NoMercy

Gal galėtų scroll būt miesto pasirinkime? Arba placeholder'is, kad vedant atsiras daugiau, nes iškart nevisai aišku.
 
Pats dažnai važinėju iš rajono į miestą ir atgal, tai užsiregistruosiu, jei nepamiršiu - tikrai negaila į laisvą vietą ką nors pasisodint.
Būtų neblogai koks nors tapatybės patvirtinimas, matomas tik administratoriams, kad atbaidyt niekdarius. Kaip privalumą paminėjai registracijos nebuvimą - patvirtinimas galėtų būti neprivalomas. Tarkim jei esi pasportavęs vyrukas, gali per daug nesigilint, bet merginos turbūt mieliau rinktųsi patvirtintą vežiką.
Ir atsiliepimų sistema nepamaišytų - pvz. „malonus žmogus, jokių problemų" arba „vairuoja pavojingai, visą kelią rūkė". Ir paskutinis pasiūlymas, gal kiek mažiau svarbus - galimybė vairuotojams pažymėti, ar jie rūko mašinoj.

Pjaudamas kieme žolę, sugalvojau tokį įdomų verslą. Restoraną, kuriame auginamos kiaulės, vištos, jaučiai ir visi kiti maistui skerdžiami gyvuliai. Tie gyvūnai gyvena kažkur lankytojams akivaizdžioje vietoje už stiklo. Kiekvienas žmogus atėjęs į restoraną, su savo šeima (arba be jos), gali apžiūrėti šiuos mielus gyvulėlius ir išsinuomuoti subrendusio, valgomo gyvulio kūno dalį ar gabalą, kurį galės po savaitės atėję (Kodėl po savaitės? O todėl, kad daugiau klientų užsisakytų iš to pačio gyvulio kitas valgomas dalis) galėtų skaniai suvalgyti savo išsirinktą ,,šmotą". Aišku tame restorane būtų galima ir nieko neužsisakius iš anksto valgyti! Taip pat būtų galimybė stebėti, kaip tavo vištienos šlaunelė auga nuo pat jaunystės ir net sugalvoti vištai vardą. Tiesiog reiktėtų užsisakyti jauną viščiuką, bet aišku tai kainuotų atitinkamai. Paskui visus metus galėtum vaikščioti su savo dukryte ar sūneliu ir stebėti kaip auga tavo maistas. Tai būtų netgi savotiška edukacija, nes daugelis miestiečių nėra matę, kaip jų maistas atrodo gyvoje formoje. Ateityje galima būtų organizuoti mokyklų ekskursijas. Visa klasė draugiškai išsirenka, kokį gražų jautuką ideda, kokį skambų vardą ir po kiek laiko vėl sugrįžta ir kartu susėdę smagiai ,,sukerta" Arnoldo kepsnį. Tikriems ekstremistam būtų galimybė netgi stebėti skredimo procesą! Taip pat iš gyvulio atlieka daug vertingų dalykų pvz.: sausgyslės. Iš jų galima gaminti stygas virves ir pn. Taip pat iš odos galima dayrti įvarių dirbinių. Visi tie dirbiniai būtų pardavinėjami pačiame restorane, kaip siuvenyrai. Šito restorano pliusai tokie, kad žmonės žino ką valgo ir mėsa būna be jokių konservantų, ar kokių kitų priedų, kurių būna apstu prekybcentrinėje mėsoje.

Prajuokinai, bet tikrai į tokį restoraną neičiau

Naujas Android žaidimas - Wiggly Pig! Jame reikės valdyti personažo kanopas ir pro kliūčių ruožą sprukti nuo besivejančio vilko.
 
Kol kas tik Android: https://play.google.com/store/apps/details?id=com.snoutup.wigglypig
 
http://i.imgur.com/s9Oys2pl.png
Žaidimo gameplay video:

--- Cave Blast žaidimas išleistas ir iOS platformai!
 
iTunes: https://itunes.apple...st/id1103400362
Google Play: https://play.google....caveblast&hl=en
 
http://i.imgur.com/0e8HUDK.gif
 
https://play.google....outup.caveblast
 
http://i.imgur.com/F37EgLY.png?1
 
 
Sveiki!
 
