Murmur333

Tiems kas komentuoja - Atsiminkit elementarias taisykles ir vadovaukitės jomis, patarčiau vadovautis:
1. Nepatinka - neskaityk(Nebūtina rašyt, kad po n-tos eilutės nebeskaičiau ir pnš).
2. Nori kritikuoti?(Kiekvienas asmuo gerbiantis save ir gerbiantis kito darbą, neturėtu kritikuoti, jei neturi daugiau patirties ir tiek žinių kiek autorius, kritika sveika, bet jei apie tą sferą vos kažką išmanai, tai geriau jau būtų pateikti nuomonę ir prirašyti, kad čia tik tavo nuomonė tokia, nebūtina vaidinti viską išmanančius ir visada teisuolius š*knius).
 
Šių žodžių nededikuoju niekam, tiesiog manau, kad kartais šios taisyklės būna naudingos. Apie teksto turinį - Gražus, išsamus, bei labai tvarkingas tekstas, taip pat ir adukacinės informacijos šaltinis. O tiems kurie kritikuoja be pagrindo: nematau aš čia jokio straipsnio apie kąžką, tai juk ir yra tiesiog informacija saviadukacijai, mokymo medžiaga dažniausiai jug nebūna labai idomi :D

Tiems kas komentuoja - Atsiminkit elementarias taisykles ir vadovaukitės jomis, patarčiau vadovautis:
1. Nepatinka - neskaityk(Nebūtina rašyt, kad po n-tos eilutės nebeskaičiau ir pnš).
2. Nori kritikuoti?(Kiekvienas asmuo gerbiantis save ir gerbiantis kito darbą, neturėtu kritikuoti, jei neturi daugiau patirties ir tiek žinių kiek autorius, kritika sveika, bet jei apie tą sferą vos kažką išmanai, tai geriau jau būtų pateikti nuomonę ir prirašyti, kad čia tik tavo nuomonė tokia, nebūtina vaidinti viską išmanančius ir visada teisuolius š*knius).
 
Šių žodžių nededikuoju niekam, tiesiog manau, kad kartais šios taisyklės būna naudingos. Apie teksto turinį - Gražus, išsamus, bei labai tvarkingas tekstas, taip pat ir adukacinės informacijos šaltinis. O tiems kurie kritikuoja be pagrindo: nematau aš čia jokio straipsnio apie kąžką, tai juk ir yra tiesiog informacija saviadukacijai, mokymo medžiaga dažniausiai jug nebūna labai idomi :D

Sveiki visi bendruomenės nariai,
Na štai, nemėgstu rašyti tokio pobūdžio straipsnių ar prisistatymų, bet šį kartą pasistengsiu.
 
Apie save

 
Vardas mano toks neįprastas ir man nelabai patinkantis, nors daug kas sako, jog "Turi mylėti savo vardą ir tave mylės gyvenimas" - kažką panašaus girdėjau iš kažko. Taigi laimei ar nelaimei esu Aurelijus. Šiauliai...Ne negyvenu Šiauliuose, nors dažnai tenka lankytis, mokytis tenai, nuo mano namų "tikrūjų" tai geri 40km. kelio iki jų. Daugiau minčių turiu, kalbant apie charakterį: Esu tas vadinamasis "gerietis" :D Tiesiog geros širdies žmogus. Ir tai pasireiškia labai įvairiai, bet manau vienpusiškai - tai, kad esu dosnus, tikrai ne kažkoks tai turtingasis, nors tuo, taip atsibudusios ir jau beveik užmirštos ir nebeminimos frazės "krizės" laikotarpiu, sunku apibrėžti tą turtingumą pinigais. Dosnumas pasireiškia kitaip, dovanojant, rodant dėmesį merginai ir panašiais variantais. Nemėgstu girtis, esu kuklus, vadovaujuosi taisykle, kad visada yra ir bus geresnių už tave patį. Tai pat, dėl ko dar iki šiol neapsisprendžiu, ar tai blogai ar gerai ar suderinama. Tai yra atvirumas, kuris kartais pavirsta ir į naivumą, kadangi kaip minėjau esu geros širdies, "šiltos" širdies žmogus, būna, pasitaiko, kad tuo kiti pasinaudoja, net ir artimi žmonės. Bet ką jau darysi, šitai atperka kiti brangūs žmonės. Tai kas man prie širdies, kaip čia isireiškti, "limpa" tas dalykas, tai jam galiu atsiduoti 101%, tai būtent kaip įvairios programos muzikos mixavimui ir pnš. Bet tai gali būti nebūtinai tas, tiesiog jei man tas darbas patinka, nuo jo mane sunkiai galima "atplėšti" galiu darbuotis iki vėlumos, per naktį ir dar kitą dieną ryte :D Dar esu labai emocionalus, tai tas "greičiau, šią akimirką" nevisada sprendimai būna teisingi, bet aš toks jau esu nekantrus. Dar galbūt, kuo įdomus esu pats sau, kad turiu lyg dvi asmenybės, tai romantikas(eilių kūrimas, kartais panašių į repo "rhymes", svajonės ir panašios mintys, naktį dangaus stebėjimas ir visi kiti tie gražūs dalykai, muzika - turinti prasmę, žodžius, juolab šitoj asmenybės pusėj pasireiškia jautrumas ir kaip aš mėgstu sakyti "gilūs jausmai"). Kaip ir kita asmenybė ar jos pusė yra kitas Aurelijus, prie kompanijos, diskotekuose, klubuose, tuomet jau linksmas ir galvojantis tik šia akimirka. Bet nesikeičia tai, kad visada maloniai ir šiltai bendrauju su žmonėmis, niekada neatsisakau pabendrauti tiek kompiuterio pagalba tiek susitikus. Štai informacijos apie mane ir mano charakterį jau gal ir užteks.
 
Asmeninė patirtis - visiškas nusivilimas


 
O viskas prasideda tuo, kad nuo 8kl. prasidėjo įdomesni dalykai susiję su IT. O noras mano tai buvo absoliučiai stiprus ir besąligiškas mokytis sudėtingesnių dalykų :D Prasidėjo "Pascal", bet kadangi aš iš visos klasės vienas domėjausi tais dalykais taip labai, tai greit ir baigėsi jis, kitiems aišku, tai buvo neįdomu, mokytoja vis "žemino" tą adukacinį lygį(ną ką padarysi - ne pas visus to proto yra ir nevisi jį išnaudoja) tai ir gavosi jog Pascal'io neįmėm rimtai, tiesiog keletą aritmetinių veiksmų, procentų dalys,žaidimai su tikimybėmis, vidurkio skaičiavimai ir panašios smulkmenos. Nors mokytojai sakiau, kad norėčiau papildomai, rimtai mokytis, bet supratau, kad programa yra programa, kaip sakant "Visi lygus - išskirti negalima :)" 10kl. Atsirado šviesulys mano padangėje :D Naujas mokytojas - Taip, jis išmanė daugiau, mokėjo aiškiau viską išdėstyti. Atrodė viskas gerai, susikeitėm duomenimis, bet kaip neturėdavo laiko, prisijungti, taip neturėdavo. Per pamokas taip pat turi juk dėstyti "tą būtiną" programą moksleiviams. Taip ir praėjo viskas, šioje srityje nepatobulėjau, tiesa bandžiau mokytis savarankiškai: W3schools buvo variantas, buvau užbaiginėjantis Html pagrindus, bet kuo toliau gilinausi tuo gaudavau dar kritinius ir milžiniškus srautus informacijos, nesuprantamos beje, vos ne kiekvieną žodį, reikšmę, vertę reikėjo "googlintis" nuleidau rankas...be to buvo kitų svarbių dalykų, kiti mokslai, mergina, draugai, nedraugai, ir t.t Pabaigiau pagrindinio išsilavinimo etapą vidurkiu 7,1(tiesa ties mokslais buvau apsileidęs daug, bet gi žinot, tas amžius, gerai, kad mergina tiesiog priversdavo mokytis, šantažuodama,manipuliuodama mano silpnybėmis:D Bet iš gerosios pusės,kartais ir pačiam būdavo noro mokytis). Nors egzaminai(kurių viso labo buvo tik du, išlaikyti 9/10, visgi vidurkio kuris buvo penktoje klasėje(9.1) nebepasiekiau). "Viskas turi tesinį" arba po pirmo etapo visada būna antras,trečias ir t.t jei žmogus yra žmogus :) Kita mokykla - iš pradžių patiko, kam nepatiktų, buvau laisvas pilietis, nauji draugai, nežinau, ar man čia pasisekė, bet turėjau galimybę ko ne metus pabūt gerų draugų kompanijoje, buvom vieningi "eidavom vienas už kitą". Tai apart šito ir laisvės, laisvės nuo tėvų ir panašių dalykų, naujojoje mokymo įstaigoje nebuvo nieko gero - bent jau man. Kadangi IT bendruomenė tai trumpai iš patirties kurios gavau ten(neskanios,šaltos,abejingos): Tai buvo pirmame kurse, kad paint'u piešėm ir mokytojos paklausus, kodėl mane bukinat su šituo, atsakymas: "Kompiuteristas turi mokėti dirbti su visom programom" Galvoju: "Kas tau geresnio?" :D Niekas tokių dalykų nebenaudos jau, jau ir nebenaudoja. Taigi va patirtis skaudi,palikau tą mokyklą, nes bukina žiauriai, viskas abejingumo gniaužtuose, mokytojai nemoka sklandžiai išaiškinti(gal čia aš nesupratau tik vienas, maniau, bet kad daugumos grupiokų nuomonė buvo tapati, taigi grupę apleido 5 žmonės, be manęs, t.y paliko šitą mokymo įstaiga. Man labiausiai nepatiko tas dalykas: jei mokinys nori daugiau išmokti, nevaizduoja, kad žino kažką daugiau už kitus, nėra pasipūtes, tik sveikas noras tobulėti - o į tave žiūri, kaip į kenkėja, kuris gaištą "ale" brangų mokytojo laiką, kraupu kai nėra žmogiškumo :) O tęsiant apie IT pamokas: prašė daryti pakvietimus su tuo corel'iu - atšoviau jog nedarysiu, galiu per PS. Tai dariau per PS, padariau(Nors toks ir photoshoperis, net ne toks, tiesiog tekstas, keletas efektų, fonas ir viskas), isišiepus vaikščiojo, tuoj pat susikėlė į flash'ą darbus :D Aš, su savo noru tobulėti, atsitrenkdavau tarytum į sieną. Aišku, galėjau mokytis savarankiškai - tas tiesa. Bet nelabai turėjau laiko tam - nebuvau ir nesu toks kuris sedėtų kažkur savo "chatoj" t.y pavyzdžiui kai gyvenau bendrabutyje, tai visalaik būdavo veiksmas, nebuvo dienos tokios, kad sedėti prie PC, apart tų tradicinių vakarų, naktų kartais, kai filmas "eidavo" pajungtas prieš miega, arba sujungti per LAN'ą du kompiuteriai ir vykdavo dažniausiai "stronghold crusader" "beldimas" iki ryto :D Bendrabutis - ne vieta mokytis, o apie savarankišką ir ramu mokymasi, net nėra kalbos, na nebent būsi koks tylenis, varvinsi akis prie pc ir tiek, nieko nepamatysi, niekur nesudalyvausi, neturėsį įspūdžių, neturėsi ką papasakoti po trejų metų studentavimo(Nesigirsiu, bet aš per metus tiek įvykių apturėjau, malonių, nemalonių, linksmų, kai kurie per tris ar net keturis metus negali to papasakot) :D draugams, galbūt tėvams merginai(aišku paskutiniai du variantai nebūtinai turi viską žinoti :D) . Žinau, kad tokios kalbos atrodo jaunatviškai ir pilnos kvailumo, bet tai tiesa, bent tai mano patirtis. Todėl dabar mažiau linksmybių, daugiau ramumos ir domėjimosi ateitimi, IT technologijomis ir visu tuo reikalu, kuris man patinka, galbūt išaugau, kažkas pasakys subrendau, bet neabejoju, jei vėl viskas grįžtu atgal labai nesistengčiau pakeisti tų akimirkų, gal tiesiog pasikeistų kelios svarbios vertybės :)
 
Kodėl aš čia?

