Druski

Aha, o po to apsisvieskite sioje temoje. Marketingistai yra zmones, kurie idiege sia sistema i Amway. Dexter Yager jo vardas, jei neklystu (dar iki siol skamba sio zmogaus pavarde galvoje po paskutinio amway "seminaro", nors praejo metai). Tai yra labai galingas irankis verslininkams naudojant "word of mouth". O zmones, kurie ale dirba jiems ir vadina save verslininkais, kas yra labai juokinga, yra tik irankis siame mechanizme.
 
p.s. as nesu pries MLM. Tiesiog isskiriu Amway, bandancius pritaukti silpnus zmones, turincius financiniu bei kitu problemu ir maitinancius juos pazadais apie financine laisve ir kitais skiedalais.

Į Amway ir mane kvietė. Kaip bebūtų nekeista, bet pokalbio pradžia buvo tokia pati, kaip kad tavo aprašyta. "yra 4 grupės žmonių, samdomi darbininkai, verslininkai ir t.t. Va kai tu prie mūsų prisijungsi, va tada tai tu pamatysi, va tada tai bus. Žodžiu, gyvensi, nieko nedarysi, o pinigai į tavo sąskaitą plauks ir plauks". Nu sori, chebra, nebūna tų stebuklų tokių. Nerekomenduoju ten lįst. Arba gali pamėgint įlįst, kad paskui galėtum savo patirtimi pasidalinti, kas per ##### tai yra. Bet, tiesą sakant, po to verbavimo pokalbio, net tas žmogus, kuris bandė užverbuot, man tampa nebemalonus, net nebesinori turėti kokių nors reikalų, nes jie mala šūdą. O kas nori draugaut su šūdmaliais? Nebent šūdmaliai.

2012.05.25
 
Išlipam mažo miestelio degalinėje. Pasiutusiai karšta. Sėdime ant bortelio ir labai stebimės, kad čia nuolat visi atvažiuoja pirkti ilgų batonų (juos čia pat skrudina/kepa/nežinau, bet visiems jie ryškiai labai patinka :)
 
Susigundome ir mes vieną tokį įsigyti, suplojame 1,6euro, ir išsvajotai uogienei mūsų pietų biudžeto jau nebe užtenka... O kaip norėtųsi... Anyway, tunas irgi labai neblogai :)
 
Esame ramūs ir nei kiek nepanikuojam. Palyginus su dviem paskutinėm dienom, šiandien mums pasiutusiai sekasi.
 
Mūsų dėmesį patraukia du šešiasdešimtmečiai senukai (labai netradicinės išvaizdos - labai linksmi ir stilingi). Mes jiems taip pat pasirodom įdomūs. Jie tariasi.
Mes įsijungiam į pokalbį. Nepatikėsit, bet jie važiuoja link Madrido! Važiuoja dviem atskiromis mašinomis ir nesugalvoja, kuris mus pasiims ir ar iš vis pasiims (puppy dog's eyes] ir mes jau važiuojame apdulkėjusiame blondino mašiniukyje. Nuotaika puiki, kraštovaizdis taip pat [kažkas panašaus į visus tuos muzikinius klipus, kai jaunimas sėda/pavogia/pasiskolina kokį tais automobilį ir karštą vasaros dieną važiuoja kažkur-belekur
 
Sustojame pasiusioti, mes sugalvojame nupirkti melioną ir visi kartu pasivaišinti. Tėvukai pasišauna mokėti, bet aš pirma paduodu du eurus. Jie prieštarauja, bet aš nepasiduodu. Tada jie sugalvoja įkalti alučio ir tie mano du eurai padvigubėja (jų sąskaita).
 
Alus šaaaltas ir be proto gardus, melionas tirpsta burnoje (suvalgome jį visą) ir tęsiame kelionę.
 
Tai buvo viena tų ilgesnių atkarpų. 4valandos kelio nėra taip jau mažai ir jos ypač pailgsta, kai važiuoji su nepažįstamu žmogumi nemokėdamas jo kalbos.
 
Jis mus paleis apie 80km iki Madrido, tad skambiname savo draugui ir pasakome, kad mes jau visai netoli (tiesa, anas veikėjas jau anksčiau norėjo mus pasiimti, bet mes nusprendėme, kad 500km kelio į vieną pusę yra per daug ir neleidome jam to padaryt.
 
80km iki Madrido. Mano širdis džiūgauja. Šiandien vakare mes turėsim namus (ir stogą virš galvos, ir lovą, ir karštą vandenį, ir visus kitus patogumus, būdingus tik namams :)).
 
Nusiperkam Melviną, bet apie jį kitą kartą :)
(visiems linkiu gero savaitgalio!)
----------------------------------
-----------
2012.05.28.
 
Taigi apie Melviną :)
 
Melvinas - tai meliono, pirkto iš marokiečio degalinėje už paskutinius marokietiškus pinigus, vardas. Kodėl Melvinas ir kodėl melionas buvo personifikuotas?
 
