MacT

Dėl LKA tikrai nežinau, bet manau, kad neverta kreipt dėmesio į kitų kalbas ir įvairias replikas. Rinkis kas tau patinka ir gyvenk taip, kaip tau norisi. Kiti už tave nenugyvens gyvenimo, tai galėsi padaryti tik tu pats. Klausyk širdies ir eik į kariuomenę. Toks būtų mano patarimas. Kaip sakoma, labiau gailėsies to, ko nepadariai, o ne to, ką padarei :)

Niekas du kartus ant to pačio grėblio nelipa :) Tikriausiai vėl gausi baną.

na taip, dalinai pati tauta ir kalta... nes pasidave okupantams, del susiktu koloborantu (tautiniai isdavikai) :)
 
Va geras video apie Paleckio seneli, kuris saule vaziavo parvezti...
Taip sakant, atsprasau uz necencura, bet isvaziavo jis stalino saule parvezti, parsiveze b... s...j, tai toks ir anukas gavos, ne ka geresnis...
 

Man tai baisu skaityt tokias jūsų kalbas, kad neva lietuviai šaudė į lietuvius, tuo tarpu rusai nei vienos kulkos neiššovė... Gal dar lietuviai ir tankus patys valdė, per saviškius važinėjo? Matyt taip ir buvo, gi rusai nekalti žmonės, kaip jie galėtų bandydami okupuoti šalį žudyti jos žmones!
 
Tokie bajeriai, kaip Paleckio išteisinimas, tik parodo (tiksliau turbūt patvirtina), kad rusai vis dar bando padaryt savo įtaką mūsų valstybėje. Nubaus tą Paleckį aukštesnės instancijos teismas, ne bėda čia. Esmė tame, kad jau dabar rusų laikraščiai skelbia jo pasisakymus kaip neginčijamus faktus, kuriuos patvirtina ir Lietuvos teismai.
 
O kas sakėt, kad jis išsakė savo nuomonę, tai sorry sorry... Vieša vieta prieš žurnalistus ir visą Lietuvos visuomenę, žinant kiek joje yra nukentėjusiųjų nuo visų įvykių, taip sakyt, tai jau tik visiškas ###### taip gali pasielgti. Įsivaizduokit save šioje vietoje, jūsų mylimą žmogų, kuris gynė Lietuvą, būtų nužudę rusai, o čia staiga kažkas rėkautų neva jis žuvo nuo saviškių, kuriuos gynė. Kaip jaustumėtes?
 
Rusai akivaizdžiai priešiškai nori ir bando paneigti visus Sausio 13d. įvykius. Lietuva pati sutiko, Lietuva pati įsileido, Lietuva pati leido žudyt ir tankais važinėt per žmones. Kur gi ne. Beje, daugelis turbūt bandysit vėl sakyt, kad Rusija neprisiima atsakomybės, nes iš tikrųjų nieko nedarė.. Tai tokiu atveju reikia bendromis jėgomis išsiaiškinti kas ką darė ir ko ne, o ne savivališkai teigti jog buvo visiškai atvirkščiai nepateikiant jokių įrodymų. Imkim Vokietiją už pavyzdį. Sugebėjo pripažinti savo kaltę, sumokėt kompensacijas ir to neneigti.

Važiuot iš čia tai nevažiuok, tačiau, jeigu matai, kad kažkas čia ne taip, kaip turėtų būti, tai imk ir pakovok dėl to, kad visa tai pasikeistų ;) Daryk tai pagal savo galimybes, o su laiku jos tik augs. Daugelis iš mūsų gudrūs konstatuoti, kas yra negerai. Mano močiutė irgi gali išvardinti eilę problemų. Ne to Lietuvai reikia arba bent jau vien to nepakanka. Jeigu kas nors ir pakeis Lietuvą, tai ne tik problemų identifikavimas, kuris, aš neneigiu, yra būtinas žingsnis, tačiau ir tų problemų sprendimo metodų pasiūlymas bei tų metodų realizavimas. Tad gal nustokim stumdyt atsakomybę vieni kitiems nuo savęs ir kiekvienas padarykim mažą savo dalį. Kaip sakoma, vieną šapą perlaužt nesunku, bet tu pabandyk perlaužt šluotą.
 
Aš nemanau, kad Lietuvoj apskritai yra jau taip blogai ir manau, kad daug kritikų mėgsta reikštis labai kategoriška ir krauštutine forma, savo emocijomis sutirštindami spalvas. Tačiau atmetus tai, manau, jog Lietuva suklestės tik tada, kai mūsų visuomenė atsisuks į savo mentalitetą ir pradės jį lavinti. Laikau, jog būtent ne ekonominės ar politinės, bet mentaliteto problemos Lietuvoje yra pačios didžiausios. Išsprendus jas automatiškai išsispręs ir ekonomikos, ir politikos, ir korupcijos ir visi kiti klausimai. Kai suprasim, jog valstybė - tai mes, jos žmonės. Kai įsisamoninsim, kad kiekvieno iš mūsų mažas įnašas, nors iš pažiūros taip ir neatrodo, yra itin svarbus, tada kažką ir pakeisim.
 
