Silwen

Įdomi diskusija. Išsakysiu savo nuomonę iš vartotojo, neturinčio daug specifinių poreikių pusės. Namie naudoju Windows, kadangi reikia nemažai darbų atlikti universitete su specializuotomis programomis, kurioms ir naudoti Windows yra papraščiau. Darbe naudojuosi Ubuntu Linux, ir turiu pasakyti, kad sistema esu visiškai patenkinta. Patogu, paprasta ir jokių papilodomų "navarotų", jei jų nereikia. Linux veikia stabiliai, greitai ir faktiškai bet kokius man reikalingus darbus galiu pilnai atlikti šioje sistemoje. Pateiksiu kitą pavyzdį. Kol anytos namų kompiuteryje buvo Windows, tai labai dažnai sulaukdavom skambučių, kad kas nors neveikia ir pan., pastačius Ubuntu, skambučiai liovėsi :) Tai labai elementarus pavyzdys, kad specifinių poreikių neturinčiam vartotojui Linux puiki išeiti visų pirma todėl, kad nereikia už juos mokėti, o visų antra, nes pakankamai sudėtinga ten ką nors sugadinti.
Aš palaikyčiau tą nuomonę, kad reikėtų švietimo ir valstybinėse įstagose (bent jau didžiojoje jų dalyje) kaip įmanoma daugiau pereiti prie atviro kodo sistemų ir programų. Tai ne tik leistų sutaupyti valstyvbės (t.y. mūsų visų) pinigų, bet sumažintų tą skiriamąją ribą tarp abiejų sistemų vartotojų. Sakysit darbuotojai nepersiorientuos? Persiorientus, jei reikės. O šiaip tai manau, kad nereikėtų abiem pusėms būti tokios kategoriškoms. Visos sistemos yra geros, jei pilnai patenkina vartotojo poreikius. Reikėtų siekti ne ginčo Win vs Linux, bet diskusijos, kaip geriau susiderinti tarpusavyje tarp asmenų, dirbančių skirtingomis sistemomis: kokiais formatais ruošti dokumentus, kad būtų visiems prieinami, kaip orientuoti studijų programas, kad studentai nebūtų verčiami piratauti, kaip pateikti medžiagą valstybinių institucijų tiklapiuose ir sistemose.

Įdomi diskusija. Išsakysiu savo nuomonę iš vartotojo, neturinčio daug specifinių poreikių pusės. Namie naudoju Windows, kadangi reikia nemažai darbų atlikti universitete su specializuotomis programomis, kurioms ir naudoti Windows yra papraščiau. Darbe naudojuosi Ubuntu Linux, ir turiu pasakyti, kad sistema esu visiškai patenkinta. Patogu, paprasta ir jokių papilodomų "navarotų", jei jų nereikia. Linux veikia stabiliai, greitai ir faktiškai bet kokius man reikalingus darbus galiu pilnai atlikti šioje sistemoje. Pateiksiu kitą pavyzdį. Kol anytos namų kompiuteryje buvo Windows, tai labai dažnai sulaukdavom skambučių, kad kas nors neveikia ir pan., pastačius Ubuntu, skambučiai liovėsi :) Tai labai elementarus pavyzdys, kad specifinių poreikių neturinčiam vartotojui Linux puiki išeiti visų pirma todėl, kad nereikia už juos mokėti, o visų antra, nes pakankamai sudėtinga ten ką nors sugadinti.
Aš palaikyčiau tą nuomonę, kad reikėtų švietimo ir valstybinėse įstagose (bent jau didžiojoje jų dalyje) kaip įmanoma daugiau pereiti prie atviro kodo sistemų ir programų. Tai ne tik leistų sutaupyti valstyvbės (t.y. mūsų visų) pinigų, bet sumažintų tą skiriamąją ribą tarp abiejų sistemų vartotojų. Sakysit darbuotojai nepersiorientuos? Persiorientus, jei reikės. O šiaip tai manau, kad nereikėtų abiem pusėms būti tokios kategoriškoms. Visos sistemos yra geros, jei pilnai patenkina vartotojo poreikius. Reikėtų siekti ne ginčo Win vs Linux, bet diskusijos, kaip geriau susiderinti tarpusavyje tarp asmenų, dirbančių skirtingomis sistemomis: kokiais formatais ruošti dokumentus, kad būtų visiems prieinami, kaip orientuoti studijų programas, kad studentai nebūtų verčiami piratauti, kaip pateikti medžiagą valstybinių institucijų tiklapiuose ir sistemose.

