Rtfm

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Sveiki,
 
As sia vasara buvau isvykes i USA. Tad galiu pasakyti viena - "nevaziuokit", nes grize i Lietuva po poros dienu noresit sugrizti :D

Sveiki,
 
As sia vasara buvau isvykes i USA. Tad galiu pasakyti viena - "nevaziuokit", nes grize i Lietuva po poros dienu noresit sugrizti :D

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Įdomios patirtys uždarbiečių tarpe :)
 
Aš pats pradėjau užsidirbti būnant apie 10 metų amžiaus. Tada atidariau parduotuvę namie, kur perparduodavau iš realios parduotuvės nusipirktus produktus, dažniausiai metais jaunesniam broliui. Dar turėjau atsidaręs loterijos punktą namie, kuris buvo lb panašus į Teleloto, tiesiog vietoj kamuoliukų ir jų aparato buvo lapeliai su numeriukais:) dalyvavo visa šeimyna, kažkada ir giminaičiai su kaimynais sudalyvavo. Kažkada panašaus metų leisdavau vasaras kaime, kur senelių kaimynas statė namą. Įsiprašiau būti pagalbiniu, dirbdavau kelias valandas (plytų nešiojimas ir pan) ir per dieną gaudavau po 5 Lt. Po poros savaičių tėvai sužinoję uždraudė kaimynui mane "išnaudot".
 
Vėliau būnant 14-15m prasidėjo internetiniai darbeliai, visokie spaudinėjimai už centus, registravimaisi į hyip (ar kaip jie vadinasi), netgi pats tokį vieną turėjau. Realiai nemokėjau daug ko daryti (nei programuoti normaliai, nei dizainus piešti ir pan.), tai galima sakyti tiesiog ėjau į minusą. Būnant 16 metų supratau, kad skiriu lb daug laiko sporto žiūrėjimui ir galėčiau tai panaudoti lažybose. Mamos vardu užsireginau kai kuriose bendrovėse, kitur melavau apie savo gimimo datą ir mėginau užsidirbti pritaikant tiek fundamentalias tiek technines žinias/analizes. Pavariau kelis šimtus į minusą ir supratau, kad lažybos į pliusą eina tik tada, kai į jas žiūriu kaip į hobį, o ne į uždarbio šaltinį. Su nauju požiūriu atsigriebiau su kaupu. Tada sekė pokeris, bet tik pora mėnesių. Rinkdavau bonusus su skirtingais vardais. Uždirbti galėjai apie 150Lt per dieną beveik, bet vienąkart prigavo, pagrasino Interpolu ir rišau :)
 
Mano realus CV. Dirbdavau tik vasaromis, nes mokslo metais buvau kelių non-profit organizacijų narys ir buvau užsivertęs darbais, na ir žinoma mokslai buvo. Vėliau pradėjau važinėti studijuoti į užsienį, tad vėl beliko tik vasara.
Pradėjau 17 metų, buvau vienos gydymo įstaigos pagalbinis darbininkas, bet realiai teko pavaduoti buhalterę iš dalies. Darbas prie pc suvesdinėjant duomenis. Kadangi buvau labiau susidraugavęs su pc nei buhalterė, tai dirbau pora kartų greičiau nei ji ir todėl leido man padirbėti pora mėn ilgiau nei planavau iš pradžių. Pliusai: išmokau suprasti daktarų raštą, išmokau ligų kodus :) ir žinoma darbas su Teritorinių kasų sistema.
 
18 metų po 12 klasės nuvariau padirbėti į statybas. Stačiau Panoramą. Tiksliau valiau statybų šiukšles. Pamačiau visą statybų "virtuvę" iš vidaus. Jau po savaitės "atkalėm sistemą" kaip dirbti tik po 4val per dieną, o gauti atlyginimą kaip už 12val. Per likusias valandas ieškodavom su draugais butų, kur gyvent studijų metais. Pamačiau kitokią kultūrą, supratau, kad mokytis verta, kad nebūti vienu iš statybininku. Po mėnesio išėjau iš darbo, vėl pora mėn pabuhalteriavau.
 