 
Pasikapstykim po praeitį: viskas prasidėjo nuo internetinio žaidimo vadinamo SA-MP. Nebuvo dar daug metų man, tiesa ir dabar ne per daugiausia(18) :D Kaip ir visi pradėjau kaip žaidėjas, poto įvairūs statusai, pareigos, privilegijos. Savo serverį sumasčiau sukurti su keletą draugų, kolegų. Bet greit man tai atsibodo ir viskas pasibaigė. Štai šiuo metu tiesiog vartau, lyg biblijos puslapius, įvairius portalus, saitus, tinklalapius. Skaitau žmonių mintis, ieškau informacijos, išmokstu kažką, kartais pakomentuoju, pareiškiu savo nuomonę. Turbūt kaip ir visi čia ateina ieškodami, bendraminčių, galbūt kažkas nori kažką kurti, kažkas nori pasigirti, kažkas nori įgauti patirties išbandydamas kažką ko dar nebandė, įgauti žinių. Kai kurie gal nori rimtai įkurti verslo pagrindus ar įgyvendinti projektą, o galbūt tik vedami noro tapti bendruomenės nariu, jie čia registruojasi ir diskutuoja. Tarp tų minėtųjų ir aš ten esu, atėjęs, kaip naujokas, kaip žalias, kaip trokštantis žinių ir įgūdžių. Visuomet kažkas atveria akis į dar didesnį akiratį ir tavasis sumažėja :)

Ideologija, tikslai, siekiai, svajonės siejamos su IT


 
Neturiu daug ką apie tai pasakyti. Tiesiog norėčiau, kad žmonės būtų supratingesni ir žmogiškesni. Kad susižavėjimas žmogum kaip autoritetu ir atviras to reiškimas nebūtų vadinamas "gal muilo, kad lendi?" Aš asmeniškai, kaip atvira ir nuoširdi asmenybė, galiu girti žmogu, žavėtis jo darbais, žodžiais ir t.t, o jei sulaukiu pagalbos, nuoširdžios atviros taip pat negailiu liaupsių ir pagyrimų, nes manau, kad ne kiekvienas turi tą žmogišką suvokimą, kad ne viskas kas aplink tai nauda :) Kalbant apie siekius, tai palinkėkit man, kad viskas gražiai "sugultų" galvoje :D nes prieš akis - programavimas. Jei minėčiau svajones, tai aišku - banalu, bet teisinga, verslas, pastovios pajamos, galimybė tobulėti, plėstis, nenoriu būti kažkoks žymus, noriu padėti spręsti žmonių bėdas, nes manau labiausiai tinku tam. O konkrečiai kas dabar mane domina tai Hostingo projekto kūrimas, galvoju ar pradėti domėtis apie tai, kaip padaryti veiksmą: nuomuojamas serveris+X+X+X+X+X+X=Hostingo paslaugos :D Tiesa, jei tai pradėčiau, tai imčiausi kokybės, prieinamos kainos,patogumo. Žodžiu tai vienas iš mano favoritų, projektas kuriuo norėčiau užsiimti ir kurį norėčiau plėsti, tiesa konkurencija gan didelė, bet kokybė tai mano perspektyvus mastyvas :)
 
Iš anksto atsiprašau už klaidas, tiek ir bus to mano prisistatymo, kodėl daug smailų - aš moku būt emocionaliu, net ir virtualioje erdvėje, malonu susipažinti :)

Kai kuriuos tekstus perskaitome vienu įkvėpimu, o kiti jau po pirmosios pastraipos sukelia nenumaldomą žiovulį. Tad pažiūrėkime, kurgi autoriai paslepia įtrauklumo „kabliuką“, užkabinantį ir neleidžiantį atsiplėšti iki paskutinio skyrybos ženklo.
 
Intriguojanti antraštė
Antraštė turi sužadinti smalsumą ir norą perskaityti straipsnį. Reikia užsiminti apie rutuliojamą temą, bet palikti intrigą – siūlo galą, kurio laikydamasis skaitytojas įsipainiotų į gerai suregztą minčių tinklą. Pavyzdžiui, „Dar vienas Katalikų Bažnyčios nužmogėjimas“ (Apostazė.blogspot.com) suintriguoja labiau nei „Bažnyčios nurodymu Olandijoje būdavo kastruojami berniukai“ (Delfi.lt). Antruoju atveju pavadinime pateikta informacija pakankama, kad smulkmenomis nesidomintis skaitytojas nebesigilintų į temą ir neskaitytų viso straipsnio, o būtent taip ir elgiasi dauguma laiką itin taupančių žmonių.
Antraštės mintį svarbu perteikti glaustai ir efektingai, kad daugiažodžiavimas neatbaidytų galimo skaitytojo. Pripažinkit, juk pernelyg ilgų straipsnio pavadinimų akys kartais tiesiog nesivargina skaityti ir apsistoja ties trumpesniais.
O kai antrašte susidomėjęs skaitytojas ryžtasi užmesti akį į patį tekstą, reikia jau pirmaisiais sakiniais užkariauti jo dėmesį, nes turite 20 sekundžių „kabliukui užmesti“. Tai padaryti padės laiko patikrintas masalas – TTT.
 
Trys didieji „T“
Taiklumas, Tikslingumas, Turtingumas – tai trys straipsnį laikantys banginiai, užtikrinantys jo įtaigumą. Kad tekstas būtų tvirtas, reikalingi visi kartu ir vienodai stiprūs.
Taiklumas. Kiekvienas straipsnis turi taikliai pasiekti potencialių skaitytojų taikinio centrą – adresatą. Neverta galvoti, kad itin įdomų straipsnį skaitys bet kas. Informacijos pertekliaus laikais kruopščiai atsirenkame, ką verta skaityti, o ko ne. Pavyzdžiui, šis straipsnis skirtas tekstų kūrėjams, nes pateikiama informacija gali būti naudinga tik jiems. Numačius adresatą ir suvokus jo poreikius imamas konstruoti informacinis pranešimas.
Tikslingumas. Bet kokio teksto tikslas – perduoti konkrečią žinią (informaciją). Jos turi būti pakankamai, kad vertėtų kurti naują diskursą. Kalbėjimas ir nieko nepasakymas – tuščiažodžiaujančių politikų užsiėmimas, tad jiems ir palikime. Gero tekstų kūrėjo darbuose informacija yra pagrindas – namo „dėžutė“, o kalbinė išraiška – tik apdaila. Bet ji ne mažiau svarbi, nes tik originaliai ir įdomiai pateiktos mintys tekstą daro patrauklų.
Turtingumas. Būtent taip pavadinau trečiąjį banginį – kokybišką ir įdomų temos pateikimą. Va čia ir prasideda tikrai gero kūrėjo triumfas. Kalbos turtingumas – ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas, pasiekiamas po kelerių metų nuolatinio įdirbio. Intuityvus kalbos pojūtis labai padeda parinkti išraiškingiausius žodžius, tinkamiausias frazes ar net emociškai stiprius skyrybos ženklus. Kai moki gerai „vairuoti“ kalbą, nebijai rizikuoti ir lėkti didesniu greičiu ar važiuoti šlaito pakraščiu. Pasitikėjimo savimi taip pat įpučia kokybiškos literatūros skaitymas, nes skaitant pasąmonė užfiksuoja netikėtas ir unikalias kalbos išraiškos formas ir reikiamu metu – kuriant tekstą – mesteli jas į sąmonę. Taip ir gimsta tikri šedevrai.
 
Švarus tekstas
Man asmeniškai nėra nieko blogiau už informatyvų ir įdomų tekstą, suterštą rašybos ir kalbos kultūros „šiukšlėmis“. Jeigu jau rašai plačiajai visuomenei, būk malonus, parodyk daugiau pagarbos skaitytojui ir pasidomėk elementariausia kalbos kultūra. Juk kalbėdami, ypač prieš auditoriją, galvojame apie savo laikyseną ir kūno kalbą, stengiamės juos kontroliuoti. Tad gal metas atidžiau peržvelgti savo kūrinius ir jiems suteikti naują kokybės ženklą?
 
Jeigu jau užteko kantrybės perskaityti mano rašliavą iki galo, siūlau mintyse reikiamoje vietoje padėti kablelį straipsnio pavadinime. Kiek daug pakeičia toks mažas kablelis, tiesa?!

Kai kuriuos tekstus perskaitome vienu įkvėpimu, o kiti jau po pirmosios pastraipos sukelia nenumaldomą žiovulį. Tad pažiūrėkime, kurgi autoriai paslepia įtrauklumo „kabliuką“, užkabinantį ir neleidžiantį atsiplėšti iki paskutinio skyrybos ženklo.
 
Intriguojanti antraštė
Antraštė turi sužadinti smalsumą ir norą perskaityti straipsnį. Reikia užsiminti apie rutuliojamą temą, bet palikti intrigą – siūlo galą, kurio laikydamasis skaitytojas įsipainiotų į gerai suregztą minčių tinklą. Pavyzdžiui, „Dar vienas Katalikų Bažnyčios nužmogėjimas“ (Apostazė.blogspot.com) suintriguoja labiau nei „Bažnyčios nurodymu Olandijoje būdavo kastruojami berniukai“ (Delfi.lt). Antruoju atveju pavadinime pateikta informacija pakankama, kad smulkmenomis nesidomintis skaitytojas nebesigilintų į temą ir neskaitytų viso straipsnio, o būtent taip ir elgiasi dauguma laiką itin taupančių žmonių.
Antraštės mintį svarbu perteikti glaustai ir efektingai, kad daugiažodžiavimas neatbaidytų galimo skaitytojo. Pripažinkit, juk pernelyg ilgų straipsnio pavadinimų akys kartais tiesiog nesivargina skaityti ir apsistoja ties trumpesniais.
O kai antrašte susidomėjęs skaitytojas ryžtasi užmesti akį į patį tekstą, reikia jau pirmaisiais sakiniais užkariauti jo dėmesį, nes turite 20 sekundžių „kabliukui užmesti“. Tai padaryti padės laiko patikrintas masalas – TTT.
 