Trumpai tariant, nenorėdamas teršt forumo dėl kiekvieno žaidimo išleidimo ar atnaujinimo, sugalvojau tiesiog sudėti viską į vieną vietą. Savo žaidimus skelbiu pagrindiniuose marketuose: Google Play, iTunes ir Windows Phone Store. Kol kas aprašau labai trumpai, kitą kartą prisėdęs papildysiu žaidimų video ir screenshot'ais. Visi žaidimai nemokami ir dar turi naršyklines versijas, kurias galit išmėginti prieš besisiųsdami į telefoną.
 
Bunny Goes Boom! | iTunes | Google Play | Windows Store | Web
 
Lengvo turinio skraidyklė su triušeliu prikabintu prie raketos. Tinka ir vaikams, nes nėra kraujo. Tik sprogimai.
 


http://i.imgur.com/OmmouAE.png







Iron Snout | iTunes | Google Play | Windows Store | Web



Kovinis arkadinis žaidimėlis apie paršą stovintį ekrano viduryje ir spardantį vilkus. Kol kas sėkmingiausias mano žaidimas.
http://i.imgur.com/zriOZ8S.png
 
 
 
Ninja Shurican | iTunes | Google Play | Windows Store | Web
 
"Flappy bird" stiliaus arkada su kovos elementais, gausybe įvairiausių kliūčių ir priešų, atrakinamais ginklais ir personažais.
http://i.imgur.com/ajUlHYU.png
 
 
 
Kam įdomu, tai atidžiau sekti mane galima Facebook'e. Jeigu turit kokių klausimų - mielai atsakysiu. Jeigu išbandę kokį žaidimą rekomenduosite jį blog'e/bendruomenėj/grupėj/draugams ar įrašysit video - labai padėkosiu.
 
Geros dienos ir gero uždarbio! :)

Tai beveik bet koks filmas (ta prasme su grazia ideja tinka) - svarbiausia moket juo pasiremti ir irodyti teigini.
 
Keli, mano megstamiausi:
 
- apie vertybes(ryžtas, pasiaukojimas, draugystė, atsidadvimas): seven pounds, Forrest gump, the pursuit of happiness, The Shawshank Redemption ir tt
 
- gamta (ka ji duoda zmogui - harmonija, sukuria terpia apmastymams ir tt): into the wild, 127 hours, Kad ir tu pAciu starkaus ir radzeviciaus kelioniu "dienorasciai" - islindimas Is savosios komforto zonos leidzia pajusti "kitoki" gyvenima, susipazinti su skirtingom kulturom
 
- meile: eat pray love, p.s I love you (tokia truputi leksta ro-comedy, bet man grazi ideja ;D), The fault in ourstars/walk to remember (realiai Panasi ideja)
 
Zodziu, kad ir koki filma beziuresi, svarbu ji pritempti prie tau reikalingos temos ir svariak argumenttuoti. Sekmes ryt!

Radau nuo mokyklos užsilikusį knygos konspektėlį mano darytą :)
 
Tikiuosi, kad kam nors padės! ;)
 
 
Balta Drobule.doc

Na pvz tas žmogus, eina tik ale atsiskaitinėti, nors jam to dalyko nereikia, o aš pvz mokinuosi ir rošiuosi kokiam nors egzaminui ir man tas sprendimas yra gan naudingas, pasukti galva ir pnš. Aišku čia labai retas atvejis

Pradžios žodis


Prieš pradėdamas rašyti šį straipsnį aš daug mąsčiau. Galvoje kniždėte knibždėjo klausimų, kurie man nedavė ramybės. Tema, kurią pasirinkau - mano įspūdžiai Lietuvos kariuomenėje. Rodos asmeninis tobulėjimas ir kariuomenė tai du skirtingi dalykai. Tobulėdamas asmeniškai tu stengiesi kelti kartelę sau, tačiau kariuomenėje rodos tave kaip tik bando sunaikinti kaip asmenybę. Ir visgi, tie trys mėnesiai, kuriuos praleidau kariuomenėje man buvo naudinga ir įdomi patirtis. Nebenorėjau tylėti, kadangi labai niežtėjo nagai papasakoti šiuos įspūdžius jums. Pristatau pirmąjį straipsnį - pirmoji savaitė Rukloje.

