Vidjak

Tai kad 40 taškų tai visai daug :huh: jei iš viso 48 taškai...ar daugiau? Nes aš tai 48 suskaičiavau...

Edit: Ai ne, perskaičiavau, tai 60 suskaičiavau, kažką buvau praleidęs :lol: gal dar reiktų perskaičiuot, bet tyngiu :lol: vis tiek 40/60 yra nemažai, gali tikėtis savo procentų manau :)

P.S. čia lt kalbos forumas, ne matiekos :lol:

Mano darbo nieks nenori pakomentuot :unsure: tikrai būtų įdomu ką manot, ar visiška tragedija, ar galiu tikėtis taškų ir pan..

Na va, sveiki visi, pasidalinsiu aš savo džiaugsmais :D

 

Pradėjus pirmąją egzamino dalį, temos atrodė lyg ir nieko. Susirašiau argumentus prie temų ir pasirinkau apie pasiaukojimą. Rašiau rašiau aš į tą juodraštį, tiek prirašiau, kad liko 30 min perrašyt ir kaip jau turbūt atspėjot, nespėjau perrašyt <_<

 

Pilnai spėjau perrašyt tik įžangą ir pirmą pastraipą, visa kitą trumpinau...baisiai trumpinau...galima sakyt antroj ir trečioj pastraipoj tik iki argumento parašiau ir kirtau. Be jokių užsklandų, be nieko. O ką daryt?

 

Man įdomu, ar nuims taškų už struktūrą, jeigu nėra užsklandų antroj ir trečioj pastraipoj?

 

Įžanga buvo maždaug tokia;

 

"Pasiaukojimas - tai asmeninių interesų nepaisymas, siekiant gerovės kitiems. Tai yra vienas kilniausių būdų išreikšt savo meilę ir atsidavimą. Meilė ir pasiaukojimas - neatsiejami dalykai. Motinasi aukojasi dėl vaiko, patriotas - dėl tevynės, kunigas aukoja savo asmeninį gyvenimą tarnystei Dievui ir visus šiuos dalykus sieja meilė tam, dėl ko aukojimasi. Meilė visais laikais buvo vienas stipriausių ir prasmingiausių jausmų. Jeigu meilė būtų beprasmė, tai ir pasiaukojimas netektų prasmės, todėl manau, kad pasiaukojimas visais laikais buvo prasmingas."

 

Ar kažkas tokio, nes tikrai žinau kad švarraštyje geriau kažkaip parašiau, geriau pagr.mintį suformulavau, čia buvo iš juodraščio imta.

 

Pirmoj pastraipoj, kaip argumentus naudojau V. Krėvės "Skirgaila", aprašiau tą vietą kaip Keleris pasiaukoja dėl Onos garbės ir filmą "Titanikas" , turbūt nereik pasakot, bet vis vien, ten kur džekas vis tik gelbėjo tą savo paną, o ne save. Šiuos du argumentus apjungiau ir užbaigiau pastraipą.

 

Antroj pastraipoj kaip argumentą naudojau sausio 13d įvykius ir kad tų žmonių pasiaukojimas praeityje mums įgyja didelę reikšmę šiandien, tačiau kaip sakiau, nebaigiau pastraipos, paskutinis sakynis skambėjo maždaug "Lietuvos žmonės kasmet pagerbia tuos, kurie 1991 01 13 žuvo dėl tėvynės. Jų aukos nėra beprasmės ir daug ką reiškia Lietuvos žmonėms, kadangi tik tų drąsių žmonių dėka, mūsų Lietuva dabar yra nepriklausoma."

 

Trečioj pastraipoj išvis katastrofa, bandžiau kažką rašyt likus 5 min iki galo. Kaip argumentą naudojau "Altorių šešėly", tezinis sakinys buvo "Ne visada besiaukojantys žmonės yra laimingi.", o argumentavau tai kad Liudas Vasaris aukojo savo gyvenimą dėl tevų, stodamas į seminariją, kad jo tėvai būtų laimingi ir džiaugtųsi juo. Bet trečioj pastraipoj viso labo gal kokie 4 sakiniai tebuvo, nes visai nebuvo laiko...

 

Pabaigoj išvis nepamenu ką suraizgiau...

