Giedrius

Mesk tokią mintį iš galvos. Jei per paiešką iškilsi ir per ją sulauksi srauto, tai sulauksi. Apie tiesioginį lankytojų srautą vien dėl domeno neverta net galvoti, kai domenas toks. Visų pirma, pati didžiausia jo problema - plėtinys. Na ir kas, kad tu turėsi labai gerą raktažodį, jei plėtinys netinkamas (nedera su domenu, pvz., plėtinys globalus, domenas - lietuviškas) ar prastas (nežinomos šalies domenas, subdomenas), tiesioginio srauto nesulauksi. Sulauksi tik kai išpopuliarinsi projektą, bet tai nebus domeno nuopelnas. Apskritai, norint sulaukti tiesioginio srauto reikia ypatingai gero domeno. Tai turėtų būti vienas, trumpas, aiškus, dažnai naudojamas, suprantamas žodis be jokių priemaišų (brūkšnelių, skaičių, net lietuviškų raidžių, jei tai pagrindinis domenas) bei turėti tinkamą plėtinį, tada ir tik tada gali tikėtis kažkokio srauto.
 
Tie žmonės, kurie medžioja domenus dėl tiesioginio srauto, mėgina gauti jau nebeveikiančių, tačiau praeityje populiarių projektų domenus. Tačiau vėlgi, tas srautas būna jau buvusio projekto nuopelnas, o ne paties domeno kaipo tokio. Domenai, kurie patys savaime generuoja srautą, yra itin reti, itin paklausūs (todėl laisvų vargiai berasi, reikia ieškoti tik naujų tendencijų rinkoje ir jiems aktualių domenų) ir itin vertingi. Domenas nemokamamuzika.eu tikrai toks nėra.
 
Todėl visos tavo srauto pritraukimo galimybės remiasi į tai, kokias pozicijas sugebėsi pasiekti paieškoje. Kadangi nori įeiti į nišą, kurioje konkurencija didelė, kadangi neturi galimybių įspūdingoms reklamos kampanijoms ar didelių resursų atgalinių nuorodų pirkimui, belieka tikėtis, jog esi išskirtinis SEO guru.
 
Tavo vietoje srauto aš siekčiau paties projekto, o ne domeno pagrindu, kurdamas ar pateikdamas aktualų ir kokybišką turinį. Eidamas šia kryptimi tu turi geriausias galimybes kažko pasiekti. Aišku, geras domenas visada yra privalumas, tačiau dažniausiai geras domenas yra tik būtina, bet ne pakankama sąlyga, kuri negarantuoja sėkmės, o blogas domenas yra tai, kas gali "garantuoti" (beveik, tiksliau sakant, smarkiai įtakoti) nesėkmę. Todėl tai - anokia panacėja. Nors daugelis ir bando siekti populiarumo per domeną, nes taip tiesiog patogiau, kokybišką turinį surasti arba sukurti yra daug sunkiau nei kartą įsigyti "gerą" domeną ir vėliau svajoti apie lankytojų srautus vien dėl to :)
 
Kas liečia užklausų paieškoje skaičių pagal raktažodį, tai nėra taip aktualu, kaip atrodo. Juk čia kalba eina ne apie iš šių raktažodžių sudarytų URL adresų rašymą į naršyklės adreso laukelį, o šių raktažodžių rašymą į paieškos laukelį. Jei būtų žinoma, jog 27000 kartų per mėnesį į naršyklės adreso juostą yra įvedamas adresas nemokamamuzika.eu ir vartotojas pamato klaidos pranešimą apie nerastą puslapį, tada būtų galima sakyti, kad tuos 270000 apsilankymų per mėnesį verta pasiimti ir panaudoti. Tačiau paieškos užklausas tenka dalintis su kitais, visų pirma, su tais, kurie turi aukščiausias pozicijas tuose varikliuose. Tad, norėdamas gauti savo dalį (tik dalį), turi iškilti paieškoje. Be to, net jei tokią užklausą suvedęs vartotojas ir pamatytų tavo puslapio nuorodą tarp paieškos rezultatų, dar nereiškia, kad tą nuorodą ir paspaustų. Apibendrinant, raktažodžių užklausų skaičius pats vienas nieko neparodo. Reikia žiūrėti į to raktažodžio konkurencijos lygį, jei jis žemas, o užklausų daug, galima mėginti pasiimti savo dalį ir tikėtis, kad ta dalis bus apčiuopiama, priešingu atveju šansai menki.

Mesk tokią mintį iš galvos. Jei per paiešką iškilsi ir per ją sulauksi srauto, tai sulauksi. Apie tiesioginį lankytojų srautą vien dėl domeno neverta net galvoti, kai domenas toks. Visų pirma, pati didžiausia jo problema - plėtinys. Na ir kas, kad tu turėsi labai gerą raktažodį, jei plėtinys netinkamas (nedera su domenu, pvz., plėtinys globalus, domenas - lietuviškas) ar prastas (nežinomos šalies domenas, subdomenas), tiesioginio srauto nesulauksi. Sulauksi tik kai išpopuliarinsi projektą, bet tai nebus domeno nuopelnas. Apskritai, norint sulaukti tiesioginio srauto reikia ypatingai gero domeno. Tai turėtų būti vienas, trumpas, aiškus, dažnai naudojamas, suprantamas žodis be jokių priemaišų (brūkšnelių, skaičių, net lietuviškų raidžių, jei tai pagrindinis domenas) bei turėti tinkamą plėtinį, tada ir tik tada gali tikėtis kažkokio srauto.
 
Tie žmonės, kurie medžioja domenus dėl tiesioginio srauto, mėgina gauti jau nebeveikiančių, tačiau praeityje populiarių projektų domenus. Tačiau vėlgi, tas srautas būna jau buvusio projekto nuopelnas, o ne paties domeno kaipo tokio. Domenai, kurie patys savaime generuoja srautą, yra itin reti, itin paklausūs (todėl laisvų vargiai berasi, reikia ieškoti tik naujų tendencijų rinkoje ir jiems aktualių domenų) ir itin vertingi. Domenas nemokamamuzika.eu tikrai toks nėra.
 
Todėl visos tavo srauto pritraukimo galimybės remiasi į tai, kokias pozicijas sugebėsi pasiekti paieškoje. Kadangi nori įeiti į nišą, kurioje konkurencija didelė, kadangi neturi galimybių įspūdingoms reklamos kampanijoms ar didelių resursų atgalinių nuorodų pirkimui, belieka tikėtis, jog esi išskirtinis SEO guru.
 
Tavo vietoje srauto aš siekčiau paties projekto, o ne domeno pagrindu, kurdamas ar pateikdamas aktualų ir kokybišką turinį. Eidamas šia kryptimi tu turi geriausias galimybes kažko pasiekti. Aišku, geras domenas visada yra privalumas, tačiau dažniausiai geras domenas yra tik būtina, bet ne pakankama sąlyga, kuri negarantuoja sėkmės, o blogas domenas yra tai, kas gali "garantuoti" (beveik, tiksliau sakant, smarkiai įtakoti) nesėkmę. Todėl tai - anokia panacėja. Nors daugelis ir bando siekti populiarumo per domeną, nes taip tiesiog patogiau, kokybišką turinį surasti arba sukurti yra daug sunkiau nei kartą įsigyti "gerą" domeną ir vėliau svajoti apie lankytojų srautus vien dėl to :)
 
Kas liečia užklausų paieškoje skaičių pagal raktažodį, tai nėra taip aktualu, kaip atrodo. Juk čia kalba eina ne apie iš šių raktažodžių sudarytų URL adresų rašymą į naršyklės adreso laukelį, o šių raktažodžių rašymą į paieškos laukelį. Jei būtų žinoma, jog 27000 kartų per mėnesį į naršyklės adreso juostą yra įvedamas adresas nemokamamuzika.eu ir vartotojas pamato klaidos pranešimą apie nerastą puslapį, tada būtų galima sakyti, kad tuos 270000 apsilankymų per mėnesį verta pasiimti ir panaudoti. Tačiau paieškos užklausas tenka dalintis su kitais, visų pirma, su tais, kurie turi aukščiausias pozicijas tuose varikliuose. Tad, norėdamas gauti savo dalį (tik dalį), turi iškilti paieškoje. Be to, net jei tokią užklausą suvedęs vartotojas ir pamatytų tavo puslapio nuorodą tarp paieškos rezultatų, dar nereiškia, kad tą nuorodą ir paspaustų. Apibendrinant, raktažodžių užklausų skaičius pats vienas nieko neparodo. Reikia žiūrėti į to raktažodžio konkurencijos lygį, jei jis žemas, o užklausų daug, galima mėginti pasiimti savo dalį ir tikėtis, kad ta dalis bus apčiuopiama, priešingu atveju šansai menki.

BVP išaugo maždaug dvigubai (nuo 1991-ųjų gerokai labiau):
http://i42.tinypic.com/dxzmgh.png
 
TUI išaugo apie tris kartus (nuo 1991-ųjų gerokai labiau):
http://i43.tinypic.com/ipp460.png
 
Eksportas išaugo apie 5,5 karto (nuo 1991-ųjų gerokai labiau):
http://i43.tinypic.com/35ch2cp.png
 
Lietuva gali pasigirti vienu aukščiausių interneto kokybe pasaulyje gindama Europos pozicijas pasaulyje tarp tokių šalių kaip P. Korėja, Honkongas ar Japonija:
http://i44.tinypic.com/919h8g.png
http://i43.tinypic.com/2cor0qr.png
Šaltinis.
 
Šiemet pirmą kartą per šios nepriklausomybės istoriją patekome tarp itin aukšto išsivystymo šalių:
Human Development Index 2011.
 
Nuo ~2000-ųjų savižudybių skaičius Lietuvoje tendencingai mažėja:
Savižudybių dinamika miestuose ir kaimuose, vyrai ir moterys 1930-1940 ir 1980-2010 metais (100 000 gyventojų)
 
Eismo statistika pastaruoju metu tendencingai gerėja:
Eismo įvykių, juose sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius 2000-2010 m.
 
