Žmonės turi motyvuoti savo darbais, o ne žodžiais...
Nenoriu pasirodyt nihilistas, tačiau tokio tipo straipsniai, mėtosi ant kiekvieno kampo..
Geriausi motyvatoriai, tikriausiai yra youtubė'je. Susirandi savo sritį kurioje nori tobulėti, susirandi žmones, kurie taip pat tobulėja toje srityje, žvelgi į juos, pabandai peržengti jų karteles. Ilgalaikė motyvacija kyla iš konkurencijos :)
Prisipažinsiu iš karto - mėgstu rašyti. Mėgstu rašyti ne tam, kad praleistas laikas būtų švaistomas veltui, priešingai, mėgstu atlikti "paspyrimą į užpakalį" ir pagaliau žmones "pabudinti". Visų pirma, reikėtų paminėti, jog tai nėra mano nei pirmas, nei antras motyvuojantis straipsnis. Kiek daugiau apie mane galite pasiskaityti žemiau esančiose nuorodose, taip pat, jose išvysite ir kitus mano motyvuojančius straipsnius. Tikiuosi, jog visą tai Jums, mielieji skaitytojai, bus naudinga.
Apie mane: Prisistatymas. Surimuota rašliava + mano požiūris į Lietuvą (?) bei jos valdžią.
Kiti motyvuojantis straipsniai: Success is repeated effort. Vienas pirmųjų motyvuojančių straipsnių
Labai šaunus video, tinkantis prie straipsnio: Tema, kurioje yra video.
Taigi, kaip minėjau, rašyti šį motyvuojantį straipsnį mane "privertė" ne tik tai, jog noriu pagelbėti kitiems lietuviams, juk, visgi, esame kilę iš tos pačios valstybėlės, tačiau, taip pat, tai yra puikus užtaisas motyvacijos pačiam.
Senuosiuose savo straipsniuose labiausiai šnekėjau apie sporto naudą, sportinę motyvaciją, sportinį pyktį, kuris padeda gyvenime. Tačiau, tai buvo tik mažas trupinėlis visos visumos. Būtent apie tą visumą ir norėčiau pašnekėti, pasiliekant prie sporto, ir tiesiog parodyti Jums, jog viskas yra pasiekiama (taip, taip, visi Jūs tai puikiai žinote, tik kažkodėl niekas nieko nedaro) tik su didžiuliu noru ir pastangomis. Pradedam.
Įsivažiavimas į straipsnį:
Taigi, kaip dažnai girdite, nesvarbu, ar šeimoje, ar draugų rate: "Oi, priaugau kelis kilogramus." - šioje vietoje turėtų įsijungti rėžimas, kuris priverstų žmones atidžiau žiūrėti į mitybą bei paskatintų juos sportuoti, tačiau, kaip, dažniausiai, visą tai pasibaigia? Galėčiau kirsti, jog atsiranda šioks toks stresas, kompleksavimas, dingsta pasitikėjimas savimi ir išauga noras valgyti, kas lems papildomus kilogramus. Taigi, pagalvojus, blyn, kam Tu dejuoji, jog priaugai kelis kilogramus, nes, panašu, jog Tau visiškai tai nesvarbu, kadangi viskas baigiasi sočia vakariene. Kodėl negalima pasakyti tiesiog VISKAS ir pakeisti gyvenimo būdą?
Šis pavyzdys su persivalgymu tinka, praktiškai, viskam. Na, pagalvokime, tarkime, įsivaizduokite tipišką lietuvį, kuris, grįžęs po darbo, ankstyvo rudens vakarą, suprasdamas, jog žiemos sezonas - ne už kalnų, vis tiek, nusiperka alaus, prie to pačio dar ir kokios keptos duonos, žinoma, kompiuteris, televizorius - abu kartu privalo būti įjungti, žino, jog virtuvėje dega šviesa, nesvarbu, nueis vėliau, išjungs, na, nes, juk, tingi. :) Tik nepagalvokite, jog atsiranda kažkokia antipatija lietuviams, tikrai ne. Tiesiog aš itin nemėgstu žmonių, kurie dejuoja dėl esamos padėties, nors visi mes suprantame, jog viskas gali būti geriau ir, tai tik priklauso nuo jų pačių užgaidos.
Na, taip pat, norėčiau paminėti ir dar vieną pavyzdį. Įsivaizduokite: šeima sunkiai pragyvena, vyras pasiryžęs išvykti net į užsienį, jog uždirbtų šeimai pinigų. Viskas atrodo labai gražu, tačiau, kaip dažniausiai tai baigiasi? Juolab to, kad vyras, visai nemokėdamas į tą šalį vykstančios kalbos, ten nuvykęs gerą penktadalį prageria, nes, neva, labai sunku, neįmanoma gyventi, šeimos ilgesys ir t.t., o, juk, galėtų laisvą laiką panaudoti kalbos tobulinimui, galų gale, sportui ar knygos skaitymui. Kokio velnio sakyti, jog sunku, (nesvarbu, ar tikrai sunku ar ne) juk tai situacijos geresnės nepadarys. Kodėl negali PAKENTĖTI, INVESTUOTI savo laiko vertingesniems dalykams vien tam, kad ateityje Tu, kartu su šeima, galėtum gyventi daug geriau? Retorinis klausimas, kelios minutės apmąstymui.
Tarp gyvenimo ir sporto yra didžiulės sąsajos, ir ten, ir ten reikia sunkiai dirbti, jog galėtum džiaugtis rezultatais, argi netiesa?
Kodėl amžius - neriba?
Na, tikriausiai, visiems nenuostabu, jog, kuo žmogus senėja, tuo atsiranda daugiau įvairiausių problemų. Pripažinkime, problemų, t.y. tiksliau ligų, padariniai yra praeities klaidos. Juk patys suprantame, jog aktyvesnis gyvenimas ne tik paauglystėje, tačiau ir santūresniame amžiuje bei bent šiek tiek mitybos prisižiūrėjimas gali privesti prie daug lengvesnės senatvės. Manau, jog daug kas šioje vietoje teiks: "Juk gaila numirti sveikam." :) Į tokius pasisakymus galiu atsakyti tik šitaip: "Ankstyvasis gyvenimo džiaugsmas skirtas ne tam, jog visa tai galėtumėte paversti alkoholiu, "prataškytais" pinigais vėjuje, ligomis, tačiau tam, jog senatvėje turėtumėte, kuo pasigirti, kuo pasidžiaugti, kad galėtumėte palikti saugų, stiprų pagrindą ateinančioms kartoms bei tiesiog džiaugtis, matant, kaip auga Jūsų būsimi vaikai, kaip auga Jūsų būsimi anūkai."