Kaip viskas prasidėjo?


Artėjo gruodis, tas pirmas žiemos mėnuo, kurio visi mes taip laukiame. Aplink buvo justi išankstinės kalėdų nuotaikos, tačiau mano galvoje ir gyvenime vyravo sumaištis. Nebuvau patenkintas savo studijoms, todėl jas mečiau. Buvo sunku, kadangi ne kiekvienas gali ryžtis tokiems drastiškiems sprendimams.
 
Mano akys užkliuvo už reklaminio stendo, kuriame buvo pavaizduotas Lietuvos karys. Tas dviejų žodžių šūkis “Išmok Nugalėti” pakeitė viską. Mano pasąmonėje tarsi kažkas sprogo. Supratau, kad reikia stoti į Lietuvos kariuomenę! Tuo metu galvojau, kad tai vienintelis geresnis sprendimas mano situacijoje.
 
Gruodį praleidau namuose, o tada nusprendžiau veikti. Apsilankiau Klaipėdos kariniame poskyryje. Gavau visą reikiamą informaciją. Beliko nuvažiuoti į KMEK (Karinė Medicinos Ekspertizės Komisija), bei praeiti sveikatos patikrinimą. Viską atlikęs gavau informacinį lapelį, kuriame buvo surašytas būtinas daiktų sąrašas tarnybai.

Atvykimas į Ruklą


Kovo penktą dieną jau buvau Rukloje. Išlipę iš užsakyto autobuso, pajudėjome į salę, kurioje reikėjo atlikti biurokratinius formalumus. Aplink buvo justi šurmulys. Visi nekantravo. Net nežinojau ko tikėtis. Ir štai, buvo įsakyta susirikiuoti lauke ir judėti link savo kareivinių. Žygiuodamas koja kojon suabejojau savo sprendimu tarnauti Lietuvai, tačiau keisti ką nors jau buvo per vėlu, didysis žaidimas prasidėjo!
 
Tik užlipome į antrą aukštą, ir prasidėjo. Intensyvus šaukimas ir pikti raginimai skubėti, tarsi šunis. Po kuopą nebegalėjome vaikščioti, mes turėjome bėgioti. Keista tvarka tariau sau, bet žvelgiant iš gilesnės perspektyvos, bėgioti sveika, tad bėgau kiek įkabindamas, žinodamas, kad tai tik žaidimas. Atvykęs į Lietuvos kariuomenę įteigiau sau, kad visa ta tvarka, visa ta disciplina tėra žaidimas. Jeigu žaisi pagal taisykles - laimėsi!
 

Didysis žaidimas


Per pirmą savaitę mes nuveikėme labai daug. Civiliniame gyvenime tu laiko taip neįvertini, kaip tai darai kariuomenėje. Prisimenu save, besidžiaugianti penkių minučių ramybę, kur nors pasislėpus ir budriai belaukiant komandos “Kuopa Rikiuok”.
 
Mūsų naują gyvenimą Rukloje įtvirtino griežta dienotvarkė. Keliamės anksti, šeštą valandą. Vyksta mankšta, kuri pažadina mūsų organizmą, bei paruošia kūną naujai dienai. Po to vyksta pasiruošimas pusryčiams, vėliavimos pakėlimo ceremonija, o tada iki pietų vyksta teorinės ir praktinės paskaitos. Tada kartojame valgymo procedūra, tada vėl paskaitos iki vakarienės.
 
Po to organizuojamas kareivių laisvalaikis. Apie tokį dalyką pirmą savaitę pamirškite. Iki išnaktų teko mokytis žygiuoti, bei kartoti Lietuvos himną. Visą savaitę buvome ant kojų.
 
Iš seržanto posakių aš supratau, kad esu bevertis šudžius, kuris turėtų džiaugtis, kad jo nesumušė, kaip tai buvo daroma sovietų laikais. Buvo primenama, kad mums būtina atsisveikinti su civiliniu gyvenimu, bei pamiršti, kas mes buvome. Kai kuriems to jau buvo per daug, todėl jie nusprendė pasitraukti.
(Naujokams suteikiamas šansas per savaitę apsispręsti ar jie nori tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar ne).
 