Net gimstamumas ir tas nuo 2002-ųjų ėmė sparčiai atsitiesti (viską gadina milžiniška emigracija, o ne natūrali gyventojų kaita, ir ta nelemta paskutinių metų krizė):
http://i44.tinypic.com/2rp9tv5.png
 
Pagal spaudos laisvę esame 11 pasaulyje (kartu su tokiomis atsilikusiomis šalimis kaip Japonija ir Danija):
Press Freedom Index
 
Pagal gyvenimo kokybės indeksą esame 22-a valstybė pasaulyje:
2010 Quality of Life Index
 
Mobiliojo ryšio skverbtis Lietuvoje - didžiausia Europos Sąjungoje (147%):
Lithuania leads EU in mobile penetration rate
 
Neseniai Lietuvoje buvo įdiegta "MokiPay" sistema. Britai ketino būti pirmi pasaulyje ją įsidiegdami kitais metais olimpinių žaidynių proga (anoks čia rodiklis ir dar neaišku, kiek naudinga ta sistema pasirodys, bet vis tiek smagu ir tai yra geras indikatorius, kad technologiškai daugelyje sričių ne tik neatsiliekame, o ir vedame į priekį).
 
Aš tik vardinu pirmus man į galvą atėjusius dalykus, kuriuos žinau. Nemanykit, kad "gūglinau" stengdamasis surasti ką nors gero apie Lietuvą, tiesiog seku ir domiuosi tokiais dalykais, be to esu statistikos mėgėjas. Jei ieškočiau, surasčiau daug daugiau dalykų, kuriais būtų verta pasigirti. Lietuva per pastaruosius du dešimtmečius į priekį žengė septynmyliais žingsniais. Jeigu tik Lietuvoje žmonės vietoje to, kad verkšlentų, jog čia nėra teisybės, imtų ir jos siektų, jeigu vietoje to, kad skųstųsi dėl korupcijos, nebetylėtų ir patys tų kyšių nebeduotų, jeigu tik vietoje to, jog sakytų, kaip čia viskas blogai, imtų ir tai keistų užuot emigravę ir parazitavę kitų kitomis istorinėmis aplinkybėmis sukurtame socialiniame gerbūvyje, mes į priekį galėtume ne eiti, o bėgti.
 
Ar žinote, jog Lietuvos ekonominiai rodikliai prieš Antrąjį pasaulinį karą reliatyviais duomenimis prilygo Danijos ar Suomijos rodikliams? Ar suvokiate, kad 50 metų stagnavome dėl nepalankiai susiklosčiusių ir nuo mūsų valios praktiškai nepriklausomų aplinkybių ir kad tai, ko netekome per tuos 5 dešimtmečius, jūs jau norite būti atgavę per 2? Kodėl neduodate Lietuvai dar 30 metų prieš padarydami savo išvadas?
 
Pasaulyje yra apie 200 valstybių, o mes pagal išsivystymą esame maždaug 40-a iš jų. Tai reiškia, jog esame ties pirmojo ir antrojo penktadalio sandūra. Jau vien tai yra didžiulis pasiekimas, kažkas, kuo galėtume džiaugtis. Bet puiku, jei norite daugiau, nes aš irgi noriu. Ir net neabejoju, jog Lietuva dar kils, nes mes netolimoje ateityje be problemų aplenksime tokias iracionalias šalis, kaip Graikija, kurios šiuo metu rikiuojasi priekyje mūsų.
 
Tačiau visų pirma patiems reikia pramerkt akis ir pasižiūrėt, ką galim, o mes šį tą galim. Jei dar ir patys tuo patikėtume...
 
Galų gale, kodėl jūs nelaikote pasiekimu vien to, kad esame demokratiška, žmogaus teises sauganti valstybė? Kodėl jums neatrodo pasiekimas tai, jog esame ES ir NATO nariais? Pasižiūrėkite, kokį skirtingą kelią pasirinko kai kurios kitos šalys, atgavusios nepriklausomybę maždaug tuo pat metu kaip ir mes. Jūs tiesiog norit visko ir šiandien, bet nenorit suvokt, kad bet koks gerbūvis yra sukuriamas pačių žmonių per tam tikrą, dažnai netrumpą, laiką. Ir, jei norit matyti progresą, patys turite prie jo ir prisidėti. Arba bent jau neprisidėti prie žalingos jį stabdančios veiklos.
 
Tad kokios išvados, kolegos?

Mesk tokią mintį iš galvos. Jei per paiešką iškilsi ir per ją sulauksi srauto, tai sulauksi. Apie tiesioginį lankytojų srautą vien dėl domeno neverta net galvoti, kai domenas toks. Visų pirma, pati didžiausia jo problema - plėtinys. Na ir kas, kad tu turėsi labai gerą raktažodį, jei plėtinys netinkamas (nedera su domenu, pvz., plėtinys globalus, domenas - lietuviškas) ar prastas (nežinomos šalies domenas, subdomenas), tiesioginio srauto nesulauksi. Sulauksi tik kai išpopuliarinsi projektą, bet tai nebus domeno nuopelnas. Apskritai, norint sulaukti tiesioginio srauto reikia ypatingai gero domeno. Tai turėtų būti vienas, trumpas, aiškus, dažnai naudojamas, suprantamas žodis be jokių priemaišų (brūkšnelių, skaičių, net lietuviškų raidžių, jei tai pagrindinis domenas) bei turėti tinkamą plėtinį, tada ir tik tada gali tikėtis kažkokio srauto.
 
Tie žmonės, kurie medžioja domenus dėl tiesioginio srauto, mėgina gauti jau nebeveikiančių, tačiau praeityje populiarių projektų domenus. Tačiau vėlgi, tas srautas būna jau buvusio projekto nuopelnas, o ne paties domeno kaipo tokio. Domenai, kurie patys savaime generuoja srautą, yra itin reti, itin paklausūs (todėl laisvų vargiai berasi, reikia ieškoti tik naujų tendencijų rinkoje ir jiems aktualių domenų) ir itin vertingi. Domenas nemokamamuzika.eu tikrai toks nėra.
 
Todėl visos tavo srauto pritraukimo galimybės remiasi į tai, kokias pozicijas sugebėsi pasiekti paieškoje. Kadangi nori įeiti į nišą, kurioje konkurencija didelė, kadangi neturi galimybių įspūdingoms reklamos kampanijoms ar didelių resursų atgalinių nuorodų pirkimui, belieka tikėtis, jog esi išskirtinis SEO guru.
 
Tavo vietoje srauto aš siekčiau paties projekto, o ne domeno pagrindu, kurdamas ar pateikdamas aktualų ir kokybišką turinį. Eidamas šia kryptimi tu turi geriausias galimybes kažko pasiekti. Aišku, geras domenas visada yra privalumas, tačiau dažniausiai geras domenas yra tik būtina, bet ne pakankama sąlyga, kuri negarantuoja sėkmės, o blogas domenas yra tai, kas gali "garantuoti" (beveik, tiksliau sakant, smarkiai įtakoti) nesėkmę. Todėl tai - anokia panacėja. Nors daugelis ir bando siekti populiarumo per domeną, nes taip tiesiog patogiau, kokybišką turinį surasti arba sukurti yra daug sunkiau nei kartą įsigyti "gerą" domeną ir vėliau svajoti apie lankytojų srautus vien dėl to :)
 
Kas liečia užklausų paieškoje skaičių pagal raktažodį, tai nėra taip aktualu, kaip atrodo. Juk čia kalba eina ne apie iš šių raktažodžių sudarytų URL adresų rašymą į naršyklės adreso laukelį, o šių raktažodžių rašymą į paieškos laukelį. Jei būtų žinoma, jog 27000 kartų per mėnesį į naršyklės adreso juostą yra įvedamas adresas nemokamamuzika.eu ir vartotojas pamato klaidos pranešimą apie nerastą puslapį, tada būtų galima sakyti, kad tuos 270000 apsilankymų per mėnesį verta pasiimti ir panaudoti. Tačiau paieškos užklausas tenka dalintis su kitais, visų pirma, su tais, kurie turi aukščiausias pozicijas tuose varikliuose. Tad, norėdamas gauti savo dalį (tik dalį), turi iškilti paieškoje. Be to, net jei tokią užklausą suvedęs vartotojas ir pamatytų tavo puslapio nuorodą tarp paieškos rezultatų, dar nereiškia, kad tą nuorodą ir paspaustų. Apibendrinant, raktažodžių užklausų skaičius pats vienas nieko neparodo. Reikia žiūrėti į to raktažodžio konkurencijos lygį, jei jis žemas, o užklausų daug, galima mėginti pasiimti savo dalį ir tikėtis, kad ta dalis bus apčiuopiama, priešingu atveju šansai menki.

BVP išaugo maždaug dvigubai (nuo 1991-ųjų gerokai labiau):
http://i42.tinypic.com/dxzmgh.png
 
TUI išaugo apie tris kartus (nuo 1991-ųjų gerokai labiau):
http://i43.tinypic.com/ipp460.png
 
Eksportas išaugo apie 5,5 karto (nuo 1991-ųjų gerokai labiau):
http://i43.tinypic.com/35ch2cp.png
 
Lietuva gali pasigirti vienu aukščiausių interneto kokybe pasaulyje gindama Europos pozicijas pasaulyje tarp tokių šalių kaip P. Korėja, Honkongas ar Japonija:
http://i44.tinypic.com/919h8g.png
http://i43.tinypic.com/2cor0qr.png
Šaltinis.
 
Šiemet pirmą kartą per šios nepriklausomybės istoriją patekome tarp itin aukšto išsivystymo šalių:
Human Development Index 2011.
 
Nuo ~2000-ųjų savižudybių skaičius Lietuvoje tendencingai mažėja:
Savižudybių dinamika miestuose ir kaimuose, vyrai ir moterys 1930-1940 ir 1980-2010 metais (100 000 gyventojų)
 
Eismo statistika pastaruoju metu tendencingai gerėja:
Eismo įvykių, juose sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius 2000-2010 m.
 