- Melvinu tą melioną pavadino Martynas, piešdamas jam akis, nosį ir burną.
- Sužmoginom tą lauktuvėm pirktą daiktą, nes buvome labai laimingi, kad per vieną dieną nuvažiavome apie 500 - 600km. Buvo sunku tuo patikėti, bet taip buvo ir negana to, mes pirkome LAUKTUVES namams, kurių svečiais tą vakarą ruošėmės būti. N-A-M-A-M-S :) Turėjome tiek džiaugsmo, kad dviese juo dalintis atrodė šventvagiška [labai maloniai nučiuožė stogas].
 
Stovėjome toje degalinėje ir strakinėjome iš laimės. Pūtė stiprus vėjas iš virš mūsų pakibusio debesies, bet tai nei kiek mūsų nebaugino, nes jei per valandą ar dvi mes nieko nesutranzuojame, skambiname Tatai ir važiuojame į už Madrido esančią jo rezidenciją.
 
Beet spėkit, kas nutiko :) Mums sustojo ispanų šeima - mama ir tėtis, kurie savaitgalį lankė savo vaikus, gyvenančius už 400km nuo Madrido. Mes buvome jų vaikų amžiaus, tad širdis suspurdėjo pamačius tokius mielus vaikučius su Melvinu, kuris pietų metu buvo su didžiu liūdesiu papjautas, rankose :)
 
Matyti tirpstančius kilometrus kelio nuorodų ženklinime kartais būna net smagiau nei tirpstančius kilogramus svarstyklėse (čia bandžiau kažkaip labai mandrai/nebanaliai pasakyti, kad buvo žiauriai faina važiuoti Madrido link tik nežinau ar man tai pavyko0 Žodžiu - laimės buvo pilnos kelnės. Vos viena valanda ir mes jau stovime vienoje iš daugelio Madrido metro stotelių ir slepiamės nuo lietaus. Nedidukas nerimas kutena širdį, labai tikimės, kad mūsų draugas mus suras sėkmingai.
 
Nepatikėsite, bet kaip tik taip ir nutinka. Nepaisant visų ant kelio virstančių medžių ir grybauti linkusios navigacijos, mūsų draugas su kitu ne ką prastesniu draugu jau ČIA :) Nespėjom nei normaliai įsipatoginti baltame "kabluke", o mums jau buvo paserviruotas alutis - gardutis - lietuviško svetingumo ir relax'o simbolis. Šios dienos vargai vargeliai jau baigėsi, mes važiuojam namo. Tiesa, kur tie namai mes nežinojom, žinojom tik tiek, kad mūsų jau laukia šaltibarščiai ir kotletukai.
---------------------------------------------------------
2012.07.16
 
Sveiki visi ištvermingiausi nekantruoliai :)
Man labai gėda, kad taip ilgai nerašiau. Visko labai daug vyksta paskutiniu metu ir geriau nerašyti visai, nei rašyti bet kaip, tiesa? :)
 
 
Tagi. 12 metų ispanijoje gyvenančiai lietuvių šeimai mes buvome tokia pati dovana kaip ir jie mums. Gera kalbeti lietuviškai, jaustis laisvai ir saugiai. Neturėjome jokio plano ar įsivaizdavimo, kiek mes pas juos užtruksime, bet niekas lauk mūsų nevijo ir mes nebuvome labai prieš, mėgaudamiesi lietuvišku jų svetingumu. Tarpusavyje jie kalbėdavosi ispanų lietuvių kalbos mišiniu. Puikiai suprantu tą būseną, kai po kurio laiko, ilgiau pagyvenus užsienyje, lengviau tampa tam tikrus iššireiškimus pasakyti svetima kalba, nei sava.
Tiesa, turėjo jie 13metų dukrą, kuri jau senokai nebuvo lankiusi tėvynės ir jau kalbėjo su labai stipriu ispanišku akcentu, tad tam tikra prasme jaučiau pareigą kuo daugiau su ja bendrauti, kad ji perimtų taisyklingą lietuvių kalbą. Buvo smagu ir naudinga.
 
Po kelių dienų ekskursijų, sočių pietų, kalno saldumynų ir visų kitų nuostabių dalykų pajutome, kad mums jau laikas. Aš dar turėjau vilčių ir ambicijų suspėti į savo puseserės vestuves, o Martynuo žūtbūt reikėjo suspėti į darbo biržą, nes daugiau atidėlioti jau nebebuvo galima. Tiesa, laiko turėjome ne tiek jau ir daug - apie 10 dienų ir dar laaaaaabai nemažą gabalą Europos prieš akis. Bet kas mums, jauniems maksimalistams? :)
 
 
Iš pat ryto Tatos kabluku pajudėjome degalinės link. Tata buvo labai geras ir pusiau planuotai, pusiau ne mus pavežėjo gerokai už Madrido ir paleido geriausioje tame gelyje esančioje degalinėje. Tada dat nežinojome, kad ši diena bus tikriausiai labiausiai ne pagal planą diena mums pagelbėsiantiems vairuotojams :)
Good for us and not soo good for them :)
 
