AleksandrasG

Sveiki.
Sukurpiau ideja gaminti ir pardavineti, medines alaus dezes.
Tik kilo viena dilema.
priekineje dezes dalyje esu isdegines uzrasa Volfas Engelman. Idomu ar nepazeisiu kazkokiu teisiu
pardavinedamas dezes su tokiu uzrasu ?
 
Kelios foto:

Įkūriau:
Kompiuterių taisyklą PELĖ Vilniuje - http://www.kompiuteriutaisykla.lt - parduota.
Spalvų terapinių paveikslų projektą - http://www.gydomiejipaveikslai.lt - beje, šį projektą parduodu, atraskite forume skelbimą.
 
Jau 2 metai kaip užsiimu neurorinkodaros tyrimais - http://www.neurorinkodara.lt
Prieš 3 savaites startavau su Kūrybine agentūra InFace - http://www.inface.lt

Situacija apsurdiškai juokinga, bet tuo pačiu grąsinanti 7 metais kalėjimo... Žmogus dirbo direktorium vienoj klestinčioje NT firmoje prieš ekonominę krizę. Viskas buvo puiku, neribotos finansavimo galimybės, visi bankai ir lizingai pinigus siūlė tik imk. Atėjo krizė. Padėtis pasikeitė:) Bet čia ne apie tai. Taigi įmonės savininkas pardavė akcijas, o tuo pačiu naujasis savininkas pakeitė direktorių į save patį ir buvusį direktorių atleido iš pareigų.
Buvęs direktorius baigęs eiti pareigas, perdavė visus dokumentus, antspaudus ir kitą turtą. Buvo ne durnas ir pasirašė visus perdavimo aktus, kurių kopijas pasiliko ir saugo iki pat dabar.
Bėda tame, kad senasis direktorius perdavė toliau saugoti ir SEB Lizingui įkeistą automobilį su likusia neišmokėta 40000LT skola. O tas automobilis po poros metų dingo. Kartu dingo ir naujasis direktorius.
Istorija nebūtų žavinga, jei po 3 metų, kai senasis direktorius jau pamiršo apie NT krizės padarinius jam paskambina iš ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir praneša, kad jam reikėtų atvykti į ENTT ir patartina su advokatu, nes jam bus skelbiamas įtarimas.
SEB lizingo sutartyje teigiama, kad be raštiško SEB lizingo sutikimo perduoti turto trečiajam asmeniui negalima. Tuo remdamasi prokuratūra priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo stambiu mastu! Nebūtų LR įstatymai žavūs jei Stambus mąstas neprasidėtų nuo 10`000 eurų.
 
Šią istorija surašiau ne vien tik tam, kad padėti kitiems nepapulti į tokią padėtį, bet ir tam, kad noriu užduoti vieną klausimą, kas mano protu nesuvokiama:
Sutarti su SEB Lizingu sudare UAB"xxx", turtas iš UAB"xxx" niekam nebuvo perduotas bent prie senojo direktoriaus(ta prasme jis buvo perduotas saugoti toliau naujam UAB"xxx" direktoriui), tai kokių trečiųjų asmenų jie čia ieško ir kuo pagrįstas toks kaltinimas?
Gal yra kur paaiškinimas kas teisiniuose terminuose yra laikoma trečiuoju asmeniu?
 
Reziume: už tai, kad buvai direktorium ir vykdei savo darbą, tau siūlo 7 metus, nors tu niekuo dėtas. Po tokių situacijų ir susimąstai už ką čia tuos mokesčius mokėt ir kam tą verslą vystyt Lietuvoj.
Remiantis auksine fraze:"pas mus čia visi lankytojai yra direktoriai, buvę direktoriai ir įmonių savininkai" išgirsta iš ENTT tyrėjo, galima daryt logišką išvadą tapai direktorium/verslininku = esi banditas... anksčiau ar vėliau teks užsukt į ENTT:)

Taip, su "oro taxi Ryanair".Maršrutas buvo Vilnius-Karlsruhe-Palma-Oslas-Riga -62 eur žmogui, pirmyn /atgal. Buvo su apartamentais niuansų, tik atskridom, galva pilna kelionių drožlių, tai iškart sumokėjom daugiau nei pagal bukinimo vaučerį, tik ryte "atsičiuhinau" kad ispanas mane lietuviškai "prigavo". Tai nuo ryto buvo ispano ir lietuvio "šokis su kardais" kol iškvietė viešbučio top menedžerį , moteriškaitę vokietę, tai atsiprašė ir gražino visą skirtumą. Pasirodo ispanas sau pinigėlius pasėmė. Gal čia ispaniškos krizės padariniai, nežinau.
Tas brazilo Limos gabaliukas "čičirlita" mus lydėjo visos kelionės metu ir sukurė atitinkamą atmosferą :)
 

Jei kažkokio pelno nori,pasiklausinėk,kas norėtų avalinės ar drabužių,pasakyk kainą jau užsidėjęs procentą,surink užsakymą šiokį tokį ir užsakinėk bei atiduok prekes. Jei taip aklai siųsiesi viską tai ir liks pas tave kažkoks procentas prekių neparduota,o tai tiesiog bus nuostoliai.

man lygiai taip kaip Wineriui buvo, mokykla = kalejmas, dabar ja prisimenu su dideliu sleikstuliu, po mokyklos baigiau kolegija ir dar 2 univerus, nesulyginami dalykai, destytoju elgesys ir bendravimas su studentais, kardinaliai skiriasi nuo mokytoju bendravimo su mokiniais, po mokyklos gyvenimas pagerejo 100% :) mokykloje vos istraukdavau ant 4, praeita savaite magistra apsigyniau VGTU devynetui, ir tikrai ne del to kad mokykloj buvau neveksla ar pan.,o todel kad niekas neziurejo kaip i zmogu...

Ne kad taip kistu bet kad pirmi butu. Cia laiko lenktynes. Kiekvienas registruosis zinodamas kad ir toliau dar bus daugybe zmoniu nes pralosiai tik paskutiniai, ne pirmutiniai. Zinoma su tokiu poziuriu ilgai nenugyvensi.

Užsiimu tik moraline masturbacija forumuose.

Įspėjimas: Tai tik subjektyvi mano nuomonė. Viskas kas čia surašyta yra iliuzijų ir apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų rezultatas. Bet gal kas nors ras ir sau ką naudingo. Parašyta samonės srauto metodu ( ką mąstau, tą rašau).
 
Atėjo metas ir vėl man parašyti. Prisikaupė daug minčių. O kas svarbiausia - dabar jos trumpos ir aiškios. Genialumas slypi paprastume, ar ne taip Einšteinas sakė?
 
