E-Mindis

Laimė ir Pinigai yra du skirtingi dalykai.
Už pinigus tu gali nusipirkti Mersedes mašiną, Jachta ,Kateri, Namą, Prostitutę, Maisto ir kitų dalykų, kad save patenkintum ir išgyventum. Tie žaisliukai tave padaro laimingą tik tam tikra laiką, bet po to atsibosta ir tenka pirkti nauja žaisliuką, kad dirbtinai sukeltum sau laimę.
 
Laimė yra pakankamai sunku apibūdinti. Bet kiekvienas tą jausmą esame patyrę.
Laimės būseną mes galime apibūdinti labai skirtingai, todėl pabandysiu pateikti kelias istorijas.
 
Pirmoji istorija yra apie žmogų kuris nėra vargšas ir tikrai ne milijonierius, kad galėtų laisvai eiti ir taškytis pinigais į visas keturias puses, šitą veikėja pavadinkime Jonu.
 
Jonas turi namą, mašiną ir kitus būtinus daiktus, kad išgyventu šitame pasaulyje. Bet jis turi vieną ydą, jis labai myli pinigus labiau už bet ką pasaulyje. Šitas žmogelis yra labai skūpaus būdo ir ne duok tu dieve jam, kad jis pamestu nors viena grašį.
 
Atsikėlęs anksti ryte, Jonukas nusprendžia jog jam reikėtų kur nors pailsėti, na tarkime prie jūros kaip yra madinga. Jonukas sėda į savo ne visiškai naują, bet dar važiojanti automobilį ir nuvykstą į gražiausia Lietuviškos vasaros miestą, Palangą. Nuošalyje pasistatęs mašiną traukia pagulėti į paplūdimį. Atsistojęs ant paplūdimio tilto Jonukas apsižvalgo ir sako wow kiek daug čia gražių panelių. Ankščiau Jonukas nebuvo matęs tokių gražių panelių, nes gyveno kaime, šalia tekančio Nemunėlio. Jis trumpai pamąsto, pamąsto ir taria, reikia užkalbinti kokia gražia panelę ir gal kas nors gausis, bet jis tikrai nežada išleisti nei vieno cento, nes labai dievina pinigus.
 
Jonukas užkalbina dailia, ilgaplaukę, auksaplaukę panelę ir su ja gana smagiai bendrauja, bet mintyse galvoja nei velnio aš nežadu išleisti tų savo turimų pinigų. Po kurio laiko bendravimo, jis visiškai pamiršta apie pinigus, nes jam tiesiog patinka tuos panelės charakteris ir visa kita ir visai nesąmoningai jei taria, žinai gal norėtum nueiti su manimi į kavinę ir tenai užsisakytume ledų ir kitų gaiviųjų gėrimų ? O Mergina taip nedrąsiai taria gal... Tada Jonukas paklausia dar karta, bet jau užtikrintu balsu, tai nori ar ne. Kadangi mergina turi tik du varianto pasirinkimus ji tiesiog negali atsisakyti, nes žodelis gal jau nebegalioja.
 
Jonukas jai užsako gaiviųjų gėrimų ir ledų, ir pajunta kaip dingsta jo pinigai. Tada jis susimąsto, kad išleido savo pinigus. Skaitydami šį tekstą jūs jaučiate, kad aš norėčiau parašyti jog „Jonukas labai nuliūsta, kad išleido savo pinigus, juk taip ?“, bet deja taip nėra. Jonukas pažiūri į pinigus ir į panelę, dar karta pažiūri į pinigus ir į panelę. Matydamas, kad panelė yra labai laiminga, saves negriaužia dėl to, kad išleido pinigus, nes supranta, kad kitam žmogui yra su jo smagu bendrauti, dalintis įspūdžiais ir visais kitais ne materialiai dalykais.
 
P.S. Tai yra tik viena iš laimės formų.
 