Buvo gana keista vėl stoti į trasą. Jautėmės pailsėję ir atitrūkę nuo įprastos tranzavimo eigos. Kažkaip keista... eiti, klausti, rodyti žemėlapį... :)
 
Netrukus mūsų žvilgsnį patraukė du keistos išvaizdos ispanai, pietaujantys degalinės papavėsyje. Priėjome, paklausėme, puiku! Bet yra vienas BET - jie važiuoja kartu, bet dviem skirtingais automobiliais, kuriuose turi po vieną laisvą vietą. Pirmą kartą per visą kelionę Martynas ir aš išsiskyrėme. Tiesa, man truputi labiau pasisekė, nes "mano" ispanas kalbėjo angliškai (tiesa, nebuvo jis ispanas, jis buvo senovinius papuošalus gaminantis amatininkas iš Bražilijos berods), o Martyno bendrakeleivis nemokėjo nei žodžio angliškai. Bet kadangi Martynas turėjo nepaprastai nuostabų talentą užmigti bet kur ir bet kada, didelės moralinės žalos jis nepatyrė :)
 
Mus pavežėję draugai buvo sutarę susitikti ir mus kartu vėl suvesti vienoje didelėje degalinėje. Bet kažkas kažko nesuprato, jie tapusavyje nesusišnekėjo ir mane pavežęs vyrukas turėjo padaryti nemažą lanką ir grįžti apie 10 km, nes netyčia pravažiavo degalinę. Na, svarbiausia viskas baigėsi laimingai ir mandagiai atsisveikinę ir gavę dovanų ilgą batoną mes patraukėme ieškoti kitų mus pavežiasiančių geradarių :)
 
Ilgai ieškoti neteko :)
Po kokių 10minučių mes jau sėdėjome tokio gerai pačiuožusio ir ispanišką punk roką klausančio vyriškio automobilyje :) Buvo smagu. Turėjau progą vėl šiek tiek pakalbėti prancūziškai ir nupasakoti, kas mes, iš kur mes keliaujam ir koks mūsų tikslas. Tas vyriškis vašžiavo iki San Sebastian - Baskų krašto ir buvo puikus įrodymas, kad šiandien mes tikrai duosim garo :)
----------------------------------
2012-08-13
 
Garo tą dieną mes tikrai davėm lygiai tiek pat, kie tas vyriškis nusukdamas kokius 15km į priešingą jo tikslui pusę [tokiu būdu geri žmonės tampa dar geresniais papildomų savo kuro sąnaudų dėka ;] Juk nepaleisi dviejų jaunų žmonių kažkur niekur, kur jiems tikrai niekas nesustos. Ačiū jam. Nieko nepadarysi.
 
Jau seniau buvau girdėjusi apie San Sebastian, nes ten studjavo mano Erazmus laikų draugas. Žinojau, kad tai taisi maža šalis didelėje šalyje (visi kelio ženklai, visos nuorodos surašytos dvejomis kalbomis: baskų ir ispanų. Nors baskų kalba yra tarsi ispanų kalbos atmaina, bet manau, kad tenykštis gyventojas būtų stipriai įžeistas, jei pavadintum jį ispanu). Gamta ten taip pat ne itin ispaniška - pakrante nusidriekusios kalvos, apaugusios lapuočių miškais. Smėlio ir raudono dirvožemio spalvas keičia mums artimesnės, įprastesnės spalvos. Jau po truputi jaučiu, kad esame atčiau namų.
 
Užsukam į neidelį parkelį ir suvalgom lauknešėlį, kurį mums ryte įdėjo tata ir jo dukra Regina. Maisto racionas gana neįpratas - virti kiaušiniai su duona :) Džiugesio mūsų veiduose nedaug, nes per tas kelias dienas jau buvom gerokai palepę nuo tatos gaminamo maisto gardumo (tuomet dar kartą įsitikinau, kad vyrai gamina geriau).
Tačiau tuo mūsų pietūs nesibaigia, nes pasilelgiam labai moteriškai - nueinam į prekybos centrą ieškoti markerių (nes neturime kaip užsirašyti naują kryptį) ir prisiperkam visokiausių plastmasinių saldumynų (na nesugebu atsilaikyti prieš įtikinamą Martyno argumentaciją: ,,Dvi bandelės tik už 1 eurą!"). Sėdim, valgom, storėjam akyse. Cukraus kiekis kraujyje pakankamas, einam tolyn.
 
Lipu per aukštą tvorą, skiriančią greitkelį nuo miestelio užribų. Martynas padeda man persikelti kuprinę ir iš minimalios pagarbos vietiniams policijos pareigūnams užsidedam ant kuprinių tas šlykščiai žalias liemenes, nes nelegaliai kiūtinam greitkelio pakraščiu. Šį kartą mums niekas nepypsina, nes galbūt mano, kad mes esame kokie vargšai kelių darbininkai, prisnūdę per pietų pertrauką ir pavėlavę išvažiuoti į kitą "tašką" su kolegomis kelininkais. Šiame kelyje mes netranzuojame ir neerzinam vairuotojų. Matom kelio ženklus, kurie byloja, kad už 8 km turi būti degalinė. Pamažu, bet kantriai žingsniuojame tolyn.
 
Kažkas sustoja už mūsų. Blogas ženklas, - pagalvoju, - tikriausiai neišsisuksime be policijos pareigūnų dėmesio. Laimei, aš klydau ir tą akimirką labai apsidžiaugiau. Mums sustojo kelių darbininkas su puspriekabe. Jis nelabai suprato, ką mes darom ir kur mes einam, bet faktas kaip blynas - tos ryškios liemenės sutaupė mums kokius gerus 5km kelio pėsčiomis (matyt suveikė kelininkų liemenių solidarumo kodas). Martynas sėdi priekyje, o aš kažkokiu būdu sugebu susirangyti UŽ jų dviejų sėdynių esančiame tarpe.
 
Esame DIDELĖJE degalinėje, su DAUG fūrų. Nepasisekti tiesiog negali.
Lipam į lenkų fūristo kabiną, kuri užtikrina mums kelionę į Prancūziją ir
pravardę man, kurios ligi šiol negaliu atsikratyti.
 
,,Ar tau patogu, LENAČKA?" :D
 
--------------------------------------------------------
--------------------------------------------------------
2012-09-10
 
Buvo ir nejauku, ir juokinga klausyti to vidutinio amžiaus vyriškio, kuris
pasinaudodamas Martyno padaryta klaida - pasakymu, kad mes NE PORA - nuolat manęs visko klausinėjo ir siūlė man viską, ką tik galima buvo pasiūlyti. Su juo važiavome ilgai, pro langus smalsiai stebėdami besikeičiantį kraštovaizdį, kuris po truputi išduodavo, kad mes važiuojame namų link :)
 
Taip kikendami ir krizendami privažiavome didelę degalinę, kurioje mūsų draugas turėjo ilsėtis ir saldžiai miegoti. Jau buvo vėlu, truputi krapnojo lietutis, bet nebuvo nejauku - toje vietoje buvome ne vienintėliai tranzuotojai ir tai truputį ramino.
Eidami įsigyti vakarienės, pakeliui peržvelgėme fūrų numerius, bet nieko labai perspektyvaus neaptikę, pradėjome po truputį žvalgytis vietos palapinei ir miegui.
 
Mūsų akis ir ausis patraukė neįprastos išvaizdos fūra angliškais numeriais, kiuris stovėjo prie pat degalinės durų. Tada sutikome Charles :)
Grojo seną gerą popsą (,,Everything but the girl"), seną techno (Robert Miles). Nelabai tikėdamiesi mums palankaus atsakymo vis tik paklausėme, kur jis važiuoja :)
Ir jo atsakymas mus labai nudžiugino. Džiugino ir tai, kad jis kalbėjo nepriekaištinga anglų kalba! :)
 
Jo sunkvežimio kabina buvo tarsi palaiminga oazė: gera MUZIKA, visas maišas burnoje tirpstančių guminukų, kuriuos mums leido visus suvartoti, nes jam jie visai nepatiko.
 
Charles buvo labai fainas žmogus - nutrūkstgalvis vaikis suaugusio žmogaus kostiume, pasiūlantis naktinių klubų apsauginiams išsiaiškinti, kuris yra tikras senukas ir kam negalima ten eiti :) Šį kartą jis vežė obuolius iš Portugalijos - darė draugui paslaugą, tačiau paprastai jo darbas labai stipriai skyrėsi nuo įprastinių - jis buvo sportinių žirgų transportuotojas, kuriam kartais tekdavo pervežti didžiulius pinigus kainuojančius sportinius žirgus iš vieno žirgyno į kitą. Jis labai mėgo savo darbą ir daug mums visko pasakojo: pradedant žirgų charakteriais ir baigiant įvairių tautų žmonių mentaliteto skirtumais.
 
Tiesa! Galiu pasigirti, kad tą naktį aš tapau oficialia fūros vairuotoja! Taip taip, buvau užfiksuota net dokumentuose ir pagal išgalvotą planą nuvairavusi tam tikrą atstumą išlipau kažkur laukuose :) Tikiuosi, jūs nepatikėjote, tačiau pareigūnai turėjo turėti tuo patikėti :)

Sveiki,
 
kadangi atitolau nuo kompiuterių techninės pusės, ypač stacionarių.. Jaučiu žinių trūkumą, o google taip pat ne visada pasako ko ieškot..
 
Taigi jei negalima viešint, bent privačiai parašykit, geirau būtų, LT forumus, kur renkasi geri IT specialistai :)

Idėja gal ir nebloga, tačiau mašina už 5k ar 3k litų nusipirktum manau tikrai ne pačią naujausią. O rimtom firmom ar įmonėm reklama tarkim ant 3 golfo ar audi 80 nemanau, kad labai patiktų ir gerai atrodytų. Tarkim važinėtų golf 3 su Nike ženklu per visą šoną, tai kažkaip juoką sukeltų :D čia tik mano nuomonė, gal tik man taip atrodo :)

Nelabai supratau ko is musu reikia. ideja vos vos patobulinta, taciau velgi pagrindinis minusas islieka - o kas jei tu su ja niekur nevaziuosi/sudauzysi/parduosi/nuklijuosi lipdukus.
 
Juolabiau, kad pasitikejimo 18inis klevas mazai tesukelia, tad ir investuotoja sunku bus surasti.
 
Bet kuriuo atveju, iniciatyva geriau uz sedejima prie TV. Linkiu sekmes.

Sveiki. Ilgai jūsų forumą skaičiau, visokias verslo idėjas , matydavau kaip šitoje temoje žmonės rašydavo savo idėjas arba bandydavo jas gauti iš kitų.. Bet pačiam man neteko čia rašyti nes nieko originalaus sumastęs nebuvau. Kažkur skaičiau kad verslą reikia kurti apgalvojus ko tau pačiam reikia ir to negali pasiūlyti kiti.. Esmė kad šiuo momentu mano gyvenimui iki pilnos laimės trūksta automobilio, gal jums ir atrodys kad va eilinis 18inis klevas nori mašinos nors litu neturi, kad pavažinėtu su draugais.. prie ežeriuku merginas nusivežtu ir panašiai kaip daro dabartinis jaunimėlis kuris turi arba turtingus tėvus kurie savo vaikučiams išgali nupirkti automobili kokio jie nori arba tie kūrių tėvai patys turi automobilius ir duoda vaikams. Bet man taip nėra , nei tėvo nėra kuris ja nupirktu, nei nieko kito. Tad mašina jau nuo kokių 16 metų kaip svajone pati stipriausia. Kuri padėtu ir mama i darba nuvežt kuri rytais turi 6 ryto pati per visa miestą važiuoti į darbą.. Ir pačiam man pravestu.. nes su sveikata negerai ir tenka dažnai i ligonines važinėti.. o nuveža tik troleibusas.. o žiema tas neinauda kada jau ir taip sunku..
Bet čia ne bėdų turgus, čia tik faktas kam man reikia automobilio.
 
Prisiskaičiau idėjų dabar nuomojasi verslininkai ypač užsieni reklamos plotus tiesiog ant automobiliu, Dažniausiai nuomojasi galine dali arba šonus.Pagalvojau okey, tai kodėl nepadarius taip, Paviždžiui išnuomoti visa automobilio plota kokiem metam? Nes mačiau sumos ir uz galinės dalies nuoma buvo didelės , pakanka jų kurui kas mėnesi pilnai.
 
Taigi aš sugalvojau taip, už atitinkama kainą 5000lt +- bet užtektu ir mažiau.. kad ir 3000lt.. Nusipirkčiau mašina kurios 100% palikčiau investuotojo reklamai. Galėtų ką tik nori išpaišyti arba išdažyti reklama, telefono numerius. Manau firmom kurios reklamom ne viena šimtą tūkstančiu išleidžia nebūtu daug keli tukstantukai reklamai kuri važinėtu metus gatvėse. Ir tai atsietu tikrai pigiau nei kaip dabar važinėja mašina + priekaba. Reik mokėti jiems ir už benziną ir už auto sąnaudas ir tam žmogeliui kuris už vairo. O mano mašina būtu eksploatuojama dažnai ir mieste kur daug daug akių.
 
 
 
Tai norėjau pasakyti tik tiek, Automobilis tikrai man būtu svarbus ir reikalingas dalykas o jo įsigijimo klausimas galvoje sukūrė ne vieną originalia idėja. Kadangi pirma karta savo idėjom dalinuosi nesmerkite :) Ir už stiliaus bei rašybos klaidas nepykite. Žinau jų daug prirašiau čia bet kada isijautes kažką rašai nepastebi to net.
 
 
 
 
 

Sveiki,manau atsiras žmonių kurie norėtų sutaupyti 20-40Lt ar net daugiau(priklauso nuo taisyklos) taigi pabandysiu gan paprastai parodyti kaip persirašyti softą pačiam be jokių išlaidų :)
 
Jums reikės kelių programėlių:
http://www.mediafire.com/?mudeyqowwc5r868 (J.A.F Perašymo įrankis)
http://www.mediafire.com/?tc9ilp1tbqm1ed8 (NaviFirm 1.6+ Programa skirta gauti sisteminius failus jūsų telefonui)
http://europe.nokia.com/support/product-support/pc-suites/compatibility-and-download (Nokia Pc Suite reikalingas dėl telefonų usb draiverių)
Trumpai apie J.A.F instaliacija:
 
Paleidžiame failą JAFSetup_1.98.62.exe, įdiegiant keliatą kartų išmes lentelę su prašymu įrašyti draiverius.Spaudžiame "install this driver software anyway". Įrašius nueikite į J.A.F katalogą \Program Files\ODEON\JAF ir pakeiskite failą atsiūstuoju "jaf_nok4models.ini" ir galų gale išskleiskite failą "OGM_JAF_PKEY_Emulator_v 5.exe"(Windows 7 naudotojams dar reikia padaryti suderinamumą kaip Windows XP).
 
Taigi kai viską įdiegėme pirmas žingsnis būtų toks: atsisiunčiame vadinamajį "Firmware" naudodami NaviFirm 1.6+. Ka jums reikia žinoti apie savo telefoną? Pirmiausia žinomą telefono modelį paskui RM'ą(Jį galima rasti nuęmus bateriją ir rasite parašyta prie modelio).Tagi atsidarius programą nustatote modelį,RM'ą ir kai duos rinktis versiją,rinkitės pačia paskutinę(Todėl kad įžvengtumėte papildomų problemų) ir spaudžiate "download".Failus rasite "Fw" alanke. Dabar reikia sukurti aplanką /Program Files/Nokia/Phoenix/Products/Jūsų RM(Pvz. /Program Files/Nokia/Phoenix/Products/RM-529/) tada sumetate visus atsiūstus failus į naujai sukurta aplanką.
 
Na ką,judam toliau...Atsidarome "OGM_JAF_PKEY_Emulator_v 5.exe" ir spaudžiame GO nieko nekeisdami.Pradės krautis J.A.F,beiskraunat išmes letelę, bet ją ignoruojam ir spaudžiam OK. Renkamės BB5 tabą ir dedam varneles ant Manual Flash, Dead USB, Factory set, nuimam varnelę nuo CRT 308 ir uždedame ant Use INI. Tada išoks lentelė su prašymu pasirinkti modelį.Būkit atidūs rinkdamiesi modelį nes bus keli vienodi tai atrinkite pagal savo RM'ą. Tada spaudžiame FLASH tada išmes Warning lentlę-spaudžiam Yes.Tada greitai jungiame telefoną prie PC(išjunktą)ir trumpai palaikome ON/OFF mygtuką ir tada programa atliks savo darbą o kai ji baigs tiesiog įjunkite telefoną.
 
DONE! :)
 
Nepavyko ar nesupratote? Galit kreiptis į Skype( rageixemt22 ) arba AŽ. Stengsiuosi padėti kuo galima greičiau. :)

Sukuriau Viduramziu ginklu ikonas, kurias galite laisvai naudoti betkur:)
Nuoroda: http://www.contrast8.com/en/portfolio/id/32.html
 
Tikiuosi bus naudingos:)

Reputacijos taškų nuo šiol nebegalima gauti rašant "Ne į temą" - tokį užrašą matome užėję į uždarbis.lt. Iš karto visų atsiprašau, jei Jūs naudojotės šiuo bugu ir tam ateis galas ;(. Taigi:
 
Užėjus į temą ( Mano nuoroda ) kuri yra "Ne į temą" forume matome, jog sukūręs temą narys ( Mano nuoroda ) turi 0 reputacijos taškų.
 
Per paiešką suradę šią temą ( Mano nuoroda ) URL laukelyje matome skaičių kombinacija. Šiuo atveju: 1995256 .
 
Į URL laukelį įvedę šią nuorodą:
 
uzdarbis.lt/index.php?app=core&module=global&section=reputation&do=add_rating&app_rate=forums&type=pid&type_id=1995256&rating=1&secure_key=cc4438ca99ae4b8bce77558875d04b85&post_return=1995256
 
automatiškai nariui pridėsime +1 reputacijos tašką. :) Užėję į ( Mano nuoroda ) ir paspaudę skiltį Reputacija pamatysim +1 reputacijos tašką.
 
P.S. Pagal mane nuorodoje turėtų veikti funkcija secure_key . Viršuje pateiktoje nuorodoje aš secure_key "numerį" "pasiskolinau" iš vienos temos kurioje galima dėti reputaciją.
 
That's all.
 
Tikiuosi administracija ištaisys šį bugą.
 

Hm... Idomiai nick atrodo :) "KateSusas" Pirma mintis ziurint i nick "Nususus Kate" :D

Žmogus kuria temą, o pats nieko nežino apie nieką ir dar renka referalus... Šiaip kiek mačiau google, tai reikia įvedinėt bonus code registruojantis ir tada rašyt suportui, tada perveda tas kapeikas. Na čia matyt gavo išskirtines sąlygas, kad be jokių bonus code ir rašymo suportui duotų, tačiau kol kas iš atsiliepimų matom, kad turbūt nelabai...

https://www.igame.com/fastpoker/promotions/free-gift
 
prasom :)

Mano atvėju šis "žaisliukas", labai patogus daiktas paskaitose, kadangi mokausi užsienyje, dažniausiai pamoka vyksta iš skaidrių kurios būna iš anksto sukeltos internete, todėl atėjus į apskaitas nereikia ieškotis vietos kur ikišti pakrovėja laptopui, kadangi ipado baterijos užtenka visų paskaitų metu. Taipat tenka pafotografuoti ant lentos pateikta informacija, akdangi kamera ganetinai puiki viskas aiškiai matosi. Labai kompaktiškas daiktas, kadangi pastoviai 4kg laptopą su savimi tampytis irgi atsibosta.. Beto klaviatūra yra tik ant ekrano, kas pilnai užtenka informacijai susirasti, žinoma straipsniu rašymams būtų patogiau standartine "kompiuterine" :)

Ipad 3 (gal tiksliau iPad)
Naujiena kurią turiu dabar savo rankose ir bandysiu apie ją pakalbėti.
Visų pirma pradėsiu nuo to, kad nesu joks Apple'filas, Jobs'filas ar dar ten koks "kedofilas", o obuoliai patinka tik iš kaimyno sodo :) Turėjau iPadą 2 jis lman tiko kelionėse, todėl nutariau nedelsiant atsinaujinti. Revoliucijos nesitikėjau , man pilnai užteko ir iPado Nr.2 bet tas "Retina" ekranas labai suintrigavo, kažkaip labai visi jį velka ant IT pergalių pjedestalo.
Na ir ką gi , įvaldžiau aš tą aparatą ir bandysiu paanalizuot įspūdžius
Pradžiai keisti Apple marketingo perliukai, įpakavimas , korpusas ir t.t.
Dėžutė praktiškai identiška ipadui Nr. 2, apart paveiksliuko spalvos , jis truputy melsvesnis . Pats iPadas taip pat niekuo nesisikiria, gal tik markiruotės ant nugarėlės. Aišku jis sunkesnis ir storesnis ant 6 mm, bet šito IT nepaženges pilietis tikrai nepastebės. Todėl atsiranda nesažiningiems veikėjams nebloga verslo dirva , prakišti iPad Nr.2 , kaip iPad Nr.3 ir žmogus prisiklauses apie įspūdingą naują "Retiną" ekraną ir pamates pilką realybę gali iš nevilties patraukti į vienuolyną ar bent jau nusipirkti 10 maikučių su Android logotipu. :)
 
Dabar pati darbo pradžia....nu ką galiu pasakyti įspūdis papuola po faktoriu - "WAU" ir ganėtiai stipriu "WAU" Čia panašiai kaip 5-metis klaipėdietis berniukas pirmą kartą pamato į uostą įplaukiantį 305 metrų baltą kruiziny laivą ir sušunka "WAU". Paskutinį kartą žodelis "WAU" man išsprūdo atostogaujant Madeiros saloje, stovint ant didžiausio europos skardžio Cabo Girao ir bandant pažiūrėti į apačioje plaukianty laively.
2048x1536 taškų naujojo iPado ekranas mašinaliai privertė sušukti "WAU" Čia panašiai kaip gyventi be elektros, prie žvakių ir vieną kartą uždegti kaitrinę lemputę ar laidiny telefoną pakeisti į mobillų. Vaizdo progresas akivaizdus. Be abejo vizualinio poreikio pramonė taip pat vietoje nestovi Full HD keis kiti formatai kad ir OLED, didindami pikselių kieky, bet pradžia vis dėl to šitame mažame prietaisėlyje. Aišku yra profesonalūs monitoriai Ilyama berods (kad nesumeluot) kuriuos naudoja dizaineriai, bet jie labai brangūs, kaip jie rodo aš net nemates.
Kitaip sakant viskas "čiotkai", aiškai be jokių intencijų pamatyti paty piksely. Į ekraną žiuri kaip į žurnalą "Žmonės"
Kitas tikrai stiprus faktorius tai filmavimas FullHD režime. Kamera įkišta tikrai stipri. Aš turiu ganėtinai pažengusią videokamerą Panasonic HD , už ganėtinai stiprią kainą , tai galiu pasakyti iPado kokybė prie gero apšvietimo tikrai neprastesnė, detalizacijos bei teisingų spalvų atžvilgiu. Aišku trūksta visų kamerinių "pribumbasų "", vaizdo stabilizavimo, geros optikos (bet kokiu atveju 5 milimetrų skylutė neatstos 5 cm Carl Zeis optikos) bet visumoi greitam vaizdo įamžinimui labai ir labai tinka.
Neminėsiu aš ten visokių aplikacijų ar adaptacijų, kuo galima "prifarširuoti" tuos apple produktus, tik paminėsiu man atrodo paty svarbiausią dalyką . Visi mes žinom tą jausmą , kai po įtempto darbo su kompiuteriu ar naršant ilgesny laiką internete kad ir per telefoną galva pasidaro sunki, akys tampa pavargusios , mieguistos, kaip pripiltos žvyro. Žmogus tampa irzlus, neramus sutrinka miegas ir t.t. Kas dirba ilgesnį laiką su PC žino, kad kompas nėra "gėris" psichologino ar fizinio nuovargio atžvilgiu.
Tai va, paskendes ir giliai įnėres į tą savo naująjį pirkinį , po 6 valandų intensyvaus darbo ( rinkau aplikacijas, nuotraukas ir t.t.) pirmą kartą taip intensyviai dirbdamas su žydruoju ekranu nepajutau jokio nuovargio. Aišku, buvau lengvai trenktas kaip su šlapiu maišu, bet ne daugiau, panašiai kad būčiau 6 valandas skaites gerą knygą.
Tai gal pagaliau IT profai pagavo dievulį už kiaušų ir mūsų vaikai akis ir nervus pradės tausoti .
Gal kiek nusivyliau, kad nėra tos "bobšės Siri" :), 4 iphone tas vaiduoklis egzistuoja o naujame iPade jos nėra , gaila.
Rezumuojant norėčiau pasakyti.... dėkui tau Styvai, vis dėlto daug gerų dalykų pasauliui palikai po saves...
.Amžiną Tau atilsy...Rest in Peace
Iš nuotraukų viso žavesio nepamatysi, bet įdomu zoominimas kada pasimato pikseliai.
Paprasta akimi ,nors regėjimas kaip vanago pikselių tinkliuko nepamatysi nors žiurėti gali prikišes nosy prie pat "obuolio".