Apie ūkį ir bites
 
Tikriausiai, kaip ir daugelis iš jūsų, esu kamuojamas minties - kaip man sukurti idealų verslą, kaip rasti tą idealią idėją, kurią galėčiau įgyvendinti, nes dabar manau, kad esu pakankamai kompetetingas VYKDYTI veiklą. Manau yra čia žmonių, kurie nori "daryti" verslą. Noro užtenka, įrankiai (materialūs ir ne) yra, kompetencijų kaip ir pakanka pradžiai, bet... Bet nėra tos idėjos. Ji niekaip nešauna į galvą, kad ir kiek bemąstytum, ką bedarytum. Nėra ir viskas. Pažįstama?
 
"Nonsensas"
 
Kas yra "nonsensas"? Nonsensas yra kaimo gyventojai, kurie sugeba užsidirbti iš daržovių (!), nonsensas yra nekilnojamas turtas, kai nedirbi ir pinigus gauni, nonsensas yra suši, nes aš nepadariau tos idėjos, nonsensas yra įvairios kavinės (cofee inn, max coffe, etc), nes aš vėl nepadariau tos idėjos, nonsensas yra appsai, nes rizikuoji, kaip asilas, beto aš nemoku, nonsensas, nonsensas, nonsensas... Visiškas š.ūdas. Arba kažkas pasiima geras idėjas arba jos š.ūdinos. Nonsensas vienu žodžiu.
 
Self-help
 
Skaitau knygas. Self helpo. Kaip tapti milijonierium, kaip uždirbti milijoną, turtingas ir vargšas, kaip dirbti dvi valandas per savaitę, Steve Jobs gyvenimo paslaptys, D.Trumpas sako, kaip parduoti bet ką... Self-help'o knygos - šūdų krūva. Geras marketingas užtat. Note to self: Knygos geras verslas. Parašyk, kaip "padidinti savo produktyvumą", išleisk knygą, take profit. Bet ne, tokių knygų jau daug. O aš nekoks rašytojas. Beto su leidykla daug bėdų, čia daug reikalų, čia sunku ( nors niekada nebandžiau ). Skip...
 
Leidžiamės ant žemės
 
Vieną dieną vaikščiojau Klaipėdos senamiesčiu. Galvojau, sugalvosiu gerą idėją. Viena diena tapo savaite. Mėnesiu. Pusmečiu. Šūdų krūva, mieste yra gerų idėjų, bet jos visos jau įgyvendinamos. O, pramoninkų federacijos pastatas. Įdomu, kaip jiems taip pasisekė? Juk jie irgi nuo kažko pradėjo..
 
Keturios sienos
 
Jau dvi savaitės neišeinu iš kambario. Ta prasme namų. Ta prasme, nebendrauju su žmonėm. Ta prasme guliu ant lovos ir galvoju. Ant stalo guli Donskio pasirašytas "Lietuviškasis liberalizmas".. Juk liberalizmas sako "laissez faire". Gavau aš tą laisvę. Niekas netrukdo. Tik aš pats.. Sau?
 
Enemy within
 
Ir galų galiausiai nušvitimas. Supranti, kad didžiausias stabdis esi tu. Ribas apsibrėži pats sau. Priešas viduje. O pizdy išrašyti aš moku...
 
Ką autorius norėjo pasakyti?
 
Mielas skaitytojau, jeigu tau nesvetima visa, kas čia surašyta, sveikinu - tu toks ne vienas. Jau kuris laikas kamavausi su šitom problemom - niekaip neina sugalvoti idėjos. Pirma kaltinau aplinką, poto kitus, poto pats save. Kol galų gale suvokiau, kad reikia elgtis konstruktyviai. Minčių blokada (kitaip nežinau kaip pavadinti) yra tik pasekmė. Reikia ieškoti priežasties. Aš ją radau. Naujoms idėjoms atsirasti, reikalinga bent viena iš šių 3 sąlygų:
1. Nauji žmonės
2. Nauja aplinka
3. Nauji potyriai
 
Užtrukau nei daug, nei mažai, kol tai suvokiau - 4 metus. Perskaityti aš daug kartų perskaičiau. Nu ir kas? Kas iš to, jeigu skaitai, bet nesupranti, kas iš to, jeigu žiūri, bet nematai, kas iš to, jeigu klausai, bet negirdi? Beveik budizmas...
 
Svarbiausias mano atradimas, kad šios trys sąlygos yra ne tik idėjoms, verslui. Jos - universalios. Bandydamas jas vykdyti, tu tobulėji, kaip žmogus. Daugiau matai, daugiau jauti, daugiau žinai. O kur žinios, ten ir išmintis. Kur išmintis, ten ir idėjos.
 
1 Nauji žmonės. Susipažinkit su naujais žmonėmis. Nesvarbu, kur - ar pas draugą baliuje pirtyje ar gatvėje ar galų galiausiai savo mokslo/darbo įstaigoje. Čia ne tik "labas" ar "kaip sekasi". Susipažinkit kaip priklauso. Klausinėkit apie viską - tegul pasakoja. Religinės pažiūros, politika, ekonomika. Kuo daugiau išgirsit, tuo geriau. Nekritikuokit, klausykit. Ir svarbiausia išgirskit tuos momentus, kai sako "kaip gerai būtų, jeigu". Protingi supras, ką čia galima pasiimti.
 
2. Nauja aplinka. Kadangi nemėgstu šnekėti neargumentuotai, tai padarysiu sau nedovanotiną pramogą - leisiu sau nenurodyti šaltinio. Nes velniškai tingiu jo ieškoti. O jau vėlu. Ir aš tingiu. Anyway, mokslininkai yra įrodę, kad žmogus tobulėja esant įdomiai aplinkai. Buvo daryti bandymai su pradinių klasių vaikais. Vieniems buvo viskas tradiciškai, kitiems kas savaitę būdavo tai stalai perstumdomi, tai dekoracijos, tai spalvos, kitaip tariant viskas keitėsi. Ir ką jūs manot - ketvirtos klasės pabaigoje ta eksperimentinė klasė parodė maždaug 30% geresnius rezultatus negu kontrolinė. Galvojat šitas negalioja mums? Dar ir kaip galioja. Keliaukit. Po naujas vietas. Mieste apsilankykit naujose kavinėse, naujose vietos, ten, kur niekada nebuvot. Jeigu yra galimybė, keliaukit ten, kur apskritai viskas kitaip. Kultūrinis šokas veikia. Ir labai stipriai.
 