Trys didieji „T“
Taiklumas, Tikslingumas, Turtingumas – tai trys straipsnį laikantys banginiai, užtikrinantys jo įtaigumą. Kad tekstas būtų tvirtas, reikalingi visi kartu ir vienodai stiprūs.
Taiklumas. Kiekvienas straipsnis turi taikliai pasiekti potencialių skaitytojų taikinio centrą – adresatą. Neverta galvoti, kad itin įdomų straipsnį skaitys bet kas. Informacijos pertekliaus laikais kruopščiai atsirenkame, ką verta skaityti, o ko ne. Pavyzdžiui, šis straipsnis skirtas tekstų kūrėjams, nes pateikiama informacija gali būti naudinga tik jiems. Numačius adresatą ir suvokus jo poreikius imamas konstruoti informacinis pranešimas.
Tikslingumas. Bet kokio teksto tikslas – perduoti konkrečią žinią (informaciją). Jos turi būti pakankamai, kad vertėtų kurti naują diskursą. Kalbėjimas ir nieko nepasakymas – tuščiažodžiaujančių politikų užsiėmimas, tad jiems ir palikime. Gero tekstų kūrėjo darbuose informacija yra pagrindas – namo „dėžutė“, o kalbinė išraiška – tik apdaila. Bet ji ne mažiau svarbi, nes tik originaliai ir įdomiai pateiktos mintys tekstą daro patrauklų.
Turtingumas. Būtent taip pavadinau trečiąjį banginį – kokybišką ir įdomų temos pateikimą. Va čia ir prasideda tikrai gero kūrėjo triumfas. Kalbos turtingumas – ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas, pasiekiamas po kelerių metų nuolatinio įdirbio. Intuityvus kalbos pojūtis labai padeda parinkti išraiškingiausius žodžius, tinkamiausias frazes ar net emociškai stiprius skyrybos ženklus. Kai moki gerai „vairuoti“ kalbą, nebijai rizikuoti ir lėkti didesniu greičiu ar važiuoti šlaito pakraščiu. Pasitikėjimo savimi taip pat įpučia kokybiškos literatūros skaitymas, nes skaitant pasąmonė užfiksuoja netikėtas ir unikalias kalbos išraiškos formas ir reikiamu metu – kuriant tekstą – mesteli jas į sąmonę. Taip ir gimsta tikri šedevrai.
 
Švarus tekstas
Man asmeniškai nėra nieko blogiau už informatyvų ir įdomų tekstą, suterštą rašybos ir kalbos kultūros „šiukšlėmis“. Jeigu jau rašai plačiajai visuomenei, būk malonus, parodyk daugiau pagarbos skaitytojui ir pasidomėk elementariausia kalbos kultūra. Juk kalbėdami, ypač prieš auditoriją, galvojame apie savo laikyseną ir kūno kalbą, stengiamės juos kontroliuoti. Tad gal metas atidžiau peržvelgti savo kūrinius ir jiems suteikti naują kokybės ženklą?
 
Jeigu jau užteko kantrybės perskaityti mano rašliavą iki galo, siūlau mintyse reikiamoje vietoje padėti kablelį straipsnio pavadinime. Kiek daug pakeičia toks mažas kablelis, tiesa?!

Sveiki visi, forumiečiai, rašau savo trečiąjį straipsnį šiame forume. Šis stripsnyje, bus tiesiog parašyti žingsniai, kuriuos atliekant, Jūsų svetainėse turėtų pakilti paieškos sistemų rezultatuose (Kalbu apie populiariausias paieškos sistemas - Yahoo, Bing, Google)
 
Prieš skaitant šį straipsnį, patarčiau iš pradžių perskaityti šiuos straipsnius:

Google Pagerank Įtraukimas į paieškos sistemas. Ar verta mokėti pinigus? Kas Yra SEO?
 
O dabar, apie patį optimizavimą.
 
Domenas. Labai svarbu yra pasirinkti gerą domeną. Domenas padės jums būti aukštesniuose paieškos rezultatuose. Reiktų pasistengti, kad domene būtų raktinis žodis, pagal kurį jūsų svetainė būtų pasiekiama, bet jeigu jau turite svetainę, praleiskite šį punktą.. Tiesa, turint gerą domeną su raktažodžiu viduje, Jūs gaunate vadinamąjį SEO Boost, kuris padės Jums greičiau kilti paieškos rezultatuose.
 
Google KEYWORD tool - tai programa, kuri parodo jums, kiek į mėnesį google gauna užklausų su tam tikra fraze. Tai tai pat jums padės, jei norite apsispręsti dėl raktažodžio, kurį geriau pasirinkti. Naudojimas labai paprastas
 
Google KEYWORD TOOL - spauskite čia
 
Susidaryti sąrašą svetainės raktažodžių ir juos naudoti.
 
 
 
META Description

<meta name="description" content="aprašymas">
 
Meta description'o iš tiesų nereikia optimizuoti, ar kažką daryti, nes tai paprasčiausiai yra tekstas skirtas žmoniems, tai yra tas tekstas, kurį matote po paieškos rezultatu. Tai pat reiktų pabrėžti, kad jis neturi būti ilgesnis nei 155 simboliai ar ilgesnis nei 25-30 žodžių, nes google jį nukerpa ir toliau žmonės jo nematys.
 
Title tagai

<title>xxx</title>
Nedaugiau nei 70 simbolių, kiekvienas puslapis su tam tikru tagu, priklauso nuo to, kaip norima suindeksuoti.
Mano visada siūlomas pavyzdys, tai Pagrindinis raktažodis | antras raktažodis | Svetainės pavadinimas, visada jį naudoju, ir pasiekiu puikių rezultatų.
 
Jeigu norite paskaityti plačiau, skaitykite čia:
Apie title
http://www.seo-gold....le-optimization
ir *> naudojimas (Html headings)
 
Tai html heading'ai (antraštės), jų paskirtis puslapyje, tai antraštės, arba kitaip paragrafų pavadinimai. Pats svarbiausias paragrafas, turi būti h1, toliau eina h2, o jei h2 turi dar kažkokių atskirų skilčių, naudojamas h3 ar H4 Nebūtinai turi eiti iš eilės.

<h1> antraštė </h1> <h2> antraštė </h2> <h3> antraštė </h3> <h4> antraštė </h4> <h5> antraštė </h5> <h6> antraštė </h6>
 
 
Plačiau:
Heading tags and SEO
 
P.S - kartais h1 būna per didelis, todėl patariu naudoti kodą, kuris pateiktas po šiuo užrašu.

<h1 style="margin-bottom: 0px; font-size: 12px;">Padarys mažą antraštę su mažai vietos po ja, kaip normalus tekstas.</h1>
 
 
Naudokite raktinius žodžius tekste, tuos, kuriuos išsirinkote keyword tool'e.
Naudokite raktažodžius savo svetainės tekstuose. Tai yra SEO tekstų paslaptis, jie yra prisotinti raktažodžių, ir taip Google galvoja, kad Jūsų svetainėje pateikta tikrai vertinga informacija apie raktažodį.
 
Svetainėje, naudokite tik unikalius tekstus
Neunikalūs tekstai, gali neigiamai paveikti jūsų svetainę, nes ji jau bus kažkur suindeksuota. Tokiu būdu Jūs tik pagelbėsite tam žmogui, iš kieno svetainės kopijavote tekstą.
7.Naudokite alt ir title tag'us paveikseliuose
 
Kadangi google, neturi akių, reikia jai parašyti, kas yra tuose paveiksliukuose, dėl to reikia paveikslėlio kodą naudoti būtent tokį:

<img src="angry.gif" alt="Angry face" title="This picture is showing how angry face looks like" />
 
Tas kas eina po alt yra aprašymas. Tai pat paveiksliuko pavadinimas turi būti susijęs su tema. Paveiksliuko pavadinimas - tai kaip jis vadinasi.
 
LINKAI (nuorodos)
 
Naudokite tokius linkus, tada google juos vertina žymiai daugiau, nei paprastus. Naudokite raktažodžius aprašymuose.

<a href="blah.html" title="įrašykite title, naudokite raktažodžius"> Kaip žmonės matys linką </a>
 
Robots.txt
 
Padeda indeksavimui. į puslapį, kurį reikia suindeksuoti, dėti:

<meta name="robots" content="index,follow">
 
Į puslapį, kurio nereikia indeksuoti:

<meta name="robots" content="noindex">
 
Į robots.txt failą įdėti:
 

User-agent: * Disallow: /cgi-bin/ Disallow: /clients/ Disallow: /desi/ Disallow: /ranch/ Disallow: /stuff/ Disallow: /vsd/ Disallow: /more-links.php?* User-agent: Fasterfox Disallow: / User-agent: aipbot Disallow: / User-agent: BecomeBot Disallow: / User-agent: psbot Disallow: / User-agent: Xenu Link Sleuth 1.2g Disallow: / User-agent: Xenu Disallow: / Sitemap: http://www.domenas.lt/sitemap.xml
 
Sukurti sitemap'ą, ir jį įdėti į visų failų direktoriją.
 
Žemėlapį gali sukurti paspaudus nuorodą žemiau:
 
Sitemap
 
http://img847.imageshack.us/img847/6064/sitemap.png
 
http://img856.imageshack.us/img856/5708/sitemap2.png
 
Pridėkite prie nuorodų katologų, tai padeda, į tinklapį ateina daugiau lankytojų, ir Google bei kitos paieškos sistemos geriau vertina tokias svetaines.
 
Sutvarkyti HTML kodą: http://validator.w3.org/
 
Google pirmiausia rodys svetaines, kurios yra be kodo klaidų,tai nepatingėkite savo laiko, ir sutvarkykite. Kad tai padarytumėte, tiesiog reikia šiek tiek išmanyte html - nemanau, kad tai bus sunku, o ir svetainės kodas bus švaresnis, ir jį eis lengviau redaguoti.
 
Pridėkite svetainę į google. Įrašę čia savo adresą, paieškos sistemos robotas apsilankys ir suindeksuos Jūsų svetainę.
 
Pridėjimas į google
http://img171.imageshack.us/img171/9435/googledh.png
 
Draugiški url - draugiški adresai
 
Dažnai žmoniem iškyla klausimai, kaip reikia padaryti adresus gražius, tarkim tokius:
 
 
O tai padaryti iš tiesų yra labai paprasta, tiesiog reikia nueiti į tinklapį:
http://searchfriendlyurls.com/ ir suvesti visus savo svetainės puslapius, ir kokie jie norite, kad būtų. Iš tiesų labai paprasta, right?
 
Tačiau, kad tai būtų naudinga SEO prasme, reikia atsižvelgti, į tai kokius juos darote, neužtenka, kad jie tiesiog būtų sutrumpinta.
 
