Crockett

Jūs esate eilinės firmos darbuotojas gyvenantis didmiestyje, kuris kiekvieną darbo dieną turi 1 valandos pietų pertrauką. Įprastai jūsų pietų pertrauka prasideda 12 valandą. Jūsų namai toli nuo darbovietės, tad jūs valgote restorane. Įprastai per 20 minučių jūs nuvykstate į restoraną, į kurį esate įpratęs vykti pietauti, užsisakote valgyti ir laukiate užsakymo realizavimo įprastai 10- 15 minučių, per 5- 10 minučių pavalgote ir vykstate atgal į darbovietę. Taigi jūs laukiate patiekalo apie 10-15 min. Šis skaičius iš pirmo žvilgsnio gal ir nėra reikšmingas, tačiau jeigu paskaičiuotumėm: per mėnesį tai sudarytų apie 210- 315 minučių arba 3,5- 5.25 valandų; per metus (įskaičiuojant minimalias apmokamas atostogas) tai gali sudaryti apie 38- 58 valandas, kurias praleisite laukdami patiekalo.
 
Taigi, draugai, esu studentas. Esu visiškai su IT nesusijęs vaikinukas, studijuojantis Vilniuje. Gyvendamas Vilniuje pastebėjau vieną dalyką, kuris vienija visus dirbančius ir gyvenančius Vilniuje, tai nuolatinis skubėjimas (tai būdinga visiems didmiesčiams). Pagalvojau, kodėl šitiems žmonėms nepasiūlyti tai ko neturi (ar galvoja, jog neturi)-laiką.
Laikas- pinigai“ viena garsiausių B. Franklino frazė, ypač aktuali šiandien. Turbūt kiekvienas verslininkas norėtų, turėti daugiau laiko, kad galėtų jo skirti įmonei valdyti ir jos plėtrai; kiekviena mama norėtų skirti daugiau laiko šeimai, kurio negali skirti dėl darbo; kiekvienas studentas norėtų skirti daugiau laiko mokslam, bet dėl darbo jis irgi negali to padaryti. Šie pavyzdžiai, rodo, jog mes sunkiai įtelpame į 24 valandų “rėmus“.
Gal jum gali pasirodyti, kad tai yra jauno vaikinuko svaičiojimai, tačiau aš esu rimtai nusiteikęs dėl šio projekto. Esu parašęs 5 puslapių ilgio detalų planą, kuriame detaliai esu apžvelges projekto 1.funkcijas 2.įgyvendinimą 3.planuojamus partnerius 4.vartotojų naudą, bei galima reakciją, ir t.t.
Reziume tokia, kad žinau (arba tiksliau būtų- tikiuosi, kad žinau) kaip pagauti žuvį, trūksta meškerės. Norėčiau gauti patarimą iš žmogaus mokančio kurti appsus ar žinančius jų rinką, ieškau partnerio. Ieškau visko kas galėtų padėti pasistumėti šitam reikalui į priekį.
 
P.S. planu nepasidalinau dėl "vagystės" baimės (aišku, gal ji kiek perdėta :)). Apie tai labiau norėčiau pasišnekėti "gyvai".
 
P.S 2 pastebėjau, kad struktūriškai nenuosekliai parašiau ir gal gramatinių klaidų pasitaikys, bet tikiuosi suprasit esmę, gi ne lietuvių kalbos egzaminas ;)

Jūs esate eilinės firmos darbuotojas gyvenantis didmiestyje, kuris kiekvieną darbo dieną turi 1 valandos pietų pertrauką. Įprastai jūsų pietų pertrauka prasideda 12 valandą. Jūsų namai toli nuo darbovietės, tad jūs valgote restorane. Įprastai per 20 minučių jūs nuvykstate į restoraną, į kurį esate įpratęs vykti pietauti, užsisakote valgyti ir laukiate užsakymo realizavimo įprastai 10- 15 minučių, per 5- 10 minučių pavalgote ir vykstate atgal į darbovietę. Taigi jūs laukiate patiekalo apie 10-15 min. Šis skaičius iš pirmo žvilgsnio gal ir nėra reikšmingas, tačiau jeigu paskaičiuotumėm: per mėnesį tai sudarytų apie 210- 315 minučių arba 3,5- 5.25 valandų; per metus (įskaičiuojant minimalias apmokamas atostogas) tai gali sudaryti apie 38- 58 valandas, kurias praleisite laukdami patiekalo.
 