Man atrodo, kad tam, jog Lietuva suklestėtų, reikia labai ne daug. Kiekvienas iš mūsų turėtų:

susimokėt mokesčius, jei tai priklauso;
neduoti ir neimti kyšių, net jei visi aplinkui yra už jus, "kvailį", protingesni ir juos ima;
teisingai "balsuot" vartojant, t. y. vartoti atsakingai, rinktis socialinę, aplinkosauginę, inovacinę ir pan. ne tik deklaratyvią, bet realią politiką vykdančių įmonių produkciją;
jausti atsakomybę prieš viešąją bei svetimą privačiąją nuosavybę. Jei daiktas nepririštas devyniom spynom, tai dar nereiškia, kad jį gali pasisavinti. Nevogti reikia ne todėl, kad tai draudžia įstatymai, tavo močiutės religija ar svetimo turto pasisavinti negali dėl to, jog jis yra apsaugotas, o tiesiog dėl to, jog jis - ne tavo ir tiek;
suprasti, kad, jei blogai kaimynui, geriau nebus ir man. Gerbūvis yra tvarus tik tada, kai jis yra visuotinis. Jeigu gyveni gerai, o visi aplinkui skursta, tai sulauksi tik pavydo, piktų liežuvių, kėsinimosi į tavo gerbūvį ir pan. Dėl šios priežasties svarbu, kad klestėtų ne tik vakarų, bet visa Europa. Dėl tos pačios priežasties svarbu, kad klestėtų ir jūsų kaimynas, todėl, jei jo daržinė dega, gesinkit. Beje, lyderis yra ne tas, kuris eidamas į priekį kojomis greta esančius spiria tolyn šitaip mėgindamas išsiveržti, o tas, kuris brisdamas per pelkę viena ranka stumia, o kiti tempia pilnas saujas kitų, kuriems savo jėgomis bristi nepavyksta;
būti labiau pilietiškais ir visuomeniškais. Tokios akcijos, kaip "Darom", yra tam puiki proga, be to tikrai pravartu bent jau kartą per metus išsikuopti savo lovį, nesvarbu, net jei jį priteršė ir kitas. Reikia aktyviai domėtis valstybės gyvenimu, užtat nepirkite "Panelių" ar Vaivos (Budraitytės) pranašysčių, o užsiprenumeruokite "Valstybę", "IQ Economist", rinkitės kokybišką literatūrą, sekite naujienas ir patys reikškite savo nuomonę bei konstruktyvius pasiūlymus (ne tik forume, tiesiai valstybinėms institucijoms). Be to būtų neblogai, jei besiskundžiantys žmonės sugebėtų savo užpakalius nuvilkti 100 metrų iki artimiausios balsažėdės per rinkimus ir tų balsų neparduotų už rūkytą karpį ar "bambalį" alaus. Gal ir nėra tobulos partijos, bet tikrai yra geresnės ir blogesnės, tad balsuokim už geresnes;
apskritai gerbti kitus ir aplinką. Kai mums atrodys, kad šiukšlinti gamtoje yra kažkas nenormalaus, kad numesti nuorūką kur papuolė - tiesiog keista, juk ji turėtų gulėti šiukšliadėžėje (nepriklausomai, kaip toli ji yra), ar ne? Kai kažkur skubėdami nelenksime trijų iš eilės automobilių sudarydami avarinę situaciją ir nesignalizuosime keikdamiesi, o prisiderinsime prie likusio eismo srauto ir tapsime jo dalimi. Kai rašydami klaviatūroje išmoksime įsijungti lietuviškas raides;
nustoti bijoti pakovoti už tai, kas mums atrodo teisinga. Jei prie ežero - tvora, tai ją reikia verst lauk. Jei negali realizuot savo idėjų vien dėl to, kad biurokratinis aparatas kiša pagalius į ratus, reikia netylėt. Pažeidė vartotojų teises - aiškintis, tegul pasitempia, o, net jei ir nepavyks laimėti, tegul žino, kad kiekvieną sykį turės paprakaituot ir vis tiek kada nors bus pastatyti į vietą. Reikia nustot aiškinti, kad Lietuvoje nėra teisybės, taip prieš tai nepadarius visko, kad už ją pakovotum.

Viskas, daugiau nieko nereikia. Pakanka tik lavintis ir sąžiningai dirbti. Pažiūrėkit į tą sąrašą. Matot jame kokių nors stebuklų? Aš asmeniškai tokių ten nematau. Man tai - elementarūs ir savaime suprantami dalykai. Kai Lietuvoje susidarys taip mąstanti kritinė masė, šausim į priekį be didesnių pastangų, nes tai mums gausis tiesiog savaime, nes klestėt mes būsim pasmerkti. O, jei tokios nebus, tai ir nereikia kaltinti kažkokių pseudo baubų (kaip kad "valdžia"), bet pasižiūrėti savikritiškai ir konstatuoti - geresniam gyvenimui mes dar nepribrendome ir jo pagal savo protą tiesiog dar nenusipelnėme.
 
Pavieniui mes galim pakeist labai ne daug, nebent kuris nors iš mūsų užliptų labai aukštai ar taptų toks didelis, kad jo balso girdėti taptų nebeįmanoma (na, arba organizuotumės). Tačiau tokių reta, o ir tie, kurie užlipa, dažnai pasijaučia pernelyg svarbūs, kad rastų laiko viešajam interesui. Tačiau kiekvienas atskirai kasdien darydami paprastus darbus galime pakeisti viską. Galime nukelti Himalajus, apversti juos aukštyn kojom ir jais užkimšti Marianų įdubą. Reikia tiesiog kantriai daryti tai, kas kiekvienam iš mūsų priklauso. Nesileisti, kad mums darytų neigiamą įtaką, o patiems daryti teigiamą aniems. Tik tiek :)
 
Ir apskritai, lietuvių tauta man kažkiek atrodo kovotojų tauta. Tą man liudija tai, kad kryžiuočiai mūsų taip ir nepaėmė, nors sekino mus ištisus šimtmečius. Panemunė nuo Kauno iki pajūurio juk buvo pilimis nusėta fronto linija. Arba tai, kad lietuviai, o po jų - žemiačiai, buvo paskutiniai Europoje, kurie pasikrikštijo atsisakydami savo senojo tikėjimo. Arba tai, kad iš 14-os okupuotų/aneksuotų SSRS valstybių, buvome pirmieji, kurie išsilaisvino. Tad ir toliau būkim kovotojai. Be to siūlau prisiminti Lietuvos motto - "Tautos jėga vienybėje" ir būti vieningesniems.
 