Taigi, kodėl amžius - neriba? Niekada nebus per vėlu pradėti sportuoti. Niekas neliepia šešiasdešimties metų senukui lėkti maratone. Bet, jeigu jis ruošis, stengsis, aš neabejoju, jog sudalyvavimas tokiame renginyje jam prilygs laimėtam milijonui.
Jokių pasiteisinimų! JOKIŲ!
Manau, jog jau pastebėjote, jog nemėgstu žmonių, kurie dejuoja, skundžiasi ir kitaip gadina kitų savijautą. Kas liečia sportą - šiam klausimui turiu itin tvirtą nuomonę ir požiūrį. Prisipažinsiu, jeigu kas skaitėte mano viršuje esančius straipsnius, sužinojote, jog, kai buvau jaunesnis, buvau labai stambus. Žodžiu, visas antsvoris baigėsi tuo, jog paprasčiausiai pasakiau sau: "Nori turėti gerą gyvenimą? STENKIS DABAR ARBA NIEKADA." Niekada savęs neapgaudinėjau, kokia prasmė? Aš žinojau, jog vyruko, turinčio ~22kg antsvorį, tikrai niekas nepamils. Aš ir pats tokio savęs nemylėjau. Taigi, pasakiau kartą GANA ir kuo visą tai baigėsi? -25kg bei šią vasarą užbaigsiu "žygį", jau mesdamas ne antsvorį, o tiesiog grąžindamas kūną. Na, bet tai nesvarbu, esmė, jog jeigu Jūs nepradėsite DABAR, Jūs nepradėsite NIEKADA.
Prie to pačio, itin nemėgstu žmonių, kurie teisinasi būtent šitaip: "Niekada nebūsiu geras bėgikas." - , kaip tu gali būti geras bėgikas, jeigu Tu niekada nebėgai? "Neverta stengtis, niekad nebūsiu geros fizinės formos." - o, kaip kitaip, jeigu niekad nesportavai? "Įstoti į Cambridge? (Universitetas) Nejuokauk." - o, kaip gi Tu įstosi, jeigu net pats savimi netiki? VISKO, įsiminkite, VISKO galima pasiekti, visiškai nesvarbu koks Tu esi: aukštas ar žemas, stambus ar "kūdas", kairiarankis ar dešiniarankis. Tai VISAI nesvarbu.
"Cinkelis" širdyje.
Čia puikiai tinka angliškas žodis - "desire" (troškimas). Kiekviena "kelionė" prasideda svajone, tačiau prie tokio minčių mąstymo prisidėjus ir troškimui įvykdyti tą svajonę - viskas įmanoma.
Lėk tiesiai, nesidairyk į šonus.
Daugelyje angliškų straipsnių, būtent apie motyvaciją, galite išvysti šį anglų kalbos žodį - "obstacle" (kliūtis). Įsiminkite, jų visada bus. Niekas Jums svajonės neleis pasiekti lengvai, SVAJONĖS reikalauja laiko, REZULTATAI reikalauja laiko, GERESNIS GYVENIMAS reikalauja laiko. Jeigu pasiduosite pagundai, reikš, jog ne taip ir norėjote pasiekti "finišą". Niekada neleiskite nugalėti pagundoms to, kas tūno Jūsyse ir gali paversti Jus geresniais žmonėmis.
"Deadline'as"
Taip, visi, kas pradėjote sportuoti ar sportavote kažkada anksčiau, puikiai žinote, jog sunkiausiai įsivažiuoti. Nugalėkite savo jausmus, savo skausmą, jis - laikinas, didžiavimasis savo darbu - amžina. Grįžtant prie sporto, rezultatai po tokio savo minčių "perkrovimo" į geresnį gyvenimą, Jums neleis nustoti, Jūs nenorėsite sustoti, Jūs norėsite tobulėti, Jūs tapsite geresniais žmonėmis.
Kelkis, , laikas į geresnį gyvenimą!
"If you want to make your dreams come true, the first thing you have to do is wake up." - kelkis, žmogau. Oro sąlygos, paros metas - visai nesvarbu. Svajonės nestoja niekada ir noras dėl jų kovoti - amžinas. Visai nesvarbu, ar Tu nori numesti papildomus kilogramus, ar nori patekti į prestižinį universitetą, ar nori nusipirkti naują automobilį - SPORTUOK, MOKYKIS, TAUPYK. Svajonės ir siekiai niekada nestoja.
Kaip užbaigsiu šį vakarą aš? PADĖSIU DAR VIENĄ ŽINGSNĮ GERESNIO GYVENIMO LINK.
PRADĖK VEIKTI DABAR. KO LAUKI?
Ačiū, kad skaitėte, tikiuosi, jog šis straipsnis Jums buvo/bus/yra naudingas.
Prieš 8,5 mėnesio NASA paleido roverį "Curiosity" skristi į Marsą tyrinėti planetos, pagrinde koncentruojamasi ties planetos klimato istorija, geologija, tikrinimu ar kada galėjo būti gyvybės marse bei informacijos rinkimu ateities misijomis su žmonėmis.
"Curiosity" didžiausias ir daugiausiai įrankių turintis roveris iki šiol nusiųstas į Marsą.Dydis prilygsta automobiliui, svoris 900kg.Varomas atominiu varikliu.Detaliau apie įrankius kuriais aprūpintas roveris galite paskaityti čia http://en.wikipedia.org/wiki/Mars_Science_Laboratory
Roverio nuotrauka
Po 8,5 mėnesių kelionės, "Curiosity" rytoj įeis į Marso atmosferą maždaug 20 000 kilometrų per valandą greičiu ir po 7 minučių bus pasiekęs planetos paviršių.Arba sėkmingai nusileidęs arba pabiręs dalimis marse.Laikom kumščius dėl pirmojo varianto, iki šiol viskas veikė kaip planuotai, tačiau įėjęs į marso atmosferą roveris ,laikinai iki kol nusileis, praras kontaktą su žeme ir nusileidimo procesas bus kompiuterio apsiginklavusio 500 000 eilučių kodo "rankose".
