Proudy
-
Pranešimai
97 -
Užsiregistravo
-
Lankėsi
-
Laimėta dienų
2 -
Atsiliepimai
0%
Turinio tipas
Forumas
Kalendorius
Parduotuvė
Akademija
Skelbimai
Proudy Pranešimai
-
-
kasnors man vienakart paaiskinkit kam tu isvedziojimu visokiu prikuriat skelbimuose apie galimybes mokytis ir tobuleti ar apie vaizdus pro langa.
paprastesniems reik but: reikia moket ta ir ana, reiks daryt sitai, atlyginimas toks tai, firma tokia, vsio. o tai skamba kaip ikyrejusi reklama per tv, vistiek niekas nekreipia demesio :)
Kawasaki šis skelbimas buvo kurtas CV online ir kitų darbo skelbimų portalų formatu ir be jokios sąžinės graužaties nukopijuotas ČIA :) (prieš tai buvo dar blogesnes, nes taip jau yra - mes gražinam savo cv, o darbdaviai taip pat meluoja savo skelbimuose, BET šitą skelbimą rašiau AŠ, o meluoti aš nemoku :)
Galimybės mokytis - šiuo metu teikiame paraišką dalyvauti EU projekte dėl darbuotojų klvalifikacijos kėlimo kursų. 70proc apmoka EU, kitus kompanija.
Ką mes darom?
Esam dukterinė suomių kompanija, teikianti labai įvairias paslaugas (mano skyrius pvz, yra atsakingas už el. mokymų platformos kūrimą ir vystymą. Aš esu koncepcijos projektuotoja, o programerio ieškau tik del to, kad man tai yra įdomu ir man tai leidžia daryti).
Any questions? :)
-
Nurodykit atlyginimus nuo iki ir viskas, nes taip neverta ir rašyti čia tas pats kas darbdaviui tuščią CV siųsti, juk jis nekvies darbo pokalbiui. Tai taipogi nesudomins ir ieškomo darbuotojo.
Aš manau, kad drąsiai nuo 3000lt į viršų :)
-
Na, aš viską suprantu, tiesiog TIKRAI nesu susijusi su finansiniais reikalais ir algas skirstau ne aš, tad negaliu pasakyti net diapazono, bet manau, kad labai nenuskriaustume ir tikrai sutartume. Esame įsikūrę ,,Europos" verslo centre, o tai galbūt turėtų jums kažką daugiau pasakyti :)
-
Kiek mokat? :)
Atsiųsk man savo CV adresu [email protected].
Tada susitiksim, pakalbėsim ir matysim, kiek tu vertas :rolleyes:
-
Sveiki visi :)
Jau beveik girdžiu, kaip Jūs visi garsiai piktinatės, kad aš čia ala spam'inu :)
Esmė ta, kad mums labai skubiai reikia programuotojo, o jį surasti šiomis dienomis yra
mažiau tikėtina nei aukso grynuolį vidury Konstitucijos prospekto :)
Prašau man padėti ir pasidalinti šia info su tais, kuriems tai būtų įdomu.
Žemiau nukopinu mano pačios kurtą darbo skelbimą, prašom kritikuoti. AČIŪ! :)
Esi geras programuotojas?
AR ŽINAI, kad mums TAVĘS REIKIA?
Esame programavimo sprendimų ir interaktyvaus turinio įmonė, kurianti elektroninius mokymus, įrankius verslui bei laisvalaikiui. Mes specializuojamės verslo procesų automatizavimo ir vizualizavimo sprendimų, bei sudėtingų informacinių sistemų kūrimo procese.
Ieškome programuotojo darbą išmanančio ir neprasčiau jį atliekančio komandos nario, turinčio ne tik gerą nuotaiką, bei jumoro jausmą, bet ir:
• WEB programavimo patirties;
• Puikius HTML, CSS, JavaScript įgūdžius,
• jQuery patirties;
• Gerus anglų kalbos įgūdžius raštu ir žodžiu;
• Galimybę dirbti pilną darbo dieną.
Mes siūlome ne tik šiltą minkštą kėdę ir nuostabų vaizdą pro langą, bet ir:
• Įdomų, kūrybingumo nestokojantį darbą;
• Galimybę siūlyti savo idėjas ir jas įgyvendinti;
• Savo darbą išmanančių kompetentingų bendradarbių kompaniją;
• Galimybę mokytis ir tobulėti;
• Jaukią, tobulėjimą skatinančią darbo aplin;
• Motyvuojantį atlyginimą.
Mums tavęs dar labiau reikia, jei TU:
• Turi patirties programuojant mobiliąsias aplikacijas;
• Moki arba labai nori išmokti HTML5;
• Domiesi naujausiomis WEB technologijomis;
• Gebi dirbti komandoje;
• Turi gerus laiko planavimo įgūdžius.