 

Nežinau, po rašinio kiek supanikavau, išsigandau kad galiu neišlaikyt... Kaip manot, ar žiauriai baisi mano situacija? 400 žodžių tikrai bus.

 

 

Teksto suvokimas...galvojau, jog tai vienintelis šansas išsigelbėt, bet jis tikrai buvo sunkus... Bet į visus klausimus atsakiau ir manau kad iš dalies neblogai suvokiau, apie pusę taškų turėčiau tikrai gaut...

Kaip manot, kiek galiu tikėtis taškų, kiek gali numušt? Ar numuš už struktūrą, jei nėra užsklandų? Ar numuš už tai, kad nėra nubrėžtos žodžių ribos?

Gal kas gali apšviest ar mano situacija žiauriai prasta, ar tik labai prasta? :unsure:

Puslapiu ankščiau parašiau ką pridirbau... Tik dar nepaminėjau kad net ir tos ribos nespėjau nubrėžt.... :unsure:

Ar pasiaukojimas ir šiandien prasmingas?

 

Šiame beprotiškame amžiuje, rodos, neliko vietos gerumui, nuoširdumui, pasiaukojimui. Kiekvienas tetrokšta pasipelnyti, išpešti naudos, sulaukti dėmesio, tapti gerbiamu ar žinomu asmeniu. Tačiau, antra vertus, kasmet vykstančiose gerumo akcijose, raginančiose aukoti vaikų namų globotiniams, senelių namų gyventojams, onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, surenkami milijonai litų. Taigi ar galima teigti, kad pasiaukojimas šiandieniniame pasaulyje nebėra prasmingas? Pasvarstykime.

 

Pasiaukojimas visada prasmingas, jeigu žmogus tai daro sąmoningai pats to norėdamas. Tokia auka išlaisvina žmogų, sustiprina jį dvasiškai, ir jis, padaręs didingą, visuomenei naudingą darbą, dar daug amžių atmenamas, laikomas autoritetu, jo pavyzdžiu seka daugybė kitų žmonių. Vienas ryškiausių, visai pasaulio žmonijai žinomiausių besąlygiškai mylinčio kitus ir dėl jų besiaukojančio žmogaus pavyzdžių – tai Jėzus Kristus. Šventajame Rašte Jėzaus Kristaus mokiniai aprašė jo auką dėl žmonijos nuodėmių atpirkimo, jo ilgą kelią link išsilaisvinimo ir kančias, lydėjusias tame kelyje. Jis, atskirtas nuo visuomenės, laikomas apsišaukėliu, esamos tvarkos pažeidėju, visaip kitaip kankinamas fiziškai, neatsisako savo noro išgelbėti žmoniją, nes žino, dėl ko verta kentėti – tai jai atneš atpirkimą, amžinąjį gyvenimą. Nors nemažai žmonių šiandien abejoja šios knygos autentiškumu, moksliškai įrodyta, kad ši istorija nėra vien graži, ašarą priverčianti nubraukti, pasaka. Neveltui ir dabar daugybė žmonių gyvena vadovaudamiesi Dievo žodžiu. Šis, prieš du tūkstančius metų nutikęs, įvykis rodo pasauliui, kad tikrai prasminga auka tik ta, kuri naudinga ne tik kitiems, tačiau ir patį besiaukojintįjį padaro dvasiškai tobula asmenybe.

 

Kartais auka dėl kitų gerovės žmogų suvaržo, todėl žlugdo jo asmenybę. Turėdamas tam tikrų pareigų, gyvendamas pagal nustatytas taisykles, jis negali elgtis taip, kaip nori, atskleisti savo gabumų, puoselėti talentų. Toks žmogus tampa tarsi savo aukos belaisvis. Vieno žymiausių lietuvių literatūros klasikų Vinco Mykolaičio-Putino psichologiniame-intelektualiniame romane „Altorių šešėly“ pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris – pažeidžiamas, jautrios sielos žmogus. Žinodamas savo tėvų norą, jų bei kitų artimųjų raginamas, jis pasišvenčia kunigauti, nusprendžia savo gyvenimą paaukoti gyvendamas bažnyčios nustatytomis dogmomis. Tačiau pats Liudas Vasaris yra meniškos prigimties žmogus, rašo eilėraščius, ilgisi šilumos, meilės, yra stipriai ir giliai jaučianti asmenybė. Gyvenimas tarp kunigų seminarijos mūrų Vasarį įkalina ne tik fiziškai, taičiau ir dvasiškai – kunigui nepridera atvirai reikšti savo emocijų, imtymių pastebėjimų, todėl jis nuolat turi slopinti savo jausmus. Šis pavyzdys – tai įrodymas, kad pasiaukojimas gali žmogų padaryti labai nelaimingą ir kenčiantį. Jeigu tai stabdo jo dvasinį tobulėjimą, tokia auka nėra prasminga.