Taigi, draugai, esu studentas. Esu visiškai su IT nesusijęs vaikinukas, studijuojantis Vilniuje. Gyvendamas Vilniuje pastebėjau vieną dalyką, kuris vienija visus dirbančius ir gyvenančius Vilniuje, tai nuolatinis skubėjimas (tai būdinga visiems didmiesčiams). Pagalvojau, kodėl šitiems žmonėms nepasiūlyti tai ko neturi (ar galvoja, jog neturi)-laiką.
Laikas- pinigai“ viena garsiausių B. Franklino frazė, ypač aktuali šiandien. Turbūt kiekvienas verslininkas norėtų, turėti daugiau laiko, kad galėtų jo skirti įmonei valdyti ir jos plėtrai; kiekviena mama norėtų skirti daugiau laiko šeimai, kurio negali skirti dėl darbo; kiekvienas studentas norėtų skirti daugiau laiko mokslam, bet dėl darbo jis irgi negali to padaryti. Šie pavyzdžiai, rodo, jog mes sunkiai įtelpame į 24 valandų “rėmus“.
Gal jum gali pasirodyti, kad tai yra jauno vaikinuko svaičiojimai, tačiau aš esu rimtai nusiteikęs dėl šio projekto. Esu parašęs 5 puslapių ilgio detalų planą, kuriame detaliai esu apžvelges projekto 1.funkcijas 2.įgyvendinimą 3.planuojamus partnerius 4.vartotojų naudą, bei galima reakciją, ir t.t.
Reziume tokia, kad žinau (arba tiksliau būtų- tikiuosi, kad žinau) kaip pagauti žuvį, trūksta meškerės. Norėčiau gauti patarimą iš žmogaus mokančio kurti appsus ar žinančius jų rinką, ieškau partnerio. Ieškau visko kas galėtų padėti pasistumėti šitam reikalui į priekį.
 
P.S. planu nepasidalinau dėl "vagystės" baimės (aišku, gal ji kiek perdėta :)). Apie tai labiau norėčiau pasišnekėti "gyvai".
 
P.S 2 pastebėjau, kad struktūriškai nenuosekliai parašiau ir gal gramatinių klaidų pasitaikys, bet tikiuosi suprasit esmę, gi ne lietuvių kalbos egzaminas ;)

Jūs esate eilinės firmos darbuotojas gyvenantis didmiestyje, kuris kiekvieną darbo dieną turi 1 valandos pietų pertrauką. Įprastai jūsų pietų pertrauka prasideda 12 valandą. Jūsų namai toli nuo darbovietės, tad jūs valgote restorane. Įprastai per 20 minučių jūs nuvykstate į restoraną, į kurį esate įpratęs vykti pietauti, užsisakote valgyti ir laukiate užsakymo realizavimo įprastai 10- 15 minučių, per 5- 10 minučių pavalgote ir vykstate atgal į darbovietę. Taigi jūs laukiate patiekalo apie 10-15 min. Šis skaičius iš pirmo žvilgsnio gal ir nėra reikšmingas, tačiau jeigu paskaičiuotumėm: per mėnesį tai sudarytų apie 210- 315 minučių arba 3,5- 5.25 valandų; per metus (įskaičiuojant minimalias apmokamas atostogas) tai gali sudaryti apie 38- 58 valandas, kurias praleisite laukdami patiekalo.
 
Taigi, draugai, esu studentas. Esu visiškai su IT nesusijęs vaikinukas, studijuojantis Vilniuje. Gyvendamas Vilniuje pastebėjau vieną dalyką, kuris vienija visus dirbančius ir gyvenančius Vilniuje, tai nuolatinis skubėjimas (tai būdinga visiems didmiesčiams). Pagalvojau, kodėl šitiems žmonėms nepasiūlyti tai ko neturi (ar galvoja, jog neturi)-laiką.
Laikas- pinigai“ viena garsiausių B. Franklino frazė, ypač aktuali šiandien. Turbūt kiekvienas verslininkas norėtų, turėti daugiau laiko, kad galėtų jo skirti įmonei valdyti ir jos plėtrai; kiekviena mama norėtų skirti daugiau laiko šeimai, kurio negali skirti dėl darbo; kiekvienas studentas norėtų skirti daugiau laiko mokslam, bet dėl darbo jis irgi negali to padaryti. Šie pavyzdžiai, rodo, jog mes sunkiai įtelpame į 24 valandų “rėmus“.
Gal jum gali pasirodyti, kad tai yra jauno vaikinuko svaičiojimai, tačiau aš esu rimtai nusiteikęs dėl šio projekto. Esu parašęs 5 puslapių ilgio detalų planą, kuriame detaliai esu apžvelges projekto 1.funkcijas 2.įgyvendinimą 3.planuojamus partnerius 4.vartotojų naudą, bei galima reakciją, ir t.t.
Reziume tokia, kad žinau (arba tiksliau būtų- tikiuosi, kad žinau) kaip pagauti žuvį, trūksta meškerės. Norėčiau gauti patarimą iš žmogaus mokančio kurti appsus ar žinančius jų rinką, ieškau partnerio. Ieškau visko kas galėtų padėti pasistumėti šitam reikalui į priekį.
 