Sekančios dvi vasaros buvo aukštesniame levelyje. Vadovavau sandėliui vienai maisto produkcijos įmonei. Teko išmokti planuoti atsargas, bendrauti su klientais visom priemonėm, vadovavau 4 vairuotojams, darbas kasos aparatu ir pan. Teko ir po 13 valandų arti, teko patirti apgavysčių, teko susidurti su įvairiausiomis neplanuotomis situacijomis. Lb daug naudos davė. Apskritai bendravimas su nekvalifikuotais darbuotojais leidžia tolimesnėje karjeroje juos lengviau perprasti. Minusas: įmonė buvo "seno kirpimo", tad mano pasiūlymai kaip atsinaujinti nebuvo išgirsti ir įvertinti. Trečią vasarą nebėjau, nes nebeturėjau ką išmokti. Anyway, į CV galėjau daug ką įsirašyti.
 
Po trečio kurso atlikinėjau praktiką vienoje didžiausioje valstybinėje įmonėje. Jiems patikau ir pasikvietė padirbėti toliau. Tai jie padarė, net žinodami, jog po mėnesio išvažiuoju į užsienį mokytis. Davė ir projektą pakuruoti. Kasdien ėjau pas skirtingų sričių specialistus darbe ir domėjausi jų veikla. Stengiausi pasiimti viską ką galėjau. Dar per praktiką dirbau ilgiau nei visi kiti darbuotojai, bet toks jau aš esu, kad stengiuosi dirbti 110proc. Pliusas valstybinėje įmonėje: tavo sprendimai dažnai paliedavo visus Lietuvos gyventojus. Minusas: didelė biurokratija.
 
Teko trumpais laikotarpiais ir kitas įmones pamatyti iš vidaus su įvairiais projektais. Galbūt neparašiau visiškai į temą, bet norėjau pasakyti, kad verta atiduoti visą širdį į dirbamą bet kokį darbą ir tai darbdaviai įvertins. Dar dažnas sako, kad lb Lietuvoje svarbu kontaktai ir pan, bet dažnai nk dėl to nedaro (juk jie iš oro neatsiranda). Aš tuo tarpu stengdavausi kad ir pietauti su skirtingais asmenimis, ypač aukštesnio rango. Tad.. darykite daugiau nei prašo. Pasakykite vadovams jų pliusus minusus ir paklauskite apie savuosius - abu tobulėsite. Dažnai klauskite kodėl aš tą darau. Galbūt kai kuriuos darbus dirbate be reikalo. Mokykites nuolat, domėkites sritimi, kur dirbat. Susirasti darbą nėra sunku, kiek daugiau pastangų prireikia kilti aukštyn darbe. Ir meskite darbus, vos tik baigsite eiti į juos su šypsena :)

DjiXas, istorija, kurios neturėjote žinoti
Man geriausia motyvacija.

Labai gera tema. Aš taip pat minimalizmo šalininkas. Tik pas mane tas minimalizmas labiau sistemiškas, ir apimantis ko gero visas gyvenimo sritis. Ir tai gal ne siauriai apibrėžtas minimalizmas, bet racionalus, sveikas ir neperteklinis vartojimas.
Šiek tiek aprašysiu kelias atskiras sritis kaip pavyzdį.
 