3. Nauji potyriai. Aš nežinau, galbūt šneku vėl tą patį, bet tai iš esmės ir yra gyvenimo pagrindas ir prasmė. Kada paskutinį kartą darei kažką naujo? Senai? Tai gal metas judinti subinę ir kažką nuveikti naujo? Patikėkit veikia. Pamatysit, kaip viskas keisis.
 
Nežinau, kartais atrodo, kad kai parašau, tai veltui. Niekas niekada neparašo, kaip jiems pasisekė. Dažniausiai skundžiasi, kaip jiems nepasisekė. Matyt tautinis bruožas... Aš žinau, kad ir kiek čia rašyčiau ar bandyčiau įkvėpti, dauguma Jūsų nieko nedaro. Dalis jūsų depresuojat. Esat nepatenkinti gyvenimu, tačiau nieko nekeičiat. O kaip gali kas nors pasikeisti, jeigu jūs patys nieko naujo nedarote? Gyvenimas, tai fizika. Tos pačios priežastys iššaukia tas pačias pasėkmes. Norint kitų rezultatų, reikia kitų veiksmų. Norėčiau, kad tu, mielas skaitytojau, pradėtum kažką daryti dabar. Aš nežinau, kiek tu sėkmingas ar nelabai, nežinau iš kur tu, ar kiek tau metų. Bet jeigu tu kažką nuveiksi, mano tikslas bus pasiektas. Atsidaryk wordą. Dabar. Susirašyk, ką norėtum nuveikti. Sunku ar ne? Šuolis su parašiutu, žygis su dviračiais arba šiaip pasivažinėjimas, plaukimas baidarėmis, šokių pamokos, teatras, kinas, naujas maistas, nauji žmonės, naujos vietos, nauji keliavimo būdai (rekomenduoju tranzavimą). Rašyk, rašyk. Jeigu parašei, užseivink ir užsirašyk "Bucketlist vasarai". Arba gyvenimui. Tai iš esmės neturi prasmės. Atsispausdink. Sveikinu, ką tik pasidarei mažą priekaištą nieko neveikimui. Pasidėk matomoje vietoje. Ir stenkis išbraukti viską , kas ten surašyta. Padaryk tai. Pasiimk pirmą punktą. Susirašyk viską, ko reikės įgyvendinimui, kaip tai padaryti. Eik į detales. Nebesvarstyk abstrakčiai. Užteks. Metas mąstyti konkrečiai.
 
Bet aš vistiek žinau, kad didžioji dalis to nepadarė. Kodėl? Nežinau. Tingit galbūt. Susirašykit, ką norit nuveikt ir pasidėkit matomoj vietoj!
Dabar, nes vėliau užmiršit. DABAR.
 
Jeigu kasnors taip ir padarys ir įgyvendins nors vieną savo svajonę ar tikslą, kur buvo užsirašęs - parašykit į PM, man su sąžine bus lengviau, geriau miegosiu.
 
Geros vasaros, forumiečiai, neapkerpėkit, tobulėkit, o vėliau dalinkitės įspūdžiais, nes mes čia tam ir esame, ar ne? :)
 
Mr. R

Tinka visi :D O šiaip geros ir pinigingos vasaros :) Ir beje - saugokit save. Pusbrolis vakar su draugu lėkė ir įsirėžė Avarija. Šiuo metu jo gyvybę palaiko tik aparatai. Prasidėjo vasara ir užbaigė gyvenimą... Būkit atsargūs.

Kai įžengsi į savarankišką pasaulį, kur tik nuo tavęs priklausys tiek kiek tu galėsi valgyti, gerai gyventi, tada su nostalgija prisiminsi mokykla. Neįsivaizduoju ko čia bėdavotis, kuomet sėdite tėvams ant sprandų, kurie jus išlaiko ir dar verkiate, kad mokykla yra blogai...

Neseniai grįžau iš Maljorkos todėl norėčiau pasidalinti trumpa apybraiža.
Visų lankytinų "taškų" neminėsiu, "pakūriau" puslapiuką http://www.pigikelione.com/ kur viskas aprašyta (pats ten nedalyvausiu dėl laiko stokos, dalyvaus tokia mergaitė, todėl jei "grybą nupjaus" ir į lankas nubris, labai jos "nespardykite"), ir aplamai postringaut ir pilstyti iš tuščio į kiaurą nėra ko, ten reikia važiuoti ir ilsėtis. Trumpai drūtai - idealus oras, ganėtinai šilta jūra, tobula infrastruktūra, viskas ko reikia puikiai atostogų nuotaikai sukurti, o "trinamą" Basanvičiaus gatvę su VIP personažais palikime tiems kam ji ir skirta.
Žodelis Maljorka pas mus asocijuojasi su prabangiom "elitinių produktų " atostogom, norėčiau negailestingai suplakt šį niekinį mitą kaip omleto kiaušinį.
Mes skridome keturiese, mums gavosi 60 eur skrydis (pirmyn/atgal žmogui) + ganėtinai solidžių naujų apartamentų nuoma (36 kv.m. LCD TV , pilna virtuvė, baseinai, futbolo aikštė, teniso aikštynas, teminiai vakarai ) kaina 5 eur. žmogui už parą ( 4 paros 84 eur) + auto nuoma 4 paros 47 eurai. (11 eur.žmogui)
Vienintelė neordinari situacija, kuri nutiko kelionėje, tai kalnuose, reikalui jau einant į naktį, vos nepasibaigė benzinas. Serpantinai statūs , kaip supratom mūsų naujas Fiatukas benzulį pradėjo siurbti kibirais, todėl pipiec... prisėlino labai neikėtai ir nelauktai. :)
Po "kabakus" labai nesitrainiojom, ką reikėdavo pasigamindavome namuose. Labai pravertė vokiečių parduotuvių tinklo "LIDL" iš anksto suvesti GPS geografiniai taškai. "LIDL" parduotuvių tinklo produktų kainos tai "puntuko" akmuo į mūsų persidavusių oligopolinių krautuvininkų daržą . Maljorka sala, mažmeninį produktą į salą dar nuplukdyti reikia, su bet kokia prakiurusia barža iki Balearų rojaus nenuirkluosi, automatiškai logistikos kaštai tik didėje, o kainos trinktelėjo mums visiems per galvą, kaip su šlapiu maišu, po šiai dienai aš eidamas į "Maximą" maitintoją, į sekmadieninę bažnyčią atiduoti duoklę mūsų oligarhams, neatsigaunu nuo patirto mūsų kainų "pasiutpolkės" šoko. Teko viena ausimi girdėti, kad pas "maksmistus" jei naujas prekybos taškas neatsiperka per 3 mėnesius, jiems jau galvos skausmas...
 