Ir nebūtina viso to daryti kažkokia dirbtina, sintetine forma (pulti glėbesčiuoti pirmą sutiktą gatvėje). Atsipalaiduokit ir mėgaukitės tuo, kad esat šaunūs žmonės, ir tiek. Visa kita gausis savaime ;)
 
Dar vienas dalykas. Mylint savo šalį ir esant patriotu niekada nereikia leistis į nacionalsitinius kraštutinumus. Jei mūsų šalis šauni, tai dar nereiškia, kad kitos prastos. Konkuruoti reikia iš pozityvios pusės, t. y., patiems kuriant, o ne kitų kūrinius griaunant. Nors patys save laiko didžiausiais šalies gynėjais, pavyzdžiui, tie skustagalviai yra šalies priešai, kurie Lietuvą tik diskredituoja. Čia tarp kitko, jei šį mano pasisakymą skaitytų emociniu, o ne loginiu pagrindu "mąstantys" žmonės.

Čia keliam su aprašymu ir foto savo patį pirmąjį automobilį. Dar galite paminėti kiek už jį mokėjot. Deja, negaliu kol kas savo įkelt - dar nenusipirkau. :)

1.Vardas: Dora
Veisle: Sibiro haskis
Amžius: du metai
 
 
 
2.Vardas: Perlas
Veisle: Sibiro haskis
Amžius: vienas menesis
 
 
3.Vardas: Mia
Veisle: Vokiečių aviganė
Amžius: nuotraukoje 3 menesiai, siuo metu 8

Nori darbo už 50lt/sav? Darbo ~1h per dieną. Až.
 
P.S. Nerašinėkite į až kiti, padėsiu tik temos autoriui, kuriam tikrai yra prasta situacija. Beto man ir taip užtenka darbuotojų.

Patartina įsijungti HD!
http://www.youtube.com/watch?v=q9ALVafPzdM
 

Sveiki,
 
noriu pasidalinti nuoroda ww.vivalasamericas.com. Čia mes pasakosime apie patirtus įspūdžius keliaujant po Šiaurės, Centrinės bei Pietų Amerikos šalis. Tikiuosi, kad mūsų gyvenimo ir kelionių po Lotynų Amerikos šalis patirtis padės ir kitiems keliautojams jų kelionių planuose.
 
Kelione po Centrinę Ameriką pradedame sausio 18 (2012) dieną Panamoje ir pakeliui aplankydami Kostą Riką, Nikaragvą, Hondūrą, Gvatemalą ir Belizą vyksime į Meksiką iš kur grįšime atgal į Lietuvą.
 
Maršrutą jau esame susiplanavę, tačiau jei kas turite kokių nors pastabų ar pasiūlymų ką aplankyti ar ko vengti, nesikuklinkite, pasidalinkite jais.
 
Visus su artėjančiais Naujaisiais 2012!
 
http://vivalasamericas.com/images/vla-logo.png

Su ES lėšų pagalbą vykdomas projektas Versli Lietuva (verslilietuva.lt).
Esmė, kad pilnas UAB steigimas jums kainuos tik 700 Lt, nereiks patiems rūpintis įstatiniu kapitalu ir jokiais kitais dokumentų tvarkymais. Viską už jus padarys konsultacinė įmonė. Pasakysite kas čia tokio? O gi tai, kad prie viso to, dar gausite 50 val. nemokamų konsultacijų. Naujai pradėjus verslą, tai superinis dalykas, kai profesionalai už dyką konsultuos tave teisės, mokesčių ir daugeliu kitų klausimų.
Nepatingėkite ir pasidomėkite. Remiamų naujų UAB skaičius ribotas, bet kiek žinau, dar liko laisvų vietų.
Galite kreiptis į Erlandą Stanislovaitį el.paštu [email protected], atsakys į visus klausimus detaliau.
Sėkmės, kolegos!

Pries pora savaiciu teko matyti idomia situacija.
 
Vidurys dienos, didelis prekybos centras.
Eina porele, eilinis vaikinukas, koki 1.80, vidutinio kuno sudejimo.
Salia susikabines su mergina, kuri gan pabrezianciai seksualiai apsirengusi.
 
Jie eina prieki manes koki 20metru, as su panele uz ju.
Tarp musu is sono issuka 3 bachuriukai, ~25-30 metu, galbut isgere po bokala ar seip labai smagus, garsiai besijuokantis, sportiskai apsirenge, 2 is ju stambaus sudejimo.
 
Ir taip oplia skaniai tai mergaitei uz uzpakalio paima. Mergaite soke, vaikinas irgi. Jie stovi tryse ir zvengia.
 
Pats einu ir mastau, o ka as daryciau tokioj situacijoj?
 
Aplamai kaip teisyngai elgtis reiketu? Nekreipt demesio? Bet juk musu pana graibo, eiti kovoti? Kai jegos betkokiu atveju nelygios ir tai zinom.
 
Paklausiau drauges ji pati atsakymo irgi neturejo.
 
Aplamai tai buvo keista jog tai ivyko vidury dienos, pilna seimu, zmoniu.
Kiti gal sakys nieko cia tokio, bet as tokia situacija maciau pirma karta.
 
O ka darytumet jus? Tik nereikia cia riterisku sapalionu kai eitumet vienas varyti bachuru po 120kg.