Net gimstamumas ir tas nuo 2002-ųjų ėmė sparčiai atsitiesti (viską gadina milžiniška emigracija, o ne natūrali gyventojų kaita, ir ta nelemta paskutinių metų krizė):
http://i44.tinypic.com/2rp9tv5.png
 
Pagal spaudos laisvę esame 11 pasaulyje (kartu su tokiomis atsilikusiomis šalimis kaip Japonija ir Danija):
Press Freedom Index
 
Pagal gyvenimo kokybės indeksą esame 22-a valstybė pasaulyje:
2010 Quality of Life Index
 
Mobiliojo ryšio skverbtis Lietuvoje - didžiausia Europos Sąjungoje (147%):
Lithuania leads EU in mobile penetration rate
 
Neseniai Lietuvoje buvo įdiegta "MokiPay" sistema. Britai ketino būti pirmi pasaulyje ją įsidiegdami kitais metais olimpinių žaidynių proga (anoks čia rodiklis ir dar neaišku, kiek naudinga ta sistema pasirodys, bet vis tiek smagu ir tai yra geras indikatorius, kad technologiškai daugelyje sričių ne tik neatsiliekame, o ir vedame į priekį).
 
Aš tik vardinu pirmus man į galvą atėjusius dalykus, kuriuos žinau. Nemanykit, kad "gūglinau" stengdamasis surasti ką nors gero apie Lietuvą, tiesiog seku ir domiuosi tokiais dalykais, be to esu statistikos mėgėjas. Jei ieškočiau, surasčiau daug daugiau dalykų, kuriais būtų verta pasigirti. Lietuva per pastaruosius du dešimtmečius į priekį žengė septynmyliais žingsniais. Jeigu tik Lietuvoje žmonės vietoje to, kad verkšlentų, jog čia nėra teisybės, imtų ir jos siektų, jeigu vietoje to, kad skųstųsi dėl korupcijos, nebetylėtų ir patys tų kyšių nebeduotų, jeigu tik vietoje to, jog sakytų, kaip čia viskas blogai, imtų ir tai keistų užuot emigravę ir parazitavę kitų kitomis istorinėmis aplinkybėmis sukurtame socialiniame gerbūvyje, mes į priekį galėtume ne eiti, o bėgti.
 
Ar žinote, jog Lietuvos ekonominiai rodikliai prieš Antrąjį pasaulinį karą reliatyviais duomenimis prilygo Danijos ar Suomijos rodikliams? Ar suvokiate, kad 50 metų stagnavome dėl nepalankiai susiklosčiusių ir nuo mūsų valios praktiškai nepriklausomų aplinkybių ir kad tai, ko netekome per tuos 5 dešimtmečius, jūs jau norite būti atgavę per 2? Kodėl neduodate Lietuvai dar 30 metų prieš padarydami savo išvadas?
 
Pasaulyje yra apie 200 valstybių, o mes pagal išsivystymą esame maždaug 40-a iš jų. Tai reiškia, jog esame ties pirmojo ir antrojo penktadalio sandūra. Jau vien tai yra didžiulis pasiekimas, kažkas, kuo galėtume džiaugtis. Bet puiku, jei norite daugiau, nes aš irgi noriu. Ir net neabejoju, jog Lietuva dar kils, nes mes netolimoje ateityje be problemų aplenksime tokias iracionalias šalis, kaip Graikija, kurios šiuo metu rikiuojasi priekyje mūsų.
 
Tačiau visų pirma patiems reikia pramerkt akis ir pasižiūrėt, ką galim, o mes šį tą galim. Jei dar ir patys tuo patikėtume...
 
Galų gale, kodėl jūs nelaikote pasiekimu vien to, kad esame demokratiška, žmogaus teises sauganti valstybė? Kodėl jums neatrodo pasiekimas tai, jog esame ES ir NATO nariais? Pasižiūrėkite, kokį skirtingą kelią pasirinko kai kurios kitos šalys, atgavusios nepriklausomybę maždaug tuo pat metu kaip ir mes. Jūs tiesiog norit visko ir šiandien, bet nenorit suvokt, kad bet koks gerbūvis yra sukuriamas pačių žmonių per tam tikrą, dažnai netrumpą, laiką. Ir, jei norit matyti progresą, patys turite prie jo ir prisidėti. Arba bent jau neprisidėti prie žalingos jį stabdančios veiklos.
 
Tad kokios išvados, kolegos?

Koks protingiausias konflikto sprendimo būdas? Konflikto išvengti. Man, kaip vaikinui, be abejonės užvirtų kraujas. Bet protas, o ne emocijos turėtų imti viršų. Suprantama, kad man toks epizodas labai nepatiktų, tačiau, jei likčiau be pusės dantų (vaizdžiai kalbant) mano mergina dėl to manimi tikrai labiau nesididžiuotų. Protinga mergina suvoks situaciją, suvoks ją realistiškai ir nesitikės iš vaikino to, ko ji ir negali arba netūrėtų tikėtis.
 
Aš manau, kad visų pirma reikėtų iškelti klausimą ar vaikinas (ir ne tik jis, juk mergina tokiais veiksmais irgi nėra sužavėta) turėtų kaip nors reaguoti į tokį įvykį ar ne. Pirmiausiai reikia atsakyti ar kvailiams bus duotas kelias ar kvailius bus bandoma pamokyti. Jeigu duosim kelią, gal tiesiog mintyse suvokim, jog ne visiems mums vienodai pasisekė su protu ir kad ši situacija, kad ir užgautų tą vyriškąjį ego, kad ir žemintų merginą, nėra verta tolimesnio eskalavimo. O, kitu atveju, jei nusprendėm kažkaip sureaguoti, tik tada turėtume klausti ar ta reakcija turėtų būti grubi - bandymas pulti - ar labiau teisinė, t.y. kreipimasis pagalbos į tuos, kurių pareiga yra apginti žmogaus teises ir palaikyti tvarką.
 
Todėl, jeigu nuspręsim, kad kažkaip reaguoti reikia, man pasiūlymas kreiptis į apsaugą arba į policiją neatrodo kvailas. Tai žmonės, kuriems ir priklauso tvarkytis su panašiais imbecilais. Su tokiais tvarkytis savo jėgomis geriau tiems, kurie tam turi galimybes. Kadangi kalbam apie atvejį, kai aiškiai skiriasi žmonių fiziniai pajėgumai, kam gi to reikia.
 
Galiu atsakyti konkrečiau, kaip tokioje situacijoje elgčiausi aš. Jeigu už mane aiškiai fiziškai pajėgesnis asmuo(-ys) imtų žeminti mano merginą, aš reaguočiau žodžiu. Trumpai ir aiškiai pasakyčiau, kad "atsiknistų". Jeigu užgauliojimas žodžiu tęstųsi, paimčiau merginą už rankos ir vesčiausi šalin. Jei mažiau protiškai išsivystę asmenys imtų persekioti ar užgauliojimas būtų ne tik žodinis, bet ir būtų priekabiaujama fiziškai, užimčiau tokią poziciją, kai užgaulioti mano merginos neišeitų, pabandyčiau taip pakreipti situaciją, kad užgauliojimas persikeltų ant manęs. Man asmeniškai dėl to nebeskaudėtų, skirtingai nei tuo atveju, jei užgauliotų merginą. Jei ir to nebūtų gana, tikėčiausi pagalbos iš asmenų, iš kurių tokioje situacijoje pagalbos ir turėčiau sulaukti, t.y. prekybos centro apsaugos, be to tikėčiausi, kad vidury dienos ir vidury prekybos centro veiksmai į kažką rimtesnio neperaugs, o savo "vyriškumui" parodyti to, ką iki tol padarė, nevykėliams jau bus gana. Jei nebeliktų kitos išeities, turbūt rizikuočiau savo sveikata, bet kuriuo atveju nemanau, kad rizikuočiau ja itin rimtai (nors net ir nuo keleto taiklių smūgių galima gauti rimtą traumą, todėl to tikrai geriau vengti). Bet fizinis kontaktas jau būtų desperatiški veiksmai apginti merginą kai nebebūtų kitos išeities.
 
Aš neeskaluočiau situacijos, nemėginčiau vaizduoti to, kuo nesu. Neleisčiau žeminti mano merginos, tačiau nemėginčiau atsikirsti vien tam, kad nenusileisčiau, mėginčiau priversti tuos žmones pasitelkti savo smegenų likučius ir nurimti, galbūt leisčiau suvokti, jog jie jau pasiekė, ko norėjo, kad parodė, "kuo yra" (jų manymu, gerąja prasme, mano - blogąja). Duočiau didesnę tikimybę, kad konfliktą man pavyktų užgesinti. Paprastai tokie konfliktai baigiasi tuo, kad išsišokėlio kolegos patys jį sutramdo jam pernelyg įsikarščiavus arba šis nurimsta pamatęs, kad kitas "patinas" nesipriešina (bet, kaip minėjau, neleidžia ir peržengti tam tikrų ribų).
 
Matau, jog čia kai kas patartų stačia galva pulti į konfliktą. Kaip minėjau, tai sau gali leisti tik toks asmuo, kuris tokiu būdu yra pajėgus kažką įrodyti/pasiekti. Mes situaciją nagrinėjam kitu atveju. Ir tai tikrai nėra geras patarimas. Prie klaviatūros sėdint gal taip ir neatrodo, bet realybė kitokia. Reikia vadovautis šaltu protu ir leistis į situaciją taip toli, kiek bus būtina.
 
Kai viskas baigtųsi, merginą pabučiuočiau. Jai tai būtų geras kontrastas tarp idioto ir manęs, o man - teritorijos susigrąžinimas :)
 
Čia mano nuomonė, tačiau kiekviena tokia situacija unikali. Reikia gebėti reaguoti tuo laiku ir toje vietoje.