Tas nuolatinis ir pastovus spaudimas davė savų vaisių. Per pirmą savaitę iš kurso pasitraukė net 22 asmenys, kai iš pradžių buvo 66 asmenys. Ta visa aplinka tikrai vargino, aš vis dar prisimenu kaip eidavau į tualetą ir labai, labai skubėdavau. Kartais atlikdamai širdžiai mielą ir gamtai naudingą reikalą aš neramiai laukdavau tos komandos “Kuopą Rikiuok”.
 
Žinot, ši komanda labai nervina. Sakykim tvarkomės savo spintelę ar kambarį ir staiga nuskamba stebuklingas šaukinys, meti viską ir leki rikiuotis, nes kitaip žinai kas tavęs laukia. Jeigu kareiviai vėluoja, jiems gresia papildomos fizinės bausmės - atsispaudimai. Papildomas sportas, kuris pasak seržantų mums tik į naudą.
 
Pirmą savaitę atlikome fizinių normatyvų testą, puse kolegų nebuvo fiziškai pasiruošę. Patekau į trečią pajėgumo grupę, kurioje surenkami patys silpniausi. Iki kariuomenės nelabai sportuodavau, bet patekęs čia buvau priverstas tai daryti kiekvieną dieną. Po mėnesio galėjau justi pokyčius, tačiau apie tai kitame straipsnyje.

Dar šis tas


Kariuomenės buitis yra tiesą sakant nuostabi. Sutvarkytos kareivinės. Skanus maistas. Dušas. Sporto salė. Turime visko, ko gali prireikti tūlam kareiviui. Nežinau kaip kitiems kareiviams, tačiau mane kamavo tokia tuštuma. Lyg ir atrodo, kad viskas ten gerai, tačiau trūksta tos kultūros, tų naujienų, televizoriaus ir knygų. Viso šito tiesiog nėra. Iš mūsų atima viską ir tarsi atjungia nuo išorinio pasaulio.
 
Vienintelis šiaudas - bendravimas tarpusavyje. Kurse pasitaikė visokių žmonių. Visgi 44 asmenys, tad nenuostabu, kad tarnyba vyko tarp įvairių charakterių žmonių. Gal tai ir yra tas tobulėjimas, kada tu sugebi bendrauti su įvairaus plauko žmonėmis? Kartais tekdavo būti poroje kaip tik su savo aršiausiu priešu ir visgi kažkaip sugebėdavome laviruoti.

Pabaigos žodis


Norėjau išsamiai aprašyti pirmąją savaitę, bet turbūt pastebėjote, kad mano tekstas išsidraikė. Nieko baisaus, aš dar pilnas įspūdžiu, todėl svarstau kaip būtų geriau? Rašyti čia ir daryti straipsnių seriją ar atsirastų tokių, kurie skaitytų blogą? Nežinau kas šiuo metu žmonėms įdomu, tačiau būtų smagu sulaukti kokių pastabų ta linkme.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške

Kernius turėtų dalyvauti "Lietuvos Garbė" ir atsiimti apdovanojimą. Kiek verslininkų naujų Lietuvoje dėl jo.

Per vakar vykusį Login 2012 uždarymo vakarą buvo įteikti Lietuvos interneto apdovanojimai.
 
Rinkimų pirmajame etape balsuoti galėjo visi internautai, o antrajame savo lemiamą žodį atrinkdama nugalėtojus tarė komisija. Jos nuomonė kai kuriose kategorijose smarkiai skyrėsi nuo internautų (statulėles gavo ne tie, kurie pirmavo savo kategorijose po viešo balsavimo), bet džiugu, kad "Geriausio forumo" nominacijoje tiek internautų, tiek komisijos vertinimai sutapo:
 

 
Atsiimdamas statulėlę sakiau, kad jei Login yra didžiausia technologijų konferencija Lietuvoje, tai Uždarbis.lt yra didžiausia technologijų bendruomenė Lietuvoje, – ir šis apdovanojimas skirtas visiems 50 000 mūsų narių.
http://g4.delfi.lt/images/pix/file58841831_bc70bff3.jpg
 
Pačius apdovanojimus galima vertinti įvairiai, bet faktas, kad Lietuvoje šiuo metu yra maždaug 100 populiarių interneto forumų, kurie turi tūkstančius narių, ir Uždarbis.lt buvo išskirtas iš visų, yra tikrai malonus.
 