Informacija apie darbą:
Vieta: Vilnius
Pareigos: HTML programuotojas
Priėmimo data : iš karto
CV ir laisvos formos motyvacinį laišką siųsk adresu: [email protected] iki 2012-12-01. AČIŪ!
-
Man patiko :)
Kai kur šiek tiek perlenkta (su diplomo tualete kabinimu), bet visa kita panašiai ir yra :)
-
Meilė sunaikina žmogų? :o
Nesunaikina :)
Tiesiog keičiasi suvokimas, kas apskritai yra ta meilė :)
Paklauskite savo močiučių ar prosenelių, kaip jos suvokė meilę.
Kam to reikia?
Nes jos buvo velniškai teisios!
(bent maniškė tai tikrai ;)
-
Proudy, nuostabi istorija ir be galo įkvepianti. Aš pats su draugu galvojau leistis į tokį nuotykių ieškojimą ir tavo pasakojimas viska, taip sakant, užtvirtino. :D Gaila, kad jau ilgai papildymo nėra. :unsure:
Linkiu dideliausios sėkmės! :)
Būčiau žinojusi, kad išeisiu iš darbo,kitą savaitę pati vėl važiuočiau su Marčium iki Krymo ar Gruzijos... Ech... :)
-
Skaitau komentarus ir jaučiuosi kaip ,,Valanda su Rūta" laidoje :D
Iš savo sumautos patirties šiuo klausimu galiu pasakyti, kad viskas
VISKAS labai keičiasi. Visos vertybės ir nuostatos gali labai greitai
apsiversti, todėl gal ir gerai, kad žmonės savo asmeninius reikalus pasilieka
sau :) Jei rašyčiau savo ,,meilės kelio" evoliuciją, jos schema gautųsi kaip save ryjanti
gyvatė :)
- Blackbeard sureagavo į tai
-
1
-
Nesakau, kad suklydai, tiesiog šitie žodžiai atkreipė dėmesį "paskui prasideda gero/blogo, gerai/blogai apmokamo, vienokio/kitokio, anksčiau/vėliau atsibostančio darbo paieškos". Kam dirbti ten kur visai nematai savo ateities, na nebent kažkokie išskirtiniai atvejai gali būt :)
Na, tas praregėjimas atsiranda vėliau, ne iš karto :)
Iš praždių man labai labai patiko mano darbas, bet paskui viskas
pasikeitė, dėja :/
-
"Prieš sakydamas kitiems taip, įsitikink ar sau nesakai ne."
OoOooOOoOOOOOOOOooo... :)
Koks universalus pasakymas!
Nesakau, kad blogas! Gal galetumėte būti konkretesnis ir pasakyti, kurioje vietoje aš suklydau? :)
-
Sveiki visi :)
Kaip sena boba noriu pasidalinti savo sėkme, nesėkme nuoskauda... net nežinau, NES viskas priklauso nuo Jūsų požiūrio, gyvenimiškos patrities, asmeninių pasžiūrų, nuostatų ect ect.
Gal kažkas dar atsimena, kaip džiaugiausi savo nauju darbu po Eurotripo.
Ne? Nieko tokio. Taip? Sveikinu, turite puikią atmintį! :)
Tai va.
Vieną dieną supratau, kad tonos laiko perspektyvoje nematau savęs toje darbo vietoje + visokie kitokie kosmosai iš darbdavio pusės ir nusprendžiau savo noru išeiti iš darbo kito darbo ir laimės jame ieškoti. Taip, tiesa, galbūt per daug spontaniškai ir net akiplėšiškai sumislyjau, bet bent tuo metu man tai atrodė pats geriausias sprendimas (ir dabar taip atrodo ir nesvarbu man, kad jaunimo nedarbo lygis yra didžiulis, kad klesti bedarbystė ir visi kiti baisūs dalykai.
Kaip ir kiekvienas dora pilietė, turinti 6 metų darbo stažą nuėjau užsiregistruoti į darbo biržą. Taip, noriu ir pinigų, bet labiau mane domina socialinės garantijos, nes jei mane kartais partrėkštų lekiančią su mėlynuoju dviračiu, būtų labai liūdna ir graudu gydytis iš ne itin gausių santaupų, vargais negalais atsiradusių po šildymo sezono pabaigos.
Netrukus sužinojau, kad graudžiau už šildymo kainas gali būti tai, kad jokia pašalpa/parama man nepriklauso, NES
nėra praėję metai nuo to laiko, kai man nustojo mokėti tą pašalpą...
Dabar truputis priešistorės: dirbau 6 metus, ištranzavau vasarai po Europą (46 dienos), grįžusi pirmą kartą užsiregistravau darbo biržoje, po mėnesio gavau pirmą bedarbės pašalpą, paskui sekė antroji ir Tadaaa! gana mikliai susiradau naują darbą :)
Įdomiausia tai, kad pagal dabartinius įstatymus gaunasi taip, kad aš pasielgiau neprotingai, NES aš turėjau riesti nagučius į save ir sukčiauti:
a) Dirbti nelegaliai ir dar 4 menesius prisidurinėti pašalpą prie gana kuklios algos (kuri vos keliais šimtais litų didesnė nei pašalpa. Bet juk patirtis - didžiausias žmogaus turtas!(prie šio pasakymo pridedų toną ironijos ir sarkazmo) :)))
b) Neieškoti darbo visai ir visus 6 mėnesius gyventi iš mano, bei Jūsų tėvelių - sąžiningų moesčių mokėtojų - pinigų :) (turiu pastebėti, kad iš tų pačių pinigėlių yra mokamos algos toms moteriškėms, sėdinčios darbo biržoje,kurios turėtų padėti Jums/man susirasti darbą. Dėja, nesulaukiau absoliučiai jokio pasiūlymo, o bedarbio savarankiškos darbo paieškos kontrolė yra juokinga iki ašarų (tikrai baisu, kad turi užpildyti tokį juokingą lapelį iš 5 eiličių, kuriame turi žimėti kokių priemonių ėmeisi, kad rastum darbą (per dieną išsiunti 10 CV ir VIOLIA! Viso menesio norma įvykdyta!) :)))
O KODĖL jie negalėtų man pratęsti mokėjimų už likusius 4 mėnesius, kuriuos aš jau dirbau? :) Retorinis klausimas.
Labai džiaugiuosi, kad esu kilusi iš geros šeimos, turiu nuostabius tėvus, kurie priims mane atgal į savo namus, jei man nepavyks susirasti darbo ir kai bus tikrai rūgštu, duos man pinigų. Bet ką daryti žmogui, kuris neturi stabilaus užnugario? Juk pvz, dabar aš lieku be jokių pajamų (Tšššš, prašau nutilti visus optimistinius maksimalistus, kurie dabar pradės porinti apie nuosavo verslo kūrimą. Taip, aš irgi apie tai galvoju ir vis generuoju tą pelningą idėją, be kurios nieko nebus... :)
Ir pabaigai visai ne į temą dar norėčiau pridurti, kad dabar suprantu savo tėvus, kurie sakydavo, kad mokykla, universitetas yra geriausi gyvenimo metai. TIKRAI TAIP IR YRA, nes paskui prasideda gero/blogo, gerai/blogai apmokamo, vienokio/kitokio, anksčiau/vėliau atsibostančio darbo paieškos :)
Nežinau, brangūs uždarbiečiai, bet man tikrai labai liūdna, kad pradesu galvoti apie emigraciją :( Darbuotojų ieškančių darbdavių reikalavimų ir atlyginimo santykis yra mažų mažiausiai iš kosmoso skyrelio (bet apie darbo paieškos niuansus galbūt nerašysiu arba parašysiu, jei kam nors bus įdomu).
Linkiu visiems gražaus vakaro ir daugiau optimizmo, nei šią akimirką turiu aš :)
-
Vargšas Martynas :) Nors matyt turėjo savo tikslų, gal norėjo save išmėginti po nesėkmingos meilės... Stiprus vyras :)
O kelionė tai nuostabi. Niekada nesupratau autostopo ir matyt niekada nesuprasiu, bet pats tas beprotiškumas, neperdidžiausias planavimas ir keliavimas kur akys mato - man labai artimas ir priimtinas (išskyrus patį tą keistą tranzavimo faktą)... Juk ęsat abu ne bomžai, tai kam tokiais apsimesti? Galit ir bilietus nusipirkti ir kuro į kažkokią transporto priemonę. Galų gale - galite juk dviračiais EU apvažiuot :) Įsitikinimai irgi leidžia kaip matau keliauti deginant kurą (nes tranzuodami vistiek sėdat į transporto priemonę, ne pėsčiomis juk einate)... Suprantu, kai tranzuojama tam, kad pasiekti būtiną tikslą (pvz. kai melavote atvirai, kad važiuojate ten kažką aplankyti), kai neturi galimybės to padaryti kitaip, bet šiuo atveju juk važiavote pramogauti, tai tarsi nepelnytai naudojotės žmonių dosnumu ;) Na, bet kiekvienas savaip mėgaujasi gyvenimu, smagu, kad pasidalinote įspūdžiais, skaityti labai įdomu...
Ačiū už komentarą :)
Taip, mes ne bomžai ir jais neapsimetinėjom :) Nors tam tikra prasme jais buvom.
Bel labiau iš dvasinės pusės, nei materialinės. O kai tavo šidryje viskas sudaužyta,
galvoje tuščia, apie prabangą mąstai mažiausiai.
Mums tiesiog nereikėjo prabangos, o iš tokių kartais absurdiškų situacijų
galima labai daug pasimokyti/pasiimti. Tai SMAGU :)
(abejoju ar dar kada nors gyvenime miegosiu parke po krūmu (Venecijoj).
Su dviračiais tikrai nebūtume "datraukę" iki Maroko(esu kartą per vieną dieną
nuvažiavusi 1ookm,daugiau taip nedaryčiau.
Autobusu, troleibusu, traukinių ect ect. bilietai kai kuriose šalyse tikrai lb brangūs.
Nicoj už vieną obuolį mokėjome du eurus... tai...? :)
-
Turiu laiko ir pasiruost ir mokintis :) tik reikia NORO :)
Noras dar ne viskas ;)Reikia dar kokį gerą ir visaip kaip patikimą draugą prisikalbinti.
Pvz. susitarkit, kad po stojamųjų rezultatų paaiškėjimo (or so) kitą dieną iškart išlekiat :) Įkvėpimo/temų pakaktų visiems studijų metams...
ir dar drąsos truputis nepakenktų :)
-
Laiko nepilnametyste :)
Tai puiku :)
Turi dar laiko pasiruošti ;)
-
-
Sveiki :)
Visai įdomu būtų sudalyvauti.
Tik klausimas - kodėl kabake, o ne kur nors
parke? Juk gražūs orai, galima toki suneštini
piknika pasidaryti. Atsinešti kokį kamuolį ar
socks'ą (tą spardomą kamuoliuką) ir t.t.
Na, bet gal ne visai taip aš to susitikimo
tikslus įsivaizduoju... :)
-
- Populiarus pranešimas.
- Populiarus pranešimas.
2012.05.25
Išlipam mažo miestelio degalinėje. Pasiutusiai karšta. Sėdime ant bortelio ir labai stebimės, kad čia nuolat visi atvažiuoja pirkti ilgų batonų (juos čia pat skrudina/kepa/nežinau, bet visiems jie ryškiai labai patinka :)
Susigundome ir mes vieną tokį įsigyti, suplojame 1,6euro, ir išsvajotai uogienei mūsų pietų biudžeto jau nebe užtenka... O kaip norėtųsi... Anyway, tunas irgi labai neblogai :)
Esame ramūs ir nei kiek nepanikuojam. Palyginus su dviem paskutinėm dienom, šiandien mums pasiutusiai sekasi.
Mūsų dėmesį patraukia du šešiasdešimtmečiai senukai (labai netradicinės išvaizdos - labai linksmi ir stilingi). Mes jiems taip pat pasirodom įdomūs. Jie tariasi.
Mes įsijungiam į pokalbį. Nepatikėsit, bet jie važiuoja link Madrido! Važiuoja dviem atskiromis mašinomis ir nesugalvoja, kuris mus pasiims ir ar iš vis pasiims (puppy dog's eyes] ir mes jau važiuojame apdulkėjusiame blondino mašiniukyje. Nuotaika puiki, kraštovaizdis taip pat [kažkas panašaus į visus tuos muzikinius klipus, kai jaunimas sėda/pavogia/pasiskolina kokį tais automobilį ir karštą vasaros dieną važiuoja kažkur-belekur
Sustojame pasiusioti, mes sugalvojame nupirkti melioną ir visi kartu pasivaišinti. Tėvukai pasišauna mokėti, bet aš pirma paduodu du eurus. Jie prieštarauja, bet aš nepasiduodu. Tada jie sugalvoja įkalti alučio ir tie mano du eurai padvigubėja (jų sąskaita).
Alus šaaaltas ir be proto gardus, melionas tirpsta burnoje (suvalgome jį visą) ir tęsiame kelionę.
Tai buvo viena tų ilgesnių atkarpų. 4valandos kelio nėra taip jau mažai ir jos ypač pailgsta, kai važiuoji su nepažįstamu žmogumi nemokėdamas jo kalbos.
Jis mus paleis apie 80km iki Madrido, tad skambiname savo draugui ir pasakome, kad mes jau visai netoli (tiesa, anas veikėjas jau anksčiau norėjo mus pasiimti, bet mes nusprendėme, kad 500km kelio į vieną pusę yra per daug ir neleidome jam to padaryt.
80km iki Madrido. Mano širdis džiūgauja. Šiandien vakare mes turėsim namus (ir stogą virš galvos, ir lovą, ir karštą vandenį, ir visus kitus patogumus, būdingus tik namams :)).
Nusiperkam Melviną, bet apie jį kitą kartą :)
(visiems linkiu gero savaitgalio!)
----------------------------------
-----------
2012.05.28.
Taigi apie Melviną :)
Melvinas - tai meliono, pirkto iš marokiečio degalinėje už paskutinius marokietiškus pinigus, vardas. Kodėl Melvinas ir kodėl melionas buvo personifikuotas?
- Melvinu tą melioną pavadino Martynas, piešdamas jam akis, nosį ir burną.
- Sužmoginom tą lauktuvėm pirktą daiktą, nes buvome labai laimingi, kad per vieną dieną nuvažiavome apie 500 - 600km. Buvo sunku tuo patikėti, bet taip buvo ir negana to, mes pirkome LAUKTUVES namams, kurių svečiais tą vakarą ruošėmės būti. N-A-M-A-M-S :) Turėjome tiek džiaugsmo, kad dviese juo dalintis atrodė šventvagiška [labai maloniai nučiuožė stogas].
Stovėjome toje degalinėje ir strakinėjome iš laimės. Pūtė stiprus vėjas iš virš mūsų pakibusio debesies, bet tai nei kiek mūsų nebaugino, nes jei per valandą ar dvi mes nieko nesutranzuojame, skambiname Tatai ir važiuojame į už Madrido esančią jo rezidenciją.
Beet spėkit, kas nutiko :) Mums sustojo ispanų šeima - mama ir tėtis, kurie savaitgalį lankė savo vaikus, gyvenančius už 400km nuo Madrido. Mes buvome jų vaikų amžiaus, tad širdis suspurdėjo pamačius tokius mielus vaikučius su Melvinu, kuris pietų metu buvo su didžiu liūdesiu papjautas, rankose :)
Matyti tirpstančius kilometrus kelio nuorodų ženklinime kartais būna net smagiau nei tirpstančius kilogramus svarstyklėse (čia bandžiau kažkaip labai mandrai/nebanaliai pasakyti, kad buvo žiauriai faina važiuoti Madrido link tik nežinau ar man tai pavyko0 Žodžiu - laimės buvo pilnos kelnės. Vos viena valanda ir mes jau stovime vienoje iš daugelio Madrido metro stotelių ir slepiamės nuo lietaus. Nedidukas nerimas kutena širdį, labai tikimės, kad mūsų draugas mus suras sėkmingai.
Nepatikėsite, bet kaip tik taip ir nutinka. Nepaisant visų ant kelio virstančių medžių ir grybauti linkusios navigacijos, mūsų draugas su kitu ne ką prastesniu draugu jau ČIA :) Nespėjom nei normaliai įsipatoginti baltame "kabluke", o mums jau buvo paserviruotas alutis - gardutis - lietuviško svetingumo ir relax'o simbolis. Šios dienos vargai vargeliai jau baigėsi, mes važiuojam namo. Tiesa, kur tie namai mes nežinojom, žinojom tik tiek, kad mūsų jau laukia šaltibarščiai ir kotletukai.
---------------------------------------------------------
2012.07.16
Sveiki visi ištvermingiausi nekantruoliai :)
Man labai gėda, kad taip ilgai nerašiau. Visko labai daug vyksta paskutiniu metu ir geriau nerašyti visai, nei rašyti bet kaip, tiesa? :)
Tagi. 12 metų ispanijoje gyvenančiai lietuvių šeimai mes buvome tokia pati dovana kaip ir jie mums. Gera kalbeti lietuviškai, jaustis laisvai ir saugiai. Neturėjome jokio plano ar įsivaizdavimo, kiek mes pas juos užtruksime, bet niekas lauk mūsų nevijo ir mes nebuvome labai prieš, mėgaudamiesi lietuvišku jų svetingumu. Tarpusavyje jie kalbėdavosi ispanų lietuvių kalbos mišiniu. Puikiai suprantu tą būseną, kai po kurio laiko, ilgiau pagyvenus užsienyje, lengviau tampa tam tikrus iššireiškimus pasakyti svetima kalba, nei sava.
Tiesa, turėjo jie 13metų dukrą, kuri jau senokai nebuvo lankiusi tėvynės ir jau kalbėjo su labai stipriu ispanišku akcentu, tad tam tikra prasme jaučiau pareigą kuo daugiau su ja bendrauti, kad ji perimtų taisyklingą lietuvių kalbą. Buvo smagu ir naudinga.