O man atrodo, kad daugelio žmonių "realybė" susiveda į Lietuvos palyginimą su Norvegija (šalimi, kuri dėl neproporcingų gamtinių resursų - visų pirma, naftos - gali sau leisti sukaupti biudžetą N metų į priekį) ar D. Britanija (šalimi, kuri vystymuisi turėjo visiškai kitokias istorines aplinkybes) ar kuria nors kita emigracijai palankia šalimi. Kokia Lietuvos realybė? Tokia, kad esame tarp 20% labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių. Tokia realybė, atsižvelgiant į neseną mūsų istoriją, yra geresnė nei gera. Absoliuti dauguma indikatorių rodo, jog mūsų progresas per tuos 20 nepriklausomybės metų yra akivaizdus. Jis man akivaizdus tiek iš tų statistinių indikatorių, t.y. "teoriškai", tiek iš to, kokį gyvenimą prisimenu savo vaikystėje, t.y. praktiniu požiūriu.
 
Bet gal kažkam labiau patinka užsiimti mazochizmu. Ar nors kartą mūsų valdžia buvo gera? Kai valdo socdemai, blogai. Kai valdo konservatoriai, blogai. Gal kai kuriems iš mūsų gerai tiesiog nebūna? M? Jau nekalbant apie tai, jog 1/2 Lietuvos net maždaug vidutiniškai 200-300 metrų iki balsadėžės per rinkimus nesugeba nueit arba savo balsą parduoda už rūkytą karšį ar "bambalį" alaus, bet paskui visą kadenciją butelį degtinės apsikabinę prie televizoriaus ekrano patogiai ant sofutės rėkia net apsiputodami, kokie visi čia "vagys". Kiek iš mūsų skaito rinkimines programas (taip, ilgus ir nuobodžius dokumentus), o kiek balsuoja pagal tai, tą žmogų apskritai yra girdėję ar ne (o po stebimės, kai Seimas virsta šou arena)? Tęsti ir tęsti.
 
 
Negaliu teigti, kad šios mano mintys yra konkretus pasiūlymas. Kita vertus, pakankamai konkrečius pasiūlymas esu pateikęs daugeliui ryškiausių Lietuvos politiką rašydamas jiems ištisas poemas. Mano laiškus yra gavę D. Grybauskaitė (kai dar buvo EK narė, o ir po to, kai tapo prezidente), dabartinis premjeras, buvęs Kauno meras (kai dar meru nebuvo ir po to, kai juo tapo) ir daugelis kitų. Yra tekę ir su premjero patarėju ekonomikos klausimais kalbėtis telefonu. Jo iniciatyva po mano parašyto laiško. Žodžiu, prisidedu tuo, kuo galiu. Tad, grįžtant prie pasiūlymo arba bent jau pasamprotavimų, aš galvoju, jog mes turėtume palyginti viešąjį sektorių su privačiuoju. Ar pastebite, jog privatusis sektorius veikia gerokai efektyviau? Jei nerodai rezultatų, esi atleidžiamas. Darbe esi motyvuojamas tobulėti ir rodyti kuo geresnius rezultatus, privačiame sektoriuje gerokai mažesnis nepotizmo lygis, tame sektoriuje aiškus organizacijos plėtros ir pelno siekis, o tuo analogiškos valstybinės įmonės neatrodo suinteresuotos (dėl pelno galima suprasti, jos prisidengia viešuoju interesu, bet dėl plėtros - ne) ir t.t. Todėl galėtume imti ir tiesiog papunkčiui palyginti šiuos du sektorius bei pagalvoti, kokie skirtumai būtent lemia tai, jog privatusis sektorius nesusiduria su tomis problemomis, su kuriomis susiduria viešasis. Kitaip sakant, valstybė galėtų pamėginti perimti gerąją verslo praktiką.
 
Vieno iš mano laiškų pavyzdys (siųsta kaip atsiliepimas į šią iniciatyvą):
 
Kitas pavyzdys (siųsta URM):

BVP išaugo maždaug dvigubai (nuo 1991-ųjų gerokai labiau):
http://i42.tinypic.com/dxzmgh.png
 
TUI išaugo apie tris kartus (nuo 1991-ųjų gerokai labiau):
http://i43.tinypic.com/ipp460.png
 
Eksportas išaugo apie 5,5 karto (nuo 1991-ųjų gerokai labiau):
http://i43.tinypic.com/35ch2cp.png
 
Lietuva gali pasigirti vienu aukščiausių interneto kokybe pasaulyje gindama Europos pozicijas pasaulyje tarp tokių šalių kaip P. Korėja, Honkongas ar Japonija:
http://i44.tinypic.com/919h8g.png
http://i43.tinypic.com/2cor0qr.png
Šaltinis.
 
Šiemet pirmą kartą per šios nepriklausomybės istoriją patekome tarp itin aukšto išsivystymo šalių:
Human Development Index 2011.
 
Nuo ~2000-ųjų savižudybių skaičius Lietuvoje tendencingai mažėja:
Savižudybių dinamika miestuose ir kaimuose, vyrai ir moterys 1930-1940 ir 1980-2010 metais (100 000 gyventojų)
 
Eismo statistika pastaruoju metu tendencingai gerėja:
Eismo įvykių, juose sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius 2000-2010 m.
 
Net gimstamumas ir tas nuo 2002-ųjų ėmė sparčiai atsitiesti (viską gadina milžiniška emigracija, o ne natūrali gyventojų kaita, ir ta nelemta paskutinių metų krizė):
http://i44.tinypic.com/2rp9tv5.png
 
Pagal spaudos laisvę esame 11 pasaulyje (kartu su tokiomis atsilikusiomis šalimis kaip Japonija ir Danija):
Press Freedom Index
 
Pagal gyvenimo kokybės indeksą esame 22-a valstybė pasaulyje:
2010 Quality of Life Index
 
Mobiliojo ryšio skverbtis Lietuvoje - didžiausia Europos Sąjungoje (147%):
Lithuania leads EU in mobile penetration rate
 
Neseniai Lietuvoje buvo įdiegta "MokiPay" sistema. Britai ketino būti pirmi pasaulyje ją įsidiegdami kitais metais olimpinių žaidynių proga (anoks čia rodiklis ir dar neaišku, kiek naudinga ta sistema pasirodys, bet vis tiek smagu ir tai yra geras indikatorius, kad technologiškai daugelyje sričių ne tik neatsiliekame, o ir vedame į priekį).
 
Aš tik vardinu pirmus man į galvą atėjusius dalykus, kuriuos žinau. Nemanykit, kad "gūglinau" stengdamasis surasti ką nors gero apie Lietuvą, tiesiog seku ir domiuosi tokiais dalykais, be to esu statistikos mėgėjas. Jei ieškočiau, surasčiau daug daugiau dalykų, kuriais būtų verta pasigirti. Lietuva per pastaruosius du dešimtmečius į priekį žengė septynmyliais žingsniais. Jeigu tik Lietuvoje žmonės vietoje to, kad verkšlentų, jog čia nėra teisybės, imtų ir jos siektų, jeigu vietoje to, kad skųstųsi dėl korupcijos, nebetylėtų ir patys tų kyšių nebeduotų, jeigu tik vietoje to, jog sakytų, kaip čia viskas blogai, imtų ir tai keistų užuot emigravę ir parazitavę kitų kitomis istorinėmis aplinkybėmis sukurtame socialiniame gerbūvyje, mes į priekį galėtume ne eiti, o bėgti.
 
Ar žinote, jog Lietuvos ekonominiai rodikliai prieš Antrąjį pasaulinį karą reliatyviais duomenimis prilygo Danijos ar Suomijos rodikliams? Ar suvokiate, kad 50 metų stagnavome dėl nepalankiai susiklosčiusių ir nuo mūsų valios praktiškai nepriklausomų aplinkybių ir kad tai, ko netekome per tuos 5 dešimtmečius, jūs jau norite būti atgavę per 2? Kodėl neduodate Lietuvai dar 30 metų prieš padarydami savo išvadas?
 
Pasaulyje yra apie 200 valstybių, o mes pagal išsivystymą esame maždaug 40-a iš jų. Tai reiškia, jog esame ties pirmojo ir antrojo penktadalio sandūra. Jau vien tai yra didžiulis pasiekimas, kažkas, kuo galėtume džiaugtis. Bet puiku, jei norite daugiau, nes aš irgi noriu. Ir net neabejoju, jog Lietuva dar kils, nes mes netolimoje ateityje be problemų aplenksime tokias iracionalias šalis, kaip Graikija, kurios šiuo metu rikiuojasi priekyje mūsų.
 
Tačiau visų pirma patiems reikia pramerkt akis ir pasižiūrėt, ką galim, o mes šį tą galim. Jei dar ir patys tuo patikėtume...
 
Galų gale, kodėl jūs nelaikote pasiekimu vien to, kad esame demokratiška, žmogaus teises sauganti valstybė? Kodėl jums neatrodo pasiekimas tai, jog esame ES ir NATO nariais? Pasižiūrėkite, kokį skirtingą kelią pasirinko kai kurios kitos šalys, atgavusios nepriklausomybę maždaug tuo pat metu kaip ir mes. Jūs tiesiog norit visko ir šiandien, bet nenorit suvokt, kad bet koks gerbūvis yra sukuriamas pačių žmonių per tam tikrą, dažnai netrumpą, laiką. Ir, jei norit matyti progresą, patys turite prie jo ir prisidėti. Arba bent jau neprisidėti prie žalingos jį stabdančios veiklos.
 
Tad kokios išvados, kolegos?

Koks protingiausias konflikto sprendimo būdas? Konflikto išvengti. Man, kaip vaikinui, be abejonės užvirtų kraujas. Bet protas, o ne emocijos turėtų imti viršų. Suprantama, kad man toks epizodas labai nepatiktų, tačiau, jei likčiau be pusės dantų (vaizdžiai kalbant) mano mergina dėl to manimi tikrai labiau nesididžiuotų. Protinga mergina suvoks situaciją, suvoks ją realistiškai ir nesitikės iš vaikino to, ko ji ir negali arba netūrėtų tikėtis.
 