Kviečiu įsijungti rytoj NASA gyvą transliaciją 8:31 Lietuvos laiku http://www.nasa.gov/multimedia/nasatv/index.html
Pasiskaityk šitą temą http://uzdarbis.lt/t227713/gidas-perku-stacionaru-kompiuteri/ čia apie pc surinkimą bus daug info. Bus prie bendro išprusimo pliusas. Ir gali mėginti paprašyti autoriaus, jog padėtų išsirinkti kompiuterį. Bent pats klausiausi, ir mačiau kad kiti tai daro :)
Studijuoju informatiką, pasiėmiau galingesnį laptopą, jog galėčiau ir į paskaitas nusinešti, ir pažaisti... Ir maždaug po mėnesio pradėjau gailėtis. Jei dabar galėčiau rinktis: galingas stacionaras ir darbinis lapčius. Už 3k stacionaras tikrai neprastas išeis, o internetui už 1k lapčiaus pakaks, ir galėsi pasinešioti jį. Bet sakyčiau pasiimk pirma tik stacionarą ir jei pamatysi poreikį neštis į paskaitas - emiesi lapčių ;) Išloši tame, kad atnaujinti stacionarą daug lengviau bus, visgi kažkada pasens technika. Nusipirkęs macBook'ą Tu užsimuši - nei galėsi normaliai paturbinti nei ką. Beto jei studijuosi multimediją, Tau tikrai bus reikalingas didelis ekranas (ar net du). Taip? Negi norėsi laidais apsikaišioti lapčių? Aš pats prisijungęs 2 monikus buvau, tai žinok juokas: lapčius turi daugiau laidų negu normalus stacionarus :D ir tuos laidus kasdien reikia, kai kur nešuosi kompą atjungti, pajungti... Na užsiknisimas didžiulis
Taigi, nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais iš kelionės į Berlyną. Rašinėlis bus netrumpas, tad iš karto pasiruoškit popkornų, gėrimų. :D Jau pasiuošėt? Tai pradedam!
Viskas prasidėjo dar vasario mėnesio pradžioje, kai netikėtai išvydau, kad nuo vasaros pradžios Simple Express atidaro naują maršrutą Vilnius - Varšuva - Berlynas. Prisiminęs, kad pirmos 5 vietos kiekviename reise būna vos po 10lt., pradėjau kalbinti aplinkinius vykti kartu. Iš karto susidarė visa 5 asmenų grupelė. Bet laikui einant, iš jos likom tryse. Po kelių mėnesių laukimo pagaliau atėjo ta diena - liepos 13d. vėlyvas vakaras. Vasario 12d. perkant bilietus atrodė tiek daug laiko iki kelionės, bet dabar... atrodo taip greitai praėjo. :)
Kelionė prasidėjo nuo Kauno. Tikėjomės, kad būsim kone vieninteliai vykstantys iš čia, bet pasirodo dauguma keliautojų būtent Kaune ir įlipo. Nespėjus praeiti net 2 valandoms, mus jau sveikino atvykusius į Lenkiją SMS žinutės iš Tele2. :D Būnant nuvažiavus nuo Lietuvos sienos dar gan nedaug (<100km.) kažkur toli pievose matėsi daug raudonų lempų, kurios kelių sekundžių intervalu mirksėdavo. Jos sustatytos lyg prie kokios gatvės. Buvom prigalvoję įvairių versijų, bet grįžus namo, internetas davė užuominų, kad tai turbūt buvo vėjo jėgainės. Žodžiu, įdomiai ir keistai atrodė, kai nežinojom tiksliai kas ten.
Visą kelionę iki pat Varšuvos už mūsų sėdėjo, emmm... pavadinkim jas Arogantiškos Poniutės (jų buvo net 3!). Viena iš jų pareiškė savo didžiulį pasitenkinimą, kad šalia jos atsisėdo viena iš mūsų bendrakeleivių, nors jos vieta ten ir buvo. Paskui vos ne pusę kelionės juokėsi nežinia ko, dar sugalvojo, kad reikėtų man į sodynę kojas atremti ir retsykiais pasitrankyti. Tikra palaima buvo kai jos Varšuvoje išlipo. :)
Vėliau iki Berlyno sekė nuobodi, ilga kelionė autostrada. Nieko kito tik kelias, sienos ir kelio ženklai. VISKAS. Buvo tragiškiausia kelionės dalis (su Arogantiškomis Poniutėmis nelyginu net). Gerai, kad grįžtant šį ruožą pravažiavom nakties metu. Vienas šios autostrados pliusas - puikios poilsio aikštelės. Nemokami tualetai geriau atrodo nei Lietuvoje mokami. Lietuvoje tokius turbūt galėtume rasti tik VIP asmenims skirtose vietose. :D
Nuvykę į Berlyną pradėjom ieškoti metro stotelės. Visada atsiranda tokių kurie būna visažiniai, šiuo atveju juo buvau aš. :D "Einam ten, ten tikrai turi būti ta stotelė!" Einam einam, o ten nieko... Nu ok, pasikliaunam moteriškąja puse, ir jau netrukus pamatom nuorodą link metro. :D Nusileidus žemyn prasidėjo dar didesni smagumai - pasirodo blogai atlikau namų darbus, ir nepasižymėjau kaip pasiekti viešbutį nuo autobusų stoties. Čia vėl išlindo didydis visažinis - ant sienos didžiulis žemėlapis, "tuoj aš čia surasiu kaip nuvažiuoti iki viešbučio!". Ieškau, ieškau... Ieškau... Nerandu net kur mes randamės šiuo metu. Nu ok, vėl pasikliaunam moterimis ir grįžtam į autobusų stotį, gal rasim kokį informacijos centrą. Grįžę pamatom interneto kavinę. Bingo! Patys susirasim kaip nuvykti. 