MissMoni

Skersas ant mokyklos? Žinok gyvenimas ant Tavęs skersą dės..

Aš šiemet buvau įstojusi į valstybės finansuojamą vietą studijuoti marketingą KTU. Tikslaus savo konkursinio balo nepamenu, bet lyg ir buvo 19.4 ar kažkas panašaus. Bet į Kauną studijuoti taip ir neišvažiavau, nes įstojau į savo svajonių universitetą JK.

Susirašyk ant lapo savo savybių pliusus ir minusus, po to susirašyk visas profesijas, kurios Tave domina ir atmetimo būdu išsirink sau artimiausią.
 
O šiaip tai jei nežinai ką studijuoti, tai neskubėk, metus nieko nestudijuok ir tiek.
Kartais geriau ramiai pasėdėti ir apmąstyti, o ne rinktis bet ką akis išdegus :)

Kaip turėjau acerį buvo sensoriniai mygtukai užstigę, neveikė, tai išėmus bateriją ir palaikius kokias 10min vėl veikdavo.

1. COMPLETLEY unplug laptop from everything. 2. TAKE out battery 3. PUSH and HOLD the POWER button for 20-30 seconds and it completley discharges laptop
 
Dar variantas atjungti visa panele nuemus ir vel pajungti.
 
Na ir dar -
 
To resolve this I went into the BIOS and set the POST operation to Thorough (very slow). I rebooted the computer once and the touch buttons began working again. I went back to the BIOS and I reset the POST operation to Minimal. The touch buttons now work properly.
 
Tikiuosi kas nors pades :)

Aš taip pat nesuprantu tokio rašymo fragmentais. Reikia pradėti nuo įžangos ir baigti užsklanda. Įžangoje apsibrėži, apie ką kalbėsi, trumpai užsimeni, kokios pozicijos laikysiesi ir su ja sieji visą tolesnį rašinį (įžanga turi ypač gerai jungtis su pirma dėstymo pastraipa ir užsklanda).
 
 
Nebūtinai iš knygų. Puikiausiai galima panaudoti matytą spektaklį, skaitytą interviu su autoritetu iš kultūros srities ar kokį nors kultūrinį renginį.
Man nėra tekę girdėti, kad kontekstai iš Biblijos ar Antikos laikotarpio būtų patys stirpiausi. Stipriausi yra kultūriniai argumentai, silpnesni socialiniai/istoriniai, patys prasčiausi - asmeninės patirties argumentai. Vienas iš samprotavimo rašinio tikslų yra patikrinti, kiek moksleivis žino, koks jo išprusimo lygis. Todėl būtų protinga panaudoti įvairius argumentus - pvz. vieną iš Biblijos, kitą iš kokios nors vertingos knygos, trečią iš spektalio. O jeigu dar pavyktų įžangoje įkomponuoti kokio nors autoriteto citatą, o užsklandoje frazeologizmą (pvz. Ariadnės siūlas, Damoklo kardas, Buridano asilas ir t.t), tai skaitantis vertintojas patirtų orgazmą ir aukščiausią balą parašytų ;)
Mano asmeninis patarimas - naudokite tik kultūrinius argumentus. Jokių socialinių/istorinių, apie asmeninius net minties neturėkit. Geriau skystas kultūrinis, negu stiprus socialinis. Kvaila tvarka, bet taip jau yra. Prifarširuokit rašinį kultūrinių kontekstų taip, kad maža nepasirodytų.
 
Už ar prieš? To reikia rašant anglų kalbos "For and against" rašinius, bet tokia prieiga nebūtina ir dažnai gali būti netinkama lietuvių kalbos samprotavimo rašiniuose. Pavyzdžiui, "už ir prieš" būdas visiškai netiktų 2007-ųjų VBE temai "Ką reiškia būti laisvu žmogumi?" ir daugeliui kitų egzamino temų.
 
Ne visai taip. Geriausiuose rašiniuose užsklandoje ne tik apibendrinama, bet ir prieinama vertingos išvados, kuri parodo, kad moksleivis ne tik sugebėjo sudėlioti pastraipas, kontekstus ir argumentus, bet ir suvokė šį tą daugiau. Žinoma, ta išvada turi sietis su visu tuo, kas buvo sakyta anksčiau. Kaip pagrindinė mintis, kurią galima įžvelgti kiekvienoje rašinio pastraipoje, bet galutinai išryškėja užsklandoje. Žinoma, tai jau pats auksčiausias pilotažas. Gebant gerai apibendrinti, galima be to ir apsieiti. Tiesiog dauguma apibendrinti nemoka ir užsklandoje pakartoja tą patį, kas buvo pasakyta ankstesnėse pastraipose. Tai nėra gerai.
 
Čia teisingai. Pamenu, mokytoja mums šį principą kartą paaiškino vaizdžiai:
"Kokia tvarka trys drambliai - dramblys mama, dramblys tėtis ir dramblys vaikas eina per tankias džiungles? Atsakymas - pirmas visuomet eis tėtis ir skins kelią. Antras - mažasis drambliukas, o trečia - mama, kuri prižiūrės, kad mažylis neatsiliktų ir jį saugos nuo priešų."
Esmė ta, kad silpniausią kontekstą turinčią, silpniausiai argumentuotą pastraipą reikia visuomet dėti į vidurį. Jeigu pirma ir trečia pastraipa bus stiprios, antrosios silpnumas stripiai nesijaus, ją "patemps" anos dvi, kaip ir drambliai tėvai savo vaiką.
 