Vakar žiūrėjau laidą „Ką manai ?“, ta laida buvo apie muzikantus. Aš šitą laidą žiūrėjau ne dėl to, kad man patinka Lietuviška muzika ar kad tie žmonės skųsis jog menininkams ir artistams mažai moka. Šitą laidą žiūrėjau vien dėl to, kad iš tų visų dalyvių dalyvavo Marijonas Mikutavičius, gal jis ir nėra tobulas laidų vedėjas, aktorius ar muzikantas, bet jis nors to neparodo ir visiškai nesididžiuoja kaip tokios žvaigždės: Egidijus Dragūnas, Natalija Bonkė Bunkė, kurie keliasi reitingus skandalų pagalba. Marijonas Mikutavičius moka gana įdomiai filosofuoti ir tai buvo viena priežasčių dėl kurios aš žiūrėjau šitą laidą. Iš tuos laidos man patiko viena Marijono mintis „Tu kuri ne tam, kad gautum tą blizguti“, „Tu kuri ne tam, kad jau žinai, kad sukursi būtent tą dalyką ir tu gausi daug pinigų“. [/b]Siūliau pažiūrėti video nuo 11.56 minutės ir tikrai nesigailėsite, kad skyrėte tas 2 ar 5 minutes ką jis pasakė per tą laiką.
 
Mano perfrazuota citata iš Marijono žodžių yra tokia:
„Tu sieki tikslo ne tam, kad už dirbtum daug pinigų, bet tam, kad kurtum ir pasektum tą tikslą, nes tuo tikslo kelias yra pati didžiausia gyvenimo laimė.“
Aš taip pat galėjau sakyti jog tą citatą labai ilgai masčiau ir kūriau dienas ir naktis kol ta citata atsirado, bet taip nebuvo, todėl, kad įkvėpimas ateina savaime, kaip ir laimė.
 
Tai pat laimę galime įžvelgti ir vaikuose. Kai tu matai 5 – 7 metų vaikus, tu supranti, kad tie vaikai turi laimę, nes į gyvenimą žiūri nerūpestingai, džiaugiasi kiekviena diena ir žaidžia įvairius žaidimus, kurių suaugę žmonės negalį žaisti. It tu nu tų vaikų užsikreti lygiai tokia pat laimę, ta vaikų laimė sklinda kaip virusas, nes tada tu užmiršti laiką, skubėjimą ir kitus faktorius kurie mums sukelia, ne džiaugsmą, o antipatija.
 
Tai štai kas yra ta laimė, bet ją kiekvienas supranta skirtingai.
 
Aš nesakau, kad yra pinigai blogis ir jie nesukelia laimė. Viskas priklauso nuo to kaip mes elgsimės su pinigais, jei mes dirbsime dėl pinigų ir jos leisime tai bus vergavimas ir tikrai nebūsime laimingi. Bet jei mes uždirbsime pinigus ir jos investuosime, kad uždirbtume dar daugiau pinigų ir tame jausime malonumą tada, mes gausime laimės doze, o ne vergavimą dėl pinigų ir jų leidimą. Su pinigais yra truputi sunkiau gauti laimę, nes nemastydamas gali labai lengvai paslysti ir susikurti tokia nelaimę, kad po to teks patirti tokį skausmą kurio nenorėtum patirti.
 
Viena priežastis kodėl, žmonės laimėję pinigus loterijoje jaučiasi laimingi, nes jie turi daug pinigų ir atrodo, kad tie pinigai niekada nesibaigs ir jie yra karaliai, nes turi daug pinigų. Bet deja realybė sako visai ką kitką, nei teorinė aukso puodo laimė.
 
Tai būtų mano tokie pamastymai.

Pritariu tau, tik nesutinku su tavo prieš paskutine pastraipa kurioje rašai apie idealo „autoriteto“ nepritarimą.
 
Idealiai „autoritetai“ yra tie žmonės kurie labiausiai formuoja mūsų charakteri, nes mes norime būti panašūs į jos, kažką pasiekti ką pasekė jie ir parodyti jog mes galime būti lygiai tokie patys žmonės kaip jie ar net geresni už jos. Bet tai nereiškia, kad mes jos kopijuojame, mes iš tų žmonių pasiimame tas charakterio savybes kurios mums atrodo pačios geriausios ir taip formuojame savo charakteri kurio priimame vienokius ar kitokius sprendimus.
 