1 minutė interneto kainavo 10 euro centų. Kadangi turėjom vien popierinių kupiūrų, reikėjo išsikeisti. Paprašėm tos interneto kavinės darbuotojos (ten kartu ir parduotuvė) pasmulkinti pinigus. Nesutiko. Okay, perkam saldumynų. :D Šiaip ne taip gavę grąžą centais, pajamam interneto 2 minutes. Šiuo atveju mano super galios padėjo! Tik spėjom užsirašyti galutinės stotelės pavadinimą ir internetas baigėsi. Lygiai tą pačią sekundę! :D Bet svarbiausia - žinom kaip pasiekti viešbutį. Grįžtam į metro. Laikas nusipirkti bilietą (pirkom bendrą visai grupelei, visai dienai). Jis kainuoja 15.50 eurų. Įkišom 10 eurų, paskui 50 centų, o 5 eurų kupiūros aparatas niekaip nepriima! Ir viena puse kišam, ir kita, ir dar kita, ir kitą kupiūrą bandėm - NEIMA! Ką daryti? Bandom atšaukti pirkimą. Bet pala, gi 10.50 euro jau sukišta. O jeigu jų negrąžins?! Na ką, bandom sėkmę... Ir... Pinigai išlindo! Tada ėjom prie kito automato (kiekvienoj metro stotelėj yra po 2 - 4 tokius aparatus) ir čia jau pirmiausiai kišom 5 eurų kupiūrą. Valio! Bilietas jau pas mus! Apsipatenkinę vykstam į savo viešbutį. Jį pasiekėm be jokių nesąmonių. :D Kambarį gavom pačiam viešbučio gale ir dar antram aukšte. Buvo keista, nes iš kambario buvo padaryti du kambariai. Viename dvi lovos, o perėjus jį - ir lovos skirtos mums. Pirmojoje dalyje buvo dujinė viryklė, kriauklė, spintelės, bet nei peilių, nei šakučių, nei puodelių, nei puodų, nei arbatinuko, NIEKO nebuvo. Tai kam ta dujinė?... Gal reikėjo iš namų įsidėti kokį puodą, peilį, šakučių, lėkščių, puodelių... :D Dar šiek tiek apie viešbutį - vidiniai kiemeliai (ten jų ne vienas) atrodė lyg rudenį, artėjant žiemai. Kažkokie apleisti, niūrūs... Vonioje viena paskui kitą vaikščiojo skruzdėlės, o kambaryje skraidė kandys. Čia skaitosi 3* viešbutis. Duočiau gal 1* tik. Bet už tokią kainą, kokią gavom, gal ir neblogai. Juolabiau, kad mums reikėjo tik vietos nakčiai praleisti.
Sėkmingai įsikūrę išsiruošėm į miestą. Vienos iš bendrakeleivių tikslas buvo - apsipirkimas. Tam turėjom ~2val. Bandėm pasiekti vieną iš parduotuvių, kurioje pagal internetus, kainos yra gan padorios. Čia ir vėl prasidėjo nesėkmės. Parduotuvę turėjom pasiekti su metro, vykstančiu iš Alexandro aikštės stotelės. Ieškom ieškom tos stotelės... Nerandam... Rodyklės, esančios ant kiekvieno kampo, vis rodo kitur (na bent jau taip atrodė), tai 500 metrų liko, tai 1200 metrų. Paėjus kelis žingsnius lentelė rodo jau vos ne 1000m sutrumpėjusį atstumą. Klausi žmonių - parodo kur eiti. Eini - nieko nerandi. Laikas eina, tuoj parduotuvės užsidarys... O MES NIEKO NERANDAM! Galiausiai beveik praradę viltį užsukam į pakelėje užtiktą lyg ir vaistinę, lyg ir kosmetikos parduotuvę. Čia ir prasidėjo apsipirkimai. :D Kainos pasirodė bent kelis kartus mažesnės nei Lietuvoje. Paskui į šito pačio parduotuvių tinklo parduotuvę užėjome kitoje miesto dalyje ir dar papildėm atsargas. Dabar švarūs, kvapnūs būsim iki kitos kelionės į Berlyną. :D Šiek tiek palengvinę pinigines šioje parduotuvėje, patraukėme toliau ieškoti kokios nors rūbų parduotuvės. Galų gale pasiekėme, likus pusvalandžiui iki užsidarymo. Pirmiausiai pasirinkome lietuvaičių, super mamų ir kito forumo moteraičių pasiūlytą parduotuvę. Neva kainos "žeuriai žiamos" ir pasirinkimas didelis. Mhm... Po 5min. palikom tą parduotuvę net neatsisukdami į ją. Kai kurie drabužiai kiek ten kainuoja eurais, tai tiek pat kainuoja lietuviškame akropolyje litais. Taip ir liko bendrakeleivė nenusipirkusi absoliučiai nieko. Beje, ši diena pirkiniams buvo paskirta, nes sekančią dieną (sekmadienį) vėlgi pasak internetų jokios parduotuvės Vokietijoje nedirba.
Po tokio didžiulio rūbų shopping'o nusprendėme, kad reikėtų bent jau lauktuvių nupirkti, tai pradėjom ieškoti maisto prekių parduotuvės ar kažko panašaus. Sėkmė iškeliavo vėl viena pasivaikščioti, mus palikdama kažkur, nežinia net kur. Iki daugumos parduotuvių užsidarymo buvo likę apie pusvalandis. O mes nieko dar neradę. Ir netikėtai prieš akis išlindo kažkokia parduotuvė. Užėjom, o ten pasirodo - tik ekologiškos prekės. O visi turbūt žinom kokios kainos būna tų "ekologiškų" prekių. Vis dėlto nusipirkom mineralinio už 1.49 euro. Skonis tai... ewww. Paskui jį net palikom viešbutyje, nes skonis baisesnis už bealkoholinį alų. Beje, paprasta bandelė, kažkas panašaus į arbatines, kur Maximoje nei lito nekainuoja, ten po eurą su centais. Nutarėm geriau badu mirti, negu valgyti nežinia ką ir nežinia už kiek.