Aš manau, kad visų pirma reikėtų iškelti klausimą ar vaikinas (ir ne tik jis, juk mergina tokiais veiksmais irgi nėra sužavėta) turėtų kaip nors reaguoti į tokį įvykį ar ne. Pirmiausiai reikia atsakyti ar kvailiams bus duotas kelias ar kvailius bus bandoma pamokyti. Jeigu duosim kelią, gal tiesiog mintyse suvokim, jog ne visiems mums vienodai pasisekė su protu ir kad ši situacija, kad ir užgautų tą vyriškąjį ego, kad ir žemintų merginą, nėra verta tolimesnio eskalavimo. O, kitu atveju, jei nusprendėm kažkaip sureaguoti, tik tada turėtume klausti ar ta reakcija turėtų būti grubi - bandymas pulti - ar labiau teisinė, t.y. kreipimasis pagalbos į tuos, kurių pareiga yra apginti žmogaus teises ir palaikyti tvarką.
 
Todėl, jeigu nuspręsim, kad kažkaip reaguoti reikia, man pasiūlymas kreiptis į apsaugą arba į policiją neatrodo kvailas. Tai žmonės, kuriems ir priklauso tvarkytis su panašiais imbecilais. Su tokiais tvarkytis savo jėgomis geriau tiems, kurie tam turi galimybes. Kadangi kalbam apie atvejį, kai aiškiai skiriasi žmonių fiziniai pajėgumai, kam gi to reikia.
 
Galiu atsakyti konkrečiau, kaip tokioje situacijoje elgčiausi aš. Jeigu už mane aiškiai fiziškai pajėgesnis asmuo(-ys) imtų žeminti mano merginą, aš reaguočiau žodžiu. Trumpai ir aiškiai pasakyčiau, kad "atsiknistų". Jeigu užgauliojimas žodžiu tęstųsi, paimčiau merginą už rankos ir vesčiausi šalin. Jei mažiau protiškai išsivystę asmenys imtų persekioti ar užgauliojimas būtų ne tik žodinis, bet ir būtų priekabiaujama fiziškai, užimčiau tokią poziciją, kai užgaulioti mano merginos neišeitų, pabandyčiau taip pakreipti situaciją, kad užgauliojimas persikeltų ant manęs. Man asmeniškai dėl to nebeskaudėtų, skirtingai nei tuo atveju, jei užgauliotų merginą. Jei ir to nebūtų gana, tikėčiausi pagalbos iš asmenų, iš kurių tokioje situacijoje pagalbos ir turėčiau sulaukti, t.y. prekybos centro apsaugos, be to tikėčiausi, kad vidury dienos ir vidury prekybos centro veiksmai į kažką rimtesnio neperaugs, o savo "vyriškumui" parodyti to, ką iki tol padarė, nevykėliams jau bus gana. Jei nebeliktų kitos išeities, turbūt rizikuočiau savo sveikata, bet kuriuo atveju nemanau, kad rizikuočiau ja itin rimtai (nors net ir nuo keleto taiklių smūgių galima gauti rimtą traumą, todėl to tikrai geriau vengti). Bet fizinis kontaktas jau būtų desperatiški veiksmai apginti merginą kai nebebūtų kitos išeities.
 
Aš neeskaluočiau situacijos, nemėginčiau vaizduoti to, kuo nesu. Neleisčiau žeminti mano merginos, tačiau nemėginčiau atsikirsti vien tam, kad nenusileisčiau, mėginčiau priversti tuos žmones pasitelkti savo smegenų likučius ir nurimti, galbūt leisčiau suvokti, jog jie jau pasiekė, ko norėjo, kad parodė, "kuo yra" (jų manymu, gerąja prasme, mano - blogąja). Duočiau didesnę tikimybę, kad konfliktą man pavyktų užgesinti. Paprastai tokie konfliktai baigiasi tuo, kad išsišokėlio kolegos patys jį sutramdo jam pernelyg įsikarščiavus arba šis nurimsta pamatęs, kad kitas "patinas" nesipriešina (bet, kaip minėjau, neleidžia ir peržengti tam tikrų ribų).
 
Matau, jog čia kai kas patartų stačia galva pulti į konfliktą. Kaip minėjau, tai sau gali leisti tik toks asmuo, kuris tokiu būdu yra pajėgus kažką įrodyti/pasiekti. Mes situaciją nagrinėjam kitu atveju. Ir tai tikrai nėra geras patarimas. Prie klaviatūros sėdint gal taip ir neatrodo, bet realybė kitokia. Reikia vadovautis šaltu protu ir leistis į situaciją taip toli, kiek bus būtina.
 
Kai viskas baigtųsi, merginą pabučiuočiau. Jai tai būtų geras kontrastas tarp idioto ir manęs, o man - teritorijos susigrąžinimas :)
 
Čia mano nuomonė, tačiau kiekviena tokia situacija unikali. Reikia gebėti reaguoti tuo laiku ir toje vietoje.

Gal tiesiog pasiūlyk taikiai visiems pasimylėt? Žinai, panašiai kaip taikos pypkę surūkyt :D

Sutinku, kad tame yra šiek tiek tiesos, bet tik šiek tiek. Tiesa, kad, jei piniginėje turi krūvą šlamančių, tai nebūtina jais visiems mosikuoti po nosimi. Šitaip sumažinsi tikimybę jų netekti. Kita vertus ar tai, jog mano pinginė išsipūtusi, reiškia, jog gali savintis tai, kas tau nepriklauso? Ir ar tai, kad mano merginos užpakalis pusiau plikas reiškia, jog gali prie jos priekabiauti? Turbūt sutiksi, kad ne. Ir tokie dalykai, nors turbūt ir nėra labai tinkami siekiant išvengti panašių incidentų, mano akyse tų, kurie kabinėjasi, tikrai nepateisina. Čia panašiai kaip sakoma, kai išprievartauja merginą, o po to kaltina, kad ji pati "išprovokavo". Mes iš patirties puikiai žinom, kad merginos geba įaudrint fantaziją :) Bet tai dar nereiškia, kad galima duot tai fantazijai nevaldomai reikštis.
 
Kaip pirmai minėjau, geriausias konflikto sprendimo būdas yra jo išvengti. Todėl atsakingas elgesys taip pat į tai įeina - būtų protinga nevaikščioti tamsiais skersgatviais vėlyvu metu ne pačiuose prestižiškiausiuose rajonuose, būtų geriau nepersistengti demonstruojant tai, kas, ne paslaptis, kažkam nepraslys neužkliuvę už akių. Visa tai padės išvengti tų situacijų, kurias priešingu atveju tektų spręsti ir spręsti jas gali būti labai keblu. Bet nei vienas iš šių pavyzdžių niekaip kvailių nedaro mažiau kvailais.

Koks protingiausias konflikto sprendimo būdas? Konflikto išvengti. Man, kaip vaikinui, be abejonės užvirtų kraujas. Bet protas, o ne emocijos turėtų imti viršų. Suprantama, kad man toks epizodas labai nepatiktų, tačiau, jei likčiau be pusės dantų (vaizdžiai kalbant) mano mergina dėl to manimi tikrai labiau nesididžiuotų. Protinga mergina suvoks situaciją, suvoks ją realistiškai ir nesitikės iš vaikino to, ko ji ir negali arba netūrėtų tikėtis.
 
Aš manau, kad visų pirma reikėtų iškelti klausimą ar vaikinas (ir ne tik jis, juk mergina tokiais veiksmais irgi nėra sužavėta) turėtų kaip nors reaguoti į tokį įvykį ar ne. Pirmiausiai reikia atsakyti ar kvailiams bus duotas kelias ar kvailius bus bandoma pamokyti. Jeigu duosim kelią, gal tiesiog mintyse suvokim, jog ne visiems mums vienodai pasisekė su protu ir kad ši situacija, kad ir užgautų tą vyriškąjį ego, kad ir žemintų merginą, nėra verta tolimesnio eskalavimo. O, kitu atveju, jei nusprendėm kažkaip sureaguoti, tik tada turėtume klausti ar ta reakcija turėtų būti grubi - bandymas pulti - ar labiau teisinė, t.y. kreipimasis pagalbos į tuos, kurių pareiga yra apginti žmogaus teises ir palaikyti tvarką.
 
Todėl, jeigu nuspręsim, kad kažkaip reaguoti reikia, man pasiūlymas kreiptis į apsaugą arba į policiją neatrodo kvailas. Tai žmonės, kuriems ir priklauso tvarkytis su panašiais imbecilais. Su tokiais tvarkytis savo jėgomis geriau tiems, kurie tam turi galimybes. Kadangi kalbam apie atvejį, kai aiškiai skiriasi žmonių fiziniai pajėgumai, kam gi to reikia.
 
Galiu atsakyti konkrečiau, kaip tokioje situacijoje elgčiausi aš. Jeigu už mane aiškiai fiziškai pajėgesnis asmuo(-ys) imtų žeminti mano merginą, aš reaguočiau žodžiu. Trumpai ir aiškiai pasakyčiau, kad "atsiknistų". Jeigu užgauliojimas žodžiu tęstųsi, paimčiau merginą už rankos ir vesčiausi šalin. Jei mažiau protiškai išsivystę asmenys imtų persekioti ar užgauliojimas būtų ne tik žodinis, bet ir būtų priekabiaujama fiziškai, užimčiau tokią poziciją, kai užgaulioti mano merginos neišeitų, pabandyčiau taip pakreipti situaciją, kad užgauliojimas persikeltų ant manęs. Man asmeniškai dėl to nebeskaudėtų, skirtingai nei tuo atveju, jei užgauliotų merginą. Jei ir to nebūtų gana, tikėčiausi pagalbos iš asmenų, iš kurių tokioje situacijoje pagalbos ir turėčiau sulaukti, t.y. prekybos centro apsaugos, be to tikėčiausi, kad vidury dienos ir vidury prekybos centro veiksmai į kažką rimtesnio neperaugs, o savo "vyriškumui" parodyti to, ką iki tol padarė, nevykėliams jau bus gana. Jei nebeliktų kitos išeities, turbūt rizikuočiau savo sveikata, bet kuriuo atveju nemanau, kad rizikuočiau ja itin rimtai (nors net ir nuo keleto taiklių smūgių galima gauti rimtą traumą, todėl to tikrai geriau vengti). Bet fizinis kontaktas jau būtų desperatiški veiksmai apginti merginą kai nebebūtų kitos išeities.
 