Tai pirmas rimtesnis Uždarbis.lt pripažinimas nuo pat 2004 metų, kai šis forumas buvo sukurtas.
 
Ačiū visiems, kad esate :)

Ech.. Straipsnis galbūt ir būtų geras, bet kažkaip tai nekokia informacija pateikta jame.
 
Taip, sedėti 24/7 prie kompiuterio ir žaisti žaidimus yra blogai. Tačiau tai daryti 2-4 valandas kasdien - nėra blogai. Kodėl?
 
1. Tavo regėjimas nesuprastės. Nebent sėdi prie pat monitoriaus ar prie be galo seno. Čia tam puikiai buvo aprašyti net keli tyrimai, kad su tam tikromis pertraukėlėmis - nieko blogo akims nenutiks.
2. Stuburo iškrypimas ir ligos - tau negrės, jeigu tu nežaisi žaidimų nudribęs kur nors kampe ar taip, kaip tau patogiau - persisukus kampu. Aš pats propoguoju žaidimą stovint ( išimtis - žaidimai su vairu ) :) Jeigu sedėčiau - žinoma po kiek laiko būtų problemų, bet ir tai... Darbe žmonės sėdi kelis kart daugiau, taigi darbas kenkia labiau :)
3. Nesusigadinsi psichikos, nebent.... Turi seną kompiuterį ir pastoviai dinginėjantį internetą - tai pagrindiniai veiksniai, kurie sukelia pyktį. Visa kita - bobučių pasakos arba nutiko žmogui, kuris ir taip buvo linkęs į tai. Taip, būna, kad ir žaidimai paveikia, bet... Visada už to stovi dar kažkas.
4. Jūs tobulėsite! - Bendrausite su kitais žmonėmis, net jei jie ir virtualūs, lavinsite savo smegenis ( loginiai žaidimai ), vaizduotę ( fantastiniai ), refleksus ( šaudyklės ir t.t. ). Taigi, naudos yra :)
5.
Ir tai čia yra vienetai pliusų iš daugybės ką gali suteikti žaidimai, jeigu tu pats galvosi savo galva tarp žaidimo seansų.
O dabar prie temos, tai:
Gal gali man kas atsakyti, kodėl žmonės linkę kaltę versti ant jiems nesuprantamo dalyko? Na gerai, suprantate, kad pvz žmogus šaudo į kažką... Bet jam tai realiame gyvenime gali padėti pastebėti tai, ko jūs niekada nepamatysit. Taip pat žmogus žaidžiantis loginius ar strateginius žaidimus - tobulina savo mąstymą... Ne, Jūs vistiek matote, kad jis taps priklausomu ir psichiniu. ( Deja, bet tokia realybė... ).
Autoriui:
Tu nenorėdavai sakykim prisėsti prie pc grįžęs namo ir tai yra realu, bet pavyzdžiui mano darbas namuose ir dar prie kompiuterio, tačiau vakarais vistiek mielu noru su draugų kompanija susijungiu pažaisti žaidimus. Kodėl? Na pirmiausia todėl, kad tai yra vienas pigesnių pramogų šaltinių. Pavyzdžiui nueiti 4 valandas pažaisti boulingą kainuoja nuo 25€. Ne visi gali sau tai leisti kasdien, tačiau nusipirkti seną žaidimą už 5€ ir jį pražaisti pavyzdžiui savaitę - gali dauguma. Vistiek išeis mažiau pinigų, kad ir kaip skaičiuotum. Taigi pramogas renkasi kiekvienas savas. Kas televizorių ir knygą, kas draugų kompaniją ir žaidimą prie kompiuterio :)
ps. Žaidimus žaidžiu nuo 4 metų ( dabar man beveik 20 ), o per tą laiką nesusigadinau nei akių nei psichikos nei stuburo :) Vieninteliai momentai kai buvo nusilpusios akys, tai kai buvo kineskopiniai monitoriai - į juos dar ir dabar žiūrėti negaliu ilgiau nei 30 minučių, tačiau prie šiuolaikinių praleidžiu po 12-18 valandų per parą ir problemų nėra. Kas dėl sedėjimo - nesėdžiu nukritęs bet kokiu kampu ant kedės ar pasirėmęs į bet ką - sėdi normaliai arba stovi naudodamasis kompiuteriu. Na dėl nervų, tai... Būna, kad sukyla, bet tikrai ne nuo žaidimų... Priešingai - kartais žaidimai ir draugų kompanija smarkiai padeda juos apmalšinti... O sukyla dėl begalės priežasčių :)
ps2. Žinau, kad dabar daug žmonių su manimi nesutiks ir tai normalu, tačiau tokia mano nuomonė ir mano draugų tarpe yra ne tik "geimeriai" ar programuotojai ;)
 