Grįžom į Aleksandro aikštę. O ten - prieš pat akis kuo didžiausias prekybos centras! Ne, mes nesusinervavom tik "biskį" supykom. :| Biskį. Jis pasirodė įdomus tuo, kad viduje nei viena parduotuvė neatskirta nuo kitos jokia siena ar kažkuo panašiu. Na, bent jau pirmam aukšte, nes į kitus aukštus kilti nebuvo jėgų ir noro. Čia aptikom ir kažką panašaus į lietuviškąją Maximą. Vakarienei sau pasiėmiau vieną šonkaulį (vienas kauliukas, o aplink jį biskį mėsos). Kaina atrodė nedidelė - 0.99 euro. Per gerai, kad būtų teisybė! Mažu šriftu parašyta, kad tai 100 gramų kaina. Tai tokia vakarienė atsiėjo 3.31 euro. :D
Prisirinkę visokiausių šokoladų, guminukų ir panašių dalykų, pradėjom ieškotis vietos kur galėtume gauti KAVOS! Pasirodo ne taip ir lengva tai padaryti. Iš toli pamatėme šviečiantį "Tchibo" ženklą (kavos, kuri mums visiems pati mėgstamiausia). Pagalvojom, kad čia tai tikrai gausim kavos išsinešimui arba bent gėrimui vietoj. Naivuoliai. Bet bent nusipirkome savo mėgstamiausios kavos, kuri buvo netik pigesnė nei Lietuvoje, ir žymiai skanesnė (Lietuvoje prekiaujama iš Lenkijos atvežta, o čia berods nusipirkom kažkokiam Vokietijos mieste gamintą). :wub:
Apėję kelias užeigas, restoranus ir pan., suradom kavos! Gan nebrangiai - didelis puodelis 2eurai. Išėjus į lauką su kava, kaip tik ant centrinio aikštės fontano krašto atsilaisvino vieta mums. Pagaliau galėjome atlaisvinti savo kojas ir pasimėgauti kava, bei stebėti kitus žmones. O kokių tik čia jų nebuvo - ir juodi, ir balti, ir dideli, ir maži. Pasirodė tarsi būtume pačiame centre žmonių mišrainės. Net pradėjom dvejoti, ar čia bent vienas tikras vokietis yra. Smagu buvo pajusti tą "mišrainės maišymąsi" ramiai sau geriant kavą. Žmonės čia laisvi, atsipalaidavę, atrodo lyg visiškai be jokių rūpesčių, jokio streso... :rolleyes: Ir senukas sau prie kavinės į stiklinę įsipylęs mineralinio, buteliuką pasidėjęs ant stalo, skaito knygą ir mėgaujasi gyvenimu. Nu gražu tiesiog. :) Beje, Vokietijoje kaip supratom nedraudžiama viešose vietose vartoti alkoholio, tai buvo gan keista matyti einančius žmones ir geriančius sau alų, arba prie fontano su stikliuku, arba važiuojant metro - vaikinas skaito knygą, kitoje rankoje alaus buteliukas. Nors kaip matėm geria nemažai žmonių, bet jie prisigėrę (arba tik pagėrę) neina prie žmonių, ir nesikabinėja, kaip įprasta Lietuvoje. Jie žino savo vietą.
http://img687.imageshack.us/img687/3355/imag0035w.jpg TV bokštas - geriausias ženklas ieškant Aleksandro aikštės.
http://img641.imageshack.us/img641/6114/imag0031ob.jpg Važinėjantis alaus baras Aleksandro aikštėje.
http://img256.imageshack.us/img256/5796/imag0038lg.jpg Pastatas prie Aleksandro aikštės.
Galiausiai nusprendėm, kad reikėtų grįžti į viešbutį ir ruoštis rytojui - gi tyrinėsim Berlyną iš pagrindų! Sunkiausias dalykas buvo užmigti ant pagalvės, nuo kurios atrodė lyg galva šokinėtų! Taip taip, ji buvo lyg koks guminukas. Bet nuovargis vis tiek nugalėjo.
Ryte tikėjomės atsikelti kokią 8 - 9val., bet... tai pavyko tik po 10val. :D Ir vis tiek nesijautėm gerai pailsėję, atrodė lyg kokią savaitę būtume nemiegoję. Ilga kelionė autobusu daro savo... Bet judėti reikia. Išsi'check-out'inę iš viešbučio sugalvojome jame išgerti kavos. Na, kaina tokia pat kaip ir aną vakarą miesto centre, tik čia kavos tūris beveik trigubai mažesnis. O ir skonis... Na nelabai skanus.
Tikėdamiesi, kad paskutinį kartą matom viešbutį ir tą metro stotelę prie jo, sugalvojome, kad reikėtų kur nors pasilikti tuos mūsų nešulius, kurie tik apsunkina kelionę. Prisiminiau, kad autobusų stotyje mačiau daiktų saugyklas. Na ką, ir nukeliavom iki tos autobusų stoties. Čia palikę visus daiktus (jei kam bus naudinga - 24val. daiktų saugojimo kainuoja 4 eurus), judėjom link metro, kol už akių neužkliuvo MAISTAS! Pasirodo, valgyti norėjau aš vienintelis, tai už 2.5 euro nusipirkau gan nemažą sumuštinį. Skonis buvo tikrai geras. Ir net nežinau nuo kokių sudedamųjų jo elementų tas skonis toks geras buvo. :rolleyes:
Paskui pirmiausiai atsidūrėme Potsdamo aikštėję. Vos tik išlindome iš po žemės, ir prasidėjo lietus... Akivaizdu, kad sėkmė mus apleido eilinį kartą. Paėję kelis metrus gatvelėmis, nusprendėme, kad reikia traukti tolyn. Ir tik grįžęs namo prisiminiau kodėl mes ten vykom - norėjau aplankyti Sony centrą.
http://img546.imageshack.us/img546/6259/imag0008zn.jpg Pastatas prie Potsdamo aikštės. Iš tikro ta siena kairėje pusėje tiesi, lygi tik fotografas kreivas. :D
http://img228.imageshack.us/img228/9741/imag0001ja.jpg Pastatas prie Potsdamo aikštės.
http://img228.imageshack.us/img228/891/imag0009oz.jpg Pastatas prie Potsdamo aikštės.