LIDL prekybos centro apytikslės kainos:
Natūralaus pieno litras 0.50 eur.
12 L kiaušinių 1.20
Supjaustyto girežinėliais sūrio sumuštiniams 250 gr. 1.10 Eur
Jogurtai išvis kapeikos
Sangrija 1.5 litro buteliuks 1.40
Alus 0,33 skardinė 4,7 stiprumo 0.22 eur. ,o mes gavome net "free" (pakuotę įmūšė kaip 1 "skarbonkės" kainą)
Ir t.t.
Praktiškai visos maisto pozicijos pigesnės, o kai kas net dvigubai.
 
Kitaip sakant prisikraudavome pilnus maišus, o sumokėdavome 7-11 eurų.
Kabakauose maitintis brangu, porcijų kaina prasideda nuo 7 eurų. Geras turkiškas Doner Kebabas 4,5-5 eurai. Ir neskanus, Vokietijoje skanesni.
Dar norėčiau paminėti, kad netoli oro uosto yra švedų baldų prekybos centras IKEA, tai ten tradiciškai kaip ir visuose IKEA, yra tos taip vadinamos "Carito valgyklėlės", kur kainos visur identiškos ir pažeistos agresyvaus baldų prekybos centro dempingo ir visai nepriklauso nuo parduotuvės geolokacinio taško.
Galima ir ten užkasti labai pukiai. Kompleksinia pietūs berods 3 eurai .
Bet čia tik Palmoje.
 
Sudariau šiokią tokią pigiai keliaujančio Lietuvos piliečio "gelžbetoninę" atmintinę, gal kam pravers :)
 
* Skrydžio bilietus būtina užsisakinėti savarankiškai. Pigiausi skrydžio bilietai, kaip taisyklė būna su tranzitiniais persėdimais. Natūraliai kyla klausimas kodėl taip yra, juk pasirinkto kelionės tikslo atstumas tik didėja, aviakompanijų išlaidos kurui taip pat didėja, o mūsų pasirinktos kelionės kaštai pinga. Priežastis labai paprasta. Ryanair pigių oro skrydžių kompanija per dieną vykdo vidutiniškai po 1300 reisų. Kiekvienas jų lėktuvas darbo dienos metu į orą pakyla vidutiniškai po 6-8 kartus. Įmonės paslaugų pardavimo marketingo skyrius neslepia, kad nemažą pelno dalį sudaro papildomos keleivio paslaugos, tai ir kelionės draudimai, automobilių nuoma (sutartis su HERTZ ) įvairios loterijos, "tax free" parfumerija ir begalė kitų smulkių paslaugėlių.Todėl laikomasi tos nuomonės, kad lėktuvai neturi skristi apytušti. Bilietą apsimoka parduoti net po 10 eur, ar net atiduoti dykai, kad tik įkišti žmogų į lėktuvą. Todėl naudodami tą paty bilietų pardavimo algoritmą, ir tam tikru metu neužpildžius lėktuvo keleiviais , bilietai parduodami labai pigiai. Nereikėtų bijoti persėdimų, nes "Ryanair" kompanija skraido 93 proc.tikslumu", kai tuo tarpu antroje vietoje esanti vokiečių "Lufthansa" turi tik 86 proc.taip vadinamą "Flight accuracy" skrydžių statistiką. Ryanair lėktuvų parkas naujas, maksimalus lėktuvų nusidėvėjimas 3 metai, todėl visi vėlavimai priskiriami "force major" faktoriui, kitaip sakant gamtos išdaigom, kurios dažniausiai pasitaiko šaltuoju periodu.
* Bandykite skristi tik su rankiniu bagažu. Yra prekybos centruose pirkti lagaminų pažymėtų " Cabine size" logotipu. Tai reiškia, kad išmatavimai idealiai atitinka nustatytas rankinio bagažo normas. Eidami į oro uostą vien tik su rankiniu bagažu, nereikia tampyti sunkių lagaminų, ilgai laukti prie bagažo registracijos vartų, o atskridus ieškoti salės, kur atsimti bagažą. Ryanair retai kada sveria turimą jūsų lagaminą, bet dažnai kiša į tam tikrą rėmą, kuris neleis jums išskristi jei jūsų bagažo išmatavimai viršys nustatytas formas. Todėl būtina naudoti vakuminius maišus. Vakuminis maišas jūsų turimo bagažo turiny sumažina iki 75 proc., net patys nustebsite, kiek galima į jį sutalpinti. Nusipirkti jų galima "JYSK" prekybos centruose.
*Užsakinėjant bilietus reikėtų bandyti išvengti administracinio mokesčio, taip vadinamo "administration fees", kuris sudaro nemažą bilietuko kainą. Yra tam tikra kreiditinių kortelių kategorija, kurių pagalba administracinis mokestis neįkalkuliuojamas į bendrą bilietuko kainą. Todėl skrendant su persėdimu galima sutaupyti labai ženkliai.
* Būtina viešbučius užsisakinėti savarankiškai. Kelionių agentūra kaip taisyklė ima mokestį už "galvą", o užsisakius tiesiogiai, viešbutis skaičiuoja mokestį už kambarį, nepriklausomai nuo jame atostogaujančių keliautojų kiekio. Todėl 4 asmenų šeima ar bendraminčių draugų didesnė kompanija viešbučio kambario nuomos sąskaita gali sutaupyti tikrai daug. Siūlyčiau visada nuomotis apartamentų tipo kambarius, kurie retai kada būna mažesni nei 36 kv.m ir sukuria jaukią įprastą namų atmosferą. Kaip taisyklė visi jie būna su įprasta virtuve, viryklėm, mikrobangėm krosnelėm, tosteriais, lygintuvais, lyginimo lentomis, kitaip sakant viską ką turite savo namuose turėsite ir atostogų vietoje. Pasigamindami perkąsti ką nors savo namuose sutaupysite brangių kurortinių kavinių sąskaita.
* Iš anksto pasirinkti vietinius prekybos centrus, kur apsipirkinėsite. Svečiose vakarų šalyse labai didelės tų pačių produktų kainų taip vadinamos "žirklės". Teko matyti identišką ir to pačio gamintojo pieno produktą, kuris kainavo dvigubai brangiau, nei prekybos centre esančiame už 1500 m. Kaip ir pas mus, yra "Norfa" , yra ir "IKI". Kainų skirtumai daugiau priklauso nuo prekybos centro geolokacinės vietos, nuo bendrovės marketingo ar prekybos įmonės formuojamo imidžo, bet retai kada priklauso nuo pačio produkto kokybės ar pasiūlos. Pasigaminus maistą turimos virtuvėlės sąlygomis sutaupoma labai apčiuopiamai. maljorkoje tas pats pieanas litas prekybos centre "LIDL" kainavo 0.51 eur , o prekybos centre "Eroski" jau 1,05 eur.
Visada iš anksto susiplanuoti būsimas ekskursijas ir lankytinas vietas. Geriausia dar namuose susidėti prioritetus, ką norėsite pamatyti, kas bus įdomu ir kokie pojūčiai bus malonesni Jūsų kaip savarankiško keliautojo širdžiai.Bet koks planavimas jau atvykus į viešbutį tai tik bereikalingas laiko švaistymas ir nežymus galvos skausmas.
*Visada nuomotis automobilį ir nuomotis jį oro uoste tik atvykus. Nereikėtų bijoti nuomotis automobilį ir nepatyrusiam vairuotuojui, kadangi į nuomos kainą įkalkuliujamas ir pilnas draudimas (depozitai imami, tik už visokias padangas ar įbrėžimus ) o rimtesnė avarinė situacija tikrai nebus skausminga jūsų biudžetui. Savarankiškai keliaujant automobilio nuoma tiesiog būtina, kadangi, bet koks taip vadinamas "hotel transfer" su nepriklausomu "shuttle bus" nebus pigesnis nei 10 eur žmogui, kai tuo tarpu keliaujant 4 asmenims , už 40 Eur galima išsinuomoti automobily net 3 paroms. Nereikėtų užmiršti, kad skirtingos automobilių nuomos kompanijos taiko skirtingas kuro taisykles, taip vadinamas "fuel policies" Jos būna dvjeų rūšių - "Full-Full" ir " Full-Empty". Tai yra, jei paimi pilną baką, turi gražinti taip pat pilną, arba jei paimi pilną kuro baką turi gražinti tuščią, tuščia tokį, kad nors davažiuotum iki kompanijos ofiso. Situacija įdomi tuo, kad nuomos kompanija iš karto nuskaičiuoja pinigėlius už pilną kuro baką ir kuro kaina pas juos kaip visada "suapvalinta" ir skiriasi nuo kuro kainos benzino kolonėlėse. Todėl jei jūs viso kuro bako neišvažinėjate, o salose tai ganėtinai keblu, tenka sušelpti nuomos kompaniją ir sumokėti jiems už orą. Todėl mūsų patarimas būtų rinktis "compact "klasės automobilius, kurių kuro bakų talpa neviršyja 40 litrų ir kurių salonuose 4 žmonės su rankiniu bagažu jaučiasi pilnai komfortabiliai, kai tuo tarpu aukštesnės klasės automobiliuose kuro bako talpa prasideda nuo 55 litrų, kuriuos nori nenori reikės išvažinėti ir pinigėlių už nepanaudotą kurą niekas negražins. Bendrai sutaupoma apie 50 proc. nuo automobilio nuomos sąskaitos.
* GPS imtuvas keliaujant tiesiog neišvengiama būtinybė. Didžioji dali sukuriamų avarinių situacijų įvyksta kai nežinoma kur važiuoti ar pravažiuojamas reikalingas posūkis. Kiekvienas vairuotojas žino tą jausmą kai greitkeliuose pravažiuojamas reikalingas posūkis, po kurio seka konvulsiškos tragikomedijos, bandant apsisukti ir surasti teisingą vieškelį ar žvyrkelį, kurie suvalgo begalę laiko ir nervų, ko pasekoje sugadinta visa atostogų diena.