Namai, gyvenama aplinka. Namuose kuo mažiau daiktų, kuo grynesnė erdvė. Savo gyvenamoje aplinkoje noriu turėti tik tai, ko man iš tikrųjų reikia, ir vengti bet ko, kas tą mano aplinką užgriozdintų. Bet tai, ką pasirenku turėti, noriu kad būtų labai kokybiška ir ilgaamžiška tiek konstrukciniu, tiek dizaino požiūriu. Todėl labai vertinu nesenstantį subtilų, klasikinį stilių ir dizainą (ypatingai danišką, skandinavišką).
Darėme esminį buto remontą, tai teko labai daug ką išmesti. Po remonto liko minimalus kiekis baldų, virtuvės įrangos ir t.t. Iš pradžių nebuvo pinigų viskam susipirkti, o pagyvenus apytuščiuose namuose ilgesnį laiką pamačiau, kad neįpatingai kažko ir trūksta. Dabar stengiuosi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Pvz, skalbimo mašiną pirkome brangią, bet patikimai veikiančią ir funkcionalią. Noriu labai kokybiško virtuvės komplekto su uždaromis spintelėmis, kad kuo mažiau daiktų būtų laikomi atvirai. Tai yra ir gražu, ir praktiška tvarkantis, ir namuose išlaikoma erdvumo, lengvumo atmosfera. Dabar, kai iš savo jaukių namų ateinu pas kokius užsigriozdinusius draugus ar pažystamus, tai toje aplinkoje jaučiuosi tikrai nejaukiai - toks jausmas, kad ten ne daiktai tarnauja žmogui, bet tas žmogus tarnauja savo daiktams.
 
Asmeniniai daiktai. Čia taip pat norisi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Ir čia išmanusis telefonas tikrai randa savo vietą, ir nežadu jo atsisakyti. Taigi, labai svarbūs dalykai: geras išmanusis telefonas, mano nedidelius poreikius pilnai patenkinantis kokybiškas kompiuteris, nors ir senesnis, bet techniškai tvarkingas automobilis (išoriškai gali būti ir netvarkingas, subraižytas ir t.t.), geri ir kokybiški rūbai tiek laisvalaikiui, tiek darbui, tiek "išeiginiai". Ir visko ne per daug, tiesiog tiek, kiek reikia.
 
Mityba. Labai svarbus reikalas. Stengiuosi valgyti kuo natūralesnį, žalesnį ir mažiau apdorotą maistą, t.y. valgyti kuo daugiau tokio maisto, kuris randamas gamtoje, ir stengtis jo niekaip neapdirbti: kuo daugiau vaisų, daržovių, įvairių salotų, sūdytos lašišios, šaldytų daržovių ir pan. Po to seka įvairios kruopos, košės. Ir tik po to mėsa, geriausiai virta arba troškinta. Visai pabaigoje - čipsai, alus, saldumynai ir pan. Ir visada kuo mažiau apdorotas maistas, kuo natūralesnis. Nes net ir iš visiškai sveikų ir natūraliu komopentų, bet durnai paruoštas maistas nėra sveikas. Pvz. cepelinai, kugelis, koks nors daržovių troškinys su užkepintu sūriu ir t.t. Šaldytuve nėra vietos majonezui, dešrelėms, koldūnams ir kitokiam šlamštmaisčiui. Kame čia minimalizmas? Tame, kad kai valgai daug natūralaus ir neapdoroto maisto, tau nereikia nei daug laiko to maisto ruošimui, nei daug pastangų, nei įrankių. Pvz, jei iki pietų valgai tik vaisius, tai reikia juos tik nuplauti - nereikia nei šaukšto, nei peilio, nei puodų, nei orkaitės ar pan. Tiesiog imi ir valgai. Jei pietums ruoši salotas, tau taip pat užtenka tik lentėlės, peilio ir lėkštės.
Apsiperkant parduotuvėje taip pat minimalizmas. Neperkant šūdmaisčio, o tik pagrindinius, bet kokybiškus produktus, išlaidos taip pat padidėja neženkliai - nes pagrindiniai produktai paprastai nėra brangiausi (gal tik kokybiška mėsa ir žuvis brangiau kainuoja).
 