P.S. planu nepasidalinau dėl "vagystės" baimės (aišku, gal ji kiek perdėta :)). Apie tai labiau norėčiau pasišnekėti "gyvai".
 
P.S 2 pastebėjau, kad struktūriškai nenuosekliai parašiau ir gal gramatinių klaidų pasitaikys, bet tikiuosi suprasit esmę, gi ne lietuvių kalbos egzaminas ;)

Jūs esate eilinės firmos darbuotojas gyvenantis didmiestyje, kuris kiekvieną darbo dieną turi 1 valandos pietų pertrauką. Įprastai jūsų pietų pertrauka prasideda 12 valandą. Jūsų namai toli nuo darbovietės, tad jūs valgote restorane. Įprastai per 20 minučių jūs nuvykstate į restoraną, į kurį esate įpratęs vykti pietauti, užsisakote valgyti ir laukiate užsakymo realizavimo įprastai 10- 15 minučių, per 5- 10 minučių pavalgote ir vykstate atgal į darbovietę. Taigi jūs laukiate patiekalo apie 10-15 min. Šis skaičius iš pirmo žvilgsnio gal ir nėra reikšmingas, tačiau jeigu paskaičiuotumėm: per mėnesį tai sudarytų apie 210- 315 minučių arba 3,5- 5.25 valandų; per metus (įskaičiuojant minimalias apmokamas atostogas) tai gali sudaryti apie 38- 58 valandas, kurias praleisite laukdami patiekalo.
 
Taigi, draugai, esu studentas. Esu visiškai su IT nesusijęs vaikinukas, studijuojantis Vilniuje. Gyvendamas Vilniuje pastebėjau vieną dalyką, kuris vienija visus dirbančius ir gyvenančius Vilniuje, tai nuolatinis skubėjimas (tai būdinga visiems didmiesčiams). Pagalvojau, kodėl šitiems žmonėms nepasiūlyti tai ko neturi (ar galvoja, jog neturi)-laiką.
Laikas- pinigai“ viena garsiausių B. Franklino frazė, ypač aktuali šiandien. Turbūt kiekvienas verslininkas norėtų, turėti daugiau laiko, kad galėtų jo skirti įmonei valdyti ir jos plėtrai; kiekviena mama norėtų skirti daugiau laiko šeimai, kurio negali skirti dėl darbo; kiekvienas studentas norėtų skirti daugiau laiko mokslam, bet dėl darbo jis irgi negali to padaryti. Šie pavyzdžiai, rodo, jog mes sunkiai įtelpame į 24 valandų “rėmus“.
Gal jum gali pasirodyti, kad tai yra jauno vaikinuko svaičiojimai, tačiau aš esu rimtai nusiteikęs dėl šio projekto. Esu parašęs 5 puslapių ilgio detalų planą, kuriame detaliai esu apžvelges projekto 1.funkcijas 2.įgyvendinimą 3.planuojamus partnerius 4.vartotojų naudą, bei galima reakciją, ir t.t.
Reziume tokia, kad žinau (arba tiksliau būtų- tikiuosi, kad žinau) kaip pagauti žuvį, trūksta meškerės. Norėčiau gauti patarimą iš žmogaus mokančio kurti appsus ar žinančius jų rinką, ieškau partnerio. Ieškau visko kas galėtų padėti pasistumėti šitam reikalui į priekį.
 
P.S. planu nepasidalinau dėl "vagystės" baimės (aišku, gal ji kiek perdėta :)). Apie tai labiau norėčiau pasišnekėti "gyvai".
 