Jeigu planuojamos kokios razborkes tai atvyksiu :rolleyes:

Per vakar vykusį Login 2012 uždarymo vakarą buvo įteikti Lietuvos interneto apdovanojimai.
 
Rinkimų pirmajame etape balsuoti galėjo visi internautai, o antrajame savo lemiamą žodį atrinkdama nugalėtojus tarė komisija. Jos nuomonė kai kuriose kategorijose smarkiai skyrėsi nuo internautų (statulėles gavo ne tie, kurie pirmavo savo kategorijose po viešo balsavimo), bet džiugu, kad "Geriausio forumo" nominacijoje tiek internautų, tiek komisijos vertinimai sutapo:
 

 
Atsiimdamas statulėlę sakiau, kad jei Login yra didžiausia technologijų konferencija Lietuvoje, tai Uždarbis.lt yra didžiausia technologijų bendruomenė Lietuvoje, – ir šis apdovanojimas skirtas visiems 50 000 mūsų narių.
http://g4.delfi.lt/images/pix/file58841831_bc70bff3.jpg
 
Pačius apdovanojimus galima vertinti įvairiai, bet faktas, kad Lietuvoje šiuo metu yra maždaug 100 populiarių interneto forumų, kurie turi tūkstančius narių, ir Uždarbis.lt buvo išskirtas iš visų, yra tikrai malonus.
 
Tai pirmas rimtesnis Uždarbis.lt pripažinimas nuo pat 2004 metų, kai šis forumas buvo sukurtas.
 
Ačiū visiems, kad esate :)

Kodėl nesamonės parašytos? pažiūrėkit kas buvo kaip mirė jų vadovas visi buvo priversti raudoti, jei neraudos bus išvesti į koncentracines stovyklas. Tai kas čia parašyta jau nebestebina manęs.

Neseniai teko rašyti straipsnį apie veido atpažinimo technologiją marketinge ir aptikau tokį gana įdomų panaudojimo pavyzdį. Naudojama jau gana seniai, bet gal nelabai būsite girdėję apie tokį variantą.
Žodžiu Čikagos barai susivienijo ir savo patalpose pasistatė kameras, kurios fiksuoja klientų veidus. Kompiuteryje instaliuota speciali programinė išanalizuoja veido bruožus ir nustato lankytojo lytį bei apytikslį amžių ir įrašo į duomenų bazę. Tuomet iš kompiuterio ar išmaniojo telefono įėjus į šią svetainę: http://www.scenetap.com/r/chicago kiekvienas žmogu gali peržiūrėti, kiek kiekviename bare yra žmonių, kokio amžiaus auditorija bei, kas svarbiausia, kokios lyties atstovų daugiausia yra tame bare :D
 
Mano manymu tikrai įdomus šios technologijos panaudojimas, ypač žinant, kiek tokiam mieste yra barų ir kad nei pusės jų neįmanoma aplankyti per vieną vakarą. O dabar greitai atsidarai svetainę pasižiūri kur kokia auditorija ir keliauji ten kur tau labiau tinka.
 