Du pvz,
 
Tarkim jūs turite svetainę, gyvunai.lt
 
Norint geriausiai sugropuoti gyvenus, tai reiktu daryti tarkim taip:
http://www.gyvunai.lt/zinduoliai/drambliai(arba gyvunai/, cia jau priklauso nuo tinklapio ir tikslo)
 
Arba, pardavinejat kazkokias programas internetine, tai tada turetu buti mazdaug taip:
www.soft.lt/programine-irange/windows-7
 
KITA:
Naudota svetainė:
Leidimas:
 
P.S jei norite pasitikrinti, ar gerai atlikote savo svetainės seo optimizaciją, siūlau svetainę http://www.seoworkers.com/
Jeigu domitės SEO šiek tiek ilgiau, naudokitės SEO įrankiais, jie padės jums atlikti darbą žymiai greičiau.
Jeigu norite perskaityti knygą apie SEO, skaitykite šią (EN kalba): http://thepiratebay....8SEO%29_Secrets
virusų nėra
 
Nenaudokite Black hat seo, nes tai greičiausiai užblokuos Jūsų svetainę. Naudokite straipsnyje pateiktus metodus, ir jie Jums garantuos ilgalaikius rezultatus, nors ir reikės truputį daugiau laiko jiems pasiekti.

Kai kuriuos tekstus perskaitome vienu įkvėpimu, o kiti jau po pirmosios pastraipos sukelia nenumaldomą žiovulį. Tad pažiūrėkime, kurgi autoriai paslepia įtrauklumo „kabliuką“, užkabinantį ir neleidžiantį atsiplėšti iki paskutinio skyrybos ženklo.
 
Intriguojanti antraštė
Antraštė turi sužadinti smalsumą ir norą perskaityti straipsnį. Reikia užsiminti apie rutuliojamą temą, bet palikti intrigą – siūlo galą, kurio laikydamasis skaitytojas įsipainiotų į gerai suregztą minčių tinklą. Pavyzdžiui, „Dar vienas Katalikų Bažnyčios nužmogėjimas“ (Apostazė.blogspot.com) suintriguoja labiau nei „Bažnyčios nurodymu Olandijoje būdavo kastruojami berniukai“ (Delfi.lt). Antruoju atveju pavadinime pateikta informacija pakankama, kad smulkmenomis nesidomintis skaitytojas nebesigilintų į temą ir neskaitytų viso straipsnio, o būtent taip ir elgiasi dauguma laiką itin taupančių žmonių.
Antraštės mintį svarbu perteikti glaustai ir efektingai, kad daugiažodžiavimas neatbaidytų galimo skaitytojo. Pripažinkit, juk pernelyg ilgų straipsnio pavadinimų akys kartais tiesiog nesivargina skaityti ir apsistoja ties trumpesniais.
O kai antrašte susidomėjęs skaitytojas ryžtasi užmesti akį į patį tekstą, reikia jau pirmaisiais sakiniais užkariauti jo dėmesį, nes turite 20 sekundžių „kabliukui užmesti“. Tai padaryti padės laiko patikrintas masalas – TTT.
 
Trys didieji „T“
Taiklumas, Tikslingumas, Turtingumas – tai trys straipsnį laikantys banginiai, užtikrinantys jo įtaigumą. Kad tekstas būtų tvirtas, reikalingi visi kartu ir vienodai stiprūs.
Taiklumas. Kiekvienas straipsnis turi taikliai pasiekti potencialių skaitytojų taikinio centrą – adresatą. Neverta galvoti, kad itin įdomų straipsnį skaitys bet kas. Informacijos pertekliaus laikais kruopščiai atsirenkame, ką verta skaityti, o ko ne. Pavyzdžiui, šis straipsnis skirtas tekstų kūrėjams, nes pateikiama informacija gali būti naudinga tik jiems. Numačius adresatą ir suvokus jo poreikius imamas konstruoti informacinis pranešimas.
Tikslingumas. Bet kokio teksto tikslas – perduoti konkrečią žinią (informaciją). Jos turi būti pakankamai, kad vertėtų kurti naują diskursą. Kalbėjimas ir nieko nepasakymas – tuščiažodžiaujančių politikų užsiėmimas, tad jiems ir palikime. Gero tekstų kūrėjo darbuose informacija yra pagrindas – namo „dėžutė“, o kalbinė išraiška – tik apdaila. Bet ji ne mažiau svarbi, nes tik originaliai ir įdomiai pateiktos mintys tekstą daro patrauklų.
Turtingumas. Būtent taip pavadinau trečiąjį banginį – kokybišką ir įdomų temos pateikimą. Va čia ir prasideda tikrai gero kūrėjo triumfas. Kalbos turtingumas – ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas, pasiekiamas po kelerių metų nuolatinio įdirbio. Intuityvus kalbos pojūtis labai padeda parinkti išraiškingiausius žodžius, tinkamiausias frazes ar net emociškai stiprius skyrybos ženklus. Kai moki gerai „vairuoti“ kalbą, nebijai rizikuoti ir lėkti didesniu greičiu ar važiuoti šlaito pakraščiu. Pasitikėjimo savimi taip pat įpučia kokybiškos literatūros skaitymas, nes skaitant pasąmonė užfiksuoja netikėtas ir unikalias kalbos išraiškos formas ir reikiamu metu – kuriant tekstą – mesteli jas į sąmonę. Taip ir gimsta tikri šedevrai.
 
Švarus tekstas
Man asmeniškai nėra nieko blogiau už informatyvų ir įdomų tekstą, suterštą rašybos ir kalbos kultūros „šiukšlėmis“. Jeigu jau rašai plačiajai visuomenei, būk malonus, parodyk daugiau pagarbos skaitytojui ir pasidomėk elementariausia kalbos kultūra. Juk kalbėdami, ypač prieš auditoriją, galvojame apie savo laikyseną ir kūno kalbą, stengiamės juos kontroliuoti. Tad gal metas atidžiau peržvelgti savo kūrinius ir jiems suteikti naują kokybės ženklą?
 
Jeigu jau užteko kantrybės perskaityti mano rašliavą iki galo, siūlau mintyse reikiamoje vietoje padėti kablelį straipsnio pavadinime. Kiek daug pakeičia toks mažas kablelis, tiesa?!

Kai kuriuos tekstus perskaitome vienu įkvėpimu, o kiti jau po pirmosios pastraipos sukelia nenumaldomą žiovulį. Tad pažiūrėkime, kurgi autoriai paslepia įtrauklumo „kabliuką“, užkabinantį ir neleidžiantį atsiplėšti iki paskutinio skyrybos ženklo.
 
Intriguojanti antraštė
Antraštė turi sužadinti smalsumą ir norą perskaityti straipsnį. Reikia užsiminti apie rutuliojamą temą, bet palikti intrigą – siūlo galą, kurio laikydamasis skaitytojas įsipainiotų į gerai suregztą minčių tinklą. Pavyzdžiui, „Dar vienas Katalikų Bažnyčios nužmogėjimas“ (Apostazė.blogspot.com) suintriguoja labiau nei „Bažnyčios nurodymu Olandijoje būdavo kastruojami berniukai“ (Delfi.lt). Antruoju atveju pavadinime pateikta informacija pakankama, kad smulkmenomis nesidomintis skaitytojas nebesigilintų į temą ir neskaitytų viso straipsnio, o būtent taip ir elgiasi dauguma laiką itin taupančių žmonių.
Antraštės mintį svarbu perteikti glaustai ir efektingai, kad daugiažodžiavimas neatbaidytų galimo skaitytojo. Pripažinkit, juk pernelyg ilgų straipsnio pavadinimų akys kartais tiesiog nesivargina skaityti ir apsistoja ties trumpesniais.
O kai antrašte susidomėjęs skaitytojas ryžtasi užmesti akį į patį tekstą, reikia jau pirmaisiais sakiniais užkariauti jo dėmesį, nes turite 20 sekundžių „kabliukui užmesti“. Tai padaryti padės laiko patikrintas masalas – TTT.
 
Trys didieji „T“
Taiklumas, Tikslingumas, Turtingumas – tai trys straipsnį laikantys banginiai, užtikrinantys jo įtaigumą. Kad tekstas būtų tvirtas, reikalingi visi kartu ir vienodai stiprūs.
Taiklumas. Kiekvienas straipsnis turi taikliai pasiekti potencialių skaitytojų taikinio centrą – adresatą. Neverta galvoti, kad itin įdomų straipsnį skaitys bet kas. Informacijos pertekliaus laikais kruopščiai atsirenkame, ką verta skaityti, o ko ne. Pavyzdžiui, šis straipsnis skirtas tekstų kūrėjams, nes pateikiama informacija gali būti naudinga tik jiems. Numačius adresatą ir suvokus jo poreikius imamas konstruoti informacinis pranešimas.
Tikslingumas. Bet kokio teksto tikslas – perduoti konkrečią žinią (informaciją). Jos turi būti pakankamai, kad vertėtų kurti naują diskursą. Kalbėjimas ir nieko nepasakymas – tuščiažodžiaujančių politikų užsiėmimas, tad jiems ir palikime. Gero tekstų kūrėjo darbuose informacija yra pagrindas – namo „dėžutė“, o kalbinė išraiška – tik apdaila. Bet ji ne mažiau svarbi, nes tik originaliai ir įdomiai pateiktos mintys tekstą daro patrauklų.
Turtingumas. Būtent taip pavadinau trečiąjį banginį – kokybišką ir įdomų temos pateikimą. Va čia ir prasideda tikrai gero kūrėjo triumfas. Kalbos turtingumas – ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas, pasiekiamas po kelerių metų nuolatinio įdirbio. Intuityvus kalbos pojūtis labai padeda parinkti išraiškingiausius žodžius, tinkamiausias frazes ar net emociškai stiprius skyrybos ženklus. Kai moki gerai „vairuoti“ kalbą, nebijai rizikuoti ir lėkti didesniu greičiu ar važiuoti šlaito pakraščiu. Pasitikėjimo savimi taip pat įpučia kokybiškos literatūros skaitymas, nes skaitant pasąmonė užfiksuoja netikėtas ir unikalias kalbos išraiškos formas ir reikiamu metu – kuriant tekstą – mesteli jas į sąmonę. Taip ir gimsta tikri šedevrai.
 
Švarus tekstas
Man asmeniškai nėra nieko blogiau už informatyvų ir įdomų tekstą, suterštą rašybos ir kalbos kultūros „šiukšlėmis“. Jeigu jau rašai plačiajai visuomenei, būk malonus, parodyk daugiau pagarbos skaitytojui ir pasidomėk elementariausia kalbos kultūra. Juk kalbėdami, ypač prieš auditoriją, galvojame apie savo laikyseną ir kūno kalbą, stengiamės juos kontroliuoti. Tad gal metas atidžiau peržvelgti savo kūrinius ir jiems suteikti naują kokybės ženklą?
 
Jeigu jau užteko kantrybės perskaityti mano rašliavą iki galo, siūlau mintyse reikiamoje vietoje padėti kablelį straipsnio pavadinime. Kiek daug pakeičia toks mažas kablelis, tiesa?!