Įdomi diskusija. Išsakysiu savo nuomonę iš vartotojo, neturinčio daug specifinių poreikių pusės. Namie naudoju Windows, kadangi reikia nemažai darbų atlikti universitete su specializuotomis programomis, kurioms ir naudoti Windows yra papraščiau. Darbe naudojuosi Ubuntu Linux, ir turiu pasakyti, kad sistema esu visiškai patenkinta. Patogu, paprasta ir jokių papilodomų "navarotų", jei jų nereikia. Linux veikia stabiliai, greitai ir faktiškai bet kokius man reikalingus darbus galiu pilnai atlikti šioje sistemoje. Pateiksiu kitą pavyzdį. Kol anytos namų kompiuteryje buvo Windows, tai labai dažnai sulaukdavom skambučių, kad kas nors neveikia ir pan., pastačius Ubuntu, skambučiai liovėsi :) Tai labai elementarus pavyzdys, kad specifinių poreikių neturinčiam vartotojui Linux puiki išeiti visų pirma todėl, kad nereikia už juos mokėti, o visų antra, nes pakankamai sudėtinga ten ką nors sugadinti.
Aš palaikyčiau tą nuomonę, kad reikėtų švietimo ir valstybinėse įstagose (bent jau didžiojoje jų dalyje) kaip įmanoma daugiau pereiti prie atviro kodo sistemų ir programų. Tai ne tik leistų sutaupyti valstyvbės (t.y. mūsų visų) pinigų, bet sumažintų tą skiriamąją ribą tarp abiejų sistemų vartotojų. Sakysit darbuotojai nepersiorientuos? Persiorientus, jei reikės. O šiaip tai manau, kad nereikėtų abiem pusėms būti tokios kategoriškoms. Visos sistemos yra geros, jei pilnai patenkina vartotojo poreikius. Reikėtų siekti ne ginčo Win vs Linux, bet diskusijos, kaip geriau susiderinti tarpusavyje tarp asmenų, dirbančių skirtingomis sistemomis: kokiais formatais ruošti dokumentus, kad būtų visiems prieinami, kaip orientuoti studijų programas, kad studentai nebūtų verčiami piratauti, kaip pateikti medžiagą valstybinių institucijų tiklapiuose ir sistemose.

Įdomi diskusija. Išsakysiu savo nuomonę iš vartotojo, neturinčio daug specifinių poreikių pusės. Namie naudoju Windows, kadangi reikia nemažai darbų atlikti universitete su specializuotomis programomis, kurioms ir naudoti Windows yra papraščiau. Darbe naudojuosi Ubuntu Linux, ir turiu pasakyti, kad sistema esu visiškai patenkinta. Patogu, paprasta ir jokių papilodomų "navarotų", jei jų nereikia. Linux veikia stabiliai, greitai ir faktiškai bet kokius man reikalingus darbus galiu pilnai atlikti šioje sistemoje. Pateiksiu kitą pavyzdį. Kol anytos namų kompiuteryje buvo Windows, tai labai dažnai sulaukdavom skambučių, kad kas nors neveikia ir pan., pastačius Ubuntu, skambučiai liovėsi :) Tai labai elementarus pavyzdys, kad specifinių poreikių neturinčiam vartotojui Linux puiki išeiti visų pirma todėl, kad nereikia už juos mokėti, o visų antra, nes pakankamai sudėtinga ten ką nors sugadinti.
Aš palaikyčiau tą nuomonę, kad reikėtų švietimo ir valstybinėse įstagose (bent jau didžiojoje jų dalyje) kaip įmanoma daugiau pereiti prie atviro kodo sistemų ir programų. Tai ne tik leistų sutaupyti valstyvbės (t.y. mūsų visų) pinigų, bet sumažintų tą skiriamąją ribą tarp abiejų sistemų vartotojų. Sakysit darbuotojai nepersiorientuos? Persiorientus, jei reikės. O šiaip tai manau, kad nereikėtų abiem pusėms būti tokios kategoriškoms. Visos sistemos yra geros, jei pilnai patenkina vartotojo poreikius. Reikėtų siekti ne ginčo Win vs Linux, bet diskusijos, kaip geriau susiderinti tarpusavyje tarp asmenų, dirbančių skirtingomis sistemomis: kokiais formatais ruošti dokumentus, kad būtų visiems prieinami, kaip orientuoti studijų programas, kad studentai nebūtų verčiami piratauti, kaip pateikti medžiagą valstybinių institucijų tiklapiuose ir sistemose.