Be to trumpas reportažas per CNN:
 

 
p.s. Ši technologija taikoma jau ne viename mieste, bet paėmiau Čikagą kaip pavyzdį todėl, kad ten pirmiausia visa tai pradėta naudoti.

pas tave irgi angliski du zodziai ir vienas neteisingas :D

Sugaisau tik laika beziuredamas. :D

Jei jis nežada čia kažko pardavinėti ar dar ką daryti tai nafik jam čia tvirtintis ir dar lt mokėti?

2012.05.25
 
Išlipam mažo miestelio degalinėje. Pasiutusiai karšta. Sėdime ant bortelio ir labai stebimės, kad čia nuolat visi atvažiuoja pirkti ilgų batonų (juos čia pat skrudina/kepa/nežinau, bet visiems jie ryškiai labai patinka :)
 
Susigundome ir mes vieną tokį įsigyti, suplojame 1,6euro, ir išsvajotai uogienei mūsų pietų biudžeto jau nebe užtenka... O kaip norėtųsi... Anyway, tunas irgi labai neblogai :)
 
Esame ramūs ir nei kiek nepanikuojam. Palyginus su dviem paskutinėm dienom, šiandien mums pasiutusiai sekasi.
 
Mūsų dėmesį patraukia du šešiasdešimtmečiai senukai (labai netradicinės išvaizdos - labai linksmi ir stilingi). Mes jiems taip pat pasirodom įdomūs. Jie tariasi.
Mes įsijungiam į pokalbį. Nepatikėsit, bet jie važiuoja link Madrido! Važiuoja dviem atskiromis mašinomis ir nesugalvoja, kuris mus pasiims ir ar iš vis pasiims (puppy dog's eyes] ir mes jau važiuojame apdulkėjusiame blondino mašiniukyje. Nuotaika puiki, kraštovaizdis taip pat [kažkas panašaus į visus tuos muzikinius klipus, kai jaunimas sėda/pavogia/pasiskolina kokį tais automobilį ir karštą vasaros dieną važiuoja kažkur-belekur
 
Sustojame pasiusioti, mes sugalvojame nupirkti melioną ir visi kartu pasivaišinti. Tėvukai pasišauna mokėti, bet aš pirma paduodu du eurus. Jie prieštarauja, bet aš nepasiduodu. Tada jie sugalvoja įkalti alučio ir tie mano du eurai padvigubėja (jų sąskaita).
 
Alus šaaaltas ir be proto gardus, melionas tirpsta burnoje (suvalgome jį visą) ir tęsiame kelionę.
 
Tai buvo viena tų ilgesnių atkarpų. 4valandos kelio nėra taip jau mažai ir jos ypač pailgsta, kai važiuoji su nepažįstamu žmogumi nemokėdamas jo kalbos.
 
Jis mus paleis apie 80km iki Madrido, tad skambiname savo draugui ir pasakome, kad mes jau visai netoli (tiesa, anas veikėjas jau anksčiau norėjo mus pasiimti, bet mes nusprendėme, kad 500km kelio į vieną pusę yra per daug ir neleidome jam to padaryt.
 
80km iki Madrido. Mano širdis džiūgauja. Šiandien vakare mes turėsim namus (ir stogą virš galvos, ir lovą, ir karštą vandenį, ir visus kitus patogumus, būdingus tik namams :)).
 
Nusiperkam Melviną, bet apie jį kitą kartą :)
(visiems linkiu gero savaitgalio!)
----------------------------------
-----------
2012.05.28.
 
Taigi apie Melviną :)
 
Melvinas - tai meliono, pirkto iš marokiečio degalinėje už paskutinius marokietiškus pinigus, vardas. Kodėl Melvinas ir kodėl melionas buvo personifikuotas?
 
- Melvinu tą melioną pavadino Martynas, piešdamas jam akis, nosį ir burną.
- Sužmoginom tą lauktuvėm pirktą daiktą, nes buvome labai laimingi, kad per vieną dieną nuvažiavome apie 500 - 600km. Buvo sunku tuo patikėti, bet taip buvo ir negana to, mes pirkome LAUKTUVES namams, kurių svečiais tą vakarą ruošėmės būti. N-A-M-A-M-S :) Turėjome tiek džiaugsmo, kad dviese juo dalintis atrodė šventvagiška [labai maloniai nučiuožė stogas].
 
Stovėjome toje degalinėje ir strakinėjome iš laimės. Pūtė stiprus vėjas iš virš mūsų pakibusio debesies, bet tai nei kiek mūsų nebaugino, nes jei per valandą ar dvi mes nieko nesutranzuojame, skambiname Tatai ir važiuojame į už Madrido esančią jo rezidenciją.
 
Beet spėkit, kas nutiko :) Mums sustojo ispanų šeima - mama ir tėtis, kurie savaitgalį lankė savo vaikus, gyvenančius už 400km nuo Madrido. Mes buvome jų vaikų amžiaus, tad širdis suspurdėjo pamačius tokius mielus vaikučius su Melvinu, kuris pietų metu buvo su didžiu liūdesiu papjautas, rankose :)
 
Matyti tirpstančius kilometrus kelio nuorodų ženklinime kartais būna net smagiau nei tirpstančius kilogramus svarstyklėse (čia bandžiau kažkaip labai mandrai/nebanaliai pasakyti, kad buvo žiauriai faina važiuoti Madrido link tik nežinau ar man tai pavyko0 Žodžiu - laimės buvo pilnos kelnės. Vos viena valanda ir mes jau stovime vienoje iš daugelio Madrido metro stotelių ir slepiamės nuo lietaus. Nedidukas nerimas kutena širdį, labai tikimės, kad mūsų draugas mus suras sėkmingai.
 
Nepatikėsite, bet kaip tik taip ir nutinka. Nepaisant visų ant kelio virstančių medžių ir grybauti linkusios navigacijos, mūsų draugas su kitu ne ką prastesniu draugu jau ČIA :) Nespėjom nei normaliai įsipatoginti baltame "kabluke", o mums jau buvo paserviruotas alutis - gardutis - lietuviško svetingumo ir relax'o simbolis. Šios dienos vargai vargeliai jau baigėsi, mes važiuojam namo. Tiesa, kur tie namai mes nežinojom, žinojom tik tiek, kad mūsų jau laukia šaltibarščiai ir kotletukai.
---------------------------------------------------------
2012.07.16
 
Sveiki visi ištvermingiausi nekantruoliai :)
Man labai gėda, kad taip ilgai nerašiau. Visko labai daug vyksta paskutiniu metu ir geriau nerašyti visai, nei rašyti bet kaip, tiesa? :)
 
 
Tagi. 12 metų ispanijoje gyvenančiai lietuvių šeimai mes buvome tokia pati dovana kaip ir jie mums. Gera kalbeti lietuviškai, jaustis laisvai ir saugiai. Neturėjome jokio plano ar įsivaizdavimo, kiek mes pas juos užtruksime, bet niekas lauk mūsų nevijo ir mes nebuvome labai prieš, mėgaudamiesi lietuvišku jų svetingumu. Tarpusavyje jie kalbėdavosi ispanų lietuvių kalbos mišiniu. Puikiai suprantu tą būseną, kai po kurio laiko, ilgiau pagyvenus užsienyje, lengviau tampa tam tikrus iššireiškimus pasakyti svetima kalba, nei sava.
Tiesa, turėjo jie 13metų dukrą, kuri jau senokai nebuvo lankiusi tėvynės ir jau kalbėjo su labai stipriu ispanišku akcentu, tad tam tikra prasme jaučiau pareigą kuo daugiau su ja bendrauti, kad ji perimtų taisyklingą lietuvių kalbą. Buvo smagu ir naudinga.
 