Džiugu, kad nors kam pravers :)

Kai kuriuos tekstus perskaitome vienu įkvėpimu, o kiti jau po pirmosios pastraipos sukelia nenumaldomą žiovulį. Tad pažiūrėkime, kurgi autoriai paslepia įtrauklumo „kabliuką“, užkabinantį ir neleidžiantį atsiplėšti iki paskutinio skyrybos ženklo.
 
Intriguojanti antraštė
Antraštė turi sužadinti smalsumą ir norą perskaityti straipsnį. Reikia užsiminti apie rutuliojamą temą, bet palikti intrigą – siūlo galą, kurio laikydamasis skaitytojas įsipainiotų į gerai suregztą minčių tinklą. Pavyzdžiui, „Dar vienas Katalikų Bažnyčios nužmogėjimas“ (Apostazė.blogspot.com) suintriguoja labiau nei „Bažnyčios nurodymu Olandijoje būdavo kastruojami berniukai“ (Delfi.lt). Antruoju atveju pavadinime pateikta informacija pakankama, kad smulkmenomis nesidomintis skaitytojas nebesigilintų į temą ir neskaitytų viso straipsnio, o būtent taip ir elgiasi dauguma laiką itin taupančių žmonių.
Antraštės mintį svarbu perteikti glaustai ir efektingai, kad daugiažodžiavimas neatbaidytų galimo skaitytojo. Pripažinkit, juk pernelyg ilgų straipsnio pavadinimų akys kartais tiesiog nesivargina skaityti ir apsistoja ties trumpesniais.
O kai antrašte susidomėjęs skaitytojas ryžtasi užmesti akį į patį tekstą, reikia jau pirmaisiais sakiniais užkariauti jo dėmesį, nes turite 20 sekundžių „kabliukui užmesti“. Tai padaryti padės laiko patikrintas masalas – TTT.
 
Trys didieji „T“
Taiklumas, Tikslingumas, Turtingumas – tai trys straipsnį laikantys banginiai, užtikrinantys jo įtaigumą. Kad tekstas būtų tvirtas, reikalingi visi kartu ir vienodai stiprūs.
Taiklumas. Kiekvienas straipsnis turi taikliai pasiekti potencialių skaitytojų taikinio centrą – adresatą. Neverta galvoti, kad itin įdomų straipsnį skaitys bet kas. Informacijos pertekliaus laikais kruopščiai atsirenkame, ką verta skaityti, o ko ne. Pavyzdžiui, šis straipsnis skirtas tekstų kūrėjams, nes pateikiama informacija gali būti naudinga tik jiems. Numačius adresatą ir suvokus jo poreikius imamas konstruoti informacinis pranešimas.
Tikslingumas. Bet kokio teksto tikslas – perduoti konkrečią žinią (informaciją). Jos turi būti pakankamai, kad vertėtų kurti naują diskursą. Kalbėjimas ir nieko nepasakymas – tuščiažodžiaujančių politikų užsiėmimas, tad jiems ir palikime. Gero tekstų kūrėjo darbuose informacija yra pagrindas – namo „dėžutė“, o kalbinė išraiška – tik apdaila. Bet ji ne mažiau svarbi, nes tik originaliai ir įdomiai pateiktos mintys tekstą daro patrauklų.
Turtingumas. Būtent taip pavadinau trečiąjį banginį – kokybišką ir įdomų temos pateikimą. Va čia ir prasideda tikrai gero kūrėjo triumfas. Kalbos turtingumas – ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas, pasiekiamas po kelerių metų nuolatinio įdirbio. Intuityvus kalbos pojūtis labai padeda parinkti išraiškingiausius žodžius, tinkamiausias frazes ar net emociškai stiprius skyrybos ženklus. Kai moki gerai „vairuoti“ kalbą, nebijai rizikuoti ir lėkti didesniu greičiu ar važiuoti šlaito pakraščiu. Pasitikėjimo savimi taip pat įpučia kokybiškos literatūros skaitymas, nes skaitant pasąmonė užfiksuoja netikėtas ir unikalias kalbos išraiškos formas ir reikiamu metu – kuriant tekstą – mesteli jas į sąmonę. Taip ir gimsta tikri šedevrai.
 
Švarus tekstas
Man asmeniškai nėra nieko blogiau už informatyvų ir įdomų tekstą, suterštą rašybos ir kalbos kultūros „šiukšlėmis“. Jeigu jau rašai plačiajai visuomenei, būk malonus, parodyk daugiau pagarbos skaitytojui ir pasidomėk elementariausia kalbos kultūra. Juk kalbėdami, ypač prieš auditoriją, galvojame apie savo laikyseną ir kūno kalbą, stengiamės juos kontroliuoti. Tad gal metas atidžiau peržvelgti savo kūrinius ir jiems suteikti naują kokybės ženklą?
 
Jeigu jau užteko kantrybės perskaityti mano rašliavą iki galo, siūlau mintyse reikiamoje vietoje padėti kablelį straipsnio pavadinime. Kiek daug pakeičia toks mažas kablelis, tiesa?!

Kai kuriuos tekstus perskaitome vienu įkvėpimu, o kiti jau po pirmosios pastraipos sukelia nenumaldomą žiovulį. Tad pažiūrėkime, kurgi autoriai paslepia įtrauklumo „kabliuką“, užkabinantį ir neleidžiantį atsiplėšti iki paskutinio skyrybos ženklo.
 
Intriguojanti antraštė
Antraštė turi sužadinti smalsumą ir norą perskaityti straipsnį. Reikia užsiminti apie rutuliojamą temą, bet palikti intrigą – siūlo galą, kurio laikydamasis skaitytojas įsipainiotų į gerai suregztą minčių tinklą. Pavyzdžiui, „Dar vienas Katalikų Bažnyčios nužmogėjimas“ (Apostazė.blogspot.com) suintriguoja labiau nei „Bažnyčios nurodymu Olandijoje būdavo kastruojami berniukai“ (Delfi.lt). Antruoju atveju pavadinime pateikta informacija pakankama, kad smulkmenomis nesidomintis skaitytojas nebesigilintų į temą ir neskaitytų viso straipsnio, o būtent taip ir elgiasi dauguma laiką itin taupančių žmonių.
Antraštės mintį svarbu perteikti glaustai ir efektingai, kad daugiažodžiavimas neatbaidytų galimo skaitytojo. Pripažinkit, juk pernelyg ilgų straipsnio pavadinimų akys kartais tiesiog nesivargina skaityti ir apsistoja ties trumpesniais.
O kai antrašte susidomėjęs skaitytojas ryžtasi užmesti akį į patį tekstą, reikia jau pirmaisiais sakiniais užkariauti jo dėmesį, nes turite 20 sekundžių „kabliukui užmesti“. Tai padaryti padės laiko patikrintas masalas – TTT.
 
Trys didieji „T“
Taiklumas, Tikslingumas, Turtingumas – tai trys straipsnį laikantys banginiai, užtikrinantys jo įtaigumą. Kad tekstas būtų tvirtas, reikalingi visi kartu ir vienodai stiprūs.
Taiklumas. Kiekvienas straipsnis turi taikliai pasiekti potencialių skaitytojų taikinio centrą – adresatą. Neverta galvoti, kad itin įdomų straipsnį skaitys bet kas. Informacijos pertekliaus laikais kruopščiai atsirenkame, ką verta skaityti, o ko ne. Pavyzdžiui, šis straipsnis skirtas tekstų kūrėjams, nes pateikiama informacija gali būti naudinga tik jiems. Numačius adresatą ir suvokus jo poreikius imamas konstruoti informacinis pranešimas.
Tikslingumas. Bet kokio teksto tikslas – perduoti konkrečią žinią (informaciją). Jos turi būti pakankamai, kad vertėtų kurti naują diskursą. Kalbėjimas ir nieko nepasakymas – tuščiažodžiaujančių politikų užsiėmimas, tad jiems ir palikime. Gero tekstų kūrėjo darbuose informacija yra pagrindas – namo „dėžutė“, o kalbinė išraiška – tik apdaila. Bet ji ne mažiau svarbi, nes tik originaliai ir įdomiai pateiktos mintys tekstą daro patrauklų.
Turtingumas. Būtent taip pavadinau trečiąjį banginį – kokybišką ir įdomų temos pateikimą. Va čia ir prasideda tikrai gero kūrėjo triumfas. Kalbos turtingumas – ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas, pasiekiamas po kelerių metų nuolatinio įdirbio. Intuityvus kalbos pojūtis labai padeda parinkti išraiškingiausius žodžius, tinkamiausias frazes ar net emociškai stiprius skyrybos ženklus. Kai moki gerai „vairuoti“ kalbą, nebijai rizikuoti ir lėkti didesniu greičiu ar važiuoti šlaito pakraščiu. Pasitikėjimo savimi taip pat įpučia kokybiškos literatūros skaitymas, nes skaitant pasąmonė užfiksuoja netikėtas ir unikalias kalbos išraiškos formas ir reikiamu metu – kuriant tekstą – mesteli jas į sąmonę. Taip ir gimsta tikri šedevrai.
 
Švarus tekstas
Man asmeniškai nėra nieko blogiau už informatyvų ir įdomų tekstą, suterštą rašybos ir kalbos kultūros „šiukšlėmis“. Jeigu jau rašai plačiajai visuomenei, būk malonus, parodyk daugiau pagarbos skaitytojui ir pasidomėk elementariausia kalbos kultūra. Juk kalbėdami, ypač prieš auditoriją, galvojame apie savo laikyseną ir kūno kalbą, stengiamės juos kontroliuoti. Tad gal metas atidžiau peržvelgti savo kūrinius ir jiems suteikti naują kokybės ženklą?
 
Jeigu jau užteko kantrybės perskaityti mano rašliavą iki galo, siūlau mintyse reikiamoje vietoje padėti kablelį straipsnio pavadinime. Kiek daug pakeičia toks mažas kablelis, tiesa?!

Kai kuriuos tekstus perskaitome vienu įkvėpimu, o kiti jau po pirmosios pastraipos sukelia nenumaldomą žiovulį. Tad pažiūrėkime, kurgi autoriai paslepia įtrauklumo „kabliuką“, užkabinantį ir neleidžiantį atsiplėšti iki paskutinio skyrybos ženklo.
 
Intriguojanti antraštė
Antraštė turi sužadinti smalsumą ir norą perskaityti straipsnį. Reikia užsiminti apie rutuliojamą temą, bet palikti intrigą – siūlo galą, kurio laikydamasis skaitytojas įsipainiotų į gerai suregztą minčių tinklą. Pavyzdžiui, „Dar vienas Katalikų Bažnyčios nužmogėjimas“ (Apostazė.blogspot.com) suintriguoja labiau nei „Bažnyčios nurodymu Olandijoje būdavo kastruojami berniukai“ (Delfi.lt). Antruoju atveju pavadinime pateikta informacija pakankama, kad smulkmenomis nesidomintis skaitytojas nebesigilintų į temą ir neskaitytų viso straipsnio, o būtent taip ir elgiasi dauguma laiką itin taupančių žmonių.
Antraštės mintį svarbu perteikti glaustai ir efektingai, kad daugiažodžiavimas neatbaidytų galimo skaitytojo. Pripažinkit, juk pernelyg ilgų straipsnio pavadinimų akys kartais tiesiog nesivargina skaityti ir apsistoja ties trumpesniais.
O kai antrašte susidomėjęs skaitytojas ryžtasi užmesti akį į patį tekstą, reikia jau pirmaisiais sakiniais užkariauti jo dėmesį, nes turite 20 sekundžių „kabliukui užmesti“. Tai padaryti padės laiko patikrintas masalas – TTT.
 