wase99, sutinku su Jūsų nuomone. Tačiau čia visai kita tema diskusijoms. Valstybė - tai jos piliečiai, kurie turėtų elgtis taip, kad kurtų tokią visuomenę, kurioje gyventi visiems būtų gera. Toks požiūris, kad jei vagia "kaimynas" tai galiu vogti ir aš yra ydingas. Lygiai taip pat ydingas požiūris, kad patenku į valdžią, tai man viskas galima. Yra aibė dalykų, kurių neturėtų būti. Tačiau patenkama į uždarą ratą. Valdininkai "vagia" mūsų pinigus, todėl piliečiai irgi "vagia" iš valstybės (t.y. iš savęs pačių). Po to toks pilietis, patekęs į valdžią dėl susiformavusių įpročių elgiasi taip, kaip buvo įpratęs iki šiol. Čia panašiai yra su šiukšlėmis. Tarkime kaimynas išmetė šiukšles kur nors po krūmu, o aš vietoj to kad jas pakėlusi ir išmetusi į vietą, paimčiau ir švystelčiau ten dar vieną maišą. Juk jeigu kaimynas taip daro, kodėl negalima man? Taip visi gyvename šiukšlėse. Žiūrėjau labai smagų flashmob akcijos video, kur sukurta dirbtinė situacija, kai vidury prekybcentrio stovi konteineris, ir specialiai ant žemės numetamas plastikinis butelis. Tai gal 10 žmonių praėjo ir nepakėlė. Manau tai labai gerai atspindi situaciją Lietuvoje ir tokia analogija gali būti labai puikiai pritaikyta mūsų valstybei. Sutinku, kad mokeščių sistema yra žvėriška. Yra daug nelabai logiškų ar visiškai absurdiškų dalykų, tiek su mokeščių surinkimu, tiek su biudžeto pinigų išleidimų (e.g. viešieji pirkimai, milžiniškai biurokratinis aparatas ir jo neveiksmingumas ir kt.), tačiau jeigu visi mąstys, kaip čia ką "nusukti", tai iš to rato nebus išeita. Dabartiniai politikai ir valdininkai dauguma yra seno sukirpimo, ir sunkiai jau jų mąstyme ką nors begalima pakeisti. Tačiau liūdniausia, kad nauja karta irgi ugdosi tokį patį požiūrį. Taip gaunasi uždaras ciklas, iš kurios vienintelė išeitis - keisti mąstymą.
Ai beje, valstybė atlygnimus moka tik ne visiems. Ji moka mokytojams, policininkams, medikams, kitiems valstybės tarnautojams. Aišku biurokratų ratas yra gal per didelis ir jie efektyviai neatlieka savo darbo, tačiau visiems kitiems algas moka verslas. Ir kol yra tokių, kurie dirba už minimumą, tol verslas minimumą ir mokės. Valstybė čia gali tik pakelti minimalų DA, tačiau kiek mokės verslininkas savo darbuotojui priklauso nuo verslininko požiūrio į darbo vertę ir nuo to, kaip darbdavys ir darbuotojas susitaria. Ydingas yra verslo požiūris, kad jei nenori dirbti už minimumą, į tavo vietą 100 norinčių. O jei visi tie norintys nesutiktų dirbti už minimumą? Va tuomet situacija ir pasikeistų. Netikiu kad prisivežtų kiniečių ar baltarusų, nes pastarieji paskutiniu metu irgi raukosi už lietuvišką minimumą dirbti.
Na čia gal labiau utopiniai tokie pamąstymai, nes realiai visi sukasi taip kaip išmano. Tačiau mano nuomone, kol Lietuvoje žmonės nesuvoks, kad valstybė esam mes visi, o ne "yra valdžia ir yra visi likę", tol niekas ir neįvyks.