Autoritetai yra tie žmonės kurie keičia mūsų gyvenimus, skatina mus mąstyti, surasti dalelę savęs kuo mes iš tikro trokštame iš gyvenimo. Tikriausiai įdomu kodėl taip sakau ?
 
Tikriausiai daug kas esate skaitę knyga „Du tėčiai, turtingas ir vargšas“. Robertas Kiosakis turėjo du autoritetus „Idealus“ kurie bandė suformuoti jo charakteri. Turtingas tėtis bandė jam pasakyti tai, jog jei jis nori būti panašus į turtingą tėti turi taip elgtis, kaip sako turtingas tėtis, o jei nori būti panašus į neturtingą tėti tada jis gali klausyto ano tėčio patarimų. Būdamas mažas berniukas suprato, kad jei klausys neturtingo tėčio jis bus piktas, niurzgantis dėdas kuris turės mokėti paskolą bankui už namą, o jei bus turtingas tėtis jis bus, laimingas turės šeimą ir jam nereikės sukti galvos, o kaip jam išgyventi senatvėje.
 
Jeigu mes neturėtume autoritetų, mes būtume robotai kurie klausytų diktatoriaus, kaip buvo SSRS laikais. Paimkime, kaip pavyzdi mūsų Lietuva. Lietuva turėjo savo autoritetą „Idealą“ kuris leido mūsų valstybei išsivaduoti iš SSRS ir atkurti nepriklausomybę, tai buvo tokios valstybės kaip „JAV, D.Britanija, Skandinavijos šalys, Prancūzija ir kitos artimesnės kaimynės.“.
 
P.S. Kaip logotipų kūrėja tu tai pat tikriausiai turėjai savo idealą „Autoritetą“ kuris tave skatino domėtis logotipo kūrimu, tave įkvėpė to autoriteto sukurti logotipai, parašyti straipsniai ir kiti esminiai dalykai kurie suformavo tavo dabartinius logotipus ir įvaizdi.
 
Autoritetas „Idealas“ mus skatina siekti aukštesnių rezultatų, todėl mūsų žmonija ir evoliucionuoja.

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Laimė ir Pinigai yra du skirtingi dalykai.
Už pinigus tu gali nusipirkti Mersedes mašiną, Jachta ,Kateri, Namą, Prostitutę, Maisto ir kitų dalykų, kad save patenkintum ir išgyventum. Tie žaisliukai tave padaro laimingą tik tam tikra laiką, bet po to atsibosta ir tenka pirkti nauja žaisliuką, kad dirbtinai sukeltum sau laimę.
 
Laimė yra pakankamai sunku apibūdinti. Bet kiekvienas tą jausmą esame patyrę.
Laimės būseną mes galime apibūdinti labai skirtingai, todėl pabandysiu pateikti kelias istorijas.
 
Pirmoji istorija yra apie žmogų kuris nėra vargšas ir tikrai ne milijonierius, kad galėtų laisvai eiti ir taškytis pinigais į visas keturias puses, šitą veikėja pavadinkime Jonu.
 
Jonas turi namą, mašiną ir kitus būtinus daiktus, kad išgyventu šitame pasaulyje. Bet jis turi vieną ydą, jis labai myli pinigus labiau už bet ką pasaulyje. Šitas žmogelis yra labai skūpaus būdo ir ne duok tu dieve jam, kad jis pamestu nors viena grašį.
 
Atsikėlęs anksti ryte, Jonukas nusprendžia jog jam reikėtų kur nors pailsėti, na tarkime prie jūros kaip yra madinga. Jonukas sėda į savo ne visiškai naują, bet dar važiojanti automobilį ir nuvykstą į gražiausia Lietuviškos vasaros miestą, Palangą. Nuošalyje pasistatęs mašiną traukia pagulėti į paplūdimį. Atsistojęs ant paplūdimio tilto Jonukas apsižvalgo ir sako wow kiek daug čia gražių panelių. Ankščiau Jonukas nebuvo matęs tokių gražių panelių, nes gyveno kaime, šalia tekančio Nemunėlio. Jis trumpai pamąsto, pamąsto ir taria, reikia užkalbinti kokia gražia panelę ir gal kas nors gausis, bet jis tikrai nežada išleisti nei vieno cento, nes labai dievina pinigus.
 