Sekantis sustojimas buvo ir vėl Aleksandro aikštė. Nuo jo nusprendėme grįžti prie iš vakaro matytis diiiidžiuuuuulėėėės bažnyčios. Pasirodo čia buvo Berlyno katedra. Bet tai kaaai dydis! Nuotraukose atrodo tiesiog normalaus dydžio pastatas, bet realybėje... Net sunku nupasakoti. Tiek jos dydis, tiek išvaizda yra užburiantys.
http://img826.imageshack.us/img826/2803/imag0088z.jpg Berlyno katedros viršus
Savo kelionę toliau tęsėm žymiąja Unter Del Linden gatve, ėjom link Bradenburgo vartų. Pakeliui, prie upės kranto, pasimaišė turgus, o prie to turgaus - keletas vyrų, kurie rengė "loteriją" - atspėk po kuriuo uždangalu yra kamuoliukas ir laimėsi tiek kiek statei. Akių dūmimas tiesiog vidury baltos dienos. Atrodė gan juokingai kaip jis įnirtingai keitinėja vietomis tuos "uždangaliukus" ir kaip jo draugai neva atspėja kur kamuoliukas slepiasi. :D
Ėjom ėjom, ir toliau ėjom, ir vėl ėjom kol iš tolo pradėjo matytis Bradenburgo vartai. Tai buvo kone vienintelis objektas kurį norėjau pamatyti. Ir nebe reikalo. Iš ties buvo verti dėmesio. Nesitikėjau, kad aplink jį bus tieeek žmonių, kad net sunku praeiti. Kaip ir įprasta, tokiose vietose pilna uždarbiautojų - kas tiesiog didžiulius burbulus pučia, kas kviečia nusifotografuoti su gyvu didžiuliu meškinu arba beždžione, arba prie Amerikos vėliavos su Amerikos kariu ir t.t. Sunku buvo ilgiau užsibūti prie tų vartų, nes žmonių banga mus tarsi pernešė per juos, ir mes atsidūrėm kitoje jų pusėje.
http://img18.imageshack.us/img18/549/imag0140hl.jpg Jis netikras! :(
Vėliau nužingsniavom iki Holokausto memorialo. Atrodo, kas čia yra - betono blokai sudėti skirtingų dydžių ir viskas, bet iš tikro, būnant prie jų, vaikštant tarp jų, tai atrodo kažkas keisto, nerealaus. Nuostabus vaizdas.
Skrandžiai mums priminė apie tai, kad jau po pietų ir būtų pats laikas ką nors užvalgyti. Prasiėjom prie visą kavinių ir restoranų eilę prie pat Holokausto memorialo, ir nieko dominančio neradom. Kol galiausiai - BINGO! Turkiška užeiga. Viena iš mano svajonių Berlyne buvo paragauti turkiškų kebabų. Teko daug girdėti apie jų skonį, dydį ir visa kita. Aš užsisakiau kebabą lavaše už 4.5 euro. Bendrakeleiviai užsisakė kas tą patį kaip aš, kas kebabą pitoje, kas dar alaus. Paragavęs alaus supratau, kad padariau klaidą jo nepasiimdamas sau. Bet tokias klaidas lengva išspręsti! Alus vadinasi "Efes Pilsener", 0.5 litro bokalas kainavo 3 eurus. Tai turbūt pirmas ir vienintelis alus, kuris man paliko įspūdį. Beje, grįžęs namo varčiau Maximos šios savaitės laikraštuką, ir kaip užsakyta - tą savaitę Maximose alus "Efes Pilsener" kainavo tik 1.95lt! Iš karto jo nusipirkau. Bet... skonis visiškai nuvylė. Eilinis kartus vanduo, kaip ir dauguma alų Lietuvoje. Ech, teks dabar važiuoti į Turkiją vien dėl alaus... :D Aj, dar apie kebabus. Teko girdėti, kad vieno kebabo užtenka dideliam vyrui, bet turbūt aš esu super didelis vyras, nes man buvo gan mažoka to vieno kebabo. :blush: Bet skonis tai žymiai geresnis nei lietuviškųjų.
http://img835.imageshack.us/img835/6800/imag0161f.jpg Tokio kaina 3.80 euro, +3 eurai už alų.
http://img69.imageshack.us/img69/3105/imag0164b.jpg O tokio kaina - 4.50 euro.
Papietavę patraukėm toliau. Einant užkliuvo už akių uždaryta visa gatvė, prie pat Bradenburgo vartų, ir prie jos stovinti policija. Praėjom ta gatvele, ir pasirodo ten įsikūrusi Jungtinės Karalystės ambasada. Vien dėl ambasados uždaryta visa gatvė, ir akivaizdu, kad ji uždaryta jau gan seniai ir bene visam laikui. Beje, prie pat ambasados įsikūręs viešbutis Adlon, kuris užbūrė tuo, kad pirmą kartą matėm prie viešbučio stovinčius portjė, kurie laukė atvykstančių svečių, kitoje gatvės pusėje stovėjo prabangūs puslimuziniai, o prie jų stoviniavo vairuotojai, iš pirmo žvilgsnio atrodantys lyg apsauginiai - kostiumuoti, dideli, su juodais akiniais, visą laiką rimti. Žodžiu, jėga. Bet grįžę namo pasižiūrėjom viešbučio kainas... Mhm... Visas gražumas praėjo. :D
http://img138.imageshack.us/img138/106/imag0155zj.jpg O tas viešbutis turi štai tokį stogą.