Skaityti asmeninio tobulėjimo knygas yra lengva, bet prisitaikyt ar susikur taisykles ar nuostatus kaip keist gyvenimą yra velniškai sunku. Čia kažkas panašau kaip norint numest svorio, mest rūkyt ar pradėt sportuot. Pripažinkim, kad vien pasakyt nuo rytojau aš pradėsiu ką nors keist neužtenka. Reikia ir keist kai ateis rytojus, o ne sugalvot pasiteisinimą kodėl negalėjau pradėt. O teisintis ir išsisukinėt žmogus tikrai moka: tai oras blogas buvo, tai laiko pritruko ar koks draugas į svečius užsuko, o gal darbe kas nuotaika sušiko. Taigi nerdaug nepilstant iš tuščio į kiaurą pasakysiu kokias aš taisykles ar priemones taikau kad pažabočiau savo vidinį "aš", kuris mėgsta pasiteisint bet kokioj situacijoj po neatlikto darbo.
_
Taigi štai mano sarašiukas:
1. Viena iš svarbesnių. Gera saviugdos priemonė yra gumos juostelė ant riešo - ji padės susikoncentruoti į svarbiausius dalykus ir nesiblaškyti. Kiekvieną kartą, kai į protą mėgins lysti pašalinės mintys arba pasiteisinimai kodėl nedaryti, itemkite gumine juostele ir paleiskite, taip pliaukštelyse sau ir neigiamas mintis susiesite su skausmu. Taip protas laikui begant net nemėgins priekaištauti jums nes žinos, kad bet koks bandymas bus skausmingas.
Dar prieš tai per ypač nuobodžias paskaitas paprašytajau draugu kad silpnai trinkteltų jei aš snuduriuočiau ar skaičiuočiau varnas per paskaitas. Ir tai pasiteisindavo 100%. Po kurio laiko protas jau žinojo, kad jai sumažins dėmesi į pagrindini dalyka ar nukryps per daug į lankas bus nubaustas.
2. Trumpiau miegokite, nes svarbu ne miego kiekis, bet jo kokybė. Tad prieš miega nevartokite stimuliuojančiu medžiagu, nevalgykite sunkaus maisto ir pns. Tada nereiks teisintis, kad prastai miegojote ir negalite kažko padaryti.
3. Mokykitės būti ramūs. Išsiugdykite įproti sėdėti tylėdami ir nejudėdami net jei gundytų pati seksualiausia pana ar kristu bombos iš dangaus. Tiesiog galvokite apie tai, kas jūsų gyvenime svarbiausia. Mąstykite apie prasmę. Atlikdami konkrečią užduotį, stenkitės apie nieką daugiau negavot tik apie užduotį. Ir tada nereiks teisintis kad kaimynų per garsiai leidžiama muzika ar mažos sesės įkyrumas trukdo mokytis ar dirbti jum svarbų darbą.
4. Yra toks idomuš pastebėjimas, jei per 72 val nepradėsi daryt to ko nori, tai nepadarysi niekad. Buvo ir man taip, o šia problema išsprendžiau taip jei prisigavoju pasiteisinimu, kodėl nepadarau to ko norėjau be rimtos priežasties paimu blonkotą ir 500 kartų parašau tai ka norėjau pasiekti. Nuo to laiko, padarau viską ka susiplanuoju, nes nenoriu 500 kartų rašyt ko nepadariau dėl nesamoningu pasiteisinimu.
5. Kūnas turi būti jūsų šventykla, tad valgyti reikia tai kas sveika ir naturalu ir nereiks teisintis, kad negaliu kažko padaryti nes suka vidurius ar šeip bloga savijauta nuo prasto maisto.
_
P.S - Bus daugiau, bet vėliau. O jūs komentuokit ir vertinkit jau dabar.

Galvojau, koks vienas sakinys (be puikaus Ernesto reziumė keliais pranešimais aukščiau, kurio, manau, galėjo šiai temai ir užtekti) paaiškintų, kam ir kodėl paskolos trukdo.
 
Nežinau, ar galėčiau dar geriau išsireikšti nei parašiau prieš tai, tad leisiu sau pacituoti save patį: