmonių (pažįstu), kuriems nusispjaut į tą antsvorį, mėgsta valgyt ir viskas, jaučiasi gerai, būdami kiek apvalesni, nei kiti. Lengva šnekėt tiems, kurie gali ryti kiek nori ir menkai tepajus ryjimą, kadangi, maistas, kurį suvalgo "nenusėda" taip, kaip pas kitus, kurie turi bijoti pažiūrėti į vinokį ar kitokį patiekalą, nes žino, kad jį suvalgiu bus kablys ir valgys viską kas papuola. Pats galiu valgyt ką noriu ir kiek noriu, man menkai tas atsiliepia, tad galiu tik džiaugtis tuom.
 
Nevarbu kaip žmogus atrodo, jo nepažinsi per dieną, nepažinsi pamatęs jį, tad teisti dėl žmogaus išvaizdo yra kiek kvailoka. Reikėtų mąstyti gerokai plačiau, kodėl taip yra. O priežasčių yra daug.

Laba diena,
 
Giriu forumo narį, bei moderatorių techno, už tai, kad padėjo ir pasitikėjo kritiniais atvejais, ypač, kai greitai reikėjo nuspirkt bilietus, o tuo metu neturėjau sąskaitos, iš kurios greitai galėčiau atsikaityti. Bilietų suma siekė netoli 3000lt, jis padėjo bilietus rezervuoti ir nepabijojo palaukti keletos dienų kol mano pinigai pasieks jo sąskaitą iš užsienio banko.
 
Maloniai bendraujantis, paslaugus žmogus, nors kartą ir buvau jam nusidėjęs. :blush:
 
Puikus pavyzdys kitiems forumo nariams.
Dar kartą ačiū!

Išvaizdos vergai... :) Protingas niekada neteis žmogaus dėl jo išvaizdos, kadangi, tai ne tavo kiemas, tu ir neturi teisės jam nurodinėti kaip jis turi gyventi, žinoma, gali pamokslaut tyliai. Tai jų problemos, tegul jie ir gyvena su tuo antsvoriu. Yra žmonių (pažįstu), kuriems nusispjaut į tą antsvorį, mėgsta valgyt ir viskas, jaučiasi gerai, būdami kiek apvalesni, nei kiti. Lengva šnekėt tiems, kurie gali ryti kiek nori ir menkai tepajus ryjimą, kadangi, maistas, kurį suvalgo "nenusėda" taip, kaip pas kitus, kurie turi bijoti pažiūrėti į vinokį ar kitokį patiekalą, nes žino, kad jį suvalgiu bus kablys ir valgys viską kas papuola. Pats galiu valgyt ką noriu ir kiek noriu, man menkai tas atsiliepia, tad galiu tik džiaugtis tuom.
 
Nevarbu kaip žmogus atrodo, jo nepažinsi per dieną, nepažinsi pamatęs jį, tad teisti dėl žmogaus išvaizdo yra kiek kvailoka. Reikėtų mąstyti gerokai plačiau, kodėl taip yra. O priežasčių yra daug.

Išvaizdos vergai... :) Protingas niekada neteis žmogaus dėl jo išvaizdos, kadangi, tai ne tavo kiemas, tu ir neturi teisės jam nurodinėti kaip jis turi gyventi, žinoma, gali pamokslaut tyliai. Tai jų problemos, tegul jie ir gyvena su tuo antsvoriu. Yra žmonių (pažįstu), kuriems nusispjaut į tą antsvorį, mėgsta valgyt ir viskas, jaučiasi gerai, būdami kiek apvalesni, nei kiti. Lengva šnekėt tiems, kurie gali ryti kiek nori ir menkai tepajus ryjimą, kadangi, maistas, kurį suvalgo "nenusėda" taip, kaip pas kitus, kurie turi bijoti pažiūrėti į vinokį ar kitokį patiekalą, nes žino, kad jį suvalgiu bus kablys ir valgys viską kas papuola. Pats galiu valgyt ką noriu ir kiek noriu, man menkai tas atsiliepia, tad galiu tik džiaugtis tuom.
 
Nevarbu kaip žmogus atrodo, jo nepažinsi per dieną, nepažinsi pamatęs jį, tad teisti dėl žmogaus išvaizdo yra kiek kvailoka. Reikėtų mąstyti gerokai plačiau, kodėl taip yra. O priežasčių yra daug.