aurix5

beleką, ai, nebeskaityk tu daugiau gal tų knygų, o eik alaus atsigert - bent gyvenimas gražesnis pasirodys..

So deep even Adele can't roll in it.

Ačių labai, man pravers šitie tavo patarimų.

Aš už natūralią atranką!

-

Jeigu atvirai, tai net neplanavau rašyti trečios dalies. Mintys per daug padrikos ir dažnai nevisai linksmos (nenoriu transliuoti neigiamų dalykų į eterį). Bet šiandien paskambino artimas žmogus ir priminė skaudžią tiesą, kurioje gyvenu.
 
Apie svajones
 
Visi mes turime svajonių. Norime gražios ir protingos antros pusės, norime gražaus ir jaukaus būsto, norime gerų ir patikimų draugų (su kuriais į karą drąsiai), norime gražios šeimos. Kartais norisi prabangiai pagyventi, pailsėti, pašėlti, viską užmiršti. Tačiau. Tačiau realybė kitokia, negu mes svajojame. Norisi vairuoti Bentley, bet vairuoji Golfą, norisi atostogų karibuose, tačiau atostogauji Palangoje. Bet tai ką gali nupirkti už pinigus yra nulis, nes vistiek gyvenimo pabaigoje skaičiuoji akimirkas, o ne pinigus (na, kai kurie būna tokie neturtingi, kad viskas, ką jie turi yra pinigai). Baisiausia, kai tas akimirkas tau reguliuoja kiti. Žinau, kad kai kurie skaitančių per kūčias dirbo, nes šeimai reikia pinigų. Kai kurių tėvai neatėjo į išleistuves, diplomų teikimą ar gynimą, baigiamąjį koncertą vien dėl to, kad reikėjo dirbti. Kažkas galbūt nenuvažiavo į savo tėvų laidotuves ar kitų artimų žmonių, nes reikėjo dirbti kažkam kitam, kažkas neišleido. Skauda. Labai pakerta per širdį ir atrodo niekas netenka prasmės. Tačiau tokiais momentais atsiranda ta pirminė, natūrali motyvacija. Siekti savo svajonių, kad ir kokios beprotiškos jos bebūtų. Nėra nieko neįmanoma, neįmanoma tik užtrunka ilgiau ir kainuoja brangiau, tik tiek. Turtingas esi tada, kai niekas tau nereguliuoja tokių akimirkų. Ir kuo daugiau jų, tuo geriau, tuo laimingesnis jautiesi. Dirbkit ir stenkitės dėl savo svajonių, nes kitu atveju kažkas jus samdys, kad įgyvendintumėt jų svajones. Ar Jūs to norit? Būkit savo gyvenimo kalviais.
 
Čia tikriausiai paskutinis postas uždarbio forume. Daugiau jau nebeturiu apie ką papasakoti - mačiau ir patyriau per mažai :)
 
Ačiū už jūsų laiką :)

Baninkit tokius kiaurasamčius be gailesčio.

Šis klausimas yra nuolatinis. Pirmą kartą tokią temą pamačiau gal prieš 4 metus ir visada būna tas pats.
 
Jums atrodo, kad forumas keičiasi - jog buvo geresnis, kai tik užsiregistravote, kai buvote čia nauji, rasdavote kažką naujo ir naudingo. O iš tikrųjų keičiatės jūs patys - per tą laiką (tuos metus?) daug sužinojote, daug išmokote ir tiesiog neberandate čia to, dėl ko anksčiau lankydavotės, - žinių, kurių dar neesate įgiję.
 
Forumas yra toks, kokį jį kuria patys nariai. Jokie administratoriai negali padaryti jo geresnio turinio atžvilgiu. Taip, mes su NuPagady galėtume kasdien susėdę iškelti vis naują įdomią diskusiją ar parašyti po naudingą straipsnį, bet tuomet tai jau būtų ne forumas, o dviejų žmonių portalas.
 
Jei jums atrodo, kad forumas "žlunga", tai pagalvokite, ką patys padarėte, kad jis būtų kitoks - toks, kokiame norite lankytis. Jeigu jums trūksta įdomių temų - kodėl patys jų nesukuriate? Jei galite pasidalinti savo patirtimi (verslo, programavimo, dizaino, pokerio, freelancer - bet kokia) - kodėl neparašote įdomaus įrašo apie tai, ką per praleistą laiką savo srityje išmokote? Jei veikloje, kuria užsiimate jums kyla diskusinis klausimas, su argumentais taip ir ne - kodėl jo neužduoti forumo nariams - galbūt ne vienas susiduria tuo pačiu?
 
Pavyzdys iš Silicio slėnio - archyvas startup diskusijų, kurias iškėlė patys nariai - toks archyvas, kad jame esantys kai kurių žmonių atsakymai spausdinami žurnaluose.
 
Forumas yra toks, kokie esate jūs patys. Jei kiekvienas labiau patyręs narys ateina čia tik paskaityti, natūralu, jog forumas lieka tik pilnas temų, sukurtų naujokų (jūsų vadinamų vaikais - kokie patys buvote), ieškančių atsakymų į jiems kylančius klausimus.