 

Apibendrindama šiuos kultūrinius pavyzdžius norėčiau pasakyti, jos nepaisant to, kad pasaulis yra žymiai sumaterialėjęs, žmonės išliko humaniški, mylintys, pasiaukojantys. Mano nuomone, svarbiausia pasirinkti tokią auką, kuri būtų ne tik kažkam naudinga, bet ir visapusiškai teisinga, kad senatvėje netektų bambėti dėl veltui praėjusio gyvenimo ar kaltinti kitų. Tuomet ne tik pasaulis taps gražesnis bei turtingesnis, bet ir žmonės geresni, tobulesni, dvasiškai subrendę.

 

Štai mano rašinys (maždaug toks, kiek pavyko atgaminti iš juodraščio). Jeigu kas turite laiko ir noro, pakomentuokite...

Sveika, čia tik mano nuomonė, bet pirma klaida buvo, tai kad įžangos paskutiniame sakinyje uždavei klausimą. Nenusistatei pozicijos ir neparašei pagrindinės savo rašinio minties. Toliau prisikabintų prie "išpešti naudos" ir galbūt prie "beprotiškame amžiuje", nes bent jau man kyla klausimas "kodėl beprotiškas? Daug bepročių ar kaip?"

Manau prisikabins prie "Neveltui ir dabar daugybė žmonių gyvena vadovaudamiesi Dievo žodžiu." Bent jau mano mokytoja prisikabintų. Suprantu ką norėjai tuom pasakyti, bet juk nėra įrodyta, kad Dievas yra, o sakydama "Dievo žodžiu" tai tarytum padarai jį realų ir lyg jis tiesiogiai žmonėm sakytų ką daryt... Nors gal ir neprisikabins, bet manau galėtų. Ir dar, kas yra "dvasiškai tobula" asmenybė? Bent jau man neaišku.

Antroj pastraipoj, neįsivaizduoju kaip vertins, bet bent jau mano mokytoja tai pasakytų, jog labai sausai numeti argumentą. Galbūt prisikabins prie žodžio "pasišvenčia". And dafaq is that "Gyvenimas tarp kunigų seminarijos mūrų Vasarį..."? :huh:

Tezinis sakinys ir užsklanda, mano manymu, puikiai dera.

Pabaiga... Žodžiai "sumaterialėjęs", "bambėti" prie jų manau prisikabins.

Tik dvi pastraipos?

Nežinau, kažką esu girdėjęs apie kitokio tipo rašinius, bet bent jau aš buvau mokintas įžangoj nusistatyt pagr. mintį ir poto argumentuot ją pastraipose.

Dėl bendro vaizdo, tai manau per daug šnekamosios kalbos rašinyje ir per daug stengeis 'mandrai' parašyt.

Nuims taškų dėl struktūros, nes struktūra turi būti 1) Įžanga 2) 3 dėstymo pastraipos 3) Pabaiga.

Net nežinau ar taip galima rašyti, bet čia jau ne manęs reik klaust, gal tiesiog aš taip nebuvau mokintas? :unsure:

Na va, sveiki visi, pasidalinsiu aš savo džiaugsmais :D

Pradėjus pirmąją egzamino dalį, temos atrodė lyg ir nieko. Susirašiau argumentus prie temų ir pasirinkau apie pasiaukojimą. Rašiau rašiau aš į tą juodraštį, tiek prirašiau, kad liko 30 min perrašyt ir kaip jau turbūt atspėjot, nespėjau perrašyt <_<

Pilnai spėjau perrašyt tik įžangą ir pirmą pastraipą, visa kitą trumpinau...baisiai trumpinau...galima sakyt antroj ir trečioj pastraipoj tik iki argumento parašiau ir kirtau. Be jokių užsklandų, be nieko. O ką daryt?