Koks protingiausias konflikto sprendimo būdas? Konflikto išvengti. Man, kaip vaikinui, be abejonės užvirtų kraujas. Bet protas, o ne emocijos turėtų imti viršų. Suprantama, kad man toks epizodas labai nepatiktų, tačiau, jei likčiau be pusės dantų (vaizdžiai kalbant) mano mergina dėl to manimi tikrai labiau nesididžiuotų. Protinga mergina suvoks situaciją, suvoks ją realistiškai ir nesitikės iš vaikino to, ko ji ir negali arba netūrėtų tikėtis.
 
Aš manau, kad visų pirma reikėtų iškelti klausimą ar vaikinas (ir ne tik jis, juk mergina tokiais veiksmais irgi nėra sužavėta) turėtų kaip nors reaguoti į tokį įvykį ar ne. Pirmiausiai reikia atsakyti ar kvailiams bus duotas kelias ar kvailius bus bandoma pamokyti. Jeigu duosim kelią, gal tiesiog mintyse suvokim, jog ne visiems mums vienodai pasisekė su protu ir kad ši situacija, kad ir užgautų tą vyriškąjį ego, kad ir žemintų merginą, nėra verta tolimesnio eskalavimo. O, kitu atveju, jei nusprendėm kažkaip sureaguoti, tik tada turėtume klausti ar ta reakcija turėtų būti grubi - bandymas pulti - ar labiau teisinė, t.y. kreipimasis pagalbos į tuos, kurių pareiga yra apginti žmogaus teises ir palaikyti tvarką.
 
Todėl, jeigu nuspręsim, kad kažkaip reaguoti reikia, man pasiūlymas kreiptis į apsaugą arba į policiją neatrodo kvailas. Tai žmonės, kuriems ir priklauso tvarkytis su panašiais imbecilais. Su tokiais tvarkytis savo jėgomis geriau tiems, kurie tam turi galimybes. Kadangi kalbam apie atvejį, kai aiškiai skiriasi žmonių fiziniai pajėgumai, kam gi to reikia.
 
Galiu atsakyti konkrečiau, kaip tokioje situacijoje elgčiausi aš. Jeigu už mane aiškiai fiziškai pajėgesnis asmuo(-ys) imtų žeminti mano merginą, aš reaguočiau žodžiu. Trumpai ir aiškiai pasakyčiau, kad "atsiknistų". Jeigu užgauliojimas žodžiu tęstųsi, paimčiau merginą už rankos ir vesčiausi šalin. Jei mažiau protiškai išsivystę asmenys imtų persekioti ar užgauliojimas būtų ne tik žodinis, bet ir būtų priekabiaujama fiziškai, užimčiau tokią poziciją, kai užgaulioti mano merginos neišeitų, pabandyčiau taip pakreipti situaciją, kad užgauliojimas persikeltų ant manęs. Man asmeniškai dėl to nebeskaudėtų, skirtingai nei tuo atveju, jei užgauliotų merginą. Jei ir to nebūtų gana, tikėčiausi pagalbos iš asmenų, iš kurių tokioje situacijoje pagalbos ir turėčiau sulaukti, t.y. prekybos centro apsaugos, be to tikėčiausi, kad vidury dienos ir vidury prekybos centro veiksmai į kažką rimtesnio neperaugs, o savo "vyriškumui" parodyti to, ką iki tol padarė, nevykėliams jau bus gana. Jei nebeliktų kitos išeities, turbūt rizikuočiau savo sveikata, bet kuriuo atveju nemanau, kad rizikuočiau ja itin rimtai (nors net ir nuo keleto taiklių smūgių galima gauti rimtą traumą, todėl to tikrai geriau vengti). Bet fizinis kontaktas jau būtų desperatiški veiksmai apginti merginą kai nebebūtų kitos išeities.
 
Aš neeskaluočiau situacijos, nemėginčiau vaizduoti to, kuo nesu. Neleisčiau žeminti mano merginos, tačiau nemėginčiau atsikirsti vien tam, kad nenusileisčiau, mėginčiau priversti tuos žmones pasitelkti savo smegenų likučius ir nurimti, galbūt leisčiau suvokti, jog jie jau pasiekė, ko norėjo, kad parodė, "kuo yra" (jų manymu, gerąja prasme, mano - blogąja). Duočiau didesnę tikimybę, kad konfliktą man pavyktų užgesinti. Paprastai tokie konfliktai baigiasi tuo, kad išsišokėlio kolegos patys jį sutramdo jam pernelyg įsikarščiavus arba šis nurimsta pamatęs, kad kitas "patinas" nesipriešina (bet, kaip minėjau, neleidžia ir peržengti tam tikrų ribų).
 
Matau, jog čia kai kas patartų stačia galva pulti į konfliktą. Kaip minėjau, tai sau gali leisti tik toks asmuo, kuris tokiu būdu yra pajėgus kažką įrodyti/pasiekti. Mes situaciją nagrinėjam kitu atveju. Ir tai tikrai nėra geras patarimas. Prie klaviatūros sėdint gal taip ir neatrodo, bet realybė kitokia. Reikia vadovautis šaltu protu ir leistis į situaciją taip toli, kiek bus būtina.
 
