Jeigu kyla šis klausimas ir norisi kažkur lėkti - keliauk - iki tol, kol suprasi ko iš tikro reikia :) Nes užgniaužęs tą norą, tik sau kenksi. Bet taipogi būk pasiruošęs, kad kai grįši po to iš tų klajonių į gimtinę, gali jaustis kaip narkomanas nušokęs nuo adatų. Depresinis "afterglow" :) Bet abi patirtys savaip naudingos tavo asmeniniam tobulėjimui.
Man 25, esu apkeliavęs 40+ šalių ir pagyvenęs ilgėliau keliose (Kroatijoje: Zagrebe, Tailande: Phuket'e ir Chiang Mai, Australijoje: Melburne). Kažkokių konkrečių tikslų išvažiuoti nebuvo, tiesiog žinojimas kad ta patirtis leis kažkuria linkme patobulėti (niekada nežinai kas laukia kelio pabaigoje, kol jo nenuėjai).
Dabar esu Lietuvoje, ir deja taip, galiu pritarti tiems kas išvardino Lietuvos problemas. Tai akivaizdu. Bet iš tikrųjų niekur nėra tobula.
Net ir Melburne, kuris laikomas geriausiu miestu gyventi pasaulyje 6 metus iš eilės, mačiau daugybę problemų ir dėl daug ko nervindavausi.
Tam pačiam Tailande - viskas ok, gražu, bet kas iš to, kad gyvenimu gali džiaugtis tik pirmas 3 ryto valandas po saulėtekio, arba naktį? Visu kitu laiku sėdi pasislėpęs po kondiške :) Kai Lietuvoje vasara - tai bent jau gali ja mėgautis visu 100% :)
Esmė yra požiūryje į tas problemas kurias turime Lietuvoje. Vieniems problema - tai kažkas, nuo ko reikia bėgti, o kitiems - tai galimybė.
Akivaizdu, kad Lietuva ekonominiu požiūriu per kelis dešimtmečius susilygins su Skandinavija. Tuomet suplūs atgal lietuviai emigrantai (ne tik iš Anglijų ir pan., bet ir Australijų, Amerikų ir pan. - patikėkit, pabendravęs su jais, supratau kad jų noras grįžti dar 10x stipresnis). Čia kol kas viskas labai pigu, kapitalizmas dar neįsigalėjęs taip kaip Vakarų šalyse (t.y. dar ne viskas parduodama), dar labai daug neefektyvumo ir nemąstymo atvejų. Todėl labai daug galimybių tiems kas nori greitai susikurti svajonių gyvenimą - t.y. greičiau negu turtingose Vakarų šalyse, kur viskas žymiai brangiau ir reikia daugiau kapitalo, kad kažką pajudintum. Lietuva yra tiksinti bomba, bet gerąja prasme.
Tačiau tai nėra matoma akimis, tą reikia suvokti. Akys sako - kaip gražu, šilta, ir pan. Tailande - noriu ir aš ten. Koks nuostabus gyvenimas Australijoje, noriu atgal... Bet reikia nepamiršti, kad ten nėra pačio svarbiausio - t.y. prasmės būti. Taip, prasmę tu gali susikurti, bet tai užtruks netgi ne vieną dešimtmetį.
Gulėti Tailande paplūdimy po tropine saule atsibosta po 3 savaičių, o ką toliau? :) Gerai, susirasi antrąją pusę tenais - egzotika, faina, bet neturėsi su ja tokio gilaus ryšio kaip galėtum turėti su lietuve - nes kultūriniai skirtumai per dideli. Susirasi draugų, bus linksma, bet tavo artimieji Lietuvoje liūdės. Kai grįši, galbūt jau kai kurie bus iškeliavę Anapilin. Pradėsi daryti realius pokyčius toje visuomenėje, kurti verslus ir pan. - ok, gausi pripažinimą, bet tuo pačiu ateis gailestis kad "fak, galėjau tą patį padaryti ir Lietuvoje, ir jausčiausi dėl to žymiai geriau".
Esmė yra tiesiog nustoti gyventi iliuzijose. Kol bandysi bėgti nuo savęs, tol manysi kad geografinėje vietoje yra problema. Kai nustosi bėgti nuo savęs, suprasi kad problema yra kitur :)
Įmetu dar neilgą filosofinį straipsnį kurį anksčiau rašiau šia tema:
Badykit mane pirštais, bet Trump'o "Art of the deal" yra jėga. Gali mokytis iš milijonierių, bet kai skaitai milijardieriaus mintis - supranti, kad ten dar visai kitas lygis. Nes milijarderių yra tik 2200. Ir tik jie gali taip kalbėti. Jokio milijonieriaus mintys neprilygs milijardieriaus mintims. Ypač tokio, kaip Trump'o atveju, kuris sugebėjo savo gyvenime būti 9 milijardus $ skoloje, išsikapstyti, ir dar ištaškyti kitiems smegenis su savo storžievišku charakteriu. Tad jeigu turi didelius tikslus gyvenime (pirmas milijonas - ne galutinis tikslas, o dviejų pirštų ap...) - Trumpą skaityti verta. O kiti gal ir nesupras Trump'o ir toliau badys pirštais. Bet ir nereikia kad suprastų.
Ir dar: Napoleon Hill "Think And Grow Rich" 2 valandų audiobook'ą klausau ant repeat'o mašinoje dažnai. Pradėjau, kai perskaičiau vieno turtingo žmogaus istoriją, kuris 189 kartus perklausė šį audiobook'ą. Iš tikro, galiu pasakyti, jog verta. Per vieną kartą supranti gal tik 10%. Kiekvieną kartą klausydamas vis kažką naujo suvokiu. Ir programuoju smegenis, žinoma, kas yra tik į naudą. Po to smegenys man dirba pakišdamos geresnes mintis.
O tu nepagalvojai, kad man taip galėjo tikrai būti? Jokių "+" nerašau, tiesiog tokia situacija buvo, ir aš ją papasakojau... Peace. (Šitam postui prašau nedėti "+". Ačiū)