Po kelių dienų ekskursijų, sočių pietų, kalno saldumynų ir visų kitų nuostabių dalykų pajutome, kad mums jau laikas. Aš dar turėjau vilčių ir ambicijų suspėti į savo puseserės vestuves, o Martynuo žūtbūt reikėjo suspėti į darbo biržą, nes daugiau atidėlioti jau nebebuvo galima. Tiesa, laiko turėjome ne tiek jau ir daug - apie 10 dienų ir dar laaaaaabai nemažą gabalą Europos prieš akis. Bet kas mums, jauniems maksimalistams? :)
 
 
Iš pat ryto Tatos kabluku pajudėjome degalinės link. Tata buvo labai geras ir pusiau planuotai, pusiau ne mus pavežėjo gerokai už Madrido ir paleido geriausioje tame gelyje esančioje degalinėje. Tada dat nežinojome, kad ši diena bus tikriausiai labiausiai ne pagal planą diena mums pagelbėsiantiems vairuotojams :)
Good for us and not soo good for them :)
 
Buvo gana keista vėl stoti į trasą. Jautėmės pailsėję ir atitrūkę nuo įprastos tranzavimo eigos. Kažkaip keista... eiti, klausti, rodyti žemėlapį... :)
 
Netrukus mūsų žvilgsnį patraukė du keistos išvaizdos ispanai, pietaujantys degalinės papavėsyje. Priėjome, paklausėme, puiku! Bet yra vienas BET - jie važiuoja kartu, bet dviem skirtingais automobiliais, kuriuose turi po vieną laisvą vietą. Pirmą kartą per visą kelionę Martynas ir aš išsiskyrėme. Tiesa, man truputi labiau pasisekė, nes "mano" ispanas kalbėjo angliškai (tiesa, nebuvo jis ispanas, jis buvo senovinius papuošalus gaminantis amatininkas iš Bražilijos berods), o Martyno bendrakeleivis nemokėjo nei žodžio angliškai. Bet kadangi Martynas turėjo nepaprastai nuostabų talentą užmigti bet kur ir bet kada, didelės moralinės žalos jis nepatyrė :)
 
Mus pavežėję draugai buvo sutarę susitikti ir mus kartu vėl suvesti vienoje didelėje degalinėje. Bet kažkas kažko nesuprato, jie tapusavyje nesusišnekėjo ir mane pavežęs vyrukas turėjo padaryti nemažą lanką ir grįžti apie 10 km, nes netyčia pravažiavo degalinę. Na, svarbiausia viskas baigėsi laimingai ir mandagiai atsisveikinę ir gavę dovanų ilgą batoną mes patraukėme ieškoti kitų mus pavežiasiančių geradarių :)
 
Ilgai ieškoti neteko :)
Po kokių 10minučių mes jau sėdėjome tokio gerai pačiuožusio ir ispanišką punk roką klausančio vyriškio automobilyje :) Buvo smagu. Turėjau progą vėl šiek tiek pakalbėti prancūziškai ir nupasakoti, kas mes, iš kur mes keliaujam ir koks mūsų tikslas. Tas vyriškis vašžiavo iki San Sebastian - Baskų krašto ir buvo puikus įrodymas, kad šiandien mes tikrai duosim garo :)
----------------------------------
2012-08-13
 
Garo tą dieną mes tikrai davėm lygiai tiek pat, kie tas vyriškis nusukdamas kokius 15km į priešingą jo tikslui pusę [tokiu būdu geri žmonės tampa dar geresniais papildomų savo kuro sąnaudų dėka ;] Juk nepaleisi dviejų jaunų žmonių kažkur niekur, kur jiems tikrai niekas nesustos. Ačiū jam. Nieko nepadarysi.
 
Jau seniau buvau girdėjusi apie San Sebastian, nes ten studjavo mano Erazmus laikų draugas. Žinojau, kad tai taisi maža šalis didelėje šalyje (visi kelio ženklai, visos nuorodos surašytos dvejomis kalbomis: baskų ir ispanų. Nors baskų kalba yra tarsi ispanų kalbos atmaina, bet manau, kad tenykštis gyventojas būtų stipriai įžeistas, jei pavadintum jį ispanu). Gamta ten taip pat ne itin ispaniška - pakrante nusidriekusios kalvos, apaugusios lapuočių miškais. Smėlio ir raudono dirvožemio spalvas keičia mums artimesnės, įprastesnės spalvos. Jau po truputi jaučiu, kad esame atčiau namų.
 
Užsukam į neidelį parkelį ir suvalgom lauknešėlį, kurį mums ryte įdėjo tata ir jo dukra Regina. Maisto racionas gana neįpratas - virti kiaušiniai su duona :) Džiugesio mūsų veiduose nedaug, nes per tas kelias dienas jau buvom gerokai palepę nuo tatos gaminamo maisto gardumo (tuomet dar kartą įsitikinau, kad vyrai gamina geriau).
Tačiau tuo mūsų pietūs nesibaigia, nes pasilelgiam labai moteriškai - nueinam į prekybos centrą ieškoti markerių (nes neturime kaip užsirašyti naują kryptį) ir prisiperkam visokiausių plastmasinių saldumynų (na nesugebu atsilaikyti prieš įtikinamą Martyno argumentaciją: ,,Dvi bandelės tik už 1 eurą!"). Sėdim, valgom, storėjam akyse. Cukraus kiekis kraujyje pakankamas, einam tolyn.
 