Trys didieji „T“
Taiklumas, Tikslingumas, Turtingumas – tai trys straipsnį laikantys banginiai, užtikrinantys jo įtaigumą. Kad tekstas būtų tvirtas, reikalingi visi kartu ir vienodai stiprūs.
Taiklumas. Kiekvienas straipsnis turi taikliai pasiekti potencialių skaitytojų taikinio centrą – adresatą. Neverta galvoti, kad itin įdomų straipsnį skaitys bet kas. Informacijos pertekliaus laikais kruopščiai atsirenkame, ką verta skaityti, o ko ne. Pavyzdžiui, šis straipsnis skirtas tekstų kūrėjams, nes pateikiama informacija gali būti naudinga tik jiems. Numačius adresatą ir suvokus jo poreikius imamas konstruoti informacinis pranešimas.
Tikslingumas. Bet kokio teksto tikslas – perduoti konkrečią žinią (informaciją). Jos turi būti pakankamai, kad vertėtų kurti naują diskursą. Kalbėjimas ir nieko nepasakymas – tuščiažodžiaujančių politikų užsiėmimas, tad jiems ir palikime. Gero tekstų kūrėjo darbuose informacija yra pagrindas – namo „dėžutė“, o kalbinė išraiška – tik apdaila. Bet ji ne mažiau svarbi, nes tik originaliai ir įdomiai pateiktos mintys tekstą daro patrauklų.
Turtingumas. Būtent taip pavadinau trečiąjį banginį – kokybišką ir įdomų temos pateikimą. Va čia ir prasideda tikrai gero kūrėjo triumfas. Kalbos turtingumas – ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas, pasiekiamas po kelerių metų nuolatinio įdirbio. Intuityvus kalbos pojūtis labai padeda parinkti išraiškingiausius žodžius, tinkamiausias frazes ar net emociškai stiprius skyrybos ženklus. Kai moki gerai „vairuoti“ kalbą, nebijai rizikuoti ir lėkti didesniu greičiu ar važiuoti šlaito pakraščiu. Pasitikėjimo savimi taip pat įpučia kokybiškos literatūros skaitymas, nes skaitant pasąmonė užfiksuoja netikėtas ir unikalias kalbos išraiškos formas ir reikiamu metu – kuriant tekstą – mesteli jas į sąmonę. Taip ir gimsta tikri šedevrai.
 
Švarus tekstas
Man asmeniškai nėra nieko blogiau už informatyvų ir įdomų tekstą, suterštą rašybos ir kalbos kultūros „šiukšlėmis“. Jeigu jau rašai plačiajai visuomenei, būk malonus, parodyk daugiau pagarbos skaitytojui ir pasidomėk elementariausia kalbos kultūra. Juk kalbėdami, ypač prieš auditoriją, galvojame apie savo laikyseną ir kūno kalbą, stengiamės juos kontroliuoti. Tad gal metas atidžiau peržvelgti savo kūrinius ir jiems suteikti naują kokybės ženklą?
 
Jeigu jau užteko kantrybės perskaityti mano rašliavą iki galo, siūlau mintyse reikiamoje vietoje padėti kablelį straipsnio pavadinime. Kiek daug pakeičia toks mažas kablelis, tiesa?!

Kai kuriuos tekstus perskaitome vienu įkvėpimu, o kiti jau po pirmosios pastraipos sukelia nenumaldomą žiovulį. Tad pažiūrėkime, kurgi autoriai paslepia įtrauklumo „kabliuką“, užkabinantį ir neleidžiantį atsiplėšti iki paskutinio skyrybos ženklo.
 
Intriguojanti antraštė
Antraštė turi sužadinti smalsumą ir norą perskaityti straipsnį. Reikia užsiminti apie rutuliojamą temą, bet palikti intrigą – siūlo galą, kurio laikydamasis skaitytojas įsipainiotų į gerai suregztą minčių tinklą. Pavyzdžiui, „Dar vienas Katalikų Bažnyčios nužmogėjimas“ (Apostazė.blogspot.com) suintriguoja labiau nei „Bažnyčios nurodymu Olandijoje būdavo kastruojami berniukai“ (Delfi.lt). Antruoju atveju pavadinime pateikta informacija pakankama, kad smulkmenomis nesidomintis skaitytojas nebesigilintų į temą ir neskaitytų viso straipsnio, o būtent taip ir elgiasi dauguma laiką itin taupančių žmonių.
Antraštės mintį svarbu perteikti glaustai ir efektingai, kad daugiažodžiavimas neatbaidytų galimo skaitytojo. Pripažinkit, juk pernelyg ilgų straipsnio pavadinimų akys kartais tiesiog nesivargina skaityti ir apsistoja ties trumpesniais.
O kai antrašte susidomėjęs skaitytojas ryžtasi užmesti akį į patį tekstą, reikia jau pirmaisiais sakiniais užkariauti jo dėmesį, nes turite 20 sekundžių „kabliukui užmesti“. Tai padaryti padės laiko patikrintas masalas – TTT.
 
Trys didieji „T“
Taiklumas, Tikslingumas, Turtingumas – tai trys straipsnį laikantys banginiai, užtikrinantys jo įtaigumą. Kad tekstas būtų tvirtas, reikalingi visi kartu ir vienodai stiprūs.
Taiklumas. Kiekvienas straipsnis turi taikliai pasiekti potencialių skaitytojų taikinio centrą – adresatą. Neverta galvoti, kad itin įdomų straipsnį skaitys bet kas. Informacijos pertekliaus laikais kruopščiai atsirenkame, ką verta skaityti, o ko ne. Pavyzdžiui, šis straipsnis skirtas tekstų kūrėjams, nes pateikiama informacija gali būti naudinga tik jiems. Numačius adresatą ir suvokus jo poreikius imamas konstruoti informacinis pranešimas.
Tikslingumas. Bet kokio teksto tikslas – perduoti konkrečią žinią (informaciją). Jos turi būti pakankamai, kad vertėtų kurti naują diskursą. Kalbėjimas ir nieko nepasakymas – tuščiažodžiaujančių politikų užsiėmimas, tad jiems ir palikime. Gero tekstų kūrėjo darbuose informacija yra pagrindas – namo „dėžutė“, o kalbinė išraiška – tik apdaila. Bet ji ne mažiau svarbi, nes tik originaliai ir įdomiai pateiktos mintys tekstą daro patrauklų.
Turtingumas. Būtent taip pavadinau trečiąjį banginį – kokybišką ir įdomų temos pateikimą. Va čia ir prasideda tikrai gero kūrėjo triumfas. Kalbos turtingumas – ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas, pasiekiamas po kelerių metų nuolatinio įdirbio. Intuityvus kalbos pojūtis labai padeda parinkti išraiškingiausius žodžius, tinkamiausias frazes ar net emociškai stiprius skyrybos ženklus. Kai moki gerai „vairuoti“ kalbą, nebijai rizikuoti ir lėkti didesniu greičiu ar važiuoti šlaito pakraščiu. Pasitikėjimo savimi taip pat įpučia kokybiškos literatūros skaitymas, nes skaitant pasąmonė užfiksuoja netikėtas ir unikalias kalbos išraiškos formas ir reikiamu metu – kuriant tekstą – mesteli jas į sąmonę. Taip ir gimsta tikri šedevrai.
 
Švarus tekstas
Man asmeniškai nėra nieko blogiau už informatyvų ir įdomų tekstą, suterštą rašybos ir kalbos kultūros „šiukšlėmis“. Jeigu jau rašai plačiajai visuomenei, būk malonus, parodyk daugiau pagarbos skaitytojui ir pasidomėk elementariausia kalbos kultūra. Juk kalbėdami, ypač prieš auditoriją, galvojame apie savo laikyseną ir kūno kalbą, stengiamės juos kontroliuoti. Tad gal metas atidžiau peržvelgti savo kūrinius ir jiems suteikti naują kokybės ženklą?
 
Jeigu jau užteko kantrybės perskaityti mano rašliavą iki galo, siūlau mintyse reikiamoje vietoje padėti kablelį straipsnio pavadinime. Kiek daug pakeičia toks mažas kablelis, tiesa?!

Kai kuriuos tekstus perskaitome vienu įkvėpimu, o kiti jau po pirmosios pastraipos sukelia nenumaldomą žiovulį. Tad pažiūrėkime, kurgi autoriai paslepia įtrauklumo „kabliuką“, užkabinantį ir neleidžiantį atsiplėšti iki paskutinio skyrybos ženklo.
 
Intriguojanti antraštė
Antraštė turi sužadinti smalsumą ir norą perskaityti straipsnį. Reikia užsiminti apie rutuliojamą temą, bet palikti intrigą – siūlo galą, kurio laikydamasis skaitytojas įsipainiotų į gerai suregztą minčių tinklą. Pavyzdžiui, „Dar vienas Katalikų Bažnyčios nužmogėjimas“ (Apostazė.blogspot.com) suintriguoja labiau nei „Bažnyčios nurodymu Olandijoje būdavo kastruojami berniukai“ (Delfi.lt). Antruoju atveju pavadinime pateikta informacija pakankama, kad smulkmenomis nesidomintis skaitytojas nebesigilintų į temą ir neskaitytų viso straipsnio, o būtent taip ir elgiasi dauguma laiką itin taupančių žmonių.
Antraštės mintį svarbu perteikti glaustai ir efektingai, kad daugiažodžiavimas neatbaidytų galimo skaitytojo. Pripažinkit, juk pernelyg ilgų straipsnio pavadinimų akys kartais tiesiog nesivargina skaityti ir apsistoja ties trumpesniais.
O kai antrašte susidomėjęs skaitytojas ryžtasi užmesti akį į patį tekstą, reikia jau pirmaisiais sakiniais užkariauti jo dėmesį, nes turite 20 sekundžių „kabliukui užmesti“. Tai padaryti padės laiko patikrintas masalas – TTT.
 