Laisvalaikis. Kuo daugiau kokybiško laisvalaikio, ir kuo mažiau junk time. Įvairus sportas, bėgimas, knygos, laikas su žmona, miegas, internetas (čia ypač sunku siekti "kokybės" - čia ir tobulėjimui erdvės daugiausia). Vengiu TV, nes užkabina, ir nepajauti, kaip beprasmiškai prabėga vakaras. Taip pat vengiu nekokybiškos spaudos - tai iš esmės visa periodinė LT spauda, išskyrus vieną kitą žurnalą, ir vieną kitą kokybišką straipsnį toje bullshit masėje. Knygos yra gėris, ir nors knygynuose 95 proc beverčio šlamšto, likę 5 proc yra tikrai vertingų skaitalų. Facebook'e subscribinus keletą įdomių žmogių, ir užhaidinus facebooke gyvenančius pažystamus nuobodylas, tai tampa tikrai gera vieta įdomiai informacijai atrasti.
 
Darbas. Negaliu pasakyti, kaip čia su racionalumu ir minimalizmu dirbant kitam. Bet dirbant sau, labai gerai orientuotis į optimalų rezultatą įdedant optimalų kiekį pastangų. T.y., darbas, nors ir užima labai didelę laiko dalį, pagal mano filosofiją jis neturi viršyti miego laiko. T.y., miegu 8 val, dirbu apie 8 val, "gyvenu" likusias 8 val. Bent man šita proporcija atrodo labai sveika. Darbe vengti š*do malimo - geriau tuomet grįžti namo ir pamiegoti, pasportuoti ar pan., nes darbas be nusiteikimo ne kažkokius rezultatus atneša, tai nėra prasmės ir "mūčytis". Aišku, tai galioja tik dirbant sau. Taip pat labai svarbu saikas, kaip ir visur - neuždirbsi visų pinigų, nenusipirksi visų daiktų, nepamylėsi visų moterų - todėl vertą rinktis gerą ir patinkantį darbą, į kurį vertą koncentruotis ir siekti gerų rezultatų, ir vieną, bet gerą moterį :)
 
Mąstymas ir gyvenimo būdas bendrai. Stengtis nekaupti nieko, ko nereikia. Lengvai paleisti tai, kas jau išgyventa ir suvartota. Išmesti telefoną nusipirkus naują. Išmesti visas seno auto detales nusipirkus naują. Perkant kiekvieną daiktą namuose, būtinai atsisakyti senojo. Išmesti knygas, kurias buvo nevertos tavo laiko (ir jokiu būdu nedovanoti, o išmesti - juk nenori kažkam dovanoti tai, kas neturi vertės ir bus tik balastas).Pvz, skubėdamas į kelionę maximoje nusipirkau Čekuolio knygą, ir net pusės neperskaitęs išmečiau - be gailesčio :)
Nesiekti bendravimo su tais žmonėmis, kurie neturi kuo dalintis. Tačiau skirti pakankamai laiko tiems, kurie tau svarbūs. Nesinešioti nuoskaudų, išgyventi ir paleisti nesėkmes - kaip ir sėkmes. Ilsėtis kokybiškai. Maitintis kokybiškai. Dirbti kokybiškai. Gyventi kokybiškai. Bet niekur nepersistengti ir išlaikyti pusiausvyrą :)
 
Toks būtų mano visai ne minimalistinis komentaras. Tikiu, kad jis buvo riekalingas būtent tokio ilgumo :)