Kai viskas baigtųsi, merginą pabučiuočiau. Jai tai būtų geras kontrastas tarp idioto ir manęs, o man - teritorijos susigrąžinimas :)
 
Čia mano nuomonė, tačiau kiekviena tokia situacija unikali. Reikia gebėti reaguoti tuo laiku ir toje vietoje.

http://www.youtube.com/watch?v=tJe3XpWmuVY&feature=player_embedded#!

dar klausi tokiu durnu klausymu pas savo pana :) cia negalvojant pluha vienam jai pasiseks gal dar ir kitam spesi,koks skirtumas kas bus,jai tavo pana ar zmona graibo kazkokios lasharos,o geriausia israuti koki pagali ar tai suolelio gabala,nera skirtumo ,kas po ranka papuola dydesnio ir kapoti,pakol apsikakoks

Pradėjau dirbti, jei galima taip pavadinti, gal nuo 14m. Visokie pagalbiniai darbai tokie kaip: malkų kapojimas, pagalbinis prie tinkavimo, betonavimo, visaus ir išorės apdailos. Teko ir akmenus nuo laukų rinkti porą savaičių. Ir miške pjovėjo pagalbiniu. Tiesiog kokį pasiūlydavo darbą tokį ir dirbdavau, niekada nebuvo taip, kad atsisakyčiau kažko. Tiesiog norėdavau kažkokio daikto, tai ir tekdavo pačiam užsidirbti. Kadangi mėgstu motociklus, nupirkdavau pigiai, sutvarkydavau ir parduodavau brangiau. Taip pavyko per vieną mėnesį uždirbti ~1500lt, Kaip 16m. būdamas atrodė visai neblogai. Nuo 13metų domiuosi programavimu, o tiksliau mobiliems telefonams svetainių kūrimu. Tai irgi iš to šį bei tą uždirbdavau.
 
18m. išvažiavau į Airiją. Nors važiavau nedirbti, o tik atostogauti, pažiūrėti kaip viskas yra užsienyje. Netikėtai einant gatve pasiūlė darbą. Dirbau pagalbiniu skardininkui, o poto teko ir pačiam būti skardininku. Ploviau stogus, keičiau lietvamzdžius ir panašiai. Mokėdavo 100eurų už 4-5h. Dvi savaites dirbau ir per jas pakeičiau du darbdavius.
 
Dabar jau tris metus(tris sezonus po 6-8mėn) dirbu legaliai pagal kontraktą Huljen Forest AB, Švedijoje, vienoje iš didžiausių Švedijos firmų, kuri užsiema miško sodinimų, retinimu. 6,500-8000lt/mėn atskaičius mokesčius, mokamas už padarytą darbą. Atlyginimas gali kisti, priklausomai kiek dirbi. Po truputi kylu karjeros laiptais. Darbas labai sunkus, reikalaujantis kantrybės, ištvermės, fizinės jėgos. Iš 10 žmonių 6-7 žmones neištveria krūvio ir važiuoja namo.
 
Pliusai: reikia mokėti tik už maistą, daugiau visą kitą duoda (įrankius, gyvenamąją vietą, mašiną), bent jau man asmeniškai lengvas darbas, dirbi kada nori ir kiek nori, grynas oras ir gamta.
 
Minusai: pasiilgsti namų, trūksta laisvalaikio,pramogų, nes grįžus po darbo nieko kartais nesinori. Darbas monotoniškas ir neįdomus. Na, bet dirbu tik dėl pinigų.
 
Dar neturėjau tokio darbo, kuris būtų man per sunkus. Tik va niekaip neišeina prisiversti programuoti.
 
 

Pastumejot i prieki!Iseinu nuo siandien is darbo !Nes tikrai absurdas remonuot kompus uz toki atlyginima,cia jau tikrai saves negerbimas gaunas.
Na ka teks nupust dulkes nuosavo informatikos inzinieriaus diplomo,ir pradet naujo darbo paieskas.

Pasidalinsiu ir aš savo nuotykiais.
 
Pirmoji darbovietė buvo UAB "Senukų prekybos centras". Na prieš įsidarbinant, visi sakė, kad neik ten, ten labai baisu, žiauru ir pan. Net nuėjęs, pasitikrinti sveikatos iš daktarų gavau pasiūlymų persigalvoti, jie pasakojo kaip ten dirbo jų pažįstami, kaip jie neleido ten dirbti savo vaikams :D. Bet aš mėgstu viską išbandyti pats. Todėl nei kart nesudvejojau.
 
Gal nepasakosiu kaip ten vyksta atranka ir įdarbinimas. O trumpai pasidalinsiu įspūdžiais.
 
Pirmiausiai įsidarbinau jaunesniuoju konsultantu (paskui tapau konsultantu) nors darbas - ekspozicijos pildymas ir priežiūra, tenka ir lentynas plauti, ir prekes surinkti ir žmones konsultuoti. Pirmosios dienos buvo tragiškos, bet paskui po truputį supranti kas kaip ir darbai truputi keičiasi.
 
Nėra ten taip blogai kaip visi kalba, žinoma, labai daug kas priklauso nuo vadovų ir kolektyvo. Jei nuoširdžiai dirbsi tave pastebės ir tikrai galėsi kilti karjeros laiptais, nors ir turi tik vidurinį išsilavinimą. (Nes ten esmė, nuo pradžių pažinti sistemą)
 
Darbo ten pliusai:
 


 
Įgytos žinios
 
net ir dirbdamas konsultantu gali gauti tokių žinių, kurios paskui pravers kuriant savo verslą ar kitoje veikloje.
 
Laiku mokamas atlyginimas
 
atlyginimas niekada nevėluoja, jei patinki vadovui, jis didesnis nei paprastai
 
Kitų darbdavių požiūris į dirbusius senukuose
 
kiti labai vertina senukų darbuotojus, nes žino kad jų sistema griežta ir suteikianti daug patirties
 

Darbo ten minusai:
 


 
Niekada neišeisi laiku
 
su tuo susitaikę vadovai sėdi viršvalandžius, todėl ir iš savo darbuotojų reikalauja to paties
 
Darbas neatitinka užmokesčio
Nuolat nepatenkinti klientai


 
Galima būtų vardinti ir daugiau, bet reikia pasinerti į smulkmenas. Apibendrinant norėčiau pasakyti:
 
Ten įgyta patirtis išliks visam gyvenimui. Ten tave perauklėja, išmokina ir "vinį įkalti" (tiksliau tu pats išmoksti nes nėra kitos išeities) ir pakeičia tavo požiūrį. Jei seniau galvojai, kad tau vienas ar kitas darbas per prastas, dabar tu pakeisi savo nuomonę.
 