Lipu per aukštą tvorą, skiriančią greitkelį nuo miestelio užribų. Martynas padeda man persikelti kuprinę ir iš minimalios pagarbos vietiniams policijos pareigūnams užsidedam ant kuprinių tas šlykščiai žalias liemenes, nes nelegaliai kiūtinam greitkelio pakraščiu. Šį kartą mums niekas nepypsina, nes galbūt mano, kad mes esame kokie vargšai kelių darbininkai, prisnūdę per pietų pertrauką ir pavėlavę išvažiuoti į kitą "tašką" su kolegomis kelininkais. Šiame kelyje mes netranzuojame ir neerzinam vairuotojų. Matom kelio ženklus, kurie byloja, kad už 8 km turi būti degalinė. Pamažu, bet kantriai žingsniuojame tolyn.
 
Kažkas sustoja už mūsų. Blogas ženklas, - pagalvoju, - tikriausiai neišsisuksime be policijos pareigūnų dėmesio. Laimei, aš klydau ir tą akimirką labai apsidžiaugiau. Mums sustojo kelių darbininkas su puspriekabe. Jis nelabai suprato, ką mes darom ir kur mes einam, bet faktas kaip blynas - tos ryškios liemenės sutaupė mums kokius gerus 5km kelio pėsčiomis (matyt suveikė kelininkų liemenių solidarumo kodas). Martynas sėdi priekyje, o aš kažkokiu būdu sugebu susirangyti UŽ jų dviejų sėdynių esančiame tarpe.
 
Esame DIDELĖJE degalinėje, su DAUG fūrų. Nepasisekti tiesiog negali.
Lipam į lenkų fūristo kabiną, kuri užtikrina mums kelionę į Prancūziją ir
pravardę man, kurios ligi šiol negaliu atsikratyti.
 
,,Ar tau patogu, LENAČKA?" :D
 
--------------------------------------------------------
--------------------------------------------------------
2012-09-10
 
Buvo ir nejauku, ir juokinga klausyti to vidutinio amžiaus vyriškio, kuris
pasinaudodamas Martyno padaryta klaida - pasakymu, kad mes NE PORA - nuolat manęs visko klausinėjo ir siūlė man viską, ką tik galima buvo pasiūlyti. Su juo važiavome ilgai, pro langus smalsiai stebėdami besikeičiantį kraštovaizdį, kuris po truputi išduodavo, kad mes važiuojame namų link :)
 
Taip kikendami ir krizendami privažiavome didelę degalinę, kurioje mūsų draugas turėjo ilsėtis ir saldžiai miegoti. Jau buvo vėlu, truputi krapnojo lietutis, bet nebuvo nejauku - toje vietoje buvome ne vienintėliai tranzuotojai ir tai truputį ramino.
Eidami įsigyti vakarienės, pakeliui peržvelgėme fūrų numerius, bet nieko labai perspektyvaus neaptikę, pradėjome po truputį žvalgytis vietos palapinei ir miegui.
 
Mūsų akis ir ausis patraukė neįprastos išvaizdos fūra angliškais numeriais, kiuris stovėjo prie pat degalinės durų. Tada sutikome Charles :)
Grojo seną gerą popsą (,,Everything but the girl"), seną techno (Robert Miles). Nelabai tikėdamiesi mums palankaus atsakymo vis tik paklausėme, kur jis važiuoja :)
Ir jo atsakymas mus labai nudžiugino. Džiugino ir tai, kad jis kalbėjo nepriekaištinga anglų kalba! :)
 
Jo sunkvežimio kabina buvo tarsi palaiminga oazė: gera MUZIKA, visas maišas burnoje tirpstančių guminukų, kuriuos mums leido visus suvartoti, nes jam jie visai nepatiko.
 
Charles buvo labai fainas žmogus - nutrūkstgalvis vaikis suaugusio žmogaus kostiume, pasiūlantis naktinių klubų apsauginiams išsiaiškinti, kuris yra tikras senukas ir kam negalima ten eiti :) Šį kartą jis vežė obuolius iš Portugalijos - darė draugui paslaugą, tačiau paprastai jo darbas labai stipriai skyrėsi nuo įprastinių - jis buvo sportinių žirgų transportuotojas, kuriam kartais tekdavo pervežti didžiulius pinigus kainuojančius sportinius žirgus iš vieno žirgyno į kitą. Jis labai mėgo savo darbą ir daug mums visko pasakojo: pradedant žirgų charakteriais ir baigiant įvairių tautų žmonių mentaliteto skirtumais.
 
Tiesa! Galiu pasigirti, kad tą naktį aš tapau oficialia fūros vairuotoja! Taip taip, buvau užfiksuota net dokumentuose ir pagal išgalvotą planą nuvairavusi tam tikrą atstumą išlipau kažkur laukuose :) Tikiuosi, jūs nepatikėjote, tačiau pareigūnai turėjo turėti tuo patikėti :)

As toki bara taip isivaizduoju, kaip filme desperado.. I purvina stikline ipila silto alaus, ir sako jei nepatinka tai p..k is cia :D Padavejos per 40metu perkopusios prostitutes. Viskas purvina ir smirda slapimu. Patalpa prirukyta ir per dumus nesimato biliardo stalo..
Jeigu toksai baras butu, tada simtas procentu ateiciau kiekviena diena :) Kitokiu atveju tas tavo baras bus tik "ale salunas" - nieko ipatingo.

Gražuliui nepatiktų, ilgai negyvuotum. :D

prieš porą dienų jų diena buvo ir eitynes Vilniuje darė. Reikėjo tada kontaktų ieškot :D

Tu sukurk homoseksualų karštąją liniją. Sukelsi ažiotažą, nebereikės investuoti į reklamą. Būsi vienintelis toks Lietuvoje (minimum), todėl neturėsi konkurencijos ir galbūt visai neblogą paklausą. Plius visokie smalsuoliai skambins vien tam, kad pasižiūrėtų, kas ten per dalykas ir pasijuoktų (o tau tai pajamos).
 
Aš 75% juokais ir 25% rimtai ;)

Taip, tikrai galima. As ir mano kolege perduosim jums visus sliekininkystes pradmenis, papasakosim apie slieku ir biohumuso rinka Lietuvoje bei uzsienyje, pasidalinsime visakeriopa patirtimi. Tai jums nieko nekainuos.
Kiekvienam zmogui iskils klausimas, kodel mes taip mielai dalinames savo patirtimi? Atsakymas butu paparastas - mes auginames savo partnerius, nes tam kad patenkinti uzsienio saliu rinka, mums savo jegu nebeuztenka.
 
Kiekviena antradieni savo sliekyne organizuojame "atviru duru diena".
Ryt visa diena jau uzimta, tai artimiausias laikas, kada galime priimti svecius - kitas antradienis t.y. 2012.05.29.
 
 
Registruotis reiktu:
[email protected] arba telefonu 860680312
 
Tomas