 
Žaidimų sportu dar ilgai niekas nelaikys :D nors į jį ateina daug daugiau žmonių nei į sporto renginį... :)
 
Būtent, kad viskas priklauso nuo žmogaus ir ne tik nuo jo požiūrio į žaidimus, bet nuo jo asmenybės ir gyvenimo būdo. Jeigu jis nuo vaikystės buvo užsidaręs - niekas to nepakeis... Bent jau lengvu būdu.
 
ps. Dėl žmonių atsiribojimo, tai juokingas kitų požiūris - jei žaidi žaidimus tai neturi gyvenimo... Ech aš manau, kad tie kas sėdi facebook'e ar instagram'e po 4-6h per dieną neturi savo gyvenimo... O ypač tie, kas kelia visus selfie ir t.t....

bullshit straipsnis.

trinkit modai situos blogspaminius paistalus.

Nenoriu būti, tas piktas senis, bet atrodo, kad teks tokiu būti. Esu skaitęs Kernegio tą knygą. Kyla dvejopi jausmai, iš dalies ten yra naudingos informacijos, bet ji kažkokia lėkšta. Patampti tokiu robotu, visus išklausančių, be emocijų, visų draugas. Taip gi nebūna realiame gyvenime. Visi turim pliusų, minusų ir ne visada gera nuotaika ar geranoriškas nusiteikimas. O toje knygoje vien tik ir šnekama, kaip įsigyti draugus. Klausimas kokius draugus įsigysi? Būsi tas, kuris ieškos naudingų pažinčių, ar tau reiks tikrų draugų? Karjeristų knyga ko gero. Kad ir kaip bebūtų, gerai, kai kuriems patiko :)

Užsirašiau vasario 5 Vilniuje, jei labai neturėsiu ką veikti, tai ateisiu patrolinti, nes investavime nebe naujokas, patikrinsim lektroių kompetenciją, užduosiu kokių nepatogių klausimų :P

Daugelis...?

Manau, kiekviena situacija yra skirtinga ir nėra vienos 'teisingos' nuomonės/tiesos.
Pvz daug žmonių lekia į tą UK mokytis, belekur, svarbu UK ir dažniausiai patenka į lievus univerus, kur nei mokslas geras, nei aplinka gera. Tai tada taip.
Bet yra žmonių kur vyksta į UK su dideliais tikslais, išvyksta į vienus geriausių univerų. Tada jau tikrai ten geriau, nes sakyti, kad LT univerai (tarkim VU ar KTU) kokybe prilygsta geriausiem UK univeram (nu kad ir tarkim Edinburgh, Warwick ar dar kas, ne tik Oxford ir Cambridge geri) yra kvaila ir tikimybė kažką pasiekt didesnė. Jau vien dėl to, kad aplink tave žmonės, kurių dauguma turi potencialo tapti word-class specialistai, tai nesinori atsilikti, vien tas motyvuoja.
 
Čia tik vienas iš pavyzdžių, galima prigalvoti begalę, tiesiog jais pagrindžiau savo nuomonę :)

Tiesiog as gyvenu principu: galva duota ne tam kad dirbt o tam kad ne dirbt. As niekada nenorejau buti vidutine socialine visuomenes baterija (namai-darbas-namai-darbas-namai-seima-miriau. :)