Aš neeskaluočiau situacijos, nemėginčiau vaizduoti to, kuo nesu. Neleisčiau žeminti mano merginos, tačiau nemėginčiau atsikirsti vien tam, kad nenusileisčiau, mėginčiau priversti tuos žmones pasitelkti savo smegenų likučius ir nurimti, galbūt leisčiau suvokti, jog jie jau pasiekė, ko norėjo, kad parodė, "kuo yra" (jų manymu, gerąja prasme, mano - blogąja). Duočiau didesnę tikimybę, kad konfliktą man pavyktų užgesinti. Paprastai tokie konfliktai baigiasi tuo, kad išsišokėlio kolegos patys jį sutramdo jam pernelyg įsikarščiavus arba šis nurimsta pamatęs, kad kitas "patinas" nesipriešina (bet, kaip minėjau, neleidžia ir peržengti tam tikrų ribų).
 
Matau, jog čia kai kas patartų stačia galva pulti į konfliktą. Kaip minėjau, tai sau gali leisti tik toks asmuo, kuris tokiu būdu yra pajėgus kažką įrodyti/pasiekti. Mes situaciją nagrinėjam kitu atveju. Ir tai tikrai nėra geras patarimas. Prie klaviatūros sėdint gal taip ir neatrodo, bet realybė kitokia. Reikia vadovautis šaltu protu ir leistis į situaciją taip toli, kiek bus būtina.
 
Kai viskas baigtųsi, merginą pabučiuočiau. Jai tai būtų geras kontrastas tarp idioto ir manęs, o man - teritorijos susigrąžinimas :)
 
Čia mano nuomonė, tačiau kiekviena tokia situacija unikali. Reikia gebėti reaguoti tuo laiku ir toje vietoje.

Gal tiesiog pasiūlyk taikiai visiems pasimylėt? Žinai, panašiai kaip taikos pypkę surūkyt :D

Koks protingiausias konflikto sprendimo būdas? Konflikto išvengti. Man, kaip vaikinui, be abejonės užvirtų kraujas. Bet protas, o ne emocijos turėtų imti viršų. Suprantama, kad man toks epizodas labai nepatiktų, tačiau, jei likčiau be pusės dantų (vaizdžiai kalbant) mano mergina dėl to manimi tikrai labiau nesididžiuotų. Protinga mergina suvoks situaciją, suvoks ją realistiškai ir nesitikės iš vaikino to, ko ji ir negali arba netūrėtų tikėtis.
 
Aš manau, kad visų pirma reikėtų iškelti klausimą ar vaikinas (ir ne tik jis, juk mergina tokiais veiksmais irgi nėra sužavėta) turėtų kaip nors reaguoti į tokį įvykį ar ne. Pirmiausiai reikia atsakyti ar kvailiams bus duotas kelias ar kvailius bus bandoma pamokyti. Jeigu duosim kelią, gal tiesiog mintyse suvokim, jog ne visiems mums vienodai pasisekė su protu ir kad ši situacija, kad ir užgautų tą vyriškąjį ego, kad ir žemintų merginą, nėra verta tolimesnio eskalavimo. O, kitu atveju, jei nusprendėm kažkaip sureaguoti, tik tada turėtume klausti ar ta reakcija turėtų būti grubi - bandymas pulti - ar labiau teisinė, t.y. kreipimasis pagalbos į tuos, kurių pareiga yra apginti žmogaus teises ir palaikyti tvarką.
 
Todėl, jeigu nuspręsim, kad kažkaip reaguoti reikia, man pasiūlymas kreiptis į apsaugą arba į policiją neatrodo kvailas. Tai žmonės, kuriems ir priklauso tvarkytis su panašiais imbecilais. Su tokiais tvarkytis savo jėgomis geriau tiems, kurie tam turi galimybes. Kadangi kalbam apie atvejį, kai aiškiai skiriasi žmonių fiziniai pajėgumai, kam gi to reikia.
 
Galiu atsakyti konkrečiau, kaip tokioje situacijoje elgčiausi aš. Jeigu už mane aiškiai fiziškai pajėgesnis asmuo(-ys) imtų žeminti mano merginą, aš reaguočiau žodžiu. Trumpai ir aiškiai pasakyčiau, kad "atsiknistų". Jeigu užgauliojimas žodžiu tęstųsi, paimčiau merginą už rankos ir vesčiausi šalin. Jei mažiau protiškai išsivystę asmenys imtų persekioti ar užgauliojimas būtų ne tik žodinis, bet ir būtų priekabiaujama fiziškai, užimčiau tokią poziciją, kai užgaulioti mano merginos neišeitų, pabandyčiau taip pakreipti situaciją, kad užgauliojimas persikeltų ant manęs. Man asmeniškai dėl to nebeskaudėtų, skirtingai nei tuo atveju, jei užgauliotų merginą. Jei ir to nebūtų gana, tikėčiausi pagalbos iš asmenų, iš kurių tokioje situacijoje pagalbos ir turėčiau sulaukti, t.y. prekybos centro apsaugos, be to tikėčiausi, kad vidury dienos ir vidury prekybos centro veiksmai į kažką rimtesnio neperaugs, o savo "vyriškumui" parodyti to, ką iki tol padarė, nevykėliams jau bus gana. Jei nebeliktų kitos išeities, turbūt rizikuočiau savo sveikata, bet kuriuo atveju nemanau, kad rizikuočiau ja itin rimtai (nors net ir nuo keleto taiklių smūgių galima gauti rimtą traumą, todėl to tikrai geriau vengti). Bet fizinis kontaktas jau būtų desperatiški veiksmai apginti merginą kai nebebūtų kitos išeities.
 
Aš neeskaluočiau situacijos, nemėginčiau vaizduoti to, kuo nesu. Neleisčiau žeminti mano merginos, tačiau nemėginčiau atsikirsti vien tam, kad nenusileisčiau, mėginčiau priversti tuos žmones pasitelkti savo smegenų likučius ir nurimti, galbūt leisčiau suvokti, jog jie jau pasiekė, ko norėjo, kad parodė, "kuo yra" (jų manymu, gerąja prasme, mano - blogąja). Duočiau didesnę tikimybę, kad konfliktą man pavyktų užgesinti. Paprastai tokie konfliktai baigiasi tuo, kad išsišokėlio kolegos patys jį sutramdo jam pernelyg įsikarščiavus arba šis nurimsta pamatęs, kad kitas "patinas" nesipriešina (bet, kaip minėjau, neleidžia ir peržengti tam tikrų ribų).
 
Matau, jog čia kai kas patartų stačia galva pulti į konfliktą. Kaip minėjau, tai sau gali leisti tik toks asmuo, kuris tokiu būdu yra pajėgus kažką įrodyti/pasiekti. Mes situaciją nagrinėjam kitu atveju. Ir tai tikrai nėra geras patarimas. Prie klaviatūros sėdint gal taip ir neatrodo, bet realybė kitokia. Reikia vadovautis šaltu protu ir leistis į situaciją taip toli, kiek bus būtina.
 
Kai viskas baigtųsi, merginą pabučiuočiau. Jai tai būtų geras kontrastas tarp idioto ir manęs, o man - teritorijos susigrąžinimas :)
 
Čia mano nuomonė, tačiau kiekviena tokia situacija unikali. Reikia gebėti reaguoti tuo laiku ir toje vietoje.

Gal tiesiog pasiūlyk taikiai visiems pasimylėt? Žinai, panašiai kaip taikos pypkę surūkyt :D

Koks protingiausias konflikto sprendimo būdas? Konflikto išvengti. Man, kaip vaikinui, be abejonės užvirtų kraujas. Bet protas, o ne emocijos turėtų imti viršų. Suprantama, kad man toks epizodas labai nepatiktų, tačiau, jei likčiau be pusės dantų (vaizdžiai kalbant) mano mergina dėl to manimi tikrai labiau nesididžiuotų. Protinga mergina suvoks situaciją, suvoks ją realistiškai ir nesitikės iš vaikino to, ko ji ir negali arba netūrėtų tikėtis.
 
Aš manau, kad visų pirma reikėtų iškelti klausimą ar vaikinas (ir ne tik jis, juk mergina tokiais veiksmais irgi nėra sužavėta) turėtų kaip nors reaguoti į tokį įvykį ar ne. Pirmiausiai reikia atsakyti ar kvailiams bus duotas kelias ar kvailius bus bandoma pamokyti. Jeigu duosim kelią, gal tiesiog mintyse suvokim, jog ne visiems mums vienodai pasisekė su protu ir kad ši situacija, kad ir užgautų tą vyriškąjį ego, kad ir žemintų merginą, nėra verta tolimesnio eskalavimo. O, kitu atveju, jei nusprendėm kažkaip sureaguoti, tik tada turėtume klausti ar ta reakcija turėtų būti grubi - bandymas pulti - ar labiau teisinė, t.y. kreipimasis pagalbos į tuos, kurių pareiga yra apginti žmogaus teises ir palaikyti tvarką.
 
Todėl, jeigu nuspręsim, kad kažkaip reaguoti reikia, man pasiūlymas kreiptis į apsaugą arba į policiją neatrodo kvailas. Tai žmonės, kuriems ir priklauso tvarkytis su panašiais imbecilais. Su tokiais tvarkytis savo jėgomis geriau tiems, kurie tam turi galimybes. Kadangi kalbam apie atvejį, kai aiškiai skiriasi žmonių fiziniai pajėgumai, kam gi to reikia.
 