Jonukas užkalbina dailia, ilgaplaukę, auksaplaukę panelę ir su ja gana smagiai bendrauja, bet mintyse galvoja nei velnio aš nežadu išleisti tų savo turimų pinigų. Po kurio laiko bendravimo, jis visiškai pamiršta apie pinigus, nes jam tiesiog patinka tuos panelės charakteris ir visa kita ir visai nesąmoningai jei taria, žinai gal norėtum nueiti su manimi į kavinę ir tenai užsisakytume ledų ir kitų gaiviųjų gėrimų ? O Mergina taip nedrąsiai taria gal... Tada Jonukas paklausia dar karta, bet jau užtikrintu balsu, tai nori ar ne. Kadangi mergina turi tik du varianto pasirinkimus ji tiesiog negali atsisakyti, nes žodelis gal jau nebegalioja.
 
Jonukas jai užsako gaiviųjų gėrimų ir ledų, ir pajunta kaip dingsta jo pinigai. Tada jis susimąsto, kad išleido savo pinigus. Skaitydami šį tekstą jūs jaučiate, kad aš norėčiau parašyti jog „Jonukas labai nuliūsta, kad išleido savo pinigus, juk taip ?“, bet deja taip nėra. Jonukas pažiūri į pinigus ir į panelę, dar karta pažiūri į pinigus ir į panelę. Matydamas, kad panelė yra labai laiminga, saves negriaužia dėl to, kad išleido pinigus, nes supranta, kad kitam žmogui yra su jo smagu bendrauti, dalintis įspūdžiais ir visais kitais ne materialiai dalykais.
 
P.S. Tai yra tik viena iš laimės formų.
 
Vakar žiūrėjau laidą „Ką manai ?“, ta laida buvo apie muzikantus. Aš šitą laidą žiūrėjau ne dėl to, kad man patinka Lietuviška muzika ar kad tie žmonės skųsis jog menininkams ir artistams mažai moka. Šitą laidą žiūrėjau vien dėl to, kad iš tų visų dalyvių dalyvavo Marijonas Mikutavičius, gal jis ir nėra tobulas laidų vedėjas, aktorius ar muzikantas, bet jis nors to neparodo ir visiškai nesididžiuoja kaip tokios žvaigždės: Egidijus Dragūnas, Natalija Bonkė Bunkė, kurie keliasi reitingus skandalų pagalba. Marijonas Mikutavičius moka gana įdomiai filosofuoti ir tai buvo viena priežasčių dėl kurios aš žiūrėjau šitą laidą. Iš tuos laidos man patiko viena Marijono mintis „Tu kuri ne tam, kad gautum tą blizguti“, „Tu kuri ne tam, kad jau žinai, kad sukursi būtent tą dalyką ir tu gausi daug pinigų“. [/b]Siūliau pažiūrėti video nuo 11.56 minutės ir tikrai nesigailėsite, kad skyrėte tas 2 ar 5 minutes ką jis pasakė per tą laiką.
 
Mano perfrazuota citata iš Marijono žodžių yra tokia:
„Tu sieki tikslo ne tam, kad už dirbtum daug pinigų, bet tam, kad kurtum ir pasektum tą tikslą, nes tuo tikslo kelias yra pati didžiausia gyvenimo laimė.“
Aš taip pat galėjau sakyti jog tą citatą labai ilgai masčiau ir kūriau dienas ir naktis kol ta citata atsirado, bet taip nebuvo, todėl, kad įkvėpimas ateina savaime, kaip ir laimė.
 
Tai pat laimę galime įžvelgti ir vaikuose. Kai tu matai 5 – 7 metų vaikus, tu supranti, kad tie vaikai turi laimę, nes į gyvenimą žiūri nerūpestingai, džiaugiasi kiekviena diena ir žaidžia įvairius žaidimus, kurių suaugę žmonės negalį žaisti. It tu nu tų vaikų užsikreti lygiai tokia pat laimę, ta vaikų laimė sklinda kaip virusas, nes tada tu užmiršti laiką, skubėjimą ir kitus faktorius kurie mums sukelia, ne džiaugsmą, o antipatija.
 
Tai štai kas yra ta laimė, bet ją kiekvienas supranta skirtingai.
 
Aš nesakau, kad yra pinigai blogis ir jie nesukelia laimė. Viskas priklauso nuo to kaip mes elgsimės su pinigais, jei mes dirbsime dėl pinigų ir jos leisime tai bus vergavimas ir tikrai nebūsime laimingi. Bet jei mes uždirbsime pinigus ir jos investuosime, kad uždirbtume dar daugiau pinigų ir tame jausime malonumą tada, mes gausime laimės doze, o ne vergavimą dėl pinigų ir jų leidimą. Su pinigais yra truputi sunkiau gauti laimę, nes nemastydamas gali labai lengvai paslysti ir susikurti tokia nelaimę, kad po to teks patirti tokį skausmą kurio nenorėtum patirti.
 
Viena priežastis kodėl, žmonės laimėję pinigus loterijoje jaučiasi laimingi, nes jie turi daug pinigų ir atrodo, kad tie pinigai niekada nesibaigs ir jie yra karaliai, nes turi daug pinigų. Bet deja realybė sako visai ką kitką, nei teorinė aukso puodo laimė.
 
Tai būtų mano tokie pamastymai.

Pratinuosi prie to jog reikės rašyti 400 žodžių samprotaujanti rašinį, todėl pastartuoju metu mano tekstai tokie ilgi.

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Aš tavo nuomone gerbiu tik norėčiau truputi tave pataisyti, aišku čia tavo reikalas ar tau tai bus vertinga ką aš parašysiu ar ne.Pirmiausia skaitydamas tekstą supratau, kad tu bandai sulyginti dviejų klasių žmonės, tai yra turtingus ir vargšus.
 
Pakalbėkime apie vargšus.
 
Tavo nuomonė teigia, toki teiginį „Jei tu giminiai neturtingoje šeimoje“, tai tu automatiškai tampi tuo vargšu ir tau nėra jokių šansu tapti turtingu žmogumi, nes aplinka suformavo tavo vertybes ir visa kita, bet tai yra visiška netiesa. Tau tikriausiai įdomu kodėl aš taip sakau, taip ?
Pirmiausia, mes esame žmonės kurie daro klaidas, stojasi ir eina tolyn, kitaip sakant mes mąstome apie tai ką padarėme ir bandome keistis. Mes semiamės gyvenimo patirtės iš tokių žmonių kaip tėvų, senelių, seserų ar brolių, knygų, paskaitų, interneto, ir iš tuo pačio forumo kurį mes vadina uždarbis.lt .
 
Jei tu gimei neturtingoje šeimoje tai dar nereiškia jog tu tapsi vargšu.
Tikriausiai tau įdomu kodėl aš taip manau ?
 
Žmogus kuris gimė neturtingoje šeimoje jis nenori kęsti tuo nepritekliaus, todėl jis bando kuo greičiau ištrūkti iš tuo aplinkos į kuria jis buvo patekęs ir kentė visa savo vaikystę.
Galime paimti pasaulio milijonierius, garsius lietuvius ir pažvelgti į jų biografijas.
 
Stevas Jobsas gyveno vaikų namuose, jis neturėjo pinigų už kurios galėtų patenkinti savo poreikius kurios gauna tie žmonės kurie auga su Mama ir Tėveliu, broliu ar seserimi.
 
Jeigu jis norėdavo ką nors nupirkti jam tekdavo eiti ir rinkti bonkes už kurias nusipirkdavo menkų dalyku, kad patenkintu savo poreikius. Jis turėjo pačia blogiausia aplinka kuri formavo jo charakteri, nes vaikų namuose tu esi kaip kare. Ką aš tuo noriu pasakyti, aš noriu pasakyti tai jog tu turi kautis dėl kiekvieno kąsnio, nes iš tavęs gali atimti vyresni žmonės, tave tie žmonės žlugdo ne tik morališkai, bet ir fiziškai. Mokykloje jis skleidė nemalonų kvapą todėl iš jo visi tyčiojosi, jis neturėjo tiek daug drabužių kurios mes turime savo spintose. Teoriškai jis neturėjo jokių galimybių tapsi turtingu, bet vis dėl to jį įsivaikino šeima, kuri pakeitė jo susiformavusi charakteri, nes pasikeitė aplinka. Jam nereikėjo kautis dėl kąsnio gabalėlio, jis gavo pakankamai drabužių ir visų kitų būtiniausiu daiktų, kad galėtų gyventi normalu gyvenimą.
 
Asmeniškai aš tikiu jog jis šventai tikėjo ir troško tapti turtingu žmogumi ir pakeisti pasaulį.
 
Tokia pati istorija yra ir lietuvišku pavidalu, tikriausiai visi žinote kelias į žvaigždes dalyvi "Radži".
Tai yra analogija į Stevo Jobsa, bet radži niera toksai turtingas koks buvo Stevas Jobsas.
 
Dabar pakalbėkime apie tuos žmonės kurie gimė turtingoje šeimoje.
Žmonės kurie gimė turtingoje šeimoje dažniausiai gauna viska ko jie nori, nes jų tėvai turi pakankamai daug pinigų, kad galėtų padovanoti viena ar kita dalyką.
 
Aš mačiau, kaip turtingų šeimų, vaikai elgiasi su daiktai ir mane tai lapai nustebino. Turtingu tėvų vaikai nevertina daiktų, nes žino, kad jiems bus nupirkti nauji daiktai. Jie gyvena labai gerą gyvenimą, bet visiškai nesigilina iš kur atsiranda pinigai ir kaip juos reikia uždirbti, investuoti ir kažką daryti. Pasaulį jie mato pro rožinius akinius, kol neatsitinka kokia tais nors nelaimė.
 
Aš nesakau, kad visų turtingų ar nepasiturinčių tėvų vaikai, taip elgiasi, nes tai priklauso nuo pačių tėvų charakterio, kaip jie nori formuoti vaiko charakteri, kokias vertybes jam perduoti ir visa kita.
 
P.S. Viska reziumuojant galiu pasakyti, kad laimė ir turtai susiformuoja iš mūsų charakterio, vertybių, kurias mes keičiame, bei kitų atsitiktinių dalykų "Sėkmės".
Kaip Atnonis Robinsonas sakė mes nesame aplinkybių kūriniai, tai mes patys kuriame aplinkybes.

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Viena vakarą žiūrėjau laidą „Valanda su Rūta“.
Kaip įprasta, susirinko keli politikai kurie diskutavo apie Lietuvos problemas, tai yra Lietuvos biudžetą, mokesčius ir t.t. Diskusijos pradžioje kaip įprasta visi tyliai ramiai sėdi, po to kai diskusija pradeda kaisti, viena politiku pusė aprėkia kitą politikų pusią ir po to seka visiškas nusišnekėjimas apie ratus ir batus, o kai laida eina į pabaiga politikai pradeda diskutuoti rimtai, bet deja eterio laikas baigiasi ir reziumuojant viską, laidos vedėja sako tikėkimės, kad Lietuvoje gyvenimas pagerės.
 
Tada aš susimasčiau, o kaip būtų puiku sukurti savo politinę partiją kuri gal būt patektu į Lietuvos Respublikos Seimą ir pradėtų kažką keisti. Aišku tada tai buvo graži fantazija kol pradėjau galvoti, juk aš vienas ir tuo tikrai negaliu padaryti. Tada į galvą toptelėjo mintis, juk aš esu uždarbis.lt forume kuriame renkasi protingi žmonės kurie mėgsta diskutuoti ir randa bendra kalbą apie į vairius dalykus, aišku kartais mūsų visų nuomonės nesutampa ir mes vienas kita užsipuolame ar išspaudžiame koki riebų žodi, bet tai mums nesutrukdo toliau diskutuoti.
 
Deja tuo straipsnio nerašiau tada kada jį norėjau parašyti, nes maniau, kad uždarbio.lt bendruomenė nesupras manęs ir mano tokių pamastymų. Bet kai „DjiXas“ parašė savo įrašą, o jį dar pakomentavo ir „FLSHS“ , tada supratau jog tokia temą seniai turėjau sukurti ir man nereikėjo tempti gumos iki paskutinės minutės.
 
Man jau nusibodo žiūrėti į tai kaip yra mulkinami žmonės per televizija, nes kiekvieną diena yra kalbama apie politiką nuo kurios jau darosi bloga. Kai tu supranti jog sėdėdamas anapus ekrano nieko negali padaryti, tada tu turi apsispręsti išjungti televizorių ar klausytis politikų pliurpalų kurie mums plauna smegenys ir šaiposi iš visos Lietuvos žmonių arba imti veikti, kažką daryti, kad tai pasikeistu.
 
Mano pasirinkimas buvo išjungti televizorių ir pradėti veikti.
Aš manau, jog mūsų uždarbio.lt bendruomenė yra pakankamai subrendusi ir didelė jog mes galėtume įsteigti politinę partiją, o ne vien diskutuoti forume ir pyktis tarpusavyje nieko nekeisdami tik tuščiai rašydami. Sukurdamas šitą temą aš žengiau pirmą žingsnį, dabar viskas priklausys nuo uždarbio.lt bendruomenės.
Aš žinau, kad bus tokių žmonių kurie norėtų tokią mintį įgyvendinti, tai pat žinau, kad bus tokių žmonių kurie sakys jog tai neduos jokios naudos ir t.t. Bet juk mes patys kuriame Lietuva.
 
P.S. Mūsų privalumas yra tai jog mes esame jauni, o liaudžiai reikia jaunų žmonių, ne senių kurie yra gimę 1956 metais, bet jaunų energingų žmonių kurie turi užsispyrimą, aistrą ir norą kažką pakeisti.

Viena vakarą žiūrėjau laidą „Valanda su Rūta“.
Kaip įprasta, susirinko keli politikai kurie diskutavo apie Lietuvos problemas, tai yra Lietuvos biudžetą, mokesčius ir t.t. Diskusijos pradžioje kaip įprasta visi tyliai ramiai sėdi, po to kai diskusija pradeda kaisti, viena politiku pusė aprėkia kitą politikų pusią ir po to seka visiškas nusišnekėjimas apie ratus ir batus, o kai laida eina į pabaiga politikai pradeda diskutuoti rimtai, bet deja eterio laikas baigiasi ir reziumuojant viską, laidos vedėja sako tikėkimės, kad Lietuvoje gyvenimas pagerės.
 
Tada aš susimasčiau, o kaip būtų puiku sukurti savo politinę partiją kuri gal būt patektu į Lietuvos Respublikos Seimą ir pradėtų kažką keisti. Aišku tada tai buvo graži fantazija kol pradėjau galvoti, juk aš vienas ir tuo tikrai negaliu padaryti. Tada į galvą toptelėjo mintis, juk aš esu uždarbis.lt forume kuriame renkasi protingi žmonės kurie mėgsta diskutuoti ir randa bendra kalbą apie į vairius dalykus, aišku kartais mūsų visų nuomonės nesutampa ir mes vienas kita užsipuolame ar išspaudžiame koki riebų žodi, bet tai mums nesutrukdo toliau diskutuoti.
 
Deja tuo straipsnio nerašiau tada kada jį norėjau parašyti, nes maniau, kad uždarbio.lt bendruomenė nesupras manęs ir mano tokių pamastymų. Bet kai „DjiXas“ parašė savo įrašą, o jį dar pakomentavo ir „FLSHS“ , tada supratau jog tokia temą seniai turėjau sukurti ir man nereikėjo tempti gumos iki paskutinės minutės.
 
Man jau nusibodo žiūrėti į tai kaip yra mulkinami žmonės per televizija, nes kiekvieną diena yra kalbama apie politiką nuo kurios jau darosi bloga. Kai tu supranti jog sėdėdamas anapus ekrano nieko negali padaryti, tada tu turi apsispręsti išjungti televizorių ar klausytis politikų pliurpalų kurie mums plauna smegenys ir šaiposi iš visos Lietuvos žmonių arba imti veikti, kažką daryti, kad tai pasikeistu.
 
Mano pasirinkimas buvo išjungti televizorių ir pradėti veikti.
Aš manau, jog mūsų uždarbio.lt bendruomenė yra pakankamai subrendusi ir didelė jog mes galėtume įsteigti politinę partiją, o ne vien diskutuoti forume ir pyktis tarpusavyje nieko nekeisdami tik tuščiai rašydami. Sukurdamas šitą temą aš žengiau pirmą žingsnį, dabar viskas priklausys nuo uždarbio.lt bendruomenės.
Aš žinau, kad bus tokių žmonių kurie norėtų tokią mintį įgyvendinti, tai pat žinau, kad bus tokių žmonių kurie sakys jog tai neduos jokios naudos ir t.t. Bet juk mes patys kuriame Lietuva.
 
P.S. Mūsų privalumas yra tai jog mes esame jauni, o liaudžiai reikia jaunų žmonių, ne senių kurie yra gimę 1956 metais, bet jaunų energingų žmonių kurie turi užsispyrimą, aistrą ir norą kažką pakeisti.

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Viena vakarą žiūrėjau laidą „Valanda su Rūta“.
Kaip įprasta, susirinko keli politikai kurie diskutavo apie Lietuvos problemas, tai yra Lietuvos biudžetą, mokesčius ir t.t. Diskusijos pradžioje kaip įprasta visi tyliai ramiai sėdi, po to kai diskusija pradeda kaisti, viena politiku pusė aprėkia kitą politikų pusią ir po to seka visiškas nusišnekėjimas apie ratus ir batus, o kai laida eina į pabaiga politikai pradeda diskutuoti rimtai, bet deja eterio laikas baigiasi ir reziumuojant viską, laidos vedėja sako tikėkimės, kad Lietuvoje gyvenimas pagerės.
 
Tada aš susimasčiau, o kaip būtų puiku sukurti savo politinę partiją kuri gal būt patektu į Lietuvos Respublikos Seimą ir pradėtų kažką keisti. Aišku tada tai buvo graži fantazija kol pradėjau galvoti, juk aš vienas ir tuo tikrai negaliu padaryti. Tada į galvą toptelėjo mintis, juk aš esu uždarbis.lt forume kuriame renkasi protingi žmonės kurie mėgsta diskutuoti ir randa bendra kalbą apie į vairius dalykus, aišku kartais mūsų visų nuomonės nesutampa ir mes vienas kita užsipuolame ar išspaudžiame koki riebų žodi, bet tai mums nesutrukdo toliau diskutuoti.
 
Deja tuo straipsnio nerašiau tada kada jį norėjau parašyti, nes maniau, kad uždarbio.lt bendruomenė nesupras manęs ir mano tokių pamastymų. Bet kai „DjiXas“ parašė savo įrašą, o jį dar pakomentavo ir „FLSHS“ , tada supratau jog tokia temą seniai turėjau sukurti ir man nereikėjo tempti gumos iki paskutinės minutės.
 
Man jau nusibodo žiūrėti į tai kaip yra mulkinami žmonės per televizija, nes kiekvieną diena yra kalbama apie politiką nuo kurios jau darosi bloga. Kai tu supranti jog sėdėdamas anapus ekrano nieko negali padaryti, tada tu turi apsispręsti išjungti televizorių ar klausytis politikų pliurpalų kurie mums plauna smegenys ir šaiposi iš visos Lietuvos žmonių arba imti veikti, kažką daryti, kad tai pasikeistu.
 
Mano pasirinkimas buvo išjungti televizorių ir pradėti veikti.
Aš manau, jog mūsų uždarbio.lt bendruomenė yra pakankamai subrendusi ir didelė jog mes galėtume įsteigti politinę partiją, o ne vien diskutuoti forume ir pyktis tarpusavyje nieko nekeisdami tik tuščiai rašydami. Sukurdamas šitą temą aš žengiau pirmą žingsnį, dabar viskas priklausys nuo uždarbio.lt bendruomenės.
Aš žinau, kad bus tokių žmonių kurie norėtų tokią mintį įgyvendinti, tai pat žinau, kad bus tokių žmonių kurie sakys jog tai neduos jokios naudos ir t.t. Bet juk mes patys kuriame Lietuva.
 
P.S. Mūsų privalumas yra tai jog mes esame jauni, o liaudžiai reikia jaunų žmonių, ne senių kurie yra gimę 1956 metais, bet jaunų energingų žmonių kurie turi užsispyrimą, aistrą ir norą kažką pakeisti.