Išties ten reikėtų padirbti kiekvienam, kad pakeistų požiūrį į gyvenimą, beveik kaip kariuomenė :D
 
Taigi padirbau ten pusę metų (išėjau dėl mokslų), buvo visko ir sunkių dienų ir gražių. Finale likau patenkintas ne uždirbtais pinigais, bet tuo ką sužinojau ir supratau.

Sveiki, pasigedau temos, kurioje pasidalintumėm įspūdžiais iš buvusių ar esamų darboviečių. Juk būtų įdomu sužinoti kas ir kaip. Nors ir yra skundai.lt bet ten pagrinde viskas kas neigiama. Taigi siūlau pasidalinti, kur ir kokio amžiaus dirbote, kokie atsiliepimai. Juk tai naudinga, ypač tiems, kurie ieško darbo, kurį galėtų derinti su paskaitomis.

Taip!! ir gauk 650LT, nusipirk nuolatini autobusui! visa menesi prasimaitink+pietus i darba neskis,sumokek mokescius ir pora simtu litu liksi skoloj.

Labai abejoju ar taip realiai gedi. Tikiu, kad yra nuoširdžiai gedinčių, bet tikrai labai keista matyt TIEK ale verkiančių. paprasta:
 
Šiaurės Korėjos baudžiamojo kodekso XXX str.:
"Vengimas verkti Didžiojo Vado mirties proga, ar abejingos veido išraiškos rodymas ta proga - - baudžiamas 15 metų laisvės atėmimo arba mirties bausme"

Na pabandykim. Gal ką paskatins darbuotis.
Visą laiką mėgau internetinius krepšinio menedžerius. Viename netgi buvau moderatorius.. Deja visuose man kažko trūko arba kažkas nepatiko tad nutariau sukurti geresnį.
 
Pati pradžia buvo net prieš 6 metus! Šis projektas tai netik pirmas mano kurtas žaidimas bet ir apskritai pirmas kurtas internetinis puslapis. Tiesa programavimo iki tol jau buvau matęs - JPM (Jaunųjų programuotojų mokykla), informatikos olimpiados ir panašiai.
Apie internetinių puslapių kūrimą nežinojau nieko tad darbai judėjo labai iš lėto.
Be to tai buvo pirmieji metai universitete.. Naujas miestas, nauji draugai, bendrabutis, mokslai... Visa tai tik dar labiau apsunkino darbus, kurie kartais sustodavo net ištisoms savaitėms.
 
Praėjus maždaug pusmečiui turėjau mažytę žaidimo versiją ir žaidėm keletas draugų. Aš šiek tiek įgavau patirties apie internetinių puslapių kūrimą tad nusprendžiau susirasti darbą.
Pirmas bandymas nusiųsti CV buvo sėkmingas. Iš karto patekau į vieną geriausių įmonių dirbančią su įvairiais stambiais projektais.
Kadangi buvau dar tik antrame kurse grįžus iš darbo tekdavo studijuoti tai žaidimo kūrimas dar labiau sulėtėjo. Suspėti viską buvo labai sunku, tačiau žaidimo visiškai neapleidau - po truputį judėjo į priekį ir toliau.
 
Vieną svarbiausių postūmių padarė dalyvavimas Bitės laboratorija konkurse. Ruošiantis šiam konkursui prie žaidimo kūrimo prisijungė dar vienas žmogus. Žaidimo kūrimas gerokai pagreitėjo. Atidarėme pirmąją atvirą versiją. Dalyvavimas konkurse buvo sėkmingas ir pelnėme perspektyviausio projekto nominaciją. Tapę vienais iš prizininkų daug bendravome su Ilja Laurs. Kartu su juo vykome į Londoną kur turėjome pietus Lietuvos ambasadoje bei susitikome su investuotojais (tais pačiais kurie investavo į GetJar, Facebook ir daug kitų stambių įmonių)
Investuotojų nesudominam, bet patirtis buvo tikrai įdomi. O Ilja Laurs galėčiau įvardinti kaip vieną didžiausią įspūdį palikusių žmonių.
 
Po konkurso žaidimo kūrimas šiek tiek pagreitėjo, tačiau tai vis tiek buvo užsiėmimas "po mokslų ir darbo". O pats darbas davė daug patirties ir mano kurtame žaidime pamačiau daugybę klaidų. Tad didesnę žaidimo dalį po truputį teko perdaryti iš naujo. Šiek tiek pareklamavus ir įdiegę mokamas paslaugas žaidimas pradėjo nebeiti į minusą. Tad praėjus lygiai metams darbą mečiau ir likau dirbti tik su žaidimu + studijos.
 
Šis žaidimas taip pat tapo ir bakalauro darbu, o vėliau ir magistro. Apskritai tai gana daug modulių universitete vienaip ar kitaip susiedavau su žaidimu ir juos "prasmukdavau" su mažiau pastangų negu kiti kurso draugai, kurie darė viską nuo nulio.
 