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Aš taip pat turėjau tokių problemų tiek mokykloje, tiek univere du pirmus kursus. Mokydavausi daug laiko, tačiau tas mokymasis nebūdavo koncentruotas, o nebūdavo todėl, kad vis kažkur nukreipdavau savo dėmesį. Šiemet pradėjau taikyti taktiką ypatingai, kai ruošiuosi atsiskaitymams, kuri padeda greičiau ir geriau išmokt medžiagą. Viskas labai paprasta: Jei pvz atsisėdi mokytis 13.30 vadinasi iki 14.30 tą darau non-stop. Nesvarbu ar matau, jog niekas nelenda į galvą, bet vistiek sėdžiu tą valandą. Pasitaiko, kad neretai save prigaunu blūdinant po aplinką, bandant eit paieškot muzikos. Tokiu atvėju po biški vėl grįžtu prie to, ką dariau. Praėjus tai valandai darau pertrauką nuo 15 iki 30 min. Tuo laiku darausi arbatos, vaikštau facebooke, demotyvacijoj ir pan. Tačiau jau praėjus poilsio laikui vėl atsiskaičiuoju valandą ir tęsiu ką dariau prieš 30min. Mokydamasis tokiu metodu įvyko gana paradoksalus dalykas. Pradėjau išsedėti ne po valandą skaitant medžiagą, bet iki dviejų ar dar ilgiau. Mokymasis pagreitėjo keletą kartų, o ir rezultatai pagerėjo. Su darbu rašymas išvis stebuklai vyksta :D Viską parašau vienu prisėdimu ir visai pametu laiko jausmą...Tokia mano patirtis, bandyk, gal pavyks pritaikyti ;) Sėkmės :)

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Aš taip pat turėjau tokių problemų tiek mokykloje, tiek univere du pirmus kursus. Mokydavausi daug laiko, tačiau tas mokymasis nebūdavo koncentruotas, o nebūdavo todėl, kad vis kažkur nukreipdavau savo dėmesį. Šiemet pradėjau taikyti taktiką ypatingai, kai ruošiuosi atsiskaitymams, kuri padeda greičiau ir geriau išmokt medžiagą. Viskas labai paprasta: Jei pvz atsisėdi mokytis 13.30 vadinasi iki 14.30 tą darau non-stop. Nesvarbu ar matau, jog niekas nelenda į galvą, bet vistiek sėdžiu tą valandą. Pasitaiko, kad neretai save prigaunu blūdinant po aplinką, bandant eit paieškot muzikos. Tokiu atvėju po biški vėl grįžtu prie to, ką dariau. Praėjus tai valandai darau pertrauką nuo 15 iki 30 min. Tuo laiku darausi arbatos, vaikštau facebooke, demotyvacijoj ir pan. Tačiau jau praėjus poilsio laikui vėl atsiskaičiuoju valandą ir tęsiu ką dariau prieš 30min. Mokydamasis tokiu metodu įvyko gana paradoksalus dalykas. Pradėjau išsedėti ne po valandą skaitant medžiagą, bet iki dviejų ar dar ilgiau. Mokymasis pagreitėjo keletą kartų, o ir rezultatai pagerėjo. Su darbu rašymas išvis stebuklai vyksta :D Viską parašau vienu prisėdimu ir visai pametu laiko jausmą...Tokia mano patirtis, bandyk, gal pavyks pritaikyti ;) Sėkmės :)

Taigi pribrendo laikas pasidalinti mintimis. Tikriausiai daugelis turime šimtus idėjų, nežinome, kurią pasirinkti, o pasirinkę susiduriame su kliūtimis, kurios neleidžia nei plėtoti projekto, nei jį išlaikyti egzistavimo sąlygoje. Ką parašysiu, tai bus daugiau teorinės žinios, žvelgiant per socialinės psichologijos plotmę.
 
Kaip uždirbti milijoną?
 
Kiekviename knigyne yra "verslo fantazijų skyrelis", kuriame gausu knygų kaip praturtėti, kaip uždirbti milijoną. O ar žinote, kas be "pinigų" užkalimo siejas visas tas knygas? - tai įvadinė dalis, kurioje akcentuojama - "kas aš esu", jeigu manote, kad tai beletristika - jūs visiškai klystate. Jeigu žinote, kas ęsate ir žinote, ko norite - jūs jau turite beveik pusę milijono. Bėda ta, kad dalis mūsų esame "moratoriumo" busenoje ( kas aš esu? - nežinau, pats savęs to klausiu). Savimonės sukūrimas - raktas į sėkmę. Savimonė - žmogaus savistabos rezultatas. O savistaba - savęs tyrinėjimas. Bėda, kad nesugebame savęs, pakankamai tvirtai apibrėžti.
 