Po kelių dienų ekskursijų, sočių pietų, kalno saldumynų ir visų kitų nuostabių dalykų pajutome, kad mums jau laikas. Aš dar turėjau vilčių ir ambicijų suspėti į savo puseserės vestuves, o Martynuo žūtbūt reikėjo suspėti į darbo biržą, nes daugiau atidėlioti jau nebebuvo galima. Tiesa, laiko turėjome ne tiek jau ir daug - apie 10 dienų ir dar laaaaaabai nemažą gabalą Europos prieš akis. Bet kas mums, jauniems maksimalistams? :)
Iš pat ryto Tatos kabluku pajudėjome degalinės link. Tata buvo labai geras ir pusiau planuotai, pusiau ne mus pavežėjo gerokai už Madrido ir paleido geriausioje tame gelyje esančioje degalinėje. Tada dat nežinojome, kad ši diena bus tikriausiai labiausiai ne pagal planą diena mums pagelbėsiantiems vairuotojams :)
Good for us and not soo good for them :)
Buvo gana keista vėl stoti į trasą. Jautėmės pailsėję ir atitrūkę nuo įprastos tranzavimo eigos. Kažkaip keista... eiti, klausti, rodyti žemėlapį... :)
Netrukus mūsų žvilgsnį patraukė du keistos išvaizdos ispanai, pietaujantys degalinės papavėsyje. Priėjome, paklausėme, puiku! Bet yra vienas BET - jie važiuoja kartu, bet dviem skirtingais automobiliais, kuriuose turi po vieną laisvą vietą. Pirmą kartą per visą kelionę Martynas ir aš išsiskyrėme. Tiesa, man truputi labiau pasisekė, nes "mano" ispanas kalbėjo angliškai (tiesa, nebuvo jis ispanas, jis buvo senovinius papuošalus gaminantis amatininkas iš Bražilijos berods), o Martyno bendrakeleivis nemokėjo nei žodžio angliškai. Bet kadangi Martynas turėjo nepaprastai nuostabų talentą užmigti bet kur ir bet kada, didelės moralinės žalos jis nepatyrė :)
Mus pavežėję draugai buvo sutarę susitikti ir mus kartu vėl suvesti vienoje didelėje degalinėje. Bet kažkas kažko nesuprato, jie tapusavyje nesusišnekėjo ir mane pavežęs vyrukas turėjo padaryti nemažą lanką ir grįžti apie 10 km, nes netyčia pravažiavo degalinę. Na, svarbiausia viskas baigėsi laimingai ir mandagiai atsisveikinę ir gavę dovanų ilgą batoną mes patraukėme ieškoti kitų mus pavežiasiančių geradarių :)
Ilgai ieškoti neteko :)
Po kokių 10minučių mes jau sėdėjome tokio gerai pačiuožusio ir ispanišką punk roką klausančio vyriškio automobilyje :) Buvo smagu. Turėjau progą vėl šiek tiek pakalbėti prancūziškai ir nupasakoti, kas mes, iš kur mes keliaujam ir koks mūsų tikslas. Tas vyriškis vašžiavo iki San Sebastian - Baskų krašto ir buvo puikus įrodymas, kad šiandien mes tikrai duosim garo :)
----------------------------------
2012-08-13
Garo tą dieną mes tikrai davėm lygiai tiek pat, kie tas vyriškis nusukdamas kokius 15km į priešingą jo tikslui pusę [tokiu būdu geri žmonės tampa dar geresniais papildomų savo kuro sąnaudų dėka ;] Juk nepaleisi dviejų jaunų žmonių kažkur niekur, kur jiems tikrai niekas nesustos. Ačiū jam. Nieko nepadarysi.
Jau seniau buvau girdėjusi apie San Sebastian, nes ten studjavo mano Erazmus laikų draugas. Žinojau, kad tai taisi maža šalis didelėje šalyje (visi kelio ženklai, visos nuorodos surašytos dvejomis kalbomis: baskų ir ispanų. Nors baskų kalba yra tarsi ispanų kalbos atmaina, bet manau, kad tenykštis gyventojas būtų stipriai įžeistas, jei pavadintum jį ispanu). Gamta ten taip pat ne itin ispaniška - pakrante nusidriekusios kalvos, apaugusios lapuočių miškais. Smėlio ir raudono dirvožemio spalvas keičia mums artimesnės, įprastesnės spalvos. Jau po truputi jaučiu, kad esame atčiau namų.
Užsukam į neidelį parkelį ir suvalgom lauknešėlį, kurį mums ryte įdėjo tata ir jo dukra Regina. Maisto racionas gana neįpratas - virti kiaušiniai su duona :) Džiugesio mūsų veiduose nedaug, nes per tas kelias dienas jau buvom gerokai palepę nuo tatos gaminamo maisto gardumo (tuomet dar kartą įsitikinau, kad vyrai gamina geriau).
Tačiau tuo mūsų pietūs nesibaigia, nes pasilelgiam labai moteriškai - nueinam į prekybos centrą ieškoti markerių (nes neturime kaip užsirašyti naują kryptį) ir prisiperkam visokiausių plastmasinių saldumynų (na nesugebu atsilaikyti prieš įtikinamą Martyno argumentaciją: ,,Dvi bandelės tik už 1 eurą!"). Sėdim, valgom, storėjam akyse. Cukraus kiekis kraujyje pakankamas, einam tolyn.