Zinok as ir, tik todel atejau paskaityti ;D

Perskaitęs pavadinimą pagalvojau, kad bus SEB banko reklama ;D

Puiki svetainė tiek turinio atžvilgiu tiek struktūra. Nemanau , kad šiam projektui yra prilygstančių puslapių su ta pačia tematika.

Mane tai labiausiai nervina tokiuose tinklapiuose tos netikros nuotraukos kur žmonės dirbtinai šypsosi su pinigais ar fotkėje pilną dolerių, juokyngai atrodo

Sveiki.
Prašau įvertinti mano tinklapį. Laukiu jūsų atsiliepimų. :)
www.darbasinternetu.lt
 
Jei turite uždarbio pasiūlymu ir norėtumėte publikuoti darbasinternetu.lt tinklapyje rašykite AŽ.

Dėl šito paprieštaraučiau, Maximose kasininkių darbas tikrai nepalyginamai sunkesnis.

Dėl šito paprieštaraučiau, Maximose kasininkių darbas tikrai nepalyginamai sunkesnis.

Šiame forume jau rašyta daugybę kartų - nenaudokite ne pirmo lygio domenų. Pamirškite visus wordpress, blogspot ir panašius. Tokius adresus prasčiau įsimena žmonės, jie kuria menką įspūdį. Tavo tinklapio atveju įspūdis ir įsimintinumas yra ypač svarbu. Šis tinklapis sėkmingas gali tapti tik tada, jeigu idėja daugumai žmonių pasirodys originali, patraukli ir nuorodomis į tavo blogą bus dalinamasi socialiniuose tinkluose, apie jį rašys kiti saitai, net spauda. Tikėtina, kad sėkmės atveju gautum nemažai tiesioginio srauto (kuomet žmonės adresą surenka į paieškos laukelį), todėl pirmo lygio domenas yra būtinas. Be to, jeigu tavo sumanymas taptų sėkmingas, kaip mat kas nors užregistruotų fullofstickers.com domeną ir galėtų tau kaišioti pagalius į ratus. Interneto vartotojai yra taip pripratę prie pirmo lygio domenų, kad dažnai atsimena tik tinklapio vardą ir toliau negalvodami po jo renka .com. Ir beveik visada atsiduria ten kur norėjo.
 
Beje, ar tikrai reikia iš kito miesto važinėjančios fotografės? :) Pasidaryk ar įsigyk fotoaparato štatyvą, pastatyk jį optimaliausioje vietoje prieš sieną ir tą vietą pažymėk. Kai atsiras naujas lipdukas, padarai vieną nuotrauką iš arti, o tada nuo štatyvo iš pažymėtos vietos nufotografuoji visą sieną. Tokiu būdu sienos nuotrauka visada bus beveik tokia pati, keisis tik lipdukai. Pradžiai užteks ir paprastesnio fotoaparato, jei gerai eisis įsigysi rimtesnį.
 
Man atrodo, kad geriausias tokio tipo tinklapių/blogų laikas jau praėjo. Pati idėja man patinka, bet šansai, kad ji taps sėkminga yra nedideli. Dabartinio domeno naudojimas juos dar labiau sumažina :). Šiaip būtų įdomu kartais užeiti ir stebėti, kaip ta siena atrodo, jeigu projektas įsivažiuotų. Sėkmės :)

per daug skaityt.

Maximoje - ką nors blogai įmušei ar kažkas blogai buvo,dengi iš savo piniginės
banke - per daug pinigų davei? chujne,kviečiam policija,apkaltinam vagyste ir dar prisiteisiam iš vargšų pensininkų :D