Galiu atsakyti konkrečiau, kaip tokioje situacijoje elgčiausi aš. Jeigu už mane aiškiai fiziškai pajėgesnis asmuo(-ys) imtų žeminti mano merginą, aš reaguočiau žodžiu. Trumpai ir aiškiai pasakyčiau, kad "atsiknistų". Jeigu užgauliojimas žodžiu tęstųsi, paimčiau merginą už rankos ir vesčiausi šalin. Jei mažiau protiškai išsivystę asmenys imtų persekioti ar užgauliojimas būtų ne tik žodinis, bet ir būtų priekabiaujama fiziškai, užimčiau tokią poziciją, kai užgaulioti mano merginos neišeitų, pabandyčiau taip pakreipti situaciją, kad užgauliojimas persikeltų ant manęs. Man asmeniškai dėl to nebeskaudėtų, skirtingai nei tuo atveju, jei užgauliotų merginą. Jei ir to nebūtų gana, tikėčiausi pagalbos iš asmenų, iš kurių tokioje situacijoje pagalbos ir turėčiau sulaukti, t.y. prekybos centro apsaugos, be to tikėčiausi, kad vidury dienos ir vidury prekybos centro veiksmai į kažką rimtesnio neperaugs, o savo "vyriškumui" parodyti to, ką iki tol padarė, nevykėliams jau bus gana. Jei nebeliktų kitos išeities, turbūt rizikuočiau savo sveikata, bet kuriuo atveju nemanau, kad rizikuočiau ja itin rimtai (nors net ir nuo keleto taiklių smūgių galima gauti rimtą traumą, todėl to tikrai geriau vengti). Bet fizinis kontaktas jau būtų desperatiški veiksmai apginti merginą kai nebebūtų kitos išeities.
 
Aš neeskaluočiau situacijos, nemėginčiau vaizduoti to, kuo nesu. Neleisčiau žeminti mano merginos, tačiau nemėginčiau atsikirsti vien tam, kad nenusileisčiau, mėginčiau priversti tuos žmones pasitelkti savo smegenų likučius ir nurimti, galbūt leisčiau suvokti, jog jie jau pasiekė, ko norėjo, kad parodė, "kuo yra" (jų manymu, gerąja prasme, mano - blogąja). Duočiau didesnę tikimybę, kad konfliktą man pavyktų užgesinti. Paprastai tokie konfliktai baigiasi tuo, kad išsišokėlio kolegos patys jį sutramdo jam pernelyg įsikarščiavus arba šis nurimsta pamatęs, kad kitas "patinas" nesipriešina (bet, kaip minėjau, neleidžia ir peržengti tam tikrų ribų).
 
Matau, jog čia kai kas patartų stačia galva pulti į konfliktą. Kaip minėjau, tai sau gali leisti tik toks asmuo, kuris tokiu būdu yra pajėgus kažką įrodyti/pasiekti. Mes situaciją nagrinėjam kitu atveju. Ir tai tikrai nėra geras patarimas. Prie klaviatūros sėdint gal taip ir neatrodo, bet realybė kitokia. Reikia vadovautis šaltu protu ir leistis į situaciją taip toli, kiek bus būtina.
 
Kai viskas baigtųsi, merginą pabučiuočiau. Jai tai būtų geras kontrastas tarp idioto ir manęs, o man - teritorijos susigrąžinimas :)
 
Čia mano nuomonė, tačiau kiekviena tokia situacija unikali. Reikia gebėti reaguoti tuo laiku ir toje vietoje.

Nemoku nei skaičiuoti, nei programuoti, užtat turiu aukštą emocinį intelektą (t.y. sugebu puikiai bendrauti su įvairiais žmonėmis), turiu gerą estetikos pojūtį ir gerai valdau kalbą.
 
Taigi, jeigu jums reikia patarimo marketingo klausimais, gražaus teksto arba idėjų ką daryti su socialiniais tinklais - drąsiai kreipkitės.
 
Patarimus dalinu NEMOKAMAI :)

Koks protingiausias konflikto sprendimo būdas? Konflikto išvengti. Man, kaip vaikinui, be abejonės užvirtų kraujas. Bet protas, o ne emocijos turėtų imti viršų. Suprantama, kad man toks epizodas labai nepatiktų, tačiau, jei likčiau be pusės dantų (vaizdžiai kalbant) mano mergina dėl to manimi tikrai labiau nesididžiuotų. Protinga mergina suvoks situaciją, suvoks ją realistiškai ir nesitikės iš vaikino to, ko ji ir negali arba netūrėtų tikėtis.
 
Aš manau, kad visų pirma reikėtų iškelti klausimą ar vaikinas (ir ne tik jis, juk mergina tokiais veiksmais irgi nėra sužavėta) turėtų kaip nors reaguoti į tokį įvykį ar ne. Pirmiausiai reikia atsakyti ar kvailiams bus duotas kelias ar kvailius bus bandoma pamokyti. Jeigu duosim kelią, gal tiesiog mintyse suvokim, jog ne visiems mums vienodai pasisekė su protu ir kad ši situacija, kad ir užgautų tą vyriškąjį ego, kad ir žemintų merginą, nėra verta tolimesnio eskalavimo. O, kitu atveju, jei nusprendėm kažkaip sureaguoti, tik tada turėtume klausti ar ta reakcija turėtų būti grubi - bandymas pulti - ar labiau teisinė, t.y. kreipimasis pagalbos į tuos, kurių pareiga yra apginti žmogaus teises ir palaikyti tvarką.
 
Todėl, jeigu nuspręsim, kad kažkaip reaguoti reikia, man pasiūlymas kreiptis į apsaugą arba į policiją neatrodo kvailas. Tai žmonės, kuriems ir priklauso tvarkytis su panašiais imbecilais. Su tokiais tvarkytis savo jėgomis geriau tiems, kurie tam turi galimybes. Kadangi kalbam apie atvejį, kai aiškiai skiriasi žmonių fiziniai pajėgumai, kam gi to reikia.
 
Galiu atsakyti konkrečiau, kaip tokioje situacijoje elgčiausi aš. Jeigu už mane aiškiai fiziškai pajėgesnis asmuo(-ys) imtų žeminti mano merginą, aš reaguočiau žodžiu. Trumpai ir aiškiai pasakyčiau, kad "atsiknistų". Jeigu užgauliojimas žodžiu tęstųsi, paimčiau merginą už rankos ir vesčiausi šalin. Jei mažiau protiškai išsivystę asmenys imtų persekioti ar užgauliojimas būtų ne tik žodinis, bet ir būtų priekabiaujama fiziškai, užimčiau tokią poziciją, kai užgaulioti mano merginos neišeitų, pabandyčiau taip pakreipti situaciją, kad užgauliojimas persikeltų ant manęs. Man asmeniškai dėl to nebeskaudėtų, skirtingai nei tuo atveju, jei užgauliotų merginą. Jei ir to nebūtų gana, tikėčiausi pagalbos iš asmenų, iš kurių tokioje situacijoje pagalbos ir turėčiau sulaukti, t.y. prekybos centro apsaugos, be to tikėčiausi, kad vidury dienos ir vidury prekybos centro veiksmai į kažką rimtesnio neperaugs, o savo "vyriškumui" parodyti to, ką iki tol padarė, nevykėliams jau bus gana. Jei nebeliktų kitos išeities, turbūt rizikuočiau savo sveikata, bet kuriuo atveju nemanau, kad rizikuočiau ja itin rimtai (nors net ir nuo keleto taiklių smūgių galima gauti rimtą traumą, todėl to tikrai geriau vengti). Bet fizinis kontaktas jau būtų desperatiški veiksmai apginti merginą kai nebebūtų kitos išeities.
 
Aš neeskaluočiau situacijos, nemėginčiau vaizduoti to, kuo nesu. Neleisčiau žeminti mano merginos, tačiau nemėginčiau atsikirsti vien tam, kad nenusileisčiau, mėginčiau priversti tuos žmones pasitelkti savo smegenų likučius ir nurimti, galbūt leisčiau suvokti, jog jie jau pasiekė, ko norėjo, kad parodė, "kuo yra" (jų manymu, gerąja prasme, mano - blogąja). Duočiau didesnę tikimybę, kad konfliktą man pavyktų užgesinti. Paprastai tokie konfliktai baigiasi tuo, kad išsišokėlio kolegos patys jį sutramdo jam pernelyg įsikarščiavus arba šis nurimsta pamatęs, kad kitas "patinas" nesipriešina (bet, kaip minėjau, neleidžia ir peržengti tam tikrų ribų).
 
Matau, jog čia kai kas patartų stačia galva pulti į konfliktą. Kaip minėjau, tai sau gali leisti tik toks asmuo, kuris tokiu būdu yra pajėgus kažką įrodyti/pasiekti. Mes situaciją nagrinėjam kitu atveju. Ir tai tikrai nėra geras patarimas. Prie klaviatūros sėdint gal taip ir neatrodo, bet realybė kitokia. Reikia vadovautis šaltu protu ir leistis į situaciją taip toli, kiek bus būtina.
 
Kai viskas baigtųsi, merginą pabučiuočiau. Jai tai būtų geras kontrastas tarp idioto ir manęs, o man - teritorijos susigrąžinimas :)
 
Čia mano nuomonė, tačiau kiekviena tokia situacija unikali. Reikia gebėti reaguoti tuo laiku ir toje vietoje.

Gal tiesiog pasiūlyk taikiai visiems pasimylėt? Žinai, panašiai kaip taikos pypkę surūkyt :D

Gal tiesiog pasiūlyk taikiai visiems pasimylėt? Žinai, panašiai kaip taikos pypkę surūkyt :D

Vaikinas nekviestų apsaugos dėl tokio įvykio. Jis sureaguotų. Bet įsivaizduok, jog tavo vaikinas yra fiziškai gerokai silpnesnis už grupę asmenų, kurie kabinėjasi, o būtent tokį pavyzdį mes ir aptarėm. Įsivaizduok, jog priekabiavimas prie tavęs nėra tik "chi chi cha cha" pobūdžio, jog tu esi žeminama. Turbūt ta šypsena, kuria dabar spindi tavo pasisakymai, greitai išgaruotų suvokus situacijos rimtumą ir galimybė kreiptis profesionalios pagalbos nebebūtų keista.
 
