Kodėl nusprendei neimti tokių gigantų kaip HostGator, iPage, InMotion, JustHost, BlueHost ir t.t? Jų affiliate sąlygos man atrodo tiesiog super (pvz. iPage moka 105$ už vieną registraciją). Tiesa, tai labai populiarūs hostingai ir gausybė puslapių reklamuoja juos, dėl to sunkiau turėtų būti pritraukti žmonių. Bandžiau aš šiek tiek su hostingo affiliates dirbti (su populiariais, stambiais). Galvojau bus paprasta, bet nė velnio. Pilna puslapių, google konkurencija didelė. Todėl mečiau šitą reikalą, akivaizdu, kad per mažai patirties ir įgūdžių turiu. Kol kas dirbu su paprastesniu projektėliu, mokausi. Kai įgysiu daugiau patirties, gal vėl prie kažko rimtesnio grįšiu.
Man abejonių kelia tavo atsakymas į klausimą "Kaip dirbsiu?". Ketini brautis į konkurencingą sferą, tačiau beveik neturi jokio aiškaus plano, kaip į savo puslapį pritrauksi lankytojus. Tą padaryti tikrai nebus lengva. Be aiškaus, efektyvaus plano vargu ar pavyks ;) . O ir to pesimizmo pradedant naują projektą visai nereikia. Čia aš galiu būti pesimistas ir skeptiškai vertinti tavo siekius, bet pats turi būti užsidegęs ir tikintis savo idėja. Tikrai neisis taip, tarsi būtų sviestu patepta, todėl negatyvios nuotaikos tik trukdys tikslingai dirbti. Tai tiek, sėkmės :)
Buvimas arti gamtos kitiems duoda daugiau, nei visi tavo isvardinti dirbtiniai dalykai. Pasivaiksciojimas tusciame pajuryje, kokybiskas laikas praleistas su savo mintimis. Knygos, internetas, palydovine TV leidzia pasisemt daugiau, negu istengia zmogus apziot. Ismokt atsirinkti, ko tau reikia, o ne ka tau duoda kasnors, labai daznai turintis savanaudisku keslu.
Ir siaip nekenciu susiburimu, man jau Klaipedoje kamstyje pastovet arba po akropoli pavaiksciot uztenka, kad noreciau pabegt kuo toliau :)
Aš negaliu vertinti, nes gyvenime nesu žaidęs kompiuterinių žaidimų - nei Counter Strike, nei World of Warcraft, nei jokių kitų. Atvirai pasakius, nežinočiau ką ten reikia daryti (šaudyti?), jeigu kas nors mane prie įjungto lango pasodintų.
Visi draugai aplinkui žaidė, bet manęs nedomino ir tuo metu mokiausi programuoti - atsakydavau jiems tada, kad programavimas yra protingiausias žaidimas pasaulyje, - ir todėl amžinai įdomus (tau nereikia laukti, kol išeis kokia nauja žaidimo versija, - naujas versijas, aukštesnius lygius susikuri pats tą pačią akimirką, kai į galvą šauna nauja idėja, kurią nori įgyvendinti).
Dabar manau, jog tam turėjo įtakos tėvo požiūris. Kai buvau galbūt dešimties ir kompiuterius turėjo anaiptol ne visi, dauguma vaikų žaidė su Sega Mega Drive. Norėjau ir aš, bet kai užsiminiau apie tai tėvams, atsakymas buvo trumpas: "Nežaisk, nes nubuksi". Kažkaip įstrigo tas vienas pasakymas į galvą ir visada jį paauglystėje prisimindavau pagalvojęs apie žaidimus.
Iš tikrųjų nemanau, kad visi žaidimai bukina, bet jei jau pačiam kyla toks klausimas - tuo užsiimant - reiškia, pats jauti, kad tai tave bukina, - neduoda naudos ir laikas eina veltui. Be to, nemanau, jog yra toks žaidimas, kuris tikrai būtų vertas žmogaus laiko, - nebent norėdamas gali save tuo įtikinti - visada bus dalykų, kuriais gali užsiimti vietoje žaidimų ir kurie tau suteiktų daugiau realios naudos.
Naudą aš matuoju paprastai: pagalvoju, ar tai, ką dabar darau, padės man po dešimt metų būti geresniu žmogumi, ar ne. Nauda - tai žinios, įgūdžiai, patirtis, pasaulėžiūra, suvokimas - jei nors vieną iš jų jaučiu, tai man tampa priežastimi tuo užsiimti. Dėl to neretai sau leidžiu atsisakyti net mokamų darbų (kai jie būna mechaniški, be jokių iššūkių) ir darau dalykus iš idėjos, - jei jaučiu, jog taip tobulėju.
Norint nustoti žaisti, reikia atrasti naują pomėgį / aistrą / tikslą / siekį. Pagalvok, kuo nori užsiimti gyvenime, ką veikti ateityje, - juk gali tuo pradėti domėtis savarankiškai. Pavyzdys: jei norėtum kada nors užsiimti verslu, susirask daugiausiai šioje srityje pasiekusių žmonių pavardes, ieškok jų knygų, interviu, kalbų - tas pats galioja bet kuriai sričiai - ar tai būtų literatūra, ar medicina, ar fizika.
Tiesiog - kai kyla klausimas, ar laiką leidi prasmingai, - atsakymas visada bus tas pats - NE - nes kitaip toks klausimas nekiltų. Be to, kiekvienam žmogui prasmė gali skirtis: jei trys draugai pasakys, jog jaučia naudą žaisdami žaidimus, nereiškia, jog gauni pakankamą naudą ir tu, - galbūt viduje jauti, kad gali laiką leisti prasmingiau, galbūt kitų tokios mintys nekankina. Visada klausykis savęs - juk todėl Dievas kiekvienam iš mūsų davė po galvą.