Lipu per aukštą tvorą, skiriančią greitkelį nuo miestelio užribų. Martynas padeda man persikelti kuprinę ir iš minimalios pagarbos vietiniams policijos pareigūnams užsidedam ant kuprinių tas šlykščiai žalias liemenes, nes nelegaliai kiūtinam greitkelio pakraščiu. Šį kartą mums niekas nepypsina, nes galbūt mano, kad mes esame kokie vargšai kelių darbininkai, prisnūdę per pietų pertrauką ir pavėlavę išvažiuoti į kitą "tašką" su kolegomis kelininkais. Šiame kelyje mes netranzuojame ir neerzinam vairuotojų. Matom kelio ženklus, kurie byloja, kad už 8 km turi būti degalinė. Pamažu, bet kantriai žingsniuojame tolyn.
Kažkas sustoja už mūsų. Blogas ženklas, - pagalvoju, - tikriausiai neišsisuksime be policijos pareigūnų dėmesio. Laimei, aš klydau ir tą akimirką labai apsidžiaugiau. Mums sustojo kelių darbininkas su puspriekabe. Jis nelabai suprato, ką mes darom ir kur mes einam, bet faktas kaip blynas - tos ryškios liemenės sutaupė mums kokius gerus 5km kelio pėsčiomis (matyt suveikė kelininkų liemenių solidarumo kodas). Martynas sėdi priekyje, o aš kažkokiu būdu sugebu susirangyti UŽ jų dviejų sėdynių esančiame tarpe.
Esame DIDELĖJE degalinėje, su DAUG fūrų. Nepasisekti tiesiog negali.
Lipam į lenkų fūristo kabiną, kuri užtikrina mums kelionę į Prancūziją ir
pravardę man, kurios ligi šiol negaliu atsikratyti.
,,Ar tau patogu, LENAČKA?" :D
--------------------------------------------------------
--------------------------------------------------------
2012-09-10
Buvo ir nejauku, ir juokinga klausyti to vidutinio amžiaus vyriškio, kuris
pasinaudodamas Martyno padaryta klaida - pasakymu, kad mes NE PORA - nuolat manęs visko klausinėjo ir siūlė man viską, ką tik galima buvo pasiūlyti. Su juo važiavome ilgai, pro langus smalsiai stebėdami besikeičiantį kraštovaizdį, kuris po truputi išduodavo, kad mes važiuojame namų link :)
Taip kikendami ir krizendami privažiavome didelę degalinę, kurioje mūsų draugas turėjo ilsėtis ir saldžiai miegoti. Jau buvo vėlu, truputi krapnojo lietutis, bet nebuvo nejauku - toje vietoje buvome ne vienintėliai tranzuotojai ir tai truputį ramino.
Eidami įsigyti vakarienės, pakeliui peržvelgėme fūrų numerius, bet nieko labai perspektyvaus neaptikę, pradėjome po truputį žvalgytis vietos palapinei ir miegui.
Mūsų akis ir ausis patraukė neįprastos išvaizdos fūra angliškais numeriais, kiuris stovėjo prie pat degalinės durų. Tada sutikome Charles :)
Grojo seną gerą popsą (,,Everything but the girl"), seną techno (Robert Miles). Nelabai tikėdamiesi mums palankaus atsakymo vis tik paklausėme, kur jis važiuoja :)
Ir jo atsakymas mus labai nudžiugino. Džiugino ir tai, kad jis kalbėjo nepriekaištinga anglų kalba! :)
Jo sunkvežimio kabina buvo tarsi palaiminga oazė: gera MUZIKA, visas maišas burnoje tirpstančių guminukų, kuriuos mums leido visus suvartoti, nes jam jie visai nepatiko.
Charles buvo labai fainas žmogus - nutrūkstgalvis vaikis suaugusio žmogaus kostiume, pasiūlantis naktinių klubų apsauginiams išsiaiškinti, kuris yra tikras senukas ir kam negalima ten eiti :) Šį kartą jis vežė obuolius iš Portugalijos - darė draugui paslaugą, tačiau paprastai jo darbas labai stipriai skyrėsi nuo įprastinių - jis buvo sportinių žirgų transportuotojas, kuriam kartais tekdavo pervežti didžiulius pinigus kainuojančius sportinius žirgus iš vieno žirgyno į kitą. Jis labai mėgo savo darbą ir daug mums visko pasakojo: pradedant žirgų charakteriais ir baigiant įvairių tautų žmonių mentaliteto skirtumais.