Puiku, jei viską pavyktų išspręsti humoro pagalba. Turbūt tai geriau nei išdaužyti dantys. Bet jei taip tebus reaguojama tai gali tapti natūralu imti fiziškai priekabiauti prie merginų ir man neatrodo, jog tokia tendencija būtų pageidautina. Mano manymu, merginos vertos daugiau pagarbos, o tokią situaciją juokais nuleisti būtų bandoma ne dėl to, jog tai "nieko tokio", bet dėl to, kad būtų išvengta liūdnesnių pasekmių. Tačiau, jei tai nėra nereikšminga, tai neturėtų būti ir toleruojama.

Gal tiesiog pasiūlyk taikiai visiems pasimylėt? Žinai, panašiai kaip taikos pypkę surūkyt :D

Sutinku, kad tame yra šiek tiek tiesos, bet tik šiek tiek. Tiesa, kad, jei piniginėje turi krūvą šlamančių, tai nebūtina jais visiems mosikuoti po nosimi. Šitaip sumažinsi tikimybę jų netekti. Kita vertus ar tai, jog mano pinginė išsipūtusi, reiškia, jog gali savintis tai, kas tau nepriklauso? Ir ar tai, kad mano merginos užpakalis pusiau plikas reiškia, jog gali prie jos priekabiauti? Turbūt sutiksi, kad ne. Ir tokie dalykai, nors turbūt ir nėra labai tinkami siekiant išvengti panašių incidentų, mano akyse tų, kurie kabinėjasi, tikrai nepateisina. Čia panašiai kaip sakoma, kai išprievartauja merginą, o po to kaltina, kad ji pati "išprovokavo". Mes iš patirties puikiai žinom, kad merginos geba įaudrint fantaziją :) Bet tai dar nereiškia, kad galima duot tai fantazijai nevaldomai reikštis.
 
Kaip pirmai minėjau, geriausias konflikto sprendimo būdas yra jo išvengti. Todėl atsakingas elgesys taip pat į tai įeina - būtų protinga nevaikščioti tamsiais skersgatviais vėlyvu metu ne pačiuose prestižiškiausiuose rajonuose, būtų geriau nepersistengti demonstruojant tai, kas, ne paslaptis, kažkam nepraslys neužkliuvę už akių. Visa tai padės išvengti tų situacijų, kurias priešingu atveju tektų spręsti ir spręsti jas gali būti labai keblu. Bet nei vienas iš šių pavyzdžių niekaip kvailių nedaro mažiau kvailais.

Koks protingiausias konflikto sprendimo būdas? Konflikto išvengti. Man, kaip vaikinui, be abejonės užvirtų kraujas. Bet protas, o ne emocijos turėtų imti viršų. Suprantama, kad man toks epizodas labai nepatiktų, tačiau, jei likčiau be pusės dantų (vaizdžiai kalbant) mano mergina dėl to manimi tikrai labiau nesididžiuotų. Protinga mergina suvoks situaciją, suvoks ją realistiškai ir nesitikės iš vaikino to, ko ji ir negali arba netūrėtų tikėtis.
 
Aš manau, kad visų pirma reikėtų iškelti klausimą ar vaikinas (ir ne tik jis, juk mergina tokiais veiksmais irgi nėra sužavėta) turėtų kaip nors reaguoti į tokį įvykį ar ne. Pirmiausiai reikia atsakyti ar kvailiams bus duotas kelias ar kvailius bus bandoma pamokyti. Jeigu duosim kelią, gal tiesiog mintyse suvokim, jog ne visiems mums vienodai pasisekė su protu ir kad ši situacija, kad ir užgautų tą vyriškąjį ego, kad ir žemintų merginą, nėra verta tolimesnio eskalavimo. O, kitu atveju, jei nusprendėm kažkaip sureaguoti, tik tada turėtume klausti ar ta reakcija turėtų būti grubi - bandymas pulti - ar labiau teisinė, t.y. kreipimasis pagalbos į tuos, kurių pareiga yra apginti žmogaus teises ir palaikyti tvarką.
 
Todėl, jeigu nuspręsim, kad kažkaip reaguoti reikia, man pasiūlymas kreiptis į apsaugą arba į policiją neatrodo kvailas. Tai žmonės, kuriems ir priklauso tvarkytis su panašiais imbecilais. Su tokiais tvarkytis savo jėgomis geriau tiems, kurie tam turi galimybes. Kadangi kalbam apie atvejį, kai aiškiai skiriasi žmonių fiziniai pajėgumai, kam gi to reikia.
 
Galiu atsakyti konkrečiau, kaip tokioje situacijoje elgčiausi aš. Jeigu už mane aiškiai fiziškai pajėgesnis asmuo(-ys) imtų žeminti mano merginą, aš reaguočiau žodžiu. Trumpai ir aiškiai pasakyčiau, kad "atsiknistų". Jeigu užgauliojimas žodžiu tęstųsi, paimčiau merginą už rankos ir vesčiausi šalin. Jei mažiau protiškai išsivystę asmenys imtų persekioti ar užgauliojimas būtų ne tik žodinis, bet ir būtų priekabiaujama fiziškai, užimčiau tokią poziciją, kai užgaulioti mano merginos neišeitų, pabandyčiau taip pakreipti situaciją, kad užgauliojimas persikeltų ant manęs. Man asmeniškai dėl to nebeskaudėtų, skirtingai nei tuo atveju, jei užgauliotų merginą. Jei ir to nebūtų gana, tikėčiausi pagalbos iš asmenų, iš kurių tokioje situacijoje pagalbos ir turėčiau sulaukti, t.y. prekybos centro apsaugos, be to tikėčiausi, kad vidury dienos ir vidury prekybos centro veiksmai į kažką rimtesnio neperaugs, o savo "vyriškumui" parodyti to, ką iki tol padarė, nevykėliams jau bus gana. Jei nebeliktų kitos išeities, turbūt rizikuočiau savo sveikata, bet kuriuo atveju nemanau, kad rizikuočiau ja itin rimtai (nors net ir nuo keleto taiklių smūgių galima gauti rimtą traumą, todėl to tikrai geriau vengti). Bet fizinis kontaktas jau būtų desperatiški veiksmai apginti merginą kai nebebūtų kitos išeities.
 
Aš neeskaluočiau situacijos, nemėginčiau vaizduoti to, kuo nesu. Neleisčiau žeminti mano merginos, tačiau nemėginčiau atsikirsti vien tam, kad nenusileisčiau, mėginčiau priversti tuos žmones pasitelkti savo smegenų likučius ir nurimti, galbūt leisčiau suvokti, jog jie jau pasiekė, ko norėjo, kad parodė, "kuo yra" (jų manymu, gerąja prasme, mano - blogąja). Duočiau didesnę tikimybę, kad konfliktą man pavyktų užgesinti. Paprastai tokie konfliktai baigiasi tuo, kad išsišokėlio kolegos patys jį sutramdo jam pernelyg įsikarščiavus arba šis nurimsta pamatęs, kad kitas "patinas" nesipriešina (bet, kaip minėjau, neleidžia ir peržengti tam tikrų ribų).
 
Matau, jog čia kai kas patartų stačia galva pulti į konfliktą. Kaip minėjau, tai sau gali leisti tik toks asmuo, kuris tokiu būdu yra pajėgus kažką įrodyti/pasiekti. Mes situaciją nagrinėjam kitu atveju. Ir tai tikrai nėra geras patarimas. Prie klaviatūros sėdint gal taip ir neatrodo, bet realybė kitokia. Reikia vadovautis šaltu protu ir leistis į situaciją taip toli, kiek bus būtina.
 
Kai viskas baigtųsi, merginą pabučiuočiau. Jai tai būtų geras kontrastas tarp idioto ir manęs, o man - teritorijos susigrąžinimas :)
 
Čia mano nuomonė, tačiau kiekviena tokia situacija unikali. Reikia gebėti reaguoti tuo laiku ir toje vietoje.

Patikrinti turi visas galimybes.
Nes formuojant prašymą steigti juridinį asmenį (šiuo atveju UAB), reikia nurodyti kaupiamosios sąskaitos numerį, kurioje yra suformuotas įstatinis kapitalas.
Taigi registrų centras turi visas galimybes šią informaciją patikrinti.
 
Po to, kai įmonė yra įsteigiama, tada kaupiamoji sąskaita yra uždaroma ir atidaroma jau einamoji sąskaita į kurią perkeliamas tas įstatinis kapitalas.
Va tada iš einamosios sąskaitos be jokių trukdžių galima tą kapitalą išimti. Nes įmonė jau įsteigta.
Va tokias įmones ir gaunate iš tų paslaugų įmonių kurios siūlosi įsteigti UABus be įstatinio kapitalo iš jūsų kišenės.
Kada įmonė jau įsteigta, ne Registrų centro kompetencijoje kur tas įstatinis kapitalas yra padedamas.
Jau čia VMI daržas, bet tik tuo atveju jei UABas užklius mokestine prasme.
 
Tai nėra nieko blogo, tik va gali kilti problemų su įmonės veiklos pradžia, kol įmonė neturi dar pajamų, o veiklą pradėti reikia.
To įstatinio kapitalo paskirtis ir yra turėti startinių pinigų veiklai pradėti.
 
Kitas dalykas. Kažkada valdžia turėtų primti dar sprendimą dėl naujos įmonių teisinės formos: mažoji bendrija.
Kiek žinau jau vyriausybė tam pritarė, bet dar jokių teisės aktų patvirtinta nėra.
http://www.ukmin.lt/lt/veikla/veiklos_sritys/svv/VA_gerinimas/index.php