charma

Viskas visus pats supratau liko tik vienas, gal galit bent kokia uzuomina mestelt?

Cia man papildomi uzdaviniai,todel noriu sprendimu su paaiskinamais, cia ne ND yra.

Sveiki taigi vel prireike jusu pagalbos, aciu.

3.Varinio laidininko varza 2 kartus didesne uz aliuminio laidininko varza, o mase 4 kartus mazesne. Kuris laidininkas ilgesnis? Kiek kartu?

Sveiki, nesuprantu kelių uždavinių jei būtų nesunku, gal galėtumėt išspręsti ar bent jau užvesti link teisingo kelio. Ačiū.

4. Į kalorimetrą įpilama vandes. Į kitą tokį patį kalorimetrą įpilima tokios pat masės kitokio skysčio. Abu kalorimetrai šildomi tokios pat galios šildytuvais. Po kelių minučių vandens temperatūra pakilo 4*C, o nežinomo skysčio - 5*C. Vandens savitoji šiluma 4200 J/(kg * C). Kokia nežinomo skysčio savitoji šiluma? Šilumos nuostolių nepaisykite.

6. Izoliuotame inde su jame įtaisytu vandens maišytuvu yra 17 *C temperatūros vandens. Į vandenį tame inde vienodais laiko tarpais, pakankamai ilgais, kad nusistovėtų temperatūra ir ją pavyktų išmatuoti, įmetami vienodi 317 *C temperatūros metaliniai šratai. Elektroninis termometras, kurio šiluminės talpos galite nepaisyti prieš įmetant trečiąjį šratą rodė 47 *C temperatūrą. Kiek šratų įmetus vanduo turėų užvirti?

7. Dviejuose vienoduose induose yra vienodi kiekiai vandens. Pirmajame inde vandens temperatūra 10 *C antrajame 40 *. Iš pirmojo indo pusę vandens perpylė į antrąjį indą. Nusistovėjus šiluminei pusiausvyrai, tiek pat vandens perpylė atgal į pirmąjį indą. Nustatykite vandens temperatūrą kiekviename inde po tokio perpylimo. Kokia nusistovės temperatūra po antor tokio paties vandens perpylimo? Nuostuolių nepaisykite.

Na ir pats sunkiausias kur nesigaudau....

8. Turime tris vienodus kalorimetrus ir šilumai laidų indą L. Pirmajame kalorimetre yra karštas t1 temperatūros vanduo, antrajame - šaltas t2 temperatūros vanduo, trečiasis - tuščias. Kalorimeruose esančio vandens masės viendos. Pusė šalto vandens supilama į indą L, kuris po to įdedamas į pirmąjį kalorimetrą. Nusistovėjus šiluminei pusiausvyrai, vanduo iš indo L supilamas į trečiąjį kalorimetrą. Likęs šaltas vanduo supilamas į šilumai laidų indą. Indas vėl įdedamas į pirmąjį kalorimetrą. Nusistovėjus šiluminei pusiausvyrai, vanduo iš indo L supilamas į trečiąjį kalorimetrą. Kokia nusistovės temperatūra trečiajame kalorimetre? Indo ir kalorimetrų šiluminių talpų bei šilumos nuostolių nepaisykite.

Ačiū, už pagalbą atsilyginsiu.

Keiciu 5 i 5 rasot i pm :)

Čia ne sistema, manau reikia spręsti. Pirma, viską pasidaliname iš 2. Gaunasi 4x+3y =35 Darom bandymo būdu.

 

1 negili lėkštė: 35 -3 = 4x 32/4 gaunasi 8 gilios lėkštės.

2 negilios: 35-6 (lygu) 29 29/4 nesidalina, netinka

3 negilios: 35-9 (lygu) 26 26/4 nesidalina, netinka

4 negilios: 35-12 (lygu) 23 23/4 nesidalina, netinka

5 negilios 35-15 (lygu) 20 20/4 gaunasi 5 gilios

6 negilios: 35-18 (lygu) 17 17/4 nesidalina, netinka

7 negilios : 35-21 (lygu) 14 14/4 nesidalina, netinka

8 negilios: 35-24 (lygu) 11 11/4 nesidalina, netinka

9 negilios: 35-27 (lygu) 8 8/4 gaunasi 2 gilios

10 negilių 35-30 (lygu) 5 5/4 nesidalina, netinka

11 negilių 35-32 (lygu) 2 2/4 nesidalina, netinka

 

Man atrodo, nedaskaitei sąlygos. Joje turėjo būt parašyta, kad nusipirko 9 lėkštes.

 

P.S. Kelinta klasė?

9 klase tema lygciu sistemos, as taip irgi galvojau, kad atmetimo budu. Issiaiskinsiu su mokytoja rytoj, aciu visiems uz atsakymus. Salyga tikrai teisingai nurasyta, gali buti , kad uzdavinyne klaida.

Pilna, manau cia reikia atsizvelgti , kad klausia tik negiliu leksciu kieko.

Mama pirko gilių ir negilių lėkščių. Gili kainavo 8 Lt, negili 6 Lt. Už visą pirkinį ji sumokėjo 70Lt. Kiek negilių lėkščių pirko mama?

susidariau tokia lygtį, o antros nesugalvoju niekaip:

8x+6y=70Lt

Atsakymas duotas 9 arba 1.

Fotonas , 9 klase. Nieko neprisimeni is mechanikos, todel prasau pagalbos.

Sveiki, prasau padekit dar kelis isspresti, aciu

Ačiū, greitu metu pridėsiu dar kelis pasitikrinimui.

EDIT: ikeliau kelis naujus , prasau pagalbos, dekui.

11. Du vienodi rutuliukai vienu metu paleidžiami vienu metu be pradinio greičio. Pirmasis be trinties juda nuožulniąją plokštuma, antrasis laisvai krinta. Palyginkite sunkio jėgos atliktą darbą,pasiekus taškus A ir B.

http://www.part.lt/img/30c55ed9721f8e1242edf6b7295ec5b6636.JPG[/url]

Manau , kad su nuozulniaja plokstuma kelias bus ilgesnis , todel darbas bus ir didesnis . Jei neteisus pataisykite, aciu. Dėkui Wi_lius uz sprendima.

12. Kalnuotoje vietovėje leisdamasis nuo kalno dviratininkas įgyja 54 km/h greitį. Į kokio aukščio kitą kalną jis gali pakilti? Pasipriešinimo nepaisykite.

Šitas man visai nesišviečia todėl prašau pagalbos. Dėkui Wi_lius uz sprendima.

15. 2 t lėktuvas skrenda 50 m/s greičiu. 420 m aukštyje jis pradeda leistis išjuntu varikliu ir žemę pasiekia turėdamas 30 m/s greitį. Kokį darbą atlikea oro pasipriešinimo jėga lėktuvui planiruojant?

Man rodos iš čia A = A1 - A2 - A3 pataisykite jei klystu. Dėkui Wi_lius uz sprendima.

NAUJI:

5. Riedėdami vienas prieš kitą susidūrė du tos pačios medžiagos rutuliukai, kurių vieno skresmuo 3 kartus didesnis už kito. Palyginkite rutuliukų pagreitį. ( V(turis)=4piR(treciuoju)/3)

9. Automobilis vaziuoja v=90km/h greiciu. Kokiu linijiniu greiciu v1 sukasi jo ratu isoriniai taskai ir kokiu dazniu n sukasi ratai, jeigu ju skersmuo d=650mm ir jie rieda nepraslysdami?