P.S 2 pastebėjau, kad struktūriškai nenuosekliai parašiau ir gal gramatinių klaidų pasitaikys, bet tikiuosi suprasit esmę, gi ne lietuvių kalbos egzaminas ;)

Jūs esate eilinės firmos darbuotojas gyvenantis didmiestyje, kuris kiekvieną darbo dieną turi 1 valandos pietų pertrauką. Įprastai jūsų pietų pertrauka prasideda 12 valandą. Jūsų namai toli nuo darbovietės, tad jūs valgote restorane. Įprastai per 20 minučių jūs nuvykstate į restoraną, į kurį esate įpratęs vykti pietauti, užsisakote valgyti ir laukiate užsakymo realizavimo įprastai 10- 15 minučių, per 5- 10 minučių pavalgote ir vykstate atgal į darbovietę. Taigi jūs laukiate patiekalo apie 10-15 min. Šis skaičius iš pirmo žvilgsnio gal ir nėra reikšmingas, tačiau jeigu paskaičiuotumėm: per mėnesį tai sudarytų apie 210- 315 minučių arba 3,5- 5.25 valandų; per metus (įskaičiuojant minimalias apmokamas atostogas) tai gali sudaryti apie 38- 58 valandas, kurias praleisite laukdami patiekalo.
 
Taigi, draugai, esu studentas. Esu visiškai su IT nesusijęs vaikinukas, studijuojantis Vilniuje. Gyvendamas Vilniuje pastebėjau vieną dalyką, kuris vienija visus dirbančius ir gyvenančius Vilniuje, tai nuolatinis skubėjimas (tai būdinga visiems didmiesčiams). Pagalvojau, kodėl šitiems žmonėms nepasiūlyti tai ko neturi (ar galvoja, jog neturi)-laiką.
Laikas- pinigai“ viena garsiausių B. Franklino frazė, ypač aktuali šiandien. Turbūt kiekvienas verslininkas norėtų, turėti daugiau laiko, kad galėtų jo skirti įmonei valdyti ir jos plėtrai; kiekviena mama norėtų skirti daugiau laiko šeimai, kurio negali skirti dėl darbo; kiekvienas studentas norėtų skirti daugiau laiko mokslam, bet dėl darbo jis irgi negali to padaryti. Šie pavyzdžiai, rodo, jog mes sunkiai įtelpame į 24 valandų “rėmus“.
Gal jum gali pasirodyti, kad tai yra jauno vaikinuko svaičiojimai, tačiau aš esu rimtai nusiteikęs dėl šio projekto. Esu parašęs 5 puslapių ilgio detalų planą, kuriame detaliai esu apžvelges projekto 1.funkcijas 2.įgyvendinimą 3.planuojamus partnerius 4.vartotojų naudą, bei galima reakciją, ir t.t.
Reziume tokia, kad žinau (arba tiksliau būtų- tikiuosi, kad žinau) kaip pagauti žuvį, trūksta meškerės. Norėčiau gauti patarimą iš žmogaus mokančio kurti appsus ar žinančius jų rinką, ieškau partnerio. Ieškau visko kas galėtų padėti pasistumėti šitam reikalui į priekį.
 
P.S. planu nepasidalinau dėl "vagystės" baimės (aišku, gal ji kiek perdėta :)). Apie tai labiau norėčiau pasišnekėti "gyvai".
 
P.S 2 pastebėjau, kad struktūriškai nenuosekliai parašiau ir gal gramatinių klaidų pasitaikys, bet tikiuosi suprasit esmę, gi ne lietuvių kalbos egzaminas ;)

Jūs esate eilinės firmos darbuotojas gyvenantis didmiestyje, kuris kiekvieną darbo dieną turi 1 valandos pietų pertrauką. Įprastai jūsų pietų pertrauka prasideda 12 valandą. Jūsų namai toli nuo darbovietės, tad jūs valgote restorane. Įprastai per 20 minučių jūs nuvykstate į restoraną, į kurį esate įpratęs vykti pietauti, užsisakote valgyti ir laukiate užsakymo realizavimo įprastai 10- 15 minučių, per 5- 10 minučių pavalgote ir vykstate atgal į darbovietę. Taigi jūs laukiate patiekalo apie 10-15 min. Šis skaičius iš pirmo žvilgsnio gal ir nėra reikšmingas, tačiau jeigu paskaičiuotumėm: per mėnesį tai sudarytų apie 210- 315 minučių arba 3,5- 5.25 valandų; per metus (įskaičiuojant minimalias apmokamas atostogas) tai gali sudaryti apie 38- 58 valandas, kurias praleisite laukdami patiekalo.
 