Prie pat Bradenburgo vartų yra metro stotelė, iš kurios galite nuvažiuoti tik iki dviejų vietų - Bundestago ir centrinės traukinių stoties. Tai trumpiausia metro linija Berlyne, atidaryta prieš ~3 metus. Mes planavom nuvažiuoti iki centrinės geležinkelio stoties, ir iš ten su kokiu nors transportu grįžti į Aleksandro aikštę, bet... eilinį kartą sėkmės atsiskyrė nuo mūsų. Na, pirmiausiai dar išlipom Bundestag stotelėje ir apžiūrėjom Reichstagą. Dydis ir vaizdas vėl buvo nuostabus. Buvom užsiregistravę pakilimui į tą stiklinį kupolą, ar kaip jį čia pavadinus (:D), bet vėlavom daugiau nei 3valandas, tai net nebandėm patekti vidun. Užteko vaizdų iš lauko pusės ir tų fontanų, kylančių tiesiog iš po žemės. Po to patraukėm galiausiai link geležinkelio stoties. Bet taaaai kaaaai pastatas. :o Man, kaip traukinių mėgėjui, tai buvo vos ne akių orgazmas. Net kelių aukšto geležinkelio stotis, keliasdešimties vagonų keleiviniai traukiniai, masės žmonių. :o Truputį paklaidžioję nutarėm dabar jau tikrai vykti į Aleksandro aikštę, nes ir laikas negailestingai mažėjo... Bet viskas ne taip paprasta kaip atrodo! Pasirodo iš čia važiuoja tik tas vienintelis metro, iki Bradenburgo vartų, ir mums visai iš galvų išėjo tai, kad galim autobusais bei vietiniu traukiniu važiuoti kur tik norim su savo turimu bilietu. Išėję į lauką pamatėm vietinių autobusų stotelę ir autobusą, kuris neva mus turėtų nuvežti iki Zoologijos sodo. Iš karto į jį ir įšokom. Bet... pradėję žiūrėti jo maršrutą, nurodytą ant lubų, paaiškėjo, kad į jokį Zoologijos sodą jis net neužsuka! Tai wtf? :D Pavažiavom vieną stotelę ir pamatę pro langą metro stotelę, išlipom. Nusileidę po žeme, pamatėm, kad mes esam vos viena stotele už savo buvusio viešbučio! Ot sutapimas! Taigi, čia ir prasidėjo bandymas pabėgti iš šitos stotelės, pavadinimu Naturkundemuseum. Įsėdom į reikiamą pusę važiuojantį metro, atvažiavom iki pirmojo sustojimo, t.y. savo viešbučio. Metro kažkodėl ilgai nevažiuoja... Kažkas negerai... Ir netikėtai - jis pradeda važiuoti atgal! Na ką, mes vėl išlipam Naturkundemuseum stotelėje. Laukiam kol grįš metro, ir mus nuveš kur reikia. Sulaukėm. Įsėdom. Nuvažiavom iki "mūsų viešbučio stotelės" ir persėdę į kitą metro išvykims ėkmingai.
Su dar keletu persėdimų pasiekėm Aleksandro aikštę. Turėjom dar keletą valandų iki autobuso išvykimo. Vėlgi nusipirkę kavos toje pačioje vietoje kur vakar, įsitaisėm ant fontano krašto ir mėgaudamiesi paskutinėmis akimirkomis Berlyne, dar kartą stebėjom žmones ir aplinką. Ech... Noriu vėl ten. Ten taip gera... :wub:
Na, bet viskas turi pabaigą... Taigi išgėrę paskutinius kavos gurkšnius, patraukėm po žeme. Ėjom ne iš karto po žeme, bet pro Alexanderplatz traukinių stotį. Dar pasivaikščiojom peronais, pro kuriuos traukiniai važinėja turbūt kas minutę. Buvo ir toks atvejis, kad vienas nespėjo išvažiuoti, o kitas jau už jo atvažiavo. Galiausiai nusileidę žemyn, aptikom dar parduotuvių (o gi Vokietijoje parduotuvės nedirba sekmadieniais, mhm...) ! Čia dar papildėm visokių švaros prekių bagažą, bei saldumynų. :D Kaip galima nepirkti, kai pieniškas šokoladas, su pilnais riešutais (nu ta prasme "cielais") kainuoja 0.65 euro (~2.25lt), kai Lietuvoje tuo tarpu už tiek pinigų nusipirksi geriausiu atveju pusę šokolado. :D Beje, dar žingsniuojant link metro, kažkokiam tai kioske nusipirkau vaisių mix'ą už 2 eurus - į indelį pridėta pjaustytų braškių, obuolių, ananasų, melionų, vynuogių, ir dar kažko. Skonis tai nerealus. Mmm. :)
Tuomet sekė gan ilgoka kelionė metro iki autobusų stoties (~30min.). Tai buvo pati ilgiausia kelionė metro be keitimų, per visą mūsų buvimą Berlyne. Autobusų stotyje praleidom apie pora valandų, sutikdami keletą lietuvaičių. Berlyno autobusų stotis pasirodė gan nemaloni ir mažai naudojama, palyginus su Talino arba Rygos, ar netgi Kauno stotimis. Čia užsuko vos keli autobusai, ir tai pagrinde tik atvežė keleivius, o ne išvežė. Bei patys stoties pastatai seni, nemalonūs akiai...
Kelionė link namų buvo įdomesnė, nes nuobodžią autostradą tarp Vokietijos sienos ir Varšuvos pravažiavom nakties metu. Ir dar pliusas, kad nebuvo jokių Arogantiškų Poniučių. :D Tik priekyje sėdėjęs kažkoks musulmonas beveik dvi valandas prakalbėjo telefonu. O šone, bet irgi priekyje, sėdinti mergina stebino ir juokino savo kvailumu, arba šiaip keistumu. Didžiules tašes laikė išsiskėtusi tarp savo kojų, kol Poznanėje sugalvojo jas sukelti virš galvos. O paskui prasidėjo kiti jos cirkai - tai kojas užsikėlė ant lango, tai vos ne vairuotojui ant galvos, per sustojimus vos ne atsispaudimus darė, ir pan. :D
Vos grįžus į Kauną, prišoko kažkokia moteris su apklausa - iš kur grįžom, kiek kainavo bilietai, kiek kainavo nakvynė, kiek kainavo maistas, kokiu tikslu važiavom ir panašiai. Po kiekvieno atsakymo aikčiojo "na ir pigiai jūs čia!". :D Ha ha, pavydėkit!