Tiesa! Galiu pasigirti, kad tą naktį aš tapau oficialia fūros vairuotoja! Taip taip, buvau užfiksuota net dokumentuose ir pagal išgalvotą planą nuvairavusi tam tikrą atstumą išlipau kažkur laukuose :) Tikiuosi, jūs nepatikėjote, tačiau pareigūnai turėjo turėti tuo patikėti :)
-
Viešas pagyrimas už iniciatyvą! :)
Jei rasi reklamos užsakovą, parašyk ir man, gal kokius barterinius mainus sugalvosim
ir mes pagaminsim bei užklijuosim tau tą reklamą ;)
Idėja gal ir nebloga, tačiau mašina už 5k ar 3k litų nusipirktum manau tikrai ne pačią naujausią. O rimtom firmom ar įmonėm reklama tarkim ant 3 golfo ar audi 80 nemanau, kad labai patiktų ir gerai atrodytų. Tarkim važinėtų golf 3 su Nike ženklu per visą šoną, tai kažkaip juoką sukeltų :D čia tik mano nuomonė, gal tik man taip atrodo :)
Kodėl gi ne?
Galima įsigyti koią Ford Remont (Escort) B-) ir reklamuoti auto servisų paslaugas (arba "šrotynus") (Pokštauju, bet ne piktai) :rolleyes:
-
Nu kurie čia tikri vyrai? Man į pm numeriukus parašot. :lol:
Kas ieško, tas randa... ;)
Būna, kad ieškoti net nereikia, nes pati būni atrasta... :)
-
,,Tikras vyras nedėvi auskarų, neturi ilgų plaukų ir nesiskuta kojų."
Bulshit! :)
Dar truputis alyvos į lauželį :P
Buvo kažkokia apklausa ir štai rezultatai :)
Idealaus vyro bruožai yra:
183 cm ūgis
Raumeningas, sportiškas
Rudakis
Trumpų tamsių plaukų
Gerai rengiasi
Geria alų
Nerūko
Nešioja dailius džinsus, marškinius ir V apykaklės megztuką
Susiruošia per 17 minučių
Stilingas
Nori šeimos
Atlyginimas – bent 48 000 per metus
Mėgsta apsipirkinėti
Valgo mėsą
Švariai nusiskutęs
Glotnia krūtine
Žiūri muilo operas
Mėgsta žiūrėti futbolą
Vairuoja Audi
Turi aukštąjį išsilavinimą
Uždirba daugiau nei jo moteris
Turi gerą humoro jausmą ir mėgsta pajuokauti
Jautrus, kai jo partnerė yra nusiminusi
Sako, kad myli tik tada, kai tikrai taip galvoja
Prisipažįsta, kai žiūri į kitą moterį
Turi vairuotojo pažymėjimą
Moka plaukti
Moka važiuoti dviračiu
Gali pakeisti padangą
Reguliariai skambina mamai
-
-
CHEFSHAOUEN :)
Miestelis, jo žmonės ir mūsų hosteliukas už keturis eurus :)
CHEFSHAOUEN :)
Miestelis, jo žmonės ir mūsų hosteliukas už keturis eurus :)
- Quicker , marcinbrynda ir Lincius sureagavo į tai
-
3
-
Na tiems kurie neturi kur pinigų dėti gal.Geriau aišku, kad neperšlampa, bet tai koks skirtumas kai kelionėje per mėnesį bus trys lietingos dienos.Dokumentus, pinigus ir kitą svarbesnį inventorių į ta patį maximos maišelį ir viskas normaliai.
Čia tas pats kas laptop vs smartphone kelionėje.Aišku laptop'as patogiau, mandriau ir visą kitą, bet kai klausimas neši ant pečių papildomus 2kg tik kad kartą į savaitę įsijungti tai dingsta noras tuos 2g vilkti.
Nebent keliaujant po tokį regioną kur pusė kelionės lis tik ieškočiau specialiai neperšlampamos kuprinės.Bet klausimas kiek tokia kelionė būtų maloni su tokiu oru.
Na, aš įžvelgiau daugiau privalumų, nei neperšlampamą audinį... :)
Patogi kuprinė LABAI svarbu, nes ji po kurio laiko tampa beveik tavo kūno dalimi.
Dėl laptopų ir smartphone'ų sutinku. Bet ne dėl to rinkausi būtent tokią kuprinę.
Kartais šiltos sausos kojinės yra svarbiau už internetą ;)
Eurotripas autostopu III
Kelionės
Atrašyta
Ne, Charlį mes pasigavome lietingą naktį kažkur Prancūzijoje. Paskui važiuodami dienom naktinis pasiekėme Olandiją (Amsterdamą, kur gyvena mano geriausia draugė). Tada pabuvome pas ją ir pirkom skrydį atgal į Lietuvą, nes jau buvo ne juokais šalta :)
Vat taip :)