Taigi, draugai, esu studentas. Esu visiškai su IT nesusijęs vaikinukas, studijuojantis Vilniuje. Gyvendamas Vilniuje pastebėjau vieną dalyką, kuris vienija visus dirbančius ir gyvenančius Vilniuje, tai nuolatinis skubėjimas (tai būdinga visiems didmiesčiams). Pagalvojau, kodėl šitiems žmonėms nepasiūlyti tai ko neturi (ar galvoja, jog neturi)-laiką.
Laikas- pinigai“ viena garsiausių B. Franklino frazė, ypač aktuali šiandien. Turbūt kiekvienas verslininkas norėtų, turėti daugiau laiko, kad galėtų jo skirti įmonei valdyti ir jos plėtrai; kiekviena mama norėtų skirti daugiau laiko šeimai, kurio negali skirti dėl darbo; kiekvienas studentas norėtų skirti daugiau laiko mokslam, bet dėl darbo jis irgi negali to padaryti. Šie pavyzdžiai, rodo, jog mes sunkiai įtelpame į 24 valandų “rėmus“.
Gal jum gali pasirodyti, kad tai yra jauno vaikinuko svaičiojimai, tačiau aš esu rimtai nusiteikęs dėl šio projekto. Esu parašęs 5 puslapių ilgio detalų planą, kuriame detaliai esu apžvelges projekto 1.funkcijas 2.įgyvendinimą 3.planuojamus partnerius 4.vartotojų naudą, bei galima reakciją, ir t.t.
Reziume tokia, kad žinau (arba tiksliau būtų- tikiuosi, kad žinau) kaip pagauti žuvį, trūksta meškerės. Norėčiau gauti patarimą iš žmogaus mokančio kurti appsus ar žinančius jų rinką, ieškau partnerio. Ieškau visko kas galėtų padėti pasistumėti šitam reikalui į priekį.
 
P.S. planu nepasidalinau dėl "vagystės" baimės (aišku, gal ji kiek perdėta :)). Apie tai labiau norėčiau pasišnekėti "gyvai".
 
P.S 2 pastebėjau, kad struktūriškai nenuosekliai parašiau ir gal gramatinių klaidų pasitaikys, bet tikiuosi suprasit esmę, gi ne lietuvių kalbos egzaminas ;)

Jūs esate eilinės firmos darbuotojas gyvenantis didmiestyje, kuris kiekvieną darbo dieną turi 1 valandos pietų pertrauką. Įprastai jūsų pietų pertrauka prasideda 12 valandą. Jūsų namai toli nuo darbovietės, tad jūs valgote restorane. Įprastai per 20 minučių jūs nuvykstate į restoraną, į kurį esate įpratęs vykti pietauti, užsisakote valgyti ir laukiate užsakymo realizavimo įprastai 10- 15 minučių, per 5- 10 minučių pavalgote ir vykstate atgal į darbovietę. Taigi jūs laukiate patiekalo apie 10-15 min. Šis skaičius iš pirmo žvilgsnio gal ir nėra reikšmingas, tačiau jeigu paskaičiuotumėm: per mėnesį tai sudarytų apie 210- 315 minučių arba 3,5- 5.25 valandų; per metus (įskaičiuojant minimalias apmokamas atostogas) tai gali sudaryti apie 38- 58 valandas, kurias praleisite laukdami patiekalo.
 
Taigi, draugai, esu studentas. Esu visiškai su IT nesusijęs vaikinukas, studijuojantis Vilniuje. Gyvendamas Vilniuje pastebėjau vieną dalyką, kuris vienija visus dirbančius ir gyvenančius Vilniuje, tai nuolatinis skubėjimas (tai būdinga visiems didmiesčiams). Pagalvojau, kodėl šitiems žmonėms nepasiūlyti tai ko neturi (ar galvoja, jog neturi)-laiką.
Laikas- pinigai“ viena garsiausių B. Franklino frazė, ypač aktuali šiandien. Turbūt kiekvienas verslininkas norėtų, turėti daugiau laiko, kad galėtų jo skirti įmonei valdyti ir jos plėtrai; kiekviena mama norėtų skirti daugiau laiko šeimai, kurio negali skirti dėl darbo; kiekvienas studentas norėtų skirti daugiau laiko mokslam, bet dėl darbo jis irgi negali to padaryti. Šie pavyzdžiai, rodo, jog mes sunkiai įtelpame į 24 valandų “rėmus“.
Gal jum gali pasirodyti, kad tai yra jauno vaikinuko svaičiojimai, tačiau aš esu rimtai nusiteikęs dėl šio projekto. Esu parašęs 5 puslapių ilgio detalų planą, kuriame detaliai esu apžvelges projekto 1.funkcijas 2.įgyvendinimą 3.planuojamus partnerius 4.vartotojų naudą, bei galima reakciją, ir t.t.
Reziume tokia, kad žinau (arba tiksliau būtų- tikiuosi, kad žinau) kaip pagauti žuvį, trūksta meškerės. Norėčiau gauti patarimą iš žmogaus mokančio kurti appsus ar žinančius jų rinką, ieškau partnerio. Ieškau visko kas galėtų padėti pasistumėti šitam reikalui į priekį.
 