Man įdomu, ar nuims taškų už struktūrą, jeigu nėra užsklandų antroj ir trečioj pastraipoj?

Įžanga buvo maždaug tokia;

"Pasiaukojimas - tai asmeninių interesų nepaisymas, siekiant gerovės kitiems. Tai yra vienas kilniausių būdų išreikšt savo meilę ir atsidavimą. Meilė ir pasiaukojimas - neatsiejami dalykai. Motinasi aukojasi dėl vaiko, patriotas - dėl tevynės, kunigas aukoja savo asmeninį gyvenimą tarnystei Dievui ir visus šiuos dalykus sieja meilė tam, dėl ko aukojimasi. Meilė visais laikais buvo vienas stipriausių ir prasmingiausių jausmų. Jeigu meilė būtų beprasmė, tai ir pasiaukojimas netektų prasmės, todėl manau, kad pasiaukojimas visais laikais buvo prasmingas."

Ar kažkas tokio, nes tikrai žinau kad švarraštyje geriau kažkaip parašiau, geriau pagr.mintį suformulavau, čia buvo iš juodraščio imta.

Pirmoj pastraipoj, kaip argumentus naudojau V. Krėvės "Skirgaila", aprašiau tą vietą kaip Keleris pasiaukoja dėl Onos garbės ir filmą "Titanikas" , turbūt nereik pasakot, bet vis vien, ten kur džekas vis tik gelbėjo tą savo paną, o ne save. Šiuos du argumentus apjungiau ir užbaigiau pastraipą.

Antroj pastraipoj kaip argumentą naudojau sausio 13d įvykius ir kad tų žmonių pasiaukojimas praeityje mums įgyja didelę reikšmę šiandien, tačiau kaip sakiau, nebaigiau pastraipos, paskutinis sakynis skambėjo maždaug "Lietuvos žmonės kasmet pagerbia tuos, kurie 1991 01 13 žuvo dėl tėvynės. Jų aukos nėra beprasmės ir daug ką reiškia Lietuvos žmonėms, kadangi tik tų drąsių žmonių dėka, mūsų Lietuva dabar yra nepriklausoma."

Trečioj pastraipoj išvis katastrofa, bandžiau kažką rašyt likus 5 min iki galo. Kaip argumentą naudojau "Altorių šešėly", tezinis sakinys buvo "Ne visada besiaukojantys žmonės yra laimingi.", o argumentavau tai kad Liudas Vasaris aukojo savo gyvenimą dėl tevų, stodamas į seminariją, kad jo tėvai būtų laimingi ir džiaugtųsi juo. Bet trečioj pastraipoj viso labo gal kokie 4 sakiniai tebuvo, nes visai nebuvo laiko...

Pabaigoj išvis nepamenu ką suraizgiau...

Nežinau, po rašinio kiek supanikavau, išsigandau kad galiu neišlaikyt... Kaip manot, ar žiauriai baisi mano situacija? 400 žodžių tikrai bus.

Teksto suvokimas...galvojau, jog tai vienintelis šansas išsigelbėt, bet jis tikrai buvo sunkus... Bet į visus klausimus atsakiau ir manau kad iš dalies neblogai suvokiau, apie pusę taškų turėčiau tikrai gaut...

Neapsimoka juk, geriau ieškokit kas siunčia bent į UK ir per rytmaną atsisiųskit, daug pigiau bus :)

Taipogi savaites gale užsakinėsiu Cocobrico ir Bamboocha angliukų, numatoma kaina: 1 kg - 25 Lt :)

Jei atsiras daug norinčių, kainos kris :P

Heya, sveiki, grubiai už mėnesio parsivežu "Al Fakher" tabako kaljanui 250g kibirėlių, gal kas turės tam tikrų skonių pageidavimų ar norės iš anksto užsirezervuot? Numatoma kaina 60lt, bet jei atsiras daug pirkėjų, atiduosiu už 55 Lt :) Ačiū už dėmesį ;)

P.S. jokių pinigų ar kažko iš anksto neprašau, tik bandau padaryt paslaugą žmonėm, galbūt kažkas kažko norėtų. Poto jau susitiksim ir nusipirksit :)