Keletas faktų bei patarimų vykstantiems į Berlyną:
prieš kelionę gerai atlikit namų darbus, t.y. susirašykit kaip pasiekti kokį objektą ir svarbiausia - viešbutį (na, nebent turit daug laisvo laiko...); būkit morališkai nusiteikę ir pasiruošę kvailiems bendrakeleiviams iš šonų, kartais su jais tenka ir pakovoti (pvz. dėl per daug atlenktos sodynės); pirkit dienos bilietą viešajam transportui. Vienkartinis bilietas kainuoja nuo 2.30 iki 3 eurų, o visos paros bilietas - nuo 6.30 iki 6.80 eurų. Nauda akivaizdi Berlyne žmonės atsipalaidavę, dėl nieko nestresuoja (arba tai gerai slepia), dėl to smagu pabūti tarp jų; pirmą kartą gyvenime teko matyti du vaikinus, einančius susikabinus rankomis. Ir aplinkiniams žmonėms čia tai nedarė jokio įspūdžio, jie net neatkreipdavo dėmesio į juos; teko girdėti, kad visa Vokietija yra labai švari šalis, tvarkinga ir pan., bet pamačius gatves, kelias aikštes, parkus, fontanus, šis mitas iš karto subliūkšta; taip pat teko kažkur girdėti, kad vokiečiai mandagūs ir paslaugūs, turistams stengiasi padėti. Kiek teko klausti ko nors, tai dažniausiai nueidavo net nesustodami. Dėl mandagumo gal ir pritarčiau. Lietuvoje parduotuvėje retai išgirsi iš žmogaus prašymą pasitraukti, kai nori praeiti - tiesiog brukamasi per žmones, o Berlyne kiek teko susidurti, visada mandagiai pasiprašydavo praleisti. Lietuvoje įprasta matyti, kad autobusuose, troleibusuose, traukiniuose žmonės sėdi po vieną ir šalia ko nors atsisėda tik tuomet, jeigu daugiau nėra kur arba šiaip pavargsta, o Berlyne - atvirkščiai, žmonės laisvai ateina, atsisėda prie kitų ir važiuoja; kainos tam tikrų dalykų mažesnės nei Lietuvoje, bet kai kurių dalykų žymiai brangesnės. Bet taipogi skiriasi ir kokybė. Berlynas tai ne Ryga ar Talinas, kad jam užtektų vienos dienos apžiūrėjimui. Vykstant į Berlyną buvo net 4 papildomi sustojimai, o grįžtant tik 2. Beje, grįžtant vairuotojai visą kelionę klausėsi radijos. Kaip sėdinčiam beveik pačiame priekyje, tai buvo katastrofa. Galutinai įsitikinau, kad geriausia keliauti vienam. Keliaujant su grupele, vienas nori eiti vienur, kitas - kitur, trečias išvis nieko nenori. Ir gaunasi balaganas. O būdamas vienas, esi laisvas lyg paukštis. :) internetas SimpleExpress autobusuose veikia tik Lietuvos teritorijoje, o "planšetėse" filmai tik rusų, anglų ir berods estų kalba. Bet ir taai įdomių nebuvo; patariu Berlyną apžiūrinėti su nemokamu turu, kuris per beveik 4 val. jums aprodys visas pagrindines Berlyno lankytinas vietas. Registracija čia. čia planavau parašyti dar kažką, bet pamiršau ką.
Tai štai toks mano pasakojimas, ačiū už dėmesį ir sėkmės vyksiantiems į Berlyną. ;) Žinau kur tikrai noriu sugrįžti... :wub:
*nuotraukų kokybė ne pati geriausia, nes fotografuota su taip vadinama "muiline".
Turiu pasiėmęs prieš daugiau nei mėnesį. Kol kas viskas puiku - greitas, temperatūros kaip tokoiam galingumui ganėtinai neblogos, duodant galingai apkrovos eina iki 60-70 laipsnių. Kaina gera, siūlau imti. Aišku, yra jau Ivy Bridge, galima būtų pasitaupyt jeigu norisi kuo naujesnės geležies, bet bent jau man, kaip mažai žaidžiančiam, tai tiesiog puikus aparatas.
EDIT: Bet bent jau aš turėjau šiek tiek problemų su vaizdo driveriais, dabartinių 301.42 atrodo, nepriima. Rašo, kad nerastas hardware. Tokiu atveju teko pridėt į driverių sąrašą vaizdo plokštę rankiniu būdu. Darbo buvo, bet suveikė. Jeigu reikės pagalbos dėl to - rašyk. Su Beta driveriais nebuvo problemų.
Turėdamas 3000lt dasimesčiau ir trūkstamus, tik reikėtų jį bent pačiupinėt kur nors, nes kaip kažkas sakė kitoj temoj, gali būti galinga geležis sukrauta į niekam tikusį korpusą.....
http://www.nesiojami.lt/nesiojamas-kompiuteris-lenovo-ideapad-y580 Bet jei pirktčiau pats, tai turbūt iš čia
Esu Valentinas iš Vilniaus. Šiais metais metais užbaigiau mokslus VU EF ir neseniai pradėjau vystyti kelis internetinius projektus bei verslus. Manau, kad jūsų tinklapis yra geriausia vieta rasti bendraminčių, partnerių, freelancer‘ių, padiskutuoti įvairiomis apie verslą, marketingą ir ne tik.
Manau, kad ateityje atsiras daug įvairių darbų, kuriais mielai pasidalinčiau su kitais, suteikdamas kitiems galimybę tobulėti kartu su manimi bei užsidirbti.
Taip pat visada laukiu diskusijų su patyrusiais ir ne tik „internetčikais“ apie internetinį marketingą- konversijų didinimą, įvairių marketingo kanalų valdymo strategijas, srauto generavimo strategijas ir etc.
Be viso to, esu ir paprastas žmogus, kuris mėgsta futbolą, pažvejot ir įvairų aktyvų sportą gamtoje. Taip pat nepraleidžiu galimybės pasėdėti su draugais bare prie vieno kito bokalo, pakeliauti ir pažiūrėti šviežių kinematografijos „stebuklų“.
Yotta gavo reakciją nuo wytas008 Leidžiamės Marse
Yotta sureagavo į Taduliauskas Sveikas atvykęs į geresnį gyvenimą!
Yotta gavo reakciją nuo Wineris Politika ir olimpiada
Yotta gavo reakciją nuo FaitasS Su kuo ir kokia kalba kuriate app'sus?