P.S. planu nepasidalinau dėl "vagystės" baimės (aišku, gal ji kiek perdėta :)). Apie tai labiau norėčiau pasišnekėti "gyvai".
 
P.S 2 pastebėjau, kad struktūriškai nenuosekliai parašiau ir gal gramatinių klaidų pasitaikys, bet tikiuosi suprasit esmę, gi ne lietuvių kalbos egzaminas ;)

Jūs esate eilinės firmos darbuotojas gyvenantis didmiestyje, kuris kiekvieną darbo dieną turi 1 valandos pietų pertrauką. Įprastai jūsų pietų pertrauka prasideda 12 valandą. Jūsų namai toli nuo darbovietės, tad jūs valgote restorane. Įprastai per 20 minučių jūs nuvykstate į restoraną, į kurį esate įpratęs vykti pietauti, užsisakote valgyti ir laukiate užsakymo realizavimo įprastai 10- 15 minučių, per 5- 10 minučių pavalgote ir vykstate atgal į darbovietę. Taigi jūs laukiate patiekalo apie 10-15 min. Šis skaičius iš pirmo žvilgsnio gal ir nėra reikšmingas, tačiau jeigu paskaičiuotumėm: per mėnesį tai sudarytų apie 210- 315 minučių arba 3,5- 5.25 valandų; per metus (įskaičiuojant minimalias apmokamas atostogas) tai gali sudaryti apie 38- 58 valandas, kurias praleisite laukdami patiekalo.
 
Taigi, draugai, esu studentas. Esu visiškai su IT nesusijęs vaikinukas, studijuojantis Vilniuje. Gyvendamas Vilniuje pastebėjau vieną dalyką, kuris vienija visus dirbančius ir gyvenančius Vilniuje, tai nuolatinis skubėjimas (tai būdinga visiems didmiesčiams). Pagalvojau, kodėl šitiems žmonėms nepasiūlyti tai ko neturi (ar galvoja, jog neturi)-laiką.
Laikas- pinigai“ viena garsiausių B. Franklino frazė, ypač aktuali šiandien. Turbūt kiekvienas verslininkas norėtų, turėti daugiau laiko, kad galėtų jo skirti įmonei valdyti ir jos plėtrai; kiekviena mama norėtų skirti daugiau laiko šeimai, kurio negali skirti dėl darbo; kiekvienas studentas norėtų skirti daugiau laiko mokslam, bet dėl darbo jis irgi negali to padaryti. Šie pavyzdžiai, rodo, jog mes sunkiai įtelpame į 24 valandų “rėmus“.
Gal jum gali pasirodyti, kad tai yra jauno vaikinuko svaičiojimai, tačiau aš esu rimtai nusiteikęs dėl šio projekto. Esu parašęs 5 puslapių ilgio detalų planą, kuriame detaliai esu apžvelges projekto 1.funkcijas 2.įgyvendinimą 3.planuojamus partnerius 4.vartotojų naudą, bei galima reakciją, ir t.t.
Reziume tokia, kad žinau (arba tiksliau būtų- tikiuosi, kad žinau) kaip pagauti žuvį, trūksta meškerės. Norėčiau gauti patarimą iš žmogaus mokančio kurti appsus ar žinančius jų rinką, ieškau partnerio. Ieškau visko kas galėtų padėti pasistumėti šitam reikalui į priekį.
 
P.S. planu nepasidalinau dėl "vagystės" baimės (aišku, gal ji kiek perdėta :)). Apie tai labiau norėčiau pasišnekėti "gyvai".
 
P.S 2 pastebėjau, kad struktūriškai nenuosekliai parašiau ir gal gramatinių klaidų pasitaikys, bet tikiuosi suprasit esmę, gi ne lietuvių kalbos egzaminas ;)

Jūs esate eilinės firmos darbuotojas gyvenantis didmiestyje, kuris kiekvieną darbo dieną turi 1 valandos pietų pertrauką. Įprastai jūsų pietų pertrauka prasideda 12 valandą. Jūsų namai toli nuo darbovietės, tad jūs valgote restorane. Įprastai per 20 minučių jūs nuvykstate į restoraną, į kurį esate įpratęs vykti pietauti, užsisakote valgyti ir laukiate užsakymo realizavimo įprastai 10- 15 minučių, per 5- 10 minučių pavalgote ir vykstate atgal į darbovietę. Taigi jūs laukiate patiekalo apie 10-15 min. Šis skaičius iš pirmo žvilgsnio gal ir nėra reikšmingas, tačiau jeigu paskaičiuotumėm: per mėnesį tai sudarytų apie 210- 315 minučių arba 3,5- 5.25 valandų; per metus (įskaičiuojant minimalias apmokamas atostogas) tai gali sudaryti apie 38- 58 valandas, kurias praleisite laukdami patiekalo.
 