Trys didieji „T“
Taiklumas, Tikslingumas, Turtingumas – tai trys straipsnį laikantys banginiai, užtikrinantys jo įtaigumą. Kad tekstas būtų tvirtas, reikalingi visi kartu ir vienodai stiprūs.
Taiklumas. Kiekvienas straipsnis turi taikliai pasiekti potencialių skaitytojų taikinio centrą – adresatą. Neverta galvoti, kad itin įdomų straipsnį skaitys bet kas. Informacijos pertekliaus laikais kruopščiai atsirenkame, ką verta skaityti, o ko ne. Pavyzdžiui, šis straipsnis skirtas tekstų kūrėjams, nes pateikiama informacija gali būti naudinga tik jiems. Numačius adresatą ir suvokus jo poreikius imamas konstruoti informacinis pranešimas.
Tikslingumas. Bet kokio teksto tikslas – perduoti konkrečią žinią (informaciją). Jos turi būti pakankamai, kad vertėtų kurti naują diskursą. Kalbėjimas ir nieko nepasakymas – tuščiažodžiaujančių politikų užsiėmimas, tad jiems ir palikime. Gero tekstų kūrėjo darbuose informacija yra pagrindas – namo „dėžutė“, o kalbinė išraiška – tik apdaila. Bet ji ne mažiau svarbi, nes tik originaliai ir įdomiai pateiktos mintys tekstą daro patrauklų.
Turtingumas. Būtent taip pavadinau trečiąjį banginį – kokybišką ir įdomų temos pateikimą. Va čia ir prasideda tikrai gero kūrėjo triumfas. Kalbos turtingumas – ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas, pasiekiamas po kelerių metų nuolatinio įdirbio. Intuityvus kalbos pojūtis labai padeda parinkti išraiškingiausius žodžius, tinkamiausias frazes ar net emociškai stiprius skyrybos ženklus. Kai moki gerai „vairuoti“ kalbą, nebijai rizikuoti ir lėkti didesniu greičiu ar važiuoti šlaito pakraščiu. Pasitikėjimo savimi taip pat įpučia kokybiškos literatūros skaitymas, nes skaitant pasąmonė užfiksuoja netikėtas ir unikalias kalbos išraiškos formas ir reikiamu metu – kuriant tekstą – mesteli jas į sąmonę. Taip ir gimsta tikri šedevrai.
 
Švarus tekstas
Man asmeniškai nėra nieko blogiau už informatyvų ir įdomų tekstą, suterštą rašybos ir kalbos kultūros „šiukšlėmis“. Jeigu jau rašai plačiajai visuomenei, būk malonus, parodyk daugiau pagarbos skaitytojui ir pasidomėk elementariausia kalbos kultūra. Juk kalbėdami, ypač prieš auditoriją, galvojame apie savo laikyseną ir kūno kalbą, stengiamės juos kontroliuoti. Tad gal metas atidžiau peržvelgti savo kūrinius ir jiems suteikti naują kokybės ženklą?
 
Jeigu jau užteko kantrybės perskaityti mano rašliavą iki galo, siūlau mintyse reikiamoje vietoje padėti kablelį straipsnio pavadinime. Kiek daug pakeičia toks mažas kablelis, tiesa?!

Kai kuriuos tekstus perskaitome vienu įkvėpimu, o kiti jau po pirmosios pastraipos sukelia nenumaldomą žiovulį. Tad pažiūrėkime, kurgi autoriai paslepia įtrauklumo „kabliuką“, užkabinantį ir neleidžiantį atsiplėšti iki paskutinio skyrybos ženklo.
 
Intriguojanti antraštė
Antraštė turi sužadinti smalsumą ir norą perskaityti straipsnį. Reikia užsiminti apie rutuliojamą temą, bet palikti intrigą – siūlo galą, kurio laikydamasis skaitytojas įsipainiotų į gerai suregztą minčių tinklą. Pavyzdžiui, „Dar vienas Katalikų Bažnyčios nužmogėjimas“ (Apostazė.blogspot.com) suintriguoja labiau nei „Bažnyčios nurodymu Olandijoje būdavo kastruojami berniukai“ (Delfi.lt). Antruoju atveju pavadinime pateikta informacija pakankama, kad smulkmenomis nesidomintis skaitytojas nebesigilintų į temą ir neskaitytų viso straipsnio, o būtent taip ir elgiasi dauguma laiką itin taupančių žmonių.
Antraštės mintį svarbu perteikti glaustai ir efektingai, kad daugiažodžiavimas neatbaidytų galimo skaitytojo. Pripažinkit, juk pernelyg ilgų straipsnio pavadinimų akys kartais tiesiog nesivargina skaityti ir apsistoja ties trumpesniais.
O kai antrašte susidomėjęs skaitytojas ryžtasi užmesti akį į patį tekstą, reikia jau pirmaisiais sakiniais užkariauti jo dėmesį, nes turite 20 sekundžių „kabliukui užmesti“. Tai padaryti padės laiko patikrintas masalas – TTT.
 
Trys didieji „T“
Taiklumas, Tikslingumas, Turtingumas – tai trys straipsnį laikantys banginiai, užtikrinantys jo įtaigumą. Kad tekstas būtų tvirtas, reikalingi visi kartu ir vienodai stiprūs.
Taiklumas. Kiekvienas straipsnis turi taikliai pasiekti potencialių skaitytojų taikinio centrą – adresatą. Neverta galvoti, kad itin įdomų straipsnį skaitys bet kas. Informacijos pertekliaus laikais kruopščiai atsirenkame, ką verta skaityti, o ko ne. Pavyzdžiui, šis straipsnis skirtas tekstų kūrėjams, nes pateikiama informacija gali būti naudinga tik jiems. Numačius adresatą ir suvokus jo poreikius imamas konstruoti informacinis pranešimas.
Tikslingumas. Bet kokio teksto tikslas – perduoti konkrečią žinią (informaciją). Jos turi būti pakankamai, kad vertėtų kurti naują diskursą. Kalbėjimas ir nieko nepasakymas – tuščiažodžiaujančių politikų užsiėmimas, tad jiems ir palikime. Gero tekstų kūrėjo darbuose informacija yra pagrindas – namo „dėžutė“, o kalbinė išraiška – tik apdaila. Bet ji ne mažiau svarbi, nes tik originaliai ir įdomiai pateiktos mintys tekstą daro patrauklų.
Turtingumas. Būtent taip pavadinau trečiąjį banginį – kokybišką ir įdomų temos pateikimą. Va čia ir prasideda tikrai gero kūrėjo triumfas. Kalbos turtingumas – ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas, pasiekiamas po kelerių metų nuolatinio įdirbio. Intuityvus kalbos pojūtis labai padeda parinkti išraiškingiausius žodžius, tinkamiausias frazes ar net emociškai stiprius skyrybos ženklus. Kai moki gerai „vairuoti“ kalbą, nebijai rizikuoti ir lėkti didesniu greičiu ar važiuoti šlaito pakraščiu. Pasitikėjimo savimi taip pat įpučia kokybiškos literatūros skaitymas, nes skaitant pasąmonė užfiksuoja netikėtas ir unikalias kalbos išraiškos formas ir reikiamu metu – kuriant tekstą – mesteli jas į sąmonę. Taip ir gimsta tikri šedevrai.
 
Švarus tekstas
Man asmeniškai nėra nieko blogiau už informatyvų ir įdomų tekstą, suterštą rašybos ir kalbos kultūros „šiukšlėmis“. Jeigu jau rašai plačiajai visuomenei, būk malonus, parodyk daugiau pagarbos skaitytojui ir pasidomėk elementariausia kalbos kultūra. Juk kalbėdami, ypač prieš auditoriją, galvojame apie savo laikyseną ir kūno kalbą, stengiamės juos kontroliuoti. Tad gal metas atidžiau peržvelgti savo kūrinius ir jiems suteikti naują kokybės ženklą?
 
Jeigu jau užteko kantrybės perskaityti mano rašliavą iki galo, siūlau mintyse reikiamoje vietoje padėti kablelį straipsnio pavadinime. Kiek daug pakeičia toks mažas kablelis, tiesa?!

Kai kuriuos tekstus perskaitome vienu įkvėpimu, o kiti jau po pirmosios pastraipos sukelia nenumaldomą žiovulį. Tad pažiūrėkime, kurgi autoriai paslepia įtrauklumo „kabliuką“, užkabinantį ir neleidžiantį atsiplėšti iki paskutinio skyrybos ženklo.
 
Intriguojanti antraštė
Antraštė turi sužadinti smalsumą ir norą perskaityti straipsnį. Reikia užsiminti apie rutuliojamą temą, bet palikti intrigą – siūlo galą, kurio laikydamasis skaitytojas įsipainiotų į gerai suregztą minčių tinklą. Pavyzdžiui, „Dar vienas Katalikų Bažnyčios nužmogėjimas“ (Apostazė.blogspot.com) suintriguoja labiau nei „Bažnyčios nurodymu Olandijoje būdavo kastruojami berniukai“ (Delfi.lt). Antruoju atveju pavadinime pateikta informacija pakankama, kad smulkmenomis nesidomintis skaitytojas nebesigilintų į temą ir neskaitytų viso straipsnio, o būtent taip ir elgiasi dauguma laiką itin taupančių žmonių.
Antraštės mintį svarbu perteikti glaustai ir efektingai, kad daugiažodžiavimas neatbaidytų galimo skaitytojo. Pripažinkit, juk pernelyg ilgų straipsnio pavadinimų akys kartais tiesiog nesivargina skaityti ir apsistoja ties trumpesniais.
O kai antrašte susidomėjęs skaitytojas ryžtasi užmesti akį į patį tekstą, reikia jau pirmaisiais sakiniais užkariauti jo dėmesį, nes turite 20 sekundžių „kabliukui užmesti“. Tai padaryti padės laiko patikrintas masalas – TTT.
 
Trys didieji „T“
Taiklumas, Tikslingumas, Turtingumas – tai trys straipsnį laikantys banginiai, užtikrinantys jo įtaigumą. Kad tekstas būtų tvirtas, reikalingi visi kartu ir vienodai stiprūs.
Taiklumas. Kiekvienas straipsnis turi taikliai pasiekti potencialių skaitytojų taikinio centrą – adresatą. Neverta galvoti, kad itin įdomų straipsnį skaitys bet kas. Informacijos pertekliaus laikais kruopščiai atsirenkame, ką verta skaityti, o ko ne. Pavyzdžiui, šis straipsnis skirtas tekstų kūrėjams, nes pateikiama informacija gali būti naudinga tik jiems. Numačius adresatą ir suvokus jo poreikius imamas konstruoti informacinis pranešimas.
Tikslingumas. Bet kokio teksto tikslas – perduoti konkrečią žinią (informaciją). Jos turi būti pakankamai, kad vertėtų kurti naują diskursą. Kalbėjimas ir nieko nepasakymas – tuščiažodžiaujančių politikų užsiėmimas, tad jiems ir palikime. Gero tekstų kūrėjo darbuose informacija yra pagrindas – namo „dėžutė“, o kalbinė išraiška – tik apdaila. Bet ji ne mažiau svarbi, nes tik originaliai ir įdomiai pateiktos mintys tekstą daro patrauklų.
Turtingumas. Būtent taip pavadinau trečiąjį banginį – kokybišką ir įdomų temos pateikimą. Va čia ir prasideda tikrai gero kūrėjo triumfas. Kalbos turtingumas – ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas, pasiekiamas po kelerių metų nuolatinio įdirbio. Intuityvus kalbos pojūtis labai padeda parinkti išraiškingiausius žodžius, tinkamiausias frazes ar net emociškai stiprius skyrybos ženklus. Kai moki gerai „vairuoti“ kalbą, nebijai rizikuoti ir lėkti didesniu greičiu ar važiuoti šlaito pakraščiu. Pasitikėjimo savimi taip pat įpučia kokybiškos literatūros skaitymas, nes skaitant pasąmonė užfiksuoja netikėtas ir unikalias kalbos išraiškos formas ir reikiamu metu – kuriant tekstą – mesteli jas į sąmonę. Taip ir gimsta tikri šedevrai.
 