P.S jeigu kažkas abejoja mano kompetencija, tai paminėsiu, kad iš lietuvių vbe gavau 98 ;)

Na, aš tai nesutikčiau su tuo, kad apibendrinimą reikia pirmą rašyt. Kodėl? Todėl, kad bent aš nesuprantu, kaip galima pirma parašyt apibendrinimą visko to, ką pasakysi, o tik po to viską išdėstyt.
 
Kiek man teko rašyt ir per bandomąjį, tai pradedavau nuo įžangos ir eidavau taip tolyn. Nelabai įsivaizduoju straipsnio rašymo nuo galo

Na čia tikrai rimta problema, skėriams.
 
1) Mokslus baigėte, neklausykite tėvų nuomonės "eik ten, eik ten...". Jūsų gyvenimas ir kelią patys "skinatės".
2) Niekada neskubėkite pasirinkti specialybės, nes Jūsų nuomonė pasikeis 3 kartus. (Gal metų jums neužteks, nes protas dar bręsta, o tai reiškia, kad Jūs nesate atsakingas ir negalite skubėti!) Vis dėl to 4-5 metus mokytis nepatinkančios specialybės yra savęs negerbimas.
3) Rinkdamiesi specialybę, negalvokite apie jos pavadinimą (stosiu į informatiką ir būsiu specialistas arba stosiu į teisę, tapsiu meru tik pabaigęs universitetą ar kolegiją).
4) Susiraskite internete kuo daugiau informacijos apie norimą specialybę, būtinai paklausinėkite studentų ir jums pasakys kaip ten kas vyksta, nes Jums čia ne mokykla ir Jūs tikrai nieko nežinote.
 
Jei neapsisprendėte dėl specialybės - dirbkite, išvažiuokite į užsienį, geriau pasilikite mokslus tik tada, kai esate tvirtai įsitikinęs, kad norite studijuoti. Viskas priklauso nuo Jūsų, galima aukštumas pasiekti ir be universiteto ar kolegijos. Nesvarbu, kad turi galvą ant pečių ir gali baigti mokslus... Jei tau naudos tai neduos - nėra dėl ko laiko gaišti. Išmėgink visas gyvenimo sritis, nebūk lengvabūdis ir neapsigauk dėl dezinformacijos. Kad jums sekasi matematika, nereiškia, kad būsite architektai. 80 procentų studentų baigę mokslus nedirba pagal savo specialybę, pagalvok apie tai. Jei esi durnius - diplomas nepadės.

Stebina, kad taip greitai supratai, jog tai, ką mokaisi, visiškai nepatinka ir yra ne tau. Dar tik lapkričio vidurys, nuo rugsėjo pradžios praėjo 2,5 mėnesio. Esu tikras, kad pirmas dvi savaites fuksų niekas rimtai nespaudė ir neprievartavo. Vadinasi, lieka du mėnesiai gryno mokslo. Nenoriu peikti ar priekaištauti, tiesiog susidaro įspūdis, kad nuleidi rankas net rimčiau nepabandęs. Tai, kad dvi dienas rimtai mokeisi matematiką nėra įtikinantis argumentas. Manai, kad dvi dienos non-stop mokymosi yra daug? Sorry, bet su tokiu požiūriu toli nenuvažiuosi bet kurioje rimtesnėje švietimo įstaigoje.
 
Šioje situacijoje itin svarbūs dar keletas klausimų, į kuriuos turėtum sau atsakyti. Ar žinai ko norėtum? Ar žinai kur stotum, jeigu mestum dabartinius mokslus? Ar esi įsitikinęs, kad su nauja specialybe nepasikartotų ta pati istorija? Nieko gero nebus, jeigu mesi ir vėl pradėsi blaškytis. Kartą metus mokslus, atsiranda tikimybė atsidurti užburtame rate, pradėti "akademinį turizmą", kuomet nė viena išbandyta specialybė pradeda nepatikti ir nuolat norima perstoti.
 
Jeigu į šiuos klausimus gali atsakyti "taip" - siūlau mest. Tiek dėl savęs, tiek dėl pinigų. Juolab, kad nepanašu, jog turėtum bent truputį motyvacijos susiimti ir laikytis ten, kur esi. Jei ištempsi pirmą sesiją, krisi per antrą. Sprendžiant iš to, ką rašai ir kaip rašai, esu įsitikinęs savo teiginiais.
 
Jeigu nuspręsi stoti kitur, stok į visiškai kitokią specialybę. Niekaip negaliu suprasti žmonių, kurie meta mokslus, o kitais metais įstoja į panašią specialybę ir tuomet skundžiasi, kad vėl nepatinka. Be to, siūlau pasistengti įstoti į nemokamą vietą. Nežinau kaip tau, bet jeigu man reikėtų mokėti už mokslą, tas faktas mane nuolat persekiotų ir slėgtų.
 
Tai tiek. Sėkmės tau ir priimk ryžtingą sprendimą. Jeigu likti - tai laikytis įsikibus rankomis, kojomis ir dantimis. Jeigu mesti - tai užbaigti reikalą greitai ir nesidairyti atgal.