Taigi, draugai, esu studentas. Esu visiškai su IT nesusijęs vaikinukas, studijuojantis Vilniuje. Gyvendamas Vilniuje pastebėjau vieną dalyką, kuris vienija visus dirbančius ir gyvenančius Vilniuje, tai nuolatinis skubėjimas (tai būdinga visiems didmiesčiams). Pagalvojau, kodėl šitiems žmonėms nepasiūlyti tai ko neturi (ar galvoja, jog neturi)-laiką.
Laikas- pinigai“ viena garsiausių B. Franklino frazė, ypač aktuali šiandien. Turbūt kiekvienas verslininkas norėtų, turėti daugiau laiko, kad galėtų jo skirti įmonei valdyti ir jos plėtrai; kiekviena mama norėtų skirti daugiau laiko šeimai, kurio negali skirti dėl darbo; kiekvienas studentas norėtų skirti daugiau laiko mokslam, bet dėl darbo jis irgi negali to padaryti. Šie pavyzdžiai, rodo, jog mes sunkiai įtelpame į 24 valandų “rėmus“.
Gal jum gali pasirodyti, kad tai yra jauno vaikinuko svaičiojimai, tačiau aš esu rimtai nusiteikęs dėl šio projekto. Esu parašęs 5 puslapių ilgio detalų planą, kuriame detaliai esu apžvelges projekto 1.funkcijas 2.įgyvendinimą 3.planuojamus partnerius 4.vartotojų naudą, bei galima reakciją, ir t.t.
Reziume tokia, kad žinau (arba tiksliau būtų- tikiuosi, kad žinau) kaip pagauti žuvį, trūksta meškerės. Norėčiau gauti patarimą iš žmogaus mokančio kurti appsus ar žinančius jų rinką, ieškau partnerio. Ieškau visko kas galėtų padėti pasistumėti šitam reikalui į priekį.
 
P.S. planu nepasidalinau dėl "vagystės" baimės (aišku, gal ji kiek perdėta :)). Apie tai labiau norėčiau pasišnekėti "gyvai".
 
P.S 2 pastebėjau, kad struktūriškai nenuosekliai parašiau ir gal gramatinių klaidų pasitaikys, bet tikiuosi suprasit esmę, gi ne lietuvių kalbos egzaminas ;)

Jūs esate eilinės firmos darbuotojas gyvenantis didmiestyje, kuris kiekvieną darbo dieną turi 1 valandos pietų pertrauką. Įprastai jūsų pietų pertrauka prasideda 12 valandą. Jūsų namai toli nuo darbovietės, tad jūs valgote restorane. Įprastai per 20 minučių jūs nuvykstate į restoraną, į kurį esate įpratęs vykti pietauti, užsisakote valgyti ir laukiate užsakymo realizavimo įprastai 10- 15 minučių, per 5- 10 minučių pavalgote ir vykstate atgal į darbovietę. Taigi jūs laukiate patiekalo apie 10-15 min. Šis skaičius iš pirmo žvilgsnio gal ir nėra reikšmingas, tačiau jeigu paskaičiuotumėm: per mėnesį tai sudarytų apie 210- 315 minučių arba 3,5- 5.25 valandų; per metus (įskaičiuojant minimalias apmokamas atostogas) tai gali sudaryti apie 38- 58 valandas, kurias praleisite laukdami patiekalo.
 
Taigi, draugai, esu studentas. Esu visiškai su IT nesusijęs vaikinukas, studijuojantis Vilniuje. Gyvendamas Vilniuje pastebėjau vieną dalyką, kuris vienija visus dirbančius ir gyvenančius Vilniuje, tai nuolatinis skubėjimas (tai būdinga visiems didmiesčiams). Pagalvojau, kodėl šitiems žmonėms nepasiūlyti tai ko neturi (ar galvoja, jog neturi)-laiką.
Laikas- pinigai“ viena garsiausių B. Franklino frazė, ypač aktuali šiandien. Turbūt kiekvienas verslininkas norėtų, turėti daugiau laiko, kad galėtų jo skirti įmonei valdyti ir jos plėtrai; kiekviena mama norėtų skirti daugiau laiko šeimai, kurio negali skirti dėl darbo; kiekvienas studentas norėtų skirti daugiau laiko mokslam, bet dėl darbo jis irgi negali to padaryti. Šie pavyzdžiai, rodo, jog mes sunkiai įtelpame į 24 valandų “rėmus“.
Gal jum gali pasirodyti, kad tai yra jauno vaikinuko svaičiojimai, tačiau aš esu rimtai nusiteikęs dėl šio projekto. Esu parašęs 5 puslapių ilgio detalų planą, kuriame detaliai esu apžvelges projekto 1.funkcijas 2.įgyvendinimą 3.planuojamus partnerius 4.vartotojų naudą, bei galima reakciją, ir t.t.
Reziume tokia, kad žinau (arba tiksliau būtų- tikiuosi, kad žinau) kaip pagauti žuvį, trūksta meškerės. Norėčiau gauti patarimą iš žmogaus mokančio kurti appsus ar žinančius jų rinką, ieškau partnerio. Ieškau visko kas galėtų padėti pasistumėti šitam reikalui į priekį.
 