Dar viena parduota vasara. Taip nusiteikęs atvykstu į Lietuvių "pamėgtą" Angliją. Vieniem čia kurortas, kitiems XIX a. lažas. Vergovės vieta Bostonas. Eilinis Anglijos miestelis, kurį it musės apspito broliai Lietuviai. Skuodas, Plungė, Klaipėda, Šilutė, netgi Alytus ir Mažeikiai, visi jį žino ar bent yra girdėję. Ko gero pagrindinė priežastis, kodėl čia suvažiuoja mūsų "elito atstovai", dėl didelės žemės ūkio darbų pasiūlos. Šiomis dienomis, žemės ūkis išgyvena ne pačius geriausius laikus, bet tai nesustabdo atvykėlių. Reikia paminėti, kad Bostonas teritoriškai išsidėstęs aplink didžiulius laukų plotus. Tai lyg ledai ant pagaliuko. Miestelis taip pat turi keletą fabrikų, kuriuose prakaitą be mūsų lieja, latviai, lenkai, portugalai ir kitos vargo bitės. Štai tokiame mėšle mes gyvenam.
Gyvenimo psichologija dirbant užsienyje labai paprasta. Darbas, Namai, Prekybos Centras, o penktadienis ir šeštadienis apvainikuojamas alum, degtine, žole. Pats tokių atrakcijų nepropaguoju, kadangi jos bevertės, bet kai kuriems mūsų Lietuvos herojams tai patinka. Įsuka save į tos baltos, bandymų žiurkės gyvenimą. Jiems to nesuprasti. Per laiką praleista šiame Dievo užmirštame kampelyje susitikau ne vieną intelekto nesužalotą žmogysta. Kaip Balys Sruoga, savo knygoje "Dievų Miškas" pradedi juos vadinti mažybiniais vardais. Čia Jurgelis, čia Petrelis. Visi tokie geri, gaila kad Dievulis pagailėjo jiems košės. Turi gyventi su tuo kas liko. Fabrike ar žemės lauke nerasi Einšteino ar Maria Kiuri, tenka šlietis prie mūsų "šviesuolių", užsidaryti ir gyventi tarp keturių sienų nesinori.
Kalbant apie gyvenamą plotą, pats pasirenki kaip žaisi. Gali nuomotis kambarį (ką ir pats darau) arba dar mandriau, kai koks monopolio tycoon'as jami visą namą ir ieškai žmonių, kurie tave išlaikys. Taip schemos ir veikia. Aš ir pats moku 120 svarų, gyvename name. Į mano nurodytą sumą įeina elektra, vanduo, dujos, internetas, ploto nuoma. Gyvenk ir žvenk. Deja toks gyvenimas labai nežavi, kadangi dauguma laiko praleidi savo kambary. Galėtum išeiti, pažaisti į pievutę, bet kažkaip nesinori. Ir reikia pastebėti patys nuoma suteikiantys asmenis tokie pat, bėga į savo kambarius lyg tarakonai. Ir kiek pakalbi visur taip visi žino savo pareigas sumoku už nuomą, pavalgau virtuvėje, nusiprausiu viso gero. Jokio ryšio, gal ir gerai, nereikia savęs įpareigoti. Atlikau, dingau, dirbu.
Darbo labai gero negausi. Atvažiuoji čia su mintimi ir socialinę stigma. "Esi 0". Tavo diplomas ar tai būtų Vilniaus ar Kuršių Marių, neegzistuoja. Gerai dar, kad teises turi ir kalbą moki. Tai tave pakelia 0,01 laipteliu aukštyn. Taigi prasideda naujas gyvenimas. Renkiesi laukai ar fabrikas. Dauguma renkasi easy way ir eina į fabriką. Fabrikas fabrikui nelygų. Tarkim viena kompanija nesiskaito su darbuotojais. Pavyzdžiu pailistruosiu. Šeštadienis, su draugu judame Bostono centru, skambutis, "jūs turite vykti į darbą" ir nesvarbu, kad jam penktadienį pasakė, kad gaus day-off (išeiginę) ir ką manot? Tenka žygiuoti, nes kitaip prarasi darbą. Kita rūšis fabrikų geresnė. Padirbęs metus ar puse per agentūra gali tikėtis kontrakto. Nustatytas tikslus darbo ir poilsio režimas. Apmokamos atostogos. Mūsų burliokams rojus. Kol esi agentūrinis tave mėto ir vėto. Bet gavus kontraktą esi "nepažeidžiamas".
Apie lauką nekalbėsiu, kadangi pats nedirbau, bet kiek girdėjau darbas laaabai sunkus, dirba tik stipriausi. Niekas ten nesicackina, kiek padirbsi tiek ir gausi.
Britai į emigrantus žiūri šnairai. Ypač nemėgsta lenkų. Mes irgi esame nepasitenkinimo židinys. Neapykanta stiprėja. Prieš metus du politinių partijų plakatų, agituojančių britus vyti užsieniečius iš šalies nebuvo. Dabar kabo visame mieste. Keisčiausia, kad jie nesupranta, kad būtent užsieniečiai kelia UK ekonomiką. Anglas geriau gaus pašalpą, nei eis dirbti. Pats mačiau, darbo biržoje dairiausi darbo skelbimų, kai įėjo jauna šeima, vaikai, žmona ir vyras, kuris galėtų darbuotis, bet "neranda" darbo. Komedija. Dar vienas pastebėjimas. Anglai nebesibodi pasakyti kokie riebų komentarą emigrantu atžvilgiu. Tarkim laukiant prie bankomato aiškiai girdimas dviejų bričių pokalbis, apie tai kaip lenkai juos knisa. Į lenkų apibrėžimą įeiname ir mes. Ant tiek atsilupusi tauta, kad net nežino, kur Lietuva. Kai kurie nekreipia dėmesio, bet mane tai knisa. Tenka pasitelkti kantrybę, nes bandydamas ieškoti teisybės gausi sprigtą nuo UK policijos.
Šiandien skaičiau apie Bostoną. Vienas įdomesnių faktų, Bostonas pirmauja savo storų žmonių kiekių. Vaizdų iš KFC ir McDonalds pateiksiu vėliau. Komiškas vaizdas. Laukiu pokalbio su manager(ieškau darbo) ir sėdi ten tokia poniutė, ##### netelpa kėdėje. Šalia vaikas, abu kemša KFC mėsytę, skanu, bet labai nesveika. Ypač jei tai patampa įpročiu. Keista kaip žmogus savęs taip neprižiūri. Tai vat toks trumpas pasakojimas kokioje skylėje esu. Nesakau, kad blogai, gerai, kad aš dirbu tik vasaromis. Gaila man tų žmonių, kurie dirba fabrikuose. Visą gyvenimą įkalina save. Suprantu kai kurie neturi pasirinkimo. Jeigu visgi turit keiskit save, negriaukit savo potencialų tuose 21 amžiaus koncentracijos lageriuose.