Švarus tekstas
Man asmeniškai nėra nieko blogiau už informatyvų ir įdomų tekstą, suterštą rašybos ir kalbos kultūros „šiukšlėmis“. Jeigu jau rašai plačiajai visuomenei, būk malonus, parodyk daugiau pagarbos skaitytojui ir pasidomėk elementariausia kalbos kultūra. Juk kalbėdami, ypač prieš auditoriją, galvojame apie savo laikyseną ir kūno kalbą, stengiamės juos kontroliuoti. Tad gal metas atidžiau peržvelgti savo kūrinius ir jiems suteikti naują kokybės ženklą?
 
Jeigu jau užteko kantrybės perskaityti mano rašliavą iki galo, siūlau mintyse reikiamoje vietoje padėti kablelį straipsnio pavadinime. Kiek daug pakeičia toks mažas kablelis, tiesa?!

Kai kuriuos tekstus perskaitome vienu įkvėpimu, o kiti jau po pirmosios pastraipos sukelia nenumaldomą žiovulį. Tad pažiūrėkime, kurgi autoriai paslepia įtrauklumo „kabliuką“, užkabinantį ir neleidžiantį atsiplėšti iki paskutinio skyrybos ženklo.
 
Intriguojanti antraštė
Antraštė turi sužadinti smalsumą ir norą perskaityti straipsnį. Reikia užsiminti apie rutuliojamą temą, bet palikti intrigą – siūlo galą, kurio laikydamasis skaitytojas įsipainiotų į gerai suregztą minčių tinklą. Pavyzdžiui, „Dar vienas Katalikų Bažnyčios nužmogėjimas“ (Apostazė.blogspot.com) suintriguoja labiau nei „Bažnyčios nurodymu Olandijoje būdavo kastruojami berniukai“ (Delfi.lt). Antruoju atveju pavadinime pateikta informacija pakankama, kad smulkmenomis nesidomintis skaitytojas nebesigilintų į temą ir neskaitytų viso straipsnio, o būtent taip ir elgiasi dauguma laiką itin taupančių žmonių.
Antraštės mintį svarbu perteikti glaustai ir efektingai, kad daugiažodžiavimas neatbaidytų galimo skaitytojo. Pripažinkit, juk pernelyg ilgų straipsnio pavadinimų akys kartais tiesiog nesivargina skaityti ir apsistoja ties trumpesniais.
O kai antrašte susidomėjęs skaitytojas ryžtasi užmesti akį į patį tekstą, reikia jau pirmaisiais sakiniais užkariauti jo dėmesį, nes turite 20 sekundžių „kabliukui užmesti“. Tai padaryti padės laiko patikrintas masalas – TTT.
 
Trys didieji „T“
Taiklumas, Tikslingumas, Turtingumas – tai trys straipsnį laikantys banginiai, užtikrinantys jo įtaigumą. Kad tekstas būtų tvirtas, reikalingi visi kartu ir vienodai stiprūs.
Taiklumas. Kiekvienas straipsnis turi taikliai pasiekti potencialių skaitytojų taikinio centrą – adresatą. Neverta galvoti, kad itin įdomų straipsnį skaitys bet kas. Informacijos pertekliaus laikais kruopščiai atsirenkame, ką verta skaityti, o ko ne. Pavyzdžiui, šis straipsnis skirtas tekstų kūrėjams, nes pateikiama informacija gali būti naudinga tik jiems. Numačius adresatą ir suvokus jo poreikius imamas konstruoti informacinis pranešimas.
Tikslingumas. Bet kokio teksto tikslas – perduoti konkrečią žinią (informaciją). Jos turi būti pakankamai, kad vertėtų kurti naują diskursą. Kalbėjimas ir nieko nepasakymas – tuščiažodžiaujančių politikų užsiėmimas, tad jiems ir palikime. Gero tekstų kūrėjo darbuose informacija yra pagrindas – namo „dėžutė“, o kalbinė išraiška – tik apdaila. Bet ji ne mažiau svarbi, nes tik originaliai ir įdomiai pateiktos mintys tekstą daro patrauklų.
Turtingumas. Būtent taip pavadinau trečiąjį banginį – kokybišką ir įdomų temos pateikimą. Va čia ir prasideda tikrai gero kūrėjo triumfas. Kalbos turtingumas – ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas, pasiekiamas po kelerių metų nuolatinio įdirbio. Intuityvus kalbos pojūtis labai padeda parinkti išraiškingiausius žodžius, tinkamiausias frazes ar net emociškai stiprius skyrybos ženklus. Kai moki gerai „vairuoti“ kalbą, nebijai rizikuoti ir lėkti didesniu greičiu ar važiuoti šlaito pakraščiu. Pasitikėjimo savimi taip pat įpučia kokybiškos literatūros skaitymas, nes skaitant pasąmonė užfiksuoja netikėtas ir unikalias kalbos išraiškos formas ir reikiamu metu – kuriant tekstą – mesteli jas į sąmonę. Taip ir gimsta tikri šedevrai.
 
Švarus tekstas
Man asmeniškai nėra nieko blogiau už informatyvų ir įdomų tekstą, suterštą rašybos ir kalbos kultūros „šiukšlėmis“. Jeigu jau rašai plačiajai visuomenei, būk malonus, parodyk daugiau pagarbos skaitytojui ir pasidomėk elementariausia kalbos kultūra. Juk kalbėdami, ypač prieš auditoriją, galvojame apie savo laikyseną ir kūno kalbą, stengiamės juos kontroliuoti. Tad gal metas atidžiau peržvelgti savo kūrinius ir jiems suteikti naują kokybės ženklą?
 
Jeigu jau užteko kantrybės perskaityti mano rašliavą iki galo, siūlau mintyse reikiamoje vietoje padėti kablelį straipsnio pavadinime. Kiek daug pakeičia toks mažas kablelis, tiesa?!

Kai kuriuos tekstus perskaitome vienu įkvėpimu, o kiti jau po pirmosios pastraipos sukelia nenumaldomą žiovulį. Tad pažiūrėkime, kurgi autoriai paslepia įtrauklumo „kabliuką“, užkabinantį ir neleidžiantį atsiplėšti iki paskutinio skyrybos ženklo.
 
Intriguojanti antraštė
Antraštė turi sužadinti smalsumą ir norą perskaityti straipsnį. Reikia užsiminti apie rutuliojamą temą, bet palikti intrigą – siūlo galą, kurio laikydamasis skaitytojas įsipainiotų į gerai suregztą minčių tinklą. Pavyzdžiui, „Dar vienas Katalikų Bažnyčios nužmogėjimas“ (Apostazė.blogspot.com) suintriguoja labiau nei „Bažnyčios nurodymu Olandijoje būdavo kastruojami berniukai“ (Delfi.lt). Antruoju atveju pavadinime pateikta informacija pakankama, kad smulkmenomis nesidomintis skaitytojas nebesigilintų į temą ir neskaitytų viso straipsnio, o būtent taip ir elgiasi dauguma laiką itin taupančių žmonių.
Antraštės mintį svarbu perteikti glaustai ir efektingai, kad daugiažodžiavimas neatbaidytų galimo skaitytojo. Pripažinkit, juk pernelyg ilgų straipsnio pavadinimų akys kartais tiesiog nesivargina skaityti ir apsistoja ties trumpesniais.
O kai antrašte susidomėjęs skaitytojas ryžtasi užmesti akį į patį tekstą, reikia jau pirmaisiais sakiniais užkariauti jo dėmesį, nes turite 20 sekundžių „kabliukui užmesti“. Tai padaryti padės laiko patikrintas masalas – TTT.
 
Trys didieji „T“
Taiklumas, Tikslingumas, Turtingumas – tai trys straipsnį laikantys banginiai, užtikrinantys jo įtaigumą. Kad tekstas būtų tvirtas, reikalingi visi kartu ir vienodai stiprūs.
Taiklumas. Kiekvienas straipsnis turi taikliai pasiekti potencialių skaitytojų taikinio centrą – adresatą. Neverta galvoti, kad itin įdomų straipsnį skaitys bet kas. Informacijos pertekliaus laikais kruopščiai atsirenkame, ką verta skaityti, o ko ne. Pavyzdžiui, šis straipsnis skirtas tekstų kūrėjams, nes pateikiama informacija gali būti naudinga tik jiems. Numačius adresatą ir suvokus jo poreikius imamas konstruoti informacinis pranešimas.
Tikslingumas. Bet kokio teksto tikslas – perduoti konkrečią žinią (informaciją). Jos turi būti pakankamai, kad vertėtų kurti naują diskursą. Kalbėjimas ir nieko nepasakymas – tuščiažodžiaujančių politikų užsiėmimas, tad jiems ir palikime. Gero tekstų kūrėjo darbuose informacija yra pagrindas – namo „dėžutė“, o kalbinė išraiška – tik apdaila. Bet ji ne mažiau svarbi, nes tik originaliai ir įdomiai pateiktos mintys tekstą daro patrauklų.
Turtingumas. Būtent taip pavadinau trečiąjį banginį – kokybišką ir įdomų temos pateikimą. Va čia ir prasideda tikrai gero kūrėjo triumfas. Kalbos turtingumas – ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas, pasiekiamas po kelerių metų nuolatinio įdirbio. Intuityvus kalbos pojūtis labai padeda parinkti išraiškingiausius žodžius, tinkamiausias frazes ar net emociškai stiprius skyrybos ženklus. Kai moki gerai „vairuoti“ kalbą, nebijai rizikuoti ir lėkti didesniu greičiu ar važiuoti šlaito pakraščiu. Pasitikėjimo savimi taip pat įpučia kokybiškos literatūros skaitymas, nes skaitant pasąmonė užfiksuoja netikėtas ir unikalias kalbos išraiškos formas ir reikiamu metu – kuriant tekstą – mesteli jas į sąmonę. Taip ir gimsta tikri šedevrai.
 
Švarus tekstas
Man asmeniškai nėra nieko blogiau už informatyvų ir įdomų tekstą, suterštą rašybos ir kalbos kultūros „šiukšlėmis“. Jeigu jau rašai plačiajai visuomenei, būk malonus, parodyk daugiau pagarbos skaitytojui ir pasidomėk elementariausia kalbos kultūra. Juk kalbėdami, ypač prieš auditoriją, galvojame apie savo laikyseną ir kūno kalbą, stengiamės juos kontroliuoti. Tad gal metas atidžiau peržvelgti savo kūrinius ir jiems suteikti naują kokybės ženklą?
 
Jeigu jau užteko kantrybės perskaityti mano rašliavą iki galo, siūlau mintyse reikiamoje vietoje padėti kablelį straipsnio pavadinime. Kiek daug pakeičia toks mažas kablelis, tiesa?!