:)))) Tiksliai žinau, kur tas bariukas, kažkada vis pačiam buvo minčių pernuomoti tą bariuką (sentimentai), bet, deja, nėra laiko tokiam projektui, gal čia kada tokį pan, kaip hobį senatvėje. Kol kas, turiu pelningesnių hobių. Tik labai smalsu, kiek tu už jį moki per mėn?
Na, o dabar tau, kaip senas Fabijoniškių gyventojas, ne vieną bokalą ten išlenkęs duosiu praktinių patarimu, kurie gal bus naudingi ir kada, kokį bokalą 4free įpilsi.
Šio baro auksiniai laikai buvo tuomet, kai dirbo toks Gintas su žmona, kuris turėjo kelis barus ir neblogą patirtį maitinime. Buvo jo tokie pliusai - labai geras maistas, aukštesnės, bet teisingos kainos. Dabar kai rašau dar pamenu legendinius jo makaronus. Ginto pasitraukimo priežastys, mano nuomone buvo dvi - a)Gintas nevengdavo kelti taurelės su lankytojais ir tai ėmė jam jau kišti koją (per daug jis ėmė gerti) b) vietą pamėgų aukštesnės klasės (na pats matai koks namas, ne ubagų visgi) - ėmę degraduoti asmenys, kurie vėliau virto totaliais alkoholikais (vieną moterį nuogą slampinėjančią mačiau, o kito nebematau, bet kai mačiau tai prie visiškos "parašos"). Taigi, kitiems lankytojams, manau tapo nebemalonu sedėti prie miegančių ant stalų vidutinio amžiaus šeimų.
Vėliau persinuomavo tokia moteriškė, kuri numažino kainas ir faktiškai iš tos vietos padarė buitinio alkoholizmo liūną. Ten ėmėsi rinktis labai jau "atšalusi" publika. Kas vėlgi atbaidė kitus klientus. Maža to, skirtingai nuo Ginto, ta moteris tiesiog chamiškai aptarnavo - meniu reikėdavo pasiimti (Gintas visada pats prieidavo, maloniai bendraudavo) - mokėti vėliau tekdavo į priekį. Dar ji įgudo plepėti su kaimynėm kirpėjom - tai dėmesio visai neliko.
Paskutinis savininkas, toks kebabas. Pas jį buvau kartą iki velumos ir sakiau jam - kad užsidarysi (po kelių mėnesių taip ir nutiko), buvo iš principo normalus, BET - pas jį nebuvo jokio pasirinkimo. Gerai įvėpęs užsinorėjau užkąsti, sakau ką turit iš patiekalų, tai jis man su dviem draugais pasiūlė čeburėkų..
Taigi, va tokia istorija. O konkretūs mano pastebėjimai, kuriuos pasidariau per tiek metų ir ką daryčiau, pateikiami žemiau:
a) Alkoholiui daryk ne pigias kainas. Nepaisant to, kad netoli yra Čili, manau, kad alus turėtų kainuoti ne pigiau 5-6, o gal net 7 litų. Maisto taip pat - aplink yra krūva galinčių susimokėti žmonių, bet jie niekada neis ten, kur sedės atmarozai arba degradavę alkoholikai. Išlaikyk lygį, kad ten rinktusi šiek tiek rimtesnė publika.. b) Meniu būtinai turi būti: a) užkandžiai prie gėrimų (duona (būtinai šviežiai kepta)), sūriai, alyvuogės ir t.t. (apskritai rinkinėlių) b) sriubos/antri - kad ir nedaug, bet kartais žinok taip norisi ne namie užkąsti, o į Čili nesinori, arba begeriant alų užsinori - todėl būtinai bent lengvą sriubą, makaronų, gal kokį lengvą vieną kitą kepsniuką, gal kažką firmiško. Iš alkoholio - alus, vynas, degtinė, brendis c) DIRBK šeštadieniais ir sekmadieniais, nuo ryto - labai nuvildavo, kai su bičiuliais, su kuriais per pora h galėtume atmušti nemažą nuomos dalį rasdavom uždarytas duris šeštadieniais, kai taip reikėdavo alaus....
Na bet čia patarimai jei nori bariuko, bet jei darysi kebabine - tada, jau pats žiūrėk :)