Šiuo metu projektas jau pilnai išlaiko vieną žmogų. Alga nėra labai didelė - sėdėdamas office samdomu programuotoju ko gero uždirbčiau daugiau, bet galimybė būti nepriklausomam turi savų privalumų.
Prie žaidimo tobulinimo šiuo metu dirbam galima sakyti 1.5 žmogaus. T.y. aš dirbu visą darbo dieną, o kolega dirba laisvu laiku. Mūsų tikslas per ateinančius metus pasiekti jog žaidimas pilnai išlaikytų bent du žmones. Tikiu kad tai pavyks ;)
 
Žaidimą galima rasti adresu www.bballzone.net
Vienas iš prioritetinių darbų bus dizaino atnaujinimas, kurio eskizus jau turime labai ilgą laiką (konkursas vyko uzdarbis.lt) Tačiau niekaip nepavyksta rasti žmogaus kuris užtikrintai apsiimtų šį darbą ir užbaigti piešti kitus žaidimo langus..
 
Nežinau ar tai verta "sėkmės istorijos", visgi milijonų nėra :) Tačiau iš esmės aš esu viskuo patenkintas ir tikiu kad ateityje žaidimas duos daug naudos. O jeigu ir neduos turiu daug kitų idėjų, o dabar dar ir žinių kaip jas reikia įgyvendinti.

Visi vis dalinasi idėjomis apie sporto klubus, veislynus ir kt., įdomu būtų išgirsti žmonių istorijas, kurie jau padarė kažkokį verslą. Nuo ko viskas prasidėjo, su kokiais sunkumais susidūrė, kaip sekasi dabar? Jei tai kažkoks "apčiuopiamas" verslas (kavinė ar pan.) įdomu būtų pamatyti nuotraukas, jei internetinis verslas, nuorodas.
Pasidalinkit savo istorijomis.
P.S. Be to, geras būdas pasireklamuoti :)

Ar jums atsibodo varginantys miestai, perkrautos gatvės, aukštos būsto nuomos kainos ir nepakeliamos paskolos? Yra pasaulyje vietų, kur jūs galite puikiai gyventi už mažesnę sumą pinigų. Įdomu tai, kad pigiausios vietos yra egzotiškos ir įdomios šalys.
 
Yra paprastos dvi taisyklės. Pirmiausia: jeigu randate šalį, kurioje gana pigu keliauti, greičiausiai joje pigu ir gyventi. Antra, kad ir kokioje šalyje būtumėte, gyvenimas kuo toliau nuo didesnių miestų yra vis pigesnis.
 
Žinoma, „pigu“ yra labai slidus žodis, mat tai, kas galbūt jums yra pigu, pakankamai brangu kitur gyvenantiems žmonėms. Tačiau jeigu ir jums pigu yra išleisti vos kelis dolerius per dieną, tai Azijos ir Centrinės Amerikos šalys gali jus sudominti.
 
Tailandas. Ar esate buvęs Tailande? Jeigu taip, ar atsimenate tą jausmą, kai už bokalą alaus sumokate 0,7 euro? Smėlėti paplūdimiai, saulė ir nuostabus maistas už mažiau nei 350 eurų per mėnesį. Žinoma, už šią kainą neįsigysite apartamentų paplūdimyje, tačiau lengvai rasite jaukų ir tvarkingą butuką, pavyzdžiui, Chang Mai mieste, kur už nedidelio buto nuomą per mėnesį sumokėsite vos 21 eurą. Arčiau paplūdimio kambario nuoma gali kainuoti nuo 63 eurų.
 
Gaminimas namuose jums beveik nieko nekainuos, nes vietiniai vaisiai, daržovės ir mėsa turguose kainuoja tikrai nedaug. Jeigu nemėgstate gaminti, maisto visuomet galėsite įsigyti mieste. Aštrų viščiuką su ryžiais ar makaronais gausite maždaug už 0,7 euro. Net jei ir išleisite maistui per mėnesį po 142 eurus, dar tiek pat jums liks laisvalaikiui – vietinėms kelionėms, restoranams, vakarėliams ir apsipirkimams.
 
Kambodža. Prisimenant Kambodžos istoriją ir kruviną Pol Pot režimą bei skurdą niekas nedrįstų šalies pavadinti rojumi, tačiau savo gyvenimo kainomis Kambodža nenusileidžia Tailandui. Žinoma, Kambodža neturi tokių puikių paplūdimių kaip Tailandas, tačiau juk ne apie jūrą kalbame, ar ne? Kambodžos sostinėje Phnom Penh jūs lengvai išgyvensite už 350 eurų per mėnesį. Kadangi į miestą atsikelia vis daugiau ir daugiau užsieniečių, būsto kainos auga. Čia bus gana sunku surasti butuką už mažesnį nei 42 eurų mokestį per mėnesį, tačiau visuomet galite sumažinti šias išlaidas dalindamiesi gyvenamuoju plotu su draugu.
 
Su likusiais 213 eurų šalyje lengvai išsiversite. Maisto kainos čia panašios arba net mažesnės nei Tailande. Pavalgyti vietiniame restoranėlyje jums kainuos maždaug 1,4 euro už pagrindinį patiekalą ir 0,7 euro už bokalą alaus. Tačiau jeigu norite dar labiau sutaupyti, galite pirkti maistą iš gatvės prekeivių – paprasta, bet pigu. Keliauti tuk tuk jums kainuos keletą eurų per dieną.
 
Gyventi Phnom Penh, mieste, kur nėra nei McDonals‘s, nei Starbucks, gali būti įdomi patirtis. Atkreipkite dėmesį, kad Kambodžos gyventojai yra labai vargingi, tačiau kuklūs, todėl gerbkite juos. Susidraugavę su keletu vietinių galite kur kas geriau pažinti šalies istoriją ir suprasti, kodėl čia taip sunku gyventi. Kalbant apie užsiėmimą, Kambodžoje visuomet laukiami anglų mokytojai ir nevyriausybinių organizacijų nariai, padedantys keisti aplinką.
 