Gėda savo šaknų nežinoti.
Žolinė yra labai sena lietuviška šventė dar iš pagoniškų laikų, kai žmonės džiaugdavosi gamtos duodamu derliumi, nes rugpjūčio vidurį gamta būna pati dosniausia. Pagal senas tradicijas šią dieną visi lankydavo gimines, draugus, ruošdavo vaišes ir t.t. Graži ir prasminga šventė pasidžiaugti gamtos dosnumu ir pabūti kartu. Bažnyčia perimė šitą šventę visai neseniai ir ją gadina pamiršdami senas tradicijas ir tikrą šios šventės prasmę.
 
 
 
Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/etnologas-libertas-klimka-zoline-svente-musu-sielai-56-361321#ixzz2c2jpAH4p

ATE VISIEMS, ŠVENTĖ BAIGĖSI. PAXMEL 3000

Šiaip keistas lietuvių požiūris. Žino kad kaimynas pažeidinėja istatymus, patys pažeidinėja istatymus ir paskui skundžiasi kad gauna baudas.
Jei turi kiaušus daryti tai kas draudžiama, turėk kiaušus už tai ir atsakyti.
Reikia pradeti nuo saves kazka keisti, o ne rukyti kontabandines cigaretes, gerti pilstuka, vazineti kontrabandiniu dyzeliu ir tuo paciu rekti kad valdzioje vagys. Pradek nuo saves!

Aišku turbūt niekas jo neuždarys, bet tikėtis verta :D

O tai tu pvz. vokelių istorijos neprisimeni, kai moteriškė iš jo bendrovės pasiskundė? Vagis ir klounas jis totalus yra.

http://projektas-muzika.lmta.lt/media/vadoveliai2/Vadovelis_6/1.Lietuviu_muzikos_istakos/Index_1/10020.jpg
čia gal iš šito laikraščio "naujiena" ? :o