P.S. planu nepasidalinau dėl "vagystės" baimės (aišku, gal ji kiek perdėta :)). Apie tai labiau norėčiau pasišnekėti "gyvai".
 
P.S 2 pastebėjau, kad struktūriškai nenuosekliai parašiau ir gal gramatinių klaidų pasitaikys, bet tikiuosi suprasit esmę, gi ne lietuvių kalbos egzaminas ;)

Jūs esate eilinės firmos darbuotojas gyvenantis didmiestyje, kuris kiekvieną darbo dieną turi 1 valandos pietų pertrauką. Įprastai jūsų pietų pertrauka prasideda 12 valandą. Jūsų namai toli nuo darbovietės, tad jūs valgote restorane. Įprastai per 20 minučių jūs nuvykstate į restoraną, į kurį esate įpratęs vykti pietauti, užsisakote valgyti ir laukiate užsakymo realizavimo įprastai 10- 15 minučių, per 5- 10 minučių pavalgote ir vykstate atgal į darbovietę. Taigi jūs laukiate patiekalo apie 10-15 min. Šis skaičius iš pirmo žvilgsnio gal ir nėra reikšmingas, tačiau jeigu paskaičiuotumėm: per mėnesį tai sudarytų apie 210- 315 minučių arba 3,5- 5.25 valandų; per metus (įskaičiuojant minimalias apmokamas atostogas) tai gali sudaryti apie 38- 58 valandas, kurias praleisite laukdami patiekalo.
 
Taigi, draugai, esu studentas. Esu visiškai su IT nesusijęs vaikinukas, studijuojantis Vilniuje. Gyvendamas Vilniuje pastebėjau vieną dalyką, kuris vienija visus dirbančius ir gyvenančius Vilniuje, tai nuolatinis skubėjimas (tai būdinga visiems didmiesčiams). Pagalvojau, kodėl šitiems žmonėms nepasiūlyti tai ko neturi (ar galvoja, jog neturi)-laiką.
Laikas- pinigai“ viena garsiausių B. Franklino frazė, ypač aktuali šiandien. Turbūt kiekvienas verslininkas norėtų, turėti daugiau laiko, kad galėtų jo skirti įmonei valdyti ir jos plėtrai; kiekviena mama norėtų skirti daugiau laiko šeimai, kurio negali skirti dėl darbo; kiekvienas studentas norėtų skirti daugiau laiko mokslam, bet dėl darbo jis irgi negali to padaryti. Šie pavyzdžiai, rodo, jog mes sunkiai įtelpame į 24 valandų “rėmus“.
Gal jum gali pasirodyti, kad tai yra jauno vaikinuko svaičiojimai, tačiau aš esu rimtai nusiteikęs dėl šio projekto. Esu parašęs 5 puslapių ilgio detalų planą, kuriame detaliai esu apžvelges projekto 1.funkcijas 2.įgyvendinimą 3.planuojamus partnerius 4.vartotojų naudą, bei galima reakciją, ir t.t.
Reziume tokia, kad žinau (arba tiksliau būtų- tikiuosi, kad žinau) kaip pagauti žuvį, trūksta meškerės. Norėčiau gauti patarimą iš žmogaus mokančio kurti appsus ar žinančius jų rinką, ieškau partnerio. Ieškau visko kas galėtų padėti pasistumėti šitam reikalui į priekį.
 
P.S. planu nepasidalinau dėl "vagystės" baimės (aišku, gal ji kiek perdėta :)). Apie tai labiau norėčiau pasišnekėti "gyvai".
 
P.S 2 pastebėjau, kad struktūriškai nenuosekliai parašiau ir gal gramatinių klaidų pasitaikys, bet tikiuosi suprasit esmę, gi ne lietuvių kalbos egzaminas ;)