Turiu noro (motyvacijos), bet vis tiek neturiu milijono
 
Motyvacija - skambus žodis, turintis gilesnę prasmę - poreikių visuma. Nuo šito atspirties taško ir reiktų pradėti kalbėti. Visi turime poreikių, šiuo atveju nekalbu apie biologinius poreikius. Kas tas poreikis? o gi trūkumo būsena su jo pašalinimo mechanizmu. Yra toks dalykas kaip, tenkinamų poreikių svarbos sumažėjimas, netenkinamų svarbos išaugimas. Ka tai reiškia? Taigi tu esi sotus ir negalvoji apie maistą, o vat tavo pilnavertiškumo poreikis ne itin toks "laimingas". Vienas iš šio poreikio patenkinimo būdų - "pinigėliai". Kuo didesnis poreikio trūkumas - tuo radikalesni ir paprastesni patenkinimo būdai. Taigi siekdami internete užkalti daug pinigų, griebiamės idėjų, iš kurių daugiau pasipelnytume. Iš tikro, tai šaunu, bet... Apskritai, viso projekto plėtojimo metu mums reikia motyvacijos, tačiau išsikelti tikslai nepatenkina mūsų poreikių, dėl kurių ir kūrėme projektą, taigi dingsta susidomėjimas pačiu projektu - jį apleidžiame ir mūsų idėja patiria fiasko. Ir dar sykį pakilti "nusvilus" mums neleidžia sąmonėje esantys "įvikio vertinimo rezultatas".
 
 
Pasitikėjimas savimi - projekto testinumo varikliukas
 
Dar kitaip vadinamas "savo veiksmingumo lūkesčiais" mūsų projektui turi išties daugiau, nei patys galvojame. Kad pasitikėjimas idėja būtų tvirtas reikia: a) veiklos sritis turi būti tau svarbi b) turi turėti veiklai atlikti reikalingų žinių ir įgudžių c)reikia palankios aplinkos, kuri tave skatintų "mokymąsį" ir palaikytų nesėkmės atveju. Tikėk, nes: mūsų veiksmingumo lūkesčiai tampa save išpildančiomis pranašystėmis, t.y. tavo spėjimai apie nuo tavęs priklausančius įvykius, kuriuos tu pats gali paveikti ir taip išpildyti anksčiau savo pateiktas pranašystes.Pvz su studentu: jei studentas prognozuoja, kad jam nepasiseks išlaikyti egzamino, jis dės mažiau pastangų mokydamsis, kas reiškia mažesnį informacijos sukaupimą, t.y. jis tikrai neišlaikys, nes nesimokė. Lygiai taip pat galit pritaikyti savo idėjai, o ypač jos įgyvendimui.
 
Gal šiandien tiek, papildysiu vėliau, beja - kartais galvojam, kad labai aukšti tikslai yra progreso variklis. Tačiau psichologiniu atžvilgiu per aukšti tikslai ir per griežti atlikimo standartai lemia žemą sėkmę. Ką parašiau - atrodo viskas jau žinoma, kažkur girdėta, bet nepaudojimas, reiškia tik paties žmogaus duobės kasimasį po savimi..
 
Jeigu jau skaitote čia, tai dar noriu paminėti, norėjau, kad į tai pažvelgtumėt "kitu kampu", niekas ant lėkštutės neatneš nei įdėjų, nei tobulo jų įgyvendinimo, tik kiekvienas iš mūsų, interpretuodamas, pritaikydamas sau ir mokindamasis iš kitų - gali kažką bandyti pasiekti, o pirmiausia atsakyt sau - "kas aš toks esu", tada "kiek man reikia pinigų, kodėl man reikia būtent tiek pinigų, ir kaip tuos pinigus uždirbti),