Panašios gyvenimo kainos jūsų laukia ir kaimyninėse šalyse Vietname bei Laose.
 
Filipinai. Kita egzotiška šalis, kurioje gyvenimas jums nekainuos daugiau kaip 350 eurų – Filipinai. Jeigu norite pabėgti iš didmiesčio, persikelti į Manilą nėra gera išeitis, mat čia nuomos kaina mėnesiui prasideda nuo 255 eurų. Tačiau jeigu pasirinksite Cebu miestą su smėlėtais paplūdimiais, golfo laukais ir puikiais prekybos centrais, gausite išsinuomoti butą už 106 eurus. Kituose miestuose, pavyzdžiui, Damaguete City, lengvai rasite butuką ir už 28 eurus mėnesiui.
 
Maistas čia taip pat pigus. 142 eurų per mėnesį jums absoliučiai užteks, kad galėtumėte patenkinti visus savo poveikius įskaitant alkoholį ir tabaką – didelis bokalas alaus ir pakelis cigarečių čia kainuoja atitinkamai 0,39 ir 0,57 euro.
 
Negana to, Filipinai siūlo specialią pensininkų vizą, kurią galite gauti jau sulaukę 35-erių. Tačiau tam jums reikia atsidaryti sąskaitą vietiniame banke. Malaizija siūlo panašią programą pensininkams, kuri vadinasi „Mano antrieji namai“.
 
Kosta Rika. Čia išgyventi užtektų ir keleto eurų. O išgyvenimas čia gali virsti tikru malonumu. Sala turi 12 skirtingų klimato zonų ir gausią laukinę gamtą, tačiau kalbant apskritai, tai karšta tropinė, labai dvasinga ir draugiška vieta.
 
Kainos San José mažos –prekės ir paslaugos yra žemiausios beveik visame pasaulyje. Jeigu gyventumėte bute kartu su draugu, lengvai per mėnesį išsiverstumėte su 350-425 eurais. Žinoma, toliau nuo miesto kainos krenta. Maždaug 75 km nuo miesto nedidelį namą galite išsinuomoti už 177 eurus per mėnesį.
 
Restorane gausite puikiausią patiekalą bei desertą už 2,8-3,5 euro. Jeigu maistą pirksite parduotuvėse ar iš vietinių gatvės prekeivių, mokėsite dar mažiau – bananų kekė jums atsieis 0,3 euro ar dar mažiau. Cigaretės čia kainuoja 0,9 euro už pakelį. Lyginant turgaus ir prekybos centrų kainas, pastarosios yra 30 proc. didesnės.
 
Kosta Rikoje galite tobulinti įgūdžius arba mokytis buriavimo. Jeigu nesate tinginys, būtinai pasinaudosite galimybe ir išmoksite ispanų kalbos. Čia pamokos jums atsieis kur kas mažiau nei gimtojoje šalyje ar pačioje Ispanijoje.
 
Belizas. Svajojate apie asmeninį rojų? Jūsų svajonės gali išsipildyti Belize, kuris laikomas viena gražiausių Centrinės Amerikos šalių. Ji turi viską: nuostabius paplūdimius, subtropinį klimatą ir skirtingą gamtą. Oficiali kalba – anglų.
 
Šalis taip pat yra nardymo rojus. Belizo bareljefinis rijas siūlo 127 vietas nardymui, kur galima pamatyti saugomas jūros ekosistemas.
 
Kainos panašios kaip ir Kosta Rikoje. Už didelį namą Cayo rajone, maždaug už valandos kelio nuo sostinės, mokėsite 210 eurų per mėnesį. Maistas pigus, jeigu valgote vietines gėrybes. Importuojamos prekės brangesnės maždaug 50 proc.
 
Jeigu jums per 45-erius, galite pagalvoti apie išėjimą į pensiją Belize. Speciali programa čia jums leistų nemokėti mokesčių, o taip dar daugiau sutaupytumėte.
 
Prieš pradėdami pakuotis lagaminus atkreipkite dėmesį, kad šalis turi sausąjį ir drėgnąjį sezonus, taigi ne viskas taip jau puiku. Drėgnasis sezonas prasideda gegužę ir baigiasi spalį – tuo metu lyja, pasitaiko uraganų. Taigi jeigu norite šalyje praleisti tik keletą mėnesių, geriau ten važiuokite nuo lapkričio iki balandžio.
 
Pasaulis greitai keičiasi, todėl tai, kas šiandien pigu rytoj jau gali pasikeisti. Ir nepamirškite svarbiausio, kad geriausi dalykai nekainuoja nieko. Gyventi užsienyje už 350 eurų per mėnesį yra puiku, tačiau čia neįskaičiuotos pažintys su naujais žmonėmis, draugystės, pamatytos vietos, patirti nauji skoniai ir kvapai.
 
 
straipsnis paimtas is : nuoroda

Sorry žmogau, bet toks gyvenimo būdas bent jau man nesuprantamas :blink: Galiu tik pasakyti, kad gaila tavęs.. Bet jeigu tau taip gerai....whatever... Jeigu lietuviai neranda, kas blogai, tai gal laikas kreiptis į užsienio specialistus? Slegianti rašliava..
O kur tavo gyvenimas? Tu nori gyvent su forex amžinai?
Kur pirmoji TIKRA meilė? Merginos, vakarėliai, draugai, laisvalaikis, pasaulio pažinimas. Uždirbsi iš forexo milijonus? Duok Dieve. Bet yra gera patarlė ar posakis - kam tie turtai, jeigu neturi su kuom kartu džiaugtis?
 
Gailiuos, kad skaičiau, bet sėkmės tau ;)