Dekis

Na, as moku pinigus ir tikiuosi gauti auksciausio lygio produkta, todel, manau, turiu teise kritikuoti. O ir konstruktyvi kritika visada yra gerai, ne?

Pamatei skaiciu ir zodi paskola ir ignoravai 97% teksto

Na, as moku pinigus ir tikiuosi gauti auksciausio lygio produkta, todel, manau, turiu teise kritikuoti. O ir konstruktyvi kritika visada yra gerai, ne?

Na, as moku pinigus ir tikiuosi gauti auksciausio lygio produkta, todel, manau, turiu teise kritikuoti. O ir konstruktyvi kritika visada yra gerai, ne?

Iškart prisipažįstu - antraštė truputi clickbaitinė. Viskas su UK aukštojo švietimo sistema yra kaip ir neblogai: aukšos pozicijos pasauliniuose universitetų reitinguose, puikios sąlygos mokytis, o išmokus ir daryti karjerą. Tačiau pabaigęs antrą kursą jaučiu savo skrandyje besikaupiantį lengvo nusivylimo ir apmaudo mišinį, kurį jums šio teksto pavidalu ir pabandysiu išvemti.
 
Visų pirma, noriu pasakyti, kad niekur kitur nebūčiau toks laimingas, koks esu čia. Būtent Newcastle sutikau draugus gyvenimui, su kuriais kad ir po 20 metų sodyboj kepsim šašlykus, o aplinkui spardys kamuolį mūsų vaikai. Būtent Newcastle patyriau tokių nuotykių, apie kuriuos nedrąsu pasakoti padorioje žmonių kompanijoje. Būtent Newcastle, dirbdamas tik pusę etato, įgavau finansinę nepriklausomybę, kurią paverčiau kelionėmis ir prasmingesniu laisvalaikiu. Būtent dėl to, kad man čia taip gera ir patinka "užklasinė veikla", manau, jog galiu objektyviai įvertinti ir pačią studijų kokybę. Štai mano 3 didžiausi regretai.
 
Kaina
 
Didžiausia problema - kaina. Mokėti po £9000, o nuo 2017 metų jau ir po £9250, už metus mokslo universitete skamba kaip visiškas scamas. Bet yra ir didesnių vargšiukų. Amerikiečiai, Kiniečiai ar kiti internacionalūs studentai iš tolimųjų pasaulio kraštų, susidomėję aukštuoju mokslu UK, kasmet savo skolą Didžiosios Britanijos vyriausybei padidina nuo £10,000 iki £38,000. Baisu.
 
Taip, turbūt kiekvienas, vos tik pagalvojęs apie studijas UK, iš kalba.lt konsultanto ar jau įklimpusio studento yra girdėjęs, jog skolą reikės atiduoti tik uždirbant daug, o ir atiduodant - net nesijaus. Bet pradėti suaugusio gyvenimą su 30 štukų minusiniu net worth irgi ne svajonė.
 
Pasirinkimas
 
Kodėl tuomet nesirinkti Škotijos? Universitetą ten galima pabaigti be skolų, o universitetai, kaip Edinburgh ar Glasgow, patenka tarp top 25 universitetų visoje UK. Patikėkit, bandžiau. Gal motyvacinis laiškas nesužavėjo. Gal pažymiai ar pasiekimai per maži buvo. O gal tiesiog nepasisekė. Kad ir kas atsitiko - Škotija manęs nenorėjo. Gaila, kad to dar nežinojau, kai išnaudojau 4 iš 5 UCAS pasirinkimų viskio ir Lochneso pabaisos tėvynei. Paskutinio pasirinkimo, buvau užtikrintas, man nereikės. Pusiau ant bajerio išsirinkau vieną uni ir iš Anglijos - Newcastle. Gi futbolo komandą turi, o ir reitinguose neblogai stovi.
 
Pasirodo, nereikėjo pasitenkinti neblogai. Delfis melavo, egzaminai man gyvenimo nesugriovė. Jie leido man įstoti į Newcastle, tačiau būtų leidę įstoti ir kur kas aukščiau. Jei ir turiu kokį patarimą, tai UCAS universitų pasirinkimų strategijos nesimokykite iš manęs.
 
Kokybė
 
Labiausiai juicy dalis. Nors pernai Newcastle School of Computing atidarė naują ir modernų pastatą, kainavusį virš £60M, tai nepaslepia fakto, kad dalis dėstytojų ir studijų turinio yra nekokybiška, didelė ir pilka nuobodybė, sukelianti nuo pykčio iki nevilties juoko.
 
Pavyzdžiui, turime vieną moterį dėstytoją iš artimųjų rytų, kuri kiekvieną P raidę taria kaip B. Šiais metais užtektinai išmokom apie IB adresus ir Wi-Fi brotokolus. Išmokom ir tai kaip iki skausmo erzinančiai dažnai P raidė yra naudojama šnekant. Nežinau ir, turbūt, neturiu kompetencijos spręsti, ar ši dėstytoja buvo paskirta su tikslu patenkinti kažkokias mažumų kvotas, ar išsikovojo savo vietą po Saule teisingai. Tačiau tikrai žinau, kad nenorėčiau kartoti kurso, kuriame nesi užtikrintas ar dėstytoja kalba apie Computer Networks Hubs ar Hops.
 
Bet jei ši situacija tik kartais suerzindavo ar prajuokindavo, kitas dėstytojas iš Italijos buvo visiškas nepasitikejimo savimi ir pasimėtimo pavyzdys. Kursiokui egzamino pasiruošimo medžiagoj pastebėjus blogai išspręsta duombazių uždavinį, dėstytojas įkėlė pataisytą variantą su klaida jau kitoje vietoje. Dar kart perspėjus destytoją, jis jau ikėle 2 sprendimo variantus su skirtingais atsakymais. Neklauskyt, aš ir pats dar neišnarpliojau šios mįslės. Del jo paliktų netikslumų courseworke, gavome savaitę papildomo laiko, o italas išliko ištikimas sau ir klaidoms net ir per egzaminus. Savo ruoštame egzamine palikęs 9 klaidas, jis privertė Newcastle Uni Exam Office Board kviesti skubų susitikimą ir kompensuoti visa tai taškais. Ačiū jam už pakeltą egzamino balą, bet tikiuosi daugiau niekada nesusitiksim.
 
Tai studijuoti ar ne?
 
Jeigu perskaitėte iki čia, turbūt susidarėte prastesnę nuomonę apie Newcastle uni nei yra realybė. Turime mes ir normaliu dėstytojų, turime net ir tokių, kurių klausai kaip TED speakerių, o išėjęs iš paskaitos jau planuoji kaip nuo kito pirmadienio tapsi geresniu žmogumi. Kompiuterių clusteriai, nemokama software ir visos kitos sąlygos tobulėti kaip programuotojui čia nuostabios. O jei yra tik noro ir šiek tiek sugebėjimų, galima gan nesunkiai susirasti vasaros, metu ar part-time praktikas ir darbus.
 
Prieš 3-4 metus, kai dar tik svajojau studijuoti UK, skaičiau Kerniaus dienoraščius iš St Andrews universiteto. Skaičiau ir motyvavausi. Gal, jei ne tie dienoraščiai, net nebūčiau dabar Newcastle. Aišku, žole visada žolesnė kitur, todėl pavadinime griežtai perspėjau nestudijuoti Anglijoje. Neklausykit manęs. Kas aš toks, o ir gyvenat (tikiuosi) laisvoje šalyje - spręskit patys. Tik tikiuosi, kad šitas straipsnis padėjo bent šiek tiek susiformuoti nuomonę ir priartėti prie sprendimo: noryt jūs šito ar ne.

Iškart prisipažįstu - antraštė truputi clickbaitinė. Viskas su UK aukštojo švietimo sistema yra kaip ir neblogai: aukšos pozicijos pasauliniuose universitetų reitinguose, puikios sąlygos mokytis, o išmokus ir daryti karjerą. Tačiau pabaigęs antrą kursą jaučiu savo skrandyje besikaupiantį lengvo nusivylimo ir apmaudo mišinį, kurį jums šio teksto pavidalu ir pabandysiu išvemti.
 
Visų pirma, noriu pasakyti, kad niekur kitur nebūčiau toks laimingas, koks esu čia. Būtent Newcastle sutikau draugus gyvenimui, su kuriais kad ir po 20 metų sodyboj kepsim šašlykus, o aplinkui spardys kamuolį mūsų vaikai. Būtent Newcastle patyriau tokių nuotykių, apie kuriuos nedrąsu pasakoti padorioje žmonių kompanijoje. Būtent Newcastle, dirbdamas tik pusę etato, įgavau finansinę nepriklausomybę, kurią paverčiau kelionėmis ir prasmingesniu laisvalaikiu. Būtent dėl to, kad man čia taip gera ir patinka "užklasinė veikla", manau, jog galiu objektyviai įvertinti ir pačią studijų kokybę. Štai mano 3 didžiausi regretai.
 
Kaina
 
Didžiausia problema - kaina. Mokėti po £9000, o nuo 2017 metų jau ir po £9250, už metus mokslo universitete skamba kaip visiškas scamas. Bet yra ir didesnių vargšiukų. Amerikiečiai, Kiniečiai ar kiti internacionalūs studentai iš tolimųjų pasaulio kraštų, susidomėję aukštuoju mokslu UK, kasmet savo skolą Didžiosios Britanijos vyriausybei padidina nuo £10,000 iki £38,000. Baisu.
 
Taip, turbūt kiekvienas, vos tik pagalvojęs apie studijas UK, iš kalba.lt konsultanto ar jau įklimpusio studento yra girdėjęs, jog skolą reikės atiduoti tik uždirbant daug, o ir atiduodant - net nesijaus. Bet pradėti suaugusio gyvenimą su 30 štukų minusiniu net worth irgi ne svajonė.
 
Pasirinkimas
 
Kodėl tuomet nesirinkti Škotijos? Universitetą ten galima pabaigti be skolų, o universitetai, kaip Edinburgh ar Glasgow, patenka tarp top 25 universitetų visoje UK. Patikėkit, bandžiau. Gal motyvacinis laiškas nesužavėjo. Gal pažymiai ar pasiekimai per maži buvo. O gal tiesiog nepasisekė. Kad ir kas atsitiko - Škotija manęs nenorėjo. Gaila, kad to dar nežinojau, kai išnaudojau 4 iš 5 UCAS pasirinkimų viskio ir Lochneso pabaisos tėvynei. Paskutinio pasirinkimo, buvau užtikrintas, man nereikės. Pusiau ant bajerio išsirinkau vieną uni ir iš Anglijos - Newcastle. Gi futbolo komandą turi, o ir reitinguose neblogai stovi.
 
Pasirodo, nereikėjo pasitenkinti neblogai. Delfis melavo, egzaminai man gyvenimo nesugriovė. Jie leido man įstoti į Newcastle, tačiau būtų leidę įstoti ir kur kas aukščiau. Jei ir turiu kokį patarimą, tai UCAS universitų pasirinkimų strategijos nesimokykite iš manęs.
 
Kokybė
 
Labiausiai juicy dalis. Nors pernai Newcastle School of Computing atidarė naują ir modernų pastatą, kainavusį virš £60M, tai nepaslepia fakto, kad dalis dėstytojų ir studijų turinio yra nekokybiška, didelė ir pilka nuobodybė, sukelianti nuo pykčio iki nevilties juoko.
 
Pavyzdžiui, turime vieną moterį dėstytoją iš artimųjų rytų, kuri kiekvieną P raidę taria kaip B. Šiais metais užtektinai išmokom apie IB adresus ir Wi-Fi brotokolus. Išmokom ir tai kaip iki skausmo erzinančiai dažnai P raidė yra naudojama šnekant. Nežinau ir, turbūt, neturiu kompetencijos spręsti, ar ši dėstytoja buvo paskirta su tikslu patenkinti kažkokias mažumų kvotas, ar išsikovojo savo vietą po Saule teisingai. Tačiau tikrai žinau, kad nenorėčiau kartoti kurso, kuriame nesi užtikrintas ar dėstytoja kalba apie Computer Networks Hubs ar Hops.
 
Bet jei ši situacija tik kartais suerzindavo ar prajuokindavo, kitas dėstytojas iš Italijos buvo visiškas nepasitikejimo savimi ir pasimėtimo pavyzdys. Kursiokui egzamino pasiruošimo medžiagoj pastebėjus blogai išspręsta duombazių uždavinį, dėstytojas įkėlė pataisytą variantą su klaida jau kitoje vietoje. Dar kart perspėjus destytoją, jis jau ikėle 2 sprendimo variantus su skirtingais atsakymais. Neklauskyt, aš ir pats dar neišnarpliojau šios mįslės. Del jo paliktų netikslumų courseworke, gavome savaitę papildomo laiko, o italas išliko ištikimas sau ir klaidoms net ir per egzaminus. Savo ruoštame egzamine palikęs 9 klaidas, jis privertė Newcastle Uni Exam Office Board kviesti skubų susitikimą ir kompensuoti visa tai taškais. Ačiū jam už pakeltą egzamino balą, bet tikiuosi daugiau niekada nesusitiksim.
 
Tai studijuoti ar ne?
 
Jeigu perskaitėte iki čia, turbūt susidarėte prastesnę nuomonę apie Newcastle uni nei yra realybė. Turime mes ir normaliu dėstytojų, turime net ir tokių, kurių klausai kaip TED speakerių, o išėjęs iš paskaitos jau planuoji kaip nuo kito pirmadienio tapsi geresniu žmogumi. Kompiuterių clusteriai, nemokama software ir visos kitos sąlygos tobulėti kaip programuotojui čia nuostabios. O jei yra tik noro ir šiek tiek sugebėjimų, galima gan nesunkiai susirasti vasaros, metu ar part-time praktikas ir darbus.
 
Prieš 3-4 metus, kai dar tik svajojau studijuoti UK, skaičiau Kerniaus dienoraščius iš St Andrews universiteto. Skaičiau ir motyvavausi. Gal, jei ne tie dienoraščiai, net nebūčiau dabar Newcastle. Aišku, žole visada žolesnė kitur, todėl pavadinime griežtai perspėjau nestudijuoti Anglijoje. Neklausykit manęs. Kas aš toks, o ir gyvenat (tikiuosi) laisvoje šalyje - spręskit patys. Tik tikiuosi, kad šitas straipsnis padėjo bent šiek tiek susiformuoti nuomonę ir priartėti prie sprendimo: noryt jūs šito ar ne.

Visiškai nesutikčiau su tema, labiau tiktų "Vaikai nestudijuokite Newcastle" :) Pats irgi studijavau tiek Anglijoje tiek Škotijoje (tam pačiam St Andrews) tai patirtis praktiškai vien teigiama. Žinoma tų dėstytojų visokių būna, bet pats turinys dažniausiai geras ir įdomus - kai kurie dėstytojai tiesiog nėra showman'ai. Labiausiai ką galėčiau pasakyti tai kiekvienas individualiai nusprendžia ką jis pasiims iš universiteto ir kas gausis. Kaip minėjai žolė žaliasnė - mano pačio patirtis St Andrews, nors ir visiškai pozityvi, nebuvo kaip Kerniaus. Kas man labiausiai patiko apskritai iš UK tai lengvai gaunama paskola susimokėt už visus mokslus ir pragyvenimą, labai internacionalus kolektyvas ir itin daug poklasinių veiklų :)

Na, as moku pinigus ir tikiuosi gauti auksciausio lygio produkta, todel, manau, turiu teise kritikuoti. O ir konstruktyvi kritika visada yra gerai, ne?

Iškart prisipažįstu - antraštė truputi clickbaitinė. Viskas su UK aukštojo švietimo sistema yra kaip ir neblogai: aukšos pozicijos pasauliniuose universitetų reitinguose, puikios sąlygos mokytis, o išmokus ir daryti karjerą. Tačiau pabaigęs antrą kursą jaučiu savo skrandyje besikaupiantį lengvo nusivylimo ir apmaudo mišinį, kurį jums šio teksto pavidalu ir pabandysiu išvemti.
 
Visų pirma, noriu pasakyti, kad niekur kitur nebūčiau toks laimingas, koks esu čia. Būtent Newcastle sutikau draugus gyvenimui, su kuriais kad ir po 20 metų sodyboj kepsim šašlykus, o aplinkui spardys kamuolį mūsų vaikai. Būtent Newcastle patyriau tokių nuotykių, apie kuriuos nedrąsu pasakoti padorioje žmonių kompanijoje. Būtent Newcastle, dirbdamas tik pusę etato, įgavau finansinę nepriklausomybę, kurią paverčiau kelionėmis ir prasmingesniu laisvalaikiu. Būtent dėl to, kad man čia taip gera ir patinka "užklasinė veikla", manau, jog galiu objektyviai įvertinti ir pačią studijų kokybę. Štai mano 3 didžiausi regretai.
 
Kaina
 
Didžiausia problema - kaina. Mokėti po £9000, o nuo 2017 metų jau ir po £9250, už metus mokslo universitete skamba kaip visiškas scamas. Bet yra ir didesnių vargšiukų. Amerikiečiai, Kiniečiai ar kiti internacionalūs studentai iš tolimųjų pasaulio kraštų, susidomėję aukštuoju mokslu UK, kasmet savo skolą Didžiosios Britanijos vyriausybei padidina nuo £10,000 iki £38,000. Baisu.
 
Taip, turbūt kiekvienas, vos tik pagalvojęs apie studijas UK, iš kalba.lt konsultanto ar jau įklimpusio studento yra girdėjęs, jog skolą reikės atiduoti tik uždirbant daug, o ir atiduodant - net nesijaus. Bet pradėti suaugusio gyvenimą su 30 štukų minusiniu net worth irgi ne svajonė.
 
Pasirinkimas
 
Kodėl tuomet nesirinkti Škotijos? Universitetą ten galima pabaigti be skolų, o universitetai, kaip Edinburgh ar Glasgow, patenka tarp top 25 universitetų visoje UK. Patikėkit, bandžiau. Gal motyvacinis laiškas nesužavėjo. Gal pažymiai ar pasiekimai per maži buvo. O gal tiesiog nepasisekė. Kad ir kas atsitiko - Škotija manęs nenorėjo. Gaila, kad to dar nežinojau, kai išnaudojau 4 iš 5 UCAS pasirinkimų viskio ir Lochneso pabaisos tėvynei. Paskutinio pasirinkimo, buvau užtikrintas, man nereikės. Pusiau ant bajerio išsirinkau vieną uni ir iš Anglijos - Newcastle. Gi futbolo komandą turi, o ir reitinguose neblogai stovi.
 
Pasirodo, nereikėjo pasitenkinti neblogai. Delfis melavo, egzaminai man gyvenimo nesugriovė. Jie leido man įstoti į Newcastle, tačiau būtų leidę įstoti ir kur kas aukščiau. Jei ir turiu kokį patarimą, tai UCAS universitų pasirinkimų strategijos nesimokykite iš manęs.
 
Kokybė
 
Labiausiai juicy dalis. Nors pernai Newcastle School of Computing atidarė naują ir modernų pastatą, kainavusį virš £60M, tai nepaslepia fakto, kad dalis dėstytojų ir studijų turinio yra nekokybiška, didelė ir pilka nuobodybė, sukelianti nuo pykčio iki nevilties juoko.
 
Pavyzdžiui, turime vieną moterį dėstytoją iš artimųjų rytų, kuri kiekvieną P raidę taria kaip B. Šiais metais užtektinai išmokom apie IB adresus ir Wi-Fi brotokolus. Išmokom ir tai kaip iki skausmo erzinančiai dažnai P raidė yra naudojama šnekant. Nežinau ir, turbūt, neturiu kompetencijos spręsti, ar ši dėstytoja buvo paskirta su tikslu patenkinti kažkokias mažumų kvotas, ar išsikovojo savo vietą po Saule teisingai. Tačiau tikrai žinau, kad nenorėčiau kartoti kurso, kuriame nesi užtikrintas ar dėstytoja kalba apie Computer Networks Hubs ar Hops.
 
Bet jei ši situacija tik kartais suerzindavo ar prajuokindavo, kitas dėstytojas iš Italijos buvo visiškas nepasitikejimo savimi ir pasimėtimo pavyzdys. Kursiokui egzamino pasiruošimo medžiagoj pastebėjus blogai išspręsta duombazių uždavinį, dėstytojas įkėlė pataisytą variantą su klaida jau kitoje vietoje. Dar kart perspėjus destytoją, jis jau ikėle 2 sprendimo variantus su skirtingais atsakymais. Neklauskyt, aš ir pats dar neišnarpliojau šios mįslės. Del jo paliktų netikslumų courseworke, gavome savaitę papildomo laiko, o italas išliko ištikimas sau ir klaidoms net ir per egzaminus. Savo ruoštame egzamine palikęs 9 klaidas, jis privertė Newcastle Uni Exam Office Board kviesti skubų susitikimą ir kompensuoti visa tai taškais. Ačiū jam už pakeltą egzamino balą, bet tikiuosi daugiau niekada nesusitiksim.
 
Tai studijuoti ar ne?
 
Jeigu perskaitėte iki čia, turbūt susidarėte prastesnę nuomonę apie Newcastle uni nei yra realybė. Turime mes ir normaliu dėstytojų, turime net ir tokių, kurių klausai kaip TED speakerių, o išėjęs iš paskaitos jau planuoji kaip nuo kito pirmadienio tapsi geresniu žmogumi. Kompiuterių clusteriai, nemokama software ir visos kitos sąlygos tobulėti kaip programuotojui čia nuostabios. O jei yra tik noro ir šiek tiek sugebėjimų, galima gan nesunkiai susirasti vasaros, metu ar part-time praktikas ir darbus.
 
Prieš 3-4 metus, kai dar tik svajojau studijuoti UK, skaičiau Kerniaus dienoraščius iš St Andrews universiteto. Skaičiau ir motyvavausi. Gal, jei ne tie dienoraščiai, net nebūčiau dabar Newcastle. Aišku, žole visada žolesnė kitur, todėl pavadinime griežtai perspėjau nestudijuoti Anglijoje. Neklausykit manęs. Kas aš toks, o ir gyvenat (tikiuosi) laisvoje šalyje - spręskit patys. Tik tikiuosi, kad šitas straipsnis padėjo bent šiek tiek susiformuoti nuomonę ir priartėti prie sprendimo: noryt jūs šito ar ne.

Iškart prisipažįstu - antraštė truputi clickbaitinė. Viskas su UK aukštojo švietimo sistema yra kaip ir neblogai: aukšos pozicijos pasauliniuose universitetų reitinguose, puikios sąlygos mokytis, o išmokus ir daryti karjerą. Tačiau pabaigęs antrą kursą jaučiu savo skrandyje besikaupiantį lengvo nusivylimo ir apmaudo mišinį, kurį jums šio teksto pavidalu ir pabandysiu išvemti.
 
Visų pirma, noriu pasakyti, kad niekur kitur nebūčiau toks laimingas, koks esu čia. Būtent Newcastle sutikau draugus gyvenimui, su kuriais kad ir po 20 metų sodyboj kepsim šašlykus, o aplinkui spardys kamuolį mūsų vaikai. Būtent Newcastle patyriau tokių nuotykių, apie kuriuos nedrąsu pasakoti padorioje žmonių kompanijoje. Būtent Newcastle, dirbdamas tik pusę etato, įgavau finansinę nepriklausomybę, kurią paverčiau kelionėmis ir prasmingesniu laisvalaikiu. Būtent dėl to, kad man čia taip gera ir patinka "užklasinė veikla", manau, jog galiu objektyviai įvertinti ir pačią studijų kokybę. Štai mano 3 didžiausi regretai.
 
Kaina
 
Didžiausia problema - kaina. Mokėti po £9000, o nuo 2017 metų jau ir po £9250, už metus mokslo universitete skamba kaip visiškas scamas. Bet yra ir didesnių vargšiukų. Amerikiečiai, Kiniečiai ar kiti internacionalūs studentai iš tolimųjų pasaulio kraštų, susidomėję aukštuoju mokslu UK, kasmet savo skolą Didžiosios Britanijos vyriausybei padidina nuo £10,000 iki £38,000. Baisu.
 
Taip, turbūt kiekvienas, vos tik pagalvojęs apie studijas UK, iš kalba.lt konsultanto ar jau įklimpusio studento yra girdėjęs, jog skolą reikės atiduoti tik uždirbant daug, o ir atiduodant - net nesijaus. Bet pradėti suaugusio gyvenimą su 30 štukų minusiniu net worth irgi ne svajonė.
 
Pasirinkimas
 
Kodėl tuomet nesirinkti Škotijos? Universitetą ten galima pabaigti be skolų, o universitetai, kaip Edinburgh ar Glasgow, patenka tarp top 25 universitetų visoje UK. Patikėkit, bandžiau. Gal motyvacinis laiškas nesužavėjo. Gal pažymiai ar pasiekimai per maži buvo. O gal tiesiog nepasisekė. Kad ir kas atsitiko - Škotija manęs nenorėjo. Gaila, kad to dar nežinojau, kai išnaudojau 4 iš 5 UCAS pasirinkimų viskio ir Lochneso pabaisos tėvynei. Paskutinio pasirinkimo, buvau užtikrintas, man nereikės. Pusiau ant bajerio išsirinkau vieną uni ir iš Anglijos - Newcastle. Gi futbolo komandą turi, o ir reitinguose neblogai stovi.
 
Pasirodo, nereikėjo pasitenkinti neblogai. Delfis melavo, egzaminai man gyvenimo nesugriovė. Jie leido man įstoti į Newcastle, tačiau būtų leidę įstoti ir kur kas aukščiau. Jei ir turiu kokį patarimą, tai UCAS universitų pasirinkimų strategijos nesimokykite iš manęs.
 
Kokybė
 
Labiausiai juicy dalis. Nors pernai Newcastle School of Computing atidarė naują ir modernų pastatą, kainavusį virš £60M, tai nepaslepia fakto, kad dalis dėstytojų ir studijų turinio yra nekokybiška, didelė ir pilka nuobodybė, sukelianti nuo pykčio iki nevilties juoko.
 
Pavyzdžiui, turime vieną moterį dėstytoją iš artimųjų rytų, kuri kiekvieną P raidę taria kaip B. Šiais metais užtektinai išmokom apie IB adresus ir Wi-Fi brotokolus. Išmokom ir tai kaip iki skausmo erzinančiai dažnai P raidė yra naudojama šnekant. Nežinau ir, turbūt, neturiu kompetencijos spręsti, ar ši dėstytoja buvo paskirta su tikslu patenkinti kažkokias mažumų kvotas, ar išsikovojo savo vietą po Saule teisingai. Tačiau tikrai žinau, kad nenorėčiau kartoti kurso, kuriame nesi užtikrintas ar dėstytoja kalba apie Computer Networks Hubs ar Hops.
 
Bet jei ši situacija tik kartais suerzindavo ar prajuokindavo, kitas dėstytojas iš Italijos buvo visiškas nepasitikejimo savimi ir pasimėtimo pavyzdys. Kursiokui egzamino pasiruošimo medžiagoj pastebėjus blogai išspręsta duombazių uždavinį, dėstytojas įkėlė pataisytą variantą su klaida jau kitoje vietoje. Dar kart perspėjus destytoją, jis jau ikėle 2 sprendimo variantus su skirtingais atsakymais. Neklauskyt, aš ir pats dar neišnarpliojau šios mįslės. Del jo paliktų netikslumų courseworke, gavome savaitę papildomo laiko, o italas išliko ištikimas sau ir klaidoms net ir per egzaminus. Savo ruoštame egzamine palikęs 9 klaidas, jis privertė Newcastle Uni Exam Office Board kviesti skubų susitikimą ir kompensuoti visa tai taškais. Ačiū jam už pakeltą egzamino balą, bet tikiuosi daugiau niekada nesusitiksim.
 
Tai studijuoti ar ne?
 
Jeigu perskaitėte iki čia, turbūt susidarėte prastesnę nuomonę apie Newcastle uni nei yra realybė. Turime mes ir normaliu dėstytojų, turime net ir tokių, kurių klausai kaip TED speakerių, o išėjęs iš paskaitos jau planuoji kaip nuo kito pirmadienio tapsi geresniu žmogumi. Kompiuterių clusteriai, nemokama software ir visos kitos sąlygos tobulėti kaip programuotojui čia nuostabios. O jei yra tik noro ir šiek tiek sugebėjimų, galima gan nesunkiai susirasti vasaros, metu ar part-time praktikas ir darbus.
 
Prieš 3-4 metus, kai dar tik svajojau studijuoti UK, skaičiau Kerniaus dienoraščius iš St Andrews universiteto. Skaičiau ir motyvavausi. Gal, jei ne tie dienoraščiai, net nebūčiau dabar Newcastle. Aišku, žole visada žolesnė kitur, todėl pavadinime griežtai perspėjau nestudijuoti Anglijoje. Neklausykit manęs. Kas aš toks, o ir gyvenat (tikiuosi) laisvoje šalyje - spręskit patys. Tik tikiuosi, kad šitas straipsnis padėjo bent šiek tiek susiformuoti nuomonę ir priartėti prie sprendimo: noryt jūs šito ar ne.

Iškart prisipažįstu - antraštė truputi clickbaitinė. Viskas su UK aukštojo švietimo sistema yra kaip ir neblogai: aukšos pozicijos pasauliniuose universitetų reitinguose, puikios sąlygos mokytis, o išmokus ir daryti karjerą. Tačiau pabaigęs antrą kursą jaučiu savo skrandyje besikaupiantį lengvo nusivylimo ir apmaudo mišinį, kurį jums šio teksto pavidalu ir pabandysiu išvemti.
 
Visų pirma, noriu pasakyti, kad niekur kitur nebūčiau toks laimingas, koks esu čia. Būtent Newcastle sutikau draugus gyvenimui, su kuriais kad ir po 20 metų sodyboj kepsim šašlykus, o aplinkui spardys kamuolį mūsų vaikai. Būtent Newcastle patyriau tokių nuotykių, apie kuriuos nedrąsu pasakoti padorioje žmonių kompanijoje. Būtent Newcastle, dirbdamas tik pusę etato, įgavau finansinę nepriklausomybę, kurią paverčiau kelionėmis ir prasmingesniu laisvalaikiu. Būtent dėl to, kad man čia taip gera ir patinka "užklasinė veikla", manau, jog galiu objektyviai įvertinti ir pačią studijų kokybę. Štai mano 3 didžiausi regretai.
 
Kaina
 
Didžiausia problema - kaina. Mokėti po £9000, o nuo 2017 metų jau ir po £9250, už metus mokslo universitete skamba kaip visiškas scamas. Bet yra ir didesnių vargšiukų. Amerikiečiai, Kiniečiai ar kiti internacionalūs studentai iš tolimųjų pasaulio kraštų, susidomėję aukštuoju mokslu UK, kasmet savo skolą Didžiosios Britanijos vyriausybei padidina nuo £10,000 iki £38,000. Baisu.
 
Taip, turbūt kiekvienas, vos tik pagalvojęs apie studijas UK, iš kalba.lt konsultanto ar jau įklimpusio studento yra girdėjęs, jog skolą reikės atiduoti tik uždirbant daug, o ir atiduodant - net nesijaus. Bet pradėti suaugusio gyvenimą su 30 štukų minusiniu net worth irgi ne svajonė.
 
Pasirinkimas
 
Kodėl tuomet nesirinkti Škotijos? Universitetą ten galima pabaigti be skolų, o universitetai, kaip Edinburgh ar Glasgow, patenka tarp top 25 universitetų visoje UK. Patikėkit, bandžiau. Gal motyvacinis laiškas nesužavėjo. Gal pažymiai ar pasiekimai per maži buvo. O gal tiesiog nepasisekė. Kad ir kas atsitiko - Škotija manęs nenorėjo. Gaila, kad to dar nežinojau, kai išnaudojau 4 iš 5 UCAS pasirinkimų viskio ir Lochneso pabaisos tėvynei. Paskutinio pasirinkimo, buvau užtikrintas, man nereikės. Pusiau ant bajerio išsirinkau vieną uni ir iš Anglijos - Newcastle. Gi futbolo komandą turi, o ir reitinguose neblogai stovi.
 
Pasirodo, nereikėjo pasitenkinti neblogai. Delfis melavo, egzaminai man gyvenimo nesugriovė. Jie leido man įstoti į Newcastle, tačiau būtų leidę įstoti ir kur kas aukščiau. Jei ir turiu kokį patarimą, tai UCAS universitų pasirinkimų strategijos nesimokykite iš manęs.
 
Kokybė
 
Labiausiai juicy dalis. Nors pernai Newcastle School of Computing atidarė naują ir modernų pastatą, kainavusį virš £60M, tai nepaslepia fakto, kad dalis dėstytojų ir studijų turinio yra nekokybiška, didelė ir pilka nuobodybė, sukelianti nuo pykčio iki nevilties juoko.
 
Pavyzdžiui, turime vieną moterį dėstytoją iš artimųjų rytų, kuri kiekvieną P raidę taria kaip B. Šiais metais užtektinai išmokom apie IB adresus ir Wi-Fi brotokolus. Išmokom ir tai kaip iki skausmo erzinančiai dažnai P raidė yra naudojama šnekant. Nežinau ir, turbūt, neturiu kompetencijos spręsti, ar ši dėstytoja buvo paskirta su tikslu patenkinti kažkokias mažumų kvotas, ar išsikovojo savo vietą po Saule teisingai. Tačiau tikrai žinau, kad nenorėčiau kartoti kurso, kuriame nesi užtikrintas ar dėstytoja kalba apie Computer Networks Hubs ar Hops.
 
Bet jei ši situacija tik kartais suerzindavo ar prajuokindavo, kitas dėstytojas iš Italijos buvo visiškas nepasitikejimo savimi ir pasimėtimo pavyzdys. Kursiokui egzamino pasiruošimo medžiagoj pastebėjus blogai išspręsta duombazių uždavinį, dėstytojas įkėlė pataisytą variantą su klaida jau kitoje vietoje. Dar kart perspėjus destytoją, jis jau ikėle 2 sprendimo variantus su skirtingais atsakymais. Neklauskyt, aš ir pats dar neišnarpliojau šios mįslės. Del jo paliktų netikslumų courseworke, gavome savaitę papildomo laiko, o italas išliko ištikimas sau ir klaidoms net ir per egzaminus. Savo ruoštame egzamine palikęs 9 klaidas, jis privertė Newcastle Uni Exam Office Board kviesti skubų susitikimą ir kompensuoti visa tai taškais. Ačiū jam už pakeltą egzamino balą, bet tikiuosi daugiau niekada nesusitiksim.
 
Tai studijuoti ar ne?
 
Jeigu perskaitėte iki čia, turbūt susidarėte prastesnę nuomonę apie Newcastle uni nei yra realybė. Turime mes ir normaliu dėstytojų, turime net ir tokių, kurių klausai kaip TED speakerių, o išėjęs iš paskaitos jau planuoji kaip nuo kito pirmadienio tapsi geresniu žmogumi. Kompiuterių clusteriai, nemokama software ir visos kitos sąlygos tobulėti kaip programuotojui čia nuostabios. O jei yra tik noro ir šiek tiek sugebėjimų, galima gan nesunkiai susirasti vasaros, metu ar part-time praktikas ir darbus.
 
Prieš 3-4 metus, kai dar tik svajojau studijuoti UK, skaičiau Kerniaus dienoraščius iš St Andrews universiteto. Skaičiau ir motyvavausi. Gal, jei ne tie dienoraščiai, net nebūčiau dabar Newcastle. Aišku, žole visada žolesnė kitur, todėl pavadinime griežtai perspėjau nestudijuoti Anglijoje. Neklausykit manęs. Kas aš toks, o ir gyvenat (tikiuosi) laisvoje šalyje - spręskit patys. Tik tikiuosi, kad šitas straipsnis padėjo bent šiek tiek susiformuoti nuomonę ir priartėti prie sprendimo: noryt jūs šito ar ne.

Na, as moku pinigus ir tikiuosi gauti auksciausio lygio produkta, todel, manau, turiu teise kritikuoti. O ir konstruktyvi kritika visada yra gerai, ne?

Pabaigiau Computer Science Anglijos univere, buvo visokiu destytoju, tokiu kaip ir sakei, kurie savo paskaitom ikvepia, ir tokiu kurie ir insomnika lengvai uzmigdytu. Mokejau programuot truputi pries pradedant studijas, tai studijuot buvo daug lengviau ir galejau fokusuotis daugiau ties teorija. Pabaigiau su pirmu laipsniu (reiskia kad vidurkis buvo virs 70%), ir dabar dirbu Full-Stack developeriu. Jeigu paprastu developeriu nori but, niekam nerupi kur ir kaip ir kada buvai univere.
 
Nezinau ar rekomenduociau is Lietuvos vaziuot cia tik del studiju, bet nera cia labai blogai. Kolkas EU studentai moka vietines kainas, tuos £9k per metus, bet StudentFinanceEngland duoda paskola be problemu. Ja grazint irgi nera problemu - jeigu uzdirbi daugiau negu £25k per metus, grazint turesi 9% kas yra virs £25k, pvz jeigu uzdirbsi £26k per metus, turesi grazint 9% nuo tukstancio, tai yra £90 per metus, arba £7.5 per menesi. Po 30 metu, jeigu nespesi issimoket, skola anuliuojasi automatiskai, ir jos grazinti nebereikes.
 
Jeigu pasibaiges studijas Anglijoj isvarysi i Lietuva, atidavinet turesi vistiek, bet tada uzdirbt reikes maziau, pvz Lietuvoj turesi uzdirbt bent jau £15k per metus, kad pradet atidavinet skola. Cia daugiau info.
 
Aciu kad pasidalinai patirtim :)

Iškart prisipažįstu - antraštė truputi clickbaitinė. Viskas su UK aukštojo švietimo sistema yra kaip ir neblogai: aukšos pozicijos pasauliniuose universitetų reitinguose, puikios sąlygos mokytis, o išmokus ir daryti karjerą. Tačiau pabaigęs antrą kursą jaučiu savo skrandyje besikaupiantį lengvo nusivylimo ir apmaudo mišinį, kurį jums šio teksto pavidalu ir pabandysiu išvemti.
 
Visų pirma, noriu pasakyti, kad niekur kitur nebūčiau toks laimingas, koks esu čia. Būtent Newcastle sutikau draugus gyvenimui, su kuriais kad ir po 20 metų sodyboj kepsim šašlykus, o aplinkui spardys kamuolį mūsų vaikai. Būtent Newcastle patyriau tokių nuotykių, apie kuriuos nedrąsu pasakoti padorioje žmonių kompanijoje. Būtent Newcastle, dirbdamas tik pusę etato, įgavau finansinę nepriklausomybę, kurią paverčiau kelionėmis ir prasmingesniu laisvalaikiu. Būtent dėl to, kad man čia taip gera ir patinka "užklasinė veikla", manau, jog galiu objektyviai įvertinti ir pačią studijų kokybę. Štai mano 3 didžiausi regretai.
 
Kaina
 
Didžiausia problema - kaina. Mokėti po £9000, o nuo 2017 metų jau ir po £9250, už metus mokslo universitete skamba kaip visiškas scamas. Bet yra ir didesnių vargšiukų. Amerikiečiai, Kiniečiai ar kiti internacionalūs studentai iš tolimųjų pasaulio kraštų, susidomėję aukštuoju mokslu UK, kasmet savo skolą Didžiosios Britanijos vyriausybei padidina nuo £10,000 iki £38,000. Baisu.
 
Taip, turbūt kiekvienas, vos tik pagalvojęs apie studijas UK, iš kalba.lt konsultanto ar jau įklimpusio studento yra girdėjęs, jog skolą reikės atiduoti tik uždirbant daug, o ir atiduodant - net nesijaus. Bet pradėti suaugusio gyvenimą su 30 štukų minusiniu net worth irgi ne svajonė.
 
Pasirinkimas
 
Kodėl tuomet nesirinkti Škotijos? Universitetą ten galima pabaigti be skolų, o universitetai, kaip Edinburgh ar Glasgow, patenka tarp top 25 universitetų visoje UK. Patikėkit, bandžiau. Gal motyvacinis laiškas nesužavėjo. Gal pažymiai ar pasiekimai per maži buvo. O gal tiesiog nepasisekė. Kad ir kas atsitiko - Škotija manęs nenorėjo. Gaila, kad to dar nežinojau, kai išnaudojau 4 iš 5 UCAS pasirinkimų viskio ir Lochneso pabaisos tėvynei. Paskutinio pasirinkimo, buvau užtikrintas, man nereikės. Pusiau ant bajerio išsirinkau vieną uni ir iš Anglijos - Newcastle. Gi futbolo komandą turi, o ir reitinguose neblogai stovi.
 
Pasirodo, nereikėjo pasitenkinti neblogai. Delfis melavo, egzaminai man gyvenimo nesugriovė. Jie leido man įstoti į Newcastle, tačiau būtų leidę įstoti ir kur kas aukščiau. Jei ir turiu kokį patarimą, tai UCAS universitų pasirinkimų strategijos nesimokykite iš manęs.
 
Kokybė
 
Labiausiai juicy dalis. Nors pernai Newcastle School of Computing atidarė naują ir modernų pastatą, kainavusį virš £60M, tai nepaslepia fakto, kad dalis dėstytojų ir studijų turinio yra nekokybiška, didelė ir pilka nuobodybė, sukelianti nuo pykčio iki nevilties juoko.
 
Pavyzdžiui, turime vieną moterį dėstytoją iš artimųjų rytų, kuri kiekvieną P raidę taria kaip B. Šiais metais užtektinai išmokom apie IB adresus ir Wi-Fi brotokolus. Išmokom ir tai kaip iki skausmo erzinančiai dažnai P raidė yra naudojama šnekant. Nežinau ir, turbūt, neturiu kompetencijos spręsti, ar ši dėstytoja buvo paskirta su tikslu patenkinti kažkokias mažumų kvotas, ar išsikovojo savo vietą po Saule teisingai. Tačiau tikrai žinau, kad nenorėčiau kartoti kurso, kuriame nesi užtikrintas ar dėstytoja kalba apie Computer Networks Hubs ar Hops.
 
Bet jei ši situacija tik kartais suerzindavo ar prajuokindavo, kitas dėstytojas iš Italijos buvo visiškas nepasitikejimo savimi ir pasimėtimo pavyzdys. Kursiokui egzamino pasiruošimo medžiagoj pastebėjus blogai išspręsta duombazių uždavinį, dėstytojas įkėlė pataisytą variantą su klaida jau kitoje vietoje. Dar kart perspėjus destytoją, jis jau ikėle 2 sprendimo variantus su skirtingais atsakymais. Neklauskyt, aš ir pats dar neišnarpliojau šios mįslės. Del jo paliktų netikslumų courseworke, gavome savaitę papildomo laiko, o italas išliko ištikimas sau ir klaidoms net ir per egzaminus. Savo ruoštame egzamine palikęs 9 klaidas, jis privertė Newcastle Uni Exam Office Board kviesti skubų susitikimą ir kompensuoti visa tai taškais. Ačiū jam už pakeltą egzamino balą, bet tikiuosi daugiau niekada nesusitiksim.
 
Tai studijuoti ar ne?
 
Jeigu perskaitėte iki čia, turbūt susidarėte prastesnę nuomonę apie Newcastle uni nei yra realybė. Turime mes ir normaliu dėstytojų, turime net ir tokių, kurių klausai kaip TED speakerių, o išėjęs iš paskaitos jau planuoji kaip nuo kito pirmadienio tapsi geresniu žmogumi. Kompiuterių clusteriai, nemokama software ir visos kitos sąlygos tobulėti kaip programuotojui čia nuostabios. O jei yra tik noro ir šiek tiek sugebėjimų, galima gan nesunkiai susirasti vasaros, metu ar part-time praktikas ir darbus.
 
Prieš 3-4 metus, kai dar tik svajojau studijuoti UK, skaičiau Kerniaus dienoraščius iš St Andrews universiteto. Skaičiau ir motyvavausi. Gal, jei ne tie dienoraščiai, net nebūčiau dabar Newcastle. Aišku, žole visada žolesnė kitur, todėl pavadinime griežtai perspėjau nestudijuoti Anglijoje. Neklausykit manęs. Kas aš toks, o ir gyvenat (tikiuosi) laisvoje šalyje - spręskit patys. Tik tikiuosi, kad šitas straipsnis padėjo bent šiek tiek susiformuoti nuomonę ir priartėti prie sprendimo: noryt jūs šito ar ne.

Na, as moku pinigus ir tikiuosi gauti auksciausio lygio produkta, todel, manau, turiu teise kritikuoti. O ir konstruktyvi kritika visada yra gerai, ne?

Iškart prisipažįstu - antraštė truputi clickbaitinė. Viskas su UK aukštojo švietimo sistema yra kaip ir neblogai: aukšos pozicijos pasauliniuose universitetų reitinguose, puikios sąlygos mokytis, o išmokus ir daryti karjerą. Tačiau pabaigęs antrą kursą jaučiu savo skrandyje besikaupiantį lengvo nusivylimo ir apmaudo mišinį, kurį jums šio teksto pavidalu ir pabandysiu išvemti.
 
Visų pirma, noriu pasakyti, kad niekur kitur nebūčiau toks laimingas, koks esu čia. Būtent Newcastle sutikau draugus gyvenimui, su kuriais kad ir po 20 metų sodyboj kepsim šašlykus, o aplinkui spardys kamuolį mūsų vaikai. Būtent Newcastle patyriau tokių nuotykių, apie kuriuos nedrąsu pasakoti padorioje žmonių kompanijoje. Būtent Newcastle, dirbdamas tik pusę etato, įgavau finansinę nepriklausomybę, kurią paverčiau kelionėmis ir prasmingesniu laisvalaikiu. Būtent dėl to, kad man čia taip gera ir patinka "užklasinė veikla", manau, jog galiu objektyviai įvertinti ir pačią studijų kokybę. Štai mano 3 didžiausi regretai.
 
Kaina
 
Didžiausia problema - kaina. Mokėti po £9000, o nuo 2017 metų jau ir po £9250, už metus mokslo universitete skamba kaip visiškas scamas. Bet yra ir didesnių vargšiukų. Amerikiečiai, Kiniečiai ar kiti internacionalūs studentai iš tolimųjų pasaulio kraštų, susidomėję aukštuoju mokslu UK, kasmet savo skolą Didžiosios Britanijos vyriausybei padidina nuo £10,000 iki £38,000. Baisu.
 
Taip, turbūt kiekvienas, vos tik pagalvojęs apie studijas UK, iš kalba.lt konsultanto ar jau įklimpusio studento yra girdėjęs, jog skolą reikės atiduoti tik uždirbant daug, o ir atiduodant - net nesijaus. Bet pradėti suaugusio gyvenimą su 30 štukų minusiniu net worth irgi ne svajonė.
 
Pasirinkimas
 
Kodėl tuomet nesirinkti Škotijos? Universitetą ten galima pabaigti be skolų, o universitetai, kaip Edinburgh ar Glasgow, patenka tarp top 25 universitetų visoje UK. Patikėkit, bandžiau. Gal motyvacinis laiškas nesužavėjo. Gal pažymiai ar pasiekimai per maži buvo. O gal tiesiog nepasisekė. Kad ir kas atsitiko - Škotija manęs nenorėjo. Gaila, kad to dar nežinojau, kai išnaudojau 4 iš 5 UCAS pasirinkimų viskio ir Lochneso pabaisos tėvynei. Paskutinio pasirinkimo, buvau užtikrintas, man nereikės. Pusiau ant bajerio išsirinkau vieną uni ir iš Anglijos - Newcastle. Gi futbolo komandą turi, o ir reitinguose neblogai stovi.
 
Pasirodo, nereikėjo pasitenkinti neblogai. Delfis melavo, egzaminai man gyvenimo nesugriovė. Jie leido man įstoti į Newcastle, tačiau būtų leidę įstoti ir kur kas aukščiau. Jei ir turiu kokį patarimą, tai UCAS universitų pasirinkimų strategijos nesimokykite iš manęs.
 
Kokybė
 
Labiausiai juicy dalis. Nors pernai Newcastle School of Computing atidarė naują ir modernų pastatą, kainavusį virš £60M, tai nepaslepia fakto, kad dalis dėstytojų ir studijų turinio yra nekokybiška, didelė ir pilka nuobodybė, sukelianti nuo pykčio iki nevilties juoko.
 
Pavyzdžiui, turime vieną moterį dėstytoją iš artimųjų rytų, kuri kiekvieną P raidę taria kaip B. Šiais metais užtektinai išmokom apie IB adresus ir Wi-Fi brotokolus. Išmokom ir tai kaip iki skausmo erzinančiai dažnai P raidė yra naudojama šnekant. Nežinau ir, turbūt, neturiu kompetencijos spręsti, ar ši dėstytoja buvo paskirta su tikslu patenkinti kažkokias mažumų kvotas, ar išsikovojo savo vietą po Saule teisingai. Tačiau tikrai žinau, kad nenorėčiau kartoti kurso, kuriame nesi užtikrintas ar dėstytoja kalba apie Computer Networks Hubs ar Hops.
 
Bet jei ši situacija tik kartais suerzindavo ar prajuokindavo, kitas dėstytojas iš Italijos buvo visiškas nepasitikejimo savimi ir pasimėtimo pavyzdys. Kursiokui egzamino pasiruošimo medžiagoj pastebėjus blogai išspręsta duombazių uždavinį, dėstytojas įkėlė pataisytą variantą su klaida jau kitoje vietoje. Dar kart perspėjus destytoją, jis jau ikėle 2 sprendimo variantus su skirtingais atsakymais. Neklauskyt, aš ir pats dar neišnarpliojau šios mįslės. Del jo paliktų netikslumų courseworke, gavome savaitę papildomo laiko, o italas išliko ištikimas sau ir klaidoms net ir per egzaminus. Savo ruoštame egzamine palikęs 9 klaidas, jis privertė Newcastle Uni Exam Office Board kviesti skubų susitikimą ir kompensuoti visa tai taškais. Ačiū jam už pakeltą egzamino balą, bet tikiuosi daugiau niekada nesusitiksim.
 
Tai studijuoti ar ne?
 
Jeigu perskaitėte iki čia, turbūt susidarėte prastesnę nuomonę apie Newcastle uni nei yra realybė. Turime mes ir normaliu dėstytojų, turime net ir tokių, kurių klausai kaip TED speakerių, o išėjęs iš paskaitos jau planuoji kaip nuo kito pirmadienio tapsi geresniu žmogumi. Kompiuterių clusteriai, nemokama software ir visos kitos sąlygos tobulėti kaip programuotojui čia nuostabios. O jei yra tik noro ir šiek tiek sugebėjimų, galima gan nesunkiai susirasti vasaros, metu ar part-time praktikas ir darbus.
 
Prieš 3-4 metus, kai dar tik svajojau studijuoti UK, skaičiau Kerniaus dienoraščius iš St Andrews universiteto. Skaičiau ir motyvavausi. Gal, jei ne tie dienoraščiai, net nebūčiau dabar Newcastle. Aišku, žole visada žolesnė kitur, todėl pavadinime griežtai perspėjau nestudijuoti Anglijoje. Neklausykit manęs. Kas aš toks, o ir gyvenat (tikiuosi) laisvoje šalyje - spręskit patys. Tik tikiuosi, kad šitas straipsnis padėjo bent šiek tiek susiformuoti nuomonę ir priartėti prie sprendimo: noryt jūs šito ar ne.

Mintis, kurios neiseina pasakyti ir lieka tik mintimi.

Na, as moku pinigus ir tikiuosi gauti auksciausio lygio produkta, todel, manau, turiu teise kritikuoti. O ir konstruktyvi kritika visada yra gerai, ne?

Iškart prisipažįstu - antraštė truputi clickbaitinė. Viskas su UK aukštojo švietimo sistema yra kaip ir neblogai: aukšos pozicijos pasauliniuose universitetų reitinguose, puikios sąlygos mokytis, o išmokus ir daryti karjerą. Tačiau pabaigęs antrą kursą jaučiu savo skrandyje besikaupiantį lengvo nusivylimo ir apmaudo mišinį, kurį jums šio teksto pavidalu ir pabandysiu išvemti.
 
Visų pirma, noriu pasakyti, kad niekur kitur nebūčiau toks laimingas, koks esu čia. Būtent Newcastle sutikau draugus gyvenimui, su kuriais kad ir po 20 metų sodyboj kepsim šašlykus, o aplinkui spardys kamuolį mūsų vaikai. Būtent Newcastle patyriau tokių nuotykių, apie kuriuos nedrąsu pasakoti padorioje žmonių kompanijoje. Būtent Newcastle, dirbdamas tik pusę etato, įgavau finansinę nepriklausomybę, kurią paverčiau kelionėmis ir prasmingesniu laisvalaikiu. Būtent dėl to, kad man čia taip gera ir patinka "užklasinė veikla", manau, jog galiu objektyviai įvertinti ir pačią studijų kokybę. Štai mano 3 didžiausi regretai.
 
Kaina
 
Didžiausia problema - kaina. Mokėti po £9000, o nuo 2017 metų jau ir po £9250, už metus mokslo universitete skamba kaip visiškas scamas. Bet yra ir didesnių vargšiukų. Amerikiečiai, Kiniečiai ar kiti internacionalūs studentai iš tolimųjų pasaulio kraštų, susidomėję aukštuoju mokslu UK, kasmet savo skolą Didžiosios Britanijos vyriausybei padidina nuo £10,000 iki £38,000. Baisu.
 
Taip, turbūt kiekvienas, vos tik pagalvojęs apie studijas UK, iš kalba.lt konsultanto ar jau įklimpusio studento yra girdėjęs, jog skolą reikės atiduoti tik uždirbant daug, o ir atiduodant - net nesijaus. Bet pradėti suaugusio gyvenimą su 30 štukų minusiniu net worth irgi ne svajonė.
 
Pasirinkimas
 
Kodėl tuomet nesirinkti Škotijos? Universitetą ten galima pabaigti be skolų, o universitetai, kaip Edinburgh ar Glasgow, patenka tarp top 25 universitetų visoje UK. Patikėkit, bandžiau. Gal motyvacinis laiškas nesužavėjo. Gal pažymiai ar pasiekimai per maži buvo. O gal tiesiog nepasisekė. Kad ir kas atsitiko - Škotija manęs nenorėjo. Gaila, kad to dar nežinojau, kai išnaudojau 4 iš 5 UCAS pasirinkimų viskio ir Lochneso pabaisos tėvynei. Paskutinio pasirinkimo, buvau užtikrintas, man nereikės. Pusiau ant bajerio išsirinkau vieną uni ir iš Anglijos - Newcastle. Gi futbolo komandą turi, o ir reitinguose neblogai stovi.
 
Pasirodo, nereikėjo pasitenkinti neblogai. Delfis melavo, egzaminai man gyvenimo nesugriovė. Jie leido man įstoti į Newcastle, tačiau būtų leidę įstoti ir kur kas aukščiau. Jei ir turiu kokį patarimą, tai UCAS universitų pasirinkimų strategijos nesimokykite iš manęs.
 
Kokybė
 
Labiausiai juicy dalis. Nors pernai Newcastle School of Computing atidarė naują ir modernų pastatą, kainavusį virš £60M, tai nepaslepia fakto, kad dalis dėstytojų ir studijų turinio yra nekokybiška, didelė ir pilka nuobodybė, sukelianti nuo pykčio iki nevilties juoko.
 
Pavyzdžiui, turime vieną moterį dėstytoją iš artimųjų rytų, kuri kiekvieną P raidę taria kaip B. Šiais metais užtektinai išmokom apie IB adresus ir Wi-Fi brotokolus. Išmokom ir tai kaip iki skausmo erzinančiai dažnai P raidė yra naudojama šnekant. Nežinau ir, turbūt, neturiu kompetencijos spręsti, ar ši dėstytoja buvo paskirta su tikslu patenkinti kažkokias mažumų kvotas, ar išsikovojo savo vietą po Saule teisingai. Tačiau tikrai žinau, kad nenorėčiau kartoti kurso, kuriame nesi užtikrintas ar dėstytoja kalba apie Computer Networks Hubs ar Hops.
 
Bet jei ši situacija tik kartais suerzindavo ar prajuokindavo, kitas dėstytojas iš Italijos buvo visiškas nepasitikejimo savimi ir pasimėtimo pavyzdys. Kursiokui egzamino pasiruošimo medžiagoj pastebėjus blogai išspręsta duombazių uždavinį, dėstytojas įkėlė pataisytą variantą su klaida jau kitoje vietoje. Dar kart perspėjus destytoją, jis jau ikėle 2 sprendimo variantus su skirtingais atsakymais. Neklauskyt, aš ir pats dar neišnarpliojau šios mįslės. Del jo paliktų netikslumų courseworke, gavome savaitę papildomo laiko, o italas išliko ištikimas sau ir klaidoms net ir per egzaminus. Savo ruoštame egzamine palikęs 9 klaidas, jis privertė Newcastle Uni Exam Office Board kviesti skubų susitikimą ir kompensuoti visa tai taškais. Ačiū jam už pakeltą egzamino balą, bet tikiuosi daugiau niekada nesusitiksim.
 
Tai studijuoti ar ne?
 
Jeigu perskaitėte iki čia, turbūt susidarėte prastesnę nuomonę apie Newcastle uni nei yra realybė. Turime mes ir normaliu dėstytojų, turime net ir tokių, kurių klausai kaip TED speakerių, o išėjęs iš paskaitos jau planuoji kaip nuo kito pirmadienio tapsi geresniu žmogumi. Kompiuterių clusteriai, nemokama software ir visos kitos sąlygos tobulėti kaip programuotojui čia nuostabios. O jei yra tik noro ir šiek tiek sugebėjimų, galima gan nesunkiai susirasti vasaros, metu ar part-time praktikas ir darbus.
 
Prieš 3-4 metus, kai dar tik svajojau studijuoti UK, skaičiau Kerniaus dienoraščius iš St Andrews universiteto. Skaičiau ir motyvavausi. Gal, jei ne tie dienoraščiai, net nebūčiau dabar Newcastle. Aišku, žole visada žolesnė kitur, todėl pavadinime griežtai perspėjau nestudijuoti Anglijoje. Neklausykit manęs. Kas aš toks, o ir gyvenat (tikiuosi) laisvoje šalyje - spręskit patys. Tik tikiuosi, kad šitas straipsnis padėjo bent šiek tiek susiformuoti nuomonę ir priartėti prie sprendimo: noryt jūs šito ar ne.

Iškart prisipažįstu - antraštė truputi clickbaitinė. Viskas su UK aukštojo švietimo sistema yra kaip ir neblogai: aukšos pozicijos pasauliniuose universitetų reitinguose, puikios sąlygos mokytis, o išmokus ir daryti karjerą. Tačiau pabaigęs antrą kursą jaučiu savo skrandyje besikaupiantį lengvo nusivylimo ir apmaudo mišinį, kurį jums šio teksto pavidalu ir pabandysiu išvemti.
 
Visų pirma, noriu pasakyti, kad niekur kitur nebūčiau toks laimingas, koks esu čia. Būtent Newcastle sutikau draugus gyvenimui, su kuriais kad ir po 20 metų sodyboj kepsim šašlykus, o aplinkui spardys kamuolį mūsų vaikai. Būtent Newcastle patyriau tokių nuotykių, apie kuriuos nedrąsu pasakoti padorioje žmonių kompanijoje. Būtent Newcastle, dirbdamas tik pusę etato, įgavau finansinę nepriklausomybę, kurią paverčiau kelionėmis ir prasmingesniu laisvalaikiu. Būtent dėl to, kad man čia taip gera ir patinka "užklasinė veikla", manau, jog galiu objektyviai įvertinti ir pačią studijų kokybę. Štai mano 3 didžiausi regretai.
 
Kaina
 
Didžiausia problema - kaina. Mokėti po £9000, o nuo 2017 metų jau ir po £9250, už metus mokslo universitete skamba kaip visiškas scamas. Bet yra ir didesnių vargšiukų. Amerikiečiai, Kiniečiai ar kiti internacionalūs studentai iš tolimųjų pasaulio kraštų, susidomėję aukštuoju mokslu UK, kasmet savo skolą Didžiosios Britanijos vyriausybei padidina nuo £10,000 iki £38,000. Baisu.
 
Taip, turbūt kiekvienas, vos tik pagalvojęs apie studijas UK, iš kalba.lt konsultanto ar jau įklimpusio studento yra girdėjęs, jog skolą reikės atiduoti tik uždirbant daug, o ir atiduodant - net nesijaus. Bet pradėti suaugusio gyvenimą su 30 štukų minusiniu net worth irgi ne svajonė.
 
Pasirinkimas
 
Kodėl tuomet nesirinkti Škotijos? Universitetą ten galima pabaigti be skolų, o universitetai, kaip Edinburgh ar Glasgow, patenka tarp top 25 universitetų visoje UK. Patikėkit, bandžiau. Gal motyvacinis laiškas nesužavėjo. Gal pažymiai ar pasiekimai per maži buvo. O gal tiesiog nepasisekė. Kad ir kas atsitiko - Škotija manęs nenorėjo. Gaila, kad to dar nežinojau, kai išnaudojau 4 iš 5 UCAS pasirinkimų viskio ir Lochneso pabaisos tėvynei. Paskutinio pasirinkimo, buvau užtikrintas, man nereikės. Pusiau ant bajerio išsirinkau vieną uni ir iš Anglijos - Newcastle. Gi futbolo komandą turi, o ir reitinguose neblogai stovi.
 
Pasirodo, nereikėjo pasitenkinti neblogai. Delfis melavo, egzaminai man gyvenimo nesugriovė. Jie leido man įstoti į Newcastle, tačiau būtų leidę įstoti ir kur kas aukščiau. Jei ir turiu kokį patarimą, tai UCAS universitų pasirinkimų strategijos nesimokykite iš manęs.
 
Kokybė
 
Labiausiai juicy dalis. Nors pernai Newcastle School of Computing atidarė naują ir modernų pastatą, kainavusį virš £60M, tai nepaslepia fakto, kad dalis dėstytojų ir studijų turinio yra nekokybiška, didelė ir pilka nuobodybė, sukelianti nuo pykčio iki nevilties juoko.
 
Pavyzdžiui, turime vieną moterį dėstytoją iš artimųjų rytų, kuri kiekvieną P raidę taria kaip B. Šiais metais užtektinai išmokom apie IB adresus ir Wi-Fi brotokolus. Išmokom ir tai kaip iki skausmo erzinančiai dažnai P raidė yra naudojama šnekant. Nežinau ir, turbūt, neturiu kompetencijos spręsti, ar ši dėstytoja buvo paskirta su tikslu patenkinti kažkokias mažumų kvotas, ar išsikovojo savo vietą po Saule teisingai. Tačiau tikrai žinau, kad nenorėčiau kartoti kurso, kuriame nesi užtikrintas ar dėstytoja kalba apie Computer Networks Hubs ar Hops.
 
Bet jei ši situacija tik kartais suerzindavo ar prajuokindavo, kitas dėstytojas iš Italijos buvo visiškas nepasitikejimo savimi ir pasimėtimo pavyzdys. Kursiokui egzamino pasiruošimo medžiagoj pastebėjus blogai išspręsta duombazių uždavinį, dėstytojas įkėlė pataisytą variantą su klaida jau kitoje vietoje. Dar kart perspėjus destytoją, jis jau ikėle 2 sprendimo variantus su skirtingais atsakymais. Neklauskyt, aš ir pats dar neišnarpliojau šios mįslės. Del jo paliktų netikslumų courseworke, gavome savaitę papildomo laiko, o italas išliko ištikimas sau ir klaidoms net ir per egzaminus. Savo ruoštame egzamine palikęs 9 klaidas, jis privertė Newcastle Uni Exam Office Board kviesti skubų susitikimą ir kompensuoti visa tai taškais. Ačiū jam už pakeltą egzamino balą, bet tikiuosi daugiau niekada nesusitiksim.
 
Tai studijuoti ar ne?
 
Jeigu perskaitėte iki čia, turbūt susidarėte prastesnę nuomonę apie Newcastle uni nei yra realybė. Turime mes ir normaliu dėstytojų, turime net ir tokių, kurių klausai kaip TED speakerių, o išėjęs iš paskaitos jau planuoji kaip nuo kito pirmadienio tapsi geresniu žmogumi. Kompiuterių clusteriai, nemokama software ir visos kitos sąlygos tobulėti kaip programuotojui čia nuostabios. O jei yra tik noro ir šiek tiek sugebėjimų, galima gan nesunkiai susirasti vasaros, metu ar part-time praktikas ir darbus.
 
Prieš 3-4 metus, kai dar tik svajojau studijuoti UK, skaičiau Kerniaus dienoraščius iš St Andrews universiteto. Skaičiau ir motyvavausi. Gal, jei ne tie dienoraščiai, net nebūčiau dabar Newcastle. Aišku, žole visada žolesnė kitur, todėl pavadinime griežtai perspėjau nestudijuoti Anglijoje. Neklausykit manęs. Kas aš toks, o ir gyvenat (tikiuosi) laisvoje šalyje - spręskit patys. Tik tikiuosi, kad šitas straipsnis padėjo bent šiek tiek susiformuoti nuomonę ir priartėti prie sprendimo: noryt jūs šito ar ne.

Na, as moku pinigus ir tikiuosi gauti auksciausio lygio produkta, todel, manau, turiu teise kritikuoti. O ir konstruktyvi kritika visada yra gerai, ne?

Iškart prisipažįstu - antraštė truputi clickbaitinė. Viskas su UK aukštojo švietimo sistema yra kaip ir neblogai: aukšos pozicijos pasauliniuose universitetų reitinguose, puikios sąlygos mokytis, o išmokus ir daryti karjerą. Tačiau pabaigęs antrą kursą jaučiu savo skrandyje besikaupiantį lengvo nusivylimo ir apmaudo mišinį, kurį jums šio teksto pavidalu ir pabandysiu išvemti.
 
Visų pirma, noriu pasakyti, kad niekur kitur nebūčiau toks laimingas, koks esu čia. Būtent Newcastle sutikau draugus gyvenimui, su kuriais kad ir po 20 metų sodyboj kepsim šašlykus, o aplinkui spardys kamuolį mūsų vaikai. Būtent Newcastle patyriau tokių nuotykių, apie kuriuos nedrąsu pasakoti padorioje žmonių kompanijoje. Būtent Newcastle, dirbdamas tik pusę etato, įgavau finansinę nepriklausomybę, kurią paverčiau kelionėmis ir prasmingesniu laisvalaikiu. Būtent dėl to, kad man čia taip gera ir patinka "užklasinė veikla", manau, jog galiu objektyviai įvertinti ir pačią studijų kokybę. Štai mano 3 didžiausi regretai.
 
Kaina
 
Didžiausia problema - kaina. Mokėti po £9000, o nuo 2017 metų jau ir po £9250, už metus mokslo universitete skamba kaip visiškas scamas. Bet yra ir didesnių vargšiukų. Amerikiečiai, Kiniečiai ar kiti internacionalūs studentai iš tolimųjų pasaulio kraštų, susidomėję aukštuoju mokslu UK, kasmet savo skolą Didžiosios Britanijos vyriausybei padidina nuo £10,000 iki £38,000. Baisu.
 
Taip, turbūt kiekvienas, vos tik pagalvojęs apie studijas UK, iš kalba.lt konsultanto ar jau įklimpusio studento yra girdėjęs, jog skolą reikės atiduoti tik uždirbant daug, o ir atiduodant - net nesijaus. Bet pradėti suaugusio gyvenimą su 30 štukų minusiniu net worth irgi ne svajonė.
 
Pasirinkimas
 
Kodėl tuomet nesirinkti Škotijos? Universitetą ten galima pabaigti be skolų, o universitetai, kaip Edinburgh ar Glasgow, patenka tarp top 25 universitetų visoje UK. Patikėkit, bandžiau. Gal motyvacinis laiškas nesužavėjo. Gal pažymiai ar pasiekimai per maži buvo. O gal tiesiog nepasisekė. Kad ir kas atsitiko - Škotija manęs nenorėjo. Gaila, kad to dar nežinojau, kai išnaudojau 4 iš 5 UCAS pasirinkimų viskio ir Lochneso pabaisos tėvynei. Paskutinio pasirinkimo, buvau užtikrintas, man nereikės. Pusiau ant bajerio išsirinkau vieną uni ir iš Anglijos - Newcastle. Gi futbolo komandą turi, o ir reitinguose neblogai stovi.
 
Pasirodo, nereikėjo pasitenkinti neblogai. Delfis melavo, egzaminai man gyvenimo nesugriovė. Jie leido man įstoti į Newcastle, tačiau būtų leidę įstoti ir kur kas aukščiau. Jei ir turiu kokį patarimą, tai UCAS universitų pasirinkimų strategijos nesimokykite iš manęs.
 
Kokybė
 
Labiausiai juicy dalis. Nors pernai Newcastle School of Computing atidarė naują ir modernų pastatą, kainavusį virš £60M, tai nepaslepia fakto, kad dalis dėstytojų ir studijų turinio yra nekokybiška, didelė ir pilka nuobodybė, sukelianti nuo pykčio iki nevilties juoko.
 
Pavyzdžiui, turime vieną moterį dėstytoją iš artimųjų rytų, kuri kiekvieną P raidę taria kaip B. Šiais metais užtektinai išmokom apie IB adresus ir Wi-Fi brotokolus. Išmokom ir tai kaip iki skausmo erzinančiai dažnai P raidė yra naudojama šnekant. Nežinau ir, turbūt, neturiu kompetencijos spręsti, ar ši dėstytoja buvo paskirta su tikslu patenkinti kažkokias mažumų kvotas, ar išsikovojo savo vietą po Saule teisingai. Tačiau tikrai žinau, kad nenorėčiau kartoti kurso, kuriame nesi užtikrintas ar dėstytoja kalba apie Computer Networks Hubs ar Hops.
 
Bet jei ši situacija tik kartais suerzindavo ar prajuokindavo, kitas dėstytojas iš Italijos buvo visiškas nepasitikejimo savimi ir pasimėtimo pavyzdys. Kursiokui egzamino pasiruošimo medžiagoj pastebėjus blogai išspręsta duombazių uždavinį, dėstytojas įkėlė pataisytą variantą su klaida jau kitoje vietoje. Dar kart perspėjus destytoją, jis jau ikėle 2 sprendimo variantus su skirtingais atsakymais. Neklauskyt, aš ir pats dar neišnarpliojau šios mįslės. Del jo paliktų netikslumų courseworke, gavome savaitę papildomo laiko, o italas išliko ištikimas sau ir klaidoms net ir per egzaminus. Savo ruoštame egzamine palikęs 9 klaidas, jis privertė Newcastle Uni Exam Office Board kviesti skubų susitikimą ir kompensuoti visa tai taškais. Ačiū jam už pakeltą egzamino balą, bet tikiuosi daugiau niekada nesusitiksim.
 
Tai studijuoti ar ne?
 
Jeigu perskaitėte iki čia, turbūt susidarėte prastesnę nuomonę apie Newcastle uni nei yra realybė. Turime mes ir normaliu dėstytojų, turime net ir tokių, kurių klausai kaip TED speakerių, o išėjęs iš paskaitos jau planuoji kaip nuo kito pirmadienio tapsi geresniu žmogumi. Kompiuterių clusteriai, nemokama software ir visos kitos sąlygos tobulėti kaip programuotojui čia nuostabios. O jei yra tik noro ir šiek tiek sugebėjimų, galima gan nesunkiai susirasti vasaros, metu ar part-time praktikas ir darbus.
 
Prieš 3-4 metus, kai dar tik svajojau studijuoti UK, skaičiau Kerniaus dienoraščius iš St Andrews universiteto. Skaičiau ir motyvavausi. Gal, jei ne tie dienoraščiai, net nebūčiau dabar Newcastle. Aišku, žole visada žolesnė kitur, todėl pavadinime griežtai perspėjau nestudijuoti Anglijoje. Neklausykit manęs. Kas aš toks, o ir gyvenat (tikiuosi) laisvoje šalyje - spręskit patys. Tik tikiuosi, kad šitas straipsnis padėjo bent šiek tiek susiformuoti nuomonę ir priartėti prie sprendimo: noryt jūs šito ar ne.

Iškart prisipažįstu - antraštė truputi clickbaitinė. Viskas su UK aukštojo švietimo sistema yra kaip ir neblogai: aukšos pozicijos pasauliniuose universitetų reitinguose, puikios sąlygos mokytis, o išmokus ir daryti karjerą. Tačiau pabaigęs antrą kursą jaučiu savo skrandyje besikaupiantį lengvo nusivylimo ir apmaudo mišinį, kurį jums šio teksto pavidalu ir pabandysiu išvemti.
 
Visų pirma, noriu pasakyti, kad niekur kitur nebūčiau toks laimingas, koks esu čia. Būtent Newcastle sutikau draugus gyvenimui, su kuriais kad ir po 20 metų sodyboj kepsim šašlykus, o aplinkui spardys kamuolį mūsų vaikai. Būtent Newcastle patyriau tokių nuotykių, apie kuriuos nedrąsu pasakoti padorioje žmonių kompanijoje. Būtent Newcastle, dirbdamas tik pusę etato, įgavau finansinę nepriklausomybę, kurią paverčiau kelionėmis ir prasmingesniu laisvalaikiu. Būtent dėl to, kad man čia taip gera ir patinka "užklasinė veikla", manau, jog galiu objektyviai įvertinti ir pačią studijų kokybę. Štai mano 3 didžiausi regretai.
 
Kaina
 
Didžiausia problema - kaina. Mokėti po £9000, o nuo 2017 metų jau ir po £9250, už metus mokslo universitete skamba kaip visiškas scamas. Bet yra ir didesnių vargšiukų. Amerikiečiai, Kiniečiai ar kiti internacionalūs studentai iš tolimųjų pasaulio kraštų, susidomėję aukštuoju mokslu UK, kasmet savo skolą Didžiosios Britanijos vyriausybei padidina nuo £10,000 iki £38,000. Baisu.
 
Taip, turbūt kiekvienas, vos tik pagalvojęs apie studijas UK, iš kalba.lt konsultanto ar jau įklimpusio studento yra girdėjęs, jog skolą reikės atiduoti tik uždirbant daug, o ir atiduodant - net nesijaus. Bet pradėti suaugusio gyvenimą su 30 štukų minusiniu net worth irgi ne svajonė.
 
Pasirinkimas
 
Kodėl tuomet nesirinkti Škotijos? Universitetą ten galima pabaigti be skolų, o universitetai, kaip Edinburgh ar Glasgow, patenka tarp top 25 universitetų visoje UK. Patikėkit, bandžiau. Gal motyvacinis laiškas nesužavėjo. Gal pažymiai ar pasiekimai per maži buvo. O gal tiesiog nepasisekė. Kad ir kas atsitiko - Škotija manęs nenorėjo. Gaila, kad to dar nežinojau, kai išnaudojau 4 iš 5 UCAS pasirinkimų viskio ir Lochneso pabaisos tėvynei. Paskutinio pasirinkimo, buvau užtikrintas, man nereikės. Pusiau ant bajerio išsirinkau vieną uni ir iš Anglijos - Newcastle. Gi futbolo komandą turi, o ir reitinguose neblogai stovi.
 
Pasirodo, nereikėjo pasitenkinti neblogai. Delfis melavo, egzaminai man gyvenimo nesugriovė. Jie leido man įstoti į Newcastle, tačiau būtų leidę įstoti ir kur kas aukščiau. Jei ir turiu kokį patarimą, tai UCAS universitų pasirinkimų strategijos nesimokykite iš manęs.
 
Kokybė
 
Labiausiai juicy dalis. Nors pernai Newcastle School of Computing atidarė naują ir modernų pastatą, kainavusį virš £60M, tai nepaslepia fakto, kad dalis dėstytojų ir studijų turinio yra nekokybiška, didelė ir pilka nuobodybė, sukelianti nuo pykčio iki nevilties juoko.
 
Pavyzdžiui, turime vieną moterį dėstytoją iš artimųjų rytų, kuri kiekvieną P raidę taria kaip B. Šiais metais užtektinai išmokom apie IB adresus ir Wi-Fi brotokolus. Išmokom ir tai kaip iki skausmo erzinančiai dažnai P raidė yra naudojama šnekant. Nežinau ir, turbūt, neturiu kompetencijos spręsti, ar ši dėstytoja buvo paskirta su tikslu patenkinti kažkokias mažumų kvotas, ar išsikovojo savo vietą po Saule teisingai. Tačiau tikrai žinau, kad nenorėčiau kartoti kurso, kuriame nesi užtikrintas ar dėstytoja kalba apie Computer Networks Hubs ar Hops.
 
Bet jei ši situacija tik kartais suerzindavo ar prajuokindavo, kitas dėstytojas iš Italijos buvo visiškas nepasitikejimo savimi ir pasimėtimo pavyzdys. Kursiokui egzamino pasiruošimo medžiagoj pastebėjus blogai išspręsta duombazių uždavinį, dėstytojas įkėlė pataisytą variantą su klaida jau kitoje vietoje. Dar kart perspėjus destytoją, jis jau ikėle 2 sprendimo variantus su skirtingais atsakymais. Neklauskyt, aš ir pats dar neišnarpliojau šios mįslės. Del jo paliktų netikslumų courseworke, gavome savaitę papildomo laiko, o italas išliko ištikimas sau ir klaidoms net ir per egzaminus. Savo ruoštame egzamine palikęs 9 klaidas, jis privertė Newcastle Uni Exam Office Board kviesti skubų susitikimą ir kompensuoti visa tai taškais. Ačiū jam už pakeltą egzamino balą, bet tikiuosi daugiau niekada nesusitiksim.
 
Tai studijuoti ar ne?
 
Jeigu perskaitėte iki čia, turbūt susidarėte prastesnę nuomonę apie Newcastle uni nei yra realybė. Turime mes ir normaliu dėstytojų, turime net ir tokių, kurių klausai kaip TED speakerių, o išėjęs iš paskaitos jau planuoji kaip nuo kito pirmadienio tapsi geresniu žmogumi. Kompiuterių clusteriai, nemokama software ir visos kitos sąlygos tobulėti kaip programuotojui čia nuostabios. O jei yra tik noro ir šiek tiek sugebėjimų, galima gan nesunkiai susirasti vasaros, metu ar part-time praktikas ir darbus.
 
Prieš 3-4 metus, kai dar tik svajojau studijuoti UK, skaičiau Kerniaus dienoraščius iš St Andrews universiteto. Skaičiau ir motyvavausi. Gal, jei ne tie dienoraščiai, net nebūčiau dabar Newcastle. Aišku, žole visada žolesnė kitur, todėl pavadinime griežtai perspėjau nestudijuoti Anglijoje. Neklausykit manęs. Kas aš toks, o ir gyvenat (tikiuosi) laisvoje šalyje - spręskit patys. Tik tikiuosi, kad šitas straipsnis padėjo bent šiek tiek susiformuoti nuomonę ir priartėti prie sprendimo: noryt jūs šito ar ne.

Iškart prisipažįstu - antraštė truputi clickbaitinė. Viskas su UK aukštojo švietimo sistema yra kaip ir neblogai: aukšos pozicijos pasauliniuose universitetų reitinguose, puikios sąlygos mokytis, o išmokus ir daryti karjerą. Tačiau pabaigęs antrą kursą jaučiu savo skrandyje besikaupiantį lengvo nusivylimo ir apmaudo mišinį, kurį jums šio teksto pavidalu ir pabandysiu išvemti.
 
Visų pirma, noriu pasakyti, kad niekur kitur nebūčiau toks laimingas, koks esu čia. Būtent Newcastle sutikau draugus gyvenimui, su kuriais kad ir po 20 metų sodyboj kepsim šašlykus, o aplinkui spardys kamuolį mūsų vaikai. Būtent Newcastle patyriau tokių nuotykių, apie kuriuos nedrąsu pasakoti padorioje žmonių kompanijoje. Būtent Newcastle, dirbdamas tik pusę etato, įgavau finansinę nepriklausomybę, kurią paverčiau kelionėmis ir prasmingesniu laisvalaikiu. Būtent dėl to, kad man čia taip gera ir patinka "užklasinė veikla", manau, jog galiu objektyviai įvertinti ir pačią studijų kokybę. Štai mano 3 didžiausi regretai.
 
Kaina
 
Didžiausia problema - kaina. Mokėti po £9000, o nuo 2017 metų jau ir po £9250, už metus mokslo universitete skamba kaip visiškas scamas. Bet yra ir didesnių vargšiukų. Amerikiečiai, Kiniečiai ar kiti internacionalūs studentai iš tolimųjų pasaulio kraštų, susidomėję aukštuoju mokslu UK, kasmet savo skolą Didžiosios Britanijos vyriausybei padidina nuo £10,000 iki £38,000. Baisu.
 
Taip, turbūt kiekvienas, vos tik pagalvojęs apie studijas UK, iš kalba.lt konsultanto ar jau įklimpusio studento yra girdėjęs, jog skolą reikės atiduoti tik uždirbant daug, o ir atiduodant - net nesijaus. Bet pradėti suaugusio gyvenimą su 30 štukų minusiniu net worth irgi ne svajonė.
 
Pasirinkimas
 
Kodėl tuomet nesirinkti Škotijos? Universitetą ten galima pabaigti be skolų, o universitetai, kaip Edinburgh ar Glasgow, patenka tarp top 25 universitetų visoje UK. Patikėkit, bandžiau. Gal motyvacinis laiškas nesužavėjo. Gal pažymiai ar pasiekimai per maži buvo. O gal tiesiog nepasisekė. Kad ir kas atsitiko - Škotija manęs nenorėjo. Gaila, kad to dar nežinojau, kai išnaudojau 4 iš 5 UCAS pasirinkimų viskio ir Lochneso pabaisos tėvynei. Paskutinio pasirinkimo, buvau užtikrintas, man nereikės. Pusiau ant bajerio išsirinkau vieną uni ir iš Anglijos - Newcastle. Gi futbolo komandą turi, o ir reitinguose neblogai stovi.
 
Pasirodo, nereikėjo pasitenkinti neblogai. Delfis melavo, egzaminai man gyvenimo nesugriovė. Jie leido man įstoti į Newcastle, tačiau būtų leidę įstoti ir kur kas aukščiau. Jei ir turiu kokį patarimą, tai UCAS universitų pasirinkimų strategijos nesimokykite iš manęs.
 
Kokybė
 
Labiausiai juicy dalis. Nors pernai Newcastle School of Computing atidarė naują ir modernų pastatą, kainavusį virš £60M, tai nepaslepia fakto, kad dalis dėstytojų ir studijų turinio yra nekokybiška, didelė ir pilka nuobodybė, sukelianti nuo pykčio iki nevilties juoko.
 
Pavyzdžiui, turime vieną moterį dėstytoją iš artimųjų rytų, kuri kiekvieną P raidę taria kaip B. Šiais metais užtektinai išmokom apie IB adresus ir Wi-Fi brotokolus. Išmokom ir tai kaip iki skausmo erzinančiai dažnai P raidė yra naudojama šnekant. Nežinau ir, turbūt, neturiu kompetencijos spręsti, ar ši dėstytoja buvo paskirta su tikslu patenkinti kažkokias mažumų kvotas, ar išsikovojo savo vietą po Saule teisingai. Tačiau tikrai žinau, kad nenorėčiau kartoti kurso, kuriame nesi užtikrintas ar dėstytoja kalba apie Computer Networks Hubs ar Hops.
 
Bet jei ši situacija tik kartais suerzindavo ar prajuokindavo, kitas dėstytojas iš Italijos buvo visiškas nepasitikejimo savimi ir pasimėtimo pavyzdys. Kursiokui egzamino pasiruošimo medžiagoj pastebėjus blogai išspręsta duombazių uždavinį, dėstytojas įkėlė pataisytą variantą su klaida jau kitoje vietoje. Dar kart perspėjus destytoją, jis jau ikėle 2 sprendimo variantus su skirtingais atsakymais. Neklauskyt, aš ir pats dar neišnarpliojau šios mįslės. Del jo paliktų netikslumų courseworke, gavome savaitę papildomo laiko, o italas išliko ištikimas sau ir klaidoms net ir per egzaminus. Savo ruoštame egzamine palikęs 9 klaidas, jis privertė Newcastle Uni Exam Office Board kviesti skubų susitikimą ir kompensuoti visa tai taškais. Ačiū jam už pakeltą egzamino balą, bet tikiuosi daugiau niekada nesusitiksim.
 
Tai studijuoti ar ne?
 
Jeigu perskaitėte iki čia, turbūt susidarėte prastesnę nuomonę apie Newcastle uni nei yra realybė. Turime mes ir normaliu dėstytojų, turime net ir tokių, kurių klausai kaip TED speakerių, o išėjęs iš paskaitos jau planuoji kaip nuo kito pirmadienio tapsi geresniu žmogumi. Kompiuterių clusteriai, nemokama software ir visos kitos sąlygos tobulėti kaip programuotojui čia nuostabios. O jei yra tik noro ir šiek tiek sugebėjimų, galima gan nesunkiai susirasti vasaros, metu ar part-time praktikas ir darbus.
 
Prieš 3-4 metus, kai dar tik svajojau studijuoti UK, skaičiau Kerniaus dienoraščius iš St Andrews universiteto. Skaičiau ir motyvavausi. Gal, jei ne tie dienoraščiai, net nebūčiau dabar Newcastle. Aišku, žole visada žolesnė kitur, todėl pavadinime griežtai perspėjau nestudijuoti Anglijoje. Neklausykit manęs. Kas aš toks, o ir gyvenat (tikiuosi) laisvoje šalyje - spręskit patys. Tik tikiuosi, kad šitas straipsnis padėjo bent šiek tiek susiformuoti nuomonę ir priartėti prie sprendimo: noryt jūs šito ar ne.

Labas rytas gerbiamieji ir gerbiamosios! :)
 
Šį kartą norėčiau pasidalinti įspūdžiais iš neabejotinai mūsų pačios PAČIOS mėgstamiausios ir šilčiausiai mus sutikusios šalies - Irano. Viešpatie Viešpatėliau, kokių nuomonių susilaukėm pranešę draugams ir artimiesiems apie planus keliauti į šią šalį. Mano paties giminaitė rėžė mano šeimos nariams "Gal jie idiotai?" Kitas artimas žmogus sunkiai slėpdamas ką mano, kad ir ką tai reikštų, prasitarė "Na Iranas grynai musulmoniška šalis...". Buvo ir nežinančių, kad Iranas ir Irakas - labai skirtingos valstybės, nepaisant to, kad abi prasideda raide "I". Visose šalyse pakeliui į Iraną, įskaitant ir kaimyninę Turkiją, neigiami atsiliepimai buvo gana dažni. [Foto: Zanjan, Iranas]
 

 
Mes ir patys mažai težinojom, bet buvom girdėję apie Irano žmonių svetingumą. Kamilės brolio pažįstama į Iraną pakeleivingais automobiliais nukeliavo viena. Žmonės buvo tokie šilti ir linkę padėti, kad per visą vizito laikotarpį palapinėje nakvoti teko tik kartą, ir tai tik todėl, kad norėjosi trumpam pabūti vienai ir apie viską pagalvoti. Taip pat smalsumą pakurstė lietuvių keliautojų Evelinos ir Karolio knyga "Iter Vitae arba gyvenimo kelionė aplink pasaulį". Nepaisant visų kultūrinių skirtumų, Iranas užėmė ypatingą vietą lietuvaičių kelionėje. Mums kaip reikiant pasisekė, nes Evelina dalinosi pasitarimais visos kelionės metu. Galiausiai, vienas svarbiausių įkvėpėjų buvo Tomislavas Perko - nuotykių ieškotojas iš Kroatijos, kurio keliones sekėm jau kuris laikas.
 
 
30 DIENŲ PERSIJOJE
 

 
"Apgailestauju, bet jūsų priimti negaliu, nes išvykstu kelioms dienoms į Irano šiaurę, bet galiu pasiūlyti važiuoti kartu su manimi ir vienuolika kitų jaunų žmonių iš viso Irano. Planuojam aplankyt Masuleh miestelį, Kaspijos jūrą ir Šiaurės Irano kalnus". Ar priėmėm tokį pasiūlymą iš visiškai nepažįstamo žmogaus? Žinoma!" [Foto: pakeliui į Irano šiaurę]
 

 
"Kitos dienos planas buvo aplankyti senutėlaitę pilį, kurią norėdamas pasiekti, turi įveikti ne vieną tūkstantį laiptų. Iki atvykstant į vietą spėjom bent keturis kartus sustot „šokių pertraukėlėms". Tam tikrose srityse pančiojamas Irano jaunimo veržlumas ir vidinė energija kažkokiu būdu turi prasiveržti. Tai buvo pats tinkamiausias tam laikas. Šokiai, juokas, šypsenos ir dainos…" [Foto: senutėlė persiška pilis]
 

 
"Kamilei sakiau „Nepamatyt Azadi bokšto Teherane, tas pats kas neaplankyt piramidžių būnant Egipte". Man Teheranas pirmiausiai asocijuojasi su Azadi bokštu – 45 metrų aukščio statiniu, pastatytu 50,000 m² ploto Azadi aištėje, dar vadinamu Shahyad bokštu. Architektas Hossein Amanat projektuodamas Azadi bokštą 1971 m. panaudojo tiek senuosius Sasanidų ir Achmenidų eros, tiek post islamiškosios architektūros elementus..." [Foto: Azadi bokštas]
 

 
"Vakare grįžo Šahramo žmona, mokykloje dirbanti literatūros mokytoja. Galiu pasakyti, paruošė tokią skanią vakarienę, kad negalėjau sau atleisti, kad tas skrandis toks netalpus. Būčiau kimšęs dar daugiau. Grįžus mamai įsidrasino ir mažoji. Po vakarienės atsinešė parodyti savo naujutėlaičius blizgančius pirmaklasio reikmenis. Žiūrėjom su Kamile į ją ir svarstėm, kad vaikai visur vienodi, visur nuoširdūs ir mokantys džiaugtis paprastais dalykais..." [Foto: vakarienė svečiuose pas persus]
 

 
"Neilgai trukus priėjo Sayedas – vyriškis parke su savo broliu gėręs arbatą. Trumpai sušnekus, pakvietė prisijungti. Buvom apsisprendę kelionėj kuo dažniau sakyti „Taip". Šis kartas ne išimtis. Pasirodo Sayedas daug metų dirba mechanikos dėstytoju paryžiaus universitete, o į gimtąjį Iraną grįšta mėnesiui laiko kiekvienais metais. Grįšti turi didelę priežastį – Irane Sayedo laukia šeši broliai su šeimomis..." [Foto: atsitiktinė pažintis]
 

 
"Viename iš atokių skersgatvių pora vyriškių panoro kartu nusifotografuoti. Prie jų prisijungė vis daugiau ir daugiau foto modelių. Nutiko ir vienas nemalonus, bet kartu ir šmaikštus epizodas. Kaip žinia, vyrai Irane visada pirmiausiai kreipiasi į vyrus. Buvo toks nutikimas, kai pro šalį motociklu važiavęs vyriškis nepastebėjo Kamilės ir ją kliudė. Taip nutikus akimirksniu ėmė atsiprašinėti manęs „Atsiprašau pone… Atleiskit pone…". Kamilė taip įsiuto, kad net pamiršo fizinį skausmą ir garsiai lietuviškai ėmė piktintis „Alio. Aš čia. Gal aš nematoma?! Į mane atsitrenkei ar į jį?" [Foto: Komas - Irano religijos centras]
 

 
"Gerą valandą gidė rodė kiekvieną Ali ebn Hamzos kampelį. Buvom pakviesti į jos kabinetą. Ten dirbęs kolega pavaišino persiška arbata. Tarp belgo ir iraniečio užsimezgė diskusija apie istoriją ir religiją. Iranietis pasakojo apie Irako – Irano karą ir apie tai, kaip tuo metu vakarai rėmė Iraką. „Karai vyksta dėl politikų ir aukšto rango valdančiųjų asmenų interesų – ne dėl eilinių paprastų žmonių, bet per karus paprasti žmonės nukenčia daugiausiai. Iraniečiai taiki tauta ir nekenčia karo, jie mėgsta atvykėlius ir myli savo svečius. Visi nesutarimai vyksta dėl politikų žaidimų..." [Foto: Širazo šventykla]
 

 
"Pasiklydom painiuose gyvenamojo rajono gatvėse. Nepažįstamas senukas pakvietė į savo kiemą. Kaip paskui paaiškėjo – norėjo parodyt savo balandžius. Aš, kaip buvęs balandžių augintojas, o Kamilė, kaip ištikima visų pasaulio gyvūniukų ir paukščiukų mylėtoja, buvom labai laimingi. Irane veislinių balandžių auginimas populiarus užsiėmimas..." [Foto: balandžiai vidiniame kiemelyje]
 

 
"Moterys Irane gali maudytis tik tam tikrose vietose ir tik su rūbais. Tai galiojo ir Kamilei. Buvo puiki proga nufilmuoti filmuką, kaip Irane rengiasi moterys, kai eina maudytis. Mažas žuveliokas matyt palaikė Kamilės skarą koralu ir niekaip neatstojo..." [Foto: Bušehro paplūdimys prie Persijos įlankos]
 

 
"Džalalas turi leidimą ginklui. Buvom lengvoj šoko būsenoj, kai jis atsinešė savo šratinį šautuvą į paplūdimį. Keli netoliese buvę žmonės nesipiktino nei dėl garso, nei dėl paties fakto, kad greta jų kažkas šaudo. Lietuvoj turbūt greitai sulauktume pareigūnų vizito. Šaudėm į taikinį – vandens pripiltą plastikinį butelį. Būtent ginklų Kamilė ir nemėgsta labiausiai pasaulyje..." [Foto: šaudymas į vandens pripiltą butelį]
 

 
Tai tik maža dalelytė iš visko ką patyrėme ir sužinojome. Asmeniškai man labai įsiminė kelionė į Senovės Persijos imperijos buvusią sostinę - Persepolį. Persepoliui esame sukūrę atskirą albumą, kurį pasižiūrėti kviečiu mūsų Facebook puslapyje. Smagu dalintis, kai yra kas domisi, todėl kiekvieną naują sekėją labai vertiname. Kaip bebūtų, net ir paspaudę "Patinka", apie naujus mūsų pranešimus sužinosite tik retsykiais. Norint apie juos išgirsti nuolat reiktų laikytis tokio veiksmų plano:
--> Patinka --> Prenumeruojama